- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2-616-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00072-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Ieškovas
- R. B., A. G.
- Atsakovas
- G. R., S. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, civilinėje byloje pagal ieškovų R. B. ir A. G. ieškinį atsakovams G. R. ir S. R. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. B. ir A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: nutraukti 2021 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), sudarytą tarp ieškovų ir atsakovų G. R. ir S. R.; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams nuosavybės teises į 2557/6058 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas ar žemės sklypo dalis).
2. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai pardavė atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalį ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas G. R. ieškovui R. B. sumokėjo dalį kainos, t. y. 60 000 Eur. Nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį atsakovai įgijo sutarties pasirašymo dieną, o visą pirkimo kainą turėjo sumokėti iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. Šalys sutarties 7.5 punkte numatė, kad, atsakovams nesumokėjus visos kainos iki 2022 m. rugpjūčio 4 d., ši sutartis notariškai patvirtintu šalių susitarimu nutraukiama. Atsakovai likusios sutartyje numatytos kainos dalies už žemės sklypą nesumokėjo ir šios aplinkybės neginčija. Ieškovas R. B. 2022 m. spalio 14 d. grąžino atsakovei S. R. pagal sutartį gautus 60 000 Eur.
3. Šalys 2022 m. spalio 19 d. kreipėsi į sutartį patvirtinusią notarę, prašydamos ją nutraukti ir grąžinti žemės sklypą ieškovų nuosavybėn. 2022 m. lapkričio 10 d. notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2022 m. sausio 7 d. nutarimu nustatė laikino nuosavybės teisės apribojimo būdą ir mastą atsakovams priklausančiam turtui, taip pat ir žemės sklypui, t. y. uždraudė atsakovams disponuoti jiems priklausančiu turtu, leidžiant jį valdyti ir juo naudotis. Atsakovas G. R. 2022 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Kadangi ieškovai grąžino atsakovams visą sumokėtą už žemės sklypą kainą, todėl turi teisę atgauti žemės sklypą, už kurį atsakovai tinkamai neatsiskaitė. Atsakovai pripažįsta faktą, kad neįvykdė sutarties, ir šalys susitarė, jog nori sutartį nutraukti.
4. Šalys 2023 m. balandžio 19 d. teismui pateikė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Sutartimi atsakovai pripažįsta ieškinio reikalavimus dėl 2021 m. rugpjūčio 4 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, grąžinant nuosavybės teisę ieškovams R. B. ir A. G. į žemės sklypą, taip pat patvirtina, kad ieškovas R. B. 2022 m. spalio 14 d. grąžino atsakovų sumokėtą 60 000 Eur sumą pagal sutartį, todėl ieškovai nepraturtės atsakovų sąskaita ar lėšomis.
Šalies argumentai
5. Ieškovai nurodė, kad sudaryta taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų. Sudaryta taikos sutartimi nesiekiama iššvaistyti, paslėpti ar tretiesiems asmenims perleisti nekilnojamąjį turtą. Taikos sutartimi šalys susitaria dėl sutarties nutraukimo ir jų grąžinimo į pradinę padėtį, kadangi atsakovai tinkamai ir laiku nesugebėjo įvykdyti vienos pagrindinių sutarties sąlygų – sumokėti daikto kainą. Atsakovai sutinka, kad neįvykdė pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtos pareigos ir pagrindinės sąlygos – sumokėti daikto kainą, todėl vienintelė galimybė grąžinti šalis į prieš tai buvusią padėtį yra sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas. Nenorėdamos didinti bylinėjimosi ir teismo išlaidų, šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kurią patvirtinus, ginčas ne tik būtų išspręstas iš esmės, tačiau ir būtų užkirstas kelias ydingos praktikos formavimuisi. Atsakovų atžvilgiu vykdomame ikiteisminiame tyrime taikoma procesinės prievartos priemonė negali būti suabsoliutinta, taip visiškai apribojant ir pažeidžiant ne baudžiamojo proceso dalyvių, trečiųjų asmenų, šiuo atveju – ieškovų (pardavėjų), teises bei teisėtus interesus. Taikomos procesinės prievartos priemonės paskirtis ir tikslai yra nukreipti į ikiteisminiame tyrime dalyvaujančius asmenis – įtariamuosius, tačiau šiuo atveju dėl to patiriamos neigiamos pasekmės labiausiai liečia ieškovų teises ir interesus. Ieškovai prašė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo atsiliepimu į prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo prašė jį atmesti. Jo nuomone, šalių pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir viešajam interesui, todėl negali būti patvirtinta. Žemės sklypui yra nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamojo proceso tvarka, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu, todėl nei ieškovai, nei atsakovai negali atlikti jokių veiksmų, susijusių su žemės sklypu.
7. Atsakovai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nutarimas, kuriuo buvo nustatytas terminuotas apribojimas ginčo daiktui, galiojo iki 2022 m. liepos 7 d. Trečiasis asmuo iki 2022 m. lapkričio 28 d. nebuvo tinkamai pranešęs nei atsakovams (pirkėjams), nei ieškovams (pardavėjams) apie tai, kad turto areštas pratęstas, nors tokią pareigą turėjo pagal įstatymą. Atsakovė S. R., sulaukusi prokuroro nutarime nurodyto laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pabaigos 2022 m. liepos 7 d., būdama įsitikinusi, kad apribojimai ginčo daiktui nebėra taikomi, kreipėsi į notarę dėl žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo. Toks elgesys atitiko sąžiningo, atidaus ir rūpestingo žmogaus standartą. Atsakovo G. R. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su ginčo daiktu ir ieškiniu, kuriuo prašoma nutraukti sutartį, ir daikto perleidimo teisėtumu, nes ikiteisminiame tyrime bendrai apribotas jo disponavimas turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino ieškovų R. B. ir A. G. bei atsakovų G. R. ir S. R. 2023 m. balandžio 18 d. sudarytą taikos sutartį.
9. Teismas iš taikos sutarties turinio neturėjo pagrindo spręsti apie ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumą, taip pat neturėjo pagrindo sutikti su trečiojo asmens argumentais, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
10. Teismas konstatavo, kad sutarties 7.5 punkte numatyta, jeigu pirkėjas šioje sutartyje nustatyta tvarka nesumoka pardavėjams visos daikto kainos iki 2022 m. rugsėjo 4 d., ši pirkimo–pardavimo sutartis notariškai patvirtintu šalių susitarimu yra nutraukiama. Tuo atveju turtas pereina pardavėjų nuosavybėn, pardavėjai grąžina pirkėjui visą sumą, gautą iš pirkėjo pagal šią sutartį, o pirkėjas atlygina pardavėjams visus dėl to susidariusius nuostolius. Taigi sudarydamos sutartį šalys numatė, kad atsakovų neatsiskaitymo su ieškovais atveju sutartis bus nutraukta. Nors viešajame registre nurodyta, kad žemės sklypo dalis nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nuosavybės teise priklauso atsakovams, tačiau viešajame registre yra išviešintas ir turto įsigijimo pagrindas (2012 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis) bei įsiskolinimo už šį įsigytą daiktą faktas (įsiskolinimas už įgytą turtą). Tai yra aplinkybės, kurios Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai galėjo būti ir turėjo būti žinomos.
11. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad esant išviešintam skolos už įsigytą ginčo žemės sklypą faktui, ieškovai gali savo teises ginti prašydami nutraukti pirkimo–pardavimo sandorį ir taikyti restituciją. Šiuo atveju nelaikytina, jog tokiu teisių gynimo būdu būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir (ar) imperatyvios teisės normos ir (ar) viešasis interesas. Daikto pirkėjams pažeidus sutartį (pažeidus ją tokiu veiksmu ar neveikimu, kuris šalių aptartomis sąlygomis leidžia sutartį nutraukti), pardavėjų reikalavimai teismine tvarka nutraukti sutartį ir taikyti restituciją yra pagrįsti, nepažeidžia ikiteisminiame tyrime taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Kauno apygardos teismui buvo žinoma aplinkybė, kad baudžiamojo proceso tvarka yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas žemės sklypui. Ši aplinkybė užfiksuota tiek Turto arešto aktų registre, tiek Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11586-21 buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas žemės sklypui iki 2023 m. liepos 7 d.
12.2. Pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas nei ieškovai, nei atsakovai negalėjo ir negali atlikti jokių veiksmų su žemės sklypo teisinės būklės keitimu, todėl taikos sutartis, kuria siekiama pakeisti žemės sklypo teisinę būklę (perleisti nuosavybės teisę ieškovams), kol jam yra nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu, negalėjo būti teismo patvirtinta, nes ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis). Dėl šios priežasties notaras pagrįstai atsisakė tvirtinti sandorį, kuriuo šalys siekė atlikti tuos pačius veiksmus, dėl kurių atlikimo ieškovai dabar kreipėsi į teismą.
12.3. Kauno apygardos teismas, neturėdamas kompetencijos panaikinti baudžiamojo proceso tvarka nustatytų ribojimų žemės sklypui, neturėjo teisės patvirtinti taikos sutarties, pakeičiant žemės sklypo savininkus, atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Patvirtindamas taikos sutartį teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, dėl to neteisingai buvo išspręsta byla – šios aplinkybės sudaro ginčijamos nutarties panaikinimo pagrindą.
Atsiliepimas
13. Ieškovai R. B. ir A. G. atsiliepime prašo netenkinti atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
13.1. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2022 m. sausio 7 d. priėmė nutarimą taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą atsakovų pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsigytai daliai žemės sklypo 6 mėnesių terminui, t. y. iki 2022 m. liepos 7 d. Tokia informacija atsispindi ir Nekilnojamojo turto registro išraše išviešintuose juridiniuose faktuose. Apie šios procesinės prievartos priemonės taikymo pratęsimą atsakovai nežinojo, nes nebuvo informuoti trečiojo asmens, nors tokią informavimo pareigą numato įstatymas. Tiek ieškovai, tiek atsakovai apie pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą sužinojo tik nuvykę į notarų biurą, siekdami nutraukti sudarytą sutartį. Šių aplinkybių trečiasis asmuo byloje nepaneigė ir neginčijo.
13.2. Nekilnojamojo turto registro išraše esančios žymos apie įsiskolinimą už turtą iš esmės atlieka apsauginę funkciją – jų išviešinimu yra saugomos pardavėjų (šiuo atveju – ieškovų) teisės ir jos gali būti panaudotos prieš kitus asmenis tuo atveju, kai pardavėjai siekia sutartį nutraukti ir taikyti restituciją. Taigi trečiasis asmuo, žemės sklypui pritaikydamas procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą – visa apimtimi, iš esmės „viršijo“ turto arešto ribas, kadangi apribojo galimybę disponuoti didesne dalimi turto, negu atsakovai buvo faktiškai įgiję (procesinės prievartos priemonės taikymo metu atsakovai buvo sumokėję tik dalį daikto kainos).
14. Atsakovai G. R. ir S. R. atsiliepime prašo netenkinti atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
14.1. Apelianto argumentas, kad pažeidžiamos imperatyvios teisės normos, yra deklaratyvus. Nėra nurodyta, kokios imperatyvios normos, kurios galėtų būti laikomos pažeistomis.
14.2. Trečiasis asmuo, taikydamas areštą, negalėjo nežinoti, jog už areštuojamą turtą pirkėjai dar nėra sumokėję visos kainos. Taip prokurorai patys paneigia taisyklę, kad pardavėjus, esant tokiai žymai, reikia apsaugoti nuo turto praradimo, jeigu už jį negauta visa sutarta kaina. Ginčo atveju turėtų būti ribojama ir prokuratūros teisė areštuoti pirkėjo dar nevisiškai apmokėtą daiktą ir negali būti paneigta pardavėjo teisė būti apsaugotam prieš trečiuosius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Trečiasis asmuo apie teismo nutartimi nustatytą turto areštą tinkamai iki šiol nepranešė nei suinteresuotiems pardavėjams, nei atsakovei S. R., o vieną iš pirkėjų (atsakovą G. R.) informavo apie naujai nustatytą turto areštą tik 2022 m. lapkričio 28 d., t. y. po to, kai šalys kreipėsi į notarą, norėdamos nutraukti daikto pirkimo–pardavimo sutartį.
14.4. Ikiteisminis tyrimas, kuriame taikomas areštas, nesusijęs su pardavėjais ir jų turtu. Tačiau trečiasis asmuo siekia sukurti situaciją, kad būtų konfiskuotas net ir toks pirkėjų turtas, už kurį viešai matomas įsiskolinimas pardavėjams. Tokiu atveju pirkėjai ne tik nebegalės sumokėti už turtą, bet ir pardavėjai nebegalės jo atgauti natūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl šalių teisės bylą baigti taikos sutartimi. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ieškovų ir atsakovų sudaryta taikos sutartis pažeidžia viešąjį interesą ar prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, patvirtino pateiktą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Trečiasis asmuo su tokia teismo pozicija nesutinka ir teigia, jog taikos sutarties tvirtinimas pažeidžia viešąjį interesą, taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi taikos sutartimi perleistas turtas, kuriam taikomi apribojimai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės su tokiais apelianto argumentais sutinka.
17. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.
18. Viena vertus, civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė, t. y. nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikyti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Kita vertus, dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties, susijusios su teisminiu ginču, sąlygų nėra absoliuti, o šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitaip tariant, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitikimą imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020 57 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
21. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 59 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2022 m. sausio 7 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas atsakovų turtui, be kita ko, ir žemės sklypui. Nutarime nurodytas laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant disponuoti nurodytu turtu, leidžiant jį valdyti ir juo naudotis nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2022 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-11586-21 dar kartą pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas iki 2023 m. liepos 7 d. Nors atsakovai buvo pateikę prašymą dėl nuosavybės teisių apribojimo žemės sklypui panaikinimo, tačiau šis prašymas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimu atmestas.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių taikos sutarties sudarymo metu, o taip pat ir skundžiamos nutarties priėmimo metu, žemės sklypui yra taikomas nuosavybės teisių apribojimas – draudimas šiuo turtu disponuoti. Tuo tarpu pagal šalių sudarytos taikos sutarties nuostatas, žemės sklypas nuosavybės teise atitenka ieškovams, t. y. keičiama nekilnojamojo turto nuosavybės teisė.
24. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. BPK 151 straipsnio 8 dalis nustato, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Kaip jau nurodyta pirmiau, laikinas nuosavybės teisės apribojimas žemės sklypui nagrinėjamoje byloje nebuvo panaikintas, atvirkščiai, jis teismo nutartimi pratęstas iki 2023 m. liepos 7 d. Pažymėtina, kad šalys teismo pritaikyto nuosavybės teisės apribojimo neskundė baudžiamajame procese nustatyta tvarka, tuo tarpu civilinį šalių ginčą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos naikinti apribojimus, pritaikytus ikiteisminiame tyrime.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad jos patvirtina, jog nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų šalys įvykdyti taikos sutarties sąlygų negali. Dėl šios priežasties taikos sutartis, kaip pažeidžianti imperatyvias teisės normas, negalėjo būti tvirtinama. Pirmosios instancijos teismas šią sutartį patvirtindamas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje e2-481-450/2023, kurioje buvo susiklosčiusi panaši faktinė ir teisinė situacija.
26. Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 2 straipsnio 3 dalis). Turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (TAARĮ 2 straipsnio 7 dalis).
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).
28. Byloje yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris yra areštuotas, todėl remiantis imperatyvia TAARĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostata, nustatančia draudimą disponuoti areštuotu turtu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovų ir atsakovų sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovams būtų perleistas atsakovams nuosavybės teise priklausantis ir šiuo metu areštuotas nekilnojamasis turtas, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į tokį turtą perleidimas ribojamas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka atliekant ikiteisminį tyrimą, todėl baudžiamojo proceso tvarka nepanaikinus tokio apribojimo, susitarimai dėl turto perleidimo yra negalimi.
29. Be to, pritartina apelianto teiginiams, kad teisingas bylų nagrinėjimas yra valstybei ir visai visuomenei rūpimas interesas, kuris reikalauja, jog nebūtų nepagrįstų ir neteisingų sprendimų. Tai, kad taikos sutartimi yra siekiama priešingų tikslų nei trečiojo asmens, ginančio viešąjį interesą, pritaikytu laikinu nuosavybės teisės apribojimu, suponuoja išvadą, jog šalių taikos sutartimi taip pat yra pažeidžiamas viešasis interesas. Dėl nurodyto, taikos sutartis šiuo atveju negalėjo būti patvirtinta ir kaip prieštaraujanti viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
30. Pažymėtina, kad ieškovų bei atsakovų atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl netinkamo apribojimų ir įsiskolinimo už įsigyjamą turtą išviešinimo yra susiję išskirtinai su baudžiamojo proceso tvarka pritaikytu nuosavybės teisės apribojimo teisėtumu ir pagrįstumu, kuris, kaip nurodyta pirmiau, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nesutikdamos su pritaikytu apribojimu žemės sklypui ar jo apimtimi, šalys turėtų tokį apribojimą ginčyti baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, o, panaikinus ribojimus žemės sklypui, galėtų vėl disponuoti šiuo turtu.
31. Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad sudarant taikos sutartį šalims buvo žinoma informacija apie žemės sklypui taikomus apribojimus, todėl daroma išvada, jog žemės sklypo perleidimo sutartis (taikos sutartis) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui ir negalėjo būti teismo patvirtinta.
32. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-238-330/2019, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir šios bylos ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) nesutampa. Minėtoje byloje apribojimai nekilnojamajam turtui (areštas) buvo panaikinti, be to, nekilnojamasis turtas buvo areštuotas ne taikant nuosavybės teisės apribojimą baudžiamojo proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi rėmėsi nepagrįstai.
33. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ieškovų ir atsakovų pateiktos taikos sutarties patvirtinimo klausimą ir nepagrįstai taikos sutartį patvirtino joje nurodytomis sąlygomis bei civilinę bylą šiuo pagrindu nutraukė (CPK 40 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – taikos sutartį patvirtinti atsisakoma (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsisakyti patvirtinti ieškovų R. B. ir A. G. bei atsakovų G. R. ir S. R. 2023 m. balandžio 18 d. sudarytą taikos sutartį.