Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-26 nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. ir jam skirta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 bei skirta sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Iš A. L. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 141,57 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš A. L. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 450 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017-04-24 iki 2017-04-26, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, prie prekybos ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius, lauko reklaminiame stende buvusius „(duomenys neskelbtini)“ plakatus 3 vnt., 1 vnt. po 47,19 eurų, juos nuplėšdamas nuo stendo, tokiu būdu padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą už 141, 57 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-26 nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką paskirta bausme ir iš jo civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistomis civilinio ieškovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, mano, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai neatsižvelgdamas į jo mažamečių vaikų interesus, jam paskyrė per griežtą bausmę, o priteisdamas iš jo civiliniam ieškovui proceso išlaidas, neatsižvelgė į jo sunkią materialinę padėtį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentai dėl nepasitikėjimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais, kadangi jie paliko galioti, apelianto nuomone, neteisėtą Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-06-15 nuosprendį, o T. M. ir R. M. neteisėtai atliko 460 parų bausmę, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šių apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų plačiau nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-26 nuosprendį ir susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai ir nešališkai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes nuteistojo A. L. atžvilgiu ir nepagrįstai jam už nusikalstamą veiką paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Dėl nuteistajam A. L. paskirtos bausmės

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

Už Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Paskirdamas nuteistajam A. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., 12 str.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į A. L. asmenybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bet dėl savo veiksmų nesigaili, teistas, nedirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai A. L. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė A. L. griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. L. bausmę už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimus, neįvertino bausmės rūšies parinkimui svarbių aplinkybių ir parinko netinkamą bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė savo griežtumu neatitinka bylos aplinkybių, nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumo ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per griežta. Nors teismų praktikoje arešto bausmė nelaikoma su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau įstatymuose nustatyta jos atlikimo tvarka reiškia, kad teismo nustatytam laikui nuteistasis bus patalpintas į areštinę ir laisvė jam bus atimta, jis negalės savo nuožiūra pasirinkti savo buvimo vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmei keliami tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti ir švelnesnio pobūdžio valstybės prievartos priemone. Taigi skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas neteisingai A. L. paskyrė bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į tai, kad A. L. tiesiogine tyčia padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir pripažino jį padaręs, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, įvykdė anksčiau būdamas teistas, yra baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, yra darbingo amžiaus, išsituokęs, padaryta žala civiliniam ieškovui neatlyginta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. L. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra trijų mažamečių vaikų, iš kurių vienas yra neįgalus, tėvas, kad jis neturi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam A. L. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, savo trukme mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks A. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p.). Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, kurie yra numatyti šio straipsnio 5 ir 6 dalyje. Skirdamas laisvės apribojimą, teismas parenka tokius įpareigojimus ir draudimus, kuriais geriausiai pasiekiami laisvės apribojimo bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju didesnę naudą tiek nuteistajam, tiek visuomenei atneštų ne trumpalaikis jo izoliavimas, o įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ką galima padaryti paskyrus nuteistajam laisvės apribojimą su tokiu įpareigojimu. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl šių veikų buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. L. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad alkoholio reklama nuplėšta, manant, jog alkoholis daro žalą ir alkoholio reklama uždrausta, kad A. L. visiškai nevartoja jokio alkoholio, todėl jam nepriimtinas toks alkoholio demonstravimas, nuo kurio tampama priklausomais, daroma reali žala vaikams, kad jis neturėjo tyčios padaryti nukentėjusiam A. Š., kuris reklamavo alkoholį, žalos, jis tiesiog galvojo, kad savo veiksmais sunaikins žalingą piliečiams alkoholio reklamą, kuri yra uždrausta, kad jis ne kartą siūlė A. Š. pilnai atlyginti žalą, tačiau pastarasis atsisakė taikos sutarties ir jo siūlomų pinigų žalai atlyginti, visiškai nepriėmė ir jokių atsiprašymų, kurie buvo išreikšti taikos sutartyje, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nemenkina A. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas dar labiau lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę.

Dėl proceso išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš A. L. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 450 Eur proceso išlaidų, susijusių su advokato paslaugų teikimu. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo dėl sunkios jo materialinės padėties nepriteisti iš jo civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną advokato atstovavimo teisme išlaidų sumą, savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, byla nėra didelės apimties (bylą sudaro 1 tomas) ir nėra sudėtinga (buvo nagrinėjama dėl baudžiamojo nusižengimo), civilinio ieškovo atstovas advokatas pirmosios instancijos teisme dalyvavo 4 teisiamuosiuose posėdžiuose. Nuteistojo A. L. turtinė padėtis nėra gera (jis nedirba, nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi). Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis augina tris mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad civiliniam ieškovui apylinkės teismo priteistos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, kurios siekia 450 eurų, nustatytos teisingai, o tai, kad nuteistojo A. L. materialinė padėtis šiuo metu nėra gera, neleidžia teigti, kad priteista suma yra per didelė ir turi būti mažinama arba išvis nepriteisiama. Esant visumai paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir iš jo nepriteisti civilinio ieškovo turėtų atstovavimo išlaidų nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas M. Bakanas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paprašė iš nuteistojo A. L. civiliniam ieškovui priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Advokatas teismui pateikė PVM sąskaitos faktūros už teisinę pagalbą (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) ir mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, patvirtinančias, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 181,50 Eur advokatui už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir civilinio ieškovo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje apeliacinį skundą buvo padavęs nuteistasis A. L.. Nors civilinis ieškovas nuosprendžio neskundė, tačiau nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, turintys įtakos civilinio ieškovo interesams byloje, todėl šis, siekdamas apginti savo teises, kreipėsi į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant jį apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti pripažįstamos proceso išlaidomis ir turi būti apmokėtos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo skundą, kuris iš dalies tenkinamas, taip pat įvertinus nuteistojo A. L. turtinę padėtį (nedirba, nekilnojamojo turto neturi), bylos pobūdį (byla, kurią sudaro 1 tomas, nėra sudėtinga, buvo nagrinėjama dėl baudžiamojo nusižengimo), apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę (vienas teismo posėdis, užtrukęs 40 minučių), civilinio ieškovo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant civilinio ieškovo interesus apeliacinės instancijos teisme, suteiktų paslaugų apimtį (advokatas M. Bakanas civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jam bylos medžiaga buvo žinoma ir pasiruošimas apeliacinės instancijos teismo posėdžiui nereikalavo didelių darbo ir laiko sąnaudų, jis susipažino su apeliaciniu skundu, bet apeliaciniame procese atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuris truko 40 min., apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimas atliktas nebuvo, atstovaudamas civilinio ieškovo interesams, advokatas pateikė savo nuomonę dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, pasisakė kitais bylos nagrinėjimui teisme svarbiais klausimais), daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų 181,50 Eur suma yra aiškiai per didelė, ji neproporcinga advokato įdėtam darbui atstovaujant civilinį ieškovą apeliacinės instancijos teisme, todėl iš A. L. priteistina suma advokato paslaugoms apmokėti mažinama perpus – iki 90,75 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. L. paskirtos bausmės.

A. L., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. L. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, išaiškinti A. L., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

A. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. L. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 90,75 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.