Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.9.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.13.; 1.2.3.1.; 2.1.7.4.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.

2016 m. gruodžio 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-05-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, 2012-05-29 nutartimi bausmė pakeista areštu 45 paroms, bausmę atlikęs;

2) 2012-11-08 pagal BK 245 straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3) 2012-12-03 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, subendrinus su 2012-11-08 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui;

4) 2013-01-29 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-11-08 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, bausmę atlikęs;

5) 2015-05-21 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinus, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. gegužės 21 d.

6) 2015-07-02 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis bausmes subendrinus, laisvės atėmimu 3 metams.

2016 m. kovo 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Mindaugui K. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimą bausmę 3 metams subendrinus iš dalies sudedant su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausme 1 metams, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. liepos 2 d. Į paskirtą bausmę M. K. įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 19 d. iki 2015 m. liepos 2 d. ir pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, atlikta bausmė; teistumas neišnykęs, šiuo metu atliekantis paskirtą laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2014 m. balandžio 26 d., apie 0.30 val., prie tvenkinio, esančio šalia (duomenys neskelbtini) kelio, (duomenys neskelbtini) mieste, dėl mažareikšmės priežasties – sužinojęs, kad galimai buvo įžeistos jo pažįstamos merginos, sudavė A. G. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į galvą, dėl to nuo suduotų smūgių A. G. įkrito į tvenkinį ir mirė nuo mechaninės asfikcijos vandenyje. Šiais veiksmais jis A. G. tyčia nužudė.

Kaltinamasis M. K. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. balandžio 24 d., apie 19 val., jis su keturiomis draugėmis ir dviem vaikinais nuvyko prie ežero. Pasistatė palapines, gėrė alų. Apie 24 val., paėjęs kelis metrus nuo stovyklos, pamatė L. R., D. ir M.. Paklausus, kur buvo, jos iškart pasakė, kad prie jų priekabiavo, jas iškeikė. Buvo kartu su E. D., kuriam pasiūlė eiti išsiaiškinti kas ten yra. M. ėjo pirma ir rodė kelią, jie iš paskos ėjo link miškelio. Pamatė du asmenis, sėdinčius prie kranto. Iškart pradėjo sakyti „kam čia mažai vietos prie prūdo, kam kabinėjatės prie mergaičių“. Vienas stojosi, kuris buvo jam iš kairės pusės, jis jam sudavė smūgį, nuo kurio vaikinas nukrito ant žemės. Po to su antru vaikinu susikibo, bet vaikinas jam paėmė už rankos, jis jam nebegalėjo suduoti, todėl parvertė jį. Vaikinui sudavė kelis smūgius į veidą. Vaikinas buvo užsidengęs veidą, norėjo suduoti stipriau, pataikė į medį ir išsisuko ranką. Atsistojęs spyrė kelis kartus. Pasirodė T. V. ir pradėjo mušti tą vaikiną. Jis su E. bandė T. V. atitraukti. Atsisukęs pamatė, kad R. spardo vaikiną su juoda striuke ir ją atitraukė. Kitas vaikinas buvo apsikabinęs medį, jam iš nosies bėgo kraujas, jis prašė nebemušti, atsiprašinėjo, žadėjo daugiau nepriekabiauti. Jie parūkė ir parėjo į savo stovyklą. E. D. buvo kažkur dingęs. Nematė, kad prieš vaikinus E. D. butų naudojęs smurtą. Bet vėliau E. D. sakė, kad kažkuriam vaikinui buvo sudavęs. Nukentėjusiojo, kuris mirė, nepažinojo ir nėra matęs, apie jo mirtį sužinojo, kai buvo laikinai sulaikytas. Prieš tai apie vaikino mirtį sužinojo iš M. R., nes jai skambino kažkoks žmogus ir pasakė, kad yra dingęs žmogus, šis žmogus ieškomas. Jis pats paskambino tuo numeriu, paklausė, ar tikrai dingęs žmogus ir pasisiūlė padėti ieškoti. Galvojo, kad pradingo vienas iš tų vaikinų, kuriuos jie mušė, nežinojo, kad buvo dar ir trečias vaikinas. Nuėjo su T. V. ir juos sulaikė, nes buvo pasala.

2015 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 68–71) kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad sutiko L. R., E. D., T. V., M. J., visi susitarė važiuoti prie tvenkinių su palapinėmis, juos nuvežė D. mama. Turėjo alaus apie 6–8 butelius, degtinės ir sidro vieną „bambalį“. Kai atvažiavo, matė kitą laužą, nuo jų vaikinai buvo apie 70 m atstumu. Pasistatė palapines, vartojo alkoholį, kepė dešreles. Pamena, kad vienu metu grįžo merginos, jos pradėjo skųstis, kad kažkas kabinėjosi, jas iškeikė. Jis E. D. pasakė „einame, išsiaiškinsime“. M. J. ėjo kartu, rodė kelią. Jis pribėgęs pamatė du sėdinčius vaikinus. Buvo tamsu, veidus iš 2 m buvo galima matyti. Vienas vaikinas pradėjo stotis, tada jis jam kumščiu trenkė į veidą, vaikinas nukrito. Tada jis pasakė: „ko kabinėjies prie merginų, ar vietos neužtenka“. Į tai kitas vaikinas, su juoda striuke, atsakė: „mink nachui“, ir užsikabino už jo treningo. Jis bandė jam trenkti kumščiu, bet neišėjo, nes vaikinas sulaikė jo ranką. Tada tą vaikiną jis parvertė, ant jo užgriuvo ir sudavė jam kelis smūgius į veidą. Susilaužė ranką, nes pataikė į medį, ranka labai skaudėjo. Atsistojęs kelis kartus spyrė minėtam vaikinui. Po to atbėgo T. V. ir kiti. T. V. jo klausė, kas buvo, jis atsakė, kad vaikinai kabinėjosi. Vaikinas su juoda striuke T. V. paklausė, ar jis pažįsta „S.“. T. V. pasakė, kad nepažįsta. Vaikinas pasakė: „dabar jums „pize“ bus“. Į tai T. V. vaikinui spyrė, vaikinas tuo metu stovėjo. T. V. jam sudavė kelis smūgius, vaikinas vartaliojosi, jis šį vaikiną kėlė. T. V. jį vis mušė kojomis ir rankomis, jis T. V. pasakė baigti mušti. Jis nuėjo pakalbėti su kitu, mažesniu vaikinu. Atsisukęs pamatė, kad vaikiną su juoda striuke muša merginos, jis atitraukė L. R.. Atsimena, kad jaunesnis vaikinas buvo apsikabinęs medį, sakė: „mes nieko nedarėme, atsiprašome, atsiprašome, nemuškite“. Daugiau nieko nemušė. Po to grįžo prie savo palapinių. Nueidamas jis toje vietoje paliko tuos du vaikinus, kuriuos mušė. Tų vaikinų nepažino. Jis pirmam sudavė jaunam vaikinui. Trečio vaikino nematė. Muštynių metu matė, kad kažkas švietė. Nematė, kad kas ieškotų trečio vaikino, nes jis buvo užsiėmęs su minėtais dviem vaikinais, kuriuos mušė. Po muštynių E. D. paklausė, kodėl jis nesimušė, E. D. atsakė: „jei būčiau sudavęs vieną smūgį, visi būtų parkritę“. Tada E. D. pasakė, kad trečias vaikinas pabėgo. Vandenyje nei vieno vaikino nematė. T. V. į įvykio vietą atėjo po jo, todėl negalėjo sumušti G. S. pirmas. Kai jis atbėgo, du vaikinai sėdėjo šalia vienas kito per žingsnį. Negali pasakyti, ar kas nors buvo už kelių metrų, nes pradėjo muštis ir nesižvalgė aplinkui. Kai sudavė pirmą smūgį, vaikinas nukrito ant žemės jam prie kojų, paskui jis atsistojo, jam iš nosies bėgo kraujas, jam M. J. švietė į veidą. Matė M. J., kuri stovėjo už 3–4 žingsnių ir kažką šaukė. Antrą vaikiną parvertė netoli vandens, nepamena, kad jis būtų įkritęs į vandenį ir kad tik galva iš vandens matytųsi. Žino, kad nustatyta, jog A. G. irgi gavo į nosį. Nežino, nuo ko jis gavo. Jeigu iš tų dviejų vaikinų, kuriuos jis sumušė, vienas buvo A. G., tai galėjo jam suduoti. Tas vaikinas, kuris nesikėlė, negalėjo įkristi į vandenį, nes iki vandens buvo apie 3 metrus. Neįsivaizduoja, kaip A. G. atsidūrė vandenyje, būtų tai matęs. Negali pasakyti, kaip buvo apsirengęs tas vaikinas, kuris nukrito ant žemės. Vienas vaikinas buvo su juoda striuke. Tas, kuriam pirmam sudavė, paskui stovėjo, kalbėjosi su M. J.. Prie palapinių gyrėsi, kad sumušė du vaikinus. Jis viską atsimena, ką darė, o ką darė kiti, negali pasakyti. Vaikiną su juoda striuke, kuriam buvo nuplyšusi rankovė, jis mušė antrą. Tą patį vaikiną mušė jis, T. V. ir merginos.

2014-05-02 įtariamojo M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole (4 t., b. l. 86–91) užfiksuota, kad jis parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie tvenkinio, kur įvykio dieną kartu su draugais iškylavo. Išgirdę merginų balsus, kartu su E. D. ėjo link jų. Sutiktos merginos pasakė, kad nepažįstami vaikinai norėjo jas įstumti į vandenį, priekabiavo. Kartu su E. D. ir M. nuėjo į tą pusę, kur girdėjosi vaikinų balsai. Parodė vietą, kur vyko muštynės. Pamena, kad buvo du vaikinai. Tikslios vietos, kur vyko muštynės, parodyti negalėjo, nes buvo labai girtas. Pamena, kad gal buvo du vaikinai, trečio vaikino nepamena dėl girtumo. Pamena, kad mušant vaikiną, kuris buvo prie medžio, vaikinas galėjo įkristi į vandenį. Vėliau atėjo T. V., kuris mušė tą patį vaikiną.

2015 m. spalio 29 d. teisiamajame posėdyje (4 t., b. l. 179–180) nukentėjusysis A. G. parodė, kad nužudytasis A. G. jo sūnus. Nors su R. G. nutraukė santuoką ir jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau su sūnumi palaikė santykius. Sūnus vieną vasarą gyveno pas jį (duomenys neskelbtini), nupirko sūnui automobilį, išnuomojo butą (duomenys neskelbtini). Apie sūnaus mirties aplinkybes nieko nežino. Reiškia civilinį ieškinį 25 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Su sūnumi bendraudavo per „Skype“, telefonu, kai grįždavo į Lietuvą, vykdavo prie jūros, į Rygą. Dėl netekties jam labai blogai, pasikeitė bendravimas su žmonėmis. Nuo įvykio praėjo nemažai laiko, tačiau ta būsena nesikeičia ir niekada nepasikeis. Vartoja vaistus, kad nusiramintų.

Nukentėjusioji R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad tvirtina tuos pačius parodymus kuriuos davė 2015 m. spalio 29 d. ir nieko negali papildomai pasakyti.

2015 m. spalio 29 d. teisiamajame posėdyje (4 t., b. l. 180–181) nukentėjusioji R. G. parodė, kad žuvusysis A. G. jos sūnus. Balandžio 25 d. sūnus išėjo su vaikystės draugu G. S. ir R. R. išsikepti dešrelių. Jie turėjo eiti prie sodų tvenkinių. Nuo namų iki tvenkinių yra 15–20 minučių kelio. Išėjo apie 19.30 val. Jam tada buvo 20 metų. Išeidamas sūnus buvo blaivus, nes automobiliu buvo išvykęs apsipirkti. Išeidamas sūnus pasakė, kad gal nakvos pas G. S.. Sūnui telefonu paskambino 23.30 val., bet jis neatsiliepė. Dukra parašė žinutę, bet jis neatrašė. Ryte telefonu sūnui skambino, bet jis neatsiliepė, telefonas buvo išjungtas. Sūnaus lavoną rado kitą rytą po 11.00 val. toje vietoje, kur G. S. parodė. Apie įvykį žino iš kitų pasakojimų. G. S. pasakojo, kad kaltinamasis spyrė į galvą ir neleido išlipti ant kranto.

Niekada neturėjo problemų su sūnumi, nebuvo į mokyklą kviečiama dėl kokių nors jo prasižengimų. Iki šiol vaikšto pas gydytojus, vartoja vaistus: raminančius ir dėl miego sutrikimų. Sūnus studijavo viešąjį administravimą. Santykiai tarp vaikų buvo labai geri, jie gerai sutardavo. Dukra buvo ekskursijoje, kai brolis dingo. Ji labai išgyveno, verkė autobuse, nes sūnaus draugai D., A. ir N. jai skambino. Draugai jai skambino, nes galvojo, kad ji yra namuose, jie nežinojo, kad ji išvykusi į ekskursiją. G. skambino jai ir klausė, kur yra brolis. Ji po šiai dienai išgyvena. Tai atsiliepė sveikatai, nes po brolio mirties pradėjo labai sirgti. Ją buvo nuvedusi pas neurologą, gydytoja sakė, kad čia nuo emocinio sukrėtimo. Ji norėjo pamatyti brolio žudiką. Palaiko ieškinį 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

2015 m. lapkričio 6 d. teisiamajame posėdyje(5 t., b. l. 5–6) liudytojas G. S. parodė, kad kaltinamojo M. K. iki įvykio nepažinojo. R. R. ir A. G. kiemo draugai. A. G. buvo grįžęs atostogų ir visi trys nusprendė eiti prie tvenkinio išsikepti dešrelių. Yra trys tvenkiniai, nuo to, kur jie buvo, kitų tvenkinių nesimato. Prie tvenkinio nuėjo apie 18.00 val., laužą kūrė vėliau, R. R. nuėjo šakalių. Maždaug už 100 metrų matėsi praeinančios trys merginos. Jie jas pašaukė prisijungti prie jų, tačiau jų kekšėmis nevadino. Merginos prie jų neprisidėjo. Jie iškylavo, vartojo alkoholį, šnekėjosi. Apie 00.30 val. susiruošė eiti į namus, užgesino laužą. Ėjo siauru takeliu ir nuo laužo nuėjo apie 40 m. 2–3 metrų atstumu pirmas ėjo R. R., o jis ir A. G. ėjo iš paskos. T. V. užpuolė R. R., trenkė jam. Atpažino jį todėl, kad aukštas. Tada pribėgo prie jo ir A. G., spyrė jiems ir jis su A. G. įkrito į vandenį, nes tvenkinys buvo šalia. Jis paniro į vandenį, po to išniro. Matė, kad A. G. taip pat įkrito į vandenį, bet kaip jam sudavė, nematė. A. G. paniro, po to išniro. Vandens jiems buvo iki krūtinės. Jam nuo kranto buvo suduoti smūgiai koja į galvą ir jis vėl paniro. Smūgių buvo daug. Kai išniro, A. G. nematė. Lipant į krantą, krante vėl jį mušė, vėl įkrito į vandenį. Išgirdo šaukiant: „V.“ baik“. Girdėjo vyrišką balsą sakant: „kur dingo trečias“. Prisimena, kad jį R. R. traukė iš vandens, girdėjo, kaip kažkas pasakė, kad R. R. vestųsi jį namo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-04-28 apklausiamas kaip liudytojas G. S. (1 t., b. l. 75–77) (parodymai perskaityti 2014-11-06 teismo posėdyje) parodė, kad prie tvenkinio su A. G. gėrė trauktinę ir alų. Susiruošus eiti namo, prie laužavietės juos užpuolė du vaikinai ir merginos. Vienas vaikinas smogė G. R., kuris nuo suduoto smūgio nukrito ant žemės. Pamatė daugiau asmenų, pajuto smūgį koja į krūtinę ir įkrito į vandenį. Matė kaip tas pats vaikinas, kuris jam smogė, kažką padarė, sudavė smūgį ar tik pastūmė, A. G., kuris taip pat įkrito į vandenį (1 t., b. l. 75). 2014-09-18 parodė, kad einant kartu su A. G., atbėgo du vaikinai, girdėjo ir merginų balsus. Pajuto smūgį ir įkrito į vandenį. Jam iš paskos, sekundžių tikslumu, į vandenį įkrito ir A. G..

2016 m. kovo 15 d. teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 142–144) liudytojas G. S. parodė, kad konflikto su merginomis, kurios buvo trys, nebuvo, jos tik praėjo pro juos už medžių, gal 50–100 m atstumu, dar buvo šviesu. Jie jas užkalbino, klausė, ar jos nenori prisijungti. Jos nieko neatsakė ir nuėjo. Jokių kitokių žodžių nesakė. Namo susiruošė apie 24.00 val., tiksliai pasakyti negali, buvo visiškai tamsu. Nuo stovyklavietės nuėjo 20–30 m takeliu. Takelis siauras. Einant, juos iš priekio užpuolė. Priekyje ėjo R. R., o jis su A. G. ėjo iš paskos. Iš priekio išlindo siluetai, nepasakys 4 ar 5. Pamatė pirmą aukštą, veido nematė, matė siluetą, matėsi, kad vyras, ne mergina. Jis sudavė smūgį R. R., kuris nukrito ant žemės, tada puolė prie jų ir sudavė smūgius abiem, kadangi jie buvo arti tvenkinio, tai įkrito į tvenkinį. Jam sudavė tas aukštas vaikinas, A. G. irgi, nes kiti buvo jam už nugaros. Išniręs iš vandens, jautė, kad A. G. yra jam truputį už nugaros.

2014-05-20 liudytojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., b. l. 82–87) užfiksuota, kad jis parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, kur su R. R. ir A. G. buvo įkūrę stovyklavietę, kur degino laužą, gėrė alkoholį. Paėjus 20 metrų palei šio tvenkinio kraštą toliau, jis parodė vietą, kur buvo su A. G., kai ėjo namo, dar paėjus 3 metrus į priekį, parodė vietą, kur tuo metu ėjo R. R.. Jis parodė kryptį į miškelį, iš kurios atėjo nepažįstami vaikinai ir merginos. G. S. parodė vietą prie šalia tvenkinio augančio medžio, kur stovėjo su A. G., kai pajuto pirmą smūgį į galvą ir įkrito į vandenį. Nuo šios vietos iki tvenkinio krašto yra 2.90 m atstumas. Nusileidus arčiau vandens prie ten esančio medžio, G. S. paaiškino, kad norėdamas išlipti iš vandens, kabinosi į medžio šakas, tačiau pajuto smūgį į galvą ir paniro po vandeniu. Jo ūgis yra1.80 m., vandenyje buvo iki krūtinės.

2015 m. lapkričio 6 d. teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 3–4) liudytojas R. R. parodė, kad kaltinamojo M. K. nepažįsta. G. S. draugas, A. G. buvo kiemo draugas. Įvykio dieną visi trys išėjo prie tvenkinio kepti dešrelių. G. S. ir A. G. gėrė alkoholį, išgėrus alkoholį, ruošėsi eiti namo. Naktį einant į namus, juos užpuolė, jis gavo smūgį į galvą ir nugriuvo ant žemės. Nematė kas sudavė, nugriuvus ant žemės jam buvo suduota nuo 5 iki 10 smūgių. Girdėjo, kad jie šūkavo: „V.“. M. pasakė: „tas aštuntokas, baik „V.“. Dar girdėjo: „kur dingo trečias“. Tai pasakė vaikinas. Kai nugriuvo, nesistojo. Nematė ateinančių 4 vaikinų ir 2 merginų. Girdėjo, kad į vandenį kažkas įkrito. Ne vieną garsą girdėjo vandenyje, o pliaukšėjimus. Veiksmas vyko apie 5 minutes. Nematė ateinančių žmonių, smūgis buvo netikėtas. Nematė veiksmų draugų atžvilgiu. Jam pasakė, kad pasiimtų draugą ir eitų namo. G. S. buvo pusiau vandenyje, pusiau ant kranto. Priėjęs pakėlė, jam padėjo atsistoti. Galvojo, kad A. G. pabėgo. Užpuolikai nuėjo prie savo palapinės. Parsivedus G. S. namo, tėvas klausė, kas buvo. Pasakė, kad buvo muštynės. Tą naktį su tėvu važiavo pasiimti daiktų, nes liko G. S. „tašelė“ su pinigais. Niekas nedingo. Buvo nuėję pas A. G., bet durų niekas neatidarė. A. G. ieškojo policija. A. G. rado kitą dieną apie 20–30 m nuo tos vietos, kur poilsiavo.

2016 m. kovo 15 d. teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 34) liudytojas R. R. (5 t., b. l. 144–145) parodė, kad prie tvenkinio nuėjo vakarop, tikslaus laiko neatsimena. Nieko nežino apie konfliktą su merginomis. Namo susiruošė po 24.00 val. Ėjo išmintu takeliu, pamatė kažką ir nespėjo sureaguoti, gavo smūgį į galvą ir nugriuvo. Jis ėjo pirmas, o G. S. su A. G. ėjo 1–2 m atsilikę. Laužas liko toliau, atstumo negali pasakyti. MaT. mas buvo „sunkus“. Žmogaus, kuris sudavė smūgį, nematė. Atsistojo po 5–10 minučių, kai muštynės buvo pasibaigę. Gulėdamas ant žemės matė, kaip mergina mušė G. S. ir šaukė: „čia mane „kurva“ išvadino“. A. G. nematė, jo, atrodo vyras, klausė, kur dingo trečias.

2015 m. lapkričio 6 d. teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 4–6) liudytoja M. J. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį M. K., su kuriuo susipažino per L. R.. A. G. nepažinojo. Įvykio dieną L. R., T. , E. D.,V., D. J., M. K. ir ji nuvyko prie tvenkinio. Turėjo degtinės, sidro, alaus, palapines. Ji su L. R. ir D. J. nuėjo gamtinių reikalų. Iš kitos kompanijos joms pradėjo šaukti, girdėjo vandenyje garsus, kad kažkas pliuškenasi. Vaikinai šaukė negražiais žodžiais, kad ateitų, išvadino kekšėmis. Buvo labai tamsu, žmonių nematė, be to, medžiai užstojo. Jos išsigando ir grįžo prie palapinių šaukdamos. E. D. su M. K. pribėgo prie jų ir ji su jais nuėjo prie vaikinų. M. K. ir E. D. ėjo priekyje, ji iš paskos. Matė du asmenis, trečio nematė. Kai M. K. sudavė abiem, jie nukrito ant žemės. M. K. pasakė E. D., kad imtų vieną, o jis ims kitą. Kaltinamasis M. K. mušė G. S., o E. D. pasakė, kad „rankų į šūdą nekišiu“. Nematė, ar E. D. ką nors mušė. Vėliau atbėgo T. V.. Jis pradėjo stipriai mušti G. S., suplėšė striukę, bandė jį į vandenį įmesti. T. V. sudavė ir R. R.. V. V. ir D. J. taip pat mušė G. S., kai T. V. atsitraukė. G. S. gulėjo ant žemės, merginos jį spardė. Jis buvo netoli vandens. Kai stovėjo vandenyje iki pusės, laikėsi už šakos. Kai G. S. išlipo, T. V. mušė jį, L. R. ir D. J. jį spardė. Nežino, už ką jos spardė. E. D. jos paprašė telefono, kad pažiūrėti, kur trečias nubėgo. Jis užtruko 3–5 minutes. Ji trečio vaikino nematė, nematė, ar kaltinamasis M. K. mušė G. S. vandenyje.

2014-04-29 įtariamosios M. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., b. l. 166–173) užfiksuota, kad ji parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie tvenkinio, kur įvykio dieną kartu su L. R., T., E. D.,V., D. J., M. K. iškylavo. Kur kartu su L. R. ir D. J. nuėjo gamtinių reikalų. Kur bendravo su nepažįstamais vaikinais. Kur sutiko M. K. ir E. D., su kuriais nuėjo prie nepažįstamų vaikinų, o L. ir D. nubėgo kviesti T. V. ir V. V.. M. K. pasakė, kad vaikinai norėjo nuskandinti L., nors vaikinai to nesakė. Parodė, kad M. K. ir E. D. ėjo pirmi, o ji iš paskos. M. K. ir E. D. ėjo priekyje, ji iš paskos. Matė, kaip M. K. sudavė dviem vaikinams, tačiau nematė, kuriam pirmam. Matė, kaip vienas vaikinas nuo suduotų smūgių įkrito į vandenį, tačiau nematė, kuris. E. D. kalbėjo su R. ir smurto nenaudojo. Ar vaikinai buvo trys ar du, negali pasakyti, nes buvo tamsu. Atbėgęs T. V. mušė tą patį vaikiną, kurį mušė M. K.. Parodė vietą, kurioje E. D., paprašęs jos telefono, nuėjo ir grįžo po 2–3 minučių.

2015 m. lapkričio 6 d. teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 6–7 ) liudytoja L. R. parodė, kad įvykio dieną prie tvenkinio buvo: ji, D. J., M. J., V. V., M. K., T. V., E. D.. Pasistatė palapines, turėjo alkoholio. Prie tvenkinio nuvažiavo apie 18.00 val., dar nebuvo tamsu. Kitoje pusėje matė laužą. D. J., M. J. ir ji nuėjo gamtinių reikalų, ėjo į kitą pusę, ne ten, kur laužas. Nuo stovyklavietės nuėjo nemažą atstumą, prie tilto. Grįžtant atgal, pašaukė bernai, jos atgal atsišaukė. Jos jų nematė, tik girdėjo. Eidamos garsiai kalbėjosi, tai jie gal išgirdo. Neatsimena, ką jie šaukė. D. J. sušuko: „pisk nachui“. Jos buvo išgėrusios, bet nedaug. Jau buvo tamsu, nieko nematė. Jos sukliko ir nubėgo prie palapinių. M. K. su E. D. ėjo link jų ir jos pasakė, kad bernai prisikabino. M. K., E. D. ir M. J. nubėgo link tos vietos, o ji su D. J. nuėjo pakviesti T. V. ir V. V.. Tada visi keturi nubėgo į tą vietą. Ant kalniuko matė R. R., jį žinojo iš matymo. G. S. buvo sumuštas ir gulėjo ant žemės, ne vandenyje. T. V. jam trenkė, po to ji įspyrė. T. V. taip G. S. spyrė, suplėšė striukę. D. J. jį tampė. Nematė, ar G. S. buvo vandenyje. E. D. paprašė M. J. telefono, kad pasišviesti, nes trečias vaikinas kažkur pabėgo. Jis nuėjo, bet greitai grįžo. Trečio vaikino nematė.

2014-04-30 įtariamosios L. R. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t., b. l. 9–14) užfiksuota, kad ji parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie tvenkinio, kur įvykio dieną kartu su draugais iškylavo. Kur kartu su M. ir D. nuėjo atlikti gamtinių reikalų. Kur bendravo su nepažįstamais vaikinais. Kur sutiko M. K. ir E. D.. Kur ji ir D. nubėgo kviesti T. ir V., o M. kartu su M. K. ir E. D. nuėjo į vietą, kur buvo nepažįstami vaikinai. Pakvietus T. ir V., nuėjo į tą pusę, kur buvo nepažįstami vaikinai. Priėjus tą vietą, parodė, kad sumuštą vaikiną, kuris buvo šlapias, gulintį ant žemės, ji mušė, mušė ir D. Tą patį vaikiną mušė T. V. ir M. K. Parodė, kad E. prašė M. telefono, pasišviesdamas juo nuėjo, grįžo po 3–5 minučių.

2015 m. lapkričio 30 d. teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 48–49) liudytoja D. J. parodė, kad 2014-04-26 prie tvenkinio buvo: ji, V. , L. R., M. J., M. K., T. , E. D.. Ten nuvyko apie 20.00 val., gėrė alų, degtinę, šalta nebuvo. Ji, L. R. ir M. J. nuėjo gamtinių reikalų prie tiltelio. Grįžtant atgal, joms pradėjo šaukti vaikinai, kad išprievartaus. Ji nusikeikė. Vaikinai buvo miškelyje. Priėjus tiltelį, išgirdo šaukiant, o vėliau žingsnius, šakos traškėjo, todėl jos, klykdamos nubėgo prie savų, nes išsigando. Jas pasitiko M. K. ir E. D., jos pasakė, kas nutiko. M. J., kaltinamasis M. K. ir E. D. nuėjo prie tų vaikinų, o ji su L. R. nuėjo prie palapinių pakviesti T. V. ir V. V.. Jos juos pažadino ir visi nuėjo į įvykio vietą. Kai nuėjo, pamatė, kad R. R. stovėjo ir šnekėjo su M. J.. Kaltinamasis M. K. mušė G., trenkė jam stovinčiam ranka. G. S. buvo nugriuvęs, kai atbėgo T. V., kuris pradėjo mušti G. S.. Iš pradžių T. V. norėjo mušti R. R., bet M. J. jam pasakė: „nemušk, jis jau gavo“. Nematė, kur T. V. sudavė gulinčiam G. S., mušė rankomis. Ji su V. V. traukė T. V. nuo gulinčiojo. Ji taip pat trenkė G. S. už tai, ką pasakė, nes manė, kad tai jis pasakė, kad išprievartaus. Jis, mušamas, keikėsi: „eikit nachui“. Sudavė apie 5 smūgius, neatsimena, kur. L. R. taip pat jį mušė. Kaltinamasis M. K. ramino T. V., E. D. patraukė jį šalin. Trečio vaikino nematė. Kaltinamasis M. K. su V. V. pastatė G. S. ant kojų ir liepė R. R. vesti namo. Jie grįžo prie palapinių.

2014-04-29 įtariamosios D. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t., b. l. 44–49) užfiksuota, kad ji parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie tvenkinio, kur įvykio dieną kartu su draugais iškylavo. Kur kartu su M. ir L. nuėjo gamtinių reikalų. Kur bendravo su nepažįstamais vaikinais. Kur sutiko M. K. ir E. D.. Kur ji ir L. nubėgo kviesti T. ir V., o M. kartu su M. K. ir E. D. nuėjo į vietą kur buvo nepažįstami vaikinai. Pakvietus T. ir V., nuėjo į tą pusę, kur buvo nepažįstami vaikinai. Ten buvo du nepažįstami vaikinai. Parodė, kad sumuštą vaikiną, kuris gulėjo ant žemės, ji mušė, mušė ir L. Tą patį vaikiną mušė T. V. ir M. K.. E. D. stovėjo, prieš nieką smurto nenaudojo. Trečio vaikino nematė.

Liudytojas T. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis draugas, A. G. nepažinojo ir matęs nebuvo. 2015 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio metu buvo apklaustas, duotus parodymus patvirtina.

2014 m. balandžio 25 d. jis su draugais M., V., D. , E. ir kaltinamuoju M. K. išvyko į gamtą: į (duomenys neskelbtini), kur buvo du tvenkiniai. Turėjo alkoholio: alaus ir degtinės. Nuvyko apie 20 val., pasistatė tris palapines, susikūrė laužą ir pradėjo švęsti. Kiek šventė nepamena. Jis su V. nuėjo miegoti. Kiti liko prie laužo. Po kiek laiko kažkas atbėgo prie palapinės pajudino ir pasakė, kad vyksta muštynės. Nubėgęs pamatė, ne vien vaikinus, su kuriais atvyko, bet dar buvo du vaikinai, iš kurių vienas stovėjo, kitas sėdėjo. Iškarto pradėjo smurtą naudoti, tačiau nepamena ar prieš abu vaikinus smurtą naudojo. Į vandenį vaikino nebuvo įmetęs, į vandenį įbridęs nebuvo. Viskas galėjo vykti pusę valandos. Grįžus nebuvo kalbos, kad buvo dar vienas vaikinas. Anksčiau vaikinų nepažinojo ir po muštynių su jais nebuvo susitikęs.

2015 m. lapkričio 6 d. teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 2–3) liudytojas T. V. parodė, kad 2014-04-26 buvo prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) mieste: jis, E. D., M. K. ir keturios merginos: M., L., V., D. Vartojo alkoholinius gėrimus. Kitos kompanijos prie tvenkinio nematė. Jis buvo palapinėje kai jį pakvietė viena ar dvi merginos, pasakė, kad vyksta muštynės. Merginos sakė, kad prie jų tie vaikinai priekabiavo, todėl ir prasidėjo muštynės. Nuėjo į įvykio vietą už kokių 100–200 metrų. Buvo tamsu, sunku matyti. Ten buvo pora nepažįstamų ir jo kompanija. Jam viena iš merginų pasakė prie vieno vaikino nelįsti, nes tas vaikinas nepriekabiavo. Sudavė, neatsimena, kiek kartų, ranka ir spyrė koja. Į galvą trenkė ranka. To vaikino, kurį mušė, rūbai buvo drėgni. Nematė, ar vaikinas buvo įkritęs į vandenį. Tempė už striukės rankovės aukštyn, nes ten skardis. Rankovė buvo šlapia, ji nuplyšo. Tempė jį nuo kranto, užtempė ir sudavė. Apie trečią vaikiną, kai jį sulaikė, sužinojo iš pareigūnų, kad jis dingo. Jis jo nematė. Nesumuštam vaikinui liepė vestis namo tą sumuštą, o patys nuėjo į palapinę.

2014-06-29 įtariamojo T. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole (3 t., b. l. 39–42) užfiksuota, kad jis parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie tvenkinio, kur įvykio dieną kartu su draugais iškylavo. Vietą, kur merginų pakviestas, nubėgo ir pamatė du nepažįstamus vaikinus ir naudojo smurtą prieš vieną iš vaikinų, kurio striukės rankovė buvo šlapia, bet jis jo į vandenį nestūmė. Trečio vaikino nematė.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė liudytojo E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 129–131). Jis apklausiamas 2015-02-25 parodė, kad 2014-04-25, apie 21 val., jis su draugais M., L., V., D., T. bei M. atvyko prie tvenkinių, esančių (duomenys neskelbtini) miesto ribose, kur ketino stovyklauti su nakvyne. Stovyklavietėje kepė dešreles, visi gėrė įvairius alkoholinius gėrimus, bendravo. Nuo jų atvykimo į tą vietą praėjus maždaug 2 ar 3 valandoms, tikslaus laiko nežino, D. su L. iš stovyklavietės kažkur išėjo. Ar su jomis ėjo ir M., nebepamena. Ar prie to paties tvenkinio kur nors buvo kokių nors kitų asmenų, jis neatkreipė dėmesio. Netrukus po to, kai minėtos merginos nuėjo link miškelio, išgirdo iš tos pusės jų balsus, jos šaukėsi pagalbos, tačiau ką tiksliai šaukė, gerai neįsiklausė. Netrukus prie jų iš tos pusės atėjo L., D. ir M. . Kažkuri iš jų sakė, kad jas kažkas nori išžaginti. Jos sakė ir dar kažką, bet ką tiksliai, jis neįsidėmėjo. Tuomet M. paklausė jo „ar padėsi“, jis jam pasakė „ar vėl nori problemų prisidaryti“. Jie su M. K. nuėjo į tą pusę, iš kurios ką tik buvo grįžusios merginos. M. J. ėjo jiems iš paskos. Ar tuo metu su jais ėjo dar kas nors iš jų kompanijos, neįsidėmėjo. Jie nuėjo iki pamiškės, paskui, paėjus nuo tos vietos į mišką kokius 5–6 metrus, jis pamatė prie tvenkinio skardžio tris vaikinus, vienas iš jų sėdėjo ant žemės, kitas stovėjo, o maždaug už 2 ar 3 metrų nuo jų sėdėjo dar vienas vaikinas. Toje vietoje buvo tamsu, bet M. J. švietė telefono ekranu. Nuo tos vietos, kur minėti vaikinai buvo, šone matėsi 2 ar 3 metrų pločio nuokalnė, o už jos – tvenkinys. Tik jiems atėjus, M. K. iš karto pribėgo prie dviejų šalia vienas kito buvusių vaikinų, tai yra tų, vienas iš kurių sėdėjo, o kitas šalia stovėjo, ir sudavė abiem, vienam po kito, smūgius kumščiais. Tam, kuris stovėjo, sudavė tik kelis smūgius kumščiais, kur pataikė, jis tiksliai neįsidėmėjo, o tam, kuris sėdėjo, M. K. sudavė daugiau smūgių, tiek kumščiais, tiek kojomis, tačiau kiek tiksliai sudavė, nespėjo įsidėmėti, nes M. K. smūgius sudavė vieną po kito. Trečias vaikinas, kuris sėdėjo toliau nuo minėtų dviejų šalia vienas kito buvusių vaikinų, sėdėjo rankomis pasirėmęs galvą. Su vienu iš minėtų dviejų vaikinų jis kalbėjosi ir šis jam pasakė, kad jie buvo susimušę tarpusavyje, o dabar juos dar sumušė ir M. K.. Apie tai norėjo paklausti ir minėto trečio vaikino, kuris buvo toliau rankomis pasirėmęs galvą, tačiau, kai jis atsisuko į tą vietą, kur vaikinas prieš tai sėdėjo, jo ten nebebuvo. Jis nematė, kur tas vaikinas dingo, pamanė, jog jis pabėgo. Todėl paprašė M. J. telefono, kad pasišviesdamas galėtų to vaikino paieškoti. Kai M. J. davė jam savo telefoną, jis telefonu pasišviesdamas ėjo į priekį maždaug 20 ar 30 metrų, tačiau to vaikino niekur nematė, todėl sugrįžo atgal. Tuomet pamatė, kad vaikinas, kuriam M. K. prieš tai sudavė daug smūgių, jau buvo prie pat vandens. M. K. tuo metu prie jo jau nebebuvo. Kaip minėtas vaikinas atsidūrė prie pat vandens, jis nematė. Tačiau prie jo tuo metu, kai jis sugrįžo, jau buvo T. V., kuris tampė tą vaikiną ir sudavė jam smūgius kumščiais. Kiek T. V. tam vaikinui sudavė smūgių ir kur tiksliai pataikė, neįsidėmėjo. Jis bandė T. V. atitraukti nuo mušamo minėto vaikino, tai padaryti jam padėjo ir M. Po to matė, kad tam pačiam vaikinui sudavė smūgius D. ir L. Jam matant, prie tvenkinio mušamas vaikinas į tvenkinio vandenį pilnai įkritęs nebuvo. Tačiau, kadangi buvo mušamas prie pat vandens, mano, jog jis tikrai galėjo įmerkti kojas į vandenį. Tas vaikinas vilkėjo tamsios spalvos rūbus, tačiau kokius, tiksliai neįsidėmėjo. Paskui girdėjo, kaip T. V. su M. K. kalbėjo su stovinčiu jauno amžiaus vaikinu, apie ką kalbėjosi, jis negirdėjo. Pamena, jog girdėjo, kaip kažkuris iš jų pasakė tam vaikinui „pasiimk tą draugą“. Jis su D. sugrįžo į stovyklavietę, ten netrukus sugrįžo ir kiti draugai. Kažkas iš vaikinų pasakė, kad sušlapo, kuris taip pasakė, nepamena, tik matė, kad M. K. kelnės buvo sušlapusios. M. K. sakė, kad sušlapo batai ir gyrėsi, kad sumušė žmogų. Po to visi gėrė alkoholinius gėrimus, pasikalbėjo, o dar po kažkurio laiko visi nuėjo miegoti.

Ryte, apie 9 ar 10 val., jis su M. K. nuėjo į muštynių vietą, kur matė nuplėštą kažkokio juodos spalvos rūbo dalį, tačiau kokią, nepamena. Apžiūrėję tą vietą ir nieko ten neradę, sugrįžo į stovyklavietę, iš kur juos visus netrukus D. mama nuvežė į miestą, kur visi išsiskirstė.

Jo minėto trečiojo vaikino, kuris sėdėjo šiek tiek toliau nuo kitų dviejų buvusių vaikinų, jam matant niekas nemušė. Tuo metu, kai jis kalbėjo su vienu iš tų vaikinų dėl įvykusio konflikto, nematė, ką tiksliai darė M. K.. Ar M. K. tuo metu sudavė kokius nors smūgius ir minėtam trečiam vaikinui, kuris netrukus dingo, jis nematė. Tik pamena, kad tuo metu, kai kalbėjo su vienu iš tų vaikinų, girdėjo garsą, panašų lyg kažkas būtų kritęs į vandenį, tačiau kas tai buvo, nežiūrėjo. Tik netrukus po to garso atsisukęs nebematė minėto trečio vaikino. Tuo metu, kiek pamena, M. K. mušė kitą vaikiną. Išgirdęs garsą, panašų lyg kas nors būtų įkritęs į vandenį, nesuprato, kad tai galėjo būti garsas trečiam vaikinui krintant į vandenį, nes manė, kad tas vaikinas tiesiog paprasčiausiai iš tos vietos, kur sėdėjo, išsigandęs pabėgo. Todėl į tą garsą nekreipė dėmesio. Jei būtų supratęs, kad kažkas įkrito į tvenkinį, tikrai būtų švietęs į vandenį ir to asmens ieškojęs bei bandęs ištraukti, tačiau, kadangi manė, jog trečias vaikinas pabėgo, todėl ir ėjo jo ieškoti pasišviesdamas.

2014-04-30 įtariamojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t., b. l. 122–128) užfiksuota, kad jis parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie tvenkinio, kur įvykio dieną kartu su draugais iškylavo. Parodė vietą, kur eidamas kartu su M. K., sutiko kartu su jais buvusias merginas, kurios šaukė ateiti ir sakė, kad kiti nepažįstami vaikinai jas gąsdino. Parodo, kad M., eidama jiems iš paskos, sakė kur eiti. Parodė, kad atėjus prie kito tvenkinio, toje vietoje buvo trys vaikinai, iš kurių vienas stovėjo, o kiti du lygtai sėdėjo. Atėjus M. K. visiems vaikinams sudavė po smūgį. Vienas vaikinas nukrito ant žemės link tvenkinio, bet ar įkrito į tvenkinį, nematė. M. K. vaikinus mušė, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis. Jis smurto nenaudojo. Parodė vietą, kur M. K. sudavė smūgį vaikinui, kuris nukrito ant žemės ir galėjo įkristi į vandenį, bei toje pačioje vietoje mušė kitą vaikiną, kuris po suduotų smūgių įkrito į vandenį bei toliau buvo M. K. mušamas. Atėjęs T. V. mušė tą patį vaikiną, kurį mušė M. K.. Nematydamas trečio vaikino, bandė jo ieškoti, tačiau jo neradęs, grįžo į tą vietą, kur vyko muštynės.

2014-04-30 įtariamosios V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t., b. l. 80–84) užfiksuota, kad ji parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie tvenkinio, kur įvykio dieną kartu su draugais iškylavo. Kur kepė dešreles ir vartojo alkoholį. Kur ją ir T. V. iš palapinės pakvietė eiti atbėgusios L. ir D. Parodė vietą, kur T. V. naudojo smurtą prieš du vaikinus. Parodė, kad E. buvo nuėjęs į šalį, o grįžus prie palapinės, pasakė, jog buvo ir trečias vaikinas, bet jo nerado.

2014-04-27 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 37–38) užfiksuota įvykio vieta, esanti prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) mieste pakrantės. Paėjus pakrante, už 10 metrų nuo įvykio vietos, matyti laužavietė.

2014-04-27 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 39–49) konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinio krante, už 30 metrų nuo keliuko ir 4 metrai nuo tvenkinio krašto, yra vyriškos lyties lavonas. Ant lavono veido išorinių smurto žymių nesimato, galvos dešinės pusės pakaušio srityje 2,5x2 cm plote matosi nubrozdinimai. Nuo lavono 4,5 m vakarų kryptimi, prie kranto vandenyje, 30 cm gylyje, rastas mėlynos spalvos su oranžiniu apvadu rankinis laikrodis „ICE WATCH“.

2014-06-09 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53–54) konstatuota, kad A. G. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos vandenyje. Į tai nurodo taškinės kraujosruvos akių junginėse, po išoriniu širdies klodu ir plaučių krūtinplėvėmis, plaučių emfizema, tamsus skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų veninė pilnakraujystė, skystis pleištakaulio antyje. A. G. mirtis įvyko prieš 2–3 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2014-04-29 10 val. Mirusiojo A. G. kraujyje rasta 1,58 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Mirusiojo A. G. kūne rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje ir nosies nugarėlėje. Sužalojimai padaryti kietu (-ais) buku (-ais) daiktu (-ais), galimai tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, dviejų parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai A. G. padaryti prieš jo mirtį. Mirusiojo A. G. kūne kovos ar savigynos žymių nėra. Dėl patirtų sužalojimų A. G. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje.

2014-11-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 57) konstatuota, kad iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti tikslesnį A. G. mirties laiką. Nėra objektyvių teismo medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad A. G. po patirtų sužalojimų – poodinių kraujosruvų dešinėje kaktos pusėje ir nosies nugarėlėje – galėjo prarasti sąmonę.

2015 m. lapkričio 18 d. teismo pasėdyje (5 t., b. l. 67–68) ekspertas H. D. paaiškino, kad A. G. mirtis įvyko nuo mechaninės asfikcijos vandenyje, tą mirties priežastį nurodo tam tikri požymiai: taškinės kraujosruvos akių junginėse, po išoriniu širdies klodu ir plaučių krūtinplėvėmis, plaučių emfizema, tamsus skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų veninė pilnakraujystė, skystis pleištakaulio antyje. Mirtis įvyko 2–3 parų laikotarpiu iki lavono tyrimo.

Kūne buvo rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje ir nosies nugarėlėje. Kraujosruvos – tai audinių sumušimas ir ten išsiliejęs kraujas. Kadangi yra kraujosruvos, tai turėjo būti kažkoks trauminis poveikis kietu, buku daiktu būtent į tas sritis – kaktą ir nosį, nemažiau dviejų poveikių, kadangi tos kraujosruvos yra atskiros. Kadangi kraujosruvos yra išsidėstę skirtingose dalyse, nėra odos nubrozdinimų, kas yra būdinga griuviminei traumai, todėl labiau tikėtina, kad tai jos atsirado tiesioginio trauminio poveikio pasekoje. Tose kraujosruvose kažkokį žalojantį daiktą indentifikuojančių požymių nėra. Vertinant minėtus sužalojimus, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo, kadangi mirtis įvyko nuo paskendimo.

Dėl sąmonės praradimo po trauminio poveikio, tai tokių objektyvių teismo medicininių duomenų nėra, nes galvos smegenys nepažeistos. Tačiau galvos smegenų sukrėtimas įvyksta nuo smūgio, tai yra funkcinis dalykas, smegenyse niekur nesimatys, joks tyrimas neparodys, kad žmogus galėjo prarasti sąmonę. Šiuo atveju smegenys nepažeistos, lūžių nėra, negalima nei patvirtinti, nei atmesti, kad A. G. galėjo prarasti sąmonę nuo gautų trauminių poveikių.

Staigus patekimas į vandenį turi įtakos mirčiai. Buvo balandžio 26 d., vanduo šaltas, patekus šaltam vandeniui, spazmuojami viršutiniai kvėpavimo takai, balso plyšys.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas ir numatomas veikos padarinys. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-450/2011, 2K-428/2013, 2K-28-976/2015, 2K-322-511/2016).

Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo M. K., liudytojų M. J., L. R., D. J., T. V., G. S., R. R. parodymais, E. D. parodymais (parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje), nustatyta, kad 2014-04-25,vakare, dvi grupės asmenų: M. K., T. V., M. J., L. R., D. J., V. V. ir E. D.; G. S., R. R. ir A. G., iškylavo – kepė ant laužų dešreles, vartojo alkoholinius gėrimus, prie tvenkinių, esančių (duomenys neskelbtini) miesto ribose. Jie tarpusavyje nebendravo, tvenkiniai vienas su kitu nesiribojo. Vykstant iškylai, D. J., L. R. ir M. J. nueina atlikti gamtinių reikalų. Grįžtant atgal, tarp jų ir prie kito tvenkinio esančių vaikinų – G. S. ir A. G., kyla žodinis konfliktas, joms atrodo, kad vaikinai joms grasina išžaginimu ar kitokia prievarta. Apie tai jos pasako sutiktiems kaltinamajam M. K. ir E. D.. M. J. kaltinamajam M. K. ir E. D. rodo vietą, kur yra vaikinai, kurie jas įžeidė, o D. J. ir L. R. bėga kviesti T. V., kuris su V. V. miegojo palapinėje. Tuo metu A. G., G. S. ir R. R., baigę savo iškylą, eina namo, ir juos einančius užpuola kaltinamasis M. K., kuris, nesiaiškinęs konflikto priežasčių, puola einančius anksčiau paminėtus asmenis. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. parodė, jog konflikto metu pamatęs du asmenis, sėdinčius prie tvenkinio kranto, iškart pradėjo sakyti „kam čia mažai vietos prie prūdo, kam kabinėjaties prie mergaičių“. Vienas stojosi, kuris buvo jam iš kairės pusės, jis jam sudavė smūgį, nuo kurio vaikinas nukrito ant žemės. Po to fizinį smurtą naudojo prieš antrą vaikiną. 2015 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 68–71) kaltinamasis M. K. parodė, jog konflikto metu, pribėgęs pamatė du sėdinčius vaikinus. Vienam vaikinui pradėjus stotis, kumščiu trenkė į veidą, vaikinas nukrito. Tada jis pasakė: „ko kabinėjies prie merginų, ar vietos neužtenka“. Į tai kitas vaikinas, su juoda striuke, atsakė: „mink nachui“, ir tada jis jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Atbėgęs T. V. taip pat naudojo fizinį smurtą prieš tą patį vaikiną. Po muštynių jis E. D. paklausė, kodėl jis nesimušė, į ką pastarasis atsakė: „jei būčiau sudavęs vieną smūgį, visi būtų parkritę“. E. D. pasakė, kad trečias vaikinas pabėgo. T. V. į įvykio vietą atėjo po jo, todėl negalėjo sumušti G. S. pirmas. 2014-04-27 (tuoj po įvykio) apklausiamas kaip įtariamasis (4 t., b. l. 28, parodymai pagarsinti 2015-12-07 teisiamajame posėdyje) M. K. parodė, kad prie tvenkinio buvo trys vaikinai, iš kurių vienas pabėgo. Analogiškus parodymus davė 2014-04-28 teismo posėdžio metu (4 t., b. l. 35). 2014-05-02 įtariamojo M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole (4 t., b. l. 86–91) užfiksuota, kad jis parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie tvenkinio, kur įvykio dieną vyko konfliktas, kur kartu su E. D. ir M. nuėjo į tą pusę, kur girdėjosi vaikinų balsai. Parodė vietą, kur vyko muštynės. Pamena, kad buvo du vaikinai. Paaiškino, kad mušant vaikiną, vaikinas galėjo įkristi į vandenį. Vėliau atėjo T. V., kuris mušė tą patį vaikiną. Trečio vaikino nepamena, nes buvo labai girtas. 2015 m. lapkričio 6 d. teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 5–6) liudytojas G. S. parodė, kad įvykio dieną kartu su R. R. ir A. G. buvo prie tvenkinio. Maždaug už 100 metrų matėsi trys praeinančios merginos. Jie jas pašaukė prisijungti prie jų, tačiau jų kekšėmis nevadino. Apie 00.30 val. susiruošus eiti į namus, nuėjus apie 40 m, T. V. užpuolė R. R. Atpažino jį todėl, kad jis aukštas. Tada pribėgo prie jo ir A. G., spyrė jiems ir jis su A. G. įkrito į vandenį, nes tvenkinys buvo šalia. Jis paniro į vandenį, po to išniro. Matė, kad A. G. taip įkrito į vandenį, bet kaip jam sudavė, nematė. A. G. irgi paniro, po to išniro. Lipant į krantą, krante vėl jį mušė, vėl įkrito į vandenį. Išgirdo šaukiant: „V.“ baik“. Girdėjo vyrišką balsą sakant: „kur dingo trečias“. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. 2014-04-28 apklausiamas kaip liudytojas (1 t., b. l. 75–77, parodymai perskaityti 2014-11-06 teismo posėdyje) parodė, kad prie tvenkinio su A. G. gėrė trauktinę ir alų. Susiruošus eiti namo, prie laužavietės juos užpuolė du vaikinai ir merginos. Vienas vaikinas smogė G. R., kuris nuo suduoto smūgio nukrito ant žemės. Pamatė daugiau asmenų, pajuto smūgį koja į krūtinę ir įkrito į vandenį. Matė kaip tas pats vaikinas, kuris jam smogė, kažką padarė, sudavė smūgį ar tik pastūmė, A. G., kuris taip pat įkrito į vandenį (1 t., b. l. 75). 2014-09-18 parodė, kad einant kartu su A. G., atbėgo du vaikinai, girdėjo ir merginų balsus. Pajuto smūgį ir įkrito į vandenį. Jam iš paskos, sekundžių tikslumu, į vandenį įkrito ir A. G. 2016 m. kovo 15 d. teismo posėdyje (5 t., b. l. 142–144) liudytojas G. S. parodė, kad konflikto su merginomis, kurios buvo trys, nebuvo, jos tik praėjo pro juos už medžių, gal 50–100 m atstumu, dar buvo šviesu. Jie jas užkalbino, klausė, ar jos nenori prisijungti. Namo susiruošė apie 24.00 val., priekyje ėjo R. R., o jis su A. G. ėjo iš paskos. Nuo stovyklavietės nuėjo apie 20–30 m takeliu. Einant juos iš priekio užpuolė. Iš priekio išlindo siluetai, nepasakys 4 ar 5. Pamatė pirmą aukštą, veido nematė, matė siluetą, matėsi, kad vyras, ne mergina. Jis sudavė smūgį R. R., kuris nukrito ant žemės, tada puolė prie jo ir A. G., sudavė smūgius abiem, nes jie buvo arti tvenkinio, tai įkrito į jį. Jam sudavė tas pats aukštas vaikinas, A. G. irgi, nes kiti buvo jam už nugaros. Išniręs iš vandens, jautė, kad A. G. yra jam už nugaros. 2014-05-20 liudytojo G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., b. l. 82–87) užfiksuota, kad jis parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, kur su R. R. ir A. G. buvo įkūrę stovyklavietę, kur degino laužą, gėrė alkoholį. Parodė vietą, kur buvo su A. G., kai ėjo namo, dar paėjus 3 metrus į priekį, parodė vietą, kur tuo metu ėjo R. R.. Jis parodė kryptį į miškelį, iš kurios atėjo nepažįstami vaikinai ir merginos. G. S. parodė vietą prie šalia tvenkinio augančio medžio, kur stovėjo su A. G., kai pajuto pirmą smūgį į galvą ir įkrito į vandenį. Nuo šios vietos iki tvenkinio krašto yra 2.90 m atstumas. 2015 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje (5 t., b. l. 3–4) liudytojas R. R. parodė, kad įvykio dieną jis, G. S. ir A. G. buvo prie tvenkinio. Naktį einant į namus, juos užpuolė, jis gavo smūgį į galvą ir nugriuvo ant žemės. Girdėjo šūkaujant „V.“, M. sakė: „tas aštuntokas, baik „V.“. Dar girdėjo: „kur dingo trečias“. Girdėjo, kad į vandenį kažkas įkrito. Ne vieną garsą girdėjo vandenyje, o pliaukšėjimus. Veiksmas vyko apie 5 minutes. 2016 m. kovo 15 d. teismo posėdyje (5 t., b. l. 34) liudytojas R. R. (5 t., b. l. 144–145) parodė, kad eiti į namus susiruošė po 24.00 val. Jis ėjo pirmas, o G. S. su A. G. ėjo 1–2 m atsilikę, pamatė kažką ir nespėjo sureaguoti, gavo smūgį į galvą ir nugriuvo. Žmogaus, kuris sudavė smūgį, nematė. Atsistojo po 5–10 minučių, kai muštynės buvo pasibaigę. A. G. nematė, jam, atrodo, kad vyras klausė „kur dingo trečias“. 2015 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje (5 t., b. l. 4–6) liudytoja M. J. parodė, kad įvykio dieną, būnant prie tvenkinio ir nuėjus atlikti gamtinių reikalų, tarp merginų ir vaikinų, kurie buvo prie kito tvenkinio, kilo žodinis konfliktas. Jos išsigando ir grįžo prie palapinių šaukdamos. E. D. su M. K. pribėgo prie jų ir ji su jais nuėjo prie vaikinų. M. K. ir E. D. ėjo priekyje, ji iš paskos. Matė du asmenis, trečio nematė. Kai M. K. sudavė abiem vaikinams, tie nukrito ant žemės. Nematė, ar E. D. ką nors mušė. Vėliau atbėgo T. V. Jis pradėjo mušti G. S. E. D. jos paprašė telefono, kad pažiūrėti, kur trečias nubėgo. Jis užtruko 3–5 minutes. Ji trečio vaikino nematė, nematė. 2014-04-29 įtariamosios M. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., b. l. 166–173) užfiksuota, kad ji parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie tvenkinio, kur įvykio dieną vyko konfliktas. Parodė, kad M. K. ir E. D. ėjo pirmi, o ji iš paskos. Matė, kaip M. K. sudavė dviem vaikinams, tačiau nematė kuriam pirmam. Matė kaip vienas nuo suduotų smūgių vaikinas įkrito į vandenį, tačiau nematė kuris. Ar vaikinai buvo trys ar du negali pasakyti, nes buvo tamsu. Atbėgęs T. V. mušė tą patį vaikiną, kurį mušė M. K. Parodė vietą, kurioje E. D., paprašęs jos telefono, nuėjo ir grįžo po 2-3 minučių. 2015 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje (5 t., b. l. 6–7 ) liudytoja L. R. parodė, kad įvykio dieną prie tvenkinio buvo: ji, D. J., M. J., V. V., M. K., T. V., E. D.. D. J., M. J. ir ji nuėjo gamtinių reikalų. Grįžtant atgal, pašaukė bernai, jos atgal atsišaukė. Jos jų nematė, tik girdėjo. Eidamos garsiai kalbėjosi, tai jie gal išgirdo. Neatsimena, ką jie šaukė. D. J. sušuko: „pisk nachui“. Jos nubėgo prie palapinių ir sutiko M. K. su E. D., kurie ėjo link jų ir jos pasakė, kad bernai prisikabino. M. K., E. D. ir M. J. nubėgo link tos vietos, o ji su D. J. nuėjo pakviesti T. V. ir V. V.. Visi keturi nubėgo į konflikto vietą. G. S. buvo sumuštas ir gulėjo ant žemės, ne vandenyje. T. V. jam trenkė, po to ji įspyrė. E. D. paprašė M. J. telefono, kad pasišviesti, nes trečias vaikinas kažkur pabėgo. Jis nuėjo, bet greitai grįžo. Trečio vaikino nematė. 2014-04-30 įtariamosios L. R. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t., b. l. 9–14) užfiksuota, kad ji parodymų patikrinimo metu parodė vietą kur vyko konfliktas, kai pakvietus T. ir V. nuėjo į tą pusę kur buvo nepažįstami vaikinai. Priėjus tą vietą, parodė, kad sumuštą vaikiną, kuris buvo šlapias, gulintį ant žemės, ji mušė, mušė ir D. Tą patį vaikiną mušė T. V. ir M. K.. Parodė, kad E. prašė M. telefono, pasišviesdamas juo nuėjo, grįžo po 3-5 minučių. 2015 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje (5 t., b. l. 48–49) liudytoja D. J. parodė, kad 2014-04-26 prie tvenkinio buvo: ji, V., L. R., M. J., M. K., T., E. D.. Ten nuvyko apie 20.00 val., gėrė alų, degtinę, ji, L. R. ir M. J. nuėjo gamtinių reikalų prie tiltelio. Grįžtant atgal, joms pradėjo šaukti vaikinai, kad išprievartaus. Ji nusikeikė. Jos, klykdamos nubėgo prie savų, nes išsigando. Jas pasitiko kaltinamasis M. K. ir E. D., jos pasakė, kas nutiko. M. J., kaltinamasis M. K. ir E. D. nuėjo prie tų vaikinų, o ji su L. R. nuėjo prie palapinių pakviesti T. V. ir V. V.. Jos juos pažadino ir visi nuėjo į įvykio vietą. Kai nuėjo, pamatė, kad R. R. stovėjo ir šnekėjo su M. J.. Kaltinamasis M. K. mušė G., atbėgęs T. V. pradėjo mušti G. S.. Trečio vaikino nematė. 2014-04-29 įtariamosios D. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t., b. l. 44–49) užfiksuota, kad ji parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie tvenkinio, kur įvykio dieną vyko konfliktas kad tą patį vaikiną mušė T. V. ir M. K.. E. D. stovėjo, prieš nieką smurto nenaudojo. Trečio vaikino nematė. Liudytojas T. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną miegojo palapinėje, kai kažkas atbėgo prie palapinės pajudino ir pasakė, kad vyksta muštynės. Nubėgęs pamatė, ne vien vaikinus, su kuriais atvyko, bet dar buvo du vaikinai, iš kurių vienas stovėjo, kitas sėdėjo. Iš karto pradėjo smurtą naudoti, tačiau nepamena ar prieš abu vaikinus smurtą naudojo. Į vandenį vaikino nebuvo įmetęs. Trečio vaikino nematė. 2014-04-30 įtariamojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t., b. l. 122–128) užfiksuota, kad jis parodymų patikrinimo metu parodė vietą prie tvenkinio, kur įvykio dieną kartu su draugais iškylavo. Parodė vietą, kur kartu eidamas su M. K., sutiko kartu su jais buvusias merginas, kurios šaukė ateiti ir sakė, kad kiti nepažįstami vaikinai jas gąsdino. Parodė, kad M., eidama jiems iš paskos, sakė kur eiti. Parodė, kad atėjus prie kito tvenkinio, toje vietoje buvo trys vaikinai, iš kurių vienas stovėjo, o kiti du sėdėjo. Atėjus M. K. visiems vaikinams sudavė po smūgį. Vienas vaikinas nukrito ant žemės link tvenkinio, bet ar įkrito į tvenkinį, nematė. M. K. vaikinus mušė, suduodamas smūgius rankomis ir kojomis. Jis smurto nenaudojo. Parodė vietą, kur M. K. sudavė smūgį vaikinui, kuris nukrito ant žemės ir galėjo įkristi į vandenį, bei toje pačioje vietoje mušė kitą vaikiną, kuris po suduotų smūgių įkrito į vandenį. Atėjęs T. V. mušė tą patį vaikiną, kurį mušė M. K.. Nematydamas trečio vaikino, bandė jo ieškoti, tačiau jo neradęs, grįžo į tą vietą, kur vyko muštynės. 2014-04-30 įtariamosios V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole (2 t., b. l. 80–84) užfiksuota, kad ji parodymų patikrinimo metu parodė, jog ją ir T. V. iš palapinės pakvietė eiti atbėgusios L. ir D. Parodė vietą, kur T. V. naudojo smurtą prieš du vaikinus. Parodė, kad E. buvo nuėjęs į šalį, o grįžus prie palapinės, pasakė, jog buvo ir trečias vaikinas, bet jo nerado. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008; 2K-274/2008, 2K-412/2008, 2K-7-198/2008, 2K-55/2009, 2K-11/2011, 2K-344/2011, 2K-276-976/2015).

Byloje esantiems įrodymams patikrinti teismas perskaitė liudytojo E. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 129–131). Jis apklausiamas 2015-02-25 parodė, kad 2014-04-25, apie 21 val., jis su draugais M., L., V., D., T. bei M. atvyko prie tvenkinių, esančių (duomenys neskelbtini) miesto ribose, kur ketino stovyklauti su nakvyne. Stovyklavietėje kepė dešreles, visi gėrė įvairius alkoholinius gėrimus, bendravo. Nuo jų atvykimo į tą vietą praėjus maždaug 2 ar 3 valandoms, tiksliai laiko nežino, D. su L. iš stovyklavietės kažkur išėjo. Ar su jomis ėjo ir M., nebepamena. Ar prie to paties tvenkinio kur nors buvo kokių nors kitų asmenų, jis neatkreipė dėmesio. Netrukus po to, kai minėtos merginos nuėjo link miškelio, išgirdo iš tos pusės jų balsus, jos šaukė pagalbos, tačiau ką tiksliai šaukė, gerai neįsiklausė. Netrukus prie jų iš tos pusės atėjo L., D. ir M. Kažkuri iš jų sakė, kad jas kažkas nori išžaginti. Jos sakė ir dar kažką, bet ką tiksliai, jis neįsidėmėjo. Tuomet M. paklausė jo „ar padėsi“, jis jam pasakė „ar vėl nori problemų prisidaryti“. Jie abu su M. K. nuėjo į tą pusę, iš kurios ką tik buvo grįžusios merginos. M. J. ėjo jiems iš paskos. Jie nuėjo iki pamiškės, paskui paėjus nuo tos vietos į mišką kokius 5–6 metrus, jis pamatė prie tvenkinio skardžio tris vaikinus, vienas iš jų sėdėjo ant žemės, kitas stovėjo, o dar maždaug už 2 ar 3 metrų nuo jų sėdėjo dar vienas vaikinas. Toje vietoje buvo tamsu, bet M. J. švietė telefono ekranu. Nuo tos vietos, kur minėti vaikinai buvo, šone matėsi 2 ar 3 metrų pločio nuokalnė, o už jos – tvenkinys. Tik jiems atėjus M. K. iš karto pribėgo prie dviejų šalia vienas kito buvusių vaikinų, tai yra tų, vienas iš kurių sėdėjo, o kitas šalia stovėjo, ir sudavė abiem, vienam po kito, smūgius kumščiais. Tam, kuris stovėjo sudavė tik kelis smūgius kumščiais, bet kur pataikė tiksliai neįsidėmėjo, o tam, kuris sėdėjo M. K. sudavė daugiau smūgių, tiek kumščiais, tiek kojomis, tačiau kiek tiksliai sudavė nespėjo įsidėmėti, nes M. K. smūgius sudavė vieną po kito. Trečias vaikinas, kuris sėdėjo toliau nuo minėtų dviejų šalia vienas kito buvusių vaikinų, sėdėjo rankomis pasirėmęs galvą. Su vienu iš minėtų dviejų vaikinų jis kalbėjosi ir šis jam pasakė, kad jie buvo susimušę tarpusavyje, o dabar juos dar sumušė ir M. K.. Apie tai norėjo paklausti ir minėto trečio vaikino, kuris toliau rankomis pasirėmęs galvą, tačiau kai jis atsisuko į tą vietą, kur vaikinas prieš tai sėdėjo, jo ten nebebuvo. Jis nematė, kur jis vaikinas dingo, pamanė, jog jis pabėgo. Todėl paprašė M. J. telefono, kad pasišviesdamas galėtų to vaikino paieškoti. Kai M. J. davė jam savo telefoną, jis telefonu pasišviesdamas ėjo į priekį maždaug 20 ar 30 metrų, tačiau to vaikino niekur nematė, todėl sugrįžo atgal. Ryte, apie 9 ar 10 val., jis su M. K. nuėjo į muštynių vietą, kur matė nuplėštą kažkokio juodos spalvos rūbo dalį, tačiau kokią, nepamena. Apžiūrėję tą vietą ir nieko ten neradę, sugrįžo į stovyklavietę, iš kur juos visus netrukus D. mama nuvežė į miestą, kur visi išsiskirstė. Jo minėto trečiojo vaikino, kuris sėdėjo šiek tiek toliau nuo kitų dviejų buvusių vaikinų, jam matant niekas nemušė. Tuo metu, kai jis kalbėjo su vienu iš tų vaikinų dėl įvykusio konflikto, nematė ką tiksliai darė M. K. Ar M. K. tuo metu sudavė kokius nors smūgius ir minėtam trečiam vaikinui, kuris netrukus dingo, jis nematė. Tik pamena, kad tuo metu, kai kalbėjo su vienu iš tų vaikinų, girdėjo garsą, panašų lyg kažkas būtų kritęs į vandenį, tačiau kas tai buvo, nežiūrėjo. Tik netrukus po to garso atsisukęs nebematė minėto trečio vaikino. Į tą garsą nekreipė dėmesio. Jei būtų supratęs, kad kažkas įkrito į tvenkinį, tikrai būtų švietęs į vandenį ir to asmens ieškojęs bei bandęs ištraukti, tačiau, kadangi manė, jog trečias vaikinas pabėgo, todėl ir ėjo jo ieškoti pasišviesdamas. 2014-06-09 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53–54 ) konstatuota, kad A. G. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos vandenyje. Mirusiojo A. G. kraujyje rasta 1,58 promilės etilo alkoholio. Mirusiojo A. G. kūne rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje ir nosies nugarėlėje. Sužalojimai padaryti kietu (-ais) buku (- ais) daiktu (-ais), galimai tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, dviejų parų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai A. G. padaryti prieš jo mirtį. Mirusiojo A. G. kūne kovos ar savigynos žymių nėra. Dėl patirtų sužalojimų A. G. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. 2014-11-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57) konstatuota, kad iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės spręsti, kad A. G. po patirtų sužalojimų – poodinių kraujosruvų dešinėje kaktos pusėje ir nosies nugarėlėje – galėjo prarasti sąmonę.

Nors kaltinamasis teisiamuosiuose posėdžiuose M. K. neigia naudojęs fizinį smurtą prieš A. G., teigdamas, jog konflikto metu buvo du vaikinai, trečio vaikino nematė ir jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus atmeta. Kitą naktį po įvykio kaltinamasis M. K., sužinojęs, jog įvykio vietoje tvenkinyje rastas lavonas, kartu su T. V. eina į įvykio vietą, kur ir buvo sulaikytas. Ikiteisminio tyrimo metu, tuoj po įvykio apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad įvykio vietoje buvo trys vaikinai, iš kurių vienas pabėgo, tai patvirtino ir apklausiamas kaip įtariamasis (apie rankos susilaužymą neparodo). 2014-05-02 įtariamasis M. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole parodo, kad buvo du vaikinai, trečio vaikino dėl girtumo neprisimena. E. D., kuris buvo tiesioginis įvykio dalyvis, parodė, kad įvykio vietoje buvo trys nepažįstami vaikinai, prieš kuriuos kaltinamasis naudojo fizinį smurtą. Nuo suduotų smūgių vaikinai nukrito ant žemės. Kaip vėliau paaiškėjo, A. G. dingo. G. S. parodė, kad nuo suduotų smūgių jis ir A. G. sukrito į tvenkinį, jis išlipo į krantą, o kur dingo A. G. nematė. R. R. parodė, kad po suduotų smūgių girdėjo pliaukštelėjimus vandenyje. Atsigavęs po suduotų smūgių, A. G. įvykio vietoje nematė. E. D. ieškojo A. G., tai patvirtino M. J., D. J., L. R.. Teismas konstatuoja, jog įvykio vietoje buvo ne du, bet trys asmenys, tarp jų ir A. G., prieš kurį kaltinamasis M. K. naudojo fizinį smurtą. Teismas atmeta liudytojo G. S. parodymus, kad pirmasis fizinį smurtą pradėjo naudoti T. V., nes tai paneigia teisiamajame posėdyje nustatytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamojo M. K. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. G. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. G. mirtis – tiesioginis kaltinamojo M. K. veikos rezultatas: kaltinamasis M. K. 2014 m. balandžio 26 d., apie 0.30 val., prie tvenkinio, esančio šalia (duomenys neskelbtini) kelio, (duomenys neskelbtini) mieste, sužinojęs, kad, galimai buvo įžeistos jo pažįstamos merginos, netikėtai užpuola galimai merginas įžeidusius vaikinus, vienas iš kurių – A. G.. A. G. yra netoli tvenkinio kranto, neblaivus. Kaltinamasis M. K. nieko nesakydamas suduoda smūgius A. G. ir G. S. A. G. smūgius suduoda į veidą. Nuo suduotų smūgių A. G. ir G. S. įkrenta į tvenkinį. A. G. dėl padarytų sužalojimų, netikėtumo ir galbūt dėl girtumo, iš tvenkinio negalėjo išlipti ir paskendo, taip kaltinamasis M. K. tyčia nužudė A. G., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Įrodymų visumos vertinimas teismui leidžia padaryti išvadą, kad A. G. mirtį nulėmė M. K. smurtiniai veiksmai, būtent jo suduoti smūgiai.

Iš kaltinimo šalintina „suduodamas smūgius ir į kitas kūno vietas“, nes byloje objektyviai nenustatyta, kad nukentėjusiajam A. G. buvo suduoti smūgiai ne tik į veidą, bet ir kitas kūno vietas. Kaltinime nenurodyta, kokios kitos kūno vietos buvo sužalotos.

M. K. neigia, jog siekė nužudyti nukentėjusįjį A. G., tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis, būdamas pilnametis, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, nukentėjusiajam, kuris buvo arti vandens telkinio, smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą – galvą, nuo ko nukentėjusysis nukrito, o tai reiškia, kad buvo suduoti stiprūs smūgiai, negalėjo nesuprasti, kad tokie veiksmai yra pavojingi žmogaus gyvybei ir nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir gali įkristi į vandenį bei mirti (paskęsti). Nors M. K. ir nebuvo suinteresuotas A. G. mirtimi, tačiau nieko nedarė, kad tokie padariniai nekiltų, pasirinko tokį veikos padarymo būdą (smogė nukentėjusiajam į galvą, nesiėmė priemonių nukentėjusiojo gyvybei gelbėti), dėl kurio įstatymo numatytų pavojingų padarinių kilimo tikimybė tik padidėja. Po konflikto E. D. įvykio vietoje pasigedus buvusio trečio vaikino – A. G. – ir ėmus jo ieškoti, kaltinamasis M. K. elgėsi abejingai, nors ir naudojo A. G. atžvilgiu fizinį smurtą, tačiau nukentėjusiojo neieškojo, o nuėjo į stovyklavietę. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016). Nužudymas pripažįstamas padarytu netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, todėl kaltinamojo kaltė reiškėsi netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad M. K. sąmoningai pasirinko tokį pavojingą veikimo būdą – smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą, šalia vandens telkinio, kad sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo dėsningai numatoma, taigi, negalima laikyti, kad jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo, nenumatė ir negalėjo numatyti galinčių atsirasti padarinių, todėl M. K. veika negali būti kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. K., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos; kaltinamojo asmenybę – charakterizuojamas patenkinamai (4 t., 32 b. l.), kaip nesistengiantis lankyti mokyklos, tačiau besistengiantis gauti užduotis namuose, besidomintis nuotoliniu mokymusi per internetą; teistas, administracine tvarka baustas (1 t., 1–23 b. l.), nedirba, teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, per trumpą laiko tarpą padarė penkis apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus, ir dėl to jo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, o tai rodo, kad padaryta veika nebuvo atsitiktinė. Teismas taip pat atsižvelgia ir į netinkamą nukentėjusiojo A. G. elgesį – užkabinėjo nepažįstamas merginas ir to pasekoje kilo konfliktas. Nustatyta viena M. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, į faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, M. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Po nusikaltimo padarymo kaltinamasis M. K. dar padarė nusikaltimų, už kuriuos jam paskirtos bausmės. Bausmių bendrinimas taikytinas vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, neprieštaraujančios BPK.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas.

2015 m. spalio 29 d. teisiamajame posėdyje (4 t., 169–174) R. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 4 083,64 eurų turtinės žalos atlyginimo, pateikė PVM sąskaitos faktūros (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pajamų orderio kvito (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) kopijas. Be to, tuo pačiu ieškiniu R. G. ir G. G. prašo priteisti po 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 31–35) pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti padidintą turtinę žalą (laidojimo išlaidos) – 4 720,80 eurų, už šarvojimo salę, karstą, rūbus. Pateiktos kvitų kopijos ir 2015-11-04 medicinos dokumento išrašas, kuriame konstatuota, jog G. G. po brolio žūties sutriko miegas, vargina galvos skausmai.

2015 m. sausio 13 d. (1 t., b. l. 123–125) nukentėjusysis A. G. pareiškė 25 000 eurų civilinį ieškinį (be kaltinamojo M. K. nurodyti dar šeši atsakovai) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką – A. G. nužudymą – padarė kaltinamasis M. K., todėl iš M. K. priteistinos R. G. turėtos A. G. laidojimo išlaidos.

Pažymima, kad atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtintas protingumo kriterijus atlyginant laidojimo išlaidas. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. G. pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas laidojimo išlaidas, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas. Teismas nemano, kad antkapinio paminklo kaina yra per didelė, nes, kaip įamžinti sūnaus atminimą, yra nukentėjusiosios diskrecija.

Civilinis ieškinys mažintinas 304 Eur suma, nes nukentėjusiajai turėjo būti išmokėta laidojimo pašalpa.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016, 2K-179-699/2016). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai, paprastai nuo 8 688 Eur iki 57 294 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82/2006, 2K-485/2009, 2K-172/2011, 2K-410/2011, 2K-569/2012, 2K-390/2013, 2K-41-697/2015, 2K-162-895/2015, 2K-171-511/2016). Kita vertus, privalu tinkamai įvertinti visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, numatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Vien formalus prašomos neturtinės žalos dydžio patekimas į teismų paprastai priteisiamas šios žalos rūšies dydžių ribas savaime negali lemti, kad būtent prašoma neturtinė žala turi būti priteisiama.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusiems R. G., A. G. (motinai ir tėvui), G. G. (sesei), padaryta neturtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų, kuriais atimta gyvybė jų artimam žmogui (sūnui, broliui). Dėl sūnaus ir brolio mirties, patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą. R. G. ir A. G. dėl sūnaus netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir skausmą, nepatogumus, R. G. su juo iki mirties gyveno kartu, buvo su juo emociškai susijusi, dėl jo netekties pablogėjo jos gyvenimo kokybė, dėl patirto streso turi lankytis pas gydytojus, A. G., nors su sūnumi gyveno atskirai, tačiau palaikė santykius, bendravo, padėjo materialiai, todėl neabejotina, kad jiems padaryta neturtinė žala, tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiesiems atsirado ilgalaikių sunkių sveikatos sutrikimų. Nukentėjusioji G. G. dėl brolio mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, ji, kaip jaunesnioji sesuo, artimai bendravo su broliu, bylos duomenys patvirtina, kad jų ryšiai buvo nuolatinio pobūdžio, artimi ir emociškai tvirti, medicinos dokumento išraše konstatuota, jog G. G. po brolio žūties sutriko miegas, vargina galvos skausmai.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis M. K. turto ir pajamų neturi, nedirba, be to, teismas, atsižvelgdamas, jog nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užkabinėjo nepažįstamas merginas ir dėl to kilo konfliktas, atsižvelgdamas į priteistos turtinės žalos atlyginimą bei formuojamą teismų praktiką, kad nukentėjusiesiems, patyrusiems neturtinio pobūdžio žalą dėl jų artimųjų tyčinio nužudymo, priteisiami įvairūs neturtinės žalos dydžiai, paprastai nuo 8 688 Eur iki 57 294 Eur, taip pat vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai R. G. mažintinas iki 25 000 Eur, nukentėjusiajam A. G. – iki 15 000 Eur, o G. G. – iki 10 000 Eur.

Teismas pabrėžia, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, privalu laikytis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į A. G. artimųjų, bet ir kaltinamojo M. K. interesus. Abiem pusėms yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas iš nepasiturinčio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Dėl nukentėjusiesiems priteistinų atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

2015 m. spalio 29 d. teismo posėdyje nukentėjusioji R. G. pateikė atstovavimo sutartį, pagal kurią advokatas G. Gricius atstovauja R. G. ir G. G. (4 t., 174 b. l.) Šiaulių apygardos teisme. Pagal 2014 m. gegužės 28 d. sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir SEB atsiskaitymą mokėjimo kortele (5 t., b. l. 56–57), R. G. į advokato G. G. sąskaitą pervedė 2 000 litų (už teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime), o pagal 2015 m. lapkričio 18 d. sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir SEB atsiskaitymą mokėjimo kortele (5 t., b. l. 58–59), R. G. į advokato G. G. sąskaitą (už atstovavimą Šiaulių apygardos teisme) pervedė 500 eurų. Pagal 2016 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymą (5 t. 153–154 b. l.), R. G. į advokato G. G. sąskaitą pervedė 200 eurų.

Pagal 2015 m. sausio 13 d. pinigų priėmimo kvitą, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., 64 b. l.), nukentėjusysis A. G. advokato G. D. ir R. T. advokatų kontorai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-11-17) už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, sumokėjo 632,10 eurų. 2015 m. spalio 29 d. už atstovavimą Šiaulių apygardos teisme (5 t., 65–66 b. l.) nukentėjusyis advokatui G. D. sumokėjo 1 210 eurų. 2016 m. spalio 6 d. advokatas G. D. sudarė atstovavimo sutartį su nukentėjusiąja R. G. (teisiamajame posėdyje numatytos baigiamosios kalbos). 2016 m. spalio 5 d. nukentėjysysis pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 605 eurus advokatui G. D.

Šiame baudžiamajame procese R. G. ir A. G., siekdami, kad būtų tinkamai įgyvendintos jų teisės ir užtikrinti teisėti interesai, naudojosi įgaliotojų atstovų (advokatų) paslaugomis. Tokią nukentėjusiųjų teisę garantuoja BPK 55 straipsnis. Advokatai nukentėjusiems ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, dalyvavo teismo posėdžiuose, ir tai reiškia, kad jie turėjo išsamiai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tai užima daug laiko. Teismas, priteisdamas atstovavimo išlaidas, atsižvelgia, kad nukentėjusiems priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kad kaltinamasis neturi turto ir pajamų, todėl priteistinų atstovimo išlaidų dydį R. G. mažina iki 500 Eur, o A. G. iki 700 Eur.

Kaltinamajam M. K. teikti antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus koordinatorės parinkimu buvo paskirti advokatai L. Musteikienė ir E. Jankaitis. Gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 692,83 Eur priteisimo iš kaltinamojo M. K. už šios tarnybos teiktas paslaugas.

BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš kaltinamojo M. K. nukentėjusiųjų naudai priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Kaltinamasis neturi turto ir pajamų, o tai reiškia, kad jo turtinė padėtis sunki, todėl iš jo nepriteistinos išlaidos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Teismas mano, kad ateityje gautos kaltinamojo M. K. pajamos visų pirma turi būti nukreiptos priteistai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktinių įrodymų

Rankinis laikrodis, trijų raktų ryšulys, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato saugykloje (1 t., b. l. 62, 63), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip beverčiai, sunaikintini.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 303 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, ir su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 253 straipsnio 1 dalyje (veikos padarytos po tyčinio nužudymo), šią subendrintą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su bausme, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę M. K. paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2016 m. gruodžio 20 d.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. balandžio 27 d. iki 2014 m. liepos 23 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį.

Priteisti iš M. K. R. G. naudai 4 720,80 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų 80 euro centų) turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo, 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš M. K. A. G. naudai 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 700 Eur (septynis šimtus eurų) proceso išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš M. K. G. G. naudai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. K. netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu daiktinius įrodymus – įvykio vietos apžiūros metu rastus ir paimtus: rankinį laikrodį, trijų raktų ryšulį, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato saugykloje (1 t., b. l. 62, 63), kaip beverčius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam M. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.