Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo E. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 3 000 Lt bauda, paskiriant jam galutinę nuobaudą – 9 000 Lt baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „B (duomenys pakeisti)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams (buvo sutarta dėl pareigų, darbo vietos, nustatytas darbo laikas, aptartas darbo užmokestis), tačiau nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, leido 2011-08-02 R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirbti pagalbinių darbuotojų darbą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Nubaustojo E. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Apylinkės teismas skyrė E. M., kaip UAB „B“ direktoriui, už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po minimalią sankcijoje numatytą baudą, paskiriant jam galutinę nuobaudą – 9 000 Lt baudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).

Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jokių E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors E. M. teismo posėdyje nurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau pagal Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-909-648/2011, ATP-123-648/2012). Nagrinėjamu atveju E. M. pirmame teismo posėdyje neprisipažino kaltu teigdamas, kad kaltinime nurodyti asmenys nedirbo nelegaliai statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 41). Tik administracinio teisės pažeidimo byloje apklausus visus liudytojus, E. M. pripažino, kad R. Š., M. A. ir D. V. dirbo statybos objekte nesudarius su jais darbo sutarčių. Apeliantas pakeitė savo nuomonę, kadangi įvertino situaciją (b.l. 56). Tokių E. M. paaiškinimų davimas neleidžia tvirtinti, kad jis prisipažino dėl padaryto teisės pažeidimo savo noru, o jo gailėjimasis yra nuoširdus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad E. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nubaustasis betarpiškai nedavė leidimo dirbti asmenims, kuriuos teismas pripažino nelegaliai dirbusiais, o tokį leidimą davė statybos aikštelės vadovas P. K., kuriam paskirta drausminė nuobauda. Kita vertus, pats E. M. teismo posėdyje nurodė, kad jis su P. K. kalbėjo dėl darbininkų. Pagal skelbimą atėjo žmonės pas P. K. pasižiūrėti, o šis davė pabandyti dirbti. P. K. informavo jį (E. M.), kad reikia tuos žmones įdarbinti (b.l. 56). Taigi, E. M. buvo žinoma apie statybos objekte nelegaliai dirbusius asmenis, nubaustasis neprieštaravo tam, kas rodo, jog jis davė leidimą dirbti tokiems asmenims. Šiuo atveju statybos aikštelės vadovo P. K. veiksmai nėra pagrindas mažinti E. M. paskirtos baudos dydžio.

Priešingai nei teigia E. M., apylinkės teismas, nustatydamas nubaustajam skirtinos baudos dydį, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę (asmuo nebaustas administracine tvarka, dirba). Teisės pažeidimo trumpalaikiškumas, kai teisės pažeidimas nustatytas asmenims nelegaliai dirbant pirmą darbo dieną, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti išimtį, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. Pažymėtina, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Simboline nuobauda ne tik nepasiekiami pirmiau minėti nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2358/2009).

Tai, kad E. M. pažeidimo padarymo dieną užėmė bendrovės direktoriaus pareigas du mėnesius, taip pat nelengvina jo teisinės padėties. Pabrėžtina, kad bendrovės direktoriaus, kaip juridinio asmens vadovo, pareigos yra itin svarbios, kad bendrovė tinkamai veiktų ir laikytųsi teisės aktų reikalavimų. Todėl bendrovės direktoriui yra keliami papildomi rūpestingumo ir atidumo reikalavimai atliekant savo pareigas nuo pat pirmos jo paskyrimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, E. M. bauda paskirta laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatų, ji nėra aiškiai per griežta, todėl keisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-24 nutarimo nubaustojo E. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimą nepakeistą ir netenkinti E. M. apeliacinio skundo.

Nutartis neskundžiama.