- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-26
- Bylos Nr.
- e2-5296-1246/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00250-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Ieškovas
- Č. O.
- Atsakovas
- L. V., A. V., D. K.-V.
- Advokatai
- Arvydas Aranauskas, Robertas Klovas, Loreta Selilionė
dalyvaujant ieškovo Č. O. (Č. O.) atstovui advokatui Robertui Klovui (per „Zoom“)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, naudojant nuotolines vaizdo ir garso perdavimo priemones („Zoom“ platformą), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. O. ieškinį atsakovams L. V., A. V. ir D. K.-V. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras Algirdas Kontutis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Č. O. ieškiniu prašo perkelti ūkininkui Č. O. žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pirkėjo teises ir pareigas pagal D. K. V., L. V. ir A. V. sudarytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad ūkininkas Č. O. nupirko iš D. K. V. žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), bei priteisti iš ūkininko Č. O. L. V. ir A. V. po 3 505 Eur, atlyginant jiems pagal (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainą. Ieškinys grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1 Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo. Ieškovas NŽT (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kalbama apie šio ginčo 2,4793 ha ploto žemės sklypą, gavo tik (duomenys neskelbtini), kai jį NŽT atsiuntė ieškovui elektroniniu paštu. Ieškovas tą pačią dieną pateikė NŽT sutikimą pirkti tą žemės sklypą, todėl ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas pateikti savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nebuvo praleistas. Dėl 0,1539 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), ieškovas NŽT pranešimo apskritai negavo, todėl to sklypo atžvilgiu ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas, kuris yra skaičiuojamas nuo pranešimo gavimo, juolab nebuvo praleistas.
Ieškovas nepateikė sutikimo pirkti 0,1539 ha ploto žemės sklypą ne todėl, kad neturėjo ketinimų jį pirkti, o todėl, kad negavo ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatyto pranešimo apie parduodamą žemės sklypą. Ieškovas NŽT pranešimą realiai gavo tik (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną pateikė NŽT sutikimą pirkti žemės sklypą, todėl būtent minėta realaus informavimo data ir turi būti vadovaujamasi nagrinėjamu atveju.
1.2 NŽT (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad laikoma, jog asmuo pranešimą gavo, praėjus 3 darbo dienoms nuo asmeniui pristatyto akcinės bendrovės Lietuvos pašto pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą. Minėta nuostata yra įrašyta tik paties žemiausio lygio akte - NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtinto „Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) 7 punkte. Tokia nuostata, kokia yra įtvirtinta Aprašo 7 punkte, gali būti įtvirtinama tik įstatyme. Aprašas šiuo atveju apskritai yra pripažintinas prieštaraujančiu aukštesnės teisinės galios aktams. Teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, kartu pažeidžiamas ir teisinės valstybės principas, o šiuo atveju NŽT direktorius apskritai nebuvo įgaliotas patvirtinti Aprašą. Jei teismas laikytų, kad Aprašo nuostatos sudaro pagrindą ieškinio netenkinti, tai ieškovas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Aprašas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Kita vertus, nagrinėjamu atveju minėtos Aprašo nuostatos, įtvirtinančios įteikimo fikciją, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tai, kaip kasacinio teismo praktikoje yra aiškinamos iš esmės analogiškos įteikimo fikciją įtvirtinančios CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios tai, kad procesinis dokumentas yra laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – formaliai išsiųsti pranešimą asmens deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir taikyti įteikimo fikciją galima tik po to, kai išnaudojamos visos prieinamos protingos priemonės realiai įteikti dokumentą.
1.3 Būdai, kuriais NŽT turi pranešti asmeniui, yra nustatyti įstatyme – ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas praneša per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu). Pastarosios ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl pranešimo per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d., tačiau su tomis nuostatomis Aprašas nesuderintas – jis po 2022 m. lapkričio 23 d. apskritai nebuvo keičiamas. Tokia situacija, kai tą patį teisinį santykį reguliuoja kelios viena kitai prieštaraujančios teisės normos, vertintina kaip teisės normų kolizija. Pagal teisės aktų hierarchijos principą šiuo atveju NŽT turėjo pranešti ieškovui minėtais ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytais pranešimo būdais, todėl Aprašo 5.2, 5.4 papunkčiuose nurodytas pranešimo būdas ir su juo susijusi Aprašo 7 punkte numatyta įteikimo fikcija yra apskritai teisiškai nereikšmingi.
1.4 ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje apskritai nėra nustatyta, kad pranešimas turi būti siunčiamas būtent deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – tik NŽT Aprašo, kurį priimti ji apskritai neturėjo įgaliojimų, 5.2 papunktyje įsirašė nuostatas dėl deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paieškos atlikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes, sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą, svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Teismų praktikoje pažymima, kad asmeniui turi būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise, todėl asmens deklaruota gyvenamoji vieta negali būti suabsoliutinama. Ieškovas yra ūkininkas, tai šiuo atveju NŽT turėjo patikrinti Ūkininkų ūkių registro duomenų bazę, kur yra duomenys ne tik apie ūkininko gyvenamosios vietos adresą, bet ir el. pašto adresas ir telefono numeris.
Atsiliepimas
2. NŽT atsiliepime į ieškinį prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus. Nurodė, kad Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, laikoma, jog asmuo pranešimą gavo, praėjus 3 darbo dienoms nuo asmeniui pristatyto akcinės bendrovės Lietuvos pašto pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą. Atlikusi gyventojų registre ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos paiešką, NŽT pranešimus išsiuntė ieškovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). NŽT savo pareigą informuoti ieškovą apie ieškovą apie parduodamus ginčo žemės sklypus įvykdė tinkamai, teisės aktai neįpareigoja NŽT užtikrinti pašto siuntos įteikimą.
3. Atsakovė L. V. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašo tuo atveju, jei ieškinys būtų tenkintas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio 4 dalimi, nepriteisti iš jų ieškovui bylinėjimosi išlaidų, kadangi ginčo esmė nėra susijusi su atsakovų atsakomybės klausimu. Nurodo šiuo esminius argumentus:
3.1 Ieškovas tinkamai ir laiku neinformavo NŽT apie savo norą pasinaudoti pirmumo teise, todėl atsakovams ginčo žemės sklypai buvo parduoti pagrįstai. (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) NŽT pranešimais ieškovas buvo informuotas apie parduodamus ginčo žemės sklypus ir jam buvo pasiūlyta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo pateikti sprendimą pirkti žemės sklypus arba atsisakyti juos pirkti. Be to, ieškovui apie sklypų pardavimą buvo žinoma kur kas ankščiau nei (duomenys neskelbtini), t. y. maždaug nuo (duomenys neskelbtini), kada pardavėja išreiškė norą parduoti žemės sklypus.
3.2 Nors ieškovas teigia, kad NŽT pranešimo jis negavo iki (duomenys neskelbtini), tačiau tokią poziciją paneigia faktas, jog sutikimas pirkti žemės sklypą yra surašytas būtent (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis byloje esančia medžiaga, yra labiausiai tikėtina, kad ieškovas NŽT pranešimus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) gavo po jų išsiuntimo, pateikti sutikimą dėl sklypų įsigijimo nepagrįstai delsė, sutikimą surašė (duomenys neskelbtini) data, tačiau išsiuntė tik gavęs pardavėjos (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl Žemės sklypų pardavimo pasirinktiems pirkėjams, t. y. praleidęs įstatyme nustatytą imperatyvų terminą tokiam pranešimui pateikti.
3.3 Iš byloje pateiktų duomenų galima spręsti, kad ieškovas nesilaikė NŽT pranešime nustatytos dokumentų išsiuntimo tvarkos, kadangi (duomenys neskelbtini) sutikimą išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini), nors sutikimas turėjo būti pasirašytas kvalifikuotu el. parašu ir išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) Ieškovas neįrodo aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) išsiųstas el. laiškas buvo įteiktas NŽT.
3.4 Nei žemės sklypų pardavėja, nei atsakovai, sudarydami ginčijamą pirkimo– pardavimo sutartį, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Priešingai, jie tinkamai vykdė teisės aktuose numatytas pareigas ir atliko visas žemės sklypams parduoti bei įsigyti būtinas procedūras.
3.5 Ieškovas klaidingai, tikėdamasis palankaus aplinkybių vertinimo, tyčia pateikia teismų praktiką, kuria tikisi nuvertinti deklaruotos gyvenamosios vietos svarbą, tačiau, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, deklaruotos gyvenamosios adresas laikomas tinkamu oficialiai valstybės institucijų komunikacijai su gyventoju. Be to, šiuo atveju bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovas NŽT pranešimus po jų išsiuntimo (duomenys neskelbtini) vis dėlto buvo gavęs. Tuo atveju, jei pašto siunta, siųsta registruotu laišku, grįžta neįteikta, teisės aktais nenustatyta NŽT pareiga imtis kokių nors papildomų veiksmų tam, kad pranešimas adresatui būtų įteikiamas tiesiogiai, nes, priešingu atveju, pardavimo procesas galėtų būti sustabdomas neapibrėžtam terminui. Be to, teisės aktuose neįtvirtinta NŽT pareiga nurodyti kitokį adresą nei įregistruotas Gyventojų registre.
3.6 Ieškovas į bylą yra pateikęs VĮ „Registrų centras“ duomenis, patvirtinančius, kad yra net (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypų (jų dalių) savininkas, todėl, būdamas ūkininku ir įsigijęs tiek žemės sklypų, ieškovas turėjo žinoti pirkimo–pardavimo tvarką, pranešimo išsiuntimo ir įteikimo tvarką, bei visas sąlygas, numatytas ŽŪPŽĮĮ. Ieškovo statusas sudaro pagrindą išvadai, kad jam taikytinas aukštesnis rūpestingumo ir atidumo standartas nei asmeniui, kuris žemės ūkio sandorius sudaro pirmą kartą ar epizodiškai.
3.7 ŽŪPŽĮĮ nuostatos nereguliuoja absoliučiai visų su žemės ūkio paskirties įsigijimu susijusių klausimų. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo. ŽŪPŽĮĮ nuostatos įtvirtina tik bendrą taisyklę, tačiau nereguliuoja, kokiu konkrečiu būdu laikoma, jog asmuo gavo NŽT pranešimą. Ieškovo teiginys, kad Aprašo 7 punkto nuostatos prieštarauja ŽŪPŽĮĮ nuostatoms yra iš esmės nepagrįstas – Aprašo nuostata neprieštarauja, o detalizuoja įstatyme įtvirtintą bendro pobūdžio taisyklę. Aprašo 7 punktas nekuria naujų teisių ar pareigų, kurios prieštarautų įstatymui – jis tik išplečia ir padeda tiksliai taikyti įstatyme įtvirtintą terminą, išsamiau paaiškindamas taisyklę, o ne sukurdamas naują teisės normą, prieštaraujančią ŽŪPŽĮĮ nustatytiems reikalavimams.
3.8 CPK 123 straipsnis reglamentuoja fikciją, kad pranešimas laikomas įteiktu, praėjus tam tikram laikui po bandymo jį pristatyti, tačiau ši fikcija taikoma civiliniams teisiniams santykiams ir tik šalims, kurios dalyvauja civiliniame procese. NŽT direktoriaus įsakymas, kuriame numatyta įteikimo procedūra, yra administracinis teisės aktas. Aprašo nuostatos jokiu pagrindu nėra susijusios su civiliniu procesu, todėl CPK 123 straipsnyje numatytos nuostatos ir (ar) teismų praktikos išaiškinimai šiuo klausimu Aprašui netaikytini.
3.9 Nors ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje nėra tiesiogiai įtvirtinta nuostata, įpareigojanti NŽT direktorių patvirtinti konkretų Aprašą, tačiau nei šiame, nei jokiuose kituose teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas tokius dokumentus priimti. Priešingai, NŽT veiklą reglamentuoja ne tik ŽŪPŽĮĮ, bet ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-393 patvirtinti NŽT nuostatai, kurie aiškiai įtvirtina direktoriaus teisę priimti įsakymus tarnybos kompetencijai priskirtais klausimais. Remiantis minėtų nuostatų 19.3 papunkčiu, NŽT direktorius yra įgaliotas leisti įsakymus, o tai reiškia, kad NŽT vadovas turi diskreciją administraciniu būdu reglamentuoti konkrečių įstatymų įgyvendinimo tvarką. Aprašas, šiuo atveju, yra poįstatyminis teisės aktas, kuris detalizuoja ŽŪPŽĮĮ normų taikymą praktikoje, bet neprieštarauja įstatymo esmei ir neviršija jo reguliavimo ribų.
4. Atsakovė D. K.-V. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Atsiliepimas
4.1 Ginčo sklypų pardavimo procedūra buvo vykdyta laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos, atsakovė taip pat tinkamai įvykdė visas žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkui tenkančias pareigas – (duomenys neskelbtini) užpildė ir NŽT pateikė pranešimus apie parduodamus ginčo sklypus, nurodydama jų pardavimo sąlygas bei atskleisdama faktą apie jų naudotoją. Papildomu notaro reikalavimu, ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė jam informaciją apie ketinimą parduoti ginčo sklypus ir sutikimo formą. Ginčo sandorį sudarė tik sulaukusi NŽT pažymų, kuriomis atsakovei buvo leista parduoti ginčo sklypus pasirinktiems asmenims.
4.2 ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje nėra detalizuota, kokiu būdu NŽT turi išsiųsti žemės savininko pateiktą pranešimą pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą turinčiam asmeniui. Ši procedūra detaliau aptarta Apraše. Aprašo nuostatose patikslinta, kad pranešimą pirmumo teisę turinčiam žemės sklypo naudotojui NŽT siunčia jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nei ŽŪPŽĮĮ, nei Aprašo nuostatos NŽT neįpareigoja užtikrinti pranešimo įteikimą, taip pat pranešimą pirmumo teisę turinčiam asmeniui siųsti Ūkininkų ūkių registro duomenų bazėje nurodytais rekvizitais ar dar kitais būdais aiškintis šio asmens gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad pranešimą NŽT pirmumo teisę turinčiam asmeniui turėtų siųsti būtent deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o to nepadarius ir pranešimą siunčiant savo nuožiūra kitu adresu, tai gali sąlygoti išvadą, jog NŽT šią savo pareigą įvykdė netinkamai.
4.3 Ieškovui neatsakingai vykdžius pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur jis faktiškai gyvena, dėl to kylančios neigiamos pasekmės turi tekti jam pačiam, o ne atsakovams. Atsakovė prieš daugiau nei pusę metų buvo informavusi ieškovą apie ketinimą parduoti ginčo sklypus, todėl ieškovas, manydamas, kad jam gali būti aktualu pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti ginčo sklypus, turėjo tinkamai išviešinti savo gyvenamąją vietą.
4.4 Aprašo 7 punktas neprieštarauja ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatoms, o jį papildo.
4.5 Ieškovas remiasi teismų praktika, suformuota dėl CPK 123 straipsnio nuostatos aiškinimo, įrodinėdamas, kad šiuo atveju NŽT turėjo užtikrinti realų pranešimo apie atsakovės ketinimą parduoti ginčo sklypus įteikimą ieškovui. Aprašo 7 punkto nuostatų prilyginimas CPK 123 straipsnyje įtvirtintam reglamentavimui ir ieškovo rėmimasis minėtą teisės normą aiškinant suformuota teismų praktika, yra nepagrįstas ir nekorektiškas.
4.6 (Duomenys neskelbtini). sužinojęs apie atsakovės ketinimą parduoti ginčo sklypus, ieškovas teigia nedelsiant informavęs NŽT apie pageidavimą pasinaudoti pirmenybės teise, tačiau į pačią atsakovę nesikreipė. Ginčo sandoris buvo sudarytas praėjus dviem savaitėms po to, kai ieškovas sužinojo apie galimą jo teisių pažeidimą, tačiau ieškovas iki tol neatliko jokių veiksmų, kurie šiam jo teisių pažeidimui būtų galėję užkirsti kelią.
Šalies argumentai
5. Ieškovas dublike prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad pagal teisės aktų hierarchijos principą šiuo atveju NŽT turėjo pranešti jam apie parduodamus sklypus ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytais pranešimo būdais, todėl Aprašo 5.2 ir 5.4 papunkčiuose nurodytas pranešimo būdas ir su juo susijusi Aprašo 7 punkte numatyta įteikimo fikcija yra apskritai teisiškai nereikšmingi. Apie ieškovą Ūkininkų ūkių registre yra išviešinti duomenys, jie buvo prieinami NŽT, tačiau NŽT ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatytu pranešimo būdu – elektroninių ryšių priemonėmis (elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)) atsiuntė ieškovui pranešimą dėl šio 2,4793 ha ploto žemės sklypo tik (duomenys neskelbtini). Aprašo 7 punkte yra įtvirtinta įteikimo fikcija (t. y. asmuo realiai dokumentų negauna). ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl pranešimo per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą ir kitomis elektroninių ryšių priemonėmis įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d., tačiau su tomis nuostatomis Aprašas nesuderintas – jis po 2022 m. lapkričio 23 d. nebuvo keičiamas. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje apskritai nėra nustatyta, kad pranešimas turi būti siunčiamas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Jei ŽŪPŽĮĮ būtų įtvirtinta įteikimo fikcija, pagal kurią yra laikoma, kad asmuo pranešimą gavo, praėjus 3 darbo dienoms nuo asmeniui pristatyto akcinės bendrovės Lietuvos pašto pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą, tai tokia nuostata galėtų būti detalizuojama Apraše. Tuo tarpu ŽŪPŽĮĮ minėta įteikimo fikcija nėra įtvirtina, ji yra įtvirtinta tik Aprašo 7 punkte, todėl akivaizdu, kad jokio detalizavimo šiuo atveju nėra. Ieškovo teigimu, atsiliepime NŽT net neginčija to, kad jos priimtas Aprašas prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams. Be to, NŽT direktorius apskritai nebuvo įgaliotas patvirtinti Aprašą. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje jokių įgaliojimų NŽT direktoriui priimti Aprašą nėra, o atsakovės argumentai, grindžiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-393 patvirtintų NŽT nuostatų 19.3 papunktyje numatyta abstrakčia teise NŽT direktoriui leisti įsakymus, yra nereikšmingi. Priešingai, nei bando įteigti atsakovė L. V., ieškovo sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nebuvo surašytas (duomenys neskelbtini) – tai tėra rašymo apsirikimas. Iš NŽT atsiliepimo į ieškinį matyti, kad NŽT ieškovo sutikimą gavo, jį išnagrinėjo, NŽT jokių pretenzijų dėl sutikimo atsiuntimo ne tuo el. pašto adresu ieškovui nereiškė, todėl šis atsiliepimo argumentas nėra reikšmingas. Tai, kad NŽT tinkamai nepranešė ieškovui ŽŪPŽIĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatytais pranešimo būdais, yra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo teisių pažeidimą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė D. K.-V. triplike prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė, kad jis turėjo E. pristatymo taisyklių 11 bei 12 punktuose nurodyta tvarka sukurtą ir aktyvuotą elektroninio pristatymo dėžutę ir savo el. paštą - (duomenys neskelbtini), nurodęs, kaip el. pašto adresą, kuriuo jis bus informuojamas apie įvykius elektroninio pristatymo dėžutėje. Nesant sukurtai fizinio asmens elektroninio pristatymo dėžutei arba jai esant neaktyvuotai, pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies bei E. pristatymo taisyklių nuostatas NŽT pranešimai pirmenybės teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turintiems asmenims galiausiai vis tiek siunčiami pašto siunta. Nors Aprašo nuostatos nebuvo koreguotos priėmus ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio pakeitimus, Aprašo 5.2 ir 5.4 papunkčiai, kuriuose kalbama, jog NŽT turi nustatyti pirmenybės teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir išsiųsti paštu jam pranešimą apie galimybę pasinaudoti tokia teise, iš esmės neprieštarauja ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Aprašo 5.2 ir 5.4 punktai tik detalizuoja tai, kas abstrakčiai aprašyta ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje. Kadangi Aprašo 7 punktas taip pat tik detalizuoja procedūrinius NŽT pranešimo įteikimo aspektus, kas yra leidžiama net ir pagal konstitucinę justiciją, ši teisės norma taip pat neprieštarauja ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatoms. Teisingas gyvenamosios vietos deklaravimas yra reikalingas ne tik valstybinėms institucijoms, bet ir patiems fiziniams asmenims, ypač tokiais atvejais, kaip šis, kai asmens teisingai deklaruota gyvenamoji vieta sudaro sąlygas asmeniui būti tinkamai informuotam apie galimybę pasinaudoti tam tikromis teisėmis. Teismai laikosi pozicijos, kad NŽT pranešimus dėl galimybės pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus suinteresuotiems asmenims turi siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir NŽT nėra įpareigota atlikti kitus asmens gyvenamosios vietos nustatymo veiksmus.
7. Atsakovė L. V. triplike prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šiuo atveju joks iš Aprašo kylantis reguliavimas nepaneigia ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų, o tik juos papildo. Taikant tik ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta reguliavimą, numatantį NŽT siųsti pranešimus apie pirmenybės teisę pirkti žemės sklypus tik el. ryšių priemonėmis, susidarytų situacija, kuomet dažnu atveju tokių pranešimų įteikimas apskritai taptų neįmanomu, kadangi ne visi asmenys gali turėti susikūrę E. pristatymo sistemos dėžutę. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ir pats ieškovas turėjo aktyvuotą E. pristatymo dėžutę. Be to, NŽT neturėjo pareigos Ūkininkų ūkių registre ieškoti ieškovo el. pašto adreso. Ieškovo bandymai prilyginti Aprašo 7 punkto nuostatą CPK 123 straipsnio 3 daliai yra teisiškai nepagrįsti.
Šalies argumentai
8. Ieškovo atstovas Robertas Klovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir argumentus. Pažymėjo, kad buvo pažeista įstatyme numatyta ieškovo pirmumo teisė įsigyti ginčo sklypus. Ginčas byloje kilęs dėl pranešimo ieškovui apie pirmumo teisę įsigyti sklypus. Dokumentų siuntimas į deklaruotą gyvenamąją vietą negali būti laikoma tinkamu informavimu. NŽT nurodė, kad siuntė paprasta (neregistruota) pašto siunta laišką, kuris grįžo neįteiktas, bet, kadangi siuntė paprasta neregistruota siunta, pasisakyti dėl įteikimo ieškovui negali. NŽT žinojo tikrąjį adresą, kuriuo ūkininkas (ieškovas) vykdo ūkinę veiklą, žinojo elektroninio pašto adresą, elektroniniu pašto adresu buvo siunčiami ankstesni laiškai, t. y. ieškovas su NŽT komunikuodavo el. paštu. Manytina, kad šiuo atveju dėl susiklosčiusios situacijos labiausia yra kaltas NŽT aplaidus veikimas. NŽT turi įsitikinti, kad siunta yra įteikta. Ieškovo teigimu, jis (duomenys neskelbtini) telefoninio pokalbio su atsakove metu pasakė jai, kad pirks žemės sklypus tomis pačiomis sąlygomis, kurias siūlė atsakovė. Tada NŽT el. paštu atsiuntė formą, kurią jam reikėjo užpildyti. Daugiau bendravimo tarp jo ir atsakovės šiuo klausimu nebuvo. Dėl to, kad sutikime, siųstame NŽT nurodyta (duomenys neskelbtini), tai čia yra rašymo apsirikimas. Atstovas nežino, ar ieškovo E. pristatymo dėžutė buvo aktyvuota. Ieškovas į laiškus atsakydavo užpildydamas formą ir išsiusdamas NŽT, siųsdavo galimai el. paštu nzt@nzt.lt. Galbūt siųsdavo ir kitu el. paštu, pvz. dvs@nzt.lt, tiesiog iš kurio el. pašto laišką gavo, į tą el. paštą automatiškai ir atsakė. Nors ieškovas tokių sandorių turėjo daug, tačiau tokia situacija susiklostė pirmą kartą. Ieškovo atstovas neneigė to, kad tarp ieškovo ir atsakovės D. K.-V. vyko pokalbis dėl to, jog atsakovė ketina kažkada pardavinėti sklypus. Gavęs laišką iš NŽT, ieškovas iškart į jį sureagavo, NŽT gavo jo laišką, ginčo dėl to nėra. Visi terminai skaičiuojami būtent nuo gavimo memento, todėl informavimo pareiga negali būti vykdoma formaliai. Ieškovas darė viską taip, kaip numatyta teisės aktuose. Tai, kad asmuo nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos, nėra pažeidimas, nesukelia jokios atsakomybės.
Atsiliepimas
9. Atsakovės D. K.-V. atstovė advokatė Loreta Selilionė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko visus argumentus, nurodytus procesiniuose dokumentuose. Pažymėjo, kad atsakovei nebuvo jokio skirtumo, kam parduoti žemės sklypus. Su ieškiniu nesutinka, kadangi mano, jog visa procedūra buvo atlikta tinkamai. (Duomenys neskelbtini) atsakovė kreipėsi į NŽT. NŽT atliko procedūras, siuntė laiškus dėl žemės sklypų ieškovui. Kadangi ieškovas deklaruojamą vietą buvo nurodęs adresu, kuriuo seniai negyveno, tie pranešimai, panašu, jo nepasiekė. (Duomenys neskelbtini) atsakovę notaras informavo, kad reikia, jog nuomininkas užpildytų parengtą formą, todėl atsakovė paskambino ieškovui ir pranešė, jog ketina parduoti sklypus, ieškovas pokalbio metu tam neprieštaravo, atsakovė paprašė jo el. pašto adreso, kuriuo jam persiuntė notaro paruoštą formą. Sutikimo formos ieškovas nepasirašė ir jos neinformavo, jog sklypus nori pirkti, nenurodė, jog prieštarauja jų pardavimui. Ginčo sandorį atsakovė sudarė tik sulaukusi NŽT pažymų, kuriomis atsakovei buvo leista parduoti ginčo sklypus pasirinktiems asmenims. NŽT gavusi pranešimus, vieną pranešimą registruotu laišku, o kitą neregistruotu laišku, kaip pati nurodė rašytiniuose paaiškinimuose, išsiuntė ieškovui. Ginčas yra dėl to, ar tinkamai NŽT įvykdė pareigą informuoti ieškovą apie sklypų pardavimą. Procesiniuose dokumentuose yra pagrįsta, kodėl NŽT pasielgė teisingai išsiųsdama pranešimus ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tai yra normali iš įstatymo išplaukianti praktika, kad pranešimas siunčiamas deklaruotu adresu. NŽT gali išsiųsti kitais adresais, bet pareiga siųsti yra deklaruotu adresu, tai pažymima ir teismų praktikoje. Ieškovui neatsakingai vykdžius pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur jis faktiškai gyvena, dėl to kylančios neigiamos pasekmės turi tekti jam pačiam, o ne atsakovams. NŽT turi užtikrinti tinkamą išsiuntimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o ne įteikimą. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jam įteikti pranešimą turėjo per E pristatymo sistemą, tačiau tiek pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, tiek pagal E. pristatymo taisyklių nuostatas, kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą. Fizinis dokumentų pristatymas per E. pristatymo sistemą iš esmės grindžiamas asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Aprašas tik detalizuoja ŽŪPŽĮĮ nuostatas. Aprašo 7 punktas neprieštarauja ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatoms, o jį papildo. Siunta buvo siųsta registruotu ir neregistruotu laišku, tačiau abi siuntos buvo siųstos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tai, nepriklausomai nuo siuntimo būdo, ieškovas vis tiek jos nebūtų gavęs. Nėra atsakovės kaltės dėl susiklosčiusios situacijos, todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo praktikos – „pralaimėjęs moka“. Visa ši byla yra tik dėl ieškovo kaltės. Atsakovė sąžiningai atliko visus veiksmus, kuriuos turėjo atlikti. NŽT procedūras iš esmės taip pat įvykdė tinkamai, nepaisant kai kurių smulkių nukrypimų. NŽT turėjo siųsti deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tai ir padarė, todėl iš esmės neturi reikšmės, siunta buvo registruota ar ne. Išlaidos susidarė dėl ieškovo kaltės, jis tinkamai nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, po (duomenys neskelbtini) nepranešė atsakovei, kad nori pirkti sklypus, todėl atsakovams neturi tekti bylinėjimosi išlaidų našta. Ieškovo pareigų nevykdymas – gyvenamosios vietos nedeklaravimas, sąlygojo tai, kad jis prarado pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypus, kurią jam suteikia įstatymas.
10. Atsakovas A. V. posėdyje paaiškino, kad jie su atsakove L. V. sąžiningi, paprasti žmonės. Jiems atsakovė pasiūlė pirkti ginčo žemės sklypus. Iš pradžių kaina buvo didesnė, vėliau buvo sumažinta, jiems tai tiko, todėl jie sutiko sudaryti sandorį. Pirkimui pinigus pasiskolino iš banko, ilgą laiką tvarkė dokumentus. Visi kaime žinojo, kad jie perka žemę. Turėjo ieškovo kontaktus, tačiau su ieškovu patys nebendravo. Buvo nustebę, kai gavo šaukimą į teismą. Pats ieškovas galėjo su jais susisiekti ir pranešti, kad jis nori pirkti sklypus.
11. Atsakovė L. V. nurodė, kad atsakovė jiems pasiūlė ginčo žemės pirkti sklypus, jie pagalvojo, jog būtų visai gerai praplėsti savo valdas, o ateityje viskas atitektų vaikams. Pinigų neturėjo, todėl iš banko pasiėmė paskolą. Susiklostė situacija, kad šiuo metu jie teisme, turi mokėti pinigus advokatui, nors jie čia visai dėl nieko nekalti. Ieškovas neatėjo pas juos, nepakalbėjo, o iškart į teismą kreipėsi.
12. Atsakovų A. ir L. V. atstovas advokatas Arvydas Aranauskas nurodė, kad atsakovai nėra kalti dėl šios situacijos, jie skaudžiai reaguoja į šią situacija, jie šioje situacijoje jokios įtakos procesui padaryti negalėjo, todėl į tai teismas turėtų atsižvelgti. Ieškovas šioje situacijoje akivaizdžiai gudrauja. Parduoti buvo du sklypai ir vienas sklypas su statiniu. Visas šis paketas buvo siūlytas pirkti ir galiausiai buvo sudarytas sandoris. Ieškovui, ką galima suprasti iš visos situacijos, buvo reikalinga tik žemės ūkio paskirties žemė, todėl jis laukė iki paskutinės minutės pasiūlymo pakeitimo, o kai suprato, kad praleido pasiūlymą, nusprendė teikti ieškinį. Jeigu teismas pripažintų, kad ieškinys pagrįstas, tai sukurtų dar vieną teisinį ginčą, kadangi atsakovai nekilnojamuosius objektus įsigijo bendrai, kaip vieną vienetą. Jie ribojasi ne tik tarpusavyje, iš abiejų pusių, jie ribojasi tiek su atsakovams priklausančiais sklypais, tiek jų sūnui priklausančiais sklypais. Ieškovas nori konsoliduoti savo žemės valdas, bet tai nėra galima, kadangi žemės sklypai yra įsiterpę tarp atsakovų sklypų. Atsakovai visais atvejais patirtų ženklias išlaidas, kadangi jie yra pasiėmę paskolą, moka palūkanas, netektų dalies nekilnojamojo turto. Iš bylos medžiagos ir teisinio reguliavimo, akivaizdu, kad NŽT tinkamai informavo ieškovą apie teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Reguliavimas numato, kad pranešimai siunčiami registruota pašto siunta, 15 dienų laukiama ir, jeigu nesulaukiama to pranešimo, laikoma įteikta po 3 dienų. Jeigu teigtume, kad svarbus yra ne išsiuntimas, o įteikimas, tai turbūt 50 proc. turto savininkai apskritai žemės ūkio paskirties objektų negalėtų parduoti, nes negalėtų užtikrinti įteikimo. Ieškovo pareiga buvo deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir tos vietos adresu priimti jam siunčiamas siuntas, todėl, šiuo atveju nedeklaravus savo gyvenamosios vietos, visa rizika dėl šios pareigos nevykdymo turi tekti pačiam ieškovui. Nesvarbu, ar buvo siųsta registruota siunta ar ne, vis tiek ji nepasiektų ieškovo, kadangi jis nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Neatmestina tai, kad ieškovui buvo žinoma, jog parduodamas nekilnojamasis turtas, jis tikėtina, gal ir siuntė pranešimą, bet jo neišsiuntė, o kai gavo NŽT laišką el. paštu, suprato, kad nekilnojamasis turtas parduodamas, išsiuntė seniai užpildytą pranešimą, bet laiške buvo informuota, jog tas panešimas automatinis ir į jį nereikia atsakinėti. Ieškovas, kuris ne pirmą kartą dalyvavo tokio pobūdžio sandoriuose, visą laiką bendravo el. paštu, kaip pats teigia, turėjo žinoti, kokiu el. paštu turi vykti bendravimas su NŽT. Nėra jokių prieštaravimų tarp Aprašo ir ŽŪPŽĮĮ nuostatų, kadangi Apraše detalizuojamos įstatymo nuostatos. Ieškovas valdo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties sklypus, jis turi patirties, puikiai žino visas procedūras ir tvarką, kaip yra parduodami žemės ūkio paskirties sklypai. Sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad yra smulkus procesinis pažeidimas – registruota ar neregistruota siunta. Procesiniuose dokumentuose yra nurodyta teismų praktika, kuri gali būti aktuali šiai bylai. Ieškovo nurodyta teismų praktika neatitinka nagrinėjamos situacijos. Ieškovas nebuvo apdairus ir atsakingas, įgyvendindamas savo teisę įsigyti pirmumo teise nekilnojamąjį turtą – nedeklaravo gyvenamosios vietos, dėl ko negavo pranešimo, be to, tinkamai neišsiuntė NŽT laiško, kadangi siuntė el. paštu, kuris yra automatinis atsakiklis. Jei teismas pripažintų, kad sandoris turi būti panaikintas, tai teismas galėtų pasisakyti dėl NŽT veiksmų teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
13. Ieškovas yra ūkininkas (e. bylos t. , b. l. 54), jis yra sudaręs ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurių unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, sklypai buvo išnuomoti iki (duomenys neskelbtini). Minėta nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre (e bylos t. 1, b. l. 36-37).
14. NŽT (duomenys neskelbtini) gavo atsakovės D. K.-V. pranešimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad parduoda 0,1539 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, pranešime nurodoma, kad žemės sklypo pardavimo kaina – 410 Eur, kad pagal (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį parduodamą žemės sklypą naudoja ieškovas.
15. NŽT (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ ieškovas buvo informuotas, kad atsakovė D. K.-V. NŽT pateikė pranešimą apie parduodamą žemės sklypą ir jam pasiūlyta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti arba atsisakymą pirkti parduodamą žemės sklypą.
16. NŽT, negavusi iš pirmumo teisę turinčio asmens sutikimo pirkti parduodamą žemės sklypą, sulaukusi teisės aktuose nustatyto termino pabaigos, (duomenys neskelbtini) išdavė atsakovei D. K.-V. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“.
17. NŽT (duomenys neskelbtini) gavo atsakovės D. K.-V. pranešimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame atsakovė nurodė, jog parduoda 2,4793 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta, kad žemės sklypo pardavimo kaina – 6 600 Eur, kad pagal (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartį parduodamą žemės sklypą naudoja ieškovas.
18. NŽT (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ ieškovas buvo informuotas, kad atsakovė D. K.-V. NŽT pateikė pranešimą apie parduodamą žemės sklypą ir jam pasiūlyta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimą pirkti arba atsisakymą pirkti parduodamą žemės sklypą.
19. NŽT, negavusi iš pirmumo teisę turinčio asmens sutikimo pirkti parduodamą žemės sklypą, sulaukusi teisės aktuose nustatyto termino pabaigos, (duomenys neskelbtini) išdavė atsakovei D. K.-V. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“.
20. (Duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku (priedas Nr. 3) atsakovė D. K.-V. atsiuntė ieškovui (duomenys neskelbtini) pranešimą (priedas Nr.4), kuriuo ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.495 straipsniu, pranešė ieškovui, kad ji parduoda savo pasirinktiems pirkėjams jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius ir ieškovo nuomojamus ginčo žemės sklypus. Šis pranešimas ieškovui buvo išsiųstas ir paštu ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) (e. bylos t. 1, b. l. 144-145).
21. (Duomenys neskelbtini) į el. paštą (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1, b. l. 40) NŽT atsiuntė ieškovui (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. , b. l. 41-45), kuriuo ieškovas informuojamas, kad jis turi ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
22. (Duomenys neskelbtini) gavęs minėtą NŽT raštą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas tą pačią dieną elektroniniu laišku (priedas Nr.7) pateikė NŽT sutikimą pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. , b. l. 49-50)
Dėl ieškovo informavimo apie sklypų pardavimą
23. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).
24. Vienas iš įstatymo reguliuojamų nuosavybės teisės ribojimų įtvirtintas ŽŪPŽĮĮ (šiam ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d.). Minėto įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad įstatymo reguliavimu siekiama užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas, sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą.
25. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai –CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne trumpiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą ( as) sutartį (-is), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje išvardytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis – fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo – juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – juridinis asmuo) pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme.
26. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (-us), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą kartu su kitais parduodamais žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai tarpusavyje ribojasi. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos šį pranešimą perduoda NŽT. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį NŽT teikiamas, jeigu CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis. Jeigu su pranešimu apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas NŽT pateikia besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinius atsisakymus pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina pateiktus dokumentus ir išduoda pažymą, kad žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti pasirinktiems asmenims.
27. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos praneša per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu) parduodamo žemės sklypo naudotojui (-ams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus planuojama panaudoti visuomenės poreikiams, ir žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai NŽT ar valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui. NŽT informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia NŽT interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis pirmumo teisei.
28. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalis).
29. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti aptartos pardavimo tvarkos pažeidimo padariniai – jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ŽŪPŽĮĮ nuostatas, yra nurodęs, kad nustatytas reguliavimas reiškia, jog: pirma, žemės ūkio paskirties žemės savininkas negali visiškai laisvai ja disponuoti – norėdamas parduoti nuosavybės teise turimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis privalo per NŽT pasiūlyti jį įsigyti pirmumo teisę turintiems asmenims, atitinkamai pirmumo teisę turinčių asmenų interesas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę yra ginamas įstatymo; antra, ŽŪPŽĮĮ nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties sklypais, taip pat nustatyti parduodamos žemės kainą bei kitas pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022, 36 punktas).
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pvz., sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016, 30 punktas; ir kt.). Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, tik tai, kad buvo pažeista pirmenybės teisė pirkti sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020, 24 punktas).
32. Ieškovas pareikštu ieškiniu būtent ir prašo perkelti jam žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pirkėjo teises ir pareigas pagal D. K. V., L. V. ir A. V. sudarytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad jis nupirko iš D. K. V. žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), bei priteisti iš jo L. V. ir A. V. po 3 505 Eur, atlyginant jiems pagal (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainą.
33. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ginčo sandorio sudarymo metu būtent ieškovas turėjo pirmumo teisę pirkti jo nuomotą 2,4793 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1539 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
34. Kaip jau minėta, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmuo savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos. Su ieškiniu pateikti NŽT interneto svetainės duomenys (e. bylos t. 1, b. l. 52-53) patvirtina, kad joje ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo apie ginčo žemės sklypų pardavimą nėra.
35. Ieškovo teigimu, NŽT (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis gavo tik (duomenys neskelbtini), kai jį NŽT jį atsiuntė el. paštu, ir tą pačią dieną pateikė NŽT sutikimą pirkti tą žemės sklypą, o dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT pranešimo apskritai negavo.
36. Į bylą NŽT pateikti duomenys patvirtina, kad NŽT (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini). Registruotoji siunta nebuvo atsiimta gavėjo pašte per nustatytą laiką ir grąžinta NŽT. Tuo tarpu NŽT (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) paprasta (neregistruota) pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi siunta buvo neregistruota, NŽT neturi galimybės pateikti duomenų apie jos įteikimą ieškovui (2025 m. rugpjūčio 13 d. NŽT pateiktas dokumentas DOK-4210).
37. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas buvo tinkamai, t. y. nepažeidžiant ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje numatytos procedūros, informuotas apie pirmiau nurodytus parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Ieškovas laikosi pozicijos, kad informavimas apie pirmumo teisę pirkti žemės paskirties žemės sklypus turi būti realus, NŽT nepakanka pranešimu išsiųsti vien tik deklaruotu adresu.
38. Kaip minėta, pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalį NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos praneša per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu).
39. Lietuvos Respublikos viešojo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, taip pat numatyta, kad, kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu.
40. Jeigu gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė nėra sukurta ar aktyvuota, jos adresas yra nežinomas arba siuntėjas pasirenka elektroninės siuntos fizinį pristatymo būdą, suformuotas elektroninės siuntos nuorašas, kurį sudaro elektroninio voko ir visų elektroninės siuntos priedų nuorašai, pristatomas gavėjui fiziniu pristatymo būdu Lietuvos teritorijoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų, Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo šios sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo ir tarifo nustatymo“ (toliau – Elektroninių siuntų pristatymo taisyklės) 38 punktas).
41. E. pristatymo sistemos funkcijos: formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti elektronines siuntas, fiksuoti kvalifikuotomis elektroninėmis laiko žymomis, teikiamomis kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo, elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą, gavimą, kitaip tvarkyti elektronines siuntas, įskaitant siuntų formavimą ir siuntimą gavėjams pagal siuntėjo nurodytą ar gavėjo deklaruotos gyvenamosios vietos arba buveinės adresą, taip pat tvarkyti su elektroninėmis siuntomis susijusius duomenis (Elektroninių siuntų pristatymo taisyklių 6.1 papunktis).
42. Nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis (duomenys neskelbtini) būtų turėjęs sukurtą ir aktyvuotą E. pristatymo dėžutę, atitinkančią Elektroninių siuntų pristatymo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus. Pažymėtina, kad E. pristatymo dėžutė nėra ir negali būti tapatinamas su asmens naudojamu el. paštu. Taip pat byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų deklaravęs NŽT, jog institucija su juo turėtų kontaktuoti būtent šiuo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) NŽT ieškovui atsiuntė (duomenys neskelbtini) pranešimą į minėtą el. paštą, nėra pakankama patvirtinti tai, jog NŽT turėjo žinoti šį ieškovo el. pašto adresą ir su juo kontaktuoti turėjo būtent tuo el. paštu. Kaip paaiškina pati NŽT (duomenys neskelbtini) teismui pateiktame dokumente „Dėl teismo įpareigojimo vykdymo“, tai (duomenys neskelbtini) pats ieškovas kreipėsi į NŽT ir informavo, kad nėra gavęs jam adresuotų pranešimų, todėl pranešimas ir buvo išsiųstas ieškovui minėtu el. paštu.
43. Taigi, nesant sukurtai fizinio asmens elektroninio pristatymo dėžutei arba jai esant neaktyvuotai, NŽT pranešimai pirmenybės teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turintiems asmenims galiausiai vis tiek siunčiami pašto siunta.
44. NŽT veiksmus, gavus žemės ūkio paskirties žemės savininko pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, reglamentuoja NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintas Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas (Aprašas).
45. Aprašo 5.2 papunktyje nustatyta, kad NŽT teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gavimo dienos Lietuvos Respublikos gyventojų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką (jeigu parduodamo žemės sklypo naudotojai ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkai yra fiziniai asmenys); 5.4 papunktyje numatyta, kad raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas: 5.4.1. parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), jeigu jis (jie) naudojo šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis).
46. Asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, savo sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (Aprašo 2 priedas) ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo NŽT interneto svetainėje arba pranešimo apie parduodamą žemės sklypą gavimo dienos. Laikoma, kad asmuo pranešimą gavo, praėjus 3 darbo dienoms nuo asmeniui pristatyto akcinės bendrovės Lietuvos pašto pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą (Aprašo 7 punktas).
47. Nors, kaip teisingai nurodo ieškovas, Aprašo nuostatos nebuvo koreguotos 2024 m. sausio 1 d. priėmus ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio pakeitimus, tačiau sutiktina su atsakovais, kad Aprašo 5.2 ir 5.4 papunkčiai ir 7 punktas, kuriuose kalbama apie tai, kad NŽT turi nustatyti pirmenybės teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir išsiųsti paštu jam pranešimą apie galimybę pasinaudoti tokia teise, ir kad laikoma, jog asmuo pranešimą gavo, praėjus 3 darbo dienoms nuo asmeniui pristatyto akcinės bendrovės Lietuvos pašto pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą, iš esmės neprieštarauja ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Priešingai, minėtos Aprašo nuostatos detalizuoja ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą informavimo apie parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus tvarką, kuri įstatyme suformuluota abstrakčiai.
48. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į iš Konstitucijos kylančią teisės aktų hierarchiją, ši Konstitucijos nuostata taip pat reiškia, jog teismas negali taikyti ir Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo įgyvendinamojo teisės akto, jis taip pat negali taikyti tokio poįstatyminio teisės akto, kuris prieštarauja įstatymui, taip pat kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų – principas, kad neturi būti taikomas teisės aktas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).
49. Poįstatyminis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, detalizuojantis ir konkretizuojantis įstatymuose nustatytas teisės normas, užtikrinantis įstatymų įgyvendinimą bei realizavimą, tačiau nekeičiantis paties įstatymo. Poįstatyminis teisės aktas priimamas kompetentingo organo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
50. Įvertinus ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d.) nuostatas, tiek ankstesnių redakcijų nuostatas, kuriose taip pat nebuvo sukonkretinta pranešimų siuntimo tvarka, ir Aprašo 5.2 ir 5.4 papunkčiuose numatytą reguliavimą, darytina išvada, kad Apraše yra detalizuoti procedūriniai pranešimo siuntimo / įteikimo klausimai.
51. Pastebėtina, kad NŽT savo atsiliepime dėl ieškovo argumentų, susijusių su Aprašo nuostatų prieštaravimu ŽŪPŽĮĮ nuostatoms nepasisakė, todėl ieškovo teiginys, kad atsiliepime NŽT neginčija to, kad jos priimtas Aprašas prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams, neatitinka tiesos.
52. Kaip stokojantys pagrįstumo atmestinas ir ieškovo argumentas, kad NŽT direktorius apskritai nebuvo įgaliotas patvirtinti Aprašą, todėl Aprašas buvo priimtas viršijus įgaliojimus. Pastebėtina, kad NŽT veiklą reglamentuoja ne tik ŽŪPŽĮĮ, bet ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. D1-393 patvirtinti NŽT nuostatai, kurių 19.3 papunktyje yra aiškiai nurodyta, kad NŽT direktoriaus leidžia įsakymus ir kontroliuoja jų vykdymą. Tai reiškia, kad NŽT direktorius turi diskrecijos teisę reglamentuoti konkrečių įstatymų įgyvendinimo tvarką.
53. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas šiuo atveju neįžvelgia pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar minėtos Aprašo nuostatos neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
54. Taigi iš nagrinėjamam ginčui aktualaus pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad nesant sukurtai fizinio asmens elektroninio pristatymo dėžutei arba jai esant neaktyvuotai, NŽT pranešimai pirmenybės teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčiam asmeniui (ieškovui) turėjo išsiųsti registruotu paštu ieškovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Laikoma, kad asmuo pranešimą gavo, praėjus 3 darbo dienoms nuo asmeniui pristatyto akcinės bendrovės Lietuvos pašto pranešimo apie adresato vardu gautą siuntą.
55. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinta visų fizinių asmenų pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą, tai reiškia, kad ieškovas taip pat turėjo pareigą tinkamai deklaruoti savo gyvenamąją vietą, kuri pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalį turėtų būti deklaruojama ten, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.
56. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju tiek NŽT (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“, tiek NŽT (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ buvo išsiųsti ieškovui jo deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini).
57. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pranešimą NŽT pirmumo teisę turinčiam asmeniui turėtų siųsti būtent deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Jeigu yra laikomasi šios pareigos, tai įstatymas neįpareigoja NŽT užtikrinti pašto siuntos įteikimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-84-467/2023, 48, 50, 53 punktai).
58. Ieškovas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, kad asmeniui turi būti sudaryta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise, remiasi jau minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-84-467/2023 48 punkto ištrauka: „ <..> pažymos, jog siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims išdavimas galimas tik tinkamai (realiai) raštu informavus pirmumo teisę pirkti turinčius asmenis”, tačiau pastebėtina, kad ši citata yra pateikta be konteksto. Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje ginčas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo kilo dėl to, kad pranešimas apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą buvo išsiųstas ne pirmenybės teisę turinčio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos, o jo darbovietės adresu. Esant šioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad teisės aktai neįpareigoja NŽT užtikrinti pašto siuntos įteikimo, tačiau minėtos bylos atveju reikšminga buvo tai, kad nebuvo įvykdyta pareiga pranešimą išsiųsti laikantis nustatytų reikalavimų, t. y. išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Be to, minėtos nutarties 54 punkte Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad siuntimas kitais adresas (ne deklaruotu adresu) galėtų būti tik kaip alternatyva nepavykus pranešimo įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau tai, priešingai nei bando įrodyti ieškovas, nėra NŽT pareiga.
59. Nors iš dalies ir pats remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-84-467/2023, pateiktais išaiškinimais, dublike ieškovas pateikia poziciją, kad ši nutartis neaktuali nagrinėjamai bylai, kadangi nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitė reguliavimas dėl NŽT pranešimų siuntimo būdų asmeniui, turinčiam pirmenybės teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Teismo vertinimu, ši ieškovo pozicija negali būti laikoma pagrįsta, kadangi, kaip jau buvo konstatuota pirmiau, net ir pasikeitus teisiniam reguliavimui, t. y. atsiradus nuostatai dėl NŽT pranešimų siuntimo per E. pristatymo sistemą, esminė nuostata, kad fiziniam asmeniui neturint sukurtos ir aktyvuotos E. pristatymo dėžutės, NŽT pranešimą jam vis tiek siunčia paštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, išliko, todėl nėra pagrindo nesivadovauti minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.
60. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovas, nei ŽŪPŽĮĮ, nei Aprašo nuostatos neįpareigoja NŽT užtikrinti pranešimo įteikimą, taip pat pranešimą pirmumo teisę turinčiam asmeniui siųsti jį Ūkininkų ūkių registro duomenų bazėje nurodytais rekvizitais ar dar kitais būdais aiškintis šio asmens gyvenamąją vietą.
61. Ieškovo nurodoma kasacinio teismo praktika, kurioje pateikti išaiškinimai dėl CPK 123 straipsnio 3 dalies, kuri reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems fiziniams asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018; 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-1120/2025), šiuo atveju remtis būtų teisiškai nepagrįsta, kadangi minėta praktika nėra tiesiogiai susijusi su NŽT pareiga siųsti pranešimus pirmenybės teisę turintiems asmenims apie žemės sklypų pardavimą. Pažymėtina, kad tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos.
62. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad NŽT (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ buvo išsiųstas ieškovui registruotu paštu jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Negavusi iš pirmumo teisę turinčio asmens sutikimo pirkti parduodamą žemės sklypą, sulaukusi teisės aktuose nustatyto termino pabaigos, NŽT (duomenys neskelbtini) išdavė atsakovei D. K.-V. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“. NŽT (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ buvo išsiųstas ieškovui jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas ieškovui neregistruotu paštu jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) NŽT, negavusi iš pirmumo teisę turinčio asmens sutikimo pirkti parduodamą žemės sklypą, sulaukusi teisės aktuose nustatyto termino pabaigos, (duomenys neskelbtini) išdavė atsakovei D. K.-V. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“.
63. Pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste minėtų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad NŽT iš esmės tinkamai atliko įstatyme numatytą informuoti ieškovą apie pirmumo teise įsigyti parduodamus ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
64. Ta aplinkybė, kad NŽT (duomenys neskelbtini) raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ išsiuntė paprasta (neregistruota) pašto siunta ieškovo deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi esminės reikšmės, kadangi, net ir tuo atveju, jei siunta būtų išsiųsta registruota pašto siunta, tai nebūtų pakeitę situacijos, kadangi akivaizdu, jog visos siuntos (tiek registruotos, tiek neregistruotos), siųstos ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu grįždavo siuntėjams neįteiktos. Pastebėtina, kad neįteiktas grįžo ir atsakovės D. K.-V. ieškovui paštu siųstas (duomenys neskelbtini) pranešimas (e. bylos t. 1, b. l. 145).
65. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas, siekdamas įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti parduodamus žemės sklypus, galėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis, t. y. kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl deklaruotos gyvenamosios vietos adreso patikslinimo, arba pasirūpinti, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siunčiamos pašto siuntos būtų priimtos. Ieškovui neatsakingai vykdžius pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur jis faktiškai gyveno, dėl to kylančios neigiamos pasekmės turi tekti jam pačiam, o NŽT ar atsakovams.
66. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo atstovas teismo posėdžio metu neneigė tos aplinkybės, jog pokalbių tarp ieškovo ir atsakovės D. K.-V. buvo, kas suponuoja išvadą, kad ieškovui apie atsakovės planus parduoti ginčo žemės sklypus buvo žinoma jau ir iki NŽT pranešimų išsiuntimo. Paties ieškovo į bylą pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad jis yra net (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties sklypų (jų dalių) savininkas (e. bylos t. 1, b. l. 55-65), ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ieškovas ne kartą yra sudarinėjęs tokio pobūdžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo sandorius. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo gerai žinoti, kaip vyksta tokių sandorių sudarymas, tačiau, net ir, kaip jis pats nurodo, (duomenys neskelbtini) iš atsakovės ir NŽT sužinojęs apie ketinimus parduoti žemės sklypus, matydamas, kad pranešimo, kurį jam NŽT atsiuntė el. paštu data yra (duomenys neskelbtini), nesiėmė iniciatyvos ir tiesiogiai į pačią atsakovę nesikreipė, nesidomėjo sandorio sudarymo data. Ginčo sandoris buvo sudarytas praėjus dviem savaitėms po to, kai ieškovas sužinojo apie galimą jo teisių pažeidimą. Jeigu, kaip teigiama ieškovo procesiniuose dokumentuose, jis itin buvo suinteresuotas ginčo sklypų pirkimu, tai jis po (duomenys neskelbtini) turėjo visas galimybes užkirsti kelią ginčo sandorio sudarymui, o to nepadaręs ir neatlikęs įstatyme numatytos pareigos tinkamai deklaruoti savo gyvenamąją vietą, turi prisiimti neigiamų padarinių kilimo riziką.
67. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, priežastys, dėl ko NŽT galiausiai ieškovui el. paštu persiuntė (duomenys neskelbtini), pranešimą, vertintinos kaip neturinčios reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, todėl dėl to plačiau nepasisakoma.
68. Dėl atsakovės D. K.-V. argumento, kad ieškovas nesilaikė NŽT pranešimuose nurodytos tvarkos, nustatančios, kokiu konkrečiu būdu NŽT turi būti informuojama apie asmens sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadangi sutikimą išsiuntė el. paštu dvs@nzt.lt, o ne pranešime nurodytu el. paštu nzt@nzt.lt, ir kad nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog NŽT gavo jo sutikimą, taip pat neapsisakoma, nes NŽT teismui pateiktuose dokumentuose neginčija tos aplinkybės, kad gavo ieškovo (duomenys neskelbtini) siųstą sutikimą įsigyti ginčo žemės sklypus.
69. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog NŽT pažeidė jo pirmenybės teisę pirkti ginčo žemės sklypus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70. CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
71. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
72. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, ieškinio netenkinus, atsakovai įgyja teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
73. Atsakovės D. K.-V. atstovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini)sąskaita faktūra Serija SF Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Serija SF Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Serija SF Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad atsakovė patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.
74. Atsakovų A. V. ir L. V. atstovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus ((duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Serija NEXUS Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Serija NEXUS Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Serija NEXUS Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimų pavedimai), patvirtinančius, kad ieškovai iš viso patyrė 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
75. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, į tai, kad atsakovų prašomos priteisti išlaidos yra tinkamai pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, atsakovei D. K.-V. iš ieškovo Č. O. priteistinas 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovams A. V. ir L. V. - 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu ir 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Č. O. (Č. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei D. K.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo Č. O. (Č. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. kiekvienam po 1 905,75 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkis Eur 75 ct).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.