- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-20
- Bylos Nr.
- ATP-62-195/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-00673-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Šumskas, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal R. A. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarimo, kuriuo R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutine nuobauda – 3000 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. sausio 13 d., apie 14.10 val., Oslo g. 12, Vilniuje, vairuodamas automobili „Opel Astra“ ir prieš pradedamas važiuoti, neištrauke benzino užpylimo žarnos bei neisitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo i prieki ir nutrauke benzino užpylimo žarna bei išvažiavo iš eismo ivykio vietos, eismo ivykio metu buvo apgadinta benzino užpylimo žarna, taip pažeisdamas Keliu eismo taisykliu (toliau – KET) 9, 234 ir 238 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarima. Teigiama, kad teismas, tirdamas irodymus, klaidingai aiškino faktines eismo ivykio aplinkybes ir nustate teises pažeidimu buvimo faktus. Nurodoma, kad šiuo atveju yra reikšminga tai, jog byloje nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas del asmens pripažinimo nukentejusiuoju, todel nera aišku, ar apskritai nukentejusiajam buvo padaryta žala. Jis gražino apgadinta benzino užpylimo žarna, todel jis nepasišalino iš eismo ivykio. Be to, benzino koloneleje nebuvo telefono, jis taip pat neturejo su savimi mobiliojo telefono, todel neturejo galimybes pranešti apie nesusipratimus del eismo ivykio. Tvirtinama, kad nera jokiu irodymu, patvirtinanciu, jog del eismo ivykio jis sugadino kitiems asmenims priklausanti turta, žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo ivykyje dalyvavo daugiau nei dvi transporto priemones, todel jis neprivalejo pranešti apie eismo ivyki policijai. Jis taip pat nežinojo, kad šiuo atveju reikia pranešti policijai apie eismo ivykiu padaryta žala. Taigi, jis nepagristai patrauktas administracinen atsakomyben pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad jam yra paskirta per griežta administracine nuobauda. Jo materialine padetis yra sunki, taciau teismas nesiule jam pateikti dokumentu, kuriuos jis turejo teismo posedyje, be to, padaryti KET pažeidimai yra ne itin pavojingi, jis nebuvo girtas, apgadino benzino užpilimo žarna del neapdairumo, nenustatyta jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu. Nurodoma, kad policijos pareigune pasake jam prisipažinti kaltu ir nuoširdžiai gailetis, taip bandant, kad teismas sumažintu nuobaudos dydi. Be to, jis yra užsiregistraves i vairavimo kursus mokytis vairuoti D kategorijos transporto priemones, išlaiko ir prižiuri artimas giminaites neigaliaja G. S. ir G. M., moka dideles skolas už komunalines paslaugas. Todel teismas, nevisapusiškai atsižvelges i minetas aplinkybes, nepagristai netaike Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatu bei jam ateme teise vairuoti transporto priemones bei paskyre didele bauda.
Atsiliepimas
Atsiliepime i apeliacini skunda prašoma jo netenkinti. Nurodoma, kad teismas, nagrinedamas administracnio teises pažeidimo byla bei ivertines irodymu visuma, pagristai konstatavo, kad R. A. padare jam inkriminuotus pažeidimus.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracine atsakomybe už keliu eismo taisykliu pažeidima, nulemusi kitiems asmenims priklausanciu transporto priemoniu, kroviniu, keliu, kelio ir kitu irenginiu arba kitokio turto sugadinima (apgadinima). Byloje esantys irodymai, t. y. administracinio teises pažeidimo protokolas, UAB „Lietuva Statoil“ pranešimas, vaizdo medžiaga, paties R. A. paaiškinimai, PVM saskaita faktura serija Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad apeliantas, vairuodamas automobili „Opel Astra“, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, taip pažeisdamas KET 9 p. reikalavima, ir apgadino kitam asmeniui (UAB „Lietuva Statoil“) priklausanti turta – nutrauke benzino užpylimo žarna, padarydamas degalinei 608,79 Lt turtine žala (b. l. 2, 6-7, 11, 13). Tai, jog byloje nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas pripažinti degaline UAB „Lietuva Statoil“ nukentejusiaja, savaime nereiškia, jog apelianto veiksmais jai nebuvo padaryta žala, kadangi pagal Lietuvos Respublikos ATPK 273 str. 1 d., nukentejusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teises pažeidimu padaryta moraline, fizine ar turtine žala, ir istatymas nenumato reikalavimo, kad šiame procese asmeni pripažistant nukentejusiuoju turi buti priimtas atskirtas procesinis dokumentas.
Asmuo baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukima iš eismo ivykio, su kuriuo vairuotojas yra susijes, vietos pažeidžiant KET. Baudžiant asmeni pagal šia norma butina nustatyti, kad iš eismo ivykio vietos pasitraukta tycia, t. y. asmuo, sukeles eismo ivyki, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybes, pasišalino iš ivykio vietos. KET 234 p. itvirtinta, kad jeigu del eismo ivykio padaryta tik turtine žala ir nukentejusio asmens eismo ivykio vietoje nera, su eismo ivykiu susijes eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo ivyki policijai. Kaip mineta, byloje surinkti irodymai patvirtina, kad apeliantas sukele eismo ivyki. Iš paties R. A. paaiškinimo matyti, kad jam, išvažiavusiam iš benzino koloneles, kiti vairuotojai rode i jo automobilio gala. Jis sustojes pastebejo, jog automobilio bake yra degalines benzino užpylimo pistoletas, paeme ji ir nunešes padejo i vieta (b. l. 11). Tai, kad jis gražino benzino užpylimo pistoleta, nereiškia, kad jis nepadare turtines žalos degalinei ir išnyko pareiga pranešti apie eismo ivyki policijai, nes eismo ivykio vietoje nebuvo asmens, turincio teise atstovauti nukentejusio juridinio asmens interesus. Be to, R. A. taip pat nenuejo prie degalines operatoriaus ir nepraneše jam apie ivykusi eismo ivyki, nors tai galejo padaryti. Taigi, nubaustojo teiginiai, kad benzino koloneleje nebuvo telefono, jis taip pat neturejo su savimi mobiliojo telefono, todel neturejo galimybes pranešti apie nesusipratimus del eismo ivykio, vertintini kaip gynybos versija siekiant išvengti administracines atsakomybes. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jis nežinojo, kad šiuo atveju reikia pranešti policijai apie eismo ivyki, taciau pažymetina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. numatyta, jog istatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybes. Tiek Lietuvos Respublikos ATPK, tiek KET yra paskelbti istatymu nustatyta tvarka, o R. A. turejo galimybe susipažinti su atitinkamu teisiniu reguliavimu.
Taigi, byloje surinktu irodymu visuma patvirtina, kad apeliantas eismo ivykio metu padare keliu eismo taisykliu pažeidima, nulemusi kitiems asmenims priklausanciu irenginiu sugadinima ir su tuo susijusia turtine žala, bei tycia pasišalino iš eismo ivykio vietos apie tai nepranešes policijai, taip padarydamas Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Apeliacinio skundo teiginys, kad jis buvo per griežtai nubaustas, taip pat atmestinas kaip nepagristas. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (sunkesnis iš R. A. padarytu pažeidimu, kurio sankcijos ribose jam paskirta subendrinta nuobauda) dispozicijoje numatytu pažeidimu padarymas užtraukia bauda vairuotojams nuo triju tukstanciu iki keturiu tukstanciu litu su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo treju iki penkeriu metu arba administracini arešta nuo penkiolikos iki trisdešimties paru su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo treju iki penkeriu metu.
Teismu praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracine nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklemis, gali buti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktiniu duomenu, bylojanciu asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).
Tokiu aplinkybiu šioje byloje nenustatyta. Pažymetina, kad kaltes pripažinimas del padarytu pažeidimu ir nuoširdus gailestis yra jo atsakomybe švelninanti aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), i kuria teismas atsižvelge parinkdamas administracines nuobaudas sankciju už padarytus pažeidimus ribose. Be to, atkreiptinas demesys, kad iš apeliacinio skundo matyti, jog nubaustasis tik formaliai prisipažino padares pažeidimus, siekdamas, kad jam butu paskirta švelnesne nuobauda, nors apeliaciniame skunde gincija padarytus pažeidimus. Tai, kad eismo ivykio metu jis vairavo automobili blaivus, neturi reikšmes sprendžiant del nuobaudos paskyrimo, kadangi už vairavima neblaiviam yra numatyta administracine atsakomybe pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos ATPK straipsnius.
Iš pažymos apie asmens baustuma matyti, kad R. A. anksciau baustas 4 kartus administracine tvarka (b. l. 4-5). Be to, jo atsakomybe sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padare tokios pacios rušies teises pažeidimus (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Sunkinanciu aplinkybiu buvimas paprastai užkerta kelia taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Visa tai taip pat neigiamai apibudina apelianto asmenybe, rodo, kad jam taikytos poveikio priemones nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomeneje nustatytas elgesio taisykles.
Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes, jog jis yra užsiregistraves i vairavimo kursus mokytis vairuoti D kategorijos transporto priemones, išlaiko ir prižiuri artimas giminaites neigaliaja G. S. ir G. M., moka dideles skolas už komunalines paslaugas, nelaikytinos ypatingomis ar išskirtinemis, kurios sudarytu pagrinda švelninti nubaustojo padeti.
Be to, atkreiptinas demesys, kad Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numato, jog administracinen atsakomyben traukiamas asmuo turi teise pateikti prašymus. R. A. galejo teismo prašyti prijungti prie bylos medžiagos dokumentus, tarp ju ir del jo turtines padeties, taciau iš teismo posedžio protokolo matyti, kad jis nepateike jokiu prašymu (b. l. 15). Todel negalima daryti išvados, kad teismas, skirdamas apeliantui nuobauda, neatsižvelge i visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o administracinen atsakomyben patraukto asmens pageidavimus tenkinancios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktu administracinei nuobaudai keliamu tikslu.
Taip pat pastebetina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. nuostatomis, asmuo rašytiniu prašymu kartu su sunkia materialine padeti pagrindžianciais irodymais turi teise kreiptis i nutarima priemusi teisma del paskirtos baudos mokejimo išdestymo per laikotarpi iki dveju metu.
Atsižvelgiant i tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarimas yra teisetas ir pagristas, todel paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarima palikti nepakeista ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.