Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl pasisako tik dėl paduoto atskirojo skundo argumentų.

7. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui ar ne, kai ieškinys pareikštas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo neteisėtų veiksmų nagrinėjant bylą atlyginimo priteisimo.

Dėl byloje pagal ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo taikytinų teismingumo taisyklių

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmuo įgyvendina šią teisę laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi įsitikinti, kad ieškinys pareikštas pagal CPK IV skyriuje įtvirtintas teismingumo taisykles. Nurodytų taisyklių laikymasis – viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą. Jos užtikrina civilinio proceso teisės principų, civilinio proceso tikslų įgyvendinimą.

9. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kitas civilines bylas (CPK 27 straipsnio 1–9 punktai). Taigi, pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ieškiniai, kuriais reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo, teismingi ne apygardos, bet apylinkės teismams, nepaisant to, kokia ieškinio suma, t. y. ji gali viršyti 40 000 Eur. Dėl to teismas, spręsdamas ieškinio, kuriame prašoma atlyginti neturtinę žalą, priėmimo klausimą, turi vadovautis CPK 27 straipsnio 1 punktu ir neatsižvelgti į pareikšto reikalavimo dydį.

10. Taigi, nagrinėjamojoje byloje sprendžiant bylos teismingumo klausimą, pirmiausia turi būti nustatyta: ieškiniu prašoma priteisti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą; jeigu ieškiniu prašoma priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimą – koks turtinės žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, taip pat aplinkybę, kad apeliantas nepagrindė žalos dydžio rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, jog apeliantas prašo priteisti iš atsakovės tik neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas atskirajame skunde su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, prašomos atlyginti turtinės žalos suma – 10 588 794,85 Eur.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pareikšto ieškinio turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas prašo priteisti tik neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantas ieškinyje suformulavo reikalavimus: pripažinti jo teisių į kankinimo uždraudimą, teisingą ir sąžiningą teismą, veiksmingą teisminę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą pažeidimą, padarytą Lietuvos Respublikos institucijų organizuotais veiksmais ir dėl to padarytą žalą; priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 tonas aukso atsargų arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursą. Taigi, apeliantas nenurodė prašomos priteisti žalos pobūdžio. Iš ieškinio turinio taip pat neaišku, kokio pobūdžio žalos atlyginimą apeliantas prašo priteisti – turtinės, neturtinės ar abiejų. Taigi, apeliantas aiškiai nesuformulavo ieškinio reikalavimo. CPK 135 straipsnio 4 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga ieškinyje nurodyti reikalavimą (ieškinio dalyką), nes būtent ieškinio dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas neįmanomas. Ieškovas turi pareigą suformuluoti ieškinio reikalavimus taip, kad jie būtų konkretūs ir aiškūs. Būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu bei ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Dėl to apeliantas yra teisus, atskirajame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas neaiškus, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti ieškinį.

12. Pasisakydamas dėl šios bylos teismingumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę, ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Vis dėlto, tam tikrais proceso įstatyme nustatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. nustatytas alternatyvus teismingumas. CPK 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

13. Nagrinėjamojoje byloje iš ieškinio turinio nustatyta, kad apeliantas pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų procesinių prievartos priemonių pritaikymo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo veiksmų nagrinėjant bylą, atlyginimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį jis turi teisę pareikšti ieškinį savo pasirinkimu – pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę arba pagal apelianto gyvenamąją vietą. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovei atstovaujančios institucijos buveinė yra Vilniuje. Dėl to pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 30 straipsnio 7 dalyje nustatytą alternatyvaus teismingumo taisyklę ir padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas su ieškiniu turi kreiptis tik pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę – į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Dėl bylos procesinės baigties

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas prašo priteisti iš atsakovės tik neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareikšto ieškinio reikalavimas neaiškus, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti ieškinį. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

15. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas alternatyvus ieškinio, pareikšto dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo priteisimo teismingumas. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.