Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės–Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) Č. O. (Č. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. O. ieškinį atsakovams L. V., A. V. ir D. K.–V. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras Algirdas Kontutis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. NŽT 2024 spalio 7 d. rašte Nr. 1SŽM-7723-(5.48 E.) yra nurodyta, kad laikoma, jog asmuo pranešimą gavo, praėjus 3 darbo dienoms nuo asmeniui pristatyto akcinės bendrovės Lietuvos pašto pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą. Aprašo nuostatos, įtvirtinančios įteikimo fikciją, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tai, kaip kasacinio teismo praktikoje yra aiškinamos iš esmės analogiškos įteikimo fikciją įtvirtinančios CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios tai, kad procesinis dokumentas yra laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – formaliai išsiųsti pranešimą asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir taikyti įteikimo fikciją galima tik po to, kai išnaudojamos visos prieinamos protingos priemonės realiai įteikti dokumentą.

4. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl pranešimo per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d., tačiau su tomis nuostatomis Aprašas nesuderintas – jis po 2022 m. lapkričio 23 d. apskritai nebuvo keičiamas. Tokia situacija, kai tą patį teisinį santykį reguliuoja kelios viena kitai prieštaraujančios teisės normos, vertintina kaip teisės normų kolizija. Pagal teisės aktų hierarchijos principą šiuo atveju NŽT turėjo pranešti ieškovui minėtais ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytais pranešimo būdais, todėl Aprašo 5.2, 5.4 papunkčiuose nurodytas pranešimo būdas ir su juo susijusi Aprašo 7 punkte numatyta įteikimo fikcija yra apskritai teisiškai nereikšmingi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.16. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-84-467/2023 priėmimo (nuo 2024 m. sausio 1 d.) teisinis reguliavimas pasikeitė iš esmės - dabar pačioje ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti du konkretūs pranešimo būdai. Todėl nėra pagrindo remtis ta minėtos nutarties dalimi, kurioje yra pateikti ankstesniu teisiniu reguliavimu grindžiami išaiškinimai apie NŽT pranešimų siuntimą registruotu paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

11.6. NŽT neprivalo užtikrinti faktinio siunčiamo pranešimo įteikimo, o momentas, nuo kurio laikoma, kad asmuo gavo NŽT pranešimą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, yra pranešimo išsiuntimo faktas ir Aprašo 7 punkte nurodytas momentas. ŽŪPŽĮĮ įtvirtinta tam tikrų asmenų pirmenybės teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra asmenų teisė, tad asmenys, siekiantys tokia teise pasinaudoti, taip pat turi pareigą atlikti veiksmus, kurie reikalingi šios teisės įgyvendinimui, t. y. teisingai ir laiku deklaruoti savo gyvenamąją vietą, periodiškai tikrinti šiuo adresu siunčiamą korespondenciją ir laiku pateikti savo sutikimą pirkti.

11.8. Ieškovui neatsakingai vykdžius pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur jis faktiškai gyveno, ir nesiėmus veiksmų pačiam užtikrinti, kad nebūtų pažeistos jo teisės, dėl to kylančios neigiamos pasekmės turi tekti jam pačiam, o ne atsakovams ar NŽT.

12.4. NŽT, vykdydama pareigą informuoti ieškovą apie pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypus, pagrįstai vadovavosi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalimi ir ją įgyvendinančiais teisės aktais. Kadangi ieškovas neturėjo sukurtos ar aktyvios E. pristatymo dėžutės, aplinkybė, jog ieškovas būtų išreiškęs pageidavimą gauti pranešimus elektroninių ryšių priemonėmis, byloje nebuvo nustatyta, NŽT pagrįstai pasinaudojo trečiuoju teisės aktuose numatytu pranešimo įteikimo būdu – pranešimų siuntimu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu per pašto tinklą.

12.6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymų sąsajumą ir įrodomąją galią, bei vertindamas kompleksiškai su byloje esančių įrodymų visuma, pagrįstai rėmėsi atsakovų nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis bei NŽT pateiktais įrodymais, kadangi juos patvirtino kiti byloje esantys duomenys. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas labiau rėmėsi bylą laimėjusios šalies argumentais, nėra pagrindas Skundžiamą sprendimą pripažinti nemotyvuotu ir dėl to neteisėtu. Vien tai, kad ieškovui nebuvo palankus pirmosios instancijos teismo sprendime taikytų teisės normų aiškinimas, nereiškia, jog teismas pažeidė Konvenciją ar kad ieškovui buvo apribota teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.

15. Teisėjų kolegija, visų pirma, akcentuoja, kad pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškovo, kaip asmens, turinčio pirmenybės teisę įsigyti parduodamus ginčo žemės sklypus, tinkamo informavimo apie šių žemės sklypų pardavimą.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

17. Ieškovas Č. O. (Č. O.) prašė perkelti jam iš 2024 m. gruodžio 20 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovai D. K.–V. pardavė, o pirkėjai L. V. ir A. V. nusipirko 2,4793 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1539 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kylančias pirkėjo teises ir pareigas, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovams L. V. ir A. V. po 3 505 Eur.

18. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovui 2015 m. vasario 18 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp M. D. P. ir Č. O. (Č. O.) pagrindu buvo suteikta teisė naudotis šiais žemės sklypais: 0,1539 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas-I) ir 2,4793 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas-II) (toliau kartu – ginčo žemės sklypai). Nuomos sutartis 2019 m. sausio 14 d. įregistruota nekilnojamojo turto registre, galioja iki 2025 m. vasario 18 d. (e. t. 1, b. l. 36–37; 58–59).

19. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. D. P., 2024 m. balandžio 17 d. atsakovė D. K.–V. be kito turto paveldėjo ginčo žemės sklypus.

20. 2024 m. spalio 1 d. atsakovė D. K.–V. NŽT pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (toliau – Pranešimas-I), kuriame nurodyta, jog atsakovė parduoda 0,1539 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta ginčo žemės sklypo-I pardavimo kaina – 410 Eur. Pranešime taip pat pažymima, kad pagal 2015 m. vasario 18 d. Nuomos sutartį parduodamą žemės sklypą naudoja ieškovas.

21. 2024 m. spalio 3 d. NŽT raštu Nr. 1SŽM-7654-(5.48 E.) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ informavo ieškovą, kad atsakovė D. K.–V. pateikė Pranešimą-I apie parduodamą ginčo žemės sklypą-I ir jam pasiūlyta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti arba atsisakymą pirkti parduodamą žemės sklypą.

22. NŽT, negavusi iš pirmumo teisę turinčio asmens sutikimo pirkti parduodamą ginčo žemės sklypą-I, 2024 m. lapkričio 4 d. išdavė atsakovei D. K.–V. pažymą Nr. 1PŽN-16327-(5.48 E.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“.

23. 2024 m. spalio 1 d. atsakovė D. K.–Ve. NŽT pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (toliau – Pranešimas-II). Pranešime-II nurodyta, jog atsakovė parduoda 2,4793 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta ginčo žemės sklypo-II pardavimo kaina – 6 600 Eur. Pranešime taip pat pažymima, kad pagal 2015 m. vasario 18 d. Nuomos sutartį parduodamą žemės sklypą naudoja ieškovas.

24. 2024 m. spalio 7 d. NŽT raštu Nr. 1SŽM-7723-(5.48 E.) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ ieškovas informuotas, kad atsakovė D. K.–V. pateikė Pranešimą-II apie parduodamą ginčo žemės sklypą-II ir jam pasiūlyta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti arba atsisakymą pirkti parduodamą žemės sklypą.

25. NŽT, negavusi iš pirmumo teisę turinčio asmens sutikimo pirkti parduodamą ginčo žemės sklypą-II, 2024 m. lapkričio 11 d. išdavė atsakovei D. K.–V. pažymą Nr. 1PŽN-16807-(5.48 E.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“.

26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad informacija apie ginčo žemės sklypus, jų pardavimo sąlygas ir galimybę pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamus žemės sklypus NŽT interneto svetainėje nebuvo paskelbta (e. t. 1, b. l. 52–53).

27. Į bylą NŽT pateikti duomenys patvirtina, kad NŽT 2024 m. spalio 3 d. raštas Nr. 1SŽM-7654-(5.48 E.) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ buvo išsiųstas 2024 m. spalio 4 d. registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini). Registruotoji siunta nebuvo atsiimta gavėjo pašte per nustatytą laiką ir grąžinta NŽT. Tuo tarpu NŽT 2024 m. spalio 7 d. raštas Nr. 1SŽM-7723-(5.48 E.) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ buvo išsiųstas 2024 m. spalio 8 d. paprasta (neregistruota) pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini). (2025 m. rugpjūčio 13 d. NŽT pateiktas dokumentas DOK-4210).

28. 2024 m. gruodžio 6 d. atsakovė D. K.–V. ieškovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą apie ketinimą ginčo žemės sklypus parduoti savo pasirinktiems pirkėjams (e. t. 1, b. l. 38–39).

29. Byloje taip pat nustatyta, kad notaro pavedimu atsakovė D. K.–V. 2024 m. gruodžio 6 d. pranešimą apie ketinimą ginčo žemės sklypus parduoti savo pasirinktiems pirkėjams ieškovui papildomai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė ir registruota pašto siunta.

30. 2024 m. gruodžio 6 d. ieškovas elektroniniu paštu gavo 2024 m. spalio 7 d. NŽT raštą Nr. 1SŽM-7723-(5.48 E.), kuriame nurodyta, kad jis turi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę – 2,4793 ha ploto ginčo žemės sklypą-II.

31. 2024 m. gruodžio 6 d. ieškovas elektroniniu laišku pateikė NŽT sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą-II.

32. 2024 m. gruodžio 20 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 5388) D. K.–V. pardavė jai priklausiusius ginčo žemės sklypus atsakovams L. V. ir A. V. Bendra ginčo žemės sklypų kaina – 7 010 Eur (kurią sudaro ginčo žemės sklypo-I kaina – 410 Eur ir ginčo žemės sklypo-II kaina – 6 600 Eur (e. t. 1, b. l. 16–28).

33. 2024 m. gruodžio 30 d. NŽT raštu „Dėl gauto sutikimo (sprendimo) pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą“ informavo ieškovą, kad sutikimas pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gautas 2024 m. gruodžio 6 d. (DVS reg. Nr. 1SŽŪ-6023), tai yra pasibaigus numatytam terminui. Atsižvelgiant į tai ieškovui pranešta, kad dėl šios priežasties jis negalėjo būti įrašytas į pardavėjo pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui.

Dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytos pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos

34. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas, kaip parduodamų ginčo žemės sklypų naudotojas (nuomininkas), atitiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus kriterijus ir turėjo pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypus. Šios pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės šalys neginčija.

36. Pažymėtina, kad vienas iš įstatymo reguliuojamų privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidaujančio parduoti asmens nuosavybės teisės ribojimų, kuriuo ribojama teisė disponuoti nuosavybės teisės objektu, įtvirtintas specialiame įstatyme – ŽŪPŽĮĮ.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. K.–V. prieš ginčo sandorio sudarymą kreipėsi į NŽT dėl ginčo žemės sklypų pardavimo, 2024 m. spalio 1 d. pateikdama du pranešimus dėl sprendimo parduoti jai nuosavybės teise priklausančius 0,1539 ha ir 2,4793 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

43. Teisėjų kolegija viena vertus sutinka su apelianto argumentais, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2024 m. sausio 1 d., atsirado papildomi būdai (E. pristatymo sistema, elektroninės priemonės), kuriais NŽT gali naudotis įgyvendindama informavimo apie parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus procedūrą. Kita vertus teisėjų kolegija pažymi, jog ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies papildymas elektroninio pristatymo alternatyvomis nekeičia taisyklės, kad tais atvejais, kai asmuo neturi elektroninio pristatymo priemonių arba NŽT nėra gavusi duomenų (sutikimo) apie pranešimų siuntimą konkrečiomis (kitomis) el. priemonėmis, pranešimas dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą siunčiamas registruotu paštu, deklaruotos asmens gyvenamosios vietos adresu.

44. Teisėjų kolegija atmesdama apeliacinio skundo argumentus visų pirma pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas 2024 m. spalio mėn. būtų turėjęs sukurtą ir aktyvuotą E. pristatymo dėžutę, atitinkančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 patvirtintose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų, Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo šios sistemos priemonėmis taisyklėse (toliau – Elektroninių siuntų pristatymo taisyklės) įtvirtintus reikalavimus. Minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų ieškovas nepateikė. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog NŽT šio įteikimo būdo objektyviai negalėjo išnaudoti.

45. Antra, apeliantas nepagrįstai teigia, kad NŽT turėjo pareigą tikrinti Ūkininkų ūkių registro duomenis, iš kurių būtų sužinojusi ieškovo el. pašto adresą ir šiuo el. pašto adresu išsiųsti raštus dėl parduodamų ginčo žemės sklypų. Pažymėtina, kad ieškovas duomenų, patvirtinančių, kad būtų davęs sutikimą elektroniniu paštu gauti NŽT siunčiamus dokumentus, į bylą taip pat nepateikė. Tuo tarpu vien apelianto nurodoma aplinkybė, kad NŽT dar 2024 m. kovo 13 d. išsiuntė ieškovui laišką el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), nesukuria NŽT teisinės prievolės pranešimų įteikimą ieškovui vykdyti būtent šiuo el. pašto adresu ir nesudaro pagrindo išvadai, kad NŽT nepagrįstai neišnaudojo kito būdo, t. y. elektroninių ryšių priemonėmis informuoti ieškovą apie ginčo žemės sklypų pardavimą. Papildomai pažymėtina ir tai, jog ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje be kita ko nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis pirmumo teisei, kas iš esmės reiškia, jog duomenis Ūkininkų ūkių registre NŽT turi pareigą tikrinti ne siųsdama pranešimą pirmenybės teisę turinčiam asmeniui, o gavusi jo sutikimą.

46. Trečia, minėta, kad tais atvejais, kai asmuo neturi sukurtos ir aktyvuotos E. pristatymo dėžutės arba NŽT nėra gavusi duomenų (sutikimo) apie pranešimų siuntimą kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pranešimas dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą siunčiamas paštu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, NŽT veiksmus, gavus žemės ūkio paskirties žemės savininko pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintas Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 4 d.).

47. Šio Aprašo 5 punkte detalizuota, kad NŽT teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gavimo dienos be kita ko atlieka šiuos darbus: Lietuvos Respublikos gyventojų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką (jeigu parduodamo žemės sklypo naudotojai ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkai yra fiziniai asmenys) (5.2. papunktis); raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas (5.4. papunktis). Taigi, Aprašo nuostatos numato, kad pranešimą pirmenybės teisę turinčiam asmeniui NŽT siunčia registruotu laišku jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

48. Atitinkamai Pašto įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad pašto paslaugos teikėjas privalo pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai arba įdėti į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jeigu to padaryti negalima, – apie tai pranešti gavėjui. Pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo pateikti pašto siuntą gavėjui asmeniškai pasirašytinai; jeigu pateikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai pasirašytinai nėra galimybės (siuntėjo nurodytu adresu nerandama gavėjo ir panašiai), pašto paslaugos teikėjas privalo informuoti gavėją apie pašto siuntą palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba per E. pristatymo sistemą, jeigu gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą. Pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad pašto paslaugos teikėjas pašto siuntą, kurios neįmanoma pateikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu adresu ir panašiai), grąžina siuntėjui.

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT 2024 m. spalio 3 d. ir 2024 m. spalio 7 d. surašė raštus ieškovui apie atsakovės D. K.–V. ketinimą parduoti ginčo žemės sklypus, kuriuose išaiškino ieškovo, kaip pirmumo teisę įsigyti šiuos žemės sklypus turinčio asmens teises ir pareigas. Į bylą NŽT pateikti duomenys patvirtina, kad NŽT 2024 m. spalio 3 d. raštas Nr. 1SŽM-7654-(5.48 E.) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ buvo išsiųstas ieškovui 2024 m. spalio 4 d. registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini).

50. Remiantis Aprašo 7 punktu laikoma, kad asmuo pranešimą gavo, praėjus 3 darbo dienoms nuo asmeniui pristatyto akcinės bendrovės Lietuvos pašto pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą. Minėta, kad remiantis ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalimi asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nėra duomenų, kada tiksliai pranešimas apie ieškovo vardu gautą siuntą pristatytas ir koks siuntos atsiėmimo terminas buvo nurodytas, bylos duomenys patvirtina, kad pranešimas grąžintas 2024 m. lapkričio 8 d., kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad AB „Lietuvos paštas“, vykdant anksčiau nurodytas įstatymo nuostatas, pašto siuntą grąžino siuntėjui, tik po to, kai ji nebuvo atsiimta gavėjo pašte per nustatytą laiką. NŽT 2024 m. spalio 3 d. rašte buvo nustatytas 15 d. terminas, skaičiuojamas nuo gavimo dienos, taip pat nurodyta, kad laikoma, jog asmuo pranešimą gavo, praėjus 3 darbo dienoms nuo asmeniui pristatyto AB „Lietuvos paštas“ pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad ieškovui buvo paliktas pranešimas apie gautą siuntą, nereiškia, jog siuntos ieškovas negavo, o Apraše esant numatytam konkrečiam pranešimo būdui (pranešimą pirmumo teisę turinčiam asmeniui apie parduodamą žemės sklypą, žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruotu laišku) nėra pagrindo daryti išvadą, kad NŽT iškilo pareiga spręsti dėl alternatyvaus dokumentų įteikimo būdo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo ieškovas, nei ŽŪPŽĮĮ, nei Aprašo nuostatos neįpareigoja NŽT užtikrinti pranešimo įteikimą.

52. Papildomai pažymėtina ir tai, kad iš pašto siuntos sekimo duomenų NŽT turėjo būti žinomas faktas, kad pranešimas apie ieškovo vardu gautą siuntą pristatytas, taigi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas (ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo pateikti NŽT sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti) pradėtas skaičiuoti, o per įstatyme nustatytą terminą negavus iš pirmumo teisę turinčio asmens sutikimo pirkti parduodamą ginčo žemės sklypą ir tokiu būdu tinkamai neišreiškus valios įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą, 2024 m. lapkričio 4 d. atsakovei D. K.–V. pagrįstai išduota pažyma Nr. 1PŽN-16327-(5.48 E.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“.

53. Šiame kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti atsakovės D. K.–V. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad momentas, nuo kurio laikoma, kad asmuo gavo NŽT pranešimą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, yra pranešimo išsiuntimo faktas ir Aprašo 7 punkte nurodytas momentas. ŽŪPŽĮĮ įtvirtinta tam tikrų asmenų pirmenybės teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra asmenų teisė, tad asmenys, siekiantys tokia teise pasinaudoti, taip pat turi pareigą atlikti veiksmus, kurie reikalingi šios teisės įgyvendinimui, t. y. teisingai ir laiku deklaruoti savo gyvenamąją vietą, periodiškai tikrinti šiuo adresu siunčiamą korespondenciją ir laiku pateikti savo sutikimą pirkti.

54. Šiuo aspektu teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pranešimas apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali būti neįteiktas dėl įvairių priežasčių, tačiau tai nereiškia, jog Nacionalinė žemės tarnyba, neįteikus pranešimo apie ketinimą parduoti žemės sklypą pirmenybės teisę turintiems asmenims, negali išduoti pardavėjui pažymos, leidžiančios jam parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir tokiu atveju, pardavėjas praranda teisę parduoti norimą žemės sklypą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2105-392/2023).

55. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pranešimą NŽT pirmumo teisę turinčiam asmeniui turėtų siųsti būtent deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Jeigu yra laikomasi šios pareigos, tai įstatymas neįpareigoja NŽT užtikrinti pašto siuntos įteikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-84-467/2023, 48, 50, 53 punktai).

56. Apeliantas nepagrįstai laikosi pozicijos, kad tuo laikotarpiu, kai buvo priimtos minėtos nutartys, ginčo santykiams aktualioje ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatoje nebuvo numatyti papildomi pranešimų įteikimo būdai (įteikimas per E. pristatymo sistemą ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), todėl minėta teismų praktika ieškovo vertinimu nagrinėjamu atveju yra neaktuali. Teisėjų kolegija pritardama atsakovų L. V. ir A. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, pažymi, kad nors minėtoje teismų praktikoje tiesiogiai nebuvo sprendžiama dėl papildomų pranešimo įteikimo formų, atsiradusių tik įsigaliojus ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies 2024 m. sausio 1 d. redakcijai, tačiau teismai vertino ir pasisakė dėl vis dar aktualaus bei taikytino įteikimo būdo – pranešimo išsiuntimo pašto siunta. Todėl esminės su NŽT pranešimų įteikimu susijusios sąlygos, nors ir įstatymo leidėjui papildžius ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies reguliavimą, iš esmės nepasikeitė: NŽT privalo patikrinti asmens deklaruotą gyvenamosios vietos adresą Gyventojų registre; pranešimas dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą turi būti išsiųstas būtent deklaruotu adresu; tinkamu pranešimo atlikimu laikomas pats pranešimo išsiuntimas, o ne faktinis siuntos įteikimas adresatui. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies normos turinys patvirtina, kad jos papildymas elektroninio pristatymo alternatyvomis nekeičia taisyklės, kad tais atvejais, kai asmuo neturi elektroninio pristatymo priemonių arba NŽT nėra gavusi duomenų apie pranešimų siuntimą konkrečiomis (kitomis) el. priemonėmis, pranešimas dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą teisėtai ir pagrįstai tokiems asmenims siunčiamas registruotu paštu.

57. Taigi ieškovo teiginiai, kad apie 0,1539 ha ploto ginčo žemės sklypo-I pardavimą jis apskritai nebuvo informuotas atmestini kaip nepagrįsti. Tuo tarpu aplinkybė, kad NŽT 2024 m. spalio 7 d. raštą Nr. 1SŽM-7723-(5.48 E.) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ NŽT išsiuntė paprasta (neregistruota) pašto siunta ieškovo deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi esminės reikšmės.

58. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 6 d. atsakovė D. K.–V. papildomai ieškovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą apie ketinimą ginčo žemės sklypus parduoti savo pasirinktiems pirkėjams (e. t. 1, b. l. 38–39). Byloje taip pat nustatyta, kad notaro pavedimu atsakovė D. K.–V. 2024 m. gruodžio 6 d. pranešimą apie ketinimą ginčo žemės sklypus parduoti savo pasirinktiems pirkėjams ieškovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė ir registruota pašto siunta.

59. Nors ieškovas teigia, kad apie 2,4793 ha ploto ginčo žemės sklypo-II pardavimą sužinojo tik 2024 m. gruodžio 6 d., elektroniniu paštu gavęs iš NŽT 2024 m. spalio 7 d. raštą, o tą pranešimą gavęs, tą pačią dieną (2024 m. gruodžio 6 d.) pateikė NŽT sutikimą pirkti šį žemės sklypą, tokie ieškovo argumentai niekaip nepaaiškina aplinkybių, kodėl nepaisant iš atsakovės 2024 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu gautos informacijos apie ketinimą parduoti abu ginčo sklypus sutikimas NŽT pateiktas tik dėl 2,4793 ha ploto ginčo žemės sklypo-II, šis sutikimas pateiktas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, o atsakovės 2024 m. gruodžio 6 d. pranešimas, išsiųstas ieškovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta, vėlgi nebuvo atsiimtas gavėjo pašte per nustatytą laiką ir grąžinta siuntėjai.

60. Galiausiai, paminėtina ir tai, kad ieškovas į bylą yra pateikęs VĮ „Registrų centras“ duomenis, jog yra 65 žemės ūkio paskirties žemės sklypų (jų dalių) savininkas, kas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas negalėjo nežinoti pirmumo teisės įgyvendinimo tvarkos, pranešimo išsiuntimo ir įteikimo taisyklių, terminų bei prisiimamą riziką, jei teisės aktuose nustatytos pareigos nėra vykdomos.

61. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog NŽT dokumentai ieškovui buvo įteikti tinkamai ir laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovui dokumentai buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ieškovui nei per sutikimui nustatytą terminą, nei per pašto pranešime nurodytą siuntos saugojimo terminą faktiškai šių dokumentų neatsiėmus ieškovas prisiėmė riziką, susijusią su tuo, kad žemės sklypai gali būti parduoti kitiems asmenims.

62. Ketvirta, atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje esant numatytam NŽT pranešimų siuntimui kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, o Aprašui tokio siuntimo būdo nenumatant, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė Aprašo prieštaravimo ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 daliai. Teisėjų kolegijos vertinimu situacija, kai Aprašo nuostatos detalizuoja tik vieną iš NŽT pranešimų siuntimo būdą – pašto siunta, tačiau atskirai neaptaria pranešimų siuntimo per E. pristatymo sistemą, nereiškia Aprašo neteisėtumo, juo labiau, turint omenyje tai, kad visus su E. pristatymu susijusius klausimus detaliai reglamentuoja kitas teisės aktas – E. pristatymo taisyklės.

63. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors Aprašo nuostatos nebuvo koreguotos 2024 m. sausio 1 d., priėmus ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio pakeitimus, tačiau Aprašo 5.2 ir 5.4 papunkčiai ir 7 punktas, kuriuose kalbama apie tai, kad NŽT turi nustatyti pirmenybės teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir išsiųsti paštu jam pranešimą apie galimybę pasinaudoti tokia teise, ir kad laikoma, jog asmuo pranešimą gavo, praėjus 3 darbo dienoms nuo asmeniui pristatyto AB „Lietuvos paštas“ pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą, iš esmės neprieštarauja ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Minėtos Aprašo nuostatos detalizuoja ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą informavimo apie parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus tvarką.

64. Penkta, apeliantas niekaip nepagrindžia apeliaciniame skunde dėstomų samprotavimų, kad aiškinant Aprašo 7 punktą turi būti atsižvelgiama į tai, kaip kasacinio teismo praktikoje yra aiškinama CPK 123 straipsnio 3 dalis, kuri reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems fiziniams asmenims. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentams, kad šių teisės normų reglamentuojami teisiniai santykiai, pasekmės bei principai, kurių kontekste įtvirtintos šios teisės normos, yra skirtingi. Todėl ieškovo argumentai, kad Aprašo 7 punkte numatyta įteikimo fikcija galėtų būti taikoma nebent kai išnaudotos realaus įteikimo galimybės, atmestini kaip nepagrįsti.

65. Šešta, apeliaciniame skunde ieškovas plačiai argumentuoja, kad ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatytas siuntimo būdas per E. pristatymo sistemą nesuteikia teisės nesinaudoti E. pristatymo sistemos priemonėmis, nekurti elektroninės siuntos ir pan., o tiesiog nešti fizinę siuntą į paštą. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju NŽT jokios elektroninės siuntos net neformavo ir jos siuntimo per E. pristatymo sistemą nevykdė.

66. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovas nei procesiniuose dokumentuose, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šio klausimo nekėlė. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovo naujai pateiktos peržengia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl dėl jų plačiau nepasisako.

67. Septinta, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi neįvertino visų byloje esančių įrodymų, o teismo išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas pernelyg rėmėsi atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, todėl skundžiamas sprendimas nėra motyvuotas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

68. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą darydamas iš įrodymų viseto, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

69. Vertinant argumentus dėl teismo pareigos argumentuoti priimamą sprendimą pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog paprastai ginčo bylose šalys išreiškia priešingas teisines pozicijas. Priimdamas sprendimą vienos ginčo šalies naudai, teismas iš esmės pripažįsta, kad ji yra teisi, todėl visiškai ar iš dalies sutinka su jos pateiktais teisiniais argumentais. Įstatyme teismo sprendimo motyvams nekeliamas originalumo (naujumo) reikalavimas, todėl situacija, kai motyvai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, sutampa su byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose pateiktais argumentais, nėra proceso teisės pažeidimas per se, juolab - teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jo procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apelianto įrodymų vertinimu nereiškia, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, o sprendimas netinkamai motyvuotas.

70. Galiausiai, aštunta, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovams A. V. ir L. V. priteisė kiekvienam po 1 905,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau jokio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas A. V. šiuo atveju nebuvo. Iš byloje esančių atsiliepimų į ieškinį bei triplikų yra matyti, kad juos pateikė tik atsakovės D. K.–V. ir L. V. Byloje yra atsakovės L. V. atstovo 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymas, kuriame prašoma priteisti atsakovei L. V. iš ieškovo Č. O. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas viso 3 811,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, priteisė atsakovui A. V. 1 905,75 Eur (t. y. pusę nuo minėtame 2025 m. rugsėjo 8 d. prašyme nurodytos sumos), nors atsakovas A. V. tokių išlaidų nepatyrė ir net neprašė jas atlyginti.

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovų L. V. ir A. V. atstovas advokatas A. A. patikslino, kad atstovavimo sutartis taip pat yra sudaryta ir su A. V. ir ši atstovavimo sutartis prieš teismo posėdį buvo pateikta į bylą (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 0:03:15 iki 0:03:40). Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio netenkinus, atsakovai įgyja teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą

72. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat pareiškė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Aprašo teisėtumo ir atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui vertinimo, kadangi apelianto nuomone Aprašo nuostatos nėra suderintos su ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalimi, be to, Apraše įtvirtinta įteikimo fikcija prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams.

73. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, kuriais buvo grindžiamas savo esme analogiškas prašymas, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nėra. Teisėjų kolegijai taip pat nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas daryti priešingas išvadas ir manyti, kad Aprašo 5 ir (ar) 7 punkto(-ų) nuostata(-os) prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, pagrindo kreiptis į administracinį teismą nėra, todėl šis ieškovo prašymas netenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

74. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, konstatavus, kad ieškovas apie ginčo žemės sklypų pardavimą buvo informuotas, pirkimo–pardavimo procedūros buvo vykdomos tinkamai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo ieškovui perkelti pirkėjo teises. Atsižvelgiant į tai apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

75. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

77. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

78. Atsakovai L. V. ir A. V. prašo priteisti 2 994,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš ieškovo, t. y. kiekvienam atsakovui po 1 497,38 Eur.

79. Atsakovė D. K.–V. prašo priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Č. O. (Č. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2 994,75 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. kiekvienam po 1 497,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo Č. O. (Č. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. K.–V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.