- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 1A-739-582-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01039-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- D. B., T. I., K. S., G. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Ramutė Noreikienė
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-739-582-2013
Teisėjas: Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01039-2008-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
2013 m. spalio 1 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, nuteistojo D. B. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo nuspręstą D. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d. ir nuteisti 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda (LR BK 47 str. red., gal. nuo 2003-05-01 iki 2007-07-21 (LR 2003-04-10 įst. Nr. IX – 1495 red. – Žin., 2003, Nr. 38-1733), nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta iš T. I., K. S. ir D. B. solidariai priteisti 25 101,17 Lt Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti T. I., K. S., G. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jų apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. pagal LR BK 222 str. 1 d nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpyje nuo 2006 m. vasario 24 d. iki 2007 m. sausio 5 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), veiklą vykdančios adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. (galioja nuo 2002-01-01) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „.... už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, 12 str. kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, 13 str. „Apskaitos dokumentų rekvizitai“, kuriame įtvirtinta nuostata, kad privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų visuma turi patvirtinti ūkinės operacijos bei aplinkybių, kurioms esant vyko ūkinė operaciją, tikrumą, nurodė vyr. finansininkui įforminti apskaitoje šiuos, jo paties parašu patvirtintus, suklastotus dokumentus: tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį Nr. M-24/02/2006, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenis apie tai, neva, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja parduoti prekes - makulatūrą bei plastikinius padėklus UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras: 1. 2006-03-09 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 13229,87 Lt, tame skaičiuje PVM 2018,12 Lt; 2. 2006-03-10 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 12467,88 Lt, tame skaičiuje PVM 1901,88 Lt; 3. 2006-04-27 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 8655,30 Lt, tame skaičiuje PVM 1320,30 Lt; 4. 2006-05-10 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 8522,55 Lt, tame skaičiuje PVM 1300,05 Lt; 5. 2006-05-29 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 9027,00 Lt, tame skaičiuje PVM 1377,00 Lt; 6. 2006-05-31 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 3849,75 Lt, tame skaičiuje PVM 587,25 Lt; 7. 2006-06-09 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 12295,31 Lt, tame skaičiuje PVM 1875,56 Lt; 8. 2006-06-16 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 9377,46 Lt, tame skaičiuje PVM 1430,46 Lt; 9. 2006-06-23 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 10142,10 Lt, tame skaičiuje PVM 1547,10 Lt; 10. 2006-06-30 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 9688,10 Lt, tame skaičiuje PVM 1477,85 Lt;11. 2006-07-19 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 8522,55 Lt, tame skaičiuje PVM 1300,05 Lt;12. 2006-07-28 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 8445,56 Lt, tame skaičiuje PVM 1288,31 Lt;13. 2006-08-30 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 12810,38 Lt, tame skaičiuje PVM 1954,13 Lt;14. 2006-09-29 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 5389,65 Lt, tame skaičiuje PVM 822,15 Lt15. 2006-10-27 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 12396,20 Lt, tame skaičiuje PVM 1890,95 Lt;16. 2006-12-12 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 11472,26 Lt, tame skaičiuje PVM 1750,01 Lt;17. 2006-12-18 RIVA Nr. (duomenys neskelbtini) už 8260,00 Lt, tame skaičiuje PVM 1260,00 Lt, t.y. už 164551,92 Lt, tame skaičiuje PVM 25101,17 Lt. Vyr. buhalteriui įvykdžius kaltinamojo D. B. nurodymus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – makulatūros ir plastikinių padėklų, realiai įgytų neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytų asmenų, nesumokant PVM, pirkimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2006-02-24 iki 2007-01-05.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendi jį dėl kaltinimo pagal LR BK 222 str. 1 d. išteisinti arba Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui.
Apeliantas skunde nurodė, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu teismas daug dėmesio skyrė jo parodymams, kuriuos davė tyrimo metu ir būtent jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl jo parodymų teisme, bei neįvertino jo paaiškinimų, dėl kokių priežasčių jo parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme esmingai skiriasi. Jo paaiškinimai nėra paneigti, kaip ir neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Bylą nagrinėjant teisme nuteistasis prašė iškviesti ir apklausti specialistes G. A. ir Z. S.. Teismas, atsisakydamas tenkinti jo prašymus dėl specialistų apklausos suvaržė jo teisę į gynybą. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą, surašytą 2007-02-19 iš esmės paneigia jo kaltę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Nuosprendyje pateiktas rašytinis įrodymas neįvertintas. Komercinis bendradarbiavimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomas sutarčių, tame tarpe ir 2006 m. vasario 24 d. sudarytos sutarties Nr. M-24/02/2006 pagrindu. Nuosprendyje teigiama, kad ši sutartis suklastota. Toks teismo teiginys faktiniais duomenimis bei teisiniais argumentais nepagrįstas. Civilinėje teisėje galioja taisyklė, kad sandoris galioja tiek, kiek šalys jo nenutraukė ar teismas sandorio nepripažino negaliojančiu. Tokių duomenų byloje nėra. Jam buvo pareikštas kaltinimas dėl dokumentų, t.y. minėtos sutarties ir septyniolikos sąskaitų faktūrų suklastojimo. 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi baudžiamasis procesas pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. jo atžvilgiu nutrauktas. Nesant apkaltinamojo nuosprendžio dėl konkrečių veikų padarymo teismas neturėjo pagrindo konstatuoti faktinių aplinkybių dėl dokumentų klastojimo, todėl teismo išvada apie tai, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiškė klastojant dokumentus yra nepagrįsta. Nesant tyčios organizuoti dokumentų klastojimą ir panaudojimą, nėra pagrindo inkriminuoti ir apgaulingo apskaitos tvarkymo organizavimą, nes apgaulingas apskaitos tvarkymas ir suklastoto dokumento panaudojimas sudaro visumos ir dalies konkurenciją, kurią apima vieninga tyčia. Nenustačius jo kaltės dėl žalos atsiradimo ieškinys negali būti patenkintas. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamąja buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir juridinio asmens atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Avere“. Teismas apie nagrinėjamą bylą juridinio asmens administratoriui nepranešė, tuo pažeisdamas kaltinamojo juridinio asmens teisę j gynybą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. B. gynėja advokatė L. Daukšienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino D. B. kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių įstatymo reikalavimų teismas laikėsi, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant D. B. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teisminio nagrinėjimo metu. Teismas, skirtingai nuo apelianto, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais. Nuosprendis surašytas vadovaujantis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinkti įrodymai pagrįstai ir teisėtai įvertinti bendrame bylos duomenų kontekste.
LR BK 222 str. 1 d. dispozicija numato: ,, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ (2004-07-05 įstatymu Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13). Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės: dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą.
Tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. neigia savo kaltę bei nurodo, jog teismas be pagrindo nesivadovavo jo parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, tačiau kolegija atmeta tokius nuteistojo D. B. skundo argumentus, nes jie yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi D. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistojo D. B. parodymų pakeitimą teisme, kolegija vertina kaip jo gynybinę poziciją. Nėra pagrindo nesivadovauti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu D. B. duoti parodymai buvo gauti panaudojant psichologinį ar kitokį smurtą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus objektyvius duomenis.
Nuteistųjų T. I., K. S., G. Ž., ikiteisminio tyrimo metu D. B. duoti parodymai, specialisto išvada patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta sutartis yra suklastota, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo naudojama kaip įmonė neteisėtai veiklai vykdyti, ji siekė ne ūkinės veiklos rezultatų, o savanaudiškų tikslų, t.y. sudarė sąlygas kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir veiklos sąnaudas. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų kaip PVM objekto įmonė įsigijusi nebuvo ir negalėjo parduoti kitiems ūkio subjektams, todėl laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose bendrovei UAB “(duomenys neskelbtini)” bei kitoms prekių tiekimai ir paslaugų teikimai nevyko ir pridėtinė vertė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintus sandorius nebuvo sukurta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, nes juose buvo įformintos tikrovėje neįvykusios ūkinės operacijos. Visatai patvirtina, kad nuteistasis D. B. tai žinodamas, tyčia vyr. finansininkui nurodė įforminti, jo paties pasirašytą suklastotą sutartį Nr. M-24/02/2006 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos.
Kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti duomenys patvirtina, jog dėl D. B. padarytų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4, 12, 13, 21 straipsnių nuostatų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Balansas“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nors nuteistasis D. B. skunde nurodo, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikdama patikrinimą nenustatė jokių pažeidimų, tačiau kolegija tokius jo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Tai, jog buvo padaryti minėti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimai patvirtina specialisto išvada, kurią atliko FNTT prie LR VRM Ūkinės – finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialistė. Ši specialisto išvada, kurios pagrindu teismas konstatavo padarinių atsiradimą, buvo gauta teisėtu būdu ir joje įtvirtinti teisingi duomenys, esmingai nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl abejoti šiomis išvadomis kolegija neturi pagrindo. Nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį tai, kad į teisiamąjį posėdį nebuvo iškviestos specialistės. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas protokoline nutartimi motyvuotai tokį prašymą atmetė pagrįstai. Vien tai, kad teismas atmetė D. B. prašymą į teisiamąjį posėdį iškviesti specialistę bei tai, kad vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje padarė išvadas neatitinkančias apelianto lūkesčių, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp D. B. padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 222 str. 1 d. ir šis baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista kaltinamojo juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės į gynybą nepranešus bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes byloje buvo kaltinama UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisiamajame posėdyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo advokatė Ramutė Noreikienė, todėl bendrovės teisės buvo apsaugotos.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl D. B. kaltumo padarius LR BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė. Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.