Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant A. G., Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, gynėjui adv. Daliui Mecelicai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. M. laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 3 d. iki 2007 m. vasario 5 d., būdamas UAB „J.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bendrai veikdamas su T. I. ir K. S., laikotarpiu nuo 2006-05-04 iki 2006-08-18 dirbusiu UAB „R.“, į(duomenys neskelbtini), direktoriumi, iš anksto susitaręs su bendrininkais įteisinti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytų asmenų atliktų statybos - remonto darbų, kuriuos neteisėtai, nesumokant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM), atliko ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatyti, jo paties pasamdyti asmenys, bei statybos prekių, kurias neteisėtai, be dokumentų, nesumokant PVM, pats įsigijo, pirkimą, pagal T. I. pateiktus UAB „R.“ rekvizitus, šios įmonės vardu paruošė keturias PVM sąskaitas - faktūras, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva UAB „J.“ perka prekes ir darbus iš UAB „R.“ viso už 209768,60 Lt, tame skaičiuje PVM 31998,60 Lt. Tęsdamas savo nusikalstamą veiklą E. M. šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė T. I.. Po ko, T. I. nurodymu K. S. pasirašius 2006-07-03 PVM sąskaitoje - faktūroje RIVA Nr. 06/0000042, o likusiose minėtose 2006-08-30 – 2007-01-05 laikotarpyje išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose už J. K. pasirašius T. I., suklastojant šio asmens parašą, ir šiuos suklastotus dokumentus grąžinus E. M., pastarasis jų pagrindu įformino UAB „J.“ apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – statybos – remonto darbų ir statybos prekių pirkimą iš UAB „R.“, viso už 209768,60 Lt, tame skaičiuje PVM 31998,60 Lt. Toliau tęsiant nusikalstamą veiklą, T. I. išrašius UAB „R.“ vardu kasos pajamų orderius ir 2006-09-01 – 2007-02-05 laikotarpyje išrašytuose orderiuose pasirašius už J. K., suklastojant šio asmens parašą, o 2006-08-01 kasos pajamų orderį pasirašius K. S., T. I. perdavus minėtus suklastotus dokumentus E. M., pastarasis jų pagrindu paėmė iš UAB „J.“ kasos pinigus grynais, viso 209768,60 Lt. Po ko pinigų dalį, kurią sudarė PVM, viso 31998,60 Lt, E. M. kartu su bendrininkais nenustatytomis dalimis tarpusavyje pasidalino. Tuo būdu E. M. apgaule savo, T. I., K. S. bei UAB „J.“ naudai įgijo svetimą, valstybės biudžetui priklausantį turtą, gautą kaip PVM, viso 31998,60 Lt, padarant valstybės biudžetui 31998,60 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis E. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą - laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 3 d. iki 2007 m. vasario 5 d., būdamas UAB „J.“, (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., nurodė vyr. finansininkui įforminti apskaitoje suklastotus UAB „R.“ vardu išrašytus dokumentus - PVM sąskaitas – faktūras, kuriose įrašyti žinomai melagingi duomenis apie tai, neva UAB „J.“ perka prekes ir darbus iš UAB „R.“ viso už 209768,60 Lt, tame skaičiuje PVM 31998,60 Lt ir kasos pajamų orderius, kuriais neva patvirtinama, jog UAB „R.“ pinigus gavo. Vyr. buhalteriui įvykdžius direktoriaus E. M. nurodymus, UAB „J.“ apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – statybos – remonto darbų ir statybos prekių, įgytų neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, nesumokant PVM, pirkimas iš UAB „R.“, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „J.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2006-07-03 iki 2007-02-05, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis E. M. dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad padarė nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pripažino suklastojęs PVM sąskaitas – faktūras. Sutiko, kad buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi.

Kaltinamajam (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs LR BPK 291 str. reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas (LR BPK 273 str.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti liudytojų J. S., V. S., P. T., D. J., nuteistųjų T. I., K. S., G. Ž., D. B. parodymai, UAB „B.“ atstovės adv. R. Noreikienės paaiškinimai, duoti baudžiamosios bylos Nr. 1-142-240/2013 nagrinėjimo teisme metu.

Liudytojas J. S. parodė, kad 2006 metais jis dirbo AB „Kauno energija“ santechniku. 2006 metų rudenį (tikslaus laiko neatsimena) į jų įmonę atvyko nepažįstamas vyriškis karine uniforma, kuris paklausė, kur rasti meistrą. Jie jam nurodė, kokiame kabinete yra tuo metu meistru dirbęs A. K.. Jie tarpusavyje pasikalbėjo ir meistras jį pasikvietė pas save. Meistras pasakė, kad gal jis norėtų nuvykti į Juodkrantę ir ten vietinėje katilinėje atlikti hidraulinį bandymą. Jis neprieštaravo vykti į Juodkrantę, tuo labiau, kad jį kariškiai žadėjo nuvežti savo mašina. Praėjus kelioms dienoms vėl tas kariškis, atvyko ir jam pasakė, kad reikia jo paso duomenų, kadangi darbai bus atliekami uždaroje teritorijoje. Jis jam padavė savo pasą, iš kurio nusirašė duomenis ir vėl jam dokumentą grąžino. Praėjus kokioms dviems savaitėms jam paskambino minėtas kariškis ir pasakė, kad jau leidimas yra ir, kad galima važiuoti į Juodkrantę. Nuvyko į karinį objektą, kur buvo atliktas hidraulinis bandymas, sistemų praplovimas ir sistemų šildymas. Baigęs darbus, juos pridavė tame objekte dirbusiam vyriškiui, kuris prižiūrėjo katilinę. Daugiau jokių dirbančių jis tame objekte nematė. Po darbų jis ten liko, pernakvojo ir kitą dieną vėl kartu su kariškiais jų mašina grįžo į Kauną. Hidraulinius bandymus pas kariškius jis atlikinėjo dar dviejuose objektuose – prie Šilutės ir prie Marijampolės. Su kariškiais jis važiavo vienas, meistras A. K. su juo nevažiavo. Jokių dokumentų jis nepasirašinėjo, jam niekas už šiuos darbus atskirai nemokėjo, nes jis gaudavo už tokius darbus atlyginimą AB „Kauno energija“. UAB „R.“ jam nežinoma. D. Č., T. I., V. Č., G. Ž., P. K., K. S. ir J. K. nepažįsta. 2006 metais, jam dirbant AB „Kauno energija“, buvo priskirta aptarnauti kai kuriuos gyvenamuosius namus, esančius Savanorių prospekte, Lukšio gatvėje ir Partizanų gatvėje.

Liudytojas V. S. parodė, kad jis 2006-2007 metais dirbo AB „Kauno energija“ techniku. Į jo pareigas įėjo priimti įvairiuose objektuose atliktus šilumos ūkio darbus, patikrinti dokumentus - atliktų darbų aktus, surašyti aktą - protokolą ir išduoti pasą šiluminio mazgo eksploatacijai. Darbai paprastai vykdavo iki šildymo sezono pradžios. Konkrečiu atveju, kai darbai buvo atliekami 222 DNSB, tai šiame objekte darbus atliko Černiauskas. Kur tas Černiauskas dirbo liudytojas nežino. Jam tik buvo svarbu, jog Černiauskas buvo atestuotas tokiems šilumos ūkio darbams atlikti. Kiek jam žinoma, UAB „R.“ buvo įrašyta į atliktų darbų aktą, kaip įmonė, atlikusi darbus. Kai sezoniniai darbai buvo atlikti, tai jis atvykdavo į objektą, šiuo atveju į 222 DNSB, ir jam pateikdavo visus reikiamus dokumentus. Atliktų darbų aktus, kuriuose kaip darbų vykdytojas buvo įrašyta UAB „R.“, jam pateikė D. Č.. Jis tuo metu manė, kad D. Č. yra tos įmonės „R.“ atstovas. Priduodant darbus paprastai dalyvaudavo kuris nors iš bendrijos atstovų. Tai galėjo būti ir bendrijos pirmininkas P. T. ir J. D.. Tuose atliktų darbų aktuose, kur jam pateikdavo D. Č., kaip UAB „R.“ direktorius, buvo įrašytas Katilauskas, tačiau liudytojas teigia jo nepažinojęs. Černiauskas 2008 metais mirė. Jis taip pat priiminėjo šiluminius darbus UAB „D.“. Ten taip pat darbus atliko Černiauskas, o atliktų darbų aktą, kuriame buvo įrašyta UAB „R.“, kaip įmonė atlikusi darbus, pateikė D. Č., kuris atstovavo UAB „R.“. Analogiška situacija buvo priimant darbus DNSB „Ukmergės 9A“. Šiame objekte taip pat dirbo Černiauskas. Aktą, kuriame buvo minima UAB „R.“, pateikė D. Č.. Tas pats vyko DNSB „Marula“, DNSB „Gerieji namai“, 216 GNEB, esanti Sukilėlių pr. Daugiau objektų, kuriuose darbus atlikinėjo UAB „R.“ neatsimena, bet tų objektų galėjo būti ir daugiau. D. Č. jis pažįsta, nes D. Č. anksčiau yra dirbęs AB „Kauno energija“.

Liudytojas P. T. parodė, kad jis 2006-2007 metais dirbo antraeilėse pareigose 222 DNSB pirmininku. Tuo metu už bendrijos šilumos ūkį buvo atsakingas J. D., kuris samdydavo įvairius, su šilumos ūkiu susijusius darbus vykdančias įmones. Hidraulinius išbandymus atlikinėdavo tikslu pasiruošti šildymo sezonui. Jis pats UAB „R.“ atstovų niekada nematė, nes jam J. D. jau pateikdavo paruoštus dokumentus. Prieš pradedant darbus, jam atnešdavo pasirašyti grupės namų (bendriją viso sudarė 27 namai) jau pasirašytas paslaugų atlikimo sutartis, o baigus darbus pateikdavo pasirašymui atliktų darbų aktus, pasus ir PVM sąskaitas – faktūras. Jis asmeniškai priimdavo atliktus darbus ir prižiūrėjo atliekant hidraulinį bandymą tik tame name, kuriame pats yra vyr. įgaliotinis, t.y. name adresu: Vėtrungės g. 12, Kaunas. Jis nepažinojo tų asmenų, kurie vykdė tuos darbus, nes juos samdė J. D.. D. Č., J. K., K. S. liudytojas nepažįsta. V. S. žino tik iš matymo. Jis nežinojo, kad UAB „R.“ nėra atestuota ir negali vykdyti šilumos ūkio darbų. Patvirtina, kad 2006 ir 2007 metais darbai, kuriuos vykdė UAB „R.“, buvo atlikti, pretenzijų vykdytojams neturėjo. Pasai jų bendrijai buvo išduoti, juos išduodavo AB „Kauno energija“.

Liudytoja D. J. parodė, kad ji nuo 2004 metų dirba UAB „S.“ vyr. finansininkės pareigose. Įmonė užsiima statybų verslu. Įmonė yra registruota Pervalkoje, tačiau pagrindinė veikla vykdoma Kaune. Jos darbo vieta buvo įmonės būstinėje. Jai visus dokumentus, kuriuos ji suvesdavo į registrus, pateikdavo įmonės darbuotojai, pvz. PVM sąskaitas – faktūras paprastai pateikdavo kas nors iš vadovų arba darbų vykdytojai, kurie tiesiogiai dirbdavo objektuose. Tas pats būdavo ir su atsiskaitymo dokumentais. Ji pati tiesiogiai nei su įmonės tiekėjų, nei su užsakovų atstovais nebendravo. Pasirašydavo dokumentuose, kuriuos jai pateikdavo jų bendrovės darbuotojai. Liudytoja negali pasakyti, kas konkrečiai iš UAB „R.“ ir UAB „D.“ atstovų pasirašė PVM sąskaitose – faktūrose bei atsiskaitymo dokumentuose, nes ji pati jų nematė. Gali patvirtinti, kad objektuose, kuriuose dirbo minėtų bendrovių darbuotojai, darbai buvo atlikti, kadangi užsakovai priėmė atliktus darbus. Su UAB „D.“ buvo atsiskaityta grynais pinigais, kadangi tai nebuvo vienintelis atvejis jų įmonės veikloje. Sandorių su UAB „T.“ ji neatsimena. Ji nesirašė sandorius su šia įmone patvirtinančiuose dokumentuose. Kad su aukščiau nurodytomis įmonėmis UAB „S.“ sudaryti sandoriai galėjo būti fiktyvūs, ji nieko nežinojo. Bendrovei „S.“ 2010-09-07 buvo iškelta bankroto byla. Įmonės veikla faktiškai sugriuvo nuo 2009 metų pradžios, kai su jais neatsiskaitė užsakovas „G.“, kuri liko skolinga apie 1 900 000,00 Lt. Liko skolingos ir kitos bendrovės, bet mažesnes sumas. Jie, savo ruožtu, dėl minėtų priežasčių neatsiskaitė su subrangovais. Tokiu būdu tapo nemokūs, kas privedė prie bankroto.

Nuteistasis T. I. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad jis pilnai sutinka su visais teiginiais, išdėstytais kaltinamajame akte, tačiau mano, kad darydamas nusikalstamas veikas jis neveikė bendrininkų grupe. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu pilnai sutinka ir pasiryžęs kuo greičiau atlyginti. T. I. taip pat parodė, kad 2005 metų pabaigoje jis sugalvojo įsteigti įmonę, susirado žmogų pavarde Radzevičius, kuris tapo steigėju ir akcininku. Tam, kad įsteigti bendrovę, pasisamdė steigimo paslaugas atliekančią įmonę. Bendrovės įsteigimui reikalingus pinigus 10 000,00 Lt sumoje įnešė jis. Po to, kai įsteigė įmonę, įregistravo ją Registrų centre, ir minėtas Radzevičius tapo jos vieninteliu akcininku. Po to pasiūlė savo sesers vyrui K. S. laikinai tapti tos įmonės direktoriumi, įtikindamas pastarąjį, kad bus vykdomi statybos remonto darbai ir, kad jis, t.y. T. I., viskuo rūpinsis pats, o K. S. nieko nereikės daryti. K. S. sutiko. Tada surašė sprendimą ir paskyrė K. S. direktoriumi. Jo įforminimą UAB „R.“ vadovu sutvarkė ta pati įmonė, kuri tvarkė ir bendrovės steigimą. Po to, kai K. S. įformino direktoriumi, kartu su juo nuvyko į AB SEB banką, kuriame K. S. jo nurodymu atidarė UAB „R.“ sąskaitą, patvirtino savo parašą, gavo mokėjimo kortelę, čekių knygelę. Taip pat liepė K. S. pasirašyti visoje čekių knygelėje, kad jei greitai reikės, kad jam nereikėtų K. S. ieškoti. Pradžioje jis bandė ieškoti normalių darbų, kad naujai atidaryta įmonė „R.“ galėtų normaliai veikti. Žmonių nesamdė, kadangi galvojo, kad jei bus kokių darbų, tai jie juos atliks patys su K. S.. Darbų neatsirado. Tada jo pažįstamas UAB „B.“ direktorius D. B. pasiūlė jam įforminti UAB „R.“ prekių pardavimą jo, t.y. D. B., vadovaujamai įmonei. Prekes faktiškai D. B. iš kažkur gaudavo pats. Iš kur – nežino. Nepamena ar jis pats UAB „R.“ vardu rašydavo PVM sąskaitas – faktūras, kuriose buvo nurodytos neva UAB „R.“ parduodamos prekės bendrovei „B.“, ar D. B. pats organizavo tų sąskaitų surašymą. Jau surašytas PVM sąskaitas – faktūras jis pateikdavo pasirašyti K. S., o už J. K. pasirašydavo pats. Pasirašytas PVM sąskaitas – faktūras jis pats arba per P. K., kuris taip pat pažinojo UAB „B.“ direktorių D. B., perduodavo pastarajam. P. K. žinojo ką perduoda, tačiau abejoja ar P. K. žinojo kokiu tikslu tai daroma. P. K. iš jo jokio atlyginimo už dokumentų ir pinigų perdavimą negaudavo. UAB „B.“, gavęs pasirašytas PVM sąskaitas – faktūras, jų pagrindu pervesdavo pinigus į UAB „R.“ atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke. Tada T. I. su K. S. vykdavo į banką ir K. S. nuimdavo pinigus, o jis jo laukdavo prie išėjimo. Gautus pinigus K. S. atiduodavo jam, sau nieko nepasilikdamas. Jis jam taip pat jokio atlyginimo nemokėjo. Sumos buvo įvairios. Sau jis pasilikdavo nedideles pinigų sumas. Tai galėjo būti apie 3-5 procentus nuo pervestos sumos. Likusius pinigus jis pats arba per P. K. perduodavo D. B.. Į banką vykdavo įvairiai: kartais kartu, o kartais ir jis vienas. Šiuo atveju čekyje, kaip pinigų gavėjas, buvo įrašytas jis. Pinigus pasiimdavo be jokių problemų, padėdamas savo parašą. Banke turėjo pažįstamą merginą vardu Aušra, ji ten dirbo kasininke, paprašė jos telefono numerio ir kartais jai paskambindavo, kad sužinotų ar yra pervesti pinigai. Kažkuriuo laiku K. S. sudarė sutartį su banku, kad gavus į „R.“ sąskaitą pinigus, bankas atsiųstų SMS žinutę jo telefono numeriu. Analogiškai dirbo ir su UAB „S.“. Šią įmonę jam surado pažįstamas V. Č., kuris pats bendravo su UAB „S.“ direktoriumi G. Ž.. Visas bendradarbiavimas vyko per V. Č., kuris jam atveždavo dokumentus: UAB „R.“ vardu surašytas PVM sąskaitas – faktūras, sutartis, atliktų darbų aktus. Toliau viskas vyko kaip ir su UAB „B.“. Nuimtus banke pinigus jis grąžindavo V. Č., sau pasilikdamas 3-5 procentus nuo pervestos sumos. Kokia suma pinigų iš viso buvo iš UAB „S.“ pervesta į UAB „R.“ sąskaitą nepamena. UAB „R.“ PVM sąskaitose – faktūrose, išrašytose bendrovei UAB „S.“, buvo nurodyti fiktyvūs darbai. Teigia, kad darbai realiai buvo atlikti, jais rūpinosi UAB „S.“ direktorius. Tokiu pačiu būdu jis dirbo ir su UAB „J.“, kurios direktorius buvo jo pažįstamas E. M.. Su juo jis pats susitarė dėl fiktyvių sandorių įforminimo, pats perdavinėdavo PVM sąskaitas – faktūras ir kitus dokumentus, kuriuos išrašydavo UAB “J.“, tame tarpe ir UAB „R.“ vardu. Jis tik pateikdavo dokumentus pasirašyti K. S., o už J. K. pasirašydavo pats. Nuimtus banke pinigus, pervestus suklastotų dokumentų pagrindu, pasilikęs 3-5- procentus nuo sumos, grąžindavo E. M.. Be to, dalį fiktyvių sandorių jam padėjo sudaryti D. Č.. Pastarasis surado nemažai užsakovų, kuriems reikėjo atlikti įvairius santechnikos darbus. Tai buvo įvairios Butų ūkio bendrijos, Kauno Dainavos poliklinika, Kauno tardymo izoliatorius ir kitos įmonės, kurių pavadinimų neprisimena. Kas atliks darbus minėtoms įmonėms daugiausiai rūpinosi pats D. Č., bet ir jis pats pagal skelbimus ieškodavo darbininkų, kurie galėtų atlikti reikiamus darbus. Suradęs, siųsdavo juos D. Č. ir jis organizuodavo darbų atlikimą. Jis su užsakovais tiesiogiai nebendravo. Su jais bendravo D. Č.. UAB „R.“ PVM sąskaitas – faktūras ir kitus reikiamus dokumentus šios įmonės vardu išrašydavo jis pats, pasirašydavo K. S., o už J. K. irgi pasirašydavo pats. Už darbus pervesti pinigai buvo nuimami analogišku būdu. Pinigus, sau pasilikęs dalį, grąžindavo D. Č., kuris atsiskaitydavo su darbininkais, o kiek likdavo - pasiimdavo sau. T. I. nežinoma ar D. Č. dalį pinigų grąžindavo užsakovams, jis jam to nesakė.UAB „R.“ direktoriumi po K. S. buvo įformintas J. K., kuris nieko apie UAB „R.“ nežinojo. Pats T. I. jį tik vieną kartą matė, kai reikėjo įforminti Registrų centre. Jokių pinigų J. K. negaudavo, parašų nedėdavo. Kur surado J. K. nepamena.

Nuteistasis K. S. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad 2005 metų pabaigoje jo žmonos brolis T. I. pasiūlė jam tapti UAB „R.“ direktoriumi. T. I. pasakė, kad jam nieko nereikės daryti, tik nueiti į banką, nuimti pinigus iš įmonės sąskaitos ir atiduoti jam. Be to, T. I. minėjo, kad bendrovė užsiima statybos ir santechnikos darbais. Jis jo neklausė nei kuo ta įmonė užsiima, nei kas ten dirba. T. I. jam sakė, kad direktoriumi jis bus labai trumpai – apie porą mėnesių. Jis, negalvodamas nieko blogo, sutiko. Kaip jį įformino direktoriumi jis nežino. Į Registrų centrą nuvykęs nebuvo. Ar jis buvo ir tos įmonės akcininku taip pat nežino. T. I. jam nieko nesakė. Jokių darbo sutarčių ar kitų, su įdarbinimu susijusių, dokumentų, nepasirašinėjo. Praėjus savaitei nuo jo paskyrimo direktoriumi, jis su T. I. nuvyko į AB SEB banką, kuriame patvirtino jo, kaip įmonės „R.“ direktoriaus, parašą. Taip pat pasirašė jam pateiktus dokumentus – kokius konkrečiai neatsimena. Banke jam išdavė čekių knygelę, banko mokėjimo kortelę, generatorių, kuriuos iškart atidavė T. I.. Po kurio laiko T. I. jam paskambino ir pasakė, kad reikia važiuoti į banką. T. I. jam pasakė, kad pasirašytų čekių knygelėje. Jis pasirašė vienoje ir kitoje čekio pusėje. Tada vienas nuėjo į banką, pasiėmė talonėlį, kuriame buvo nurodytas kliento aptarnavimo eilės numeris. Kai švieslentėje užsidegė jo numeris, jis priėjo prie nurodytos kasos, pateikė čekį, kuriame pasirašė, parodė asmens dokumentą ir jam išmokėjo pinigus. Ar jis dar kur nors pasirašinėjo, neatsimena. Pamena, kad už pinigų gavimą kažkur pasirašė. Gavęs pinigus, juos atidavė T. I.. Tokie pinigų nuėmimai kartojosi apie 10 kartų. Jam jokios algos T. I. nemokėjo. Neatmeta galimybės, kad T. I. jam pateikė pasirašyti čekius, kurie visada buvo pas jį. Galėjo būti, kad jis pasirašė ir užpildytus čekius, bet po to jis į banką nevyko. K. S. teigia niekada nėra pildęs tų čekių, tik pasirašinėjo. Mano, kad juos užpildydavo pats T. I.. Vieną kartą jis tai darė prie jo. Kokias sumas pinigų nuimdavo, neprisimena. Mano, kad galėjo būti apie 10 000 – 15 000 Lt. Jie abu su T. I. prie kasos langelio kartu niekada nebuvo priėję. Prie kasos jis eidavo vienas, o T. I. laukdavo jo prie išėjimo durų. Kada jis nustojo pagal T. I. nurodymą vaikščioti į banką, neprisimena, tačiau mano, kad jis vis dar buvo UAB „R.“ direktoriumi. Praėjus keliems mėnesiams nuo jo įdarbinimo direktoriumi įmonėje „R.“, jis pradėjo sakyti T. I., kad nebenori toliau dirbti šioje įmonėje, tačiau T. I. jo vis prašė palaukti kol bus surastas kitas žmogus. Jis nepasirašinėjo UAB „R.“ PVM sąskaitų – faktūrų ir kitų apskaitos dokumentų, išskyrus tuos dokumentus, kuriuos minėjo ankščiau. Įmonės antspaudo, pažymėjimo ar kitų dokumentų neturėjo. 2006 metų vasarą T. I. jam pasakė, kad surado kitą žmogų į UAB „R.“ direktoriaus vietą. Tada jo vadovavimas bendrovei baigėsi. Kam buvo perduota įmonė, dokumentai, kas jai toliau vadovavo, nežino. Jokių perdavimo aktų nėra pasirašęs. J. K. jis nepažįsta. Įmonių UAB „S.“, UAB „B.“, UAB „J.“ nežino. V. Č., P. K., G. Ž., D. Č. tuo metu nepažinojo. Kaltinamasis K. S. taip pat parodė, kad būdamas įmonės „R.“ direktoriumi pasirašė dokumentus – PVM sąskaitas – faktūras, sutartis bei atliktų darbų aktus, kuriuos jam pateikdavo T. I.. Suprato, kad tai buvo sandoriai su įvairiomis įmonėmis bei butų ūkio bendrijomis. Jis pats faktiškai dėl tokių sandorių, kurių bendrovė „R.“ pati neatliko, su niekuo nesitarė ir jokių dokumentų neruošė. Be to, buvo samdoma įmonė, kuri tvarkė buhalterinę apskaitą. Dokumentus buhalterinei apskaitai pateikdavo jis arba T. I.. UAB „R.“ taip pat dar realiai pardavinėjo santechnikos prekes. Pamena, kad T. I. pats su kažkuo tai ieškodavo darbininkų įvairiems darbams atlikti, kokius konkrečiai tie darbininkai atlikdavo darbus, nežino. Mano, kad tai buvo santechnikos darbai. Iš to kiekio dokumentų, kuriuos jam pateikdavo pasirašyti T. I., jis suprato, kad užsakymų atlikti darbus buvo labai daug. Be to, jis pats su kažkokiu T. I. surastu darbininku yra keletą kartų vykęs T. I. nurodytais adresais ir atlikęs su šilumos ūkiu susijusius darbus. Darbus jie atliko ir pridavė užsakovams. Jo manymu šiuo atveju jie nieko neklastojo, kadangi jis, kaip UAB „R.“ darbuotojas, pats atliko darbus. Už darbus bei prekes įmonės pervesdavo pinigus į bendrvės „R.“ atsiskaitomąsias sąskaitas. Jis pats arba T. I. pagal čekius paimdavo pinigus grynais iš AB SEB banko skyriaus, esančio Laisvės al. ir Maironio gatvių sankryžoje, Kaune. Jis buvo pasirašęs visoje čekių knygelėje, todėl jei imdavo T. I., tai jis tik įsirašydavo savo duomenis į tą čekį, o jei jis - tai T. I. užpildydavo čekį jo vardu. Jis, nuėmęs pinigus, iš karto juos atiduodavo T. I.. Pats pasiimdavo tik jam priklausantį atlyginimą, kuris buvo nurodytas darbo užmokesčio žiniaraštyje ir sudarė apie 500 Lt per mėnesį. Po kiekvieno pervedimo jie neidavo į banką nuimti pinigų – eidavo tik tada, kai jų susikaupdavo didesnės sumos – dešimtys tūkstančių. Jis nežinojo, kad įforminant UAB „R.“ vardu kitų asmenų atliktus darbus bei kitų asmenų įsigytų prekių pardavimą, buvo grobstomas pridėtinės vertės mokestis. Jokio atlygio iš T. I. už pastarajam suteiktas paslaugas (vykimą į banką, pinigų nuėjimą, pasirašymą įvairiuose dokumentuose ir pan.), negaudavo. Jis gaudavo tik atlyginimą, kaip įmonės direktorius.

Nuteistasis G. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo bendrovės UAB ,,S.“ direktorius. Bendrovės pagrindinė veikla buvo įvairūs statybos darbai. Bendrovės buhaltere dirbo D. J.. Tuo metu pažinojo tik V. Č.. Su juo bendravo nuo 2006 metų pradžios (tikslios datos neprisimena). Kadangi jo vadovaujama bendrovė atlikdavo statybos darbus, todėl jie dalyvaudavo konkursuose dėl darbų atlikimo. Jo vadovaujama bendrovė laimėjo konkursus dėl statybos darbų atlikimo įvairiuose objektuose, kurie buvo įvardinti UAB “R.“ išrašytose jų bendrovei UAB “S.“ sąskaitose faktūrose. Su tiesioginiais užsakovais įmonė sudarydavo sutartis. Dėl pačiam kaltinamajam tiksliai nežinomų motyvų buvo nuspręsta jų darbuotojų atliktus darbus įforminti kitos įmonės vardu. Bendraujant su V. Č., pastarasis pasakė, kad gali gauti kitos įmonės dokumentus, kurie pateisintų jų atliktus sąskaitose - faktūrose nurodytus darbus. Jis su tuo sutiko ir V. Č. jam pateikdavo UAB “R.“ dokumentus. Pirmiausiai buvo paruoštos sutartys su UAB“R.“ bei sutarčių priedai apie darbų apimtis bei įkainius. Šias sutartis paruošdavo jis ir jas pateikdavo V. Č., kuris jas (t.y. sutartis) jam vėliau atnešdavo jau pasirašytas iš UAB “R.“ pusės. Duomenis apie UAB “R.“ ir jo atstovą J. K. ar K. S. jam pateikė taip pat V. Č.. Realiai su J. K. ir K. S. G. Ž. nebendravo. Realiai nurodytus darbus pagal UAB “R.“ sąskaitas - faktūras atliko jų bendrovės darbuotojai. Po darbų atlikimo visi darbai būdavo užaktuojami ir visa informaciją apie atliktus darbus ir jų kiekius aptarus su V. Č. būdavo pastarajam duodama, pagal kurią jis vėliau jam pateikdavo išrašytas UAB “R.“ sąskaitas - faktūras bei prie jų pridedamus atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus, pažymas. Nei UAB “R.“ sąskaitų – faktūrų, nei prie jų pridedamų dokumentų G. Ž. teigia nepildęs. Juos jau užpildytus jam pateikdavo V. Č.. Jis pasirašydavo jam pateiktas UAB “R.“ sąskaitas - faktūras, atliktų darbų aktus, pažymas, kurių antrus egzempliorius atiduodavo V. Č.. Statybos darbų užsakovas už atliktus darbus jiems sumokėdavo, o jie gautas lėšas panaudodavo įmonės reikmėms. Pagal išrašytas UAB “R.“ sąskaitas – faktūras, esant įmonės sąskaitoje pinigų, jis arba jo nurodymu įmonės buhalterė D. J., atlikdavo pinigų pavedimus. Pervestus pinigus jam atgal grąžindavo V. Č., kuris, kiek suprato, už šią paslaugą sau pasilikdavo nuo 10 iki 18 procentų nuo pervestos sumos. Ar kas nors dar dalyvaudavo šiame grynųjų pinigų grąžinimo mechanizme G. Ž. teigia nežinantis. Gautas lėšas jis naudojo be apskaitos tik įmonės reikmėms.

Nuteistasis D. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirbo UAB „B.“ direktoriumi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino pilnai. 2006 m. vasario mėnesio 24 d. buvo sudaryta fiktyvi sutartis Nr. M-24/02/2006 tarp UAB „B.“ ir UAB „R.“. Pagal sutartį buvo sutarta, kad UAB „R.“ parduoda, o UAB „B.“ perka įvairią makulatūrą ir polietileno atliekas. Pagal sekančias fiktyvias PVM sąskaitas faktūras: PVM sąskaitos-faktūros 2006-03-09d. serija RIVA Nr. 06/000006; 2006-03-10 d. serija RIVA Nr. 06/000007; 2006-04-27d. serija RIVA Nr. 06/0000014; 2006-05-10d. serija RIVA Nr. 06/000015; 2006-05-29d. serija RIVA Nr. 06/0000016; 2006-05-31d. serija RIVA Nr. 06/0000017; 2006-06-09d. serija RIVA Nr. 06/0000019; 2006-06-16d. serija RIVA Nr. 06/0000020; 2006-06-23d. serija RIVA Nr. 06/0000022; 2006-06-30d. serija RIVA Nr. 06/0000023; 2006-07-19d. serija RIVA Nr. 06/0000024; 2006-07-28d. serija RIVA Nr. 06/0000025; 2006-08-30d. serija RIVA Nr. 06/0000027; 2006-09-29d. serija RIVA Nr. 06/0000032; 2006-10-27d. serija RIVA Nr. 06/0000041; 2006-12-12d. serija RIVA Nr. 06/0000067; 2006-12-18d. serija RIVA Nr. 06/0000070; bendrai 164551,92 Lt sumai, tame tarpe 25101,17 Lt PVM, UAB „R.“ jo įmonei UAB „B.“ prekių nepardavė. Jo įmonė šias prekes (įvairi makulatūra) buvo įsigijusi iš įvairių asmenų be dokumentų, todėl jų įteisinimui reikėjo fiktyvių UAB „R.“ PVM sąskaitų - faktūrų. Pagal šias PVM sąskaitas - faktūras buvo pervesta per eilę kartų nurodyta 164551,92 Lt, tame tarpe 25101,17 Lt PVM suma. Jam UAB „R.“ dokumentus pateikdavo P. K., per UAB „R.“ atstovą, kaip manė T. I.. Taip pat bankiniais pavedimais pervesti pinigai už tariamai gautas prekes į UAB „R.“ sąskaitą, jam sugrąžindavo P. K. per T. I.. P. K. jam atrodo apie kelis kartus grąžino pinigus ir PVM sąskaitas - faktūras. Jis T. I. už tai, kad pateikdavo fiktyvias PVM sąskaitas - faktūras ir grąžindavo pinigus, palikdavo nuo PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytos galutinės sumos apie 20 (dvidešimt) procentų. Visi kiti įmonės pinigai grįžo jam atgal. Tie pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, įrangos remontams, atsiskaitymams su asmenimis, iš kurių buvo perkama be dokumentų makulatūra. Jis P. K. už tai, kad grąžindavo pinigus ir pateikdavo PVM sąskaitas - faktūras UAB „R.“ vardu, pinigų nemokėdavo. Jis jam padėdavo iš draugiškumo. Dėl duomenų kokius reikia įrašyti į UAB „R.“ PVM sąskaitas - faktūras jis kalbėdavo telefonu. Asmuo, kuris kalbėdavo su juo buvo T. I.. Jam nežinoma iš kur tyrėjas “ėmė visus tuos parodymus”. Jo vadovaujamos bendrovės veikla buvo vykdoma, viskas buvo mokama pavedimu. Teigia tyčia nieko blogo nedaręs. Galėjęs “kažką padaryti aplaidžiai”. Pats neblogai išmano buhalterinę apskaitą, be to, pas jį dirbo gera buhalterė, turinti 40 metų darbo stažą, kuriai jis perduodavo visus dokumentus.

Juridinio asmens – UAB “B.” – atstovė adv. Ramutė Noreikienė paaiškino, kad jos atstovaujamas juridinis asmuo kaltu neprisipažįsta, kadangi sutartis yra dvišalis sandoris, niekur nenurodyta, kad sutartį kas nors būtų ginčijęs, sutartis nepanaikinta. Be to, specialistų išvadose nenurodyta, kad būtų koks tikslas klastoti PVM duomenis. Nuo kovo 9 d. ėjo visos sąskaitos. Nėra jokių duomenų, kad kas nors bus klastojama.

Kaltinamojo E. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų liudytojų parodymų, nuteistųjų T. I. ir K. S. dalinio prisipažinimo, nuteistojo G. Ž. visiško prisipažinimo, taip pat įrodyta: FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2009-07-10 specialisto išvada Nr. 5-2/103 „Dėl UAB „B.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, iš kurios matyti, kad laikotarpyje nuo 2006-02-24 iki 2007-01-05 bendrovės apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos - makulatūros ir plastikinių padėklų pirkimas iš UAB „R.“, iš viso už 164 551,92 Lt, tame skaičiuje PVM 25101,17 Lt. Įforminant apskaitoje juridinės galios neturinčius dokumentus buvo pažeisti LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai ir neteisėtai padidintas Pirkimo PVM, padarant 25 101,17 Lt dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui. Dėl UAB „B.“ atsakingų asmenų padarytų apskaitos pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2006-02-24 iki 2007-01-05 (b.l.l.165-176-t.6); FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2009-06-30 specialisto išvada Nr. 5-2/97 „Dėl UAB „J.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, iš kurios matyti, kad laikotarpyje nuo 2006-07-03 iki 2007-02-05 bendrovės apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos - statybos – remonto darbų ir statybos prekių pirkimas iš UAB „R.“, iš viso už 209768,60 Lt, tame skaičiuje PVM 31998,60 Lt. Įforminant apskaitoje juridinės galios neturinčius dokumentus buvo pažeisti LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai ir neteisėtai padidintas Pirkimo PVM, padarant 31998,60 Lt dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui. Dėl UAB „J.“ atsakingų asmenų padarytų apskaitos pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2006-07-03 iki 2007-02-05 (b.l.l. 92-103-t.8); FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2009-09-25 specialisto išvada Nr. 5-2/129 „Dėl UAB „S.“ ūkinės - finansinės veiklos tyrimo rezultatų“, iš kurios matyti, kad laikotarpyje nuo 2006-05-04 iki 2007-03-01 bendrovės apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos - statybos – remonto darbų pirkimas iš UAB „R.“ iš viso už 1 500 554,04 Lt, tame skaičiuje PVM 228898,08 Lt. Įforminant apskaitoje juridinės galios neturinčius dokumentus buvo pažeisti LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai ir neteisėtai padidintas Pirkimo PVM, padarant 228898,08 Lt dydžio turtinę žalą valstybės biudžetui. Dėl UAB „S.“ atsakingų asmenų padarytų apskaitos pažeidimų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2006-05-04 iki 2007-03-01 (baudžiamosios bylos Nr. 1-142-240/2013 t. 9, b. l. 121-147); 2009-01-06 Kauno apskrities VMI UAB “R.” mokestinio tyrimo ataskaita Nr. AU18-1, iš kurios matyti, kad UAB „R.“ Pridėtinės vertės nesukūrė, t.y. prekių ir paslaugų kaip PVM objekto įmonė įsigijusi nebuvo ir negalėjo parduoti kitiems ūkio subjektams. Todėl laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 UAB „R.“ vardu išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose bendrovėms UAB “S.”, UAB “B.” bei kitoms prekių tiekimai ir paslaugų teikimai nevyko ir pridėtinė vertė pagal UAB „R.“ vardu įformintus sandorius nebuvo sukurta. UAB „R.“ vardu išrašyti apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, nes juose buvo įformintos tikrovėje neįvykusios ūkinės operacijos, todėl daroma išvada, kad juose nėra visų privalomų rekvizitų. Pagal mokestinio tyrimo metu surinktą priešpriešinę informaciją ir nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad UAB „R.“ buvo naudojama kaip įmonė neteisėtai veiklai vykdyti, ji siekė ne ūkinės veiklos rezultatų, o savanaudiškų tikslų, t.y. sudarė sąlygas kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir veiklos sąnaudas, todėl išvengė turtinės prievolės valstybei - PVM 310178,45 Lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 79 ir 80 straipsnių bei Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio nuostatomis UAB „R.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos - faktūros pripažįstamos neturinčiomis juridinės galios. Įvertinus esamus faktus ir aplinkybes, mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją ir atsižvelgiant į nustatytus Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 prieštaravimus, iš dalies negalima nustatyti UAB “R.” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 (baudžiamosios bylos Nr. 1-142-240/2013 t. 2, b. l. 193-200; t. 3, b. l. 1-52); 2009-11-27 Kauno apskrities VMI UAB “R.” papildomo (2009-01-06 mokestinio tyrimo ataskaitoje neįvertinti sandoriai tarp UAB “R.” ir UAB “J.”) mokestinio tyrimo ataskaita Nr. AU18-102, iš kurios matyti, kad laikotarpyje nuo 2006-07-03 iki 2007-02-05 UAB “R.” vardu išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose bendrovei UAB “J.” prekių tiekimai ir paslaugų teikimai nevyko ir pridėtinė vertė pagal UAB „R.“ vardu įformintus sandorius nebuvo sukurta. UAB „R.“ vardu išrašyti apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, nes juose buvo įformintos tikrovėje neįvykusios ūkinės operacijos, todėl daroma išvada, kad juose nėra visų privalomų rekvizitų. Pagal mokestinio tyrimo metu surinktą priešpriešinę informaciją ir nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad UAB „R.“ buvo naudojama, kaip įmonė neteisėtai veiklai vykdyti, ji siekė ne ūkinės veiklos rezultatų, o savanaudiškų tikslų, t.y. sudarė sąlygas UAB “J.” neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir veiklos sąnaudas, todėl išvengė turtinės prievolės valstybei - PVM 31998,60 Lt. Todėl iš viso, pasinaudojus UAB “R.” vardu, dokumentais, įvairūs LR Ūkio subjektai išvengė 319 322,88 Lt PVM (baudžiamosios bylos Nr. 1-142-240/2013 t. 6, b. l. 149-157); kratos, atliktos 2009-04-22 UAB “S.” veiklos vykdymo vietoje paimtais sandorius tarp UAB “R.” ir UAB “S.” neva patvirtinančiais suklastotais dokumentais: PVM sąskaitos – faktūros, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, sutartys ir kt. Tai patvirtina, kad UAB “S.” apskaitoje buvo įforminti fiktyvūs sandoriai tarp minėtų bendrovių (baudžiamosios bylos Nr. 1-142-240/2013 t. 1, b. l. 79, 132-200); kratos, atliktos 2009-04-22 UAB “B.” buveinėje, metu paimtais sandorius tarp UAB “R.” ir UAB “B.” neva patvirtinančiais suklastotais dokumentais: PVM sąskaitos – faktūros, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, sutartis ir kt. Tai patvirtina, kad UAB “B.” apskaitoje buvo įforminti fiktyvūs sandoriai tarp minėtų bendrovių (baudžiamosios bylos Nr. 1-142-240/2013 t. 2, b. l. 90-121); 2009-04-23 dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB “J.” buvo paimti originalūs, sandorius tarp UAB “R.” ir UAB “J.” neva patvirtinantys suklastoti dokumentai: PVM sąskaitos – faktūros, kasos pajamų orderiai ir kt. Tai patvirtina, kad UAB “J.” apskaitoje buvo įforminti fiktyvūs sandoriai tarp minėtų bendrovių (baudžiamosios bylos Nr. 1-142-240/2013 t. 2, b. l.135-147); 2009-05-15 poėmio iš AB SEB protokolu, iš kurio matyti, kad buvo paimti originalūs, UAB “R.” vardu išrašyti dokumentai: čekiai, kvitai bei kt., kurių pagrindu K. S. ir T. I. išgrynino pagal suklastotas PVM sąskaitas – faktūras pervestus pinigus; kortelė su patvirtintais parašais bei kiti dokumentai (baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-240/2013 b. l. 150-153); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo E. M. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 1 d., 222 str. l d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, geranoriškai padėjo teismui nustatyti byloje objektyvią tiesą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis E. M. nusikalto pirmą kartą, jis padarė apysunkį ir nesunkų tyčinį nusikaltimus, jie nesukėlė sunkių padarinių, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – bauda (LR BK 47 str. red., galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2007-07-21, LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1490 red. – Žin., 2003, Nr. 38 – 1733; LR BK 3 str. 2 d.).

Kaltinamojo E. M. atžvilgiu taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir nuteisti:

- pagal LR BK 182 str. 1 d. - bauda 100 MGL (12 500 Lt) dydžio;

- pagal LR BK 222 str. 1 d. - bauda 150 MGL (18 750 Lt) dydžio.

Sutinkamai su LR BK 63 str. 1, 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti baudą 225 MGL (28 125 Lt) dydžio.

Taikyti E. M. atžvilgiu LR BK 64¹ str. ir paskirtąją bausmę - baudą - sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 75 MGL (galutinė bausmė – bauda 150 MGL dydžio).

Į paskirtąją bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-05-29 iki 2014-08-11 (įskaitytinai) ir E. M. laikyti atlikusiu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę - baudą.

Kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.