Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-493/2015

Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01039-2008-1

2015 m. balandžio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Aušrai Briedienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Donatui Puzinui, nuteistiesiems D. B., T. I., K. S., nuteistojo D. B. gynėjai advokatei Algaudai Šimkūnienei, specialistei Genei Anusevičienei, specialistui Rafaeliui Garui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt (1882 Eur) dydžio bauda (vadovaujantis BK 47 straipsnio redakcija, galiojusia nuo 2003-05-01 iki 2007-07-21 (LR 2003-04-10 įstatymas Nr. IX-1495 – Žin., 2003, Nr. 38-1733).

Nuosprendžiu nustatytas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš T. I., K. S. ir D. B. solidariai priteista 25101,17 Lt (7269 Eur) Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nuosprendžiu nuteisti ir T. I., K. S., G. Ž. bei UAB „B“, tačiau jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpyje nuo 2006 m. vasario 24 d. iki 2007 m. sausio 5 d., būdamas UAB „B“, į. k. (duomenys neskelbtini), veiklą vykdančios adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. (galioja nuo 2002-01-01) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „.... už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, 12 str. kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, 13 str. „Apskaitos dokumentų rekvizitai“, kuriame įtvirtinta nuostata, kad privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų visuma turi patvirtinti ūkinės operacijos bei aplinkybių, kurioms esant vyko ūkinė operaciją, tikrumą, nurodė vyr. finansininkui įforminti apskaitoje šiuos, jo paties parašu patvirtintus, suklastotus dokumentus: tarp UAB „R“ ir UAB „B“ sudarytą sutartį Nr. M-24/02/2006, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, neva, UAB „R“ įsipareigoja parduoti prekes - makulatūrą bei plastikinius padėklus UAB „B“, bei UAB „R“ vardu išrašytas PVM sąskaitas - faktūras: 1. 2006-03-09 (duomenys neskelbtini) už 13229,87 Lt (3831,64 Eur), tame skaičiuje PVM 2018,12 Lt (584,49 Eur); 2. 2006-03-10 (duomenys neskelbtini) už 12467,88 Lt (3610,95 Eur), tame skaičiuje PVM 1901,88 Lt (550,82 Eur); 3. 2006-04-27 (duomenys neskelbtini) už 8655,30 Lt (2506,75 Eur), tame skaičiuje PVM 1320,30 Lt (382,39 Eur); 4. 2006-05-10 (duomenys neskelbtini) už 8522,55 Lt (2468,3 Eur), tame skaičiuje PVM 1300,05 Lt (376,52 Eur); 5. 2006-05-29 (duomenys neskelbtini) už 9027,00 Lt (2614,40 Eur), tame skaičiuje PVM 1377,00 Lt (398,80 Eur); 6. 2006-05-31 (duomenys neskelbtini) už 3849,75 Lt (1114,96 Eur), tame skaičiuje PVM 587,25 Lt (170,08 Eur); 7. 2006-06-09 (duomenys neskelbtini) už 12295,31 Lt (3560,97 Eur), tame skaičiuje PVM 1875,56 Lt (543,20 Eur); 8. 2006-06-16 (duomenys neskelbtini) už 9377,46 Lt (2715,90 Eur), tame skaičiuje PVM 1430,46 Lt (414,29 Eur); 9. 2006-06-23 (duomenys neskelbtini) už 10142,10 Lt (2937,36 Eur), tame skaičiuje PVM 1547,10 Lt (448,07 Eur); 10. 2006-06-30 (duomenys neskelbtini) už 9688,10 Lt (2805,87 Eur), tame skaičiuje PVM 1477,85 Lt (428,01 Eur);11. 2006-07-19 (duomenys neskelbtini) už 8522,55 Lt (2468,30 Eur), tame skaičiuje PVM 1300,05 Lt (376,52 Eur);12. 2006-07-28 (duomenys neskelbtini) už 8445,56 Lt (2446 Eur), tame skaičiuje PVM 1288,31 Lt (373,12 Eur);13. 2006-08-30 (duomenys neskelbtini) už 12810,38 Lt (3710,14 Eur), tame skaičiuje PVM 1954,13 Lt (565,96 Eur);14. 2006-09-29 (duomenys neskelbtini) už 5389,65 Lt (1560,95 Eur), tame skaičiuje PVM 822,15 Lt (238,11 Eur); 15. 2006-10-27 (duomenys neskelbtini) už 12396,20 Lt (3590,19 Eur), tame skaičiuje PVM 1890,95 Lt (547,66 Eur);16. 2006-12-12 (duomenys neskelbtini) už 11472,26 Lt (3322,60 Eur), tame skaičiuje PVM 1750,01 Lt (506,84 Eur); 17. 2006-12-18 (duomenys neskelbtini) už 8260,00 Lt (2392,26 Eur), tame skaičiuje PVM 1260,00 Lt (364,92 Eur), t.y. už 164551,92 Lt (47657,53 Eur), tame skaičiuje PVM 25101,17 Lt (7269,80 Eur). Vyr. buhalteriui įvykdžius kaltinamojo D. B. nurodymus, UAB „B“ apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – makulatūros ir plastikinių padėklų, realiai įgytų neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytų asmenų, nesumokant PVM, pirkimas iš UAB „R“, dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB „B“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2006-02-24 iki 2007-01-05.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje objektyviai ir nešališkai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą dėl D. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš 2009-01-06 Kauno apskrities VMI UAB „R” mokestinio tyrimo ataskaitos Nr. AU18-1 matyti, jog mokestinio tyrimo metu pagal surinktą priešpriešinę informaciją nustatyta, kad UAB „R“ neturėdama veiklos vykdymo vietos, veiklai vykdyti reikalingų išteklių (samdomų tam tikros kvalifikacijos darbuotojų, ilgalaikio turto, transporto priemonių), nebuvo sudariusi sutarčių su kitomis įmonėmis, kurios galėjo parduoti PVM sąskaitose faktūrose įformintas bendrovės vardu prekes ir paslaugas, ekonominės veiklos nevykdė ir ūkinių operacijų realiai neatliko. Vadovaujantis PVM įstatymo nuostatomis daroma išvada, kad UAB „R“ pridėtinės vertės nesukūrė, t. y. prekių ir paslaugų kaip PVM objekto įmonė įsigijusi nebuvo ir negalėjo parduoti kitiems ūkio subjektams. Todėl laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-12-31 UAB „R“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose prekių tiekimai ir paslaugų teikimai nevyko ir pridėtinė vertė pagal UAB „R“ vardu įformintus sandorius nebuvo sukurta. Tai, kad bendrovės atsiskaitė su UAB „R“ už tariamai parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, tačiau nesant įrodymų, patvirtinančių ūkinių operacijų realumą, vien tas faktas nepatvirtina, kad atsiskaityta būtent už dokumente nurodytas ir bendrovių veikloje panaudotas prekes ir paslaugas. Atsižvelgiant į mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją ir nurodytus faktus ir aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „R“ prekių ir paslaugų minėtoms įmonėms nepardavė, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo atliekamos, t. y. tomis sąlygomis realiai neįvyko, todėl išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina ūkinės operacijos turinio. Pagal mokestinio tyrimo metu surinktą priešpriešinę informaciją ir nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad UAB „R“ buvo naudojama, kaip įmonė neteisėtai veiklai vykdyti, ji siekė ne ūkinės veiklos rezultatų, o savanaudiškų tikslų, t. y. sudarė sąlygas kitiems ūkio objektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir veiklos sąnaudas, todėl išvengė turtinės prievolės valstybei.

Nors apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamasis D. B. savo kaltę neigė ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kadangi jam buvo daromas psichologinis spaudimas, būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus D. B. parodymus patvirtina kiti įrodymai – jau minėtos specialisto išvada, UAB „R” mokestinio tyrimo ataskaita, kitų nuteistųjų T. I. ir K. S. parodymai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas FNTT tyrėjas N. R. teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas D. B. parodymus davė laisva valia, jam nebuvo nieko žadama ar grasinama. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu D. B. dėl jam daromo FNTT pareigūnų psichologinio spaudimo niekur nesikreipė, skundų nerašė, o tokia jo versija atsirado tik nagrinėjant bylą teisme, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad D. B. būtent ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriuos, kaip minėta, patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad tarp UAB „B“ ir UAB „R“ sudaryta sutartis buvo fiktyvi, taip pat fiktyvios buvo ir kaltinime minimos sąskaitos-faktūros, nes pagal jas UAB „R“ jo įmonei prekių nepardavė. UAB „B“ įvairią makulatūrą buvo įsigijusi iš įvairių asmenų be dokumentų, todėl jų įteisinimui reikėjo fiktyvių UAB „R“ sąskaitų-faktūrų. Pagal šias PVM sąskaitas-faktūras buvo pervesta iš viso 164551,92 Lt, tame tarpe ir 25101,17 Lt PVM suma. Jis T. I. už tai, kad pateikdavo fiktyvias sąskaitas-faktūras ir grąžindavo bankiniais pavedimais pervestus pinigus, palikdavo apie 20 procentų nuo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos pinigų sumos.

Pirmosios instancijos teisme apklausiamas kaltinamasis T. I. kaltę pripažino iš dalies ir teigė, kad prekes D. B. įmonei pardavė, jas pirkdavo iš privačių asmenų, prekybos centrų ir pan. Visi sandoriai vyko, tačiau PVM jis nemokėjo, tinkamai dokumentų nepildė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. I. parodė, kad UAB „R“ makulatūrą įsigijo neteisėtai, realiai ji buvo parduota, tačiau nebuvo užpajamuota, įtraukta į ataskaitas ir t. t. Kaltinamasis K. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad apie įmonės „R“ veiklą nieko nežino, nes jis tik dėjo parašus ir banke iš įmonės sąskaitos paimdavo pinigus bei atiduodavo juos T. I., tačiau realiai įmonėje nedirbo.

Taigi nors T. I. ir nurodė, kad UAB „R“ realiai pardavė bendrovei „B“ makulatūrą, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Jau minėtos specialisto išvada ir VMI ataskaita patvirtina priešingą aplinkybę – kad UAB „R“ realiai jokios veiklos nevykdė, nes neturėjo tam sąlygų, o tai reiškia, kad ir su UAB „B“ sudarytas sandoris realiai vykdomas nebuvo, PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti ūkiniai įvykiai realiai nevyko, o kadangi jie buvo įtraukti į UAB „B“ apskaitą kaip realūs, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „B“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Byloje esanti kita rašytinė medžiaga bei apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad UAB „R“ realiai veiklos nevykdė ir jos sandoriai su UAB „S“, UAB „J“ taip pat buvo fiktyvūs, realūs prekių tiekimai ir paslaugų teikimai nevyko. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas įvertino ne visus rašytinius įrodymus, esančius byloje, ir rėmėsi tik kaltinančiais duomenimis. Nuteistojo teigimu, nuosprendyje neįvertintas Vilniaus apskrities VMI pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą, surašytas 2007-02-19. Tačiau, kaip matyti iš šio dokumento turinio, jame analizuojama UAB „B“ veikla, susijusi su komerciniais prekybiniais santykiais su UAB „T“. Šiame pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą konstatuota, kad UAB „B“ už visą tiriamąjį laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2006-12-31 vykdė veiklą, dirbo pelningai, teikė PVM deklaracijas, mokėjo deklaruotų ir nedeklaruotų mokesčių sumas į valstybės biudžetą. Tačiau byloje abejonių dėl to, ar UAB „B“ vykdė veiklą, nekyla. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjos pateikta 2008-06-19 Vilniaus apskrities VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma taip pat nepaneigia nei specialisto išvadoje dėl UAB „B“ ūkinės veiklos, nei Kauno apskrities VMI UAB „R” mokestinio tyrimo ataskaitoje pateiktos informacijos, kad UAB „R“ ir UAB „B“ ūkiniai santykiai nebuvo realūs, kadangi UAB „R“ veiklos realiai nevykdė. UAB „B“ bankroto administratoriaus pateiktos pažymos patvirtina, kad neva iš UAB „R“ įsigytą makulatūrą UAB „B“ parduodavo kitoms įmonėms, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, jog makulatūra buvo įsigyta ne iš UAB „R“, bet iš kitų, nenustatytų, asmenų, o su UAB „R“ sudarytas sandoris ir įmonės apskaitoje įformintos sąskaitos-faktūros buvo naudojamos siekiant nuslėpti nelegalaus makulatūros įsigijimo iš kitų asmenų faktą ir išvengti mokestinės prievolės.

Apeliacinio skundo argumentas, jog nenustačius sutarties ir PVM sąskaitų-faktūrų suklastojimo fakto, apelianto atsakomybė dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi baudžiamasis procesas D. B. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, galiojusi iki 2010-06-29). Tačiau ši aplinkybė neatima galimybės teismui, nustačius nusikalstamos veikos požymius, kurie iš dalies sutampa su nusikalstamų veikų, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta suėjus senaties terminui, sudėtyse nurodytais požymiais, pripažinti asmenį kaltu dėl tų nusikalstamų veikų, kurių atžvilgiu senaties terminas dar nėra suėjęs.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad civilinis ieškinys patenkintas nepagrįstai ir iš jo neteisėtai priteista 25101,17 Lt (7269 Eur) solidariai su T. I. ir K. S. Kauno apskrities VMI naudai. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šis straipsnis suponuoja ir tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, turi būti nustatyta, kokia turtinė žala buvo patirta dėl nusikalstamos veikos, už kurią asmuo teisiamas, padarymo, ir turi būti priimtas sprendimas šią žalą atlyginti. Turtinė žala atlyginama tada kai ji kyla iš neteisėtų asmens veiksmų. Šiuo atveju D. B., kaip ir kitų nuteistųjų – T. I. ir K. S., atsakomybė kyla iš to, jog UAB „B“ buhalterinėje apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, dėl ko buvo išvengta 25101,17 Lt sudarančios PVM prievolės mokėjimo valstybei. Nors byloje yra VMI raštas, patvirtinantis, jog UAB „B“ 2009-11-06 papildomai deklaravo 35699 Lt PVM sumą, kuri yra įtraukta į VMI prie FM kreditorinio reikalavimo pridėtinės vertės mokesčio prievolę, tačiau D. B. bei kitų nuteistųjų veiksmais padaryta žala nėra atlyginta, o žalos dydį atitinkančios sumos įtraukimas į VMI kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei „B“ nepanaikina nuteistųjų pareigos atlyginti jų nusikalstamais veiksmais valstybei padarytą žalą. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog civilinis ieškinys teisingai priteistas solidariai iš visų asmenų, kurių veiksmais žala buvo padaryta.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. B., išlaidas iki 2014 m. birželio 12 d. sudaro 60 Lt (17,38 Eur). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.