- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-11
- Bylos Nr.
- e2-9084-1025/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04727-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. G.,
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atstovei E. D.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 26 750,09 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog atsakovė, nagrinėdama civilines bylas Nr. e2-1558-600/2024 ir e2A-948-640/2024, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neįvykdė pagrindinės jai pavestos pareigas, tai yra teisingumo, buvo nerūpestinga bei nevertino įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Atsakovės veiksmai prieštarauja teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams. Nei viena institucija neatliko jiems pavestų pareigų tinkamai ir argumentuotai, tai yra atlikti paprastus aritmetinius paskaičiavimus remiantis buhalteriniais dokumentais ir tuo pagrindu, paneigti įmonės (duomenys neskelbtini) pateiktus įrodymus bei paskaičiavimus, tokiu būdu pripažįstant įmonės buhalterinius dokumentus patvirtinančius, kad iš įmonės buvo paimta būtent 29 942,91 Eur (103 386,90 Lt), negaliojančiais. Atsakovė nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad atsakovė net nebandė atlikti savo pareigos - vertinti įrodymus ir jų visetą, atlikti aritmetinius paskaičiavimus, kurie patvirtintų arba paneigtų ieškinio sumą, tokiu būdu atskleidžiant bylos esmę. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas ir rūpestingai atlikusi įrodymų vertinimą tiek atskirai, tiek jų visetą, padariusi paprastus aritmetinius paskaičiavimus arba paskyrusi pakartotinę ekspertizę, tai žalos ieškovei nebūtų padaryta. Žala susidarė dėl to, kad atsakovė neįgyvendino teisingumo, padarydama neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškinys pateiktas dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1558-600/2024 ir Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-948-640/2024. Ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės yra tos pačios kaip ir nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1558-600/2024, jos buvo įvertintos teismų instancine tvarka, todėl įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu atliktas nurodytų įrodymų vertinimas negali būti ignoruojamas šioje byloje. Ieškovė deklaratyviai nurodo teismų neteisėtus veiksmus, nepateikdama jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Ieškovė remiasi tik savo subjektyviu vertinimu ir siekia dar kartą revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Ieškovė nebegali ginčyti teismo nustatytų faktų, o teismas šioje civilinėje byloje negali dar kartą vertinti anksčiau išnagrinėtų civilinių bylų aplinkybių, įrodymų, kurių pagrindu teismai priėmė atitinkamus procesinius sprendimus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad civilines bylas nagrinėję teisėjai būtų padarę akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, taip pat nepateikė įrodymų, kad teismų procesiniuose sprendimuose pateikiamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas buvo klaidingas, atsižvelgiant į tuo metu susiformavusią teisminę praktiką ir teisinį reglamentavimą. Vien tai, jog ieškovė nesutinka su teismų priimtais sprendimais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nepagrindžia teismų veiksmų neteisėtumo. Ieškovės nurodomas žalos atsiradimas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su teismo atliktais veiksmais, nagrinėjant civilines bylas. Nėra valstybės kaltės, kaip būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai, ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog teismui buvo nurodyta suma, kuri skiriasi nuo pateiktų įrodymų bei atliktų skaičiavimų ir tai yra pagrindinė klaida, neaišku kuo remiantis atsakovė paskaičiavo sumą. Ši suma yra padarytas nuostolis, tai likutis tarp tos sumos kuri turėjo būti nustatyta ir tos kuri buvo priteista dar 2018 m. Lietuvos apeliacinio teismo iš atsakovo R.. Apskaičiavimai buvo pateikti anksčiau, taip pat ir civilinėje byloje Nr. e2-1558-600/2024, tačiau teismas atsisakė juos vertinti. Įrodymai buvo teikiami ir baudžiamojoje byloje, po to kreipėsi į teismą su ieškiniu buvusiam įmonės direktoriui R. ir teismo buvo nuspręsta, jog senaties terminas jau praėjęs ir buvęs įmonės vadovas nebegali atsakyti pagal darbo sutartį, o prokuratūra atsisakė iškelti jam baudžiamąją bylą. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje byloje 2018 metais buvo prašoma priteisti dvi sumas iš buvusio įmonės vadovo, vieną sumą buvęs vadovas paėmė iš įmonės pagal paskolos sutartį, o kitą pagal avansinę apyskaitą, tačiau suma pagal avansinę apyskaitą iki šiol nėra grąžinta, todėl ir pareiškė ieškinį šioje byloje. Buvęs vadovas ją turi atlyginti, kadangi atsakovė to negali išsiaiškinti, todėl ji turi atlyginti žalą ieškovei.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai atsikirsdama į pareikštą reikalavimą nurodė, jog ieškovė keldama valstybės deliktinės atsakomybės klausimą neįrodo visų civilinės atsakomybės sąlygų, o siekia iš naujo vertini teismų priimtus sprendimus. Teismų sprendimai buvo tikrinti instancine tvarka ir nebuvo nustatyta, jog teismas būtų padarė klaidą ar atliko neteisėtus veiksmus. Dėl tų pačių ieškovės keliamų klausimų buvo nagrinėtos civilinės bylos Šiaulių apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-304-357/2022, kuri sprendimas buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-329-156/2023. Ieškovės nurodoma suma nėra susijusiu su teismų atliktais veiksmais, o tiesiogiai susijusi su įmonės patirtu nuostoliu, kai 2018 m. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-29-196/2018, kurioje atsakovas buvo įmonės buvęs direktorius R. ir iš jo įmonei buvo priteista 12 941,40 Eur skola ir palūkanos, šioje civilinėje byloje jau buvo vertina ieškovės nurodoma pažyma ir kuria ieškovė remdamasi teigia, jog teismai suskaičiavo negerai. Tačiau visi įmonės finansiniai dokumentai buvo išanalizuoti ir atlikti skaičiavimai dar 2018 metais. Ieškovė nesutikdama su jai priteista suma bando įrodinėti valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas, teigdama, jog yra kalti teismai. Ieškovės nurodoma suma visiškai nesusijusi su teismų priimtais sprendimais, o tai kažkada patirti įmonės nuostoliai, kuriuos ieškovė bando susigrąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
6. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
7. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1416-265/2016 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui T. R. dėl skolos priteisimo, kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 26 065,80 Eur (90 000 Lt) skolą, 20 852,64 Eur (6 039,34 Lt) palūkanas pagal 2011-04-01 paskolos sutartį Nr.3, 5 864,81 Eur (20 250,00 Lt) kompensuojamas 5 procentų metines palūkanas nuo paskolos sutarčių pasibaigimo momento, tai yra nuo 2011-12-20 iki 2015-07-01, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo T. R. priteisė ieškovei (duomenys neskelbtini) 14 191,12 Eur skolos, 271,32 Eur žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 14 191,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2016-07-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, civilinėje byloje Nr. e2A-29-196/2018 išnagrinėjęs ieškovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-28 sprendimą ir priteisė iš atsakovo T. R. ieškovei (duomenys neskelbtini) 12 941,40 Eur skolą, 2 976,52 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-07-20) nuo priteistos sumos (15 917,92 Eur) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovui T. R. 1 097,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-304-357/2022 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės žalos atlyginimo, kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 70 900,28 Eur, 6 (šešių) procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-329-156/2023 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini)apeliacinį skundą 2023-05-08 nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-02-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1558-600/2024 atmetė ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš valstybės 26 750,09 Eur turtinės žalos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės (teismų) veiksmų (neveikimo), t. y. neįrodė vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl, neįrodžius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-948-640/2024 išnagrinėjęs ieškovės (duomenys neskelbtini)apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-07 sprendimo, 2024-04-30 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
10. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie taip pat buvo pateikti ir Vilniaus miesto apylinkės teismui kartu su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1558-600/2024, t. y. 2012-05-31 Specialisto išvada; 2021-03-17 Suvestinė apie T. R. išduotus pinigus, gautus per banko sąskaitą ir įmonės kasą; kasos išlaidų orderiai; kasos pajamų orderiai; grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktai; sąskaitų išrašai; PVM sąskaitos-faktūros; čekiai; kvitai; 2012-11-06 buhalterinė pažyma ir kt.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės.
11. Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad ji patyrė turtinę žalą, kadangi atsakovė neužtikrino savo institucijų – teismų, o būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo, darbo, kurių teisėjai, nagrinėdami civilines bylas Nr. e2-1558-600/2024 ir e2A-948-640/2024, neatliko savo pareigų - vertinti įrodymus ir jų visetą, atlikti aritmetinius paskaičiavimus, kurie patvirtintų arba paneigtų ieškinio sumą. Taigi ieškovė mano, kad atsakovė (teismai) neįvykdė pagrindinės pavestos pareigos, tai yra teisingumo, buvo nerūpestinga bei nevertino įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių, ir tai atitinka sąvoką – neveikimą, ko pasėkoje, buvo atmestas ieškovės ieškinys ir svarbiausiai neatskleista bylos esmės.
12. Teismas nurodo, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant žalos atlyginimo dėl teisėjų veiksmų klausimą, esminis dalykas yra teisėjų kaltės klausimas. Tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Pabrėžtina, jog jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
14. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
15. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka, esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnis) ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 366 straipsnis). Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros būdų įstatymai nenustato. Būtent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata (liet. galutinio teismo sprendimo) principas suponuoja, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu gali būti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos civiliniame procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-100-910/2022 19 punktas). Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).
16. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismus, nurodydama, jog Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-304-357/2022 ir priimdamas 2022-12-28 sprendimą bei Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-329-156/2023 ir priėmęs 2023-05-18 nutartį, padarė ieškovei žalą, nes neatliko jiems pavestos pareigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1558-600/2024 2024-02-07 sprendimu bei Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-948-640/2024 atliko neteisėtus veiksmus – neįvykdė pagrindinės pareigos – neįvykdė teisingumo, buvo nerūpestingi bei nevertino įrodymų ir neatliko itin svarbių paskaičiavimų, dėl ko ieškovei padaryta žala, kurią turi atlyginti valstybė. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
17. Pirmiausia pažymėtina, jog ieškovė pasinaudojo įstatymo suteikta teise į kreiptis į apeliacinės instancijos teismą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1558-600/2024. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-948-640/2024, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti apie teismų padarytus neteisėtus veiksmus, todėl ieškovės apeliacinį skundą atmetė. Šioje civilinėje byloje ieškovė iš esmės siekia revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus ir kitaip įvertinti įrodymus, kurie ieškovės buvo pateikti tiek Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant ieškovės ieškinį, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šiame kontekste pa-pažymėtina, jog ieškovės nurodytos civilinės bylos yra išnagrinėtos ir sprendimai šiose bylose įsiteisėję. Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti teismo revizuojamas reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Būtinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis principas yra vienas iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą laikymosi sąlygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą). Taigi ieškovės nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas nebegali būti tikrinamas ar kvestionuojamas nagrinėjant šią bylą dėl žalos atlyginimo. Tai yra nurodęs ir kasacinis teismas savo teismų praktikoje, nurodydamas, kad jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
18. Antra, ieškovė iš esmės visų teismų neteisėtus veiksmus grindžia tuo, jog, ieškovės manymu, teismai, nagrinėję bylas netinkamai įvertino įrodymus bei priėmė neteisingus procesinius sprendimus, nes neįvertino ieškovės pateiktų finansinių dokumentų bei neatliko paskaičiavimo, kurie įrodo, jog buvęs įmonės vadovas įmonei padarė žalą, kuri teismų nepagrįstai nebuvo priteista ieškovei, todėl šią įmonei padarytą žalą turi atlyginti valstybė. Teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi atsižvelgus į tai, jog teismų sprendimai visose civilinėse bylose yra įsiteisėję bei tai, jog teismai vertina byloje pateiktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip tai numato įstatymas, nėra pagrindo teigti, kad teismai vertindami įrodymus padarė aiškias teisės taikymo ar įrodymų vertinimo klaidas, ypač įvertinus tai, jog visi teismų sprendimai buvo peržiūrėti apeliacine tvarka.
19. Trečia, ieškovė teigia, kad nei Vilniaus miesto apylinkės teismas, nei Vilniaus apygardos teismas neįvertino jo pateiktų finansinių dokumentų ir neatliko aritmetinių paskaičiavimų. Pirmiausia pabrėžtina, jog ieškovė kvestionuoja aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos ankstesnių teismų priimtuose sprendimuose.
20. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka. Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai nenustato. Nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai apie teismų netinkami įvertinus įrodymus bei neatliktus aritmetinius skaičiavimus, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl laikytini deklaratyviais ir niekaip nepagrindžiančiais byloje įrodinėtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad civilinę bylą nagrinėję teismų teisėjai elgėsi neteisingai ar padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, ar kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip, ypač įvertinus tai, kad ieškovė aktyviai naudojosi jai įstatymo suteikta teise kreiptis į teismą tiek dėl pažeistų teisių gynimo, tiek ir su siekiu peržiūrėti teismų procesinius sprendimus apeliacine tvarka. Aplinkybė, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo rezultatai yra nepalankūs ieškovei ir iš buvusio įmonės vadovo nebuvo priteista ieškovės nurodoma žala, savaime nelemia ir nepagrindžia teismo (teisėjų) veiksmų neteisėtumo, netinkamo normų aiškinimo ir taikymo, akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų buvimo.
21. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad teisėjams, nagrinėjusiems civilines bylas e2-1558-600/2024 Vilniaus miesto apylinkės teisme, e2A-948-640/2024 Vilniaus apygardos teisme, e2-304-357/2022 Šiaulių apygardos teisme, e2A-329-156/2023 Lietuvos apeliaciniame teisme, e2-1416-265/2016 Klaipėdos apygardos teisme, e2A-29-196/2018 Lietuvos apeliaciniame teisme dėl jų veiksmų, atliktų nagrinėjant nurodytas civilines bylas, būtų taikyta drausminė atsakomybė. Ieškovė nepateikė duomenų, jog teisėjų atžvilgiu, kurie nagrinėjo minėtas bylas, būtų priimti sprendimai, jog teisėjai padarė tyčinius procesinius pažeidimus, tyčia veikė prieš ieškovę. Taigi, teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuota, kad ieškovės nurodyti teismai (teisėjai), nagrinėdami minėtas civilines bylas, būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus (CPK 185 straipsnis).
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, nenustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ar Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš valstybės, būtų veikę neteisėtai – pažeidę teisės normas, nesilaikė teismų formuojamos praktikos, ko pasekoje bylos galėjo būtų išspręstos neteisingai. Iš byloje esančių duomenų visumos darytina išvada, jog ieškovė pasinaudojo įstatymo teise ginti pažeistas teises, o teismai įvykdė pareigą bylas nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka, vadovavosi teisės normomis, teismų formuojama praktika. Tai sąlygoja teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė teismų/teisėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo), su kuriais turi būti siejama prašoma priteisti žala (CK 6.246 straipsnis).
23. Papildomai pažymėtina ir tai, jog ieškovė, manydama, kad turi papildomų įrodymų ir (ar) paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo įvertintos ir išanalizuotos teismų, turėjo (turi) teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtose bylose CPK 366 straipsnyje numatytais pagrindais.
24. Taigi ieškovei neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų – šiuo atveju neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teismas, nenustatęs bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, neturi pareigos vertinti, yra kitos civilinės atsakomybės sąlygos ar ne. Esant paminėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
25. Ieškovės ieškinį atmetus, o atsakovei nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.