- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-533-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01316-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Fortevento“
- Atsakovas
- Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fortevento“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortevento“ ieškinius atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „SQUALIO Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Novian Systems“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Algoritmų sistemos“) ir uždaroji akcinė bendrovė „ACENA“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fortevento“ pateikė teismui ieškinius, kuriais prašė: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) sprendimą, priimtą tarptautiniame viešajame pirkime „Microsoft licencijų nuomos ir konsultavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 501271 (toliau – ir Pirkimas), kuriuo atmestas jos pasiūlymas kaip neatitinkantis: Pirkimo objekto ir sutarties vykdymo sąlygų; Techninės specifikacijos II skyriuje ir Pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų ir sąlygų; 2) panaikinti perkančiosios organizacijos Valstybinės ligonių kasos sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoja pripažinta ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Novian Systems“) ir UAB „ACENA“ (toliau – ir Pirkimo laimėtoja), su ja nutarta sudaryti Pirkimo sutartį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. spalio 26 d. pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji pateikė pasiūlymą ginčo Pirkime, tačiau jos pasiūlymas, kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos II skyriuje ir Pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, buvo atmestas, kadangi: pirma, ieškovės pasiūlymo Techninės specifikacijos 1 lentelės 1–3 eilutėse nurodytos licencijos yra „platform“ tipo, t. y. gali būti užsakomos tik kartu kaip licencijų paketas, todėl nėra galimybių keisti (didinti, mažinti ar atsisakyti) vienos ar kitos licencijos, kaip buvo numatyta Pirkimo sąlygose; antra, pildydama Pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ reikalaujamą formą, pasiūlymo Nr. PSL200914-01 5 lentelėje „Tiekėjo pasiūlymas. Siūlomų paslaugų (prekių) kainos“ ieškovė padarė technines redakcinio pobūdžio klaidas, kurių nėra galimybės ištaisyti.
3. Ieškovės teigimu, jos pasiūlymas atitinka minėtus Techninės specifikacijos reikalavimus, o kitokio pasiūlymo objektyviai nebuvo galima pateikti. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos II skyriaus „Perkamos paslaugos” lentelėje pateiktas licencijų, kurias ketino įsigyti ieškovė, sąrašas, kartu nurodant ir planuojamų įsigyti licencijų preliminarų kiekį vieneriems metams. Techninės specifikacijos 1 lentelės 1–3 eilutėse nurodytos licencijos (Microsoft Windows Enterprise E3 per Device (naujausia gamintojo paskelbta versija) licencija arba lygiavertės programinės įrangos licencija (toliau – „Windows“); Microsoft Office Professional Plus biuro programų paketo (naujausia gamintojo paskelbta versija) licencija arba lygiavertės programinės įrangos licencija (toliau – „Office“); Microsoft Enterprise CAL Device CAL licencijų jungimuisi prie serverių (naujausia gamintojo paskelbta versija) licencija arba lygiavertės programinės įrangos licencija (toliau – „Enterprise CAL“)) yra „Enterprise” tipo licencijos – įsigyjant šias licencijas kartu viename profilyje jos automatiškai tampa viena „platforma”, kurioje esančių licencijų negalima atskirti, o tai reiškia, jog „platformą” sudarančių licencijų įsigyti atskirai negalima, t. y. jų kiekis turi sutapti. Tai patvirtino ir UAB „Microsoft Lietuva“ susirašinėjimo su ieškove metu nurodžiusi, kad: „Enterprise produktų kiekiai turi sutapti, t. y. jeigu mažėja / daugėja Windows Ent, lygiagrečiai turi didėti / mažėti ir Office PP bei Ent CAL kiekiai“. Be to, ir ankstesnio atsakovės vykdyto pirkimo patirtis patvirtina, kad analogiškomis techninės specifikacijos sąlygomis buvo pasiūlyti produktai, sudarantys bendrą „platformą“. Ieškovė paaiškino, kad jos pasiūlymo Techninės specifikacijos 1 lentelės 1–3 eilutėse nurodytų licencijų kiekiai galėtų būti vienodai didinami bei mažinami, t. y. galėtų būti didinamas ar mažinamas bendras licencijų kiekis, o tai reiškia, jog nebūtų suvaržoma galimybė didinti ar mažinti užsakomų licencijų kiekius. Atsakovė, Pirkimo sąlygose nurodydama, kad: „Perkančioji organizacija pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų”, nepagrįstai nepažymėjo, jog Techninės specifikacijos 1 lentelės 1–3 eilutėse nurodytų licencijų apimtys gali būti didinamos ar mažinamos skirtingais kiekiais, o tai sąlygojo Pirkimo sąlygų neaiškumą.
4. Taip pat, ieškovės pasiūlymas buvo nepagrįstai atmestas dėl to, kad, pildydama Pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ reikalaujamą formą, pasiūlymo Nr. PSL200914-01 5 lentelėje „Tiekėjo pasiūlymas. Siūlomų paslaugų (prekių) kainos“ ji padarė technines redakcinio pobūdžio klaidas (visose 3 stulpelio „Kiekis vnt.“ pozicijose, t. y. visose 20 eilučių, neteisingai nurodė siūlomų paslaugų kiekį vienetais; pasiūlymo 8 stulpelyje neaiškiai nurodė kainą). Ieškovės teigimu, jos pasiūlymo formoje įsivėlusios klaidos yra išimtinai redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisomos, todėl dėl jų nebuvo pagrindo pasiūlymą atmesti.
Šalies argumentai
5. 2020 m. lapkričio 9 d. ieškinyje ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija priėmė sprendimą pripažinti Pirkimo laimėtoja ir sudaryti sutartį su ūkio subjektų grupe, kurią sudaro UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Novian Systems“) ir UAB „ACENA“. Ieškovės teigimu, toks atsakovės sprendimas yra nepagrįstas, nes Pirkimo laimėtoja faktiškai pasiūlė tas pačias licencijas, kurias siūlė ieškovė, tačiau jos pasiūlymas, priešingai nei ieškovės, nebuvo atmestas. Be to, Pirkimo laimėtoja pateikė dalies siūlomų licencijų įkainius, kurie neatitinka gamintojo Microsoft (toliau – ir Gamintojas) fiksuotų įkainių, dėl ko Pirkimo laimėtoja objektyviai negalės suteikti dalies licencijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinius atmetė ir grąžino ieškovei už vieną ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.
7. Teismas nustatė, kad Techninės specifikacijos II skyriuje „Perkamos paslaugos“ numatyta, jog perkančioji organizacija Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų. Pirkimo sutarties galiojimo metu programinės įrangos nuomos kaina (įkainiai) nekeičiama (-mi). Techninėje specifikacijoje taip pat pažymėta, kad pirmaisiais nuomos metais užsakytas licencijų skaičius gali būti tik didinamas, o antraisiais ir trečiaisiais nuomos metais licencijų skaičius galės būti mažinamas arba didinamas, t. y. bus užsakomas reikalingas jų kiekis.
8. Atsižvelgęs į tai, kad pati ieškovė patvirtino aplinkybę, jog jos pasiūlymo Techninės specifikacijos 1 lentelės 1–3 eilutėse esančios licencijos yra būtent „platform“ tipo (tai reiškia, jog šių licencijų bendro kiekio didinimas ar mažinimas turi sutapti), bei į Techninės specifikacijos nuostatas, kuriose numatyta, jog perkančioji organizacija Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų skaičių (kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų), taip pat įvertinęs perkančiosios organizacijos poreikį didinti arba mažinti licencijų kiekį skirtingais licencijų nuomos metais, teismas darė išvadą, kad ieškovės pasiūlymas iš esmės neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, nes, norėdama užsakyti naujų licencijų ar padidinti tam tikrų licencijų kiekį, atsakovė būtų priversta ne tik didinti aktualių ir atsakovės poreikį atitinkančių licencijų kiekį, bet tuo pačiu įsigyti ir kitas, platformą sudarančias licencijas, o tai padidintų perkančiosios organizacijos išlaidas ir neatitiktų atsakovės poreikių.
9. Ieškovei nepateikus jokių tai patvirtinančių argumentų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai, susiję su galimybe keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakant arba užsisakant naujų, yra neteisėti, pertekliniai ar neproporcingi. Be to, pažymėjo, kad atsakovė yra ilgametę patirtį turinti viešojo administravimo įstaiga, kuri geriausiai žino įstaigai reikalingų licencijų kiekį ir tipą.
10. Įvertinęs tai, kad Pirkimo laimėtoja nurodė visų trijų licencijų individualius, o ne „platforminius“ kodus, ir susirašinėjimo metu atsakovei patvirtino, jog yra galimybė užsakyti skirtingus licencijų kiekius ir sutarties vykdymo metu bus galimybė įgyvendinti Pirkimo dokumentų ir sutarties sąlygų nuostatas, bei tai, kad jos pasiūlymas buvo pripažintas atitinkančiu Techninės specifikacijos reikalavimus, kaip nepagrįstą teismas atmetė ieškovės argumentą, jog kitokio pasiūlymo, nei kad pateikė ji (iš ne „platforminio“ tipo licencijų), pateikti objektyviai nebuvo įmanoma.
11. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, atsakydama į teismo nutartyje suformuluotus klausimus, UAB „Microsoft Lietuva“ rašytiniuose paaiškinimuose nepatvirtino ieškovės pozicijos, jog kitokio pasiūlymo šiuo atveju pateikti objektyviai nebuvo įmanoma.
12. Kadangi iki sprendimo pripažinti jos pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų, ieškovė Pirkimo sąlygų nekvestionavo, teismas kaip nepagrįstą vertino ir ieškovės argumentą, kad Pirkimo sąlygos neva buvo neaiškiai suformuotos.
13. Ieškovei neįrodžius, kad kitokio pasiūlymo, nei kad pateikė ji, objektyviai nebuvo įmanoma pateikti, ir kad Pirkimo sąlygos buvo neaiškios ar dviprasmiškos, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo atmestas jos pasiūlymas yra nepagrįstas.
14. Teismas nustatė, kad ieškovės 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikto pasiūlymo Nr. PSL200914-01 5 lentelėje („Tiekėjo pasiūlymas. Siūlomų paslaugų (prekių) kainos“) visose 3 stulpelio „Kiekis vnt.“ pozicijose neteisingai nurodytas siūlomų paslaugų kiekis vienetais (perkamų licencijų kiekis sutampa su suma eurais be PVM, t. y. sutampa su 7 stulpeliu), taip pat ieškovė neaiškiai nurodė pasiūlymo kainą, pvz., 7 stulpelyje nurodyta suma eurais be PVM 36 mėnesių laikotarpiui („Suma, Eur be PVM 36 mėn.“), o 8 stulpelyje nurodyta suma eurais su PVM 36 mėnesių laikotarpiui („Suma, Eur su PVM 36 mėn.“), tačiau 8 stulpelyje, nors kaina nurodyta ir didesnė nei 7 stulpelyje, šalia kainos nurodyta „be PVM“.
15. Atsižvelgęs į tai, kad perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai išreiškusi savo poziciją dėl tiekėjų pateikiamų pasiūlymų sutapties su Pirkimo dokumentuose nurodytais reikalavimais, teismas darė išvadą, jog nustatyti ieškovės pasiūlymo trūkumai perkančiosios organizacijos pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip tokie neatitikimai, kurie negali būti ištaisyti nepakeičiant pasiūlymo esmės, o pasiūlymo esmės keitimas neatitiktų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 55 straipsnio 9 dalies nuostatų ir Pirkimo bendrųjų sąlygų 15.3.1 papunktyje numatytų reikalavimų.
16. Kadangi ieškovė kartu su kitu ūkio subjektu teikdama pasiūlymą nesilaikė Techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų: pateikė „platforminio” tipo Techninės specifikacijos 1 lentelės 1–3 eilutėse nurodytas licencijas, be to, ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, vadovaudamasis Pirkimo bendrųjų sąlygų 18.3.2–18.3.3 papunkčiais, teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai sprendė, jog ieškovės pasiūlymas, be kita ko, neatitiko ir Pirkimo projekto bei sutarties vykdymo sąlygų.
17. Kadangi ieškovės pasiūlymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų, teismo vertinimu, ieškovė neturi pagrindo tikėtis, kad, panaikinus atsakovės sprendimą pripažinti Pirkimo laimėtoja ūkio subjektų grupę, kurią sudaro UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Novian Systems“) ir UAB „ACENA“, jos ir „APN Promise“ pasiūlymas būtų pripažintas Pirkimo laimėtoju. Konstatavęs, kad ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo, teismas atmetė ir 2020 m. lapkričio 9 d. ieškinio reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,Fortevento“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo kreiptis į Microsoft Corporation atstovą / partnerį MIOL, kad būtų atsakyta į nagrinėjamam ginčui aktualius klausimus. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Nors ieškovė yra oficiali Microsoft atstovė, tačiau geriausiai Gamintojo taikomas taisykles bei specifiką išmano pats Gamintojas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo nuspręsta kreiptis į Gamintojo atstovę UAB „Microsoft Lietuva“, kad ši iki 2020 m. gruodžio 11 d. pateiktų atsakymus į teismo suformuluotus nagrinėjamam ginčui aktualius klausimus. 2020 m. gruodžio 17 d. UAB „Microsoft Lietuva“ teismui pateiktame atsakyme buvo pasiūlyta tiesiogiai kreiptis į oficialų Microsoft Corporation atstovą / partnerį MIOL, kuris yra įgaliotas atsakyti į visus klausimus, susijusius su Microsoft produktais / įranga. Teismo posėdis įvyko 2020 m. gruodžio 18 d., todėl ieškovė neturėjo galimybės tinkamai parengti rašytinius paaiškinimus bei pateikti papildomą prašymą kreiptis į kompetentingus subjektus ir išreikalauti reikalingus rašytinius įrodymus. Nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas turėjo teisę ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu, jo nuomone, tai buvo būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Kadangi tai padaryta nebuvo, reikšmingi bylai įrodymai turi būti surinkti ir ištirti apeliacinės instancijos teisme. Gamintojo paaiškinimai šiuo atveju galėtų būtų prilyginami ekspertizės išvadai de facto (faktiškai), nes tik Gamintojas (jo įgalioti atstovai) turi specialių žinių ir kompetenciją pateikti nešališką išvadą dėl esminės reikšmės nagrinėjamai bylai turinčių aplinkybių.
18.2. Ieškovės pasiūlymas atitiko Techninės specifikacijos reikalavimus, kitokio pasiūlymo objektyviai nebuvo galima pateikti, tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurių, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino.
18.3. Teikiant pasiūlymą buvo įvertinti Techninėje specifikacijoje keliami reikalavimus ir atsižvelgiant į joje pateiktą informaciją bei vadovaujantis Gamintojo licencijavimo taisyklėmis nustatyta, kad perkančiajai organizacijai įsigijus visas tris Techninės specifikacijos 1–3 eilutėse nurodytas licencijas (Microsoft Windows Enterprise E3 per Device (naujausia gamintojo paskelbta versija) licenciją arba lygiavertės programinės įrangos licenciją; Microsoft Office Professional Plus biuro programų paketo (naujausia gamintojo paskelbta versija) licenciją arba lygiavertės programinės įrangos licenciją; Microsoft Enterprise CAL Device CAL licencijų jungimuisi prie serverių (naujausia gamintojo paskelbta versija) licenciją arba lygiavertės programinės įrangos licenciją), jos automatiškai Gamintojo sistemoje vykdant užsakymą sudarys vieną „platformą“, į kurios sudėtį įeinančių licencijų kiekis privalo būti vienodas. Teikiant pasiūlymą Techninėje specifikacijoje iškart buvo nurodyti licencijų kodai, kurie priklauso „platforminiams“ produktams, nes licencijų užsakymo metu parenkant visas tris licencijas su jų individualiais kodais, sistema automatiškai, tęsdama procedūrą, šių licencijų kodus pakeičia į „platforminius“, tai patvirtina į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei įrašas / demonstracija (ieškinio Priedas Nr. 9). Kadangi Pirkimo sąlygų nebuvo galima suprasti niekaip kitaip, kaip tik taip, kad visos trys licencijos bus įsigyjamos kartu, o įsigyjant jas kartu, jų kodai, net ir nurodžius juos kaip individualius, tampa „platforminiais“, ieškovė nematė tikslo kodus nurodyti kitaip, nei nurodė pasiūlyme. Tuo tarpu Pirkimą laimėjusi subjektų grupė nurodė visų 1–3 eilutėse pateikiamų licencijų individualius kodus, nepaisydama fakto, kad užsakymo metu licencijų kodai automatiškai taps „platforminiais“. Būtent skirtingų kodų nurodymas lėmė vieno tiekėjo pripažinimą laimėtoju, o kito tiekėjo pasiūlymo atmetimą, nors faktiškai vykdant užsakymą individualūs kodai automatiškai pasikeis į „platforminius“.
18.4. Ieškovės pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, nes tik tokį pasiūlymą (tokio „tipo“ licencijas) objektyviai buvo galima pateikti įvertinus perkančiosios organizacijos suformuluotas Pirkimo sąlygas. Tai, kad tam tikrų licencijų atsakovė neketina įsigyti pirmaisiais metais, kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino atsakovė, turėjo būti aiškiai įtvirtinta Pirkimo sąlygose, kad visiems tiekėjams būtų vienodos galimybės tai suprasti ir pateikti Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą. Net jei būtų laikoma, kad atsakovė pirmaisiais metais turėtų teisę užsakyti tik vieną ar dvi iš trijų licencijų (nors, kaip minėta, tokia galimybė nebuvo tiesiogiai įtvirtinta Pirkimo sąlygose), ieškovė procesiniuose dokumentuose išreiškė sutikimą tokį atsakovės pageidavimą įvykdyti. Tiek ieškovė, tiek Pirkimą laimėjusi ūkio subjektų grupė pasiūlė tas pačias licencijas, tačiau ieškovės pasiūlymas buvo nepagrįstai atmestas dėl to, kad ieškovė nurodė „platforminius“ kodus, o ne individualius kodus, nors pats savaime kodas nereiškia, jog siūloma kitokia licencija.
18.5. Teismo aiškinimas, kad atsakovė ketino įsigyti licencijas ne „platforma“, o po vieną, neatitinka Gamintojo taisyklių ir ieškovės pateiktų įrodymų. Į bylą pateiktų įrodymų visuma (2020 m. spalio 26 d. ieškinio priedai Nr. 8, 9, 10, 11; dubliko priedas Nr. 1; 2020 m. lapkričio 25 d. prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo priedas Nr. 1) patvirtina, kad, užsakant visas tris licencijas, kartu jos tampa „platforma“, o būtent visų trijų licencijų poreikis buvo aiškiai įtvirtintas Techninėje specifikacijoje. Ignoruodamas minėtus įrodymus, teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė Pirkimo laimėtojos patvirtinimui (atsakovės 2020 m. lapkričio 23 d. atsiliepimo priedas Nr. 8), kad yra galimybė užsakyti skirtingus (ginčijamų) licencijų kiekius, ir faktui, jog Pirkimo laimėtoja pateikė „kitokį“ pasiūlymą. Be to, liko neįvertinta ir ta aplinkybė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. Pirkimo laimėtoja vis dėlto atsisakė sudaryti sutartį su atsakove, tokiu būdu pripažindama, jog ji neturėjo galimybės vykdyti Pirkimo sutartį savo pasiūlytomis sąlygomis.
18.6. Ieškovės pasiūlymo formoje (2020 m. spalio 26 d. ieškinio priedas Nr. 2) įsivėlusios klaidos yra išimtinai redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisomos, todėl jos negalėjo būti pakankamas pagrindas atmesti ieškovės pasiūlymą. Visi duomenys, kurie turėjo būti pateikti pildant pasiūlymo formos Nr. PSL200914-01 5 lentelę, yra aiškūs iš pasiūlymo. Licencijų kiekį galima paprastai išskaičiuoti padalinus 12 mėnesių sumos kainą iš vieneto įkainio, o, atlikus šiuos veiksmus, gauti kiekiai atitinka Techninėje specifikacijoje nurodytus, tai reiškia, jog ieškovė nepakeitė Pirkimo objekto kiekio – pasiūlė lygiai tiek, kiek perkančioji organizacija buvo numačiusi, todėl 3 stulpelyje įsivėlusi klaida negali būti laikoma esmine. Pasiūlymo formos 8 stulpelyje nurodytos kainos yra pateikiamos su PVM, nors per klaidą skliausteliuose nurodyta „be PVM“, tai akivaizdu, nes PVM dydį išskaičiuoti nėra sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo dokumentuose numatyta fiksuotos kainos kainodara, pasiūlymai turėjo būti vertinami ir palyginami pagal galutinę kainą, kuri šiuo atveju yra apskaičiuota tinkamai – kaina pateikta be PVM ir pateiktas paaiškinimas, kodėl PVM netaikomas. Net ir pateikus paaiškinimus, galutinė kaina liktų ta pati – 883 830 Eur be PVM, todėl tai, kad, apskaičiuojant kainas 8 stulpelyje, visur nurodyta „be PVM“, nors iš tiesų pateikiama suma su PVM, neturėjo kelti jokių problemų vertinant pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tiekėjai turėjo tiksliai laikytis Pirkimo sąlygų reikalavimų ir bet koks nukrypimas nuo jų laikomas neištaisomu ir lemiančiu pasiūlymo atmetimą, prieštarauja teismų praktikai dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo viešuosiuose pirkimuose.
18.7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti Pirkimo laimėtojos pasiūlymą. Šiuo atveju net ir pripažinus, kad ieškovės pasiūlymas atmestas pagrįstai, ir Pirkimo laimėtojos pasiūlymą atmetus, ieškovė turėtų galimybę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo naujame pirkime, todėl ji išlaiko suinteresuotumą. Jei teismas manytų, kad ginčas šioje dalyje neturi būti nagrinėjimas dėl to, jog Pirkimo laimėtoja atsisakė sudaryti sutartį, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio nuostatomis, turėtų būti išspręstas bylinėjimosi išlaidų šioje dalyje paskirstymo klausimas.
Atsiliepimas
19. Atsakovė Valstybinė ligonių kasa atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
19.1. Teismas detaliai įvertino bylos faktines aplinkybes, Pirkimo sąlygų reikalavimus ir remdamasis pačios ieškovės patvirtinta aplinkybe, kad jos pateikto pasiūlymo Techninės specifikacijos 1–3 eilutėse esančios licencijos yra „platform“ tipo, pagrįstai sprendė, jog ieškovės pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, kadangi, norėdama užsakyti naujų licencijų ar padidinti tam tikrų licencijų kiekį, atsakovė būtų priversta įsigyti ir kitas, „platformą“ sudarančias licencijas.
19.2. Tenkinus ieškovės prašymą, buvo kreiptasi į oficialų Microsoft atstovą – UAB „Microsoft Lietuva“, kad būtų atsakyta į ieškovės suformuluotus klausimus, tačiau UAB „Microsoft Lietuva“ nurodė, jog neturi teisės aiškinti Microsoft įrangos / produktų specifiką bei jų sąlygas. Būdama Gamintojo kompetentinga atstovė, ieškovė turėjo žinoti, kad dėl atsakymų į jai rūpimus klausimus reikėjo iškart kreiptis į oficialų Microsoft Corporation atstovą / partnerį MIOL, kadangi būtent MIOL yra įgaliotas atsakyti į visus klausimus, susijusius su Microsoft produktais / įranga. Atsižvelgdama į sutrumpintus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus, ieškovė turėjo būti aktyvi bei rūpestinga ir laiku į bylą teikti įrodymus, o ne siekti įrodinėjimo pareigą perkelti teismui, todėl apeliaciniame skunde pateiktas prašymas kreiptis dėl įrodymų išreikalavimo turėtų būti atmestas.
19.3. Pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimai buvo suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai. Ieškovė, kaip ir visi kiti dalyviai, prieš teikdama pasiūlymą, turėjo visas galimybes aiškintis Pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau jokie klausimai ar pastabos atsakovei nebuvo pateikti, todėl darytina išvada, kad Pirkimo objektas ir jam keliami reikalavimai ieškovei buvo aiškūs ir suprantami. Pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kad atsakovė pirmais metais (pirmo užsakymo metu) ketina užsakyti visas Techninėje specifikacijoje nurodytas licencijas (19 pozicijų), nurodytais kiekiais. Lentelėje buvo nurodyti preliminarūs nuomojamų licencijų kiekiai ir pavadinimai. Preliminarūs kiekiai buvo nurodyti tam, kad potencialūs tiekėjai būtų informuoti apie tai, kokios licencijos, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, gali būti perkamos per 36 mėnesių laikotarpį. Ieškovei patvirtinus, kad ji pateikė pasiūlymą, kuriame buvo nurodyti licencijų „platforminiai“ kodai, ir kad visos trys 1–3 eilutėse nurodytos licencijos pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą galės būti įsigyjamos tik kartu, vienodais kiekiais (didinti arba mažinti bus galima tik visas licencijas kartu), o Pirkimo laimėtojai pateikus pasiūlymą, kuriame visų 1–3 eilutėse pateikiamų licencijų kodai yra individualūs (tai reiškia, kad licencijos bus užsakomos individualiai, skirtingai kiekiais pagal atsakovės poreikį), teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai vienpusiškai pavaizduoja tik ieškovės teiginius patvirtinančius veiksmus, o ne faktines galimas užsakymo sistemoje pateikimo galimybes, atitinkančias Pirkimo sąlygų reikalavimus.
19.4. Nepagrįsta ieškovės pozicija, kad jos pasiūlymo formoje įsivėlusios klaidos yra išimtinai redakcinio pobūdžio. Pildydama 2020 m. rugsėjo 14 d. Pasiūlymo Nr. PSL200914-01 5 lentelę „Tiekėjo pasiūlymas. Siūlomų paslaugų (prekių) kainos“, visose 3 stulpelio „Kiekis vnt.“ pozicijose, t. y. visose 20 eilučių, ieškovė neteisingai nurodė siūlomų paslaugų (prekių) kiekį vienetais, taip pat buvo neaiški ir 8 stulpelyje „Suma, Eur su PVM 36 mėn.“ nurodyta pasiūlymo kaina. Siekdama ištaisyti minėtas klaidas, ieškovė privalėtų pateikti naują patikslintą pasiūlymą, o tai, atsižvelgiant į VPĮ 39 straipsnio nuostatas, teismų praktiką ir Pirkimo sąlygų 15.3 ir 8.3.2 papunkčių nuostatas, šiuo atveju yra neleistina.
19.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad, nusprendus, jog ieškovės pasiūlymas buvo atmestas teisėtai, ieškovė neteko teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo pripažinimo. Galiausiai Pirkimo sutartis su Pirkimą laimėjusia ūkio subjektų grupe taip ir nebuvo pasirašyta, kadangi laimėtojas atsisakė sudaryti sutartį tik dėl jam žinomų priežasčių (tikėtina dėl tam tikrų susitarimų su Gamintoju). Pagrindo spręsti, kad, vertindama Pirkimo laimėtojos pasiūlymą, atsakovė priėmė neteisėtus sprendimas, nėra, todėl bet kokios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priskirtinos tik jos pačios nuostoliams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl prašymo kreiptis į Microsoft Corporation atstovą
21. Akcentuodama, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės pateikti nagrinėjamai bylai reikšmingo įrodymo, ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo kreiptis į Microsoft Corporation atstovą / partnerį MIOL, kad būtų atsakyta į šiuos klausimus: 1) ar užsakant visas tris („Windows“, „Office“ ir „Enterprise CAL“) licencijas kartu, jos automatiškai tampa „platforminio“ tipo licencijomis; kitaip tariant, ar galima užsakyti visas tris licencijas kartu, tačiau jų nelaikyti „platforminėmis“; 2) ar vienais metais užsisakius tik „Office“ ir „Enterprise CAL“ licencijas, o vėlesniais metais „Office“, „Enterprise CAL“ ir „Windows“ licencijas, jos automatiškai taptų viena „platforma“.
22. Apeliaciniame skunde pateikdama tokio pobūdžio prašymą, ieškovė iš esmės siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtų išreikalauti nauji rašytiniai įrodymai. CPK 198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis).
23. Vertinant minėto apeliantės prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad, kaip minėta, CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei asmuo šių įrodymų negali gauti pats. Nagrinėjamu atveju apeliantė, būdama Gamintojo atstovė, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pati dar iki ieškinio pateikimo ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ar po skundžiamo sprendimo priėmimo būtų kreipusis į oficialų Microsoft Corporation atstovą / partnerį MIOL, ir kad minėtas subjektas būtų atsisakęs pateikti atsakymus į jai rūpimus klausimus, kas suponuoja išvadą, jog ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų šio instituto taikymo sąlygų.
24. Pasisakant šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad būtent ieškovės iniciatyva pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo įpareigojęs Gamintojo atstovę UAB „Microsoft Lietuva“ atsakyti į analogiškus klausimus. Reaguodama į minėtą teismo įpareigojimą, UAB „Microsoft Lietuva“ teismui nurodė, kad ji nėra oficialus ir / ar įgaliotas Microsoft Corporation ar MIOL atstovas, turintis teisę aiškinti Microsoft įrangos / produktų specifiką bei jų sąlygas, todėl neturi kompetencijos ir įgaliojimų atsakyti į nutartyje suformuluotus klausimus. UAB „Microsoft Lietuva“ pasiūlė tiesiogiai kreiptis į oficialų Microsoft Corporation atstovą partnerį MIOL, kuris yra atsakingas už Microsoft produktų / įrangos specifiką bei platinimo klausimus, ir yra įgaliotas atsakyti į visus klausimus, susijusius su Microsoft produktais / įranga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, būdama kompetentinga Microsoft atstovė (taip ji pati save įvardina), turėjo žinoti, kad dėl atsakymų į jos suformuluotus klausimus iškart tikslinga buvo tiesiogiai kreiptis į oficialų Microsoft Corporation atstovą / partnerį MIOL, kuris yra atsakingas už Microsoft produktų / įrangos specifiką ir platinimo klausimus, tačiau pati prašė kreiptis į būtent UAB „Microsoft Lietuva“, tokiu būdu pati neužtikrindama operatyvaus įrodymų rinkimo proceso.
25. Atmestinas kaip stokojantis pagrįstumo apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės gauti esminės reikšmės bylai turintį rašytinį įrodymą. CPK 423⁶ straipsnyje numatyti pagreitinti viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasirengimas bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos, o sprendimas, vadovaujantis CPK 423⁸ straipsnio 4 dalimi, turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos. Šiuo atveju ieškinys buvo priimtas 2020 m. spalio 28 d., todėl, elgdamasi atidžiai ir rūpestingai, ieškovė turėjo įvertinti minėtus terminus ir laiku į bylą pateikti, jos nuomone, svarbius nagrinėjamam ginčui įrodymus, o ne perleisti įrodinėjimo pareigą teismui.
26. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šiame straipsnyje nurodoma, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
27. Ši bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant viešųjų pirkimų bylas, todėl vien tai, kad viešųjų pirkimų bylos turi viešąjį interesą, nesudaro pagrindo išvadai, jog ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo naštą. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad, gavęs atsakymą iš UAB „Microsoft Lietuva“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. gruodžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu, remdamasis šalių į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais, bylą išnagrinėjo iš esmės.
28. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad įrodinėjimo procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir yra įgyvendinamas pagal CPK 226 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Ribotos apeliacijos modelį taikančiose valstybėse, kokia yra ir Lietuva, apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo, jos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, ar tinkamai atliko įrodymų vertinimą, jeigu šalis tokiais argumentais grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 314 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo taisyklių pažeidimo, lemiančio poreikį rinkti naujus įrodymus ir juos vertinti apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija nenustatė.
29. Įvertinus tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog oficialus Microsoft Corporation atstovas / partneris MIOL, į kurį prašoma kreiptis, būtų atsisakęs pateikti atsakymus į prašyme nurodytus klausimus tiesiogiai ieškovei, ir kad pati ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi įrodinėjimo procese, bei atsižvelgiant į tai, jog byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama ginčo išsprendimui, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, apeliantės prašymas išreikalauti įrodymus netenkinamas.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių, ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų
30. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė Valstybinė ligonių kasa 2020 m. rugpjūčio 7 d. paskelbė ginčo Pirkimą, kuriuo siekė įsigyti Microsoft programinės įrangos licencijų nuomą ir konsultavimo paslaugas, sutarties trukmė – 36 mėnesiai.
31. Pirkime pasiūlymus pateikė dvi subjektų grupės: ūkio subjektų grupė, kurią sudaro SA „APN Promise“ bei ieškovė UAB „Fortevento“, ir ūkio subjektų grupė, sudaryta iš UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Novian Systems“) bei UAB „ACENA“.
Žemesnės instancijos teismas
32. Valstybinės ligonių kasos nuolatinė informacinių technologijų viešųjų pirkimų komisija 2020 m. rugsėjo 29 d. ūkio subjektų grupės SA „APN Promise“ ir UAB „Fortevento“ pasiūlymą atmetė, kadangi: pirma, ieškovės pasiūlymo Techninės specifikacijos 1 lentelės 1–3 eilutėse nurodytos licencijos yra „platform“ tipo, o tai neatitinka Techninės specifikacijos II skyriaus reikalavimų ir Sutarties vykdymo sąlygų; antra, pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų ir sąlygų.
33. Perkančioji organizacija 2020 m. spalio 5 d. raštu informavo Pirkimo dalyvius apie sudarytą pasiūlymų eilę – laimėtoja pripažinta ūkio subjektų grupė, sudaryta iš UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ (dabartinis pavadinimas UAB Novian Systems“) ir UAB „ACENA“, su kuria nutarta sudaryti Pirkimo sutartį.
34. Nesutikdama su jos pasiūlymo atmetimu, 2020 m. spalio 7 d. ieškovė UAB „Fortevento“ pateikė pretenziją, kuri 2020 m. spalio 15 d. atsakovės viešųjų pirkimų komisijos sprendimu buvo atmesta.
35. 2020 m. spalio 26 d. ieškovė UAB „Fortevento“ pateikė dar vieną pretenziją dėl Pirkimą laimėjusio pasiūlymo, kuri atsakovės viešųjų pirkimų komisijos 2020 m spalio 30 d. sprendimu taip pat atmesta.
36. 2020 m. spalio 26 d. ieškovė UAB „Fortevento“ pateikė ieškinį atsakovei Valstybinei ligonių kasai, kuriuo prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo atmestas jos pasiūlymas, kaip neatitinkantis Pirkimo objekto ir sutarties vykdymo sąlygų bei Techninės specifikacijos II skyriuje ir Pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų ir sąlygų (civilinė byla Nr. e2-4132-340/2020).
37. 2020 m. lapkričio 10 d. ieškovė pateikė ieškinį atsakovei Valstybinei ligonių kasai, kuriuo prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti Pirkimo laimėtoja ūkio subjektų grupę, kurią sudaro UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Novian Systems“) ir UAB „ACENA“, ir su ja sudaryti Pirkimo sutartį (civilinė byla Nr. e2-4241-340/2020).
38. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-4241-340/2020 (pagal 2020 m. lapkričio 10 d. ieškinį) prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-4132-340/2020.
39. 2020 m. lapkričio 13 d. Pirkimo laimėtoja atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį su atsakove, nurodydama, kad: „Dėl tiekėjo kaip gamintojo atstovo įsipareigojimų, tiekėjas negali sudaryti sutarties, kurioje nėra aiški tiekėjo įsipareigojimų apimtis, viešo pirkimo sutarčiai taikomų licencijų įsigijimo kaina ir nėra aiški papildomai įtrauktų išlaidų dalis bei aplinkybė tai, kad tai sudaro sudėtinę kainos dalį.“ (2020 m. lapkričio 24 d. atsiliepimo priedas Nr. 8).
40. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, ir ar pagrįstai Pirkimo laimėtoja buvo pripažinta ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Novian Systems“) ir UAB „ACENA“.
41. Apeliacinis skundas grindžiamas trimis argumentų grupėmis: pirma, ieškovės pasiūlymas atitiko Techninės specifikacijos reikalavimus; pasiūlyme iškart buvo nurodyti licencijų kodai, kurie priklauso „platforminiams“ produktams, nes licencijų užsakymo metu parenkant visas tris licencijas su jų individualiais kodais, sistema automatiškai tęsdama procedūrą šių licencijų kodus pakeičia į „platforminius“; kitokio pasiūlymo objektyviai nebuvo galima pateikti; antra, ieškovės pasiūlymo formoje (2020 m. spalio 26 d. ieškinio priedas Nr. 2) įsivėlusios klaidos yra išimtinai redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisomos, todėl jos negalėjo būti pakankamas pagrindas atmesti ieškovės pasiūlymą; trečia, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti Pirkimo laimėtojos pasiūlymą. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma dėl minėtų argumentų (ne)pagrįstumo.
Dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams
42. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams.
43. Taigi perkamų prekių savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje, o perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą.
44. Nagrinėjamu atveju Techninėje specifikacijoje numatyta, kad perkančioji organizacija numato įsigyti Microsoft programinės įrangos licencijų nuomą, garantuojant nenutrūkstamą licencijų galiojimą trejiems metams iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (įskaitytinai), pagal Microsoft korporatyvinės sutarties prenumeratą, skirtą didelėms valstybinėms organizacijoms (angl. Enterprise Agreement Subscription for Government organizations) arba nuomą lygiaverčių licencijų, užtikrinančių Valstybinės ligonių kasos kompiuterizuotų darbo vietų programinės įrangos legalumą ir Windows platformoje veikiančių tarnybinių stočių prieigą.
45. Techninės specifikacijos II dalyje „Perkamos paslaugos“ 1 lentelėje nurodytas preliminarus nuomojamų licencijų kiekis (iš viso – 19 pozicijų (ne 20, kaip nurodo ieškovė)), nurodant licencijos rūšį ir preliminarų kiekį vieneriems metams. Taip pat nurodoma, kad perkančioji organizacija Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų. Pirkimo sutarties galiojimo metu programinės įrangos nuomos kaina (įkainiai) nekeičiama (-mi). Pirmaisiais nuomos metais užsakytas licencijų skaičius gali būti tik didinamas, o antraisiais ir trečiaisiais nuomos metais licencijų skaičius galės būti mažinamas arba didinamas, t. y. bus užsakomas reikalingas jų kiekis.
46. Techninės specifikacijos II dalyje „Perkamos paslaugos“ 1 lentelės „Preliminarus nuomojamų licencijų kiekis“ 2 stulpelyje „Licencijos rūšis“ aiškiai nurodyta, kad visose 19 pozicijų yra perkama licencija arba lygiavertės programinės įrangos licencija, išskyrus 4 ir 5 pozicijas, kur numatyta, jog perkamas paketas arba lygiavertės programinės įrangos licencijų paketas, tai suponuoja išvadą, jog ginčo Pirkimu atsakovė siekė įsigyti atskiras licencijas, o ne licencijų paketus.
47. Remdamiesi šiomis sąlygomis, tiekėjai turėjo pateikti perkančiajai organizacijai jas atitinkantį pasiūlymą, t. y. nurodyti siūlomas licencijas ir joms priklausančius kodus (kiekviena licencija Microsoft sistemoje turi savo individualų kodą) bei kitą perkančiosios organizacijos reikalautą informaciją. Pagal Pirkimo bendrųjų sąlygų 18.3.3 papunktį, tuo atveju, jeigu tiekėjo pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentuose numatytų Pirkimo objektui nustatytų sąlygų, kriterijų ir reikalavimų (pasiūlyta pirkimo objekto techninė specifikacija neatitinka Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų pirkimo objektui ar kt.), pasiūlymas atmetamas.
48. Atsakovė atmetė ūkio subjektų grupės, kurią sudaro ieškovė ir SA „APN Promise“, pasiūlymą, nurodydama, kad pasiūlymo Techninės specifikacijos 1 lentelės 1–3 eilutėse nurodytos licencijos pagal pateiktus jų kodus yra „platform“ tipo, o tai reiškia, jog licencijos gali būti užsakomos tik kartu kaip licencijų paketas, todėl nėra galimybių keisti (didinti, mažinti ar atsisakyti) vienos ar kitos licencijos. Atsakovės teigimu, tai neatitinka Pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų ir perkančiosios organizacijos poreikio.
49. Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, ieškovė tvirtino, kad, teikiant pasiūlymą, Techninėje specifikacijoje iškart buvo nurodyti licencijų kodai, kurie priklauso „platforminiams“ produktams, nes licencijų užsakymo metu parenkant visas tris licencijas su jų individualiais kodais, sistema automatiškai tęsdama procedūrą šių licencijų kodus pakeičia į „platforminius“. Ieškovės teigimu, kitokio pasiūlymo, nei pateikė ji, objektyviai nebuvo galima pateikti, o tai patvirtina į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visuma, kurios, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino.
50. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad, kaip jau minėta, civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 ir 182 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
51. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
52. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
53. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs ir tai, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktas; 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 40 punktas; kt.).
54. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).
55. Atsižvelgusi į tai, kad pati ieškovė patvirtino aplinkybę, jog jos pasiūlymo Techninės specifikacijos 1 lentelės 1–3 eilutėse esančios licencijos yra būtent „platform“ tipo, o tai reiškia, jog šių licencijų bendro kiekio didinimas ar mažinimas turi sutapti, į Techninės specifikacijos nuostatas, pagal kurias perkančioji organizacija Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų, taip pat į perkančiosios organizacijos poreikį didinti arba mažinti licencijų kiekį skirtingais licencijų nuomos metais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės pasiūlymas atitiko Techninės specifikacijos reikalavimus, kadangi pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą, norėdama užsakyti naujų licencijų ar padidinti tam tikrų licencijų kiekį, atsakovė būtų priversta ne tik didinti atsakovės poreikį atitinkančių licencijų kiekį, bet ir įsigyti kitas platformą sudarančias licencijas.
56. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, stokoja pagrįstumo ieškovės pozicija, kad kitokio pasiūlymo, nei pateikė ji, nebuvo galima pateikti. Pastebėtina, kad pati ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d. ieškinyje akcentavo, jog tos pačios licencijos (pvz., „Office“) gali turėti du kodus – paprastą / įprastą arba „platforminio“ tipo (ieškinio 19 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo Pirkimo laimėtojos pateiktas pasiūlymas skiriasi nuo ieškovės pateikto pasiūlymo. Ieškovė pasiūlymo Techninės specifikacijos 1–3 eilutėse nurodė šias licencijas ir licencijų kodus: 1) Microsoft WINENTperDVC ALNG UpgrdSAPk MVL Pltfrm (programinės įrangos gamintojo kodas KV3-00356); 2) Microsoft OfficeProPlus ALNG LicSAPk MVL Pltfrm (programinės įrangos gamintojo kodas 269-12445); 3) Microsoft EntCAL ALNG LicSAPk MVL Pltfrm DvcCAL wSrvcs (programinės įrangos gamintojo kodas 76A-00007) (ieškinio priedas Nr. 12). Tuo tarpu Pirkimo laimėtoja pripažinta ūkio subjektų grupė nurodė šias licencijas: 1) Microsoft WINENTperDVC ALNG UpgrdSAPk MVL (programinės įrangos gamintojo kodas KV3-00381); 2) Microsoft OfficeProPlus ALNG LicSAPk MVL (programinės įrangos gamintojo kodas 269-05623); 3) Microsoft EntCAL ALNG LicSAPk MVL DvcCAL wSrvcs (programinės įrangos gamintojo kodas 76A-00025) (ieškinio priedas Nr. 7), ir paprastus (individualius) jų kodus. Taigi ieškovė ir Pirkimo laimėtoja pateikė skirtingus siūlomos programinės įrangos kodus, o tai suponuoja išvadą, kad, priešingai nei tvirtina ieškovė, buvo galimybė pasiūlymą pateikti kitokia forma nei pateikė ji.
57. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės argumentą, kad kitokio pasiūlymo objektyviai nebuvo galima pateikti, be kita ko, paneigia ir pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas patvirtinimas, jog laimėjusi ūkio subjektų grupė nurodė individualius, o ne „platforminius“ visų licencijų kodus (ieškinio 19 punktas, dubliko 11 punktas).
58. Ieškovė nuosekliai tvirtina, kad teikiant pasiūlymą, Techninėje specifikacijoje iškart buvo nurodyti licencijų kodai, kurie priklauso „platforminiams“ produktams, nes licencijų užsakymo metu parenkant visas tris licencijas su jų individualiais kodais, sistema automatiškai tęsdama procedūrą šių licencijų kodus pakeičia į „platforminius“. Savo poziciją dėl pasiūlymo Techninės specifikacijos 1 lentelės 1–3 eilutėse nurodytų licencijų tapimo „platforminėmis“ ieškovė, be kita ko, grindė AS „APN Promise“, su kuria kartu teikė pasiūlymą ginčo Pirkime, 2020 m. lapkričio 10 d. rašytiniu patvirtinimu, kuriame nurodoma, kad AS „APN Promise“ palaiko ieškovės poziciją dėl to, jog, užsakius visus tris produktus (Microsoft Windows Enterprise E3 per Device, Microsoft Office Professional Plus, Microsoft Enterprise CAL Device), jie automatiškai taptų viena „platforma“; kad įsigyjant visas tris minėtas licencijas ir šioms patapus viena „platforma“, jų kiekis tarpusavyje negali skirtis; kad individualūs licencijoms priskirti kodai, formuojant užsakymą Microsoft sistemoje, automatiškai taps „platforminiais“.
59. Nors šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė būtent su AS „APN Promise“, kaip ūkio subjektų grupė, ginčo Pirkime teikė pasiūlymą ir šioje byloje turi tokį pat suinteresuotumą kaip ir ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju AS „APN Promise“ pateikti rašytiniai paaiškinimai, nesant kitų objektyvių tai patvirtinančių duomenų, negali būti vertinami kaip objektyvus įrodymas, patvirtinantis ieškovės šioje byloje įrodinėjamas aplinkybes.
60. Taip pat ieškovė rėmėsi susirašinėjimu su UAB „Microsoft Lietuva“ atstovais, kurie, ieškovės teigimu, yra oficialus atstovas, geriausiai žinantis Microsoft licencijavimo taisykles ir politiką. Teismui pateiktame susirašinėjime, be kita ko, nurodyta, kad į ieškovės teiginį: „<...>Enterprise produktų kiekiai turi sutapti, t. y. jeigu mažėja / daugėja Windows Ent, lygiagrečiai turi didėti / mažėti ir Office PP bei Ent CAL kiekiai.“ licencijų Gamintojo atstovas atsakė: „Taip jūs teisingai sakote klientui“ (ieškinio priedas Nr. 8). Tuo tarpu, atsakydama į pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartyje ieškovės iniciatyva suformuluotus klausimus, UAB „Microsoft Lietuva“ nurodė, kad ji nėra Microsoft Corporation (JAV programinės ir techninės įrangos gamintojo) ar MIOL (Microsoft Ireland Operations Limited yra oficialus Microsoft Corporation atstovas / partneris) oficialus ir / ar įgaliotas atstovas, turintis teisę aiškinti Microsoft įrangos / produktų specifiką bei jų sąlygas, todėl yra nekompetentinga atsakyti į teismo nutartyje nurodytus klausimus. Be to, siekdama padėti teismui išspręsti susidariusią ginčo situaciją, UAB „Microsoft Lietuva“ nurodė, kad, kiek jai yra žinoma, licencijų užsakymas yra specifinis veiksmas ir nėra vienareikšmiško atsakymo į nutartyje nustatytus teismo klausimus. Atsakymai priklausytų nuo konkrečios situacijos, Microsoft produktų, kliento profilio, tiekėjo pasiūlytų sąlygų ir eilės kitų aplinkybių. Įvertinus UAB „Microsoft Lietuva“ teismui pateiktą atsakymą, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ir UAB „Microsoft Lietuva“ nepatvirtino ieškovės teiginių, jog kitokio pasiūlymo pateikti objektyviai nebuvo įmanoma.
61. Su apeliantės argumentu, kad, esant analogiškai situacijai, pati perkančioji organizacija kitame viešajame pirkime dėl to paties pirkimo objekto pirkimo laimėtoja išrinko tiekėją, pasiūliusią būtent „platforminius“ licencijų kodus, taip pat nėra pagrindo sutikti, kadangi ieškovė lygina viešuosius pirkimus, nors ir dėl to paties objekto, tačiau vykdytus skirtingais laikotarpiais (ieškovės nurodytas pirkimas vyko 2018 metais). Įvertinus perkančiosios organizacijos poreikius, ginčo Pirkimo objektas laikui bėgant gali būti pakoreguotas, lyginant jį su anksčiau vykdytu pirkimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pasiūlymas turi būti teikiamas atsižvelgiant į konkrečius pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, o ne remiantis anksčiau tos pačios perkančiosios organizacijos vykdytų pirkimų reikalavimų ir anksčiau sudarytų pirkimų sutarčių analize.
62. Siekdama pagrįsti savo poziciją ginčo klausimu, ieškovė rėmėsi ir 2020 m. spalio 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 174/20/109, tačiau ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės, kad: „<...> užsakant trijų rūšių licencijas: „Microsoft Windows Enterprise E3 per Device“, „Microsoft Office Professional Plus“ ir „Microsoft Enterprise CAL Device CAL“, sistema automatiškai suteikia šioms licencijoms kodus, kurie priskiria visus tris produktus vienai „platformai“ – sistema sugrupuoja visas tris licencijas į vieną „platformą“ ir neleidžia nurodyti skirtingus licencijų kiekius, užsakant jas visas kartu. Užsakyti kiekvienos licencijos atskirai negalima, nes sistema reikalauja pateikti sutartį, kurioje nurodytos licencijos turi būti užsakomos formuojant vieną užsakymą.“ (ieškinio priedas Nr. 9), šiuo atveju nekeičia situacijos vertinimo, kadangi neatmestina galimybė, jog protokole sąmoningai galėjo būti užfiksuoti tik ieškovės teiginius patvirtinantys veiksmai, o ne visos užsakymo sistemoje esančios užsakymo pateikimo galimybės.
63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nepagrįstai siekia, kad į bylą pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl, nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.
64. Ieškovė, be kita ko, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo. Ieškovės teigimu, iš Pirkimo sąlygų formuluotės: „Perkančioji organizacija pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų.“, buvo galima suprasti, kad atsakovė ketina įsigyti visas nurodytas licencijas, o Pirkimo sutarties vykdymo eigoje gali tam tikrų licencijų atsisakyti ar pakeisti jų skaičių, tačiau nebuvo galima numatyti, jog atsakovė tam tikrų licencijų apskritai neužsakys, todėl, teikiant pasiūlymą, iškart buvo nurodyti licencijų kodai, kurie priklauso „platforminiams“ produktams, kadangi Gamintojo sistemoje vykdant užsakymą, Techninės specifikacijos 1 lentelės 1–3 eilutėse nurodytos licencijos vis tiek sudarys vieną „platformą“.
65. Šią savo poziciją ieškovė grindžia specialisto L. L. pateikta išvada, kurioje, atsakydamas į ieškovės užduotą klausimą, ar formuluotė „kai kurių licencijų atsisakyti“ turėtų būti suprantama kaip kai kurių licencijų atsisakymas po to, kai tos licencijos jau buvo užsakytos ar kaip galimybė atsisakyti licencijų, t. y. apskritai neužsakyti, specialistas atsakė, kad: „<...> teiginys „kai kurių licencijų atsisakyti“ turi būti suprantamas kaip kai kurių licencijų atsisakymas po to, kai tos licencijos jau buvo užsakytos. Apie neužsakytas licencijas ir apie galimybę jų atsisakyti, t. y. jų apskritai neužsakyti, kai jos niekada nebuvo užsakytos, šiame apsakyme nekalbama.“.
66. Pažymėtina, kad pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).
67. Kaip minėta, Techninės specifikacijos II dalyje „Perkamos paslaugos“ 1 lentelėje nurodytas preliminarus nuomojamų licencijų kiekis. Po lentele aiškiai nurodyta, kad perkančioji organizacija Pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų; pirmaisiais nuomos metais užsakytas licencijų skaičius gali būti tik didinamas, o antraisiais ir trečiaisiais nuomos metais licencijų skaičius galės būti mažinamas arba didinamas, t. y. bus užsakomas reikalingas jų kiekis. Pirkimo dokumentuose taip pat niekur nėra nurodyta, kad perkančioji organizacija pirmaisiais metais (pirmo užsakymo metu) ketina užsakyti visas Techninėje specifikacijoje nurodytas licencijas (19 pozicijų), nurodytais kiekiais.
68. Iš minėtų Techninės specifikacijos nuostatų turinio darytina išvada, kad perkančioji organizacija buvo pakankamai aiškiai numačiusi, jog Techninėje specifikacijoje yra pateikiami tik preliminarūs kiekiai, kurie galbūt bus užsakomi per 36 mėnesių laikotarpį, ir kad kasmet bus užsakomas tik toks licencijų skaičius, koks bus reikalingas, t. y. nebūtinai bus užsakomos visos Techninėje specifikacijoje nurodytos licencijos.
69. Tuo tarpu, kaip matyti iš specialisto išvados turinio, atsakydamas į ieškovės tikslingai suformuluotą klausimą, specialistas rėmėsi tik vienu ieškovės jam pateiktu iš konteksto išimtu sakiniu, esančiu po Techninės specifikacijos 2 skyriaus „Perkamos paslaugos“ 1 lentele: „Perkančioji organizacija pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų“, tai reiškia, kad, nevertinant Pirkimo sąlygų visumos, specialisto išvada buvo pateikta būtent dėl to vieno sakinio, nesiejant jo su Pirkimo dokumentuose įtvirtintų sąlygų visuma ir Pirkimo objekto ypatumais, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant Pirkimo sąlygas, nagrinėjamu atveju šia išvada remtis būtų nepagrįsta.
70. Pažymėtina, kad, jeigu ieškovei kilo neaiškumų dėl minėtų Pirkimo sąlygų turinio, ji, kaip atidus ir rūpestingas profesionalus viešųjų pirkimų dalyvis, turėjo kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti jai kilusius neaiškumus, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokia teise pasinaudota nebuvo, o tai suponuoja išvadą, jog, teikiant pasiūlymą, ieškovei Pirkimo sąlygos ir Pirkimo objektui keliami reikalavimai turėjo būti aiškūs ir nekelti jokių abejonių. Tai patvirtina ir ieškovės pasiūlymo paskutinėje pastraipoje esantis pačios ieškovės patvirtinimas, kad ji yra atidžiai susipažinusi su Pirkimo dokumentais ir Techninės specifikacijos sąlygomis.
71. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės samprotavimai, kad Pirkimo sąlygų nebuvo galima suprasti niekaip kitaip, kaip taip, kad visos trys licencijos, nurodytos Techninės specifikacijos 1 lentelės 1–3 eilutėse, bus įsigyjamos kartu, vertini kaip neatitinkantys Pirkimo sąlygų turinio.
72. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su jos pasiūlymo atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams ir įrodymų vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovės pasiūlymas neatitiko Techninės specifikacijos reikalavimų, padarytos, remiantis į bylą pateiktų įrodymų visuma, pagrįstumo.
Dėl ieškovės pasiūlyme padarytų klaidų vertinimo
73. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas ir dėl to, kad neatitiko Pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, su kuo ieškovė taip pat nesutinka.
74. Pirkimo bendrųjų sąlygų 18.3.2 papunktyje numatyta, kad tiekėjo pasiūlymas atmetamas, kai neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų bendrųjų reikalavimų (tiekėjo vadovas arba įgaliotas asmuo pasiūlymo / dokumentų nepasirašė kvalifikuotu elektroniniu parašu, tiekėjas ne pagal Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus pateikė pasiūlymo formą, nepateikė Pirkimo dokumentuose reikalaujamų dokumentų, nepateikė pasiūlymo kainos (jeigu tiekėjas užšifravo pasiūlymo dokumentą, kuriame nurodyta pasiūlymo kaina, o kitus pasiūlymo dokumentus pateikė neužšifruotus ir iki vokų atplėšimo procedūros (posėdžio) pradžios nepateikė (dėl tiekėjo kaltės) slaptažodžio arba pateikė neteisingą slaptažodį, kuriuo naudodamasi Komisija negalėjo iššifruoti pasiūlymo) ir / ar neatitinka kitų Pirkimo dokumentų reikalavimų), pasiūlymas pateiktas pavėluotai).
75. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovės 2020 m. rugsėjo 14 d. pasiūlymo Nr. PSL200914-01 5 lentelėje („Tiekėjo pasiūlymas. Siūlomų paslaugų (prekių) kainos“) visose 3 stulpelio „Kiekis vnt.“ pozicijose neteisingai nurodytas siūlomų paslaugų (prekių) kiekis vienetais (perkamų licencijų kiekis sutampa su 7 stulpeliu „Suma, Eur be PVM 36 mėn.“), taip pat ieškovė neaiškiai nurodė pasiūlymo kainą, pavyzdžiui, 7 stulpelyje nurodyta suma eurais be PVM 36 mėnesių laikotarpiui („Suma, Eur be PVM 36 mėn.“), o 8 stulpelyje nurodyta suma eurais su PVM 36 mėnesių laikotarpiui (Suma, Eur su PVM 36 mėn.“), tačiau 8 stulpelyje, nors kaina nurodyta ir didesnė nei 7 stulpelyje, šalia kainos nurodyta „be PVM“.
76. Ieškovė tvirtina, kad jos pasiūlymo formoje įsivėlusios klaidos yra išimtinai redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinos, todėl negalėjo būti vertinamos, kaip sudarančios pakankamą pagrindą atmesti jos pasiūlymą. Ieškovės teigimu, vertindama pasiūlymą, perkančioji organizacija turėjo atlikti matematinius veiksmus, t. y. pasiūlymo formos 6 stulpelyje nurodytą sumą padalinti iš vieneto kainos – taip būtų gautas teisingas 3 stulpelyje nurodytinas licencijų kiekis. Be to, ieškovė nurodo, galutinė kaina 8 stulpelyje yra apskaičiuota tinkamai, o tai, kad apskaičiuojant kainas 8 stulpelyje visur nurodyta „be PVM“, nors iš tiesų pateikiama suma su PVM, neturėtų kelti jokių problemų vertinant ieškovės pasiūlymą, kadangi apskaičiuoti PVM dydį nėra sudėtinga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija.
77. Vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.
78. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad, vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.
79. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad VPĮ 55 straipsnio 9 dalies turinys iš esmės nesiskiria nuo anksčiau galiojusios redakcijos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl, taikant ginčui aktualios redakcijos VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, tikslinga remtis kasacinio teismo suformuota VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019 22 punktą).
80. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime ,,pasiūlymo“ terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.; antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Šis sąvokų atskyrimas reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).
81. Vertinant pasiūlymą siaurąja prasme taikytina VPĮ 55 straipsnio 9 dalis, kurioje, kaip minėta, nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
82. Kasacinis teismas dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
83. Situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto. Šiuo aspektu perkančiosios organizacijos diskrecija iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
84. Pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) išaiškinimais, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, 40–41 punktai).
85. Analogiškos pozicijos šiuo klausimus laikomasi ir naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje taip pat nurodoma, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje Archus ir Gama, C-131/16, 36–37 punktai; 2018 m. vasario 28 d. sprendimas byloje MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C-523/16 ir C-536/16, 50, 52 punktai).
86. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovės pasiūlyme nustatyti neatitikimai (perkamų licencijų kiekis ir skiltyje „kaina su PVM” nurodymas kainos su PVM, pažymint kad kaina nurodoma „be PVM”) pagal savo pobūdį galėjo būti ištaisyti paaiškinant (patikslinant) pasiūlymą.
87. Remdamasis pirmiau nurodyta kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktika ginčo klausimu ir įvertinusi ieškovės pasiūlyme padarytų klaidų pobūdį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko Pirkimo bendrųjų sąlygų 15.3.1 papunktyje numatyto reikalavimo, jog pasiūlymo forma turi būti parengta pagal pateikiamus pirkimo dokumentus (4 VLK PD PF), ir kad tai sudarė pagrindą atmesti ieškovės pasiūlymą, kadangi: pirma, nors ieškovės padarytos klaidos ir yra techninio pobūdžio, tačiau jos negali būti kvalifikuojamos kaip paprastai ištaisytinos, nes, kaip ir pati ieškovė nurodo, siekiant pašalinti pasiūlyme padarytas klaidas, būtina atlikti tam tikrus matematinius skaičiavimus, pvz. siekiant nustatyti, kokiam kiekiui buvo apskaičiuota galutinė kiekvienos licencijos kaina, būtina 5 lentelės 6 stulpelyje nurodytą sumą 12 mėnesių laikotarpiui padalinti iš vieneto kainos 12 mėnesių laikotarpiui ir tokiu būdu nustatyti, kokiam kiekiui buvo apskaičiuota galutinė kiekvienos licencijos kaina, o 5 lentelės 8 stulpelyje „Suma, Eur su PVM 36 mėn.“ nurodytoms kainoms patikrinti būtina išskaičiuoti PVM; antra, siekdama ištaisyti minėtas klaidas, ieškovė turėtų pateikti naują patikslintą pasiūlymą, kuris iš neatitinkančio Pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų taptų juos atitinkančiu, o tai nesuderinama su minėtomis VPĮ nuostatomis ir aptarta teismų praktika.
88. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ir šioje ginčo dalyje apeliacinio skundo nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovės pasiūlymas pagrįstai buvo atmestas ir dėl to, jog neatitiko ir Pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų bei sąlygų.
Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti Pirkimo laimėtojo pasiūlymo vertinimą
89. Ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d. ieškinyje prašė panaikinti perkančiosios organizacijos Valstybinės ligonių kasos sprendimą pripažinti Pirkimo laimėtoja ūkio subjektų grupę, kurią sudaro UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Novian Systems“) ir UAB „ACENA“, ir su ja sudaryti Pirkimo sutartį. Nevertindamas šio reikalavimo pagrįstumo iš esmės, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad pripažinus, jog ieškovės pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, ji nebeturi materialinio ar procesinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo laimėtojo pasiūlymo vertinimą, skundžiamu sprendimu minėtą ieškinio reikalavimą atmetė.
90. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 28 punktą).
91. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamas kaip tiekėjo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 24 punktą).
92. Primintina ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią vienas iš tiekėjų teisinį suinteresuotumą identifikuojančių kriterijų – siekis naujos viešojo pirkimo procedūros paskelbimo; tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia (be kita ko), teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 44 punktą).
93. Tai, kad ieškovas ginčo viešajame pirkime galimai neatitinka kokių nors pirkimo sąlygų, per se (savaime) nereiškia, jog, teisėtai pasiekęs naujos procedūros paskelbimą, jis jų negalėtų atitikti, inter alia (be kita ko), pagerinti savo pasiūlymo, bendradarbiauti su naujais ūkio subjektais ir pan. (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020 47 punktą). Be to, nors tiekėjų teisinio suinteresuotumo inicijuoti peržiūros procedūrą turėjimo vertinimas iš esmės pagrįstas teisiniu prielaidų ir tikimybių vertinimu, tačiau jis neturi būti ir pernelyg hipotetinis, juolab kad teismine tvarka subjektų teisės neginamos tik neabejotino jų nesuinteresuotumo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 97 ir 108 punktus).
94. Minėtos kasacinio teismo praktikos pagrindu darytina išvada, kad, nors ir buvo konstatuota, jog ieškovės pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, vien dėl to, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ji negali būti laikoma netekusi suinteresuotumo ginčyti atsakovės sprendimą, kuriuo Pirkimo laimėtoja pripažinta ūkio subjektų grupė, kurią sudaro UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Novian Systems“) ir UAB „ACENA“, ir su ja nutarta sudaryti Pirkimo sutartį, kadangi, kaip jau minėta, net ir atmetus ieškovės pasiūlymą ginčo Pirkime, ieškovė ir toliau išlaiko suinteresuotumą siekti, kad būtų paskelbtas naujas viešasis pirkimas dėl to paties objekto, kuriame ji ir vėl lygiais pagrindais su kitais tiekėjais galėtų dalyvauti ir varžytis dėl galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
95. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, vertinant tikslingumą nagrinėti ieškovės reikalavimą panaikinti atsakovės sprendimą dėl Pirkimo laimėtojos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, svarbi ta aplinkybė, kad, kaip patvirtina bylos duomenys, 2020 m. lapkričio 13 d. Pirkimo laimėtoja pati atsisakė sudaryti ginčo Pirkimo sutartį su atsakove. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad 2021 m. sausio 14 d. buvo paskelbta, jog, atsižvelgiant į tai, jog Pirkimo laimėtoja atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį bei į tai, kad kitų atitinkančių Pirkimo dokumentų reikalavimus pasiūlymų Pirkime nėra, remiantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, Pirkimo procedūras baigtos nesudarius Pirkimo sutarties (https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2021-610130).
96. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste vertinti atsakovės sprendimo dėl Pirkimo laimėtojos nustatymo teisėtumą yra nebetikslinga, kadangi ginčo Pirkime pasiūlymus buvo pateikusios tik dvi subjektų grupės (ūkio subjektų grupė, kurią sudaro SA „APN Promise“ bei ieškovė UAB „Fortevento“, ir ūkio subjektų grupė, sudaryta iš UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ (dabartinis pavadinimas UAB „Novian Systems“) bei UAB „ACENA“), pirmosios ūkio subjektų grupės pasiūlymas, kaip konstatuota pirmiau, atmestas pagrįstai, o Pirkimo laimėtoja Pirkimo sutartį sudaryti atsisakė, todėl ginčo Pirkimas buvo užbaigtas nesudarant Pirkimo sutarties. Susiklosčius nurodytai situacijai, ieškovei nėra jokių kliūčių dalyvauti naujame atsakovės organizuojamame viešajame pirkime dėl to paties pirkimo objekto ir iš naujo konkuruoti su kitais tiekėjais dėl galimybės sudaryti pirkimo sutartį.
97. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, jeigu ginčas dėl atsakovės sprendimo, kuriuo nustatyta Pirkimo laimėtoja, neturi būti nagrinėjimas, nes Pirkimo laimėtoja atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį, tai, atsižvelgiant į CPK 94 straipsnio nuostatas, turi būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų jai atlyginimo.
98. Atsižvelgiant į tai, kad, bylas pagal abu apeliantės ieškinius sujungus į vieną, byla skundžiamu sprendimu buvo išnagrinėta iš esmės, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nebuvo pagrindo vadovautis CPK 94 straipsnio, kuriame reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, nuostatomis, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims pagrįstai buvo paskirstytos remiantis CPK 93 ir 98 straipsniais.
Dėl bylos procesinės baigties
99. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytų išvadų teisėtumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
100. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
101. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
102. Netenkinus apeliacinio skundo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė, tačiau pastaroji iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.