- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- e2-1558-600/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14118-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovės E. D.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašo priteisti iš atsakovės 26 750,09 Eur turtinės žalos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (e/b t. 1, b. l. 165-175).
1.1 Patikslintame procesiniame dokumente nurodė, kad ieškinys pateiktas dėl padarytų klaidų ir neteisėtų veiksmų (šiuo atveju neveikimo), kuriuos atliko tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas. Procesiniuose dokumentuose bei posėdžių metu ieškovė nurodė konkrečius atsakovų neteisėtus veiksmus ir klaidas, nagrinėjant civilines bylas bei atliekant ikiteisminį tyrimą, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nenurodė konkrečių atsakovų padarytų klaidų ir neteisėtų veiksmų bei nepasisakė ir nenagrinėjo didžiosios dalies apeliantės nurodytų klaidų ir neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos žalai atsirasti. Pagrindiniai įrodymai dėl neveikimo yra teismų sprendimai ir nutartys, kuriuose aiškiai parašyta, jog teismas panaudojantis savo tarnybinę padėtį, vardan savo kolegos ir darbdavio gynimo, sąmoningai veikia prieš įstatymą ir atsisako ištaisyti aiškias aritmetines klaidas.
1.2 Atsakovė, nagrinėjant civilines bylas Nr. e2-304-357/2022 ir e2A-329-516/2023, atliko neteisėtus veiksmus, tai buvo neveikimas ir/arba grubių ir akivaizdžių aritmetinių klaidų padarymas, dėl ko atmetė ieškovės ieškinį bei neatskleidė bylos esmės – realiai neįvertino bei neištyrė esminę reikšmę šiam ginčui teisingai išspręsti turinčių įrodymų ir aplinkybių. Atsakovė padarė aiškias klaidas, nes nesivadovavo imperatyviosiomis normomis ir teismų praktika. Nagrinėtos bylos esmė buvo nustatyti, kokia tiksli pinigų suma buvo pasisavinta buvusio įmonės direktoriaus T. R. ir dėl kokių priežasčių prokurorė nurodė daug mažesnę pinigų sumą, kuri neatitinka pateiktuose įrodymuose esamos sumos bei specialistų išvadoje paskaičiuotos sumos. Todėl atsakovė (teismai) sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus, tai yra neveikimą, savo pareigų neatlikimą, nerūpestingumą ir t. t. Ieškovės vertinimu, neveikimo įrodymai - tai veiklos neegzistavimas, šiuo atveju atsakovės neveikimo įrodymai ieškinyje pateikti ir aprašyti, tai yra ką atsakovė turėjo padaryti, bet savo pareigą ignoravo ir jokių veiksmų nesiėmė, dėl ko buvo priimtas Lietuvos Respublikos (toliau – ir LR) Konstitucijai prieštaraujantis sprendimas.
1.3 Ieškovė nurodė, kad buvo padaryti akivaizdūs objektyvumo ir nešališkumo principo pažeidimai: atsakovė priėmė sprendimą, kuris akivaizdžiai yra naudingas tik vienai šaliai ignoruojant įrodymus ir pačios bylos esmę, todėl tai laikoma teismo neveikimu. Įrodymų ignoravimas ir jų nevertinamas yra įrodymų vertinimo principo pažeidimas: teismų sprendimuose akivaizdžiai matyti, kad neatsižvelgta į svarbius įrodymus, jie tiesiog praignoruoti, nors tie įrodymai turėjo didelę įtaką bylos rezultatui, tokie atsakovės veiksmai laikomi kaip teismo neveikimas.
1.4 Atsakovė (pirmos instancijos teismas) visiškai ignoravo pateiktus įrodymus, tai yra realius buhalterinius dokumentus, kurių pagrindu buvo grindžiama pasisavinta suma. Be to, atsakovė (apeliacinės instancijos teismas) savo nutartyje iš esmės patvirtino, kad atliko neteisėtus veiksmus, o svarbiausia neturėjo jokio noro vykdyti jai pavestų pareigų ir ignoravo visus imperatyvius aktus nutartyje pasisakydama: “Pažymėtina, kad teismas neturi teisinio pagrindo šioje civilinėje byloje dar kartą vertinti anksčiau išnagrinėtų civilinių bylų aplinkybių, dar kartą vertinti įrodymų, kurių pagrindu teismai priėmė atitinkamus procesinius sprendimus, tikrinti, ar iš tiesų nebuvo padarytos aritmetinės skaičiavimo klaidos.“ (56 punktas civilinė byla e2A-329-516/2023).
1.5 Mano, kad atsakovės veiksmai ir klaidos prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovė (teismai) padarė grubias klaidas, nes nesugebėjo arba tyčia nenorėjo atlikti savo pareigų ir tinkamai jų įgyvendinti kaip yra pavesta LR Konstitucijoje, tai yra nustatyti faktines bylos aplinkybes ir atlikti būtinus paskaičiavimus ir vertinimus, o jeigu neužtenka specialių žinių, kreiptis dėl ekspertizės ar specialisto išaiškinimo. Nei viena institucija neatliko jiems pavestų pareigų tinkamai ir argumentuotai paneigti ieškovės pateiktų įrodymų, buhalterinių dokumentų, patvirtinančių, kad iš įmonės buvo paimta būtent 103 386,90 Lt, o ne kita suma, nes atsakovė puikiai supranta, kad to padaryti, vadovaujantis net elementariais aritmetiniais dėsniais, apskaitos vedimo įstatymu ir standartais bei įstatymo normomis, padaryti neįmanoma. Atsakovė niekaip nepasisakė dėl pateiktos buhalterinės pažymos (prie kurios buvo pridėti ir visi buhalteriniai dokumentai), kurie patvirtina ieškovės nurodytą sumą.
1.6 Ieškovė neteisėtais atsakovės veiksmais laiko specialistų išvadas, įmonės buhalterinių duomenų ir darbuotojų parodymų iškreipimą, tyčinį neveikimą, sąlygojusius ieškovės nurodyto dydžio žalą. Egzistuoja tiesioginis ar netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, tame tarpe ir neveikimo, bei padarytų aiškių ir grubių klaidų, tame tarpe vengimo atlikti paprasčiausius aritmetinius veiksmus, dėl ko ieškovei padaryta žala.
1.7 Žalos dydis susidarė dėl atsakovės neįgyvendinto teisingumo, padarytų klaidų bei neteisėtų veiksmų leidus pasisavinti įmonės pinigines lėšas 15 462,48 Eur sumai, taip pat pridėjus kompensacines palūkanas nuo skolos atsiradimo pagal T. R., kaip atskaitingo asmens, avansinę apyskaitą, tai yra nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. 11 287,61 Eur (15462,48 Eur × 6% = 927,75 ÷ 12 mėn. = 77,31 × 146 mėn.). Bendra žala yra 15 462,48 Eur +11 287,61 = 26 750,09 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti.
2.1 Nurodė, kad byloje keliamas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas dėl neteisėtais teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nagrinėjant civilines bylas Nr. e2-304-357/2022 ir Nr. e2A-329-516/2023. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-304-357/2022, atmetė ieškovės ieškinį konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl nebuvo pagrindo taikyti valstybės deliktinę atsakomybę. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo, nusprendė Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-329-156/2023, pažymėjo, kad ieškovė neįrodė teismų veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei taikyti.
2.2 Atsakovės vertinimu, ginčo santykiui taikytina Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata negali būti suprantama ir taikoma kaip priemonė siekiant pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį) ar kvestionuoti kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes bei teismo padarytas išvadas, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis įsakymas ar nutarimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi, o aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai), neturi būti įrodinėjamos iš naujo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
2.3 Pažymėjo, kad įstatymas numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tačiau valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tik tada, kai yra visos civilinės atsakomybės sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.
2.4 Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė šioje byloje remiasi tokiomis pat faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo nagrinėjami aukščiau nurodytose civilinėse bylose, todėl mano, kad jų iš naujo įrodinėti nereikia, be to, jau yra įsiteisėję teismų sprendimai. Nors ieškovė teigia, kad teismai padarė kritiškų klaidų, ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus, padarė grubias aritmetines klaidas bei, ieškovės manymu, iškreipė bylos faktines aplinkybes, tokie argumentai nepaneigia fakto, kad ieškovė teismo neteisėtus veiksmus sieja su jau išnagrinėtomis civilinėmis bylomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė, išskyrus deklaratyvius teiginius apie neva teismų padarytas šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo bei aritmetines skaičiavimo klaidas, nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Ieškovė iš esmės remiasi tik savo subjektyviu vertinimu ir siekia dar kartą revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su teismų priimtais sprendimais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atmestu ieškiniu, savaime nepagrindžia teismų veiksmų neteisėtumo.
2.5 Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad civilines bylas nagrinėję teisėjai būtų padarę akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad teismų procesiniuose sprendimuose pateikiamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas buvo klaidingas atsižvelgiant į tuo metu susiformavusią teisminę praktiką ir teisinį reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju nėra kaltės, kaip būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Šalies argumentai
2.6 Ieškovės nurodoma žala ir pateikta buhalterinė pažyma buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-29-196/2018, kurioje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovei buvo priteista 12 941,40 Eur skola, 2 976,52 Eur palūkanos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos iš atsakovo T. R.. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei pagal nurodytą teismo sprendimą priteista skola yra išieškota iš T. R.. Tokią aplinkybę ieškovė patvirtino Šiaulių apygardos teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-304-357/2022. Taigi nagrinėjamoje byloje, įrodinėjant žalą, ieškovė remiasi ne tik tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo išnagrinėti civilinėse bylose ir yra įsiteisėję teismų sprendimai, tačiau ir žalos faktą bei dydį sieja su jau išnagrinėtu ginču dėl buvusio vadovo skolinių įsipareigojimų, kurie jau yra įvykdyti. Dėl nurodyto mano, kad ieškovė neįrodė padarytos žalos fakto, nes prašoma atlyginti žalos suma jau yra išieškota ieškovės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
5. Byloje keliamas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas dėl neteisėtais teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nagrinėjant civilines bylas. Byla nagrinėjama vadovaujantis CK VI knygos nuostatomis (CK 6.245-272 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-304-357/2022 ieškovės ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 70 900,28 Eur, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, atmetė (informacija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO);
7.2. Lietuvos apeliacinis teismas, 2023 m. gegužės 18 d. išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo, skundą atmetė ir Šiaulių apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą (informacija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO); Šiaulių apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 18 d. (CPK 18 straipsnis, 331 straipsnio 6 dalis);
7.3. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kurie buvo teikti teismo sprendimo 7.1. punkte nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-304-57/2022 - 2012 m. gegužės 31 d. Specialisto išvada; suvestinė apie T. R. išlaiduotus pinigus, gautus per banko sąskaitą ir įmonės kasą; kasos išlaidų orderiai; grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktai sąskaitų išrašai; PVM sąskaitos-faktūros; čekiai ir t.t. (e/b t. 1, b. l. 10-160).
Dėl žalos atlyginimo.
2. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
3. Kasacinis teismas ne kartą aiškino, kad CK 6.272 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad valstybė už neteisėtais proceso veiksmais padarytą žalą atsako be kaltės. Vadinasi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kilti yra pakankamos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018). Pagrindas taikyti valstybei deliktinę civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį egzistuoja, jeigu nustatomas pirmiau išskirtų civilinės atsakomybės sąlygų visetas – bent vienos sąlygos, inter alia (be kita ko), neteisėtų veiksmų, kuri kartu yra ir pirminė atsakomybės taikymo sąlyga, nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
4. Ginčo byloje nustatyta, kad ieškovė vertina, kad jai žala padaryta teismų procesiniais sprendimais, t. y. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-304-357/2022 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-329-156/2023. Taip pat nustatyta, kad nurodytais teismų procesiniais sprendimais ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismas atmetė konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl nebuvo pagrindo taikyti valstybės deliktinę atsakomybę; Lietuvos apeliacinis teismas, 2023 m. gegužės 18 d. išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo, nusprendė Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
5. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ginčo, kad nurodyti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, byloje nekilo. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės yra privalomos šios bylos šalims ir jų iš naujo nustatyti ar įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tai sąlygoja teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė teismų/teisėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo), su kuriais turi būti siejama prašoma priteisti žala (CK 6.246 straipsnis). Tokią išvadą teismas daro įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, juos vertindamas vadovaudamasis CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, numatančia, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl esant įsiteisėjusiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka, nėra pagrindo teigti apie teismo sprendimo neteisėtumą ir pan. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį vien siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). Todėl aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su teismo sprendimu pati savaime nesąlygoja tokio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Proceso dalyviams nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria paliekamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, gali būti naudojamasi kasacijos teise teikiant kasacinį skundą (CPK 340 straipsnis).
6. Aukščiau teismo nustatytos ir aptartos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės (teismų) veiksmų (neveikimo), t. y. neįrodė vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Todėl, neįrodžius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, dėl ko dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų atskirai teismas nepasisako.
7. Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, atmestini kaip nepagrįsti, ieškovei neįrodžius civilinę bylą nagrinėjusio teismo/teisėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo).
8. Kiti šalių argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės teismo sprendimo 7.3 punkte nurodyti įrodymai buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-29-196/2018, kurioje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovei buvo priteista 12 941,40 Eur skola, 2 976,52 Eur palūkanos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos iš atsakovo T. R., todėl įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu atliktas nurodytų įrodymų vertinimas negali būti ignoruojamas šioje byloje (CPK 18 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
9. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisiamos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 8,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.