Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-329-516/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-18
Bylos Nr.: e2A-329-516/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00028-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alma Urbanavičienė, Laima Ribokaitė, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Trečiasis asmuo: Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

Civilinė byla Nr. e2A-329-156/2023Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00028-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logfina“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Logfina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra), 70 900,28 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB „Logfina“ direktorius T. R., kuris kartu buvo ir įmonės steigėjas bei akcininkas, pasisavino įmonei priklausančius dokumentus, pinigus, kitus materialią bei nematerialią vertę turinčius daiktus, sudarydamas UAB „Logfina“ nenaudingas paskolos sutartis. Dėl to UAB „Logfina“ 2011 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau – Klaipėdos AVPK NTB ENTS) viršininko T. B. reikalavimu, UAB „Logfina“ pateikė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., debitorių ir kreditorių sąrašus ir jų įsipareigojimus, be to, savo iniciatyva pateikė ir daugiau papildomų dokumentų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00011-12, kurio dalis dėl 98 838,51 Lt (28 625,61 Eur) turtinės žalos padarymo UAB „Logfina“ 2012 m. spalio 8 d. nutarimu buvo nutraukta.

3. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1, 2, 45 straipsniai, principinės Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nuostatos dėl prokuroro pareigų – gerbti ir ginti asmens teises ir laisves, nešališkai atlikti savo funkcijas. Prokurorė D. M., priėmusi neteisėtą ir nepagrįstą 2012 m. spalio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00011-12, ignoravo įstatymo jai nustatytą pareigą greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Prokurorė vadovavosi išimtinai tik T. R., kuris galimai padarė nusikalstamą veiką, parodymais, ir nemotyvuotai atmetė kitų liudytojų, UAB „Logfina“ darbuotojų, parodymus. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokurorė rėmėsi bylai nereikšmingomis aplinkybėmis, savo funkcijas atliko šališkai. Mano, kad prokurorė pati nagrinėjo UAB „Logfina“ skundus dėl jos veiklos, kas draudžiama pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį. Be to, prokurorė nenagrinėjo ir netyrė UAB „Logfina“ darbuotojų D. S. ir Ž. K. skunde nurodytų aplinkybių, nesiaiškino, kur galėjo dingti tyrimui perduoti dokumentai, nereikalavo ikiteisminio tyrimo pareigūnių imtis veiksmų, kad dingę dokumentai būtų rasti ir perduoti įmonei. Prokurorė visiškai netyrė ir nesiaiškino aplinkybių dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnių neetiško, neadekvataus elgesio su įstaigos lankytojais. Prokurorė D. M. pareigas atliko aplaidžiai, formaliai ir turėdama išankstinį nusistatymą, nesiėmė priemonių užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per BPK 176 straipsnyje nustatytus terminus. Nuo 2012 m. vasaros jokie veiksmai byloje nebuvo atliekami iki kol 2012 m. spalio 8 d., suėjus devynių mėnesių terminui, buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti.

4. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė 2013 m. sausio 25 d. nutarimu 2012 m. spalio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00011-12 dalį dėl 8 838,51 Lt lėšų trūkumo panaikino ir šią tyrimo dalį atnaujino. 2013 m. kovo 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas iki bus nustatytas asmuo padaręs nusikalstamą veiką. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė 2015 m. sausio 9 d. priėmė nutarimą panaikinti prokurorės D. M. 2013 m. kovo 22 d. nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00011-12, atnaujino ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00011-12 ir sujungė ikiteisminius tyrimus Nr. 30-1-00011-12 ir Nr. 30-9-00198-14, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00011-12. Baudžiamoji byla Nr. 30-1-00011-12 su kaltinamuoju aktu 2015 m. kovo 9 d. perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 3 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį T. R., o ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-458/2018 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – T. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, o civilinės ieškovės UAB „Logfina“ ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

5. Ieškovės pareiškimai, skundai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atnaujinimo nepagrįstai buvo atmetami arba paliekami nenagrinėtais.

Žemesnės instancijos teismas

6. 2019 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo iš T. R. (ieškinio suma – 27 258,22 Eur). Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7159-328/2019 atmesti ieškinį dėl senaties termino praleidimo. Priimant sprendimą buvo padarytos kritiškos klaidos, ignoruotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 300 straipsnis, teismas padarė grubias aritmetines klaidas bei pritrūko specialiųjų buhalterinės apskaitos tvarkymo žinių.

7. Klaipėdos apylinkės teismui 2021 m. kovo 24 d. buvo pateiktas ieškinys dėl turto gavimo be pagrindo (ieškinio suma – 22 806,36 Eur). Teismui buvo pateikti įrodymai, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas priėmė sprendimą atmesti ieškinį (civilinė byla Nr. e2-4268-512/2021). Klaipėdos apylinkės teismas padarė kritiškų klaidų, ignoravo CPK 300 straipsnį, padarė grubias aritmetines klaidas, teismo išvados leidžia manyti, kad teismas turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Toks sprendimas iš esmės įteisino piniginių lėšų pasisavinimą.

8. Atsakovė itin formaliai vykdo savo pareigas, o dažnai jų išvis nevykdo, nenori pripažinti padarytų klaidų ir vengia jas taisyti, padarytas aritmetines klaidas visais įmanomais būdais ignoruoja ir išsisukinėja formalumais. Atsakovė leido pasisavinti įmonės turtą ir visiškai nepaisė Lietuvos Respublikos Konstitucijos. T. R. veiksmai atitinka nusikaltimo subjektyvinę pusę, tą turėjo pastebėti atsakovė ir taikyti CPK 300 straipsnį. Atsakovė neanalizavo ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu ir civilinėse bylose duotų nenuoseklių, prieštaringų ir nelogiškų parodymų ir paaiškinimų. Buvo prašoma atsižvelgti į tai, kad T. R. teisminių procesų metu nuolatos teikdavo vis naujas versijas ir paaiškinimus. Yra padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti. Atsakovė padarė didelę žalą įmonei ir valstybei, pamynusi materialines ir teisines normas bei principus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė iniciavo kelis teisinius procesus, t. y. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, užvestos baudžiamosios bylos, taip pat ir civilinės bylos. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-29-196/2018), pakeitęs Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą, ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo T. R. ieškovei UAB „Logfina“ 12 941,40 Eur skolą, 2 976,52 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

11. Nustatė, kad ieškovė Klaipėdos apylinkės teismui buvo pateikusi dar vieną ieškinį dėl skolos priteisimo, tačiau jis 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu buvo atmestas. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė dar vieną ieškovės ieškinį (civilinėje byloje Nr. e2-4268-512/2021) dėl skolos priteisimo iš atsakovo T. R..

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų

12. Teismas pažymėjo, kad neteisėtais veiksmais laikytinos ne bet kokios klaidos, o tik turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Konstatavo, kad ieškovė UAB „Logfina“ tik deklaratyviai nurodė, jog prokuratūra neužtikrino reikiamos priežiūros, netinkamai organizavo ir kontroliavo ne tik savo pareigūnų, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, nesiaiškino, kur galėjo dingti tyrimui perduoti dokumentai ir dėl to buvo priimti neteisėti procesiniai sprendimai.

13. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi prokurorė bei aukštesnioji prokurorė, gavusios UAB „Logfina“ skundus, tikrino juose nurodytas aplinkybes ir išsamiai dėl jų pasisakė. Nenustačius baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimo, skundai netenkinti.

14. Teismas nustatė, kad ieškovės darbuotojų skundas buvo ištirtas, atsakymas pateiktas, 2012 m. gruodžio 11 d. UAB „Logfina“ buvo informuota, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00011-12 liudytoja nebuvo pripažinta proceso dalyviu, todėl neturi proceso dalyvio teisės, numatytos BPK 214 straipsnio 4 dalyje, t. y. skųsti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė žalos faktą kildina iš paskolos sutarčių, sudarytų su buvusiu bendrovės vadovu. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos dydžio visiškai nesusijęs nei faktiniu, nei teisiniu priežastiniu ryšiu su pareigūnių vykdyta ieškovės darbuotojų ar vadovo apklausa, nesusijęs su ikiteisminio tyrimo pareigūnių etika.

16. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentas, jog prokurorė nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per BPK 176 straipsnyje nustatytus terminus, yra grindžiamas prielaidomis. Sutiko su atsakovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju devynių mėnesių terminas nebuvo pažeistas, nes sprendimas buvo priimtas per šį terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnai veikė neteisėtai, nes procesinius teisinius veiksmus atliko laikydamiesi baudžiamojo proceso teisės normų.

17. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi prokurorė nagrinėjo skundus dėl savo pačios veiksmų.

18. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo prokuroro 2015 m. gruodžio 18 d. atsisakymą padidinti civilinio ieškinio sumą iki 90 000 Lt (26 065,80 Eur) bei pakeisti kaltinimą pripažinti neteisėtais veiksmais. Nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-458/2018, konstatuota, jog byloje nesama duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad UAB „Logfina“ dėl T. R. veiksmų patyrė turtinės žalos, todėl civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

19. Teismas sutiko su atsakovės atstovės argumentais, kad ieškovė net nedetalizuoja, kuo pasireiškė prokuroro neteisėti veiksmai. Teismas nustatė, kad UAB „Logfina“ pareiškimai buvo palikti nenagrinėtais, pripažinus, jog pareiškimai kartotiniai, nes pareiškėja kreipėsi į prokuratūrą tais pačiais klausimais, kurie jau buvo išnagrinėti, be to, prašomais išspręsti klausimais teismai jau buvo pasisakę.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, neįrodė fakto, kad procesinius teisinius veiksmus pareigūnai atliko nesilaikydami baudžiamojo proceso teisės normų, todėl neįrodė ir būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl teismo veiksmų

21. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai nurodė, kad teismai, nagrinėdami civilines bylas ir jose priimdami procesinius sprendimus, neužtikrino veiksmingos teisminės gynybos, padarė aiškias fakto ir šiurkščias teisės taikymo klaidas. Nurodė, kad ieškovė UAB „Logfina“ ieškinyje dar kartą pakartojo baudžiamojoje ir civilinėse bylose reikštų reikalavimų faktinį pagrindą sudarančius argumentus, nors šie argumentai jau buvo įvertinti įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais.

22. Teismas nustatė, kad nors ieškovė ir teigia, jog teismai nepagrįstai atmetė civilinius ieškinius, tačiau pažymėjo, kad dėl Klaipėdos miesto teismo rūmų 2019 m. gegužės 30 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. sprendimų UAB „Logfina“ neteikė apeliacinių skundų civilinio proceso tvarka. Teismų buvo konstatuota, kad ieškovė trečią kartą reikalauja tos pačios sumos.

23. Teismas pažymėjo, kad teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Todėl, teismo vertinimu, nesutikimas su galutiniu teismo procesiniu sprendimu galėjo būti kvestionuojamas tik instancine tvarka, neinicijuojant naujų bylų.

24. Teismas nesutiko su ieškove, kad teismai nevykdė CPK 300 straipsnyje numatytos pareigos pranešti prokurorui apie galimai padarytas nusikalstamas veikas. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendime įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir pasisakė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas buvo kaltinamas pasisavinęs UAB ,,Logfina“ turtą (pinigines lėšas), buvo įvertintos piniginių lėšų 2011 m. vasario 26 d., 2011 m. kovo 14 d. ir 2011 m. balandžio 6 d. gavimo aplinkybės, vertinta ieškovės pateikta T. R. vardu parengta avansinė apyskaita. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog dalis T. R. vardu sudarytoje avansinėje apyskaitoje įtrauktų lėšų (40 000 Lt) buvo apskaitytos kaip UAB ,,Logfina“ paskola T. R. (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio 5-6 lapai), remiantis tuo buvo nustatyta, jog įsiskolinimas bendrovei buvo 12 333,08 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti duomenys apie avansinėje apyskaitoje užfiksuotą įsiskolinimą 2011 m. gegužės 31 d. buvo įvertinti.

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, kaltės ir kitų atsakomybės sąlygų.

26. Teismas nustatė, kad visa skola, priteista ieškovei pagal teismo sprendimą, yra išieškota iš buvusio įmonės vadovo. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos padarymo fakto ir dydžio.

Dėl senaties termino

27. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje faktinių aplinkybių pagrindu nurodė pareigūnų veiksmus 2012–2018 m., nuo kurių praėjo ilgas laiko tarpas ir yra praleistas senaties terminas.

28. Nurodė, kad byloje nustačius, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja jį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Teismas pripažino, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nėra pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

29. Ieškovė UAB „Logfina“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

29.1. Teismas nepagrįstai skaičiavo ieškinio senaties terminą nuo 2018 metų, o ne nuo 2019–2021 metų. Ieškinys paduotas dėl 2019–2021 metais atsakovių padarytų neteisėtų veiksmų ir grubių bei aiškių klaidų, pažeidimas yra tęstinis, todėl bendrasis ieškinio senaties terminas nepraleistas.

29.2. Teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, nevisapusiškai, iš esmės rėmėsi tik atsakovėms palankiais įrodymais, kitus įrodymus ignoravo. Nė viena institucija neatliko jiems pavestų pareigų tinkamai ir nepaneigė UAB „Logfina“ pateiktų įrodymų, kad iš įmonės buvo paimta 103 386,90 Lt suma. Prokuratūra iškreipė faktinius ikiteisminio tyrimo įrodymus, specialisto išvadą, o teismai tik dangsto padarytas klaidas. Nėra atsakyta į klausimą, kokiais pagrindais bei koks įstatymas leidžia buvusiam direktoriui iš įmonės pasiimti 103 386,90 Lt ir dalies jų negrąžinti. Atsakovės padarė klaidą, nustatydamos sumą ir niekada net nebandė įrodyti ar paskirti ekspertizę, kad pasisavinta iš įmonės suma buvo mažesnė negu 103 386,90 Lt.

29.3. Buvo padaryta klaida, nes rašoma apie dvi paskolos sutartis, nors, kaip nustatė teismas, buvo sudaryta viena paskolos sutartis, o visi kiti pinigai buvo paimti pagal avansinę apyskaitą ir per įmonės kasą. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl pasisavintų pinigų pagal paskolos sutartis, tačiau dėl pasisavintų pinigų per avansines apyskaitas ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas. Teismas neatskleidė bylos esmės ir neįvertino įrodymų visumos, galimai dėl specialių žinių stokos nemato skirtumo tarp pinigų, gautų pagal paskolos sutartį, ir pinigų, gautų pagal avansinę apyskaitą, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-29-196/2018) nurodė, kad buvo gauta 50 000 Lt paskola.

Žemesnės instancijos teismas

29.4. Ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daugybė pažeidimų. Esminiai pažeidimai yra tai, kad pirmasis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, net nesuteikiant įmonei UAB „Logfina“ galimybės apskųsti priimto nutarimo. Antras ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau apskųstas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį panaikinti 2013 m. vasario 4 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Po Klaipėdos minėto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties ikiteisminis tyrimas vis tiek buvo nutrauktas. Neabejotina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 4 d., kai buvo priimta teismo nutartis, iki 2013 m. vasario 22 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą per 17 dienų negalėjo būti niekas ištirta.

29.5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas (civilinė byla Nr. e2-7159-328/2019) padarė šiurkščias klaidas, nes neįsigilino į pateiktus įrodymus. Nustatęs, kad ginčas negali būti išspręstas civilinio proceso priemonėmis, teismas netaikė CPK 300 straipsnio normos. Taip pat ignoruotos ir nevertintos padarytos aritmetinės skaičiavimo klaidos.

29.6. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą atskaitingas asmuo, gavęs pinigus iš įmonės ir juos panaudojęs, privalo surašyti avansinę apyskaitą, nurodydamas, kokios pinigų sumos ir iš kokio šaltinio buvo gautos, kur išleistos, pridėdamas tai pateisinančius ir patvirtinančius dokumentus. Jei tokie pateisinantys dokumentai prie avanso apyskaitos nepridedami, vadinasi suma, kuri nepateisinta dokumentais jo žinioje ir lieka, tai yra ta pinigų suma lieka kaip jo skola įmonei. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsako už teisingą įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, tuo pačiu metu direktorius yra atsakingas ir už įmonės kasos darbo organizavimą. Įmonės kasininkas buvo T. R.. Teismai, atmetę ieškinius, padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą. Teismas ir prokuratūra iš esmės leido pasisavinti įmonės pinigus dėl to, kad nenorėjo atskleisti savo padarytų klaidų.

29.7. Neabejotinai egzistuoja tiesioginis ar netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Atsakovės net nebandė suskaičiuoti visų paimtų pinigų sumos ir atlikti paprasčiausius aritmetinius veiksmus.

29.8. Atsakovės nepateikė nė vieno įrodymo, kad žalos suma apskaičiuota neteisingai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

30.1. Teisingumo ministerija nėra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teisėjo (teismo) veiksmais. Vien tai, kad teismas atmetė apeliantės motyvus kaip neįrodytus, savaime negali būti pagrindu daryti išvadą apie šališkumą. Apeliantės argumentai dėl šališkumo grindžiami tik prielaidomis ir nepaneigia preziumuojamo nešališkumo principo.

30.2. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą, nes byloje esančius įrodymus įvertino neišsamiai, nevisapusiškai, vieniems įrodymams suteikė pranašumą prieš kitus įrodymus, iš esmės rėmėsi tik atsakovėms palankiais įrodymais.

30.3. Nesutinka, kad nėra atsakyta į klausimą, kokiais pagrindais bei koks įstatymas leidžia buvusiam direktoriui iš įmonės pasiimti 103 386,90 Lt ir dalies jų negrąžinti. Teismas nustatė, kad visi dokumentai buvo įvertinti civilinėje byloje dėl skolos iš buvusio vadovo priteisimo – Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-29-196/2018) pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą, priteisė iš buvusio vadovo UAB „Logfina“ naudai 12 941,40 Eur skolą, 2 976,52 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Apeliantės atstovas patvirtino, kad šiuo metu visa skola pagal teismo sprendimą yra išieškota iš buvusio vadovo. Apeliantė ne tik remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo išnagrinėti civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir yra įsiteisėję teismų sprendimai, tačiau ir žalos faktą bei dydį sieja su jau išnagrinėtu ginču dėl buvusio vadovo skolinių įsipareigojimų UAB „Logfina“. Nesutikimas su teismo galutiniu procesiniu sprendimu gali būti kvestionuojamas tik instancine tvarka.

3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

31.1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė proceso teisės normas, neišsamiai įvertino įrodymus, suteikdamas vieniems pranašumą prieš kitus ir kad rėmėsi tik atsakovėms palankiais įrodymais.

31.2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad civilines bylas nagrinėję teismai būtų padarę akivaizdžią ir šiurkščią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą, dėl kurios ieškovė būtų patyrusi žalos, nepateikė įrodymų, kad teismų sprendimuose pateikiamas materialiosios teisės normų aiškinimas ir taikymas klaidingas. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų, bylą nagrinėjusių teismų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Žemesnės instancijos teismas

31.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra praleistas. Nesutinka su apeliante, kad atsakovės pažeidimas yra tęstinis ir kad bendrasis ieškinio senaties terminas nepraleistas. Nagrinėjamu atveju reikalavimui dėl žalos atlyginimo negali būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Logfina“ iniciavo ne vieną ikiteisminį tyrimą dėl buvusio įmonės vadovo T. R., šiam pasisavinus įmonės dokumentus, pinigus, kitus materialią ir nematerialią vertę turinčius daiktus, tuo padarant UAB „Logfina“ žalą.

6. Nustatyta, kad UAB „Logfina“ 2011 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. R.. 2012 m. sausio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00011-12 pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kuris 2012 m. spalio 8 d. nutarimu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. R. kaltę dėl 8 838,51 Lt (UAB „Logfina“ kasos likučio trūkumo) pasisavinimo, o dėl 90 000 Lt pasisavinimo paskolos sutarties pagrindu – nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2013 m. sausio 25 d. nutarimu 2012 m. spalio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00011-12 dalyje dėl 8 838,51 Lt lėšų trūkumo panaikintas ir tyrimas šioje dalyje atnaujintas, kuris 2013 m. kovo 22 d. nutarimu buvo sustabdytas iki bus nustatytas asmuo padaręs nusikalstamą veiką.

7. Ieškovės iniciatyva 2014 m. balandžio 10 d. buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00198-14 T. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl galimai pasisavintos 12 333,08 Lt sumos. Šis ikiteisminis tyrimas buvo sujungtas su 2015 m. sausio 9 d. nutarimu atnaujintu ikiteisminiu tyrimu Nr. 30-1-00011-12, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00011-12. Baudžiamoji byla Nr. 30-1-00011-12 su kaltinamuoju aktu 2015 m. kovo 9 d. perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 3 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį T. R., o ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-458/2018 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – T. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, civilinės ieškovės UAB „Logfina“ ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.

8. UAB „Logfina“ 2012 m. spalio 17 d. kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, buvusiam įmonės direktoriui pasisavinus 53 386,90 Lt, tačiau Klaipėdos AVPK NTB ENTS 2012 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 30-AT-00088-I2 ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2013 m. sausio 11 d. nutarimu UAB „Logfina“ skundas buvo atmestas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi panaikino 2012 m. gruodžio 18 d. ir 2013 m. sausio 11d. nutarimus, tačiau, atlikus papildomą tyrimą, Klaipėdos AVPK NTB ENTS pakartotinai 2013 m. vasario 22 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

9. Nustatyta, kad ieškovė teikė eilę įvairių prašymų (pareiškimų) dėl žalos sumos padidinimo, baudžiamosios bylos grąžinimo į ikiteisminio tyrimo stadiją, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo / atnaujinimo, tačiau jos prašymai (pareiškimai) buvo netenkinami, grąžinami ir (arba) paliekami nenagrinėtais, nurodant, kad tas pats klausimas nebegali būti svarstomas pakartotinai: Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2015 m. vasario 5 d. nutarimu ieškovei buvo grąžintas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; Klaipėdos AVPK NTB ENTS 2015 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 30-AT-00014-15 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 208 straipsnį ir 245 straipsnį; Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu netenkino ieškovės prašymo padidinti žalą dar 90 000 Lt (26 065,80 Eur) suma, nurodžiusi, kad šis klausimas nebegali būti pakartotinai svarstomas; Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2016 m. liepos 12 d. nutarimu paliko ieškovės pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo / atnaujinimo nenagrinėtą; Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu atsisakyta panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros 2012 m. spalio 8 d. nutarimą; Klaipėdos apygardos prokuratūra 2016 m. liepos 21 d. nutarimu, kuris buvo paliktas nepakeistas, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. M-2-04-00328-16) pagal ieškovės pareiškimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, poveikio darymo liudytojams, dokumentų ir duomenų klastojimo bei teismo sprendimo nevykdymo L. F. atžvilgiu; Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2017 m. vasario 2 d. nutarimu, kuris buvo paliktas nepakeistas, paliko nenagrinėtą ieškovės pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą T. R. bei nustatyti, ar nėra S. F. ir L. R. veiksmuose piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir teismo sprendimo nevykdymo požymių, o jei tokie požymiai bus nustatyti – pradėti ikiteisminį tyrimą; Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2019 m. gegužės 17 d. netenkino ieškovės skundo dėl Klaipėdos AVPK KP EKTV 2-ojo skyriaus tyrėjos 2019 m. balandžio 24 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. M-2-04-00105-19) panaikinimo; Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2020 m. birželio 10 d. paliko ieškovės pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. R. dėl 11 150,72 Eur negrąžintų lėšų nenagrinėtu; Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2021 m. spalio 4 d. paliko ieškovės pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo T. R. dėl be teisėto pagrindo įgytų 15 462,48 Eur nenagrinėtu, nurodžiusi, kad teismas šiuo klausimu jau yra priėmęs sprendimą.

10. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė UAB „Logfina“ iniciavo ir civilines bylas:

38.1. Lietuvos apeliacinis teismas, 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-29-196/2018) pakeitęs Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą, ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Logfina“ iš atsakovo T. R. 12 941,40 Eur skolą, 2 976,52 Eur palūkanas ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

38.2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7159-328/2019, atmetė ieškovės UAB „Logfina“ ieškinį dėl 27 258,22 Eur delspinigių (11 150,72 Eur skolos, 4 460,24 Eur kompensacinių palūkanų, 11 647,26 Eur delspinigių) priteisimo iš T. R..

38.3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4268-512/2021, atmetė ieškovės UAB „Logfina“ ieškinį dėl 15 462,48 Eur skolos ir 7 343,88 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovo T. R., konstatavęs, kad byloje remiamasi tokiomis pat faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo anksčiau nagrinėjami baudžiamojoje byloje, užbaigtoje Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, civilinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi, ir civilinėje byloje, užbaigtoje Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu.

11. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovės Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės klausimas dėl ieškovei UAB „Logfina“ padarytos žalos atlyginimo neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais.

12. Apeliantės (ieškovės) UAB „Logfina“ teigimu, nė viena institucija neatliko joms pavestų pareigų tinkamai ir nepaneigė UAB „Logfina“ pateiktų įrodymų, kad buvęs įmonės vadovas T. R. iš įmonės pasisavino 103 386,90 Lt sumą. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daugybė pažeidimų ir esminiai pažeidimai – kad ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, leidžiant pasisavinti įmonės pinigines lėšas. Tuo tarpu teismai, atmetę ieškinius dėl žalos atlyginimo, padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, netaikė CPK 300 straipsnio normos, ignoravo ir nevertino padarytos aritmetinės skaičiavimo klaidos dėl pasisavintos sumos.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų

13. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 41 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021 37-38 punktai).

14. CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.

15. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 16 punktą ir kt.).

16. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktą; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021 39 punktą ir kt.).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytos Lietuvos Respublikos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos dėl UAB „Logfina“ padarytos žalos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismų veiksmais. Ieškovė išvardino eilę inicijuotų ikiteisminių tyrimų, prokuratūrai teiktų pareiškimų (prašymų), skundų, prokurorų priimtų nutarimų, teismų priimtų procesinių sprendimų tiek baudžiamojoje byloje, tiek civilinėse bylose, tačiau, išskyrus deklaratyvius teiginius, iš esmės neįvardijo ir neįrodė kuo pasireiškė atitinkamų institucijų ir / ar pareigūnų veiksmų neteisėtumas.

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtų veiksmų

18. Apeliantės UAB „Logfina“ teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daugybė pažeidimų, esminiai jų – kad ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, niekas nebuvo ištirta, prokuratūra iš esmės leido pasisavinti įmonės lėšas. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų neteisėtumą UAB „Logfina“ iš esmės sieja su ikiteisminio tyrimo eiga ir galutiniu rezultatu, kuris netenkina apeliantės.

19. BPK 168 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuomet baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas – jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal UAB „Logfina“ pareiškimą atsakovui T. R. dėl iš įmonės pasisavintų piniginių lėšų buvo pradėtas 2012 m. sausio 6 d. ir nutrauktas 2012 m. spalio 8 d., nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. R. kaltę bei nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vėliau ikiteisminis tyrimas dalyje buvo atnaujintas, sujungtas su kitu ieškovės inicijuotu ikiteisminiu tyrimu iki Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. priėmė T. R. išteisinamąjį nuosprendį, o UAB „Logfina“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovė, kaip patvirtina pirmiau aptarti bylos duomenys, teikė ir daugiau prašymų (pareiškimų) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atnaujinimo, žalos sumos padidinimo, tačiau visi ieškovės pareiškimai (prašymai) buvo grąžinami / paliekami nenagrinėtais, konstatavus, kad UAB „Logfina“ inicijuoja naują procesą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl analogiškų aplinkybių, kurios jau buvo tirtos ir yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-458/2018) arba prokurorams priimant nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21. Priešingai nei teigia apeliantė, teisėjų kolegija nenustatė, kad ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti visiškai netiriant UAB „Logfina“ pareiškimuose nurodytų aplinkybių dėl įmonės lėšų pasisavinimo. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ikiteisminį tyrimą organizavusi ir jam vadovavusi prokurorė bei aukštesnioji prokurorė, gavusios UAB „Logfina“ pareiškimus ir skundus, tikrino juose nurodytas aplinkybes, išreikalavo pareiškimų (skundų) nagrinėjimui reikalingus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat vertino ieškovės papildomai ikiteisminio tyrimo metu teiktus dokumentus ir išsamiai pasisakė dėl UAB „Logfina“ pareiškimuose (skunduose) nurodytų aplinkybių. Minėta, kad ikiteisminiai tyrimai, nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat nenustačius baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimo, buvo nutraukti, UAB „Logfina“ skundai atmesti. Tai, kad ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti ar atsisakyta priimti pakartotinai ieškovės teiktus prašymus pradėti, atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir ieškovė su šiais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir / ar prokurorų priimtais nutarimais ar atsakymais nesutinka, savaime neįrodo atitinkamų institucijų ir / ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, ieškovė išvardija eilę inicijuotų ikiteisminių tyrimų, teiktų pareiškimų, prašymų, taip pat eilę ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų priimtų nutarimų ir raštų, atsakant į ieškovės pareiškimus ir skundus, tačiau iš esmės neįvardija kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ir / ar procesinius pažeidimus padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir / ar prokurorai. Išskyrus deklaratyvius teiginius apie neva nepagrįstai nutrauktus ikiteisminius tyrimus, neištirtas įmonės lėšų pasisavinimo aplinkybes, apeliantė nepateikė jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė UAB „Logfina“ neįrodė neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų.

Dėl neteisėtų teismų veiksmų

23. Nustatyta, kad reikalavimą atlyginti neteisėtais teismų veiksmais padarytą žalą apeliantė iš esmės grindė tuo, kad teismai, vadovaudamiesi CPK 300 straipsniu, turėjo pareigą apie galimai padarytas nusikalstamas veikas informuoti prokurorą, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Be to, apeliantės teigimu, teismai, atmetę jos civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo T. R., padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, ignoravo ir nevertino padarytos aritmetinės skaičiavimo klaidos dėl pasisavintos sumos (negrąžintos paskolos) dydžio.

24. Byloje nustatyta, kad apeliantės UAB „Logfina“ nurodyti argumentai dėl buvusio įmonės vadovo pasisavintos sumos (ieškovei negrąžintos paskolos) buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje e2A-29-196/2018, kurioje 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi, pakeitus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą, ieškovei UAB „Logfina“ buvo priteista 12 941,40 Eur skola, 2 976,52 Eur palūkanos ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos iš atsakovo T. R.. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios ir civilinės bylų duomenis, konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytos 90 000 Lt paskolos suteikimą.

25. Ieškovė UAB „Logfina“ iniciavo dar dvi civilines bylas. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7159-328/2019, ieškovės UAB „Logfina“ ieškinys dėl 27 258,22 Eur delspinigių priteisimo iš T. R. buvo atmestas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4268-512/2021, ieškovės UAB „Logfina“ ieškinys dėl 15 462,48 Eur skolos ir 7 343,88 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovo T. R. taip pat buvo atmestas, konstatavus, kad byloje remiamasi tokiomis pat faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie jau buvo nagrinėjami baudžiamojoje byloje, užbaigtoje Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, civilinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi, ir civilinėje byloje, užbaigtoje Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė UAB „Logfina“, nesutikdama su jai priteista suma ir teigdama, kad buvo padarytos aritmetinės skaičiavimo klaidos bei kad teismai padarė šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas, turėjo galimybę inicijuoti teismų procesinių sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, pateikiant apeliacinius ir kasacinius skundus. Tokia teise ir galimybe ieškovė nesinaudojo. Visiškai sutiktina su atsakovę atstovaujančia Teisingumo ministerija, kad įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata (teismo išspręsta byla) galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka arba atnaujinus procesą CPK nustatyta tvarka. Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai nenustato.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

28. Nagrinėjamu atveju apeliantė, išskyrus deklaratyvius teiginius apie neva teismų padarytas šiurkščias teisės aiškinimo ir taikymo bei aritmetines skaičiavimo klaidas, nepateikė jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantė iš esmės remiasi tik savo subjektyviu vertinimu ir siekia dar kartą revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pažymėtina, kad teismas neturi teisinio pagrindo šioje civilinėje byloje dar kartą vertinti anksčiau išnagrinėtų civilinių bylų aplinkybių, dar kartą vertinti įrodymų, kurių pagrindu teismai priėmė atitinkamus procesinius sprendimus, tikrinti, ar iš tiesų nebuvo padarytos aritmetinės skaičiavimo klaidos. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismų priimtais sprendimais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, priteistomis sumomis ar atmestais ieškiniais, niekaip nepagrindžia teismų veiksmų neteisėtumo.

29. Taip pat nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad teismai, nagrinėję civilines bylas, pažeidė CPK 300 straipsnį, nes nevykdė pareigos apie galimai T. R. padarytas nusikalstamas veikas, pasisavinant įmonės lėšas, informuoti prokurorą.

30. Nustatyta, kad teismai, nagrinėdami UAB „Logfina“ ieškinius dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš buvusio įmonės vadovo T. R., vertino ne tik ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei kartu su ieškiniu civilinėse bylose pateiktus įrodymus, bet ir baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas buvo kaltinamas pasisavinęs UAB ,,Logfina“ turtą (pinigines lėšas), nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad teismai neprivalėjo dar kartą kreiptis į prokurorą pagal CPK 300 straipsnį, nes ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai jau buvo įvertinti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosiose bylose.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė UAB „Logfina“ neįrodė teismų veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei taikyti.

Dėl ieškinio senaties termino

32. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ir dėl ieškinio senaties termino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad baudžiamasis procesas buvo užbaigtas Klaipėdos apygardos teismui 2018 m. vasario 28 d. priėmus išteisinamąjį nuosprendį, tai, kad ieškovė ieškinyje faktinių aplinkybių pagrindu nurodė pareigūnų veiksmus 2012-2018 m. laikotarpiu, nusprendė, kad yra praleistas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginti.

33. Apeliantė UAB „Logfina“, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, teigia, kad ieškinys buvo paduotas dėl 2019-2021 m. atsakovės padarytų neteisėtų veiksmų ir grubių bei aiškių klaidų, be to, pažeidimas yra tęstinis, todėl bendrasis ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

34. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 9 dalis nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

35. Taigi ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

36. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ieškovė UAB „Logfina“ neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nenustačius ieškovės teisių pažeidimo, ieškinio senaties termino ir jo pradžios nustatymas bei vertinimas, ar senaties terminas (ne)buvo praleistas, nebeturi reikšmės, nes, nesant pažeidimo, neprasideda ir senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantės skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto ieškinio senaties termino pradžios momento, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės UAB „Logfina“ ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais, atlyginimo iš valstybės, tinkamai pritaikė CK 6.272 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, remiantis apeliantės skundo argumentais, nėra pagrindo.

38. Ieškovės UAB „Logfina“ apeliacinį skundą atmestus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

39. Atsakovę Lietuvos Respublikos atstovaujančios Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra, pateikusios atsiliepimus į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės šių išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Rasa GudžiūnienėLaima RibokaitėAlma Urbanavičienė