- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- ATP-63-195/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-00201-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarimo, kuriuo K. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 16 d., apie 10.30 val., Saltoniškių g. 9, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Dacia Logan“ ir važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi A6“, apgadino abu automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 ir 234 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarimą dalyje, kuria jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Nurodoma, kad liudytojas D. S. parodė, jog jis, vairuodamas automobilį, turėjo pajusti, kad atsitrenkė į kažką. Teigiama, kad tai yra tik liudytojo prielaida, kadangi automobilio signalizacija nesuveikė, jis nebuvo išlipęs iš automobilio po smūgio, o sustačius automobilius „Dacia Logan“ ir „Audi A6“, nustatyta, jog nukentėjusiojo automobilis buvo įbrėžtas, o ne sulenktas, kas įrodo buvus silpną kontaktinį smūgį. Nurodoma, kad įvykio vietoje požeminė stovėjimo aikštelė buvo neapšviesta, dėl oro sąlygų šoniniai automobilio veidrodėliai buvo apsitraukę šerkšnu, dėl ko jis ne tik nejuto, bet ir nematė, kad prisilietė prie kito automobilio. Teigiama, kad eismo įvykis įvyko darbo metu, vairuojant darbdaviui priklausantį automobilį, todėl jis neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilis kiekvienos darbo dienos pabaigoje yra atidžiai apžiūrimas eksploatacijos skyriuje ir už kiekvieną jo pažeidimą, atsiradusį po darbo dienos, turi atsakyti tą dieną automobilį vairavęs darbuotojas. Be to, jis yra pareigingas ir atsakingas asmuo, niekada nenusižengė darbo pareigybei, kaip ir eismo įvykio dieną, jis neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, eismo įvykio metu kitų asmenų sveikatai ir gyvybei nesukėlė pavojaus. Nurodoma, kad jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti, tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma jo netenkinti. Nurodoma, teismas, remdamasis administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad K. C. yra kaltas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo, o apelianto versija vertinama kaip gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Šalies argumentai
K. C. teiginys, kad jis nejuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį, atmestinas kaip nepagrįstas. Eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad apelianto vairuojamas automobilis kairės pusės galiniu sparnu padarė automobilio „Audi A6“ kairės pusės galinėms durelėms įbrėžimus (b.l. 5, 24-28). Fotolentelėse užfiksuoti automobiliui „Audi A6“ padaryti apgadinimai yra aiškiai matomi, taigi gana žymūs (b.l. 24, 27). Liudytojas D. S., betarpiškai stebėjęs eismo įvykį, teismo posėdyje parodė, kad jis matė, kaip nubaustojo automobilis atsitrenkė į automobilio „Audi A6“ kairės pusės dureles, dėl ko abu automobiliai sujudėjo (b.l. 40). Šis liudytojas rašytiniame paaiškinime nurodė tas pačias aplinkybes, be to, pastebėjo, kad po transporto priemonių kontakto K. C. automobilis 5-6 sekundes jokių veiksmų nedarė, jis nebuvo išlipęs iš automobilio ir iš karto išvažiavo iš įvykio vietos (b.l. 20). Nenustatyta jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas D. S. būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, jo parodymai atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Taigi, įrodymų visuma patvirtina, kad kontaktas tarp transporto priemonių buvo pakankamai stiprus, o K. C., supratęs, jog apgadino kitą transporto priemonę, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis nepajuto susidūrimo, kadangi nukentėjusiojo automobilio signalizacija nesuveikė, jis nebuvo išlipęs iš automobilio po smūgio, įvykio vietoje požeminė stovėjimo aikštelė buvo neapšviesta, dėl oro sąlygų šoniniai automobilio veidrodėliai buvo apsitraukę šerkšnu, dėl ko jis ne tik nejuto, bet ir nematė, kad prisilietė prie kito automobilio, vertintinos kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Apelianto argumentų dėl to, kad jis neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, teismas nesprendžia, nes objektyviai neįmanoma nustatyti ir įvertinti visų eismo įvykio metu egzistavusių priežasčių, paskatinusių K. C. pasirinkti būtent tokį elgesio modelį.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (sunkesnis iš K. C. padarytų pažeidimų, kurio sankcijos ribose jam paskirta subendrinta nuobauda) dispozicijoje numatytų pažeidimų padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).
Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis gali netekti darbo, savaime negali būti pripažinta ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui minimalią nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad jis neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus. Kita vertus, jis anksčiau baustas administracine tvarka (b.l. 29), tai neigiamai charakterizuoja asmenį. Be to, pažymėtina, kad už eismo įvykio metu kitų asmenų sveikatai ir gyvybei sukeltą pavojų numatyta atsakomybė pagal kitus atitinkamus Lietuvos Respublikos ATPK ir Lietuvos Respublikos BK straipsnius.
Kita apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis yra pareigingas ir atsakingas asmuo, niekada nenusižengė darbo pareigybei, kaip ir eismo įvykio dieną, taip pat nesudaro Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. pagrindu švelninti nubaustojo padėties.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.