- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-2105-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00361-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- A. B., O. L.-B.
- Trečiasis asmuo
- R. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Visvaldo Kazakiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovams A. B. ir O. L.-B. dėl pirkėjo teisių perkėlimo, trečiasis asmuo - R. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, notaro reg. Nr. 11059, kuria parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,4366 ha ploto, žemės ūkio paskirties, esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 23 000 Eur; 2) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Nurodė, kad visiškai atsitiktinai sužinojo, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. buvo parduotas atsakovų gretimas žemės sklypas, nors ji nebuvo laiku ir tinkamai informuota apie tai, kad ji gali pasinaudoti pirmumo teise ir įsigyti gretimą žemės sklypą. Ieškovė 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir gavo nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad gretimas žemės sklypas buvo parduotas dar 2022 m. rugsėjo 21 d. Ieškovė šiuo metu negali savo pažeistų teisių ginti kitu būdu, išskyrus teikti ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. gretimo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ieškovei perkėlimo, kadangi ji siekia įsigyti jai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui esantį gretimą žemės sklypą tokiomis pačiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu teismas laikytų, kad ji praleido ieškinio senatį.
2. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teikdama ieškinį ieškovė nenurodė motyvų, kodėl ji turėjo pirmumo teisę įsigyti šį sklypą, taip pat nepateikė įrodymų, kas jai trukdė sužinoti apie vykdomą sandorį. Ieškovė savo teises įgyvendino aplaidžiai. Turėdama ketinimus įsigyti greta esantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą nerūpestingai įgyvendino savo, kaip potencialaus pirkėjo teises ir teisėtus interesus, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Šioje byloje pati ieškovė teismui pateikė duomenis, kad NŽT 2022 m. birželio 30 d. raštu Nr. 48SD-10274-(14.48.104) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ informavo ieškovę, kad parduodamas gretimas žemės ūkio paskirties žemės sklypas už 23 000 Eur, tačiau pašto darbuotojai siuntos neįteikė, todėl paliko pranešimą ją atsiimti pašte, bet per nurodytą laiką ieškovė neatvyko jo atsiimti ir ji buvo grąžinta siuntėjui. Priežasčių, dėl kurių ieškovė nepaėmė pašto siuntos, t. y. NŽT laiško, ieškovė nenurodė ir rašytinių įrodymu nepateikė. Be to ieškovė nepateikė teismui įrodymų, ar NŽT išdavė pardavėjui dokumentą, kad gretimo sklypo savininkė D. J. neperka sklypo. Atsakovams, kaip žemės savininkams, buvo išduotas leidimas savo sklypą parduoti kitiems asmeninis, o ieškovė tokio leidimo neginčija. Be to, toks pranešimas paskelbiamas NŽT interneto svetainėje gali naudotis kiekvienas asmuo tinkamai įgyvendinantis savo teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad parduodant žemės ūkio paskirties sklypą, jis kaip pardavėjas, o taip pat sklypo pirkėjai, įvykdė visas Lietuvos Respublikos žemes ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytas pareigas, prievoles bei procedūras: iš NŽT gauti leidimai parduoti ir įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą. Taip pat abejotini ieškoves teiginiai, kad ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie sklypo pardavimą - nuo 2022 balandžio mėn. iki preliminaraus susitarimo su sklypo pirkėjais 2022 m. rugpjūčio mėn., t. y. 4 mėnesius, prie įvažiavimo į sklypą, gerai matomoje vietoje, buvo patalpintas skelbimas apie šio sklypo pardavimą, kurio ieškovė, kaip kaimynė, negalėjo nepastebėti, bet sklypo pardavimo kaina ar sąlygomis nesidomėjo. Taip pat informacija apie sklypo pardavimą buvo viešai prieinama skelbimų portaluose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės D. J. 360 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams A. B. ir O. L.-B., 46,48 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu Lietuvos valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė D. J. nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu valdo 1,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams A. B. ir O. L.-B. pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gretimas 1,4366 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Trečiasis asmuo 2022 m. birželio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį 1,4366 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). NŽT 2022 m. birželio 30 d. surašė raštą ieškovei apie trečiojo asmens ketinimą parduoti gretimą jai žemės sklypą ir išaiškino teises ir pareigas. Jis buvo siųstas ieškovės gyvenamosios vietos adresu su nuoroda atsiimti siuntą pašte 2022 m. liepos 8 d. kuri buvo laikoma mėnesį laiko, tačiau ieškovė siuntos neatvyko pasiimti. 2022 m. birželio 20 d. buvo įkelti metaduomenys apie parduodamą sklypą.
6. Teismas nustatęs, kad ieškovė yra gretimo sklypo savininkė, sprendė, jog ji atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą. Kadangi jokie pirmumo teisę turintys asmenys neišreiškė ketinimo pirkti parduodamą žemės sklypą pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalį, NŽT Vilniaus rajono skyrius išdavė trečiajam asmeniui bei atsakovams leidimą/ sutikimą sudaryti žemės ūkio paskirties žemės sklypo sandorį. Formaliai ieškovei nepasinaudojus teise įsigyti ginčo sklypą, pirkimo-pardavimo procedūros buvo vykdomos tinkamai ir teisėtai.
7. Nors byloje ieškovė teigia, jog apie ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį sužinojo atsitiktinai tik 2023 m. sausio mėn., tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Vien tai, kad ji 2023 m. sausio pabaigoje - vasario pradžioje kreipėsi į VĮ Registrų centrą bei NŽT, teismo vertinimu, niekaip nepatvirtina svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė praleido ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 mėnesių senaties terminą.
8. Iš pačios ieškovės į bylą pateiktų NŽT dokumentų matyti, jog pranešimas apie pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypą, ieškovei buvo siųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pranešimas pašte buvo saugomas įstatyme numatytą laiką (30 dienų), tačiau ieškovė jai siųstos siuntos neatsiėmė. Teismas sprendė, kad dokumentai ieškovei buvo įteikti tinkamai ir laikantis įstatyme numatytos tvarkos. Ieškovė, deklaravusi gyvenamąją vietą tam tikru adresu, tačiau nepriimdama jai adresuotų siuntų, pati prisiėmė iš to sekančią riziką. Be to, trečiasis asmuo pateikė tiek patalpinto prie žemės sklypo skelbimo apie parduodama sklypą nuotrauką, tiek ir skelbimo iš portalo aruodas.lt nuotrauką. Iš šios nuotraukos matyti, kad pačiame ginčo sklype buvo pastatytas ženklas apie parduodamą sklypą, jame buvo nurodyti kontaktiniai duomenys. Teismo nuomone, sunkiai tikėtina, jog ieškovė, būdama gretimo sklypo savininke, ir kaip pati teigia, vykdydama jame ūkininko veiklą, galėjo tokio skelbimo nematyti bent daugiau, kaip du mėnesius vasaros metu, kai pati nurodo, kad gyveno savo deklaruojamoje vietoje ir patekdavo į ją pro parduodamą sklypą.
9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo ieškovė, apie žemės sklypo pardavimą buvo informuoti visi jo įsigijimu potencialiai suinteresuoti asmenys, tačiau nei vienas jų (įskaitant ir ieškovę) NŽT nebuvo pareiškę pageidavimą ginčo sklypą įsigyti, t. y. kitų asmenų, nei atsakovai, pageidaujančių įsigyti sklypą nebuvo, todėl nėra pagrindo ieškovei perkelti pirkėjo teises, t. y. tenkinti ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – perkelti D. J. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartį, kuria parduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,4366 ha ploto, žemės ūkio paskirties, esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 23 000 Eur; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė nurodo, kad ji laiku ir tinkamai negalėjo pasinaudoti pirmumo teise įsigyti gretimą sklypą tik dėl to, kad nežinojo (nebuvo tinkamai informuota) apie ketinimą turtą parduoti. Kitaip tariant, nebuvo sudarytos realios galimybės pasinaudoti pirmumo teise. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, turėjo aiškiai nustatyti, ar ieškovei buvo ar nebuvo sudaryta teisė apsispręsti dėl turto įsigijimo pirmumo teise. Ieškovė, visos bylos nagrinėjimo metu teigusi ir teikusi įrodymus, įrodinėjo, kad apie parduodamą gretimą sklypą jai nebuvo tinkamai pranešta, o būtent: pateikė rašytinius įrodymus, kad NŽT jai siųstas pranešimas nebuvo įteiktas, atitinkamus įrodymus pateikė ir paštas, turėjęs pristatyti siuntą ieškovei.
10.2. Apeliantei kyla abejonės, kokiu pagrindu teismas ŽŪPŽĮĮ imperatyviai nustatytą pareigą siųsti pranešimą apie galimybę turtą įsigyti pirmumo teise, praėjus 15 d. po išsiuntimo, laiko formaliai įvykdytu įstatymo reikalavimu. Įstatymas numato, kad terminas pareikšti sutikimui yra skaičiuojamas nuo pranešimo gavimo, o ne išsiuntimo. Apeliantės nuomone, tokia pareiga yra nustatyta tam, kad asmenys galėtų realiai, o ne tik deklaratyviai pasinaudoti jiems suteikta teise. Apeliantės veiksmuose nėra ir nebuvo jokio delsimo, vengimo ir pan. Jokie apeliantės veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent dėl jos veiksmų ar jų rezultate, laiku nepateiktas sutikimas įsigyti ginčo objektu esantį turtą.
10.3. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kada ieškovė sužinojo apie pažeidimą ir kad jos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui. Priešingai, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovei pranešimas apie parduodamą turtą įteiktas taip, kaip nustatyta įstatyme. Byloje yra neturinčios reikšmės nuotraukos apie tariamą skelbimą laukuose, apie galimai aruodas.lt patalpintą pardavimo skelbimą. Tačiau šie duomenys jokiu būdu negali būti vertinami, kaip įrodantys aplinkybę, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie galimybę įsigyti ginčo sklypą pirmumo teise. NŽT pateikus įrodymus, kad ieškovei pranešimas dėl turto įsigijimo pirmumo teise neįteiktas, teismas negalėjo konstatuoti, jog ieškovei buvo realiai suteikta teisė pasinaudoti pirmumo teise. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems fiziniams asmenims ir šis reglamentavimas negali būti taikomas pagal analogiją AB „Lietuvos paštas“ vykdant siuntų pristatymą.
10.4. Apeliantė teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei teismas laikytų, kad praleistas ieškinio senaties terminas, ieškovė prašo jį atnaujinti, laikant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o būtent: ieškovė niekuomet nesinaudojo savo teisėmis aplaidžiai, tiek teises, tiek ir pareigas vykdė dorai ir sąžiningai, nevengė, nesislėpė ir nesiekė apgaulės, klastos. Ji atsitiktinai iš aplinkines žemės dirbančio asmens sužinojo, kad gretimas sklypas yra parduotas, tada nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos.
Atsiliepimas
11. Atsakovai atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
11.1. Atsakovai nurodo, kad iš VĮ Registrų centrui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y šalia atsakovų žemės sklypo, esančiu adresu, (duomenys neskelbtini). Rašytinių duomenų apie tai, kad ieškovė buvo išvykusi ir negalėjo žinoti apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pirmosios instancijos teismui ji nepateikė. Ieškovė, būdama ūkininke ir įsigijusi net tris žemės ūkio paskirties sklypus, ūkininkaudama, puikiai žinojo pirkimo – pardavimo tvarką, pranešimo išsiuntimo ir įteikimo tvarką ir visas sąlygas, numatytas ŽŪPŽĮĮ.
11.2. Šioje byloje pati ieškovė pateikė teismui duomenis, kad NŽT 2022 m. birželio 30 d. raštu informavo ieškovę, kad parduodamas gretimas sklypas, tačiau pašto darbuotojai siuntos neįteikė, paliko pranešimą ją atsiimti pašte, bet per nurodytą laiką ieškovė neatvyko siuntos atsiimti ir ji buvo grąžinta siuntėjui. Priežasčių dėl kurių ieškovė neatsiėmė pašto siuntos, ieškovė nenurodė ir rašytinių įrodymų nepateikė. Be to, ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų dėl senaties termino praleidimo ir ieškiniu neprašė jo atstatyti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu valdo 1,39 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gretimas 1,4366 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. rugsėjo 21 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notaro reg. Nr. 11059, kuria parduotas 1,4366 ha ploto, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 23 000 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė apie žemės sklypo pardavimą buvo informuota, ieškovei NŽT dokumentai buvo įteikti tinkamai ir laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, jog ieškovė nepasinaudojo teise įsigyti ginčo sklypą, pirkimo - pardavimo procedūros buvo vykdomos tinkamai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo ieškovei perkelti pirkėjo teises. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
15. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nurodo vienintelį argumentą, kad ji laiku ir tinkamai negalėjo pasinaudoti pirmumo teise įsigyti gretimą sklypą tik dėl to, kad nežinojo (nebuvo tinkamai informuota) apie ketinimą turtą parduoti. Pasak apeliantės, jai nebuvo sudarytos realios galimybės pasinaudoti pirmumo teise. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
16. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, <...>. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos.
17. Nustatyta, kad trečiasis asmuo 2022 m. birželio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį 1,4366 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. birželio 30 d. surašė raštą ieškovei apie trečiojo asmens ketinimą parduoti gretimą jai žemės sklypą ir išaiškino teises ir pareigas. Ieškovei raštas buvo išsiųstas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos paštas“ ieškovei paliko pranešimą apie gautą pašto siuntą, kuri pašto skyriuje buvo laikoma mėnesį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pranešimas pašte buvo saugomas įstatyme numatytą laiką, tačiau ieškovė jai siųstos siuntos neatsiėmė. Nors ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis numato Nacionalinės žemės tarnybos pareigą išsiųsti pranešimą apie parduodamą ginčo sklypą, tačiau įstatymas neįpareigoja jos užtikrinti pašto siuntos įteikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. e2A-84-467/2023). Pranešimas apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali būti neįteiktas dėl įvairių priežasčių, tačiau tai nereiškia, jog Nacionalinė žemės tarnyba, neįteikus pranešimo apie ketinimą parduoti žemės sklypą pirmenybės teisę turintiems asmenims, negali išduoti pardavėjui pažymos, leidžiančios jam parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir tokiu atveju, pardavėjas praranda teisę parduoti norimą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog Nacionalinės žemės tarnybos dokumentai ieškovei buvo įteikti tinkamai ir laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ieškovei dokumentai buvo išsiųsti jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir ji nepriimdama jai adresuotos siuntos, pati prisiėmė iš to kylančią riziką. Be to, skelbimas apie žemės sklypo pardavimą buvo paskelbtas portale www.aruodas.lt, taip pat pačiame ginčo sklype buvo pastatytas ženklas apie parduodamą sklypą. Tai leidžia daryti išvadą, jog ginčo sklypas buvo pardavinėjamas viešai ir skaidriai, siekiant maksimalios kainos, o ieškovė, būdama gretimo sklypo savininke, vykdydama ūkininko veiklą, negalėjo tokio skelbimo nematyti.
18. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apie žemės sklypo pardavimą ieškovė buvo informuoti tinkamai, tačiau nepareiškė pageidavimo ginčo sklypą įsigyti, todėl nėra pagrindo ieškovei perkelti pirkėjo teises.
19. Apeliantės argumentas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, nenagrinėtinas, nes ieškovė tokio reikalavimo ieškinyje nepareiškė. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo peržengti pareikštų reikalavimų ribų.
20. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
21. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovo A. B. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme turėtos 610 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 610 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.