- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- 1-561-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10890-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- S. J., V. B., R. V.
- Civilinis ieškovas
- D. V.
- Advokatai
- Arūnas Alekna, Regina Vasiliauskienė, Viktoras Rutkau
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirba statybose, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje (vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką), 24 straipsnio 4 dalyje (bendrininkavimo kvalifikavimas, esant organizatoriaus vaidmenyje), 187 straipsnio 2 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas); V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) klasės mokinys, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė), 187 straipsnio 2 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas); R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) centre, (duomenys neskelbtini) klasės mokinys, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1.1. Jis organizavo svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu ir įtraukė vaikus į nusikalstamą veiką, o būtent: 2021 m. liepos 6 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, susitarė su R. V., gimusiu (duomenys neskelbtini)., ir V. B., gimusiu (duomenys neskelbtini)., bei žinodamas, kad R. V. ir V. B. yra nepilnamečiai, įtraukė juos į bendrininkų grupę ir organizavo D. V. priklausančios motorinės valties „(duomenys neskelbtini)” sunaikinimą, t. y. paprašė R. V. ir V. B., kad jie sunaikintų minėtą valtį, pažadėdamas už tai 100 Eur atlygį, ko pasėkoje R. V. ir V. B., veikdami bendrininkų grupėje, vykdydami S. J. sumanymą, visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, 2021 m. liepos 7 d. apie 02.03 val. atėjo prie (duomenys neskelbtini) buriuotojų klubo „(duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini), ten prišvartuotos D. V. priklausančios motorinės valties „(duomenys neskelbtini)”, kur V. B., panaudodamas iš anksto, už S. J. duotus pinigus įsigytą padegamąjį skystį – benziną, jį išpylė į valties vidų, po ko R. V. į valties vidų įmetė nuorūką, valčiai neužsidegus, apie 02.04 val., V. B. paėmęs iš R. V. žiebtuvėlį, su juo padegė ir sunaikino D. V. priklausančią motorinę valtį „(duomenys neskelbtini)”, taip padarydami nukentėjusiajai D. V. turtinę 400 Eur vertės žalą. Tokiu būdu S. J. organizavo svetimo turto sunaikinimą ir įtraukė nepilnamečius – R. V. ir V. B. į nusikalstamą veiką.
1.2. Jis, veikdamas bendrininkų grupėje, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiais V. B. ir R. V., jam vadovavus ir organizavus, iš anksto suplanavus ir pasiruošus nusikalstamai veikai, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 6 d. 22.00 val. iki 2021 m. liepos 7 d. 02.03 val. degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), R. V. kartu su V. B. už jo duotus pinigus įsigijo kuro bakelį ir degaus skysčio – benzino. Po ko jo nurodymu R. V. kartu su V. B. nuvyko į sutartą vietą – valčių ir jachtų prišvartavimo vietą, prie (duomenys neskelbtini) buriuotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur R. V. kartu su V. B., vykdydami S. J. sumanymą, visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, apie 02.03 val. atėjo prie prišvartuotos D. V. priklausančios motorinės valties „(duomenys neskelbtini)“, kur V. B. panaudodamas iš anksto, už S. J. duotus pinigus įsigytą padegamąjį skystį – benziną, jį išpylė į valties vidų, po ko R. V. į valties vidų įmetė nuorūką, o valčiai neužsidegus, V. B. paėmęs iš R. V. žiebtuvėlį, padegė ir sunaikino D. V. priklausančią motorinę valtį „(duomenys neskelbtini)“. Tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajai D. V. turtinę 400 Eur vertės žalą.
2.1. Jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2021 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val., veikdamas kartu su N. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, užėjo į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, kur V. B. nuėjęs į minėto namo devintojo aukšto laiptinės aikštelę, paėmė ir išnešė iš namo laiptinės A. T. priklausantį dviratį „BMX“, 181 Eur vertės, ir triukinį paspirtuką „typeR“, 169 Eur vertės. Po ko N. V. triukinį paspirtuką „typeR“ paėmė iš V. B. ir nusinešęs laikė savo gyvenamojoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini), bei butui priklausančiame rūsio sandėlyje pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė V. B. atneštą dviratį „BMX“ iki tol, kol 2021 m. balandžio 15 d. policijos pareigūnai minėtame bute bei rūsio sandėliuke rado ir paėmė pagrobtus daiktus, tokiu būdu V. B. vagystės metu padarė nukentėjusiajam A. T. 350 Eur vertės turtinę žalą.
2.2. Jis, veikdamas bendrininkų grupėje, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. V. ir S. J., pastarajam vadovavus ir organizavus, iš anksto suplanavus ir pasiruošus nusikalstamai veikai, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 6 d. 22.00 val. iki 2021 m. liepos 7 d. 02.03 val., degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), jis kartu su R. V. už S. J. duotus pinigus įsigijo kuro bakelį ir degaus skysčio – benzino. Po ko S. J. nurodymu jis kartu su R. V. nuvyko į sutartą vietą – valčių ir jachtų prišvartavimo vietą, prie (duomenys neskelbtini) buriuotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis kartu su R. V., vykdydami S. J. sumanymą, visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, apie 02.03 val. atėjo prie prišvartuotos D. V. priklausančios motorinės valties „(duomenys neskelbtini)“, kur jis panaudodamas iš anksto, už S. J. duotus pinigus įsigytą padegamąjį skystį – benziną, jį išpylė į valties vidų, po ko R. V. į valties vidų įmetė nuorūką, o valčiai neužsidegus, jis paėmęs iš R. V. žiebtuvėlį, padegė ir sunaikino D. V. priklausančią motorinę valtį „(duomenys neskelbtini)”. Tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajai D. V. turtinę 400 Eur vertės žalą.
3.1. Jis, veikdamas bendrininkų grupėje, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. B. ir S. J., pastarajam vadovavus ir organizavus, iš anksto suplanavus ir pasiruošus nusikalstamai veikai, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 6 d. 22.00 val. iki 2021 m. liepos 7 d. 02.03 val., degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), jis kartu su V. B. už S. J. duotus pinigus įsigijo kuro bakelį ir degaus skysčio – benzino. Po ko S. J. nurodymu jis kartu su V. B. nuvyko į sutartą vietą – valčių ir jachtų prišvartavimo vietą, prie (duomenys neskelbtini) buriuotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis kartu su V. B., vykdydami S. J. sumanymą, visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, apie 02.03 val. atėjo prie prišvartuotos D. V. priklausančios motorinės valties „(duomenys neskelbtini)”, kur V. B. panaudodamas iš anksto, už S. J. duotus pinigus įsigytą padegamąjį skystį – benziną, jį išpylė į valties vidų, po ko jis į valties vidų įmetė nuorūką, o valčiai neužsidegus, V. B. paėmęs iš R. V. žiebtuvėlį, padegė ir sunaikino D. V. priklausančią motorinę valtį „(duomenys neskelbtini)”. Tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajai D. V. turtinę 400 Eur vertės žalą.
4. Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę bei kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes visiškai. Kaltinamasis paaiškino, jog nusikalstamą veiką padarė iš keršto, kadangi jo valtį konfiskavo. Su R. V. bendravo apie 2 metus, kartu žuvaudavo, grybaudavo, žinojo, kad jis nepilnametis. V. B. nepažinojo, jis vaikščiojo su R. V.. Kaltinamieji susitiko per šventę, kur nuėjo į degalinę. Kaltinamajam draugai pritarė sumanymui, už jį norėjo atkeršyti. Kaltinamasis draugams davė pinigų benzinui. Tada visi nuėjo į šventę, pažiūrėjo, kaip šaudė raketas, po ko jis nuėjo namo, o V. B. ir R. V. nuėjo prie valčių. Jie padegė valtį, tačiau kaltinamasis žinojo, kad padegė. Dėl atlygio tartasi nebuvo. Kaltinamasis gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios.
5. Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę bei kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes visiškai. Kaltinamasis paaiškino, kad visi susitiko šventėje. R. V. pasiūlė kaltinamajam prisijungti prie jų. Visi trise ėjo iki minėtos degalinės, kur nusipirko bakelį benzino, S. J. tam davė 5 Eur ar 10 Eur. Benziną pirko jis su R. V., o S. J. laukė už kampo. Nupirkę benziną, jie grįžo atgal į šventę. Kai šventė baigėsi, nuėjo ir padegė valtį. Kaltinamajam tikriausiai R. V. pasakė, kol ėjo link valties, kurią padegti. Atlygio negavo jokio, tačiau jo ir nesitikėjo. Kaltinamasis dėl vagystės paaiškino, jog kaltinamojo paprašė K. pavogti kaltinime nurodytus daiktus. Kaltinamasis kaltinime nurodytu adresu dažnai lankydavosi ir ten pastebėjo dviratį ir paspirtuką, kuriuos galvojo perdaryti ir parduoti. Kaltinamasis savo poelgį vertina neigiamai.
6. Kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę bei kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes visiškai. Kaltinamasis paaiškino, kad S. J. papasakojus situaciją sugalvojo atkeršyti, sudegindami valtį. S. J. davė pinigų, tad nuėjo iki degalinės nupirkti benzino. Pa to jie nuėjo į šventę ir ten susitarė, kad po šventės „padarys“. Kai pradėjo šventėje žmonės pradėjo skirstytis, jie nuėjo prie valties, kurią buvo parodęs S. J., įpylė benzino, kaltinamasis numetė nuorūką ir išsiskirstė. Kaltinamasis gailisi dėl tokio poelgio.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamieji.
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį bei 159 straipsnį
8. Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
8.1. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad valties apgadinimai atsirado laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 6 d. apie 19.00 val. iki 2021 m. liepos 7 d. 15.50 val. Nukentėjusioji, atvažiavusi prie savo valties, kuri prišvartuota (duomenys neskelbtini) marių pakrantėje, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad valtis yra sudegusi, t. y. išdegęs valties vidus ir apdegę abiejų pusių šonai. S. J., vykdydamas jai priklausančios valties padegimą, galėjo tokiais savo veiksmais vykdyti kerštą jos vyrui A. L., kadangi, kiek jai yra žinoma, jos vyras buvo pranešęs gamtos apsaugai dėl S. J. neteisėtai statomų tinklų. Dėl sudegusios jai priklausančios valties, nukentėjusioji patyrė 400 Eur. turtinę žalą (2 t., b. l. 97–99, 100–102,107–109).
8.2. Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 7 d. apie 15.50 val. atvykęs prie valties kartu su nukentėjusiąja, pamatė, kad valtis yra apdegusi. Jos šonai buvo pajuodę, o viduje matėsi, kad valtis buvo degusi ir po to užgesinta. Galimu turto sugadinimo motyvu galėtų būti šiais metais gegužės mėnesį įvykęs įvykis, kai liudytojas pranešė aplinkos apsaugos inspekcijos darbuotojams apie (duomenys neskelbtini) mariose, įlankoje prie parko, statomus žvejybinius tinklus. Taip pat iš tolo pastebėjo du vyriškius, kurie statė tinklą. Kaip žvejys, liudytojas žinojo, kad to daryti negalima, todėl pranešė aplinkos apsaugos inspekcijai. Liudytojui teko į įvykio vietą vykti atpažinti valtį. Atvykęs prie kranto liudytojas pamatė, jog buvo sulaikytas pažįstamas S. J.. Tuo metu S. J. jam niekuo negrasino, tačiau gerai žinojo, kurioje vietoje yra laikoma liudytojo valtis ir manė, kad keršydamas galėjo pats ar per kitus asmenis padegti valtį (2 t., b. l. 125–127, 130–133).
8.3. Liudytoja B. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėjos pareigose. Kartu su kitomis kolegėmis pamainomis bute, (duomenys neskelbtini), ji prižiūri nepilnamečius vaikus, kuriems paskirta globa. Bute gyvenantis R. V. gyvena atskirame kambaryje su M. S.. Liudytoja prisiminė, kad 2021 m. liepos 6 d. dirbo 12 valandų pamainą nuo 20.00 val. iki liepos 7 d. 08.00 val. Atėjus į butą nei R. V., nei M. S. nerado. Iš kolegės sužinojo, jog M. S. su R. V. išėjo į „Mindauginių“ šventę. Liudytoja prisimena, kad R. V. į butą sugrįžo 07.30 val. Liudytoja teiravosi kaltinamojo, kur jis visą naktį buvo, jai kaltinamasis atsakė, kad su draugais prie ežero. Liudytojai buvo parodytas vaizdo įrašas pavadinimu “Ch1_20210706224104”, iš kurio atpažino kaltinamąjį R. V. bei jo draugą V. B. (2 t., b. l. 136–139).
8.4. Liudytojas O. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2021 m. liepos 6 d. jų įmonė buvo pasamdyta surengti fejerverkų pasirodymą per šventę (duomenys neskelbtini) mieste. Po fejerverkų šou tvarkymo darbus pradėjo prieš 24.00 val. Apie 02.05 val. liudytojas pastebėjo, kad atvira liepsna dega viena iš prieplaukoje buvusių valčių. Liudytojas užgesino pastebėtą ugnį. Liudytojas pateikė įvykio vietoje gesinamos valties fotonuotrauką (2 t., b. l. 148–151, 152–154).
8.5. Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. B. yra jos sūnus. Namuose V. B. yra paslaugus, nekonfliktiškas, paprašius pagalbos jis liudytojai visada padeda, tačiau buvo laikotarpis kada V. B. negrįždavo naktimis į namus. Paskutinis kartas jo negrįžimo nakties metu į namus buvo per „Mindaugines“. Kad sūnus padegė valtį, ji sužinojo tik atvykusi į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą (2 t., b. l. 157–159).
8.6. Iš protokolo–pareiškimo teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 7 d. apie 15.50 val. D. V. pastebėjo, kad sudeginta jai priklausanti plastikinė valtis, kuri buvo prišvartuota (duomenys neskelbtini) marių pakrantėje, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl ko patyrė 400 Eur turtinę žalą (2 t., b. l. 50–53).
8.7. Iš nukentėjusiosios savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo teismas nustatė, kad nukentėjusioji pateikė 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos saugios laivybos administracijos Vidaus vandenų transporto priemonės, jai nuosavybės teise priklausančios motorinės valties „(duomenys neskelbtini)“, unikalus kodas: (duomenys neskelbtini) išduotą registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas (2 t., b. l. 110–113).
8.8. Iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūrėta plastikinė, žaliai–baltos spalvos valtis, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), prišvartuota (duomenys neskelbtini) marių pakrantėje, adresu (duomenys neskelbtini). Valties priekinėje dalyje dešinėje pusėje matomas juodos spalvos užrašas „(duomenys neskelbtini)“ ir baltos spalvos užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Valties vidus baltos spalvos, matoma išdegęs vidus (2 t., b. l. 58–64).
8.9. VŠĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė motorinės valties RS-103 kaina Lietuvoje su PVM yra 500 Eur (2 t., b. l. 114)
8.10. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektai – 6 vaizdo įrašai, pavadinimais: „Ch1_20210706210145“; „Ch1_20210706213155“; „Ch1_20210706214811“; “Ch1_20210706224104“; „Ch1_20210706225648“; „Ch1_20210706233536“. Vaizdo įrašų apžiūros protokole bus minimi du vaikinai, t. y. vaikinas Nr. 1 ir vaikinas Nr. 2. Vaikinas Nr. 1 yra vidutinio kūno sudėjimo, lieknas, trumpų tamsių plaukų, apsirengęs tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos kelių spalvų trumpas kelnes (šortus), tamsios spalvos batus. Vaikinas Nr. 2 yra vidutinio kūno sudėjimo, lieknas, šiek tiek aukštesnis už vaikiną Nr. 1. Vaikinas Nr. 2 yra su tamsios spalvos kepure, šviesios spalvos marškinėliais, tamsios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais. Vaikinas Nr. 2 su savimi turi tamsios spalvos kuprinę. Vaikinas Nr. 1 liudytojos B. R. atpažintas kaip R. V., o vaikinas Nr. 2 galimai atpažintas kaip R. V. draugas Vi.. Vaizdo įrašuose pavadinimu „Ch1_20210706210145“, „Ch1_20210706213155“ „Ch1_20210706214811“ bei “Ch1_20210706224104” matyti kaip vaikinai apžiūrinėja valtį, prieplauką, galimai valtį iš kitos prieplaukos pusės. Vaizdo įraše pavadinimu „Ch1_20210706225648“ matyti, kaip jaunuolių rankose kartas nuo karto kažkas sužybsi. 2021 m. liepos 6 d. apie 23:03:30 vaizdo įrašų laiku matyti kaip vaikinas Nr. 1 ir vaikinas Nr. 2 palikę kažką žybsinčio ant pėsčiųjų tako prieina prie pat valties. Matyti, kad vaikinas Nr. 2 su savimi nešasi bakelį, vėliau iš bakelio kažką pila ant valties. Vaikinui Nr. 2 kažką išpylus iš bakelio ant valties ir atsitraukus, vaikinas Nr. 1 kažką uždega iš įmeta į valtį, tačiau valtis neužsidega. Vėliau vaikinas Nr. 2, kažką paima iš vaikino Nr. 1 ir pasilenkęs bando uždegti valtį. Apie 23:04:52 vaizdo įrašo laiku įvyksta sprogimas ir valtis užsidega. Vaizdo įrašo pavadinimu “Ch1_20210706233536” matyti, kaip po kurio laiko vaikinai nusileidžia nuo kranto ir priėję prie valties sustoja, šnekučiuojasi, apžiūrinėja valtį. Apžiūrėję valtį nueina link pėsčiųjų tako, kuriuo eina iki gatvės ir praeina pro vaizdo stebėjimo kamerą iš arti. Einant gatve stabteli, vėliau abu vaikinai apžiūrinėja vaikino Nr. 1 kairę ranką (tikėtina, kad vaikinas galėjo apsideginti kairę ranką). Apžiūrėję ranką nueina link Elektrėnų paplūdimio (3 t., b. l. 71–83).
Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį
9. Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
9.1. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) - name, devintame aukšte. Ten nukentėjusysis laikė jam priklausantį melsvos spalvos dviratį „BMX“ ir auksinės spalvos triukinį paspirtuką. Paskutinį kartą jis daiktus matė 2021 m. balandžio 7 d. apie 17.00 val., o kitą dieną apie 08.30 val. pastebėjo, kad daiktų nėra. Dviračio „BMX“ vertė – 181 Eur., triukinio paspirtuko – 169 Eur., bendrai padaryta turtinė žala – 350 Eur. Tačiau asmenims pagrobusiems jam priklausančius daiktus pretenzijų jis nebeturi, kadangi jam priklausantys daiktai buvo grąžinti (1 t., b. l. 52–55, 60–63).
9.2. Liudytojas R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pareigose. 2021 m. balandžio 7 d., 07.30 val. atvyko į objektą esantį, (duomenys neskelbtini). Liudytojas matė, kad devintame aukšte, laiptinės aikštelėje, stovėjo mėlynos spalvos dviratis ir paspirtukas. Kitą dieną atvykus į darbą 07.30 val., liudytojas pastebėjo, kad jų nėra (1 t., b. l. 67–69).
9.3. Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas R. Ž. (1 t., b. l. 72–74).
9.4. K. Z., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta visiškai. Jis turi draugus V. B. ir N. V., anksčiau su jais lankydavosi devynaukštyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi daugiabučio 9-jame aukšte buvo įrengta bokso kriaušė, todėl jie ten kartas nuo karto nueidavo pasiboksuoti. Lankantis nurodytoje vietoje, visi jie pastebėjo tame pačiame aukšte, laiptinės aikštelėje paliekamus stovėti dviratį „BMX“ ir triukinį paspirtuką. 2021 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val. jam, V. B. ir N. V. einant pro minėtą daugiabutį, V. B. kilo mintis nueiti į aukščiau nurodytą laiptinės aikštelę ir patikrinti, ar ten palikti stovėti dviratis ir paspirtukas. Ten nuėjus ir pamačius minėtus daiktus, V. B. juos pagrobė. Šiuos daiktus V. B. paėmė į abi rankas. Su pagrobtais daiktais draugai važinėjo, linksminosi. Vėliau, kiek jam žinoma, V. B. ir N. V. pasidalino pagrobtus daiktus ir su jais kiekvienas grįžo į namus. Po kelių dienų susitikus N. V. tėvams priklausančiame rūsyje, liudytojas matė, kaip kaltinamasis su draugais švitriniu popieriumi šveitė gamyklinius numerius nuo abiejų pagrobtų daiktų.
9.5. N. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir K. Z.. Papildomai nurodė, jog visiems būnant rūsyje Vi. B. K. V. padavė pinigų, tačiau jis nežinojo kiek, bei K. V. ir T. J. nurodė nueiti į statybinių medžiagų parduotuvę „Bikuva“ ir nupirkti švitrinio popieriaus, tikslu su juo nušveisti pagrobtų daiktų gamyklinius numerius. Kaip liudytojas suprato, V. B. ketino panaikinti gamyklinius numerius, perdažyti daiktus ir juos parduoti. Tikslo ir susitarimo iš anksto pagrobti daiktus jie neturėjo, ši mintis spontaniškai kilo V. B., kuomet jie ėjo pro aukščiau nurodytą daugiabutį (1 t., b. l. 193–196).
9.6. Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. B. mama. Sūnus pats pasisakė, kad jis kartu su N. V. ir K. Z. pagrobė dviratį ir paspirtuką. Sūnus papasakojo, kad pagrobtus daiktus laikė pas N. V. rūsyje ir, kad juos ten rado policija. Daugiau sūnus jai nieko nepasakojo, kadangi jam buvo labai gėda, ji matė, kad sūnus labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Savo sūnų ji charakterizavo kaip labai ramų, gerą ir mandagų jaunuolį. Iki šio įvykio jokių didesnių bėdų dėl sūnaus elgesio nebuvo. Ji įsipareigojo užtikrinti, kad sūnus ateityje daugiau nenusikalstų (1 t., b. l. 131–134).
9.7. Iš protokolo–pareiškimo teismas nustatė, kad laikotarpyje nuo 2021 m. balandžio 7 d. 16.00 val. iki 2021 m. balandžio 8 d. 08.00 val. iš rakinamos laiptinės buvo pavogtas „BMX“ dviratis ir triukinis paspirtukas. Padaryta 350 Eur turtinė žala. (1 t., b. l. 29–31).
9.8. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas, pateiktas iš (duomenys neskelbtini) miestą filmuojančios vaizdo kameros, įrengtos (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas yra 2021 m. balandžio 7 d. Vaizdo įraše matyti, kaip trys jaunuoliai, kurių vienas eina pėsčias, vienas važiuoja paspirtuku, vienas stumiasi mėlynos spalvos „BMX“ modelio dviratį. Šio vaizdo įraše matomi jaunuoliai iš aprangos buvo identifikuoti kaip K. Z., N. V., V. B. (1 t., b. l. 77–79).
9.9. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas pavadinimu „Camera16_p16_p16_20210414174300_20210414174513_306484.mp4“, kuriuo buvo 2021 m. balandžio 14 d. filmuojamas prekybos centre „Bikuva“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti, kaip jaunuolis perka 2 vienetus švitrinio popieriaus lakštus (1 t., b. l. 84–86).
9.10. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo teismas nustatė, kad liudytoja A. V., dalyvaujant sūnui N. V., adresu (duomenys neskelbtini), pateikė trijų kambarių bute, galiniame, dešiniajame kambaryje, už sofos-lovos padėtą triukinį paspirtuką „Typer“, kuris juodai geltonos spalvos bei (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, sandėliuke Nr. (duomenys neskelbtini), padėtą mėlynos spalvos dviratį „BMX“, plaktuką ir 7 lapus šveičiamojo popieriaus (1 t., b. l. 87–97).
9.11. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – liudytojos A. V. savanoriškai pateikti daiktai. Apžiūrėjus nustatyta, jog paspirtukas juodos ir auksinės spalvos su užrašu „typeR“. Dviratis „BMX“ yra juodai mėlynos spalvos. Priekinis ir galinis dviračio ratai juodos spalvos, ant kurių užrašai „Xrims“. Dviračio rėmas mėlynos spalvos su mechaniškais spalvos nubrūžinimais. Apžiūrint plaktuką matyti, kad plaktuko kotas iš vienos pusės apvyniotas šveičiamuoju popieriumi, ant kurio matomos mėlynos spalvos dulkės ir kuris prie koto iš viršaus ir apačios priveržtas surišamąja juostele. Pateikti septyni šveičiamojo popieriaus lapeliai iš, kurių trys nenaudoti. Ant panaudotų šveičiamojo popieriaus lapelių matomos mėlynos spalvos dulkės (1 t., b. l. 98–106; 109–114).
9.12. Pagal pakvitavimą nukentėjusiajam A. T. grąžinti daiktai: dviratis „BMX“ ir triukinis paspirtukas. Liudytojai A. V. grąžintas plaktukas ir 7 vnt. šveičiamojo popieriaus lapai (1 t., b. l. 107, 108; 115–117).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį
10. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
11. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. J., V. B. bei R. V., veikdami bendrininkų grupėje, S. J. vadovavus ir organizavus, iš anksto suplanavus ir pasiruošus nusikalstamai veikai, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 6 d. 22.00 val. iki 2021 m. liepos 7 d., 02.03 val. degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), R. V. kartu su V. B. už S. J. duotus pinigus įsigijo kuro bakelį ir degaus skysčio – benzino. Po ko S. J. nurodymu R. V. kartu su V. B. nuvyko į sutartą vietą – valčių ir jachtų prišvartavimo vietą, prie (duomenys neskelbtini) buriuotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur R. V. kartu su V. B., vykdydami S. J. sumanymą, visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, apie 02.03 val. atėjo prie prišvartuotos D. V. priklausančios motorinės valties „(duomenys neskelbtini)“, kur V. B. panaudodamas iš anksto, už S. J. duotus pinigus įsigytą padegamąjį skystį – benziną, jį išpylė į valties vidų, po ko R. V. į valties vidų įmetė nuorūką, o valčiai neužsidegus, V. B., paėmęs iš R. V. žiebtuvėlį, padegė ir sunaikino D. V. priklausančią motorinę valtį „(duomenys neskelbtini)”. Tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajai D. V. turtinę 400 Eur vertės žalą.
12. Kaltinamieji dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, sutiko su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamasis S. J. prisipažino, kad dėl jo prieš tai konfiskuotos valties norėjo atkeršyti, todėl sugalvojo padegti nukentėjusiosios valtį. Tačiau tik vėliau sužinojo, kad valtis priklauso ne asmeniui, kuriam jis norėjo atkeršyti, o jo sugyventinei. Su mintimi atkeršyti sutiko ir kiti kaltinamieji, todėl S. J. davė jaunuoliams pinigų benzinui, apie 5-10 Eur. Kaltinamieji R. V.ir V. B. pripažino, kad už S. J. duotus pinigus nupirko benzino, su kuriuo ir padegė valtį. Visi trys būdami šventėje, su savimi turėdami benzino bakelį, susitarė, kad po šventės nueis padegti minėtą valtį. Kaltinamasis R. V. taip pat patvirtino, jog nuorūką į valtį, kurioje buvo išpiltas benzinas metė jis. Tokiu būdu kaltinamieji padegė valtį, kurios vertė 400 Eur.
13. Visuotinai pavojingu turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2013).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė po mieste pasibaigusios šventės, aplink dar būnant ir pašaliniams asmenims. Esant šioms aplinkybėms spręstina, jog kaltinamieji galėjo sukelti pavojų ir kitų žmonių gyvybei. Be to, pagal byloje esančias nuotraukas matyti, jog šalia valties yra prišvartuotos kitos valtys, ant pakrantės auga žolė, todėl kaltinamųjų veika neabejotinai kėlė pavojų ir nuosavybei bei gamtinei aplinkai. Todėl laikytina, kad nagrinėjamoje byloje turtas sunaikintas visuotinai pavojingu būdu.
15. Tai, kad kaltinamieji padarė įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. nukentėjusiosios pareiškimas–protokolas, kuriame nurodytos visos įvykio aplinkybės, dėl nukentėjusiosios patirtos žalos pateikti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas bei prie jo pridėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti, sudegusi valtis, liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuris ir užgesino valtį, liudytojo A. L. parodymai, įrodantys kaltinamųjų tyčia atkeršyti, vaizdo įrašų protokolų duomenys, kuriuose matyti kaip kaltinamieji dienos metu apžiūri valtį, kurią vėliau padega. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamųjų veikoje nustatytas vienas alternatyvusis BK 187 straipsnio 2 dalies sudėties požymis (veika padaryta visuotinai pavojingu būdu) bei tai, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia (suprato, kad jų veika padarys žalos trečiųjų asmenų turtui ir jų siekė keršydami), todėl kaltinamųjų veika pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
16. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.
17. Bendrininkaujant bent du asmenys susitaria veikti bendrai, siekdami realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Taigi, susitarimas tarp bendrininkų yra būtinas bendrininkavimo subjektyvusis požymis. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatytas susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką, staiga kilusį susitarimą. Įrodinėjant buvus susitarimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos padarymo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008). Kvalifikuojant veiką, neturi reikšmės, kad nusikalstamai veikai padaryti ne visi kaltininkai atliko vienodus veiksmus, svarbu, kad visi kartu sutartiniais veiksmais siekė bendro rezultato. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad susitarimas dėl nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) – ir gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo.
18. BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas nustatė, jog kaltinamieji dėl nusikalstamos veikos ? valties padegimo ? susitarė iš anksto, būdami miesto šventėje. Iš byloje esančių duomenų bei teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad kaltinamasis S. J., turėdamas tikslą atkeršyti ir sugalvojęs padegti valtį, paprašė nepilnamečių asmenų, t. y. V. B. ir R. V., padėti įgyvendinti nusikalstamą ketinimą. Jis nepilnamečiams parodė nusikalstamos veikos objektą – valtį, davė pinigų įsigyti padegimui reikiamų priemonių – benzino. R. V. ir V. B., nuėję į degalinę, už S. J. duotus pinigus nupirko benzino, kurį išpylė į valties vidų, po ko R. V. į valties vidų įmetė nuorūką, o valčiai neužsidegus, V. B., paėmęs iš R. V. žiebtuvėlį, padegė ir sunaikino D. V. priklausančią motorinę valtį. Kaltinamieji veikė vieninga tyčia – siekė atkeršyti liudytojui A. L.. Taigi, šių veiksmų visetas leidžia daryti išvadą, jog S. J. veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį – kaip bendrininkavimas organizatoriumi.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 159 straipsnį
20. BK 159 straipsnis numato, kad tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.
21. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas taip pat pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. J., 2021 m. liepos 6 d., laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val. turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, susitarė su R. V., gimusiu (duomenys neskelbtini)., ir V. B., gimusiu (duomenys neskelbtini)., bei žinodamas, kad R. V. ir V. B. yra nepilnamečiai, įtraukė juos į bendrininkų grupę ir organizavo D. V. priklausančios motorinės valties „(duomenys neskelbtini)” sunaikinimą, t. y. paprašė R. V. ir V. B., kad jie sunaikintų minėtą valtį, ko pasėkoje R. V. ir V. B. veikdami bendrininkų grupėje, vykdydami S. J. sumanymą, visuotinai pavojingu būdu sunaikinti svetimą turtą, 2021 m. liepos 7 d. apie 02.03 val. atėjo prie (duomenys neskelbtini) buriuotojų klubo „(duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini), ten prišvartuotos D. V. priklausančios motorinės valties „(duomenys neskelbtini)”, kur V. B., panaudodamas iš anksto už S. J. duotus pinigus įsigytą padegamąjį skystį – benziną, jį išpylė į valties vidų, po ko R. V. į valties vidų įmetė nuorūką, valčiai neužsidegus, apie 02.04 val., V. B. paėmęs iš R. V. žiebtuvėlį, su juo padegė ir sunaikino D. V. priklausančią motorinę valtį „(duomenys neskelbtini)”, taip padarydami nukentėjusiajai D. V. turtinę 400 Eur vertės žalą.
22. Tai, kad kaltinamasis įtraukė į nusikalstamą veiką nepilnamečius asmenis iš esmės kaltinamasis pripažino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, jog žinojo, kad R. V. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kaltinamasis neigė, kad žinojo kaltinamojo V. B. amžių, neva jo nepažinojo, žinojo tik, kad vaikšto kartu su R. V.. Nors bylos duomenimis nustatyta, jog S. J. pinigų davė tik priemonėms, t. y. benzinui apie 10 Eur, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinime nurodyto atlygio kaltinamiesiems neneigė. Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad S. J. jo prašė padaryti nusikalstamą veiką, o jis iš draugiškumo sutiko. Tai, kad S. J. įtraukė nepilnamečius vaikus patvirtina ir šio nuosprendžio 17 punkte aptarti rašytiniai įrodymai.
23. Kaltinime nurodyta, jog kaltinamasis nepilnamečiams asmenims už padarytą nusikalstamą veiką, t. y. valties sudeginimą, pažadėjo 100 Eur dydžio atlygį. Bylos duomenimis nenustatyta, kad kaltinamasis S. J. būtų pažadėjęs atlyginti asmenims už nusikalstamą veiką. Priešingai, kaltinamieji nurodė, jog jokio atlygio negavo ir nesitikėjo gauti. Dėl šių priežasčių, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
24. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, kaltinamojo prisipažinimą, bei BK 159 straipsnio dispoziciją, būtent tai, kad nepilnamečiai asmenys į nusikalstamą veiką gali būti įtraukiami paprašius, spręstina, kad S. J. nusikalstama veika pagal BK 159 straipsnį įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
25. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.
26. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: i) pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam (asmeniui) priklausantį turtą, juo (turtu) naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo (turto) neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis (kaltininkas) šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nebūtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai; ii) BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta paprastosios vagystės sudėtis; iii) vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2008).
27. Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinime nurodytu adresu dažnai lankydavosi ir ten pastebėjo, jog yra dviratis bei paspirtukas. Nors kaltinamasis nurodė, jog pavogti minėtus daiktus paprašė draugas, tačiau po to teigė, jog pats galvojo juos perdaryti ir parduoti. Tai, kad kaltinamasis pats sugalvojo pavogti dviratį bei paspirtuką patvirtina paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose kaltinamasis pripažino, jog jam pačiam kilo mintis. Šias aplinkybes patvirtina ir nusikalstamos veikos metu buvę kaltinamojo draugai, t. y. K. Z. ir N. V., kurie nurodė, jog einant pro kaltinime nurodytą pastatą, kaltinamasis sugalvojo užeiti į vidų ir jei dar bus padėtas dviratis su paspirtuku, juos pavogti. Kadangi užėjus į namo laiptinę išvydo stovinčius daiktus, kaltinamasis toliau tęsė savo sumanymą ir paėmęs abiem rankom juos išsinešė.
28. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis – vaizdo įrašo – matyti, kaip iš kaltinime nurodyto pastato išeina kaltinamasis V. B., pavogęs laiptinėje buvusius daiktus – paspirtuką ir dviratį. Vaizdo įrašo stebėjimo kameros esančios prekybos centre „Bikuva“ taip pat fiksavo kaip kaltinamasis su draugais pirko švitrinio popieriaus. Daiktų apžiūros duomenimis, prieš tai minėtu įsigytu švitriniu popieriumi, kaltinamasis bandė nutrinti daiktų gamyklinius numerius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis daiktų apžiūros protokolas, t. y. ant šveičiamųjų popierių lapelių rasta mėlynos spalvos (pavogtas dviratis mėlynos spalvos) dažų dulkės. Tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką įrodo ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga – nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas bei nukentėjusiojo parodymai; kaltinamojo mamos parodymai, kuriuose nurodyta, jog kaltinamasis jai prisipažino pavogęs kaltinime nurodytus daiktus.
29. Taigi, apibendrinant išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog kaltinamasis, vykdydamas nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia (suprato, kad dviračio bei paspirtuko pasisavinimas yra neteisėtas bei numatė, jog tokiais veiksmais bus padaryta žala nukentėjusiajam, suprato, kad daiktai atiteks jam ir to norėjo). Kaltinamasis veikė iš savanaudiškų tikslų – siekdamas daiktus perdaryti, o vėliau juos parduoti, taip tikėdamasis gauti finansinės naudos sau. Vagystė atlikta slapta – nei nukentėjusysis, nei kiti pašaliniai asmenys kaltinamojo veiksmų nematė. Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį įrodyti ir kvalifikuoti tinkamai.
30. Taigi, ištyrus ir įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis teismas taip pat pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. B. 2021 m. balandžio 7 d. apie 23.30 val., veikdamas kartu su N. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidus nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės, užėjo į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, kur V. B. nuėjęs į minėto namo devintojo aukšto laiptinės aikštelę, paėmė ir išnešė iš namo laiptinės A. T. priklausantį dviratį „BMX“, 181 Eur vertės, ir triukinį paspirtuką „typeR“, 169 Eur vertės. Po ko N. V. triukinį paspirtuką „typeR“ paėmė iš V. B. ir nusinešęs laikė savo gyvenamojoje vietoje, bute (duomenys neskelbtini), bei butui priklausančiame rūsio sandėlyje pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė V. B. atneštą dviratį „BMX“ iki tol, kol 2021 m. balandžio 15 d. policijos pareigūnai minėtame bute bei rūsio sandėliuke rado ir paėmė pagrobtus daiktus, tokiu būdu V. B. vagystės metu padarė nukentėjusiajam A. T. 350 Eur vertės turtinę žalą.
Dėl bausmių skyrimo
31. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
32. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).
33. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
Dėl bausmės S. J. skyrimo
34. BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba atėmimas iki penkerių metų; o BK 159 straipsnyje – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
35. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimas, padaryti tiesiogine tyčia, veikos baigtos, civilinis ieškinys atlygintas. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, (duomenys neskelbtini), turi nepilnametį vaiką, neteistas, administracine tvarka 5-erių metų bėgyje baustas ne kartą, kaltinamojo akto duomenimis Psichikos sveikatos centre, Priklausomybės ligų centre nesigydė.
38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo S. J. asmenybės, gyvenimo būdo ypatumus, į tai, jog kaltinamasis turi nepilnametį vaiką, kuriam reikalingas išlaikymas, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus pagal BK 159 straipsnyje bei BK 187 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę – paskiriant šią bausmę: 1) už nusikalstamą veiką pagal BK 159 straipsnį – 1 metų laikotarpiui; 2) už nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį – 2 metų laikotarpiui. Bausmė skiriama, įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai atidirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.
39. Teismas sprendžia, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 2 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai atidirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.
40. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl V. B. bausmės skyrimo
41. BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bausmių rūšys yra bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba atėmimas iki trejų metų; o BK 187 straipsnio 2 dalyje – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba atėmimas iki penkerių metų.
42. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
43. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimas, padaryti tiesiogine tyčia, veikos baigtos, civilinis ieškinys atlygintas. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis asmuo, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, neteistas, administracine tvarka 5-erių metų bėgyje baustas ne kartą, gydėsi (konsultavosi) Psichikos sveikatos centre, Priklausomybės ligų centre nesigydė.
45. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad kaltinamasis V. B. yra nepilnametis asmuo, neturintis pajamų, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje bei BK 187 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę – paskiriant šią bausmę: 1) už nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laikotarpiui; 2) už nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Kaltinamasis taip pat įpareigojamas tęsti darbą arba dirbti, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.
46. Teismas sprendžia šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą arba dirbti, arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.
47. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl kaltinamojo R. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
48. BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).
50. Be to, BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015).
51. Sprendžiant BK 93 straipsnio taikymo kaltinamojo atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Atsižvelgiama taip pat į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis, šiuo metu mokinasi profesinėje mokykloje.
52. Teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, daro išvadą, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, bei yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos, tiek viena iš alternatyviųjų sąlygų, tokiu būdu yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamojo R. V. atžvilgiu.
53. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnametis R. V., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
54. BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga jam skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant R. V. šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
55. Kaltinamajam S. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (3 t., b. l. 177–179, 3 t., 180–184) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.
56. Kaltinamajam V. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 42–44, 103–105) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
57. Kaltinamajam R. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 42–44, 139–141) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai atidirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.
S. J., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai atidirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu bausmes subendrinti iš dalies jas sudedat, ir paskirti S. J. subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai atidirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir S. J. skirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai atidirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje.
S. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamojo S. J. paimtą dokumentą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
V. B., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu bausmes subendrinti iš dalies jas sudedat, ir paskirti V. B. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir V. B. skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. V. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Paskirti R. V. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant R. V.šiuo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. R. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.