- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-510-648/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarimo, kuriuo A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutines administracines nuobaudas – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-12-17, apie 14 val., vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo neatidus, kliudė stovintį automobilį „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po ko nepranešęs policijai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132 ir 234 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
A. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-24 nutarimą ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Jis teismo posėdyje pripažino, kad vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“, v/n (duomenys neskelbtini) galėjo kliudyti automobilį „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini) nes parkuojant automobilį daugiabučio namo kieme, automobiliai stovi arti vienas kito, dėl ko priparkuoti transporto priemonę ypač žiemos metu yra pakankamai sudėtinga. Suveikus šalia stovinčio automobilio „BMW 525“ signalizacijai, jis išlipo įsitikinti, ar nekliudė minėto automobilio, todėl apžiūrėjo abi transporto priemones. Nepastebėjęs apgadinimų, jis pamanė, kad privažiavo per arti automobilio „BMW 525“, dėl ko ir suveikė signalizacija. Tvirtina, kad jei būtų pastebėjęs, jog kliudė automobilį ir dėl to atsirado apgadinimai, tikrai nebūtų pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Taigi, jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina.
Pasak A. G., teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. jog jis prisipažino, kad galėjo netyčia kliudyti stovintį automobilį, ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, savo noru atlygino transporto priemonės savininkui padarytą žalą. Be to, teismas neatsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. kad buvo padaryta nedidelė žala, jo asmenybę. Jis yra vienintelis šeimos maitintojas, o atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis netektų darbo. Todėl jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad šiuo atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. G. padarė inkriminuotus teisės pažeidimus. Be to, apeliantui administracinės nuobaudos paskirtos laikantis Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimų.
A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. G. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011). Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Iš eismo įvykio vietos schemos ir fotolentelės matyti, kad automobiliui „BMW 525“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas (b.l. 11, 19). Transporto priemonės techninės apžiūros akte ir fotolentelėje užfiksuotas automobilio „Citroen Xsara“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimas, esantis ant transporto priemonės priekinio bamperio kairio kampo (b.l. 17-18). Šiuo atveju automobilių apgadinimo pobūdis ir lokalizacija (A. G. vairuojamas automobilis „Citroen Xsara“ priekinio bamperio kairiu kampu apgadino automobilio „BMW 525“ priekinį dešinės pusės sparną) neleidžia abejoti tuo, kad apeliantas suprato, jog tarp abiejų transporto priemonių buvo kontaktas, t. y. jog jis apgadino kito asmens automobilį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tą aplinkybę, kad po kontakto tarp automobilių įsijungė automobilio „BMW 525“ signalizacija. Pastebėtina, kad abiejų automobilių apgadinimai yra žymūs, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad A. G. nepastebėjo transporto priemonių apgadinimų, vertintinas kritiškai. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantas išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, A. G. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas (sunkesnis iš A. G. padarytų teisės pažeidimų, kurio ribose jam paskirtos galutinės administracinės nuobaudos) užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Apylinkės teismas paskyrė nubaustajam sankcijoje numatytas minimalias administracines nuobaudas.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-61-195/2011, ATP-63-195/2011).
Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė A. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis pripažino padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p., lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-123-648/2012, ATP-137-648/2012). Šiuo atveju A. G. rašytiniuose paaiškinimuose, administracinio teisės pažeidimo protokole ir teismo posėdyje nurodė, kad jis nepajuto jokio kontakto tarp automobilių, nepastebėjo transporto priemonių apgadinimų, todėl nuvažiavo iš įvykio vietos (b.l. 3, 16, 24, 29). Taigi, apeliantas viso proceso metu neigė padaręs inkriminuotą teisės pažeidimą. Jis laikosi tokios pozicijos ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad A. G. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.
Iš J. B. parodymų matyti, kad nubaustasis atlygino jam padarytą žalą sumokėdamas 200 Lt (b.l. 31). Tai yra apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Kita vertus, A. G. padarė du šiukščius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Nors apeliantas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka (b.l 4-9). Tai neigiamai apibūdina A. G. asmenybę, kadangi jam praeityje taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.
Apelianto darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę, nei įstatymo numatyta, nuobaudą. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-34/2007, N1-413/2007). Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1703/2011).
Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad automobiliui „BMW 525“ buvo padaryta nedidelė žala, taip pat nesudaro pagrindo švelninti A. G. teisinės padėties. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Todėl švelnesnės nei numatyta įstatymu administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Remiantis tuo, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-24 nutarimą A. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarimą nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.