- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-2326-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16715-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“
- Ieškovas
- UAB „Ignitis“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mano būstas Dainava“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Dainava“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 623,35 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamajam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis, butas Nr. 126 priklausė (duomenys neskelbtini) mirusiam E. Z. G. Po E. Z. G. mirties turtą paveldėjo atsakovė Lietuvos Respublika. Už namo bendrosioms reikmėms bendrovės patiektą ir objektui namo administratoriaus per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 1 623,35 Eur skola. Objektą 2016 m. spalio 23 d. paveldėjo Lietuvos Respublika, patikėtinis valstybės įmonė Turto bankas. Šis faktas įregistruotas registre 2016 m. spalio 30 d.
2. Su ieškovu rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į objektą skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta. Prašoma priteisti įsiskolinimo suma 1 623,35 Eur susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovė Lietuvos Respublika, objektą pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėmė 2016 m. spalio 23 d., tačiau palikimo priėmimo teisiniai padariniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 1 dalimi, jai kilo nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 25 d., tame tarpe ir pareiga tinkamai atsiskaityti už objektui tiekiamą elektros energiją. Prašomos priteisti iš atsakovės 1 623,35 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš ieškovo vartotojų duomenų bazės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo vartojama elektros energija. Pažymėjo, kad mirus savininkui, elektros energija neturėjo būti tiekiama. Buto perėmimo metu atsakovės atstovai negalėjo pateikti į butą, nes durys buvo užplombuotos, todėl mano, kad ieškinys turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, 1 623,35 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir 37 Eur bylinėjimosi išlaidų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės.
5. Teismas nurodė, kad nuo palikimo atsiradimo dienos visos prievolės, susijusios su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą, todėl nuo palikimo atsiradimo dienos palikėjo turto perėmėjui atsirado pareiga rūpintis paveldėtu turtu, jo išlaikymu ir kartu perėjo pareiga atsiskaityti už tiektą elektros energiją.
6. Teismo teigimu, elektros energijos tiekėjas užtikrina nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, o ta aplinkybė, kad galbūt neturėjo niekas naudotis (esant užplombuotam būstui), nesusijusi su ieškovo pareigų pažeidimu. Priešingai, atsakovė, kaip rūpestinga savininkė, turėjo galimybę įsitikinti, kad paveldėtose patalpose nebūtų naudojama elektros energija, o už elektrą bendroms reikmėms bet kokiu atveju privalėtų atsiskaityti.
7. Įvadinio elektros apskaitos prietaiso rodmenis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliotas asmuo nurašo kiekvieną mėnesį, duomenys yra perduodami elektros energijos tiekėjui UAB Ignitis, kuris apskaičiuoja mokėtiną sumą namui už suvartotą bendrą elektrą, o bendrojo naudojimo objektų administratorius, gavęs šiuos duomenis, paskirsto butų ir kitų patalpų savininkams ir pateikia informaciją mokėjimo sąskaitose. Šiuo atveju, kadangi objekte suvartotos elektros energijos duomenys nebuvo deklaruojami, suvartota elektros energija buvo apskaičiuota proporcingai turimam plotui.
8. Pagal teismui pateiktas sąskaitas bei elektros skirstymo lentelę, teismas vertino, kad atsakovė nepaneigė skolos už elektros energiją paskaičiavimo teisingumo.
9. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir tai, kad paties skolos dydžio atsakovė nenuginčijo, teismas ieškinį laikė pagrįstu ir jį visiškai tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs su ieškiniu pateiktos UAB Ignitis ataskaitos duomenis, visiškai nepagrįstai savo sprendime nurodė, kad 1 623,35 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą už suvartotą elektros energiją įrodo šis dokumentas. Su tokia pirmos instancijos teismo išvada atsakovė nesutinka, kadangi jos ataskaitos duomenyse yra nurodytos sumos už elektros energijos suvartojimą, priskaičiuotos butui, (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms, net nedetalizuojant elektros energijos suvartojimo per mėnesį, nenurodžius tarifų ir kitų reikšmingų duomenų skolos apskaičiavimui. UAB Ignitis ataskaitoje nurodyti mokesčiai už elektros energijos suvartojimą bute, (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsti jokiais konkrečiais dokumentais ir elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenimis. Pateiktoje lentelėje nėra nurodytas bendras viso namo, (duomenys neskelbtini), plotas ir kiti aktualūs duomenys minėtai skolai pagrįsti. Be to, nėra konkrečiai nurodyta, kiek deklaruota rodmenų už konkretų mėnesį, neaiškus nedeklaruotos elektros likutis bei nedeklaravusių skaitiklių duomenų butų plotas. Dėl to nesutiktina su pirmos instancijos teismo sprendimo išvada, kad UAB Ignitis ataskaitos duomenys vienareikšmiškai patvirtina ieškovo prašomos priteisti skolos dydį.
10.2. Atsakovė tik gavusi 2018 m. spalio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 6-7992, galėjo perimti minėtą nekilnojamojo turto objektą ir ieškinyje nurodytu laikotarpiu juo net nedisponavo, todėl iš viso negalėjo jame vartoti elektros energijos. Atsakovės 2021 m. kovo 10 d. į bylą pateiktame Turto apžiūros akte, kurio visiškai neįvertino pirmos instancijos teismas, buvo užfiksuota, kad į valstybės paveldėtą butą, (duomenys neskelbtini), nebuvo galimybės patekti, kadangi jo durys buvo policijos pareigūnų užplombuotas.
Atsiliepimas
11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo vertinimu, teismas sprendime padarė teisėtą ir byloje esančiais įrodymais pagrįstą išvadą, kad ieškovas yra teisus, teigdamas, jog nuo tos dienos, kai mirė buvęs savininkas, o turtas vėliau buvo paveldėtas valstybės, valstybei kilo pareiga atlyginti buto išlaikymui tenkančias išlaidas.
11.2. Atsakovė apskaitos prietaiso duomenų nei karto nedeklaravo, todėl jai suvartotos elektros energijos kiekis jokiu būdu negali būti skaičiuojamas vadovaujantis apskaitos prietaiso duomenimis. Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė aplinkybės, jog nei karto nedeklaravo elektros apskaitos prietaiso rodmenų, nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė elektros apskaitos prietaiso rodmenų nedeklaruodavo, jai suvartototas elektros energijos kiekis pagrįstai buvo skaičiuojamas kaip vartotojams, kurie nedeklaruoja elektros apskaitos prietaiso rodmenų savo bute arba tokio prietaiso neturi.
11.3. P. T. 132.17 p. ir Metodikos 7. 2 p., tiek suvartota elektros energija bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose, tiek suvartota elektros energija bendrabučio patalpose (bute, kambaryje), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, priskiriama prie suvartotos elektros energijos bendroms reikmėms. Atsižvelgiant į tai, ieškovas administratoriaus pateiktus bendrus duomenis apie suvartotą elektros energiją tiek bendrojo naudojimo patalpose, tiek suvartotą pačiose patalpose (objektuose) savo kompiuterinėje programoje pagrįstai priskiria prie bendroms reikmėms susidariusių skolų. Taigi, atsakovė privalo tinkamai atsiskaityti už visą objekte suvartotą elektros energiją: tiek bute, tiek bendro naudojimo patalpose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Byloje keliami procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymą už elektros energiją, aiškinimo ir taikymo klausimai.
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki 2016 m. gegužės 25 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė E. Z. G. (duomenys neskelbtini) E. Z. G. mirė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Su E. Z. G. rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaryta.
16. Po E. Z. G. mirties atsiradusį palikimą 2018 m. spalio 23 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. G -7992 pagrindu perėmė atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.
17. Už laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms bei butui, (duomenys neskelbtini), ieškovo patiektą elektros energiją namo administratoriaus UAB „Mano būstas Dainava“ paskaičiavo 1 623,35 Eur sumą.
18. Duomenų, kad nurodytą sumą atsakovė būtų sumokėjusi, byloje nėra (CPK 178 str.).
Dėl skolos už bute sunaudotą elektros energiją pagrįstumo
19. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje, kadangi, tik gavusi 2018 m. spalio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 6-7992, atsakovė galėjo perimti minėtą nekilnojamojo turto objektą ir ginčo laikotarpiu juo net nedisponavo, todėl iš viso negalėjo jame vartoti elektros energijos, už kurios tiekimą ieškovas prašo priteisti skolą.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad iki 2016 m. gegužės 25 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė E. Z. G. (duomenys neskelbtini) E. Z. G mirus, jo palikimą, įskaitant minėtą butą, 2018 m. spalio 23 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. G -7992 pagrindu perėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.
21. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 14 punktas).
22. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, jog negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Ši nuostata reiškia ne tai, kad valstybė privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
24. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybės, nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika, darytina išvada, kad atsakovė, priimdama mirusio E. Z. G., palikimą, kartu perėmė ir jo pareigas, susijusias su į palikimo turto masę patekusiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini).
25. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp E. Z. G. ir ieškovo, vėliau – tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
26. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
27. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau - Taisyklės), įtvirtinta, kad vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 58.5, 93, 97 punktai). Taisyklių 101 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
28. Remiantis išdėstytu, elektros energijos vartotojo pareiga sumokėti už elektros energijos tiekimą siejama su tuo, kad elektros energijos vartotojas tokiomis paslaugomis faktiškai naudojosi.
29. Taisyklių 107 ir 132.18 punktuose reglamentuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius, sutartyje nustatytais terminais ir būdu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, privalo pateikti operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuoti namui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytas sumas, informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją.
30. Mokesčio už elektros energiją apskaičiavimo tvarka nustatyta Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikoje, patvirtintoje ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412.
31. Civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį šalis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis turi procesinę pareigą šias faktines aplinkybes įrodyti (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
32. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
33. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).
34. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad 2019 m. sausio 30 d. Turto apžiūros aktu užfiksuota, jog VĮ Turto bankas atstovams į butą patekti nepavyko, kadangi jis yra užplombuotas policijos; pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad buto durys užantspauduotos policijos. Jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį naudojimąsi butu ir elektros energijos naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., į bylą nėra pateikta, taigi, byloje esančiais įrodymais nepaneigtos įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo galima patekti, jame nebuvo gyvenama ir atitinkamai nebuvo bute nebuvo naudojama elektros energija (CPK 178 str.).
35. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad minėtame bute buvo įrengtas elektros skaitiklis, taigi, prietaisas, fiksuojantis elektros energijos bute sunaudojimą. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kokie buvo užfiksuoti šio buto elektros skaitiklio duomenys 2016 m. gegužės 25 d. ir atitinkamai 2018 m. gruodžio 31 d. (skolos susidarymo laikotarpiu), iš kurių būtų galima nustatyti, koks elektros energijos kiekis buvo sunaudotas šiuo laikotarpiu (CPK 178 str.).
36. Atmestini ieškovo teiginiai, jog atsakovė, nedeklaruodama buto elektros energijos skaitiklių rodmenų, prisiėmė riziką, kad elektros energijos sąnaudos bute bus paskaičiuotos ne pagal faktinį elektros sunaudojimą, bet pagal buto plotą. Bylos duomenys patvirtina, kad iki pat 2019 m. sausio 30 d. (kuomet surašytas buto apžiūros aktas) atsakovė negalėjo patekti į butą. Iki 2018 m. spalio 23 d. (palikimo priėmimo liudijimo išdavimo data) atsakovė nebuvo priėmusi palikimo, taigi, iki 2018 m. spalio 23 d. atsakovė net neturėjo teisės patekti į minėtą butą ir užfiksuoti bei deklaruoti buto elektros energijos skaitiklio duomenų. Remiantis išdėstytu, atsakovė negali būti laikoma laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. ir atitinkamai 2018 m. gruodžio 31 d. prisiėmusi pareigos užfiksuoti ir deklaruoti minėto buto elektros energijos skaitiklio duomenų, kadangi tokių veiksmų skolos susidarymo laikotarpiu objektyviai negalėjo atlikti. Aptartą situaciją vertinant ieškovo nurodytu būdu, būtų pažeidžiami bendrieji teisės principų reikalavimai (CK 1.5 str.) bei impossibilium nulla obligatio est (niekas negali būti įpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) principas.
37. Remiantis aptartais byloje esančiais įrodymais, vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nesant tokias faktines aplinkybes paneigiančių įrodymų, labiau tikėtina, jog ginčo laikotarpiu bute nebuvo gyvenama ir nebuvo naudojama elektros energija.
38. Ieškovas nurodė, kad mokesčiai už butui laikotarpiu 2016 m. gegužės 25 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. paskirstytą elektros energiją buvo apskaičiuoti remiantis Taisyklių 131.17 punktu bei Metodikos 7.2 punktu, pagal kuriuos jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo daugiabučiam gyvenamajam namui (butams, kambariams, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai (Taisyklių 131.17 p.); gyventojai, kurie nedeklaruoja elektros apskaitos prietaiso rodmenų savo bute arba tokio elektros apskaitos prietaiso neturi, moka proporcingai pagal buto/patalpų plotą paskirstytą suvartotą elektros energiją bendrojo naudojimo patalpose bei už savo reikmėms suvartotą elektros energiją (Metodikos 7.2 p.).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien formalus pagrindas vadovaujantis Taisyklėmis ir Metodika ieškovui skaičiuoti elektros energijos mokesčius butui už jame suvartotą elektros energiją, kai ieškovo nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu bute nebuvo gyvenama ir nebuvo naudojama elektros energija, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų (CK 1.5 str.). Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog bute ieškovo nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu buvo gyvenama, t. y. faktiškai naudojama elektros energija, nėra pagrindo ieškovo reikalavimą dėl skolos už bute suvartotą elektros energiją ginčo laikotarpiu priteisimo pripažinti pagrįstu. Tokios pozicijos panašiose faktinėse situacijose laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1400-580/2019, 2016 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-446-450/2016).
40. Remiantis išdėstytais motyvais, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė teisės aktus, reglamentuojančius apmokėjimą už butui suteiktą elektros energiją, neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir jų įtakos atsakovės piniginei prievolei, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad atsakovė turi pareigą apmokėti skolos dalį, ieškovo nurodytą kaip susidariusią už butui suteiktą elektros energiją.
Dėl skolos už bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją pagrįstumo
41. Prievolė atsiskaityti už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją asmeniui kyla kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiui. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
42. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Taisyklių 131.17 punkte numatyta, jog jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms arba daugiabučiam gyvenamajam namui, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai.
43. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad nurodytos prievolės, kylančios savininkui, kaip daiktinės teisės turėtojui, nėra priklausomos nuo to, ar daikto savininkas butu naudojasi ar ne, kadangi jos skirtos ne konkrečiam butui, tačiau namo, kuriame yra butas, bendrajai dalinei nuosavybei išlaikyti.
44. Į bylą pateiktoje namo administratoriaus UAB „Mano būstas Dainava“ 2020 m. vasario 19 d. sudarytoje lentelėje už buto įsiskolinimą už tiektą elektros energiją ginčo laikotarpiu („Suvestinis apyvartų žiniaraštis“), mokesčio dalis už bendro naudojimo elektrą nurodyta atskirai ir sudaro 41,44 Eur. Šią sumą atsakovė turi pareigą sumokėti, kaip vienas iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės savininkų. Duomenų, kad nurodytą sumą atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui, byloje nėra (CPK 178 str.).
45. Nesutiktina su atsakovės teiginiu, kad byloje nėra duomenų apie bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją, jos detalizavimą per vieną mėnesį. Kaip minėta, tokie duomenys yra užfiksuoti namo administratoriaus UAB „Mano būstas Dainava“ 2020 m. vasario 19 d. Suvestiniame apyvartų žiniaraštyje. Jokių įrodymų, paneigiančių aptartame dokumente nurodytų sumų už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją pagrįstumą, į bylą nėra pateikta (CPK 178 str.).
46. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.).
47. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškovu už laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. namo bendrosioms reikmėms suteiktą elektros energiją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 41,44 Eur skolą už bendrosioms namo reikmėms suvartotą elektros energiją.
48. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 41,44 Eur skolą už bendrosioms namo reikmėms suvartotą elektros energiją, tačiau nepagrįstai priteisė 1 581,91 Eur (1 623,35 Eur – 41,44 Eur) skolą už bute suvartotą elektros energiją, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovės 41,44 Eur skolą ieškovo naudai, o kitą ieškinio dalį atmetant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
51. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkindamas ieškovo ieškinį 41,44 Eur apimtyje (t. y. patenkindamas 2,6 proc. ieškinio), atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 0,96 Eur žyminio mokesčio dalis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
53. Kadangi atsakovė atleista nuo šioje civilinėje byloje už apeliacinį skundą mokėtinos 37 Eur žyminio mokesčio sumos (CPK 83 str. 1 d. 11 p.) ir atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 97,4 proc. apimtyje (priteista 41,44 Eur skola iš ieškiniu reikalautos 1 623,35 Eur skolos), proporcingai teismo patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 36,04 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą.
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, 41,44 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 41,44 Eur sumą nuo 2019 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 0,96 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, valstybės naudai 36,04 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.