- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- 2-93-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00617-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. (toliau – ir ieškovas) 2022 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos pažeidimą atsakovės Lietuvos Respublikos (toliau – atsakovė) veiksmuose ir dėl to jam ir jo artimiesiems padarytą ir patirtą žalą; 2) pripažinti atsakovę kriminaline recidyvistine organizacija; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 25 milijardus Eur padarytai žalai atlyginti, įskaitant 5,8 t aukso atsargas Londono banke.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad teisėsauga skyrė jam įvairias procesines prievartos priemones, ieškovas buvo kankinamas, patiriant nežmonišką ir orumą žeminantį elgesį, persekiojo jį ir artimuosius, trukdė slaugyti velionius artimuosius, taip sukeliant jų mirtį, todėl atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas 2022 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apygardos teismui pateikė du analogiškus ieškinius, kuriuose sutapo šių ieškinių šalys, dalykas ir pagrindas. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. 2-1295-413/2022 ir 2-1296-413/2022 minėtus ieškovo ieškinius atsisakė priimti. Dėl abiejų teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti ieškinį, ieškovas pateikė atskiruosius skundus. Ieškovo atskirasis skundas, pateiktas dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1295-413/2022 išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-954-467/2022, kuria Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis panaikinta ir ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui grąžintas nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 d. terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Dėl minėtos teismo nutarties ieškovas pateikė atskirąjį skundą ir civilinė byla Nr. 2-1295-413/2022 su ieškovo atskiruoju skundu išsiųsta Lietuvos apeliaciniam teismui. Analogiška situacija susiklostė ir kitose civilinėse bylose, kurias ieškovas prašo sujungti ir kuriose sutampa šių ieškinių šalys, dalykas bei pagrindas (civilinės bylos Nr. 2-1241-921/2022; 2-1283-921/2022; 2-1264-343/2022), t. y. aukštesnės instancijos teismui patenkinus ieškovo atskiruosius skundus, visose nurodytose bylose ieškinių priėmimo klausimai grąžinti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau iki šiol nė vienas ieškovo ieškinys tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra priimtas.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad ieškovo ieškinys yra analogiškas kitiems jo ieškiniams, pareikštiems kitose civilinėse bylose, t. y. sutampa šių ieškinių šalys, pagrindas ir dalykas, tik šiuo ieškiniu prašoma priteisti žala yra didesnė. Tačiau ši aplinkybė ieškinių tapatumo nepaneigia, todėl laikyti tokį ieškinį savarankišku ieškiniu nėra pagrindo. Kadangi teismo žinioje yra ne viena civilinė byla pagal to paties ieškovo ieškinius tai pačiai atsakovei, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo: panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam pirmosios instancijos teismo teisėjui; kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) išaiškinimo, ar dekretai paskirti teisėju ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku Marių Bajorą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatoms, teisinės valstybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo principams. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Nutartis neteisėta, nes organizuotai pažeidžiamos ir netinkamai taikomos materialinės ir procesinės teisės normos, siekiant slėpti atsakovės vykdomus nusikaltimus. Pažeidžiamas Konvencijos 13 straipsnis ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnyje numatyta teisė į veiksmingą teisinę gynybą, kadangi buvo pareikšti penki ieškiniai atsakovei Kauno apygardos teisme dėl teisėsaugos institucijų organizuotos sistemingos nusikalstamos veikos vykdžius atsakovės nusikalstamą vidaus ir užsienio politiką ir nusikaltimus žmoniškumui ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu nuo 1995 iki 2019 m. sudarant tokias sąlygas, kurios lėmė sunkius sveikatos sutrikdymus, mirtis, vykdė kitas nusikalstamas veikas nuperkant melagingus liudytojų parodymus ar melagingus įskundimus apie nebūtus nusikaltimus. Klastodami faktus ir aplinkybes Kauno apygardos teismo šališki teisėjai elgėsi nesąžiningai ir nusikalstamai nesujungdami penkių civilinių bylų tai pačiai atsakovei į vieną.
6.2. Šališkas teisėjas M. Bajoras nutartyse iš anksto darė įtaką žemesnių teismų procesiniams sprendimams ir civilinių bylų eigai, išeidamas už atskirųjų skundų ribų bei nustatydamas, jog reikalavimas atlyginti padarytą žalą 5,8 t aukso atsargomis atsakovei yra aiškiai neįgyvendinamas ir nerealus. Šališko ir nesąžiningo teisėjo M. Bajoro paskyrimas teisėju ir paaukštinimas iki Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų Lietuvos apeliaciniame teisme prieštarauja Konstitucijos 25, 29, 33, 84, 109 straipsniams, todėl Konstitucijos 105, 110 straipsnio pagrindu būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Prezidento dekretas skirti teisėju M. Bajorą ir ar Prezidento dekretas skirti teisėją M. Bajorą Civilinių bylų skyriaus pirmininku neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, teisinės valstybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo principams, jeigu teisėjas slepia korupciją ir organizuotą nusikalstamumą atsakovės teismuose, prokuratūroje, policijoje ir t. t. Atsakovė per savo šališkus teismus ir teisėjus negali nagrinėti šio ieškinio objektyviai ir teisingai Lietuvos teritorijoje. Todėl neteisėta ir nusikalstama nutartis naikintina.
6.3. Netinkamai taikytas CPK 137 straipsnis, kadangi ieškinys yra ne tarp tų pačių šalių, ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Antras ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovę kriminaline recidyvistine organizacija nėra tapatus, kadangi šio reikalavimo nėra kitose penkiose civilinėse bylose, todėl skiriasi ieškinių dalykai.
6.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-982-302/2022 nustatė, kad bylų Nr. 2-1283-921/2022, 2-1264-343/2022, 2-1241-921/2022 ieškinių pagrindai ir dalykai yra skirtingi, todėl šioje nutartyje klastojami ir nevykdomi įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.
6.5. Pažeistas CPK 21 straipsnis, nes civilinę bylą šališkai nagrinėja nesąžiningas teisėjas Gintautas Koriaginas, kuris suinteresuotas bylos baigtimi. Šioje byloje taip pat prašoma atlyginti padarytą žalą nesąžiningam teisėjui G. Koriaginui kartu su teisėja D. Martinavičiene organizuotai instancine tvarka suklastojus faktus ir aplinkybes apie neva civilinių bylų Nr. 2-1295-413/2022 ir Nr. 2-1496-413/2022 pagrindų ir dalykų tapatumą, kad organizuotai slėpti nuo civilinės ir baudžiamos atsakomybės baudžiamųjų bylų sufabrikavimą, jog nebūtų atlyginta padaryta žala. Todėl teisėjas G. Koriaginas turi būti šalinamas nuo tolesnio šios civilinės bylos nagrinėjimo, o nutartis panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų. Šio apeliacinio proceso dalykas – Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovo ieškinių (ne)tapatumo
9. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
10. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio nuostatas, kadangi ieškinys yra ne tarp tų pačių šalių, ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu, tačiau argumentų dėl šalių ir ieškinio pagrindo netapatumo ieškovas nenurodo. Ieškovo teigimu, antrasis ieškinio reikalavimas „pripažinti atsakovę kriminaline recidyvistine organizacija“ yra naujas ir šio reikalavimo nėra kitose penkiose civilinėse bylose, todėl skiriasi ieškinių dalykai.
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Kol anksčiau teisme dėl tapataus ginčo iškelta byla nėra užbaigta, ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį teisme dėl tapataus ginčo nagrinėjimo. Toks atsisakymo priimti ieškinį pagrindas įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja jau iškėlus civilinę bylą, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021 15 punktas).
12. Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022).
13. Kadangi ieškovas atskirajame skunde nesutinka su skundžiama nutartimi teigdamas, kad ieškovo pareikšti ieškiniai netapatūs, nes skiriasi bylų šalys, ieškinių pagrindas bei dalykas, tačiau nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog skiriasi bylų šalys ar ieškinių pagrindas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį patikrina tik ieškinių dalyko tapatumo aspektu.
14. Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo: 1) pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos pažeidimą atsakovės veiksmuose ir dėl to jam ir jo artimiesiems padarytą ir patirtą žalą; 2) pripažinti atsakovę kriminaline recidyvistine organizacija; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 25 milijardus Eur padarytai žalai atlyginti, įskaitant 5,8 t aukso atsargas Londono banke.
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad:
15.1. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1295-413/2022 2023 m. vasario 1 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis ieškovo ieškinį atsakovei laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškovas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų bei pats 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą. Minėtoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė: 1) pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos pažeidimą atsakovės institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytą ir patirtą žalą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 5,8 t aukso atsargas arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursą padarytai ir patirtai žalai atlyginti.
15.2. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1296-413/2022 2022 m. spalio 6 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, kuriuos ieškovas prašė: 1) pripažinti sistemingą ieškovo ir jo artimųjų teisių į kankinimo uždraudimą, laisvės ir saugumo atėmimą, teisingą ir sąžiningą procesą, veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugos pažeidimą atsakovės institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytą ir patirtą žalą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 5,8 t aukso atsargas arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursą padarytai ir patirtai žalai atlyginti.
15.3. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1241-921/2022 2023 m. vasario 1 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinys atsakovei laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškovas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų bei pats 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad jam netikslinga šalinti nustatytų ieškinio trūkumų, nes Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1547-413/2022 (byla, kurioje priimta nutartis skundžiama nagrinėjamu ieškovo atskiruoju skundu), kurios ieškinio pagrindas ir dalykas yra iš dalies susijęs su šios civilinės bylos pagrindu ir dalyku, ir išnagrinėjus minėtą civilinę bylą bus išspręstas ginčas ir dėl šios civilinės bylos pagrindo ir dalyko. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1241-921/2022 byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė: 1) pripažinti jo teisių pažeidimą į kankinimo uždraudimą, teisingą ir sąžiningą teismą, veiksmingą teisminę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą Lietuvos Respublikos institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytą žalą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 5,8 t aukso atsargų arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursą.
15.4. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1283-921/2022 2023 m. vasario 1 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinys atsakovei laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi ieškovas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų bei pats 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad jam netikslinga šalinti nustatytų ieškinio trūkumų, nes Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1547-413/2022 (byla, kurioje priimta nutartis skundžiama nagrinėjamu ieškovo atskiruoju skundu), kurios ieškinio pagrindas ir dalykas yra iš dalies susijęs su šios civilinės bylos pagrindu ir dalyku, ir išnagrinėjus minėtą civilinę bylą bus išspręstas ginčas ir dėl šios civilinės bylos pagrindo ir dalyko. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1283-921/2022 pareikštu ieškiniu ieškovas prašė: 1) pripažinti ieškovo teisių pažeidimą į kankinimo uždraudimą, teisingą ir sąžiningą teismą, veiksmingą teisminę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą atsakovės institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytą žalą; 2) priteisti ieškovui iš atsakovės 5,8 t aukso atsargas arba 325 384 046,60 Eur pagal uncijos kursą.
15.5. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1264-343/2022 2023 m. vasario 1 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria ieškovo ieškinį atsakovei atsisakyta priimti, kadangi ieškovas nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų bei pats 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašė: 1) pripažinti ieškovo teisių pažeidimą į kankinimo uždraudimą, teisingą ir sąžiningą teismą, veiksmingą teisminę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą atsakovės institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytą žalą; priteisti ieškovui iš atsakovės 5,8 t aukso atsargas arba 325 384 046 Eur pagal aukso uncijos kursą.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškovo skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad ieškovo ieškinys yra analogiškas kitiems jo ieškiniams, pareikštiems kitose civilinėse bylose (Nr. 2-1295-413/2022; 2-1296-413/2022; 2-1241-921/2022; 2-1283-921/2022; 2-1264-343/2022), t. y. sutampa šių ieškinių šalys, pagrindas ir dalykas, tik šiuo ieškiniu prašoma priteisti žala yra didesnė, tačiau ši aplinkybė ieškinių tapatumo nepaneigia. Nors ieškovas atskirajame skunde teigia, kad šioje byloje jis pareiškė papildomą reikalavimą „pripažinti atsakovę kriminaline recidyvistine organizacija“, tačiau, kaip matyti iš šio ieškovo reikalavimo formuluotės, šis reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas pripažinti (nustatyti) juridinį faktą, kurio pripažinimas (nustatymas) pats savaime ieškovui materialiųjų teisinių padarinių nesukels. Ieškovui materialiuosius teisinius padarinius gali sukelti tik jo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo patenkinimas, o reikalavimai dėl juridinių faktų pripažinimo (nustatymo) yra tik prielaidos ieškovo reikalavimui dėl žalos atlyginimo patenkinti, kurie, kaip ieškinio dalykas, gali būti neformuluojami, o nurodomi ieškinio motyvuose kaip ieškinio pagrindas ir tai nėra savarankiški reikalavimai, kurie vertinami sprendžiant dėl ieškinių tapatumo. Esminis ieškovo ieškinio reikalavimas yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, o šis ieškovo reikalavimas, nors skirtingo dydžio, pareikštas visose minėtose civilinėse bylose.
17. Šiuo atveju pripažintina, kad ieškovo dalies ieškinio pagrindo (bylos faktinių aplinkybių papildymas) ar ieškinio dalyko papildymas (reikalavimų skaičiaus padidinimas, reikalavimo sumos padidinimas ar atsisakymas dalies reikalavimų, alternatyvių reikalavimų nurodymas) negali būti vertinamas kaip naujas savarankiškas ieškinys, toks ieškovo procesinis dokumentas turėtų būti siejamas su pradiniu paduotu ieškiniu, teisiškai korektiškai įvardijant tokį dokumentą kaip paduoto ieškinio patikslinimą CPK 42 straipsnio 1 dalies, nustatančios ieškovui teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio bei CPK 141 straipsnio (ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas) prasme, ar, jei buvo nustatyti ieškinio trūkumai, trūkumų šalinimo procesinių teisės normų pagrindu (CPK 115 straipsnis).
18. Keturiose iš minėtų penkių civilinių bylų (Nr. 2-1295-413/2022; 2-1241-921/2022; 2-1283-921/2022; 2-1264-343/2022) ieškovo skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2022 m. lapkričio 16 d.) įsiteisėjusia teismo nutartimi nebuvo išspręstas analogiškų ieškovo ieškinių priėmimo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nusprendė, kad teismo žinioje yra ne viena civilinė byla pagal to paties ieškovo ieškinius tai pačiai atsakovei dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-1241-921/2022 ir 2-1283-921/2022 ieškovas pats 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui prašymus ieškinį palikti nenagrinėtą, kuriuose pripažino Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-1547-413/2022 (kurioje ieškovas pateikė nagrinėjamą atskirąjį skundą) ir minėtose civilinėse byloje pateiktų ieškovo ieškinių tapatumą.
19. Ieškovas taip pat teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-982-302/2022 nustatė, kad bylų Nr. 2-1283-921/2022, 2-1264-343/2022, 2-1241-921/2022 ieškinių pagrindai ir dalykai yra skirtingi, todėl šioje nutartyje klastojami ir nevykdomi įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties turinį, nesutinka su ieškovu. Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas ieškinių tapatumo klausimo nesprendė, o pasisakė dėl byloje pagal ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo taikytinų teismingumo taisyklių, todėl minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs ir ieškovo ieškinių netapatumo nepatvirtina.
21. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
22. Ieškovas atskirajame skunde taip pat prašo kreiptis Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Prezidento dekretai paskirti teisėju ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku M. Bajorą neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, teisinės valstybės, teismų ir teisėjų nepriklausomumo principams.
23. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis), taip pat atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Ieškovui reikalavimų dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pirmosios instancijos teismui nepareiškus, šį prašymą pagrindžiančių aplinkybių nenurodžius, ieškovas neturi procesinės teisės apeliacinės instancijos teisme pareikšti naujus reikalavimus ar nurodyti naujas aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra procesinio, o ne materialiojo pobūdžio reikalavimas, todėl toks reikalavimas gali būti teismo svarstomas tik priėmus ieškinį.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad ieškovo atskirajame skunde pateiktas reikalavimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, net ir ieškinį priėmus, negalėtų būti patenkintas dėl tokio prašymo ydingumo. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą tik tokiu atveju, jeigu nustato, kad byloje taikytinas įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis neatitinka Konstitucijos ar įstatymų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo kreiptis Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Prezidento dekretai paskirti teisėju ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku M. Bajorą neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, tačiau ieškovas nenurodė ir nepagrindė, kad minėti teisės aktai turi būti taikomi ir apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Byloje nesant poreikio taikyti minėtus teisės aktus, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Dėl teisėjo šališkumo
25. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad teisėjas G. Koriaginas suinteresuotas bylos baigtimi, todėl teisėjas turi būti šalinamas nuo tolesnio šios civilinės bylos nagrinėjimo, o nutartis panaikinta.
26. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas, priėmęs ieškovo skundžiamą nutartį, buvo šališkas, o ieškovas atskirajame skunde nenurodė CPK 65 straipsnyje įtvirtintų teisėjo nušalinimo pagrindų, taip pat ir kitų, įstatyme tiesiogiai neįtvirtintų, teisėjo nušalinimo pagrindų (CPK 66 straipsnis). Ieškovo deklaratyvus teiginys, kad teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Aplinkybė, kad teisėjas yra priėmęs ne vieną nutartį, kuria atsisakė priimti ieškovo ieškinius ar nustatė terminus ieškovo ieškinių trūkumams pašalinti, nelemia išvados dėl teisėjo nešališkumo. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomi šio teisėjo neva neteisėti veiksmai / sąsajos su apeliacinės instancijos teismo teisėjais / teisėjų procesiniais sprendimais, niekuo nepagrindžiami, kartu nenurodant aplinkybių dėl ieškovo teisės į kasaciją dėl įsiteisėjusių apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų apskundimo, realizavimo, todėl minėti ieškovo teiginiai atmestini.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad į esminius ieškovo argumentus šioje nutartyje yra atsakyta, o kiti ieškovo atskirajame skunde pateikti argumentai galėtų būti reikšmingi tik ieškinį priėmus ir bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau ne sprendžiant procesinį ieškinio priėmimo klausimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieškovo atskirojo skundo argumentų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties priėmimo metu tinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias teismo teisę atsisakyti priimti ieškinį nustačius, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieškovo skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.