Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-12-23 · Civilinė byla Nr. e2-4132-340/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-23Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-01-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-23
Bylos Nr.
e2-4132-340/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01316-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Fortevento“
Atsakovas
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
  • 2.6.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.11.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-4132-340/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01316-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.3.2 (S)
VILNIAUS apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortevento“ ieškinius atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - uždaroji akcinė bendrovė „SQUALIO Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Novian Systems“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Algoritmų sistemos“), uždaroji akcinė bendrovė „Acena“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fortevento“ ieškiniais kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti perkančiosios organizacijos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį: (i) pirkimo objekto ir sutarties vykdymo sąlygų; (ii) techninės specifikacijos II skyriuje ir pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų ir sąlygų; 2) panaikinti perkančiosios organizacijos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju ir sudaryti sutartį su ūkio subjektų grupe, kurią sudaro UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ ir UAB „Acena“. Taip pat ieškovė prašė iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2020 m. spalio 26 d. ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė, būdama perkančioji organizacija, Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis paskelbė konkursą, kurio metu siekė įsigyti Microsoft licencijų nuomos ir konsultavimo paslaugas. Ieškovė pateikė pasiūlymą, tačiau atsakovė informavo ieškovę, kad jog viešųjų pirkimų komisija nutarė ieškovės pasiūlymą pripažinti netinkamu (argumentuojant, jog pasiūlymas neatitinka pirkimo objekto ir sutarties vykdymo sąlygų ir be esminių pakeitimų negalėtų patenkinti pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo objektui keliamų perkančiosios organizacijos (atsakovės) poreikių ir reikalavimų) ir ieškovės pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį techninės specifikacijos II skyriuje ir pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų ir sąlygų. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė informavo ieškovę, kad ieškovės pateikto pasiūlymo techninės specifikacijos 1-3 eilutėse nurodytos licencijos yra „platform“ tipo, t. y. gali būti užsakomos tik kartu kaip licencijų paketas, todėl nėra galimybių keisti (didinti, mažinti ar atsisakyti) vienos ar kitos licencijos; o tai neatitinka pirkimo dokumentuose nurodyto perkančiosios organizacijos poreikio, dėl ko ieškovės pasiūlymas buvo atmestas.

3. Ieškovė su šia atsakovės pozicija nesutinka ir ieškinyje teigia, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus; kitokio pasiūlymo objektyviai nebuvo galima pateikti, todėl ieškovės pateiktą pasiūlymą atsakovė atmetė nepagrįstai. Ieškovė paaiškino, kad pirkimo sąlygų techninės specifikacijos II skyriaus „Perkamos paslaugos” lentelėje pateiktas licencijų, kurias ketino įsigyti ieškovė, sąrašas, kartu nurodant ir planuojamų įsigyti licencijų preliminarų kiekį vieneriems metams. Ieškovė pažymėjo, kad pateiktame sąraše nurodytos licencijos nėra vienodo tipo, o tai reiškia, kad licencijos gali būti siūlomos jas išskiriant į du skirtingus profilius: „Enterprise” tipo licencijas ir „Cloud” tipo licencijas. Techninės specifikacijos 1 lentelės 1-3 eilutėse nurodytos licencijos (Microsoft Windows Enterprise E3 per Device (naujausia gamintojo paskelbta versija) licencija arba lygiavertės programinės įrangos licencija; Microsoft Office Professional Plus biuro programų paketo (naujausia gamintojo paskelbta versija) licencija arba lygiavertės programinės įrangos licencija; Microsoft Enterprise CAL Device CAL licencijų jungimuisi prie serverių (naujausia gamintojo paskelbta versija) licencija arba lygiavertės programinės įrangos licencija) yra „Enterprise” tipo licencijos – įsigyjant šias licencijas kartu viename profilyje jos automatiškai tampa viena „platforma”, kurioje esančių licencijų negalima atskirti, o tai reiškia, jog „platformą” sudarančių licencijų įsigyti atskirai negalima; jų kiekis turi sutapti.

4. Ieškovės vertinimu, oficialioje gamintojo (Microsoft) teikiamoje brošiūroje, kuria rėmėsi atsakovė, nėra detalizuotos bei atskleistos licencijų tapimo „platforma“ sąlygos, tačiau tai savaime nereiškia, kad užsakant visas tris ginčo licencijas jos automatiškai netampa platforma. Be to, ieškovės nurodomas licencijų užsakymo galimybes patvirtino ir Microsoft Lietuvoje, susirašinėjimo su ieškove metu patvirtinę, jog „Enterprise produktų kiekiai turi sutapti, t. y. jeigu mažėja/daugėja Windows Ent, lygiagrečiai turi didėti/mažėti ir Office PP bei Ent CAL kiekiai“. Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį, kad ankstesnio atsakovės vykdyto pirkimo patirtis rodo, kad analogiškomis techninės specifikacijos sąlygomis buvo pasiūlyti produktai, sudarantys bendrą „platformą“. Todėl darytina išvada, kad licencijos šiam pirkimui galėjo būti pasiūlytos tik kaip bendra „platforma“, nes atsakovė nutarė įsigyti visas tris licencijos, kurias užsakant kartu jos automatiškai tampa bendra „platforma“. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad techninės specifikacijos 1 lentelės 1-3 eilutėse nurodytų licencijų kiekiai galėtų būti vienodai didinami bei mažinami – gali būti didinamas ar mažinamas bendras licencijų kiekis, bet šių trijų licencijų kiekis turi sutapti. Taigi pateiktu pasiūlymu nėra suvaržoma galimybė didinti ar mažinti užsakomų licencijų kiekius. Taip pat ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė, būdama perkančioji organizacija, turi vadovautis gamintojo (Microsoft) licencijavimo politika ir taisyklėmis; techninės specifikacijos reikalavimai negali būti taikomi atskirai nuo gamintojo (Microsoft) taikomos licencijavimo tvarkos bei taisyklių. Be to, atsakovė, nurodydama, jog „Perkančioji organizacija pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų” nenurodė, kad techninės specifikacijos 1 lentelės 1-3 eilutėse nurodytų licencijų apimtys gali būti didinamos ar mažinamos skirtingais kiekiais. Taigi nustatyta sąlyga dėl licencijų skaičiaus didinimo bei mažinimo visiškai atitinka šiame pirkime atsakovės įtvirtintą sąlygą.

5. Be to, ieškovės vertinimu, atsakovė ieškovės pasiūlymo atmetimo rašte nepagrįstai nurodė, kad „tiekėjas pildydamas Pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ reikalaujamą formą – 2020-09-14 Pasiūlymas Nr. PSL200914-01, jos 5 lentelėje „Tiekėjo pasiūlymas. Siūlomų paslaugų (prekių) kainos“ padarė technines redakcinio pobūdžio klaidas, nes visose 3 stulpelio „Kiekis vnt.“ pozicijose, t. y. visose 20 eilučių neteisingai nurodė siūlomų paslaugų kiekį vienetais, taip pat nėra aiški ir pasiūlymo kaina 8 stulpelyje, nurodant „Sumą Eur su PVM 36 mėn.”. Ieškovė pabrėžė, kad ieškovės pasiūlymo formoje įsivėlusios klaidos yra išimtinai redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinos, todėl negali būti pakankamas pagrindas ieškovės pasiūlymą pirkime atmesti. Ieškovė atsakovei skirtoje pretenzijoje paaiškino, jog pasiūlymo formoje per klaidą 3 stulpelio „Kiekis vnt.“ pozicijose buvo nurodytas ne licencijų kiekis, bet siūloma kaina be PVM, tai atsispindi ir lentelės 7 stulpelyje, kuriame reikalaujama nurodyti „Sumą, Eur be PVM 36 mėn.“ Tai, kad ieškovė nurodė licencijų kainą EUR be PVM 36 mėn. laikotarpiui stulpelyje, kuriame turi būti nurodytas licencijų kiekis vienetais, ir tokia klaida kartojosi visoje 20 eilučių, parodo, jog klaida yra visiškai redakcinio pobūdžio ir pasiūlymo tikrasis turinys gali būti lengvai nustatomas iš pradinio pasiūlymo. Be to, čia ieškovė iš esmės nepadarė jokios klaidos, kurios nebūtų galima ištaisyti - ieškovė tinkamai apskaičiavo ir pateikė galutines kiekvienos licencijos kainas (pagal pateiktus įkainius), todėl ieškovės pasiūlymo formoje padarytos redakcinio pobūdžio klaidos, kurių paaiškinimas ar pakoregavimas nekeičia pasiūlymo esmės, galėjo būti ištaisytos kreipiantis į tiekėją dėl tokių netikslumų ištaisymo.

Šalies argumentai

6. 2020 m. lapkričio 9 d. ieškinyje ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija priėmė sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju ir sudaryti sutartį su ūkio subjektų grupe, kurią sudaro UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ ir UAB „ACENA“. Ieškovės vertinimu, toks atsakovės sprendimas yra nepagrįstas, nes pirkimo laimėtoju esanti ūkio subjektų grupė faktiškai pasiūlė tas pačias licencijas, kurias siūlė ieškovė, tačiau laimėtojo pateiktas pasiūlymas, priešingai nei ieškovės, nebuvo atmestas; be to, laimėtojas pateikė dalies siūlomų licencijų įkainius tokius, kurie neatitinka Microsoft fiksuotų įkainių, dėl ko pirkimo laimėtojas objektyviai negalės suteikti dalies licencijų. Ieškovės vertinimu, tiek ieškovės, tiek laimėtojo pateikti pasiūlymai savo turiniu lemia tą patį rezultatą, todėl ieškovės pasiūlymą pripažinus neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų, turėjo būti atmestas ir laimėtojo pasiūlymas, kuris savo turiniu yra tapatus ieškovės pasiūlymui, t. y. siūlomos tokios pat licencijos.

7. Ieškovė papildomai paaiškino, kad tos pačios licencijos, nurodytos techninės specifikacijos 1 lentelės 1– 3 eilutėse, gali turėti du kodus – paprastą (įprastą) arba „platforminio“ tipo. Nurodė, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad ji pasiūlė „platforminio“ tipo licencijų kodą, o laimėtojas, pasiūlęs įprastą licencijų kodą, neva pateikė pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą. Anot ieškovės, laimėtojas pasiūlė paprastus licencijų kodus, kas reiškia, kad laimėtojas darė prielaidą, jog nebus perkamos visos trys licencijos (nors techninėje specifikacijoje nurodyta, kad planuojama įsigyti visas tris licencijas ir dar vienodą jų kiekį); iš to spręstina, kad planuota įsigyti būtent platforminį produktą. Nepaisant to, kokius atitinkamų licencijų kodus savo pasiūlyme nurodė pirkimo laimėtojas, ginčo licencijos tampa bendra „platforma“ nuo to momento, kai jos bus užsakytos visos trys - nuo to momento, kai atsakovė nuspręs užsakyti visas tris licencijas (ką ir nurodė techninėje specifikacijoje kaip savo pagrindinį poreikį, t. y. iš viso trys licencijos po 5 vnt.) – jos automatiškai taps „platforma“.

8. Be kita ko, ieškovė nurodė, kad perkančiosios organizacijos (atstovės) atstovai nėra praėję Microsoft (gamintojų) specialių mokymų; nėra susipažinę su dauguma specialių Gamintojo taisyklių, kurias gerai išmano oficialūs Microsoft (gamintojo) partneriai, siūlantys atitinkamus produktus. Todėl matant, kad atsakovės viešųjų pirkimų komisija nesikreipė tiesiogiai į Microsoft (gamintoją) dėl sąlygų išaiškinimo, kyla abejonės dėl atsakovės priimamų sprendimų skaidrumo. Pažymėjo, kad nei atsakovė, nei laimėtojas negalėjo daryti prielaidos, kad visos trys licencijos iš viso nebus užsakytos, nes toks požiūris iš esmės prieštarautų pirkimo sąlygoms, kuriose nurodytas poreikis įsigyti visus tris produktus po 5 vienetus. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad laimėtojas, pildydamas pasiūlymo formos 5 lentelę „Tiekėjo pasiūlymas. Siūlomų paslaugų (prekių) kainos“, 5, 17, 18 ir 19 eilutėse nurodė įkainius, kurie neatitinka gamintojo (Microsoft) kainų nustatymo taisyklių. Pabrėžė, kad nei atsakovė, nei tiekėjai negali keisti to, ką griežtai numatė licencijų gamintojas savo taisyklėse, t. y. įkainiai, kuriuos gali pasiūlyti kiekvienas tiekėjas pirkime, yra fiksuoti, todėl negalima nukrypti nuo licencijų gamintojo taikomų kainų lygio taisyklių. Ieškovės vertinimu, per didelio įkainio nustatymas, visų pirma, reiškia, kad laimėtojo pasiūlymas neatitinka techninėje specifikacijoje apibrėžto pirkimo objekto; laimėtojas neturėtų objektyvios galimybės pateikti licencijų tokiais įkainiais, kokius jis nurodė savo pasiūlyme.

Atsiliepimas

9. Atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimuose į ieškovės ieškinius prašė ieškinius atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad visi pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimai buvo suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, o ieškovė, prieš teikdama pasiūlymą, turėjo galimybes aiškintis pirkimo dokumentus, tačiau nei klausimų, nei pastabų atsakovei dėl pirkimo objekto nepateikė, iš ko darytina išvada, jog pirkimo dokumentuose nurodytas pirkimo objektas ir jam keliami reikalavimai ieškovei buvo aiškūs ir suprantami. Nepaisant to, ieškovė iki pasiūlymo pateikimo neišsiaiškino visų galimybių dėl pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančio pasiūlymo pateikimo, todėl nepasiūlė licencijų, atitinkančių perkančiosios organizacijos (atsakovės) poreikius su galimybe užsakyti licencijas pagal poreikį reikalingais kiekiais.

10. Atsakovė nurodė, kad pirkimo objektas – Microsoft programinės įrangos licencijų nuoma. Pažymėjo, kad licencijų pavadinimai, preliminarūs kiekiai bei kiti pirkimo objektui keliami reikalavimai yra nurodyti pirkimo dokumentuose – kaip antai, pirkimo dokumentų techninės specifikacijos 2 skyriuje „Perkamos paslaugos“ po 1 lentele yra suformuluota, kad lentelėje nurodytas preliminarus nuomojamų licencijų kiekis, o po šia lentele pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „Perkančioji organizacija pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsisakyti naujų“. Anot atsakovės, ši aplinkybė paneigia ieškovės teiginius, jog pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad techninės specifikacijos 1 lentelės 1-3 eilutėse nurodytų licencijų apimtys gali būti didinamos ar mažinamos skirtingais kiekiais. Atsakovė pažymėjo, kad sutinka su ieškiniuose nurodyta aplinkybė, jog ieškovė pasiūlė licencijas, kurios gali būti užsakomos tik kartu ir tik kaip licencijų paketas, todėl ir nėra galimybės keisti (didinti, mažinti ar atsisakyti) vienos ar kitos licencijos; atsakovės teigimu, būtent dėl šios priežasties ieškovės pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų. Be to, atsakovė, vertindama ieškovės ir laimėjusio tiekėjo pasiūlymus, vadovavosi ne tik pirkimo dokumentų reikalavimais, bet ir oficialiai paskelbtomis licencijavimo sąlygomis ir Microsoft korporatyvinės prenumeratos registracijos sutarties nuostatomis, iš kurių matyti, kad „nauji korporatyviniai produktai <...> gali būti bet kuriuo metu įtraukti susisiekus su „Microsoft“ klientų vadybininku arba Pardavėju“. Taigi tiekėjas turi užsakyti tokias licencijas ir jų kiekį, kurias nurodo perkančioji organizacija, nes būtent perkančioji organizacija yra atsakinga už tinkamą licencijų naudojimą; taip pat sutartyje kalbama apie atskirus produktus, o ne „platformas“. Be to, ieškovė nėra Microsoft partneris, turintis Licensing Solutions Partner (LSP) statusą, todėl nėra laikomas šio gamintojo produktų licencijavimo ekspertu.

11. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė, pildydama pasiūlymo formą, visose 20 eilučių neteisingai nurodė siūlomų paslaugų kiekį vienetais; taip pat nėra aiški ir pasiūlymo kaina, 8 stulpelyje nurodant „Suma EUR su PVM 36 mėn.“ Atsakovės vertinimu, nors ieškovė ir pateikė argumentus, jog pateikto pasiūlymo formoje įsivėlusios klaidos yra išimtinai redakcinio pobūdžio, o atsakovė, norėdama suprasti ieškovės pateiktą pasiūlymą, turėjo atlikti matematinius veiksmus, pateikti ieškovės argumentai įrodo, kad ieškovė neįsigilino į pirkimo dokumentų reikalavimus. Atsakovė pažymėjo, kad pasiūlymo formoje po 6 lentele nurodyta, jog „Tais atvejais, kai pagal galiojančius teisės aktus tiekėjui nereikia mokėti PVM, tiekėjas nurodo priežastis, dėl kurių PVM nemoka, ir atitinkamų skilčių nepildo“. Tačiau šiuo atveju ieškovė, užuot nepildžiusi nereikalingų grafų, jas užpildė (5 lentelėje visose 8 stulpelio eilutėse pateikė sumas su PVM, tačiau šalia padarė prierašą „Be PVM“ ir nenurodė, priežasčių, dėl kurių ieškovei netaikomas PVM). Taigi nors ieškovė nurodo, kad padarė tik redakcinio pobūdžio klaidas, tačiau atsakovė pirkimo dokumentuose buvo išreiškusi savo poziciją dėl tiekėjų pasiūlymų formos sutapties su pirkimo dokumentuose pateikta pasiūlymo forma – pirkimo sąlygų bendrųjų sąlygų 15.3 punkte numatyta, kad pasiūlyme turi būti: pasiūlymo forma PF, parengta pagal pateikiamus PD (4 VLK PD PF); pirkimo dokumentų bendrųjų sąlygų 8.3.2. papunktyje numatyta, kad pasiūlymas atmetamas, jei tiekėjas ne pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus pateikė pasiūlymo formą. Atsakovė, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovės į bylą pateikta vaizdo demonstracija, kurioje atliekamas Microsoft licencijų užsakymas, neatitinka tikrovės. Atsakovė paaiškino, kad vaizdo demonstracijos metu ieškovė, jau formuodama užsakymą, pasirinko licencijavimo tipą „platform“, tuomet įrašė vienodą visų licencijų skaičių, kas ir davė atitinkamą rezultatą – sistema automatiškai pakeitė licencijavimo tipą į „platform“. Atlikus šiuos veiksmus, sistema vėliau neleidžia keisti atskirų licencijų kiekių, iš ko manytina, kad ieškovė vaizdo įrašė siekė pademonstruoti savo teiginius patvirtinančius veiksmus, o ne visas užsakymo sistemoje pateikimo galimybes ir sąlygas.

Atsiliepimas

12. 2020 m. lapkričio 23 d. atsiliepime atsakovė nurodė, kad atsakovės viešųjų pirkimų komisija 2020 m. lapkričio 10 d. posėdyje nutarė pasirašyti sutartį su pirkimo laimėtoju, tačiau pirkimo laimėtojas informavo, kad nesudarys jam pateiktos pirkimo sutarties. Papildomai atsakovė pažymėjo, kad ieškovė iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neginčijo pirkimo sąlygų reikalavimų, o pateikdama pasiūlymą patvirtino, kad su visomis pirkimo sąlygomis sutinka; ieškovė neprašė paaiškinti pirkimo dokumentų, kas patvirtina, jog pirkimo sąlygos ieškovei buvo aiškios. Atsakovė nesutiko su ieškovės teiginiu, jog pirkimo laimėtojo pasiūlytos licencijos savo turiniu yra tapačios ieškovės pasiūlymui, ir paaiškino, jog pagrįstai pripažino, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas neatitinka techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų. Be to, nors pirkimo dokumentuose buvo nurodyti preliminarūs kiekiai, ieškovė vienašališkai nusprendė, kad atsakovė užsakys visas licencijas iš pirmųjų trijų pozicijų po 5 vienetus. Atsakovė pažymėjo, kad yra įsigijusi naujus kompiuterius su naujausia Microsoft Windows versija ir atsakovei šio produkto (Microsoft Windows Enterprise E3 per Device) atnaujinimo licencijų pirmaisiais metais nereikia. Atsakovės vertinimu, ieškovė, galėdama siūlyti licencijas paprastais (individualiais) kodais, sąmoningai pasirinko siūlyti pigesnį produktą, tikėdamasi laimėti pirkimą ir sudaryti pirkimo sutartį; nebandė išsiaiškinti tikrųjų perkančiosios organizacijos (atsakovės) poreikių bei vadovavosi nepagrįstomis prielaidomis apie užsakomų licencijų kiekį trijų metų laikotarpiui, dėl ko pateikė nors ir pigesnį, tačiau pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą.

13. Pateiktame dublike ieškovė su atsiliepimuose išdėstytais argumentais nesutiko ir prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Ieškovė palaikė ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pabrėždama, kad ieškovės pasiūlymas atitiko techninės specifikacijos reikalavimus, o kitokio pasiūlymo objektyviai nebuvo galima pateikti. Ieškovės vertinimu, pagal suformuluotas sąlygas buvo galima manyti, kad atsakovė ketina įsigyti visas nurodytas licencijas, tačiau pirkimo sutarties vykdymo eigoje gali tam tikrų licencijų atsisakyti ar pakeisti jų skaičių, tačiau iš pirkimo sąlygų nebuvo galima numatyti, kad atsakovė tam tikrų licencijų iš viso neužsakys, todėl ieškovė, teikdama pasiūlymą, iš karto nurodė licencijų kodus, kurie priklauso „platforminiams“ produktams, nes net ir licencijų užsakymo metu parenkant visas tris licencijas su jų individualiais kodais, sistema automatiškai tęsiant procedūrą šių licencijų kodus pakeičia į „platforminius“. Kadangi pirkimą laimėjęs tiekėjas nustatė, kad tam tikrų licencijų ieškovė neįsigis ir todėl nurodė individualius licencijų kodus, darytina išvada, jog perkančiosios organizacijos (atsakovės) suformuluotos sąlygos sudarė skirtingas prielaidas dėl ketinamų įsigyti licencijų. Be to, nors laimėtojas nurodė visų trijų licencijų kodus individualius, tai nekeičia fakto, jog užsakant visas tris licencijas kartu, jos taps viena „platforma“ ir laimėtojo nurodyti individualūs kodai automatiškai bus pakeisti į “platforminius”.

14. Ieškovė dublike pažymėjo, kad atsakovės dėstoma nuostata, kad pirmais ir vėlesniais metais neketinama įsigyti vienos iš trijų licencijų, turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta pirkimo dokumentuose, kad visiems tiekėjams būtų vienodos galimybės suprasti ir pateikti sąlygas atitinkantį pasiūlymą. Ieškovės teigimu, nesant aiškaus nurodymo, jog tam tikrų licencijų perkančioji organizacija neketina įsigyti, negalima teigti, jog tiekėjai turėjo tokias aplinkybes išsiaiškinti patys, kad galėtų pateikti tinkamą pasiūlymą pirkime. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog anksčiau atsakovės vykdytame to paties objekto pirkime, kurio sąlygos dėl užsakomų licencijų kiekio didinimo ir mažinimo visiškai atitinka šiame pirkime keliamą sąlygą, atsakovė kito tiekėjo pateiktą pasiūlymą, kurį sudaro „platforminio“ tipo licencijos, priėmė kaip atitinkantį pirkimo sąlygų keliamus reikalavimus. Pirkimu atsakovė siekia įsigyti tas pačias licencijas, dėl kurių sutartis su kitu tiekėju yra pasibaigusi 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl manytina, kad esant tokioms pačioms sąlygoms, atsakovė skirtingai vertina tokius pačius pasiūlymus. Be to, atsakovė savaip interpretuoja ieškovės pateiktą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip individualios licencijos užsakymo metu virsta „platforminėmis“; taip pat atsakovė netinkamai aiškina Microsoft korporatyvinės registracijos sutarties nuostatas, interpretuodama jas taip, kaip palanku atsakovei. Ieškovė, skirtingai nei nurodo atsakovė, yra oficialus Microsoft partneris, kuris yra praėjęs specialius Microsoft mokymus ir galintis kompetentingai konsultuoti su Microsoft licencijavimo taisyklėmis susijusiais klausimais. Pasisakydama dėl redakcinio pobūdžio klaidų pasiūlymo formoje, ieškovė pažymėjo, kad bet koks paaiškinimas dėl įsivėlusių klaidų nelemia nei licencijų įkainių, nei galutinės kainos keitimo, todėl ir nekeičia pasiūlymo esmės, dėl ko galėtų būti atmestas ieškovės pasiūlymas; iš pačios atsakovės nurodymų matyti, kad svarbiausia yra tiekėjų pasiūlymo turinys, o ne forma; pati atsakovė ieškovės pasiūlymo atmetimo rašte nurodė, kad pasiūlyme įsivėlusią klaidą vertina kaip redakcinio pobūdžio klaidą, todėl atsakovės pozicija yra nenuosekli.

15. 2020 m. gruodžio 1 d. dublike ieškovė papildomai paaiškino, kad Ieškovė sąmoningai pasirinko pasiūlyti „platforminius“ licencijų kodus, nes pagal suformuluotas sąlygas buvo aišku, kad atsakovė įsigis visas licencijas (šiame tarpe ir 1–3 eilutėse nurodytas). Techninėje specifikacijoje buvo pateiktas 20 licencijų sąrašas ir nurodytas preliminarus jų kiekis 1 metams. Tačiau niekur nebuvo numatyta, kad tam tikrų licencijų iš viso neketina užsakyti. Ieškovės ir laimėtojo pateikti pirkimo pasiūlymai savo turiniu ir esme sutampa – tą patvirtina ir atsakovė atsiliepime, ir pirkimo laimėtojas, atsisakydamas sudaryti sutartį.

Atsiliepimas

16. Atsakovė pateiktuose triplikuose nurodė, kad su ieškovės argumentais, išdėstytais ieškovės procesiniuose dokumentuose, nesutinka, ir prašė ieškovės UAB „Fortevento“ reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė, palaikydama atsiliepimuose išsakytus argumentus, paaiškino, kad pirkimo dokumentuose aiškiai nurodyti ir suformuluoti pirkimo reikalavimai: pirkimo sutarties projekto 1.4 punkte nurodyta, kad sutarties galiojimo terminas – iš viso 36 mėnesiai; techninės specifikacijos 2 skyriaus „Perkamos paslaugos“ 1 lentelėje yra nurodytas preliminarus nuomojamų licencijų kiekis, o po minėta lentele pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „Perkančioji organizacija pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų kiekį skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų.“ Iš šių pirkimo dokumentų aišku, kad atsakovė kas metus užsakys tik tokį kiekį licencijų, koks jai yra reikalingas, kas reiškia, jog atsakovė nebūtinai užsakys visas techninėje specifikacijoje nurodytas licencijas. Iš pirkimo dokumentų matyti, kad atsakovė paslaugų tiekėjui sutarties vykdymo metu privalomai pateiks 3 užsakymus, tačiau, atsiradus poreikiui, yra numatyta galimybė keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų iš lentelėje nurodyto preliminaraus sąrašo.

17. Atsakovė pažymėjo, kad pirkimo dokumentuose nėra nurodyta, kad perkančioji organizacija pirmais metais (pirmo užsakymo metu) ketina užsakyti visas techninėje specifikacijoje nurodytas licencijas (19 pozicijų) nurodytais kiekiais. Paaiškino, kad lentelėje yra nurodyti preliminarūs nuomojamų licencijų kiekiai ir pavadinimai, siekiant informuoti potencialius tiekėjus apie tai, kokios per 36 mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant į atsakovės poreikius, gali būti perkamos licencijos. Papildomai atsakovė nurodė nesutinkanti su dublike pareikštu teiginiu, kad pirkimo laimėtojo nurodytos individualios licencijos, atliekant užsakymą, taptų „platforminėmis“; paaiškino, kad pastaruoju atveju, atsakovei pateikus užsakymą tik dviem iš trijų analizuojamų licencijų, ieškovė negalėtų šių licencijų pateikti, nekeisdama savo pasiūlyme nurodytų kodų ir licencijų pavadinimų, taigi arba ieškovė parduotų kitas licencijas, nei nurodyta pasiūlyme, arba atsakovė būtų priversta įsigyti ir trečiojo produkto licencijas (kas būtų neracionalu). Pabrėžė, kad pirkimo dokumentuose buvo nurodyti preliminarūs (t. y. galimi) nuomojamų licencijų kiekiai, kas reiškia, kad atsakovė nebūtinai užsakys juos pilna apimtimi, t. y. užsakymai paslaugoms bus teikiami pagal tuo metu esamą poreikį. Ieškovė klaidingai aiškina, kad ieškovės pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip licencijų kodai automatiškai virsta į „platforminius“, nepriklausomai nuo to, koks pradinis licencijų kodas pasirenkamas – atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė renkasi vienodą kiekį visų trijų licencijų ir licencijas užsakinėja vienu metu, o tai yra aplinkybė, paverčianti licencijas „platforminėmis“-ieškovė net nebando užsakyti skirtingo kiekio licencijų įprastais kodais, todėl ieškovės pateikta medžiaga nepaneigia atsakovės pozicijos.

18. Atsakovė nesutiko su ieškovės pozicija, kad ieškovės pirkimo pasiūlyme padarytos klaidos yra lengvai ištaisomos, todėl negali būti pagrindas atmesti pirkimo pasiūlymą. Atsakovė pažymėjo, kad atsakovės pirkimų komisija turi teisę atmesti pirkimo pasiūlymą, jei pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų perkančiosios organizacijos (atsakovės) sąlygų, kriterijų ir reikalavimų (jei pasiūlyta pirkimo objekto techninė specifikacija neatitiko techninės specifikacijos nustatytų reikalavimų pirkimo objektui ar kt.). Taigi atsakovė pirkimo dokumentuose buvo išreiškusi poziciją dėl tiekėjų pateiktų pasiūlymų formos sutapties su pirkimo dokumentuose pateikta pasiūlymo forma ir jo privalomo atitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams. Be to, kadangi ieškovė nurodė kainas 5-6 lentelėse su PVM, tai įnešė dar daugiau neaiškumų ir prieštaravimų dėl pateikto pasiūlymo.

Šalies argumentai

19. 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė prašymą skirti ieškovei UAB „Fortevento“ 5 000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašyme atsakovė nurodė, kad ieškovė, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pateikdama atskirąjį skundą), nors pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra; taip pat prašydama teismo skirti žodinį (o ne rašytini) teismo procesą veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Paaiškino, kad pirkimo laimėtojui atsisakius pasirašyti sutartį, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebėra; be to, pirkimo procedūros yra sustabdytos iki kol Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės ieškovės atskirąjį skundą. Atsakovės vertinimu, dėl perteklinio ieškovės bylinėjimosi pirkimo laimėtojas atsisakė su atsakove sudaryti viešojo pirkimo sutartį, dėl ko turės būti skelbiamas naujas viešasis pirkimas, kuriame, be kita ko, galės dalyvauti ir ieškovė.

Atsiliepimas

20. Tretieji asmenys atsiliepimų ar kitų procesinių dokumentų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

21. Iš byloje turimų duomenų nustatyta, kad atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdė viešąjį pirkimą „Microsoft licencijų nuomos ir konsultavimo paslaugos“ Nr. 501275, kuriuo siekė įsigyti Microsoft programinės įrangos licencijų nuomą ir konsultavimo paslaugas. Sutarties trukmė – 36 mėnesiai (1 t., e. b. l. 18 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 1).

22. Ieškovė UAB „Fortevento“ kartu su partneriu „APN Promise“ 2020 m. rugsėjo 14 d. pirkime pateikė pasiūlymą (1 t., e. b. l. 18 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 2).

23. 2020 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuolatinė informacinių technologijų viešųjų pirkimų komisija informavo viešajame pirkime dalyvaujančią ūkio subjektų grupę SA „APN Promise“ ir UAB „Fortevento“, kad Pasiūlymo techninėje specifikacijoje 1-3 eilutėse nurodytos licencijos yra „platform“ tipo; pažymėta, kad toks anksčiau minėtų produktų licencijavimo būdas perkančiajai organizacijai yra netinkamas ir nepriimtinas, ribojantis perkančiosios organizacijos teises vykdant sutartį dėl licencijų kiekio užsakymo. Taip pat pranešime nurodyta, kad Tiekėjas pildydamas Pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ reikalaujamą formą – 2020-09-14 Pasiūlymas Nr. PSL200914-01, jos 5 lentelėje „Tiekėjo pasiūlymas. Siūlomų paslaugų (prekių) kainos“ padarė technines redakcinio pobūdžio klaidas, nes visose 3 stulpelio „Kiekis vnt.“ pozicijose, t. y. visose 20 eilučių neteisingai nurodė siūlomų paslaugų kiekį vienetais, taip pat nėra aiški ir pasiūlymo kaina 8 stulpelyje, nurodant „Sumą Eur su PVM 36 mėn.“ Pranešime nurodyta, kad komisija priėmė sprendimą: (i) tiekėjo pasiūlymą pripažinti netinkamu, nes jis neatitinka Pirkimo objekto ir sutarties vykdymo sąlygų ir be esminių pakeitimų negalėtų patenkinti pirkimo dokumentuose nustatytų Pirkimo objektui keliamų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų; (ii) Tiekėjo pasiūlymą atmesti, kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos II skyriuje ir Pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų ir sąlygų (1 t., e. b. l. 54 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis atsiliepimo priedas Nr. 4).

24. 2020 m. spalio 7 d. ieškovė UAB „Fortevento“ pateikė pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo viešajame pirkime Nr. 501275 (1 t., e. b. l. 54 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis atsiliepimo priedas Nr. 5). Atsakovės viešųjų pirkimų komisija 2020 m. spalio 15 d. nutarė netenkinti ieškovės pretenzijos (1 t., e. b. l. 54 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis atsiliepimo priedas Nr. 8).

25. 2020m. spalio 26 d. ieškovė UAB “Fortevento” pateikė pretenziją dėl pirkimą laimėjusio pasiūlymo atmetimo, pirkimo Nr. 501275 Nr. PRT20201026-01 (civilinės bylos e2-4241-340/2020; 1 t., e. b. l. 20 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 8). Valstybinės ligonių kasos viešųjų pirkimų komisija 2020 m spalio 30 d. posėdyje, vadovaudamasi VPĮ 103 straipsnio 3 dalimi, išnagrinėjo Pretenziją ir priėmė sprendimą netenkinti Pretenzijos reikalavimų bei Pretenziją atmesti (civilinės bylos e2-4241-340/2020; 1 t., e. b. l. 20 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 9).

26. Atsakovės komisija pripažino tiekėjo UAB ,,SQUALIO Lietuva“ pasiūlymą ekonomiškai naudingiausiu (galimu laimėtoju) (1 t., e. b. l. 54 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis atsiliepimo priedas Nr. 11).

27. 2020 m. spalio 26 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d. ieškovė UAB „Fortevento“ pateikė ieškinius atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-4241-340/2020 (pagal 2020 m. lapkričio 10 d. ieškinį) prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-4132-340/2020.

Dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo viešojo pirkimo techninei specifikacijai

28. UAB „Fortevento“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų techninės specifikacijos II skyriuje nustatytų reikalavimų ir sąlygų.

29. Vykdomo viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje nurodyta, kad perkančioji organizacija numato įsigyti Microsoft programinės įrangos licencijų nuomą, garantuojant nenutrūkstamą licencijų galiojimą trejiems metams iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (įskaitytinai), pagal Microsoft korporatyvinės sutarties prenumeratą, skirtą didelėms valstybinėms organizacijoms (angl. Enterprise Agreement Subscription for Government organizations) arba nuomą lygiaverčių licencijų, užtikrinančių Valstybinės ligonių kasos kompiuterizuotų darbo vietų programinės įrangos legalumą ir Windows platformoje veikiančių tarnybinių stočių prieigą. Techninės specifikacijos II dalyje “Perkamos paslaugos“ 1 lentelėje nurodytas preliminarus nuomojamų licencijų kiekis (iš viso – 19 pozicijų), nurodant licencijos rūšį ir preliminarų kiekį 1 metams (1 t., e. b. l. 18 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 7).

30. Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos (atsakovės) 2020 m. rugsėjo 29 d. pranešimo, atsakovė atmetė ūkio subjektų grupės, kurią sudaro ir ieškovė UAB „Fortevento, viešojo pirkimo pasiūlymą, nurodydama, kad pasiūlymo techninėje specifikacijoje 1-3 eilutėse nurodytos licencijos yra „platform“ tipo. Atsakovės teigimu, ieškovės pasiūlymo 1-3 eilutėse nurodytos licencijos gali būti užsakomos tik kartu kaip licencijų paketas, todėl nėra galimybių keisti (didinti, mažinti ar atsisakyti) vienos ar kitos licencijos; o tai neatitinka pirkimo dokumentuose nurodyto perkančiosios organizacijos poreikio.

31. Ieškovė procesiniuose dokumentuose savo ruožtu patvirtino aplinkybę, kad jos pirkimo pasiūlyme pasiūlytos licencijos yra „platform“ tipo, tačiau pažymėjo, kad kitokio pasiūlymo objektyviai nebuvo galima pateikti. Ieškovė nurodė, kad pasiūlymo 1-3 eilutėse nurodytų licencijų kiekiai galėtų būti vienodai didinami bei mažinami – gali būti didinamas ar mažinamas bendras licencijų kiekis, bet šių trijų licencijų kiekis turi sutapti.

32. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus ir byloje surinktus įrodymus, spręstina, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovės pirkimo pasiūlymo 1-3 eilutėse nurodytos licencijos yra būtent „platform“ tipo, tačiau ginčas kyla dėl to, ar ieškovės pasiūlytos licencijos (ir tuo pačiu pats pasiūlymas) atitinka techninės specifikacijos reikalavimus ir perkančiosios organizacijos (atsakovės) poreikius.

33. Pirkimo Techninės specifikacijos II skyriuje „Perkamos paslaugos“ nurodyta, kad „perkančioji organizacija pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų. Pirkimo sutarties galiojimo metu programinės įrangos nuomos kaina (įkainiai) nekeičiama (-mi)“. Techninėje specifikacijoje taip pat pažymėta, kad pirmaisiais nuomos metais – užsakytas Licencijų skaičius gali būti tik didinamas, o antraisiais ir trečiaisiais nuomos metais Licencijų skaičius galės būti mažinamas arba didinamas – t. y. bus užsakomas reikalingas jų kiekis.

34. Pažymėtina, kad direktyvos 2014/24 nuostatos, susijusios su reikalavimų pirkimo objektui nustatymu, tiek jas aiškinanti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika nurodo, jog perkančiosioms organizacijoms pripažįstama didelė diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas, nes būtent jos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai.

35. Kaip jau minėta, ieškovė patirtino aplinkybę, kad jos pateikto pasiūlymo 1-3 eilutėse esančios licencijos yra būtent „platform“ tipo, o tai reiškia, kad šių licencijų bendro kiekio didinimas ar mažinimas turi sutapti. Atsižvelgiant į techninės specifikacijos nuostatas, kad perkančioji organizacija pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu gali keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų, o taip pat įvertinant perkančiosios organizacijos poreikį didinti arba mažinti licencijų kiekį skirtingais licencijų nuomos metais, darytina išvada, kad ieškovės pasiūlymas iš esmės neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, nes atsakovė, norėdama užsakyti naujų licencijų ar padidinti tam tikrų licencijų kiekį, būtų priversta ne didinti aktualių ir atsakovės poreikį atitinkančių licencijų kiekį, bet tuo pačiu įsigyti ir kitų, platformą sudarančių, licencijų, kas nereikalingai padidintų perkančiosios organizacijos išlaidas ir neatitiktų atsakovės poreikių.

36. Kasacinis teismas dėl proporcingumo principo nustatant techninės specifikacijos reikalavimus, yra išaiškinęs, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 25 straipsnio nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija.

37. Tačiau teismas vertina, kad ieškovė nepateikė argumentų, kurie patvirtintų, kad specifikacijoje nustatyti reikalavimai, susiję su galimybę keisti užsakomų licencijų skaičių, kai kurių licencijų atsisakyti arba užsakyti naujų, yra neteisėti, pertekliniai ar neproporcingi. Atsakovė yra ilgametę patirtį turinti viešojo administravimo įstaiga, kuri geriausiai žino įstaigai reikalingų licencijų kiekį ir tipą. Kita vertus, atsakovė netgi paaiškino, kodėl techninėje specifikacijoje yra įtvirtintas pastarasis reikalavimas; nurodė, kad pastaruoju metu atsakovė yra įsigijusi naujus kompiuterius su naujausia Microsoft Windows versija ir jai Microsoft Windows Enterprise E3 per Device atnaujinimo licencijų pirmais metais nereikia (1 t. e. b. l. 148), dėl ko ieškovė siekia turėti galimybę užsakyti trūkstamas licencijas ne „platforma“, o po vieną, t. y. individualiai pagal atsiradusį poreikį.

38. Taip pat teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad kitokio pasiūlymo (iš ne „platforminio“ tipo licencijų, esančių pasiūlymo 1-3 eilutėse) pateikti objektyviai nebuvo įmanoma (1 t. e. b. l. 3).

39. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad viešojo pirkimo laimėtojo pateiktas pasiūlymas skiriasi nuo ieškovės pateikto pasiūlymo. Ieškovė pasiūlymo 1-3 eilutėse nurodė šias licencijas: 1) Microsoft WINENTperDVC ALNG UpgrdSAPk MVL Pltfrm (programinės įrangos gamintojo kodas KV3-00356); 2) Microsoft OfficeProPlus ALNG LicSAPk MVL Pltfrm (programinės įrangos gamintojo kodas 269-12445); 3) Microsoft EntCAL ALNG LicSAPk MVL Pltfrm DvcCAL wSrvcs (programinės įrangos gamintojo kodas 76A-00007) (civilinės bylos e2-4241-340/2020; 1 t., e. b. l. 20 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 12).

40. Atkreiptinas dėmesys, kad pirkimo laimėtoju pripažinta ūkio subjektų grupė pateikė šias licencijas: 1) Microsoft WINENTperDVC ALNG UpgrdSAPk MVL (programinės įrangos gamintojo kodas KV3-00381); 2) Microsoft OfficeProPlus ALNG LicSAPk MVL (programinės įrangos gamintojo kodas 269-05623); 3) Microsoft EntCAL ALNG LicSAPk MVL DvcCAL wSrvcs (programinės įrangos gamintojo kodas 76A-00025) (civilinės bylos e2-4241-340/2020; 1 t., e. b. l. 20 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 7).

41. Taigi kaip matyti iš viešojo pirkimo dalyvių pateiktų pasiūlymų, dalyviai pateikė skirtingas 1-3 pasiūlymų eilutėse nurodytas licencijas su skirtingais kodais. Tai, jog pirkimo laimėtojo pateiktas pasiūlymas atitiko techninės specifikacijos reikalavimus, patvirtina ne vien atsakovės sprendimas pripažinti konkuruojančio pasiūlymą pateikusio ūkio subjekto (laimėtojo) pasiūlymą laimėjusiu, bet ir pačios ieškovės pastebėjimas, jog laimėjusi ūkio subjektų grupė visgi nurodė visų trijų licencijų kodus individualius, o ne „platforminius“ (1 t. e. b. l. 106), kas paneigia ieškovės išsakytus teiginius, jog kitokio pasiūlymo objektyviai pateikti nebuvo galima.

42. Ieškovė, be kita ko, nurodo, kad viešojo pirkimo dalyviai skirtingai suprato viešojo pirkimo sąlygas, susijusias su licencijų preliminariu įsigijimu, kas, ieškovės vertinimu, reiškia, jog pirkimo sąlygos buvo neaiškios ir dviprasmiškos. Teismas nemato pagrindo sutikti su ieškovės vertinimu ir pastebi, jog byloje nėra surinkta duomenų, jog ieškovė būtų ginčijusi viešojo pirkimo sąlygas kaip neaiškias ar dviprasmiškas; pateikusi perkančiajai organizacijai klausimų ar pastabų dėl pirkimo objekto; prašiusi perkančiosios organizacijos išaiškinti, ką reiškia preliminarūs planuojamų įsigyti licencijų kiekiai ir pan.

43. Taigi nors ieškovė ir teigia, kad pirkimo sąlygos suformuotos neaiškiai, pastebėtina, kad iki atsakovės sprendimo pripažinti ieškovės pasiūlymą neatitinkančiu viešojo pirkimo dokumentų reikalavimų ieškovė viešojo pirkimo sąlygų nekvestionavo, iš ko spręstina, kad pirkimo sąlygos ieškovei buvo aiškios ir suprantamos. Aplinkybę, kad pirkimo sąlygos ieškovei buvo aiškios ir suprantamos, įrodo ir ieškovės patvirtinimas, kad atidžiai perskaitė visus pirkimo dokumentus ir sąlygas, techninės specifikacijos reikalavimus ir su jais sutinka (atsiliepimo priedas Nr. 12).

44. Teismas sprendžia, kad ieškovė, paaiškindama, jog atsakovė nepagrįstai rėmėsi pirkimo laimėtojo patvirtinimu, išreikštu susirašinėjimo metu, jog „yra galimybė užsakyti skirtingus licencijų kiekius ir sutarties vykdymo metu bus galimybė įgyvendinti pirkimo dokumentų ir sutarties sąlygų nuostatas. Perkančiajai organizacijai bus pateiktos mūsų pasiūlyme nurodytos licencijos, nekeičiant jų tipo“ nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovės teiginiai, neva atsakovė nepagrįstai vadovavosi kito pirkimo dalyvio pateiktu užtikrinimu (paaiškinimu) laikytini nepagrįstais.

45. Kita vertus, ieškovė savo teiginius dėl pasiūlymo 1-3 eilutėse nurodytų licencijų tapimo „platforminėmis“ grindė susirašinėjimu su UAB „Microsoft Lietuva“ atstovais. Ieškovė paaiškino, kad prieš teikdama pasiūlymą kreipėsi į Microsoft, norėdama sužinoti, ar galimybė pasiūlyti du skirtingus profilius iš viso egzistuoja. Anot ieškovės, teismui pateiktame susirašinėjime (be kita ko), nurodyta, kad į teiginį „Enterprise produktų kiekiai turi sutapti, t. y. jeigu mažėja/daugėja Windows Ent, lygiagrečiai turi didėti/mažėti ir Office PP bei Ent CAL kiekiai“ licencijų gamintojo atstovas atsakė (patvirtino) - „Taip jūs teisingai sakote klientui“. Ieškovė akcentavo, kad būtent Microsoft oficialus atstovas (jį atstovaujantys asmenys) gali geriausiai patvirtinti arba paneigti Microsoft licencijavimo taisykles ir politiką.

46. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad ieškovės pateiktas susirašinėjimas laikytinas rašytiniu įrodymu, tačiau pastebi, kad UAB “Microsoft Lietuva” pateikti rašytiniai paaiškinimai nepatvirtino ieškovės nurodytų teiginių.

47. UAB “Microsoft Lietuva” rašytiniuose paaiškinimuose, atsakydama į teismo nutartimi suformuluotus klausimus (kuriuos teismo prašė užduoti būtent ieškovė), nurodė, kad: (i) UAB „Microsoft Lietuva“ nėra Microsoft Corporation (JAV programinės ir techninės įrangos gamintojas) (toliau – Microsoft Corporation) ar MIOL (Microsoft Ireland Operations Limited yra oficialus Microsoft Corporation atstovas/partneris) (toliau – MIOL) oficialus ir (ar) įgaliotas atstovas, turintis teisę aiškinti Microsoft įrangos/produktų specifiką bei jų sąlygas; (ii) UAB “Microsoft Lietuva” neturi kompetencijos ir įgaliojimų atsakyti į teismo nutartyje nurodytus klausimus; (iii) <…>; (iv) UAB “Microsoft Lietuva” nėra žinomos atsakovo nurodytos pirkimo sąlygos ir techniniai reikalavimai tiekėjų siūlomai įrangai bei aplinkybės, kokie konkretūs tiekėjai dalyvauja ginčo pirkime, kokius pasiūlymus ir duomenis šie tiekėjai yra pateikę kartu su savo pasiūlymais. Išskirtinai tik siekdama maksimaliai bendradarbiauti ir padėti teismui išspręsti susidariusią ginčo situaciją, UAB “Microsoft Lietuva” nurodo, kad kiek yra žinoma, licencijų užsakymas yra specifinis veiksmas ir nėra vienareikšmiško atsakymo į nutartyje nustatytus teismo klausimus. Atsakymai priklausytų nuo konkrečios situacijos, Microsoft produktų, kliento profilio, tiekėjo pasiūlytų sąlygų ir eilės kitų aplinkybių <…>. Taigi UAB „Microsoft Lietuva“ rašytiniai paaiškinimai nepatvirtino ieškovės teiginių, kad kitokio pirkimo pasiūlymo pateikti objektyviai nebuvo įmanoma.

48. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

49. Atsižvelgiant į anksčiau išsakytus argumentus, spręstina, kad ieškovė neįvykdė pareigos pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Vertindamas byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo viešajame pirkime pateikė techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus atitinkantį pasiūlymą; taip pat neįrodė teigtų aplinkybių, kad kitokio pasiūlymo, nei kad pateikė ieškovė, pirkime objektyviai nebuvo įmanoma pasiūlyti (nepasiūlant “platforminio” tipo licencijų); taip pat neįrodė, kad pirkimo sąlygos buvo neaiškios ar dviprasmiškos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovės reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį techninės specifikacijos II skyriuje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams

50. UAB „Fortevento“ ieškiniu taip pat prašė panaikinti perkančiosios organizacijos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų ir sąlygų. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovės pasiūlymo formoje įsivėlusios klaidos yra išimtinai redakcinio pobūdžio, paprastai ištaisytinos, todėl negali būti pakankamas pagrindas ieškovės pasiūlymą pirkime atmesti.

51. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktame 2020 m. 09 rugsėjo 14 d. pasiūlymo Nr. PSL200914-01, 5 lentelėje („Tiekėjo pasiūlymas. Siūlomų paslaugų (prekių) kainos“) visose 3 stulpelio „Kiekis vnt.“ pozicijose neteisingai nurodytas siūlomų paslaugų kiekis vienetais (perkamų licencijų kiekis sutampa su suma eurais be PVM, t. y. sutampa su 7 stulpeliu), taip pat ieškovė neaiškiai nurodė pasiūlymo kainą: kaip antai 7 stulpelyje nurodyta suma eurais be PVM 36 mėnesių laikotarpiui („Suma, Eur be PVM 36 mėn.“), o 8 stulpelyje nurodyta suma eurais su PVM 36 mėnesių laikotarpiui (Suma, Eur su PVM 36 mėn.“), tačiau 8 stulpelyje, nors kaina nurodyta ir didesnė nei 7 stulpelyje, šalia kainos nurodyta „be PVM“.

52. Ieškovės teigimu, vertindama pasiūlymą perkančioji organizacija turėjo atlikti matematinius veiksmus, t. y. pasiūlymo formos 6 stulpelyje nurodytą sumą padalinti iš vieneto kainos – taip būtų gautas teisingas 3 stulpelyje nurodytinas licencijų kiekis. Be to, ieškovės teigimu, galutinė kaina 8 stulpelyje yra apskaičiuota tinkamai - tai, kad apskaičiuojant kainas 8 stulpelyje visur nurodyta „be PVM“, nors iš tiesų pateikiama suma su PVM, neturėtų kelti jokių problemų vertinant ieškovės pasiūlymą, nes visų tiekėjų pasiūlymai palyginami pagal pateiktas galutines kainas.

53. Vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.

54. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.

55. Pažymėtina, kad VPĮ 55 straipsnio 9 dalies turinys iš esmės nesiskiria nuo anksčiau galiojusios redakcijos VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl, taikant ginčui aktualios redakcijos VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, taikytina kasacinio teismo suformuota VPĮ 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime ,,pasiūlymo“ terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.; antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Šis sąvokų atskyrimas reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).

56. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinta, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas byloje SAG ELV Slovensko, C-599/10).

57. Kasacinis teismas dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

58. VPĮ 39 straipsnio 1 dalies reguliavimas, aiškintinas ir taikytinas siaurai, apima tik išskirtines situacijas, todėl tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo pasiūlyme yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti, nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

59. Atkreiptinas dėmesys, kad situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

60. Ieškovė nurodė, kad atsakovės vykdytame viešajame pirkime atitiko ir pirkimo dokumentų reikalavimus (iš pateikto pasiūlymo buvo suprantama pirkimo kaina, matematiškai atliekant elementarius veiksmus galima nustatyti perkamų licencijų kiekį ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar ieškovės pasiūlyme nustatyti neatitikimai (perkamų licencijų kiekis, skiltyje “kaina su PVM” nurodant kainą su PVM, tuo pačiu pažymint “be PVM”) pagal savo pobūdį galėjo būti ištaisyti paaiškinant (patikslinant) pasiūlymą ir ar atsakovė privalėjo leisti ieškovei tai padaryti.

61. Iš ieškovės pateikto pasiūlymo formos matyti, kad ieškovė, pildydama 5 lentelę, 3 skiltyje „Vieneto kaina, Eur be PVM 12 mėn.“ padarė 20 klaidų, kiekvienoje eilutėje nurodydama kiekį, kuris sutampa su 7 stulpelyje nurodyta „Suma, Eur be PVM 36 mėn.“. Taip pat matyti, kad ieškovė, nors pasiūlymo formos 6 lentelėje ir nurodė, kad PVM sudaro „0“, o bendra pasiūlymo kaina sudaro 883 830 EUR, 5 lentelės 8 stulpelyje matyti, kad ieškovė paskaičiavo sumą su PVM, šalia sumos nurodant „Be PVM“. Teismas pastebi, kad po pasiūlymo formos 6 lentele nurodyta, jog tais atvejais, kai pagal galiojančius teisės aktus tiekėjui nereikia mokėti PVM, tiekėjas nurodo priežastis, dėl kurių PVM nemoka ir atitinkamų pasiūlymo skilčių nepildo.

62. Teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų sąlygų 15.3 punkto, t. y. 15.3.1 punkte numatyto reikalavimo, jog pasiūlymo forma turi būti parengta pagal pateikiamus pirkimo dokumentus (4 VLK PD PF). Kaip antai „4 VLK PD PF“ pasiūlymo formos 5 lentelėje nurodyti kiti kiekiai, nei pateiktame pasiūlyme nurodė ieškovė.

63. Vadovaujantis pirkimo dokumentų bendrųjų sąlygų 18.3.2. punktu, tiekėjo pasiūlymas atmetamas, kai neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų bendrųjų reikalavimų (tiekėjo vadovas arba įgaliotas asmuo pasiūlymo/dokumentų nepasirašė kvalifikuotu elektroniniu parašu, tiekėjas ne pagal PD nustatytus reikalavimus pateikė PF, nepateikė PD reikalaujamų dokumentų, nepateikė pasiūlymo kainos (jeigu tiekėjas užšifravo pasiūlymo dokumentą, kuriame nurodyta pasiūlymo kaina, o kitus pasiūlymo dokumentus pateikė neužšifruotus ir iki vokų atplėšimo procedūros (posėdžio) pradžios nepateikė (dėl tiekėjo kaltės) slaptažodžio arba pateikė neteisingą slaptažodį, kuriuo naudodamasi Komisija negalėjo iššifruoti pasiūlymo) ir/ar neatitinka kitų PD reikalavimų), pasiūlymas pateiktas pavėluotai). Taigi nors ieškovė ir nurodė, kad pirkimo objekto kiekį, esantį 3 stulpelyje, buvo galima apskaičiuoti aritmetiniais veiksmais, atsakovė, nustačiusi, kad pasiūlyme nurodyti licencijų kiekiai aiškiai neatitinka “4 VLK PD PF” nurodytų kiekių, turėjo pagrindą ieškovės ir APN Promise pateiktą pasiūlymą atmesti.

64. Be to, bendrųjų sąlygų 17.7. punkte numatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, šių dokumentų ar duomenų trūksta, Komisija pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalies nuostatas gali prašyti tiekėją patikslinti, papildyti, paaiškinti ir pateikti naujus dokumentus ar duomenis dėl SS nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties SS nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams (jeigu taikoma), kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams ir (arba) kitiems standartams (jeigu taikoma), tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą (jei pasiūlymą pasirašė ne tiekėjo vadovas), JVS (jei pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė), pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą (jei jo reikalaujama) ar kitus dokumentus, kurie nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, Sutarties vykdymo sąlygomis, pasiūlymo kaina ar sąnaudomis. Komisija negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės - pakeisti kainą, arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių PD reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu PD reikalavimus.

65. Taigi perkančioji organizacija konkurso dokumentuose buvo aiškiai išreiškusi savo poziciją dėl tiekėjų pateikiamų pasiūlymų sutapties su pirkimo dokumentuose nurodytais reikalavimais (4 VLK PD PF nedviprasmiškai nustatyti preliminarūs pirkimo objekto kiekiai, suteikiant galimybę tiekėjui nurodyti vieneto kainą 12 mėnesiu be PVM; sumą eurais be PVM 12 mėnesių, sumą eurais be PVM 36 mėnesiams ir sumą eurais su PVM 36 mėnesiams).

66. Konstatuotina, kad nustatyti ieškovės pasiūlymo trūkumai perkančiosios organizacijos (atsakovės) pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip tokie neatitikimai, kurie negali būti ištaisyti nepakeičiant pasiūlymo esmės. Toks vertinimas atitinka šiame sprendime pristatytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisingumo Teismo praktikoje suformuotus išaiškinimus, nuo jų nenukrypsta. Pripažintina, ieškovės pateikto pasiūlymo trūkumai buvo tokio pobūdžio, kad pasiūlymo nebuvo galima paaiškinti (patikslinti) nepakeičiant pasiūlymo duomenų (nepakeičiant pirkimo objekto kiekio), o toks pasiūlymo esmės keitimas neatitiktų VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reguliavimo. Be to, perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas atitiko viešojo pirkimo dokumentų bendrojoje dalyje nustatytas taisykles, su kuriomis ieškovė buvo susipažinusi.

67. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, ieškovės prašymas panaikinti perkančiosios organizacijos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų ir sąlygų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovės pasiūlymo atitikimo pirkimo objekto ir sutarties vykdymo sąlygoms

68. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo objekto ir sutarties vykdymo sąlygų.

69. Kaip jau minėta, pirkimo dokumentų bendrųjų sąlygų 18.3.2. papunktyje numatyta, kad komisija pasiūlymą atmeta, jeigu: tiekėjo pasiūlymas nepriimtinas, nes neatitinka PD nustatytų bendrųjų reikalavimų (tiekėjo vadovas arba įgaliotas asmuo pasiūlymo/dokumentų nepasirašė kvalifikuotu elektroniniu parašu, tiekėjas ne pagal PD nustatytus reikalavimus pateikė PF, nepateikė PD reikalaujamų dokumentų, nepateikė pasiūlymo kainos (jeigu tiekėjas užšifravo pasiūlymo dokumentą, kuriame nurodyta pasiūlymo kaina, o kitus pasiūlymo dokumentus pateikė neužšifruotus ir iki vokų atplėšimo procedūros (posėdžio) pradžios nepateikė (dėl tiekėjo kaltės) slaptažodžio arba pateikė neteisingą slaptažodį, kuriuo naudodamasi Komisija negalėjo iššifruoti pasiūlymo) ir/ar neatitinka kitų PD reikalavimų), pasiūlymas pateiktas pavėluotai.

70. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad 18.3.3. papunktyje nustatyta, kad komisija pasiūlymą atmeta, jeigu: tiekėjo pasiūlymas neatitinka PD pirkimo objektui nustatytų perkančiosios organizacijos sąlygų, kriterijų ir reikalavimų (pasiūlyta pirkimo objekto techninė specifikacija neatitiko TS nustatytų reikalavimų pirkimo objektui ar kt.).

71. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad ieškovė, kartu su kitu ūkio subjektu teikdama pirkimo pasiūlymą, nesilaikė techninėje specifikacijoje nurodytų reikalavimų: pateikė “platforminio” tipo techninės specifikacijos 1-3 eilutėse nurodytas licencijas, dėl ko pasiūlymas neatitiko perkančiosios organizacijos poreikio. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas ne tik kad neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, bet neatitiko ir pirkimo dokumentų „4 VLK PD PF“ formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų ir sąlygų.

72. Vadovaujantis pirkimo dokumentų bendrųjų sąlygų 18.3.2. ir 18.3.3. papunkčiais, spręstina, kad atsakovė pagrįstai sprendė, kad ieškovės ir „APN Promise“ pateiktas pasiūlymas neatitinka pirkimo projekto ir sutarties vykdymo sąlygų, todėl ieškovės prašymas panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo ieškovės pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis pirkimo objekto ir sutarties vykdymo sąlygų, yra atmestinas.

Dėl atsakovės sprendimo pripažinti pirkimo laimėtoju kitą pirkimo dalyvį ir sudaryti su juo sutartį

73. Ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d. ieškiniu prašė panaikinti perkančiosios organizacijos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju ir sudaryti sutartį su ūkio subjektų grupe, kurią sudaro UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ ir UAB „Acena“. Teismas konstatuoja, kad pastarasis ieškovės reikalavimas yra išvestinio pobūdžio - šio reikalavimo tenkinimas galėtų būti yra įmanomas tik tuo atveju, jei teismas būtų tenkinęs ankstesnius ieškovės reikalavimus, t. y. jeigu teismas būtų konstatavęs, jog atsakovė nepagrįstai sprendė dėl ieškovės ir „APN Promise“ pateikto pasiūlymo neatitikimo pirkimo projekto ir sutarties vykdymo sąlygoms.

74. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Taigi, teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

75. Viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus šiems kasacinio teismo, inter alia remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalos nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, jog iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus pripažįstamas ir tokiam tiekėjui, kurio pasiūlymas neatmestas, bet ir neišrinktas laimėjusiu pirkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013), taip pat tokiam, kurio pasiūlyta kaina po šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį kaip pernelyg didelė perkančiajai organizacijai gali būti nepriimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

76. Nagrinėjamu atveju ieškovės teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos (atsakovės) sprendimą pagrįstas ieškovės dalyvavimu viešojo pirkimo konkurse, tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju teismui nusprendus, kad atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, spręstina, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nebeturi materialinio suinteresuotumo; ieškovės pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis pirkimo sąlygų, todėl ieškovė neturi pagrindo tikėtis, kad, panaikinus atsakovės sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju ir sudaryti sutartį su ūkio subjektų grupe, kurią sudaro UAB „SQUALIO Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ ir UAB „Acena“, ieškovė ir „APN Promise“ būtų pripažinti pirkimo laimėtoju. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė neturi materialinio bei procesinio suinteresuotumo šio reikalavimo kontekste, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

77. 2020 m. gruodžio 10 d. atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė prašymą skirti baudą atsakovei. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl ieškovei turi būti skiriama 5 000 EUR bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

78. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pavyzdžiui, sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti proceso eigą); toks elgesys negali būti toleruojamas. Pagal CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nuostatas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti skirta iki 5000 Eur dydžio bauda.

79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo, pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

80. Atsakovė prašyme skirti baudą nurodė, kad ieškovė procesinius dokumentus pateikia paskutinę procesinio termino dieną; paaiškino, kad ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta taikytini ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nors atskirojo skundo pateikimo metu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl pirkimo laimėtojo atsisakymo sudaryti pirkimo sutartį, neegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės vertinimu, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, taip sustabdydama viešojo pirkimo procedūras, nors vykdyti pirkimą atsakovei šiuo metu itin svarbu.

81. Teismas, įvertinęs ieškovės atliktus procesinius veiksmus, nenustatė aplinkybių leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė, pateikdama atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turima procesine teise naudojosi ne pagal jos paskirtį ar elgėsi nesąžiningai. Be to, ieškovė pateikė prašymą sujungti dvi civilines bylas, iš ko spręstina, kad ieškovė neturėjo siekio vilkinti bylos nagrinėjimo, o kaip tik buvo suinteresuota bylą išnagrinėti laikantis koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Taigi, kadangi vien aktyvus ieškovės procesinis elgesys negali būti laikomas pagrindu konstatuoti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėms, atsakovės prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo atmestinas.

Dėl bylos procesinės baigties

82. Apibendrindamas anksčiau išsakytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų ir reikalavimų: neįrodė, kad ieškovės pateiktas pirkimo pasiūlymas atitiko atsakovės vykdyto viešojo pirkimo specifikacijoje ir kituose pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, o atsakovė ieškovės pateiktą pasiūlymą atmetė nepagrįstai; ieškovė nepagrindė savo argumentų, jog kitokio pasiūlymo, nei pateikė ieškovė, objektyviai nebuvo įmanoma pateikti; neįrodė, kad pirkimo sąlygos buvo neaiškios ar dviprasmiškos. Atsižvelgiant į tai, UAB “Fortevento” ieškinys atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atmestinas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

83. Atmetus ieškovės ieškinį visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

84. Atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš priešingos šalies priteisimo, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

85. 2020 m. lapkričio 24 d. ieškovė pateikė prašymą dėl civilinių bylų Nr. e2-4132-340/2020 ir e2-4241-340/2020 sujungimo, kuriuo taip pat prašė grąžinti ieškovei žyminį mokestį už vieną teismui pareikštą ieškinį. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-4241-340/2020 buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-4132-340/2020. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 3 788 EUR žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 4231 - 423⁸ straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Fortevento“ ieškinius atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo atmesti.

Atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei atmesti.

Grąžinti ieškovei UAB „Fortevento“ 3 788 EUR žyminio mokesčio už vieną teismui parduotą ieškinį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė