Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui G. A., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajone, dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. A. teismui pateiktu ieškiniu atsakovui G. A., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajone, dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo prašo:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-627-939/2015 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą, kuriuo G. A. įsipareigojo mokėti nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus J. A. ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros M. A. išlaikymui kiekvienam vaikui po 87 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, pakeisti ir priteisti iš atsakovo G. A. nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus J. A. ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros M. A. išlaikymui kiekvienam vaikui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti vaikų motinai G. A.;

priteisti iš atsakovo G. A. valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas susijusias su teisinės pagalbos teikimui ieškovei G. A..

Ieškinyje nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-627-939/2015 buvo nutraukta santuoka, sudaryta tarp ieškovės ir G. A. bei patvirtinta sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus J. A. ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros M. A. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina G. A., G. A. nepilnamečių vaikų: (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus J. A. ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros M. A. išlaikymui iki jų pilnametystės įsipareigojo mokėti kiekvienam vaikui po 300 Lt (87 Eur) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Nuo Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas 87 Eur išlaikymas, sūnaus J. ir dukros M. poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir 87 Eur dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinųjų poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jiems augti ir vystytis. Atsakovas į tai neatsižvelgia ir pats savo gera valia nedidina vaikams reikalingo išlaikymo. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas 2015 m. gegužės 27 d., t. y. prieš 5-erius metus, taigi vaikų poreikiai po priimto teismo sprendimo padidėjo. Sūnui J. jau yra 12-lika metų, dukrai M. yra 8-eri metai, jie išaugo, lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan., be to, per 6-erius metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių ir yra pakitęs iš esmės ir kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga 440 Eur suma kas mėnesį. Santuokos nutraukimo metu sūnui J. buvo 6-eri, o dukrai M. tik 2-eji metai, todėl jų išlaikymui pakako mažesnių lėšų. Šiuo metu abu vaikai lanko mokyklą, mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, tad atsirado su tuo susijusių papildomų išlaidų, be to, su amžiumi didėja kasdieniai vaiko poreikiai. Ieškovė teikia nepilnamečiams vaikams J. ir M. nuolatinį išlaikymą gyvenamuoju būstu, maistu, drabužiais ir kt. formomis, kurios užtikrina būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Šiuo metu maistui, drabužiams, buto nuomai, komunalinėms paslaugoms, kanceliarinėms priemonėms, laisvalaikiui, sporto renginiams ir kt. išlaidoms kiekvienam vaikui reikalinga mažiausiai apie 450,00 Eur per mėnesį vien būtiniausiems jų fiziologiniams poreikiams patenkinti. Kiekvienam vaikui kas mėnesį reikalinga skirti po 150 Eur išlaidų maistui, po 50 Eur buto nuomai ir komunalinėms paslaugoms, po 30 Eur higienos priemonėms, vitaminams, po 90 Eur aprangai, apatiniam trikotažui, avalynei, po 50 Eur laisvalaikio pramogoms, gimtadieniams, išvykoms, vasaros atostogoms, po 50 Eur būreliams, telefono ryšio ir interneto paslaugoms, po 30 Eur transporto išlaidoms, kas sudaro po 450 Eur kiekvienam vaikui. Vaikai greitai išauga rūbus (nuolatos reikia atnaujinti aprangą, avalynę, apatinį trikotažą), turi valgyti ekologišką visavertį maistą. Turi turėti kanceliarines priemones, tiek namuose, tiek mokykloje. Taip pat viskas greitai susidėvi. Be to, turi būti užtikrintas turiningas laisvalaikio praleidimas, kuris taip pat nemažai kainuoja. Taip pat, reikalingos išlaidos šventėms, gimtadieniams, atostogoms. Be to, ieškovė neturi asmeninio nekilnojamojo turto, todėl priversta nuomotis gyvenamąjį plotą, kas mėnesiui su nuomos mokesčiu (250 Eur) bei komunaliniais mokesčiais yra 380 Eur. Vaikams taip pat yra reikalingos higienos prekės: muilas, šampūnas, dantų pasta, dušo želė, ir kt. priemonės būtinos vaikų higienai. Be to, augantiems vaikams reikalingi vitaminai, ekologiški ir visaverčiai maisto produktai. Tačiau didžiausią vaikų poreikių dalį sudaro maistas, kadangi vaikai sparčiai auga, vystosi, jiems reikia daržovių, vaisių, pieno produktų ir panašaus visaverčio maisto. Vaikai sveikatos problemų neturi, serga sezoninėmis peršalimo ligomis, dukros M. labai blogas sukandimas, būtinas medicininis gydymas, kuris nėra finansuojamas iš ligonių kasų. Vaikai į mokyklą bei iš jos į namus važinėja nemokamai, su tuo susijusių išlaidų nėra. Abu vaikai turi mobilaus ryšio telefonus, vaikai aprūpinti nešiojamu kompiuteriu bei planšetiniu kompiuteriu. Nuo 2021 m. balandžio 7 d. ieškovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), sutartas darbo užmokestis priklausantis nuo išdirbtų valandų skaičiaus (nuo 700 Eur iki 1 000 Eur ). Taip pat gauna 333,60 Eur išmoką vaikui už tris vaikus, po santuokos nutraukimo ieškovė susilaukė sūnaus R. Š., kurį augina viena, taigi padidėjo ir jos išlaikomų asmenų skaičius. Priteistą išlaikymą R. Š. tėvas moka.

Ieškovės G. A. atstovė advokatė R. M. ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Sutiktų taikai nusileisti iki 200 Eur. Ieškinį motyvuoja nuo 2015 metų išaugusiais elementariaisiais vaikų poreikiais, dėl kurių nereikia jokio papildomo įrodinėjimo. Praėjo šeši metai, vaikai paaugo, jų poreikiai padidėjo, šiuo metu jie paaugliai, lanko mokyklą, reikalinga pavalgyti, apsirengti ir pan., o priteistas išlaikymo dydis yra labai mažas ir netenkina net elementariųjų vaikų poreikių. Būtinų lėšų dydį nurodė pridedamose lentelėse, o čekiai ir kvitai nebūtini. Paaiškino, kad ieškovė sutiko spręsti ginčą taikiai, tačiau šalys dėl to nesusitarė, nes nuo 87 Eur (indeksavus 96 Eur) atsakovo siūlomas padidinti alimentų dydis iki 100 Eur nėra pakankamas, todėl nėra galimybės bylą baigti taikiai. Nurodė, kad iš pateiktos pažymos matyti, kad ieškovės vidutinis atlyginimas yra apie 1000 Eur, bet jis svyruojantis, nėra stabilus, priklauso nuo padaryto darbo kiekio, kadangi ieškovės darbinė veikla susijusi su namų valymo paslaugomis ir kaskart priklauso nuo užsakymų skaičiaus. Ieškovė dirba papildomas valandas, kad daugiau užsidirbtų. Ieškovė sveikatos problemų neturi, ji neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto, būstą nuomojasi (duomenys neskelbtini), arčiau vaikų mokyklos, kad nereikėtų važinėti. Už vaikus ieškovė iš valstybės dar gauna 111 Eur, nes turi dar vieną išlaikytinį, kuriam mokamas išlaikymas. Vaikai mokykloje gauna nemokamus pietus, tačiau priešpiečiams ar gėrimui, kadangi tenka pabūti ir prailgintoje grupėje, kasdien pagal galimybes abiem vaikams duoda po 2 Eur maistui mokykloje. Vaikai ypatingų specialiųjų poreikių neturi, vežiojami mokykliniu autobusiuku. Dukros M. sąkandis negeras, tačiau tai ne liga, labiau estetikos dalykas, reikalingi breketai, šios paslaugos M. Ligonių kasų nefinansuojamos, o ieškovė tam pinigų neturi. Be to, dukrai samdoma papildomai du kartus į savaitę lietuvių kalbos mokytoja, šis dalykas sunkiau sekasi, šalių dukra vos nebuvo palikta kartoti kursą. Už papildomus užsiėmimus, priklausomai nuo jų skaičiaus savaitę vieną ar du kartus, tenka ieškovei mokėti 55 – 100 Eur, ši aplinkybė atsakovui žinoma, nes pačiam teko nuvežti dukrą pas mokytoją kai buvo grįžęs į Lietuvą. Be to, atsakovui yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Vaikai didelių sveikatos problemų neturi. Ieškinio pagrindas – ne atsakovės turtinė padėtis, o nuo 2015 metų, kai buvo priteistas išlaikymas, pasikeitę augančių vaikų poreikiai. Kai kreipėsi į teismą, atsakovė nurodė gyvenanti (duomenys neskelbtini), tačiau sutinka su tuo, kad vėliau nuomos sutartis sudaryta dėl būsto (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovės tėvai. Atsakovas patvirtins, kad ieškovė nuomojasi būstą. Prašo ieškinį tenkinti, nes jo pagrįstumą patvirtina rašytiniai įrodymai, kad priteistas išlaikymas netenkina vaikų poreikių, nes auga pragyvenimo lygis, keičiasi ekonominė situacija, prašo vadovautis lentelėje nurodytomis sumomis. Atsakovas piktybiškai nedirba Lietuvoje, motyvuodamas areštuotomis sąskaitomis, jis ir anksčiau nemokėjo išlaikymo, o, kad būna Lietuvoje du mėnesius per metus, tai nėra pagrindas nepriteisti prašomo išlaikymo dydžio. Ieškovė suteikia vaikams būstą, skiria lėšas papildomam ugdymui, vykdo nuolatinę jų priežiūrą, ieškinys pagrįstas, teisėtas, įrodytas ir tenkintinas.

Atsakovas G. A. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog vaikų poreikiai išaugo, tačiau jis objektyviai negali skirti didesnio išlaikymo dėl sunkios materialinės padėties.

Pirma, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai vaiko poreikiai yra mažintini valstybės mokamomis išmokomis. Šiuo metu standartinė išmoka vaikui yra 70 Eur. Auginant tris vaikus, mokama papildoma 41 Eur išmoka kiekvienam vaikui. Taigi kiekvieno vaiko poreikiams valstybė skiria po 111 Eur. Tą patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, kad už vaikus gauna 333,60 Eur. Jeigu laikyti, kad ieškovės nurodomi vaikų poreikiai po 450 Eur per mėnesį yra teisingi, sprendžiant klausimą dėl atsakovo teikiamo išlaikymo padidinimo, ši suma turėtų būti mažintina iki 339 Eur per mėnesį, todėl maksimali iš atsakovo priteistina išlaikymo suma negali neviršyti 170 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Antra, nuo 2015 m. gegužės 27 d. kai buvo nustatytas išlaikymas atsakovo turtinė padėtis ženkliai pasikeitė. Šiuo metu pas antstolę A. K. yra atliekamas išieškojimas iš G. A.: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal 2017 m. gruodžio 8 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 56 000 Eur skolos, 28 000 Eur netesybų, 194,10 Eur už įrašo sudarymą, 6 585, 94 Eur palūkanų išieškojimo V. P. naudai, skolos likutis – 31 477, 90 Eur; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal 2019 m. gruodžio 30 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 773, 86 Eur skolos, 387,86 Eur delspinigių, 78,48 Eur notaro atlygis, 3 311,86 Eur palūkanų išieškojimo D. A. naudai, skolos likutis – 15 165,78 Eur. Atsakovas turi nekilnojamojo turto: butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4 344 Eur; ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 60 Eur. Šiems daiktams yra taikoma hipoteka D. A. prievolėms užtikrinti. Taigi atsakovas negali šio turto realizuoti ir gautus pinigus skirti vaikų išlaikymui ar suteikti išlaikymo turtu. Atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje, įmonėje (duomenys neskelbtini), mėnesinės pajamos sudaro 800 GBP. Atsakovo mokesčiai už būstą Jungtinėje Karalystėje per metus sudaro 1 556,83 Eur. Atsakovas be šalių vaikų, taip pat turi nepilnametę dukrą G. A., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai teikia išlaikymą. Atsakovo mama A. E. A. yra 79 m. amžiaus, jau 15 metų serga (duomenys neskelbtini). Atsakovas mamai padeda materialiai, nes ji viena iš savo pensijos nėra pajėgi pragyventi ir pasirūpinti medicinine priežiūra. Taigi kiti atsakovo išlaikytiniai taip pat riboja atsakovo galimybę teikti didesnį išlaikymą vaikams. Be to, atsakovas prisideda prie šalių vaikų išlaikymo ir natūra pirkdamas jiems daiktus ir drabužius. Pavyzdžiui, š. m. birželio mėn. dukrai M. nupirko mobilųjį telefoną, atsakovas dažnai vaikus vežasi į keliones: Palangą, Druskininkus, baseinus Lenkijoje; vedasi į Eurolygos rungtynes. Atsakovas yra 46 metų amžiaus, turi ženklius įsipareigojimus tiek kreditoriams, tiek išlaikytiniams, turi sveikatos problemų – dvi stuburo išvaržos, padidėjęs kraujospūdis, todėl negali laisvai persikvalifikuoti ir įgyti ženkliai geriau apmokamą darbą. Atsakovo turtinė padėtis, palyginus su buvusia 2015 m., kai buvo priteistas išlaikymas, ženkliai suprastėjo, kas yra savarankiškas pagrindas išlaikymą sumažinti.

Teismo posėdyje atsakovas G. A. patvirtino, kad sutiktų mokėti kiekvienam vaikui po 100 Eur, maksimum 110 Eur išlaikymo sumą, taika galima jei abiem vaikams iš jo būtų skirta 200 Eur. Po kiek išskaito antstolis jis nežino, bet šiuo metu dar yra likusi apie 2 000 Eur išlaikymo skola, kuri susikaupė per šešis metus. Supranta, kad G. nori daugiau pinigų, tačiau, jeigu pravestų visą sumą kokios ji nori, pačiam tektų po tiltu gyventi. Atsakovas turi sveikatos problemų, dirba dabar tik 4 dienas į savaitę, be to, jo mamos, kuriai beveik aštuoniasdešimt metų, kurios pensija virš 300 Eur, sveikata bloga, reikia padėti ir jai, nes daug ant vaistų praleidžia. Vaikų nepamiršo, bet dabar tokie laikai, siunčia pinigų kiek gali. Dirba užsienyje, Anglijoje, nes Lietuvoje visos jo sąskaitos yra užblokuotos. Lietuvoje atsakovas dirbti negali, nes antstoliai viską atskaičiuotų. Kai vasarą grįžo į Lietuvą su vaikais pramogavo, iš Anglijos drabužių vaikams už 500 Eur atsiuntė, jie laukia dovanų. Kai išsiskyrė, pusę metų vaikai gyveno pas jį, neatnešė nei 100 Eur tuomet jam ieškovė. Neseniai buvo grįžęs į Lietuvą, šiuo metu grįžęs į Angliją. Bazėje buvo, dukros rūbams neseniai grįžęs išleido 110 Eur (nupirko striukę už 80 Eur ir dvejas „timpes“ po 15 Eur, prižiūri vaikus. Kai buvo Lietuvoje, vaikai pas jį savaitgaliais gyvendavo. Iki kovo mėnesio užsienyje dirbo papildomus darbus, tai prie statybų, tai kur kitur. Pajamos būdavo 800-1 000 Eur per mėnesį. Šiame darbe kavinės virtuvėje Anglijoje paruošiamuosius darbus dirba nuo kovo mėnesio, dabar jo alga 720 Eur. Anglijoje gyvena vienas, kitos šeimos neturi. Dabar tokie laikai, gal vėliau susiras geriau apmokamą darbą. Negauna neįgalumo, ribotas darbingumas nenustatytas, tiesiog turi sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini). Atsakovo motina gyvena Lietuvoje, ji gauna pensiją apie 300 Eur. Kol buvo Lietuvoje, vaikai pas jį gyvendavo savaitgaliais, o per atostogas po 2-3 mėnesius su juo būdavo, o alimentus vis tiek jis turi mokėti. Dar yra kita jo šešiolikmetė dukra, kuri gyvena Lietuvoje mamos name. Šitai mergaitei išlaikymas nepriteistas, sutarę dėl to tarpusavyje, praveda pats pinigų. Ji turi sąskaitą, perveda jai pinigus, bet ne kas mėnesį. Kai paprašo, tada perveda, su ja taip bendrauja. Per metus jai perveda apie 600-700 Eur, daug padeda rūbais, nes jie Anglijoje pigesni. Dėl skolinių įsipareigojimų kreditoriams paaiškino, kad, kai G. išėjo gyventi pas jo draugą, jis nusipirko žemės sklypą, jame statė namukus, kurių niekas nepirko, nuo tada ir liko skoloje. Norėjo kurti verslą, bet mirė pagrindinis meistras, todėl taip gavosi. Į Lietuvą buvo grįžęs neseniai, maždaug prieš mėnesį atskrido atgal į Angliją. Apmokamų atostogų 2 mėnesius gavo, nes buvo sumažėję darbo. Kai buvo grįžęs, būtinųjų išlaidų dėl vaikų poreikių tenkinimo turėjo 400-500 Eur su rūbais ir viskuo kitu, įskaitant pramogas. Lietuvoje turi savo butą, (duomenys neskelbtini, jis įkeistas, grįžęs jame gyvena, daugiau turto neturi, transporto priemonių taip pat neturi. Automobilis Audi prieš du metus priduotas (duomenys neskelbtini) „šrote“, už ją seniai atsiskaityta su G., jai atiduota 1 000 Eur. (duomenys neskelbtini) „šrotas“ turėjo jį išregistruoti. Mamai padeda 100-200 Eur suma. Turi seserį, kuri taip pat padeda mamai materialiai, bet labiau maistu, nes irgi gyvena (duomenys neskelbtini). Anglijoje jis būstą nuomojasi, kainuoja 150 Eur į mėnesį, dar virš 100 Eur išleidžia. Iki išvyko į užsienį, 5,5 metų Lietuvoje dirbo sargu, po to prie statybų, kadangi moka lauko statybos darbus, bet šiuo metu Lietuvoje nieko turėti negali, nei sąskaitoje, nei kitur dėl skolinių įsipareigojimų. Galėtų dirbti lauke prie statybų, bet kam tokius darbus dirbti žiemą, kai turi darbą po stogu. Šiuo metu oficialiai dirba, Anglijoje per 6-7 metus planuoja užsidirbti pensiją. Jis pagal galimybes rūpinasi vaikais, padengė buvusį ženkliai didesnį išlaikymo įsiskolinimą, bet prašomos sumos nepajėgus būtų mokėti, palieka teismo nuožiūrai spręsti, nes Lietuvoje nei sąskaitoje, nei kitur nieko negali turėti, galėtų dirbti tik „juodais pinigais“.

Atsakovo atstovas advokatas G. G. pastebėjo, kad šiuo metu vaikų išlaikymui išieškoma ne 87 Eur, o dėl indeksacijos 96 Eur suma. Jo vertinimu, ieškovės pajamos yra ne 1 000 Eur, o 1 544,38 Eur per mėnesį. Atstovas nurodė, jog reiktų žiūrėti dinamiką, sutiktina, kad vaikų poreikiai padidėjo, bet ieškovės uždarbis irgi padidėjo. Svarbu ne tik vaikų poreikiai, bet ir tėvų galimybės tenkinti tokius poreikius. Atsakovas turi kitų išlaikytinių, jo motina sunkiai serga. Jis bendravo su vaikais, grįžęs išleido apie 400-500 Eur vaikų poreikių tenkinimui, to nepaneigė ieškovė. Išlaikymo įsiskolinimas – charakterizuojanti atsakovą medžiaga, jeigu nepajėgus teikti 96 Eur išlaikymo per mėnesį, kaip tuomet galėtų mokėti dar didesnį. Pažymėjo, kad ieškovės nuomos sutartis galimai pasibaigusi 2021 m. balandžio 30 d. Mano, kad gyventi kaimo vietovėje vaikams lengviau ir paprasčiau. Automobilio nederėtų vertinti, o nekilnojamasis turtas atsakovo yra įkeistas. Anglijoje atsakovui daugiau uždirbti pagal turimas ligas sudėtinga. Išlaikymas negali būti našta, jis turi būti pakeliamo dydžio. Prašo atmesti ieškinį.

Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų rajone per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą byloje, kuria, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, ieškiniui neprieštarauja ir palaiko ieškovės prašymą.

Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdyje išvadą pilnai palaiko, pritaria ieškinio padidinimui iki ieškovės prašomos 220 Eur sumos kiekvienam iš vaikų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nors vaiko poreikiai, teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

Kaip minėta, ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais dukters ir sūnaus poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaikų poreikių nustatymas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. A., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės G. A. ir atsakovo G. A. vaikai. Ginčo šalys 2015 m. gegužės 27 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-627-939/2015, abiejų sutuoktinių bendru sutarimu sutarė dėl santuokos nutraukimo. Tuo pačiu sprendimu teismas patvirtino G. A. ir G. A. 2015 m. balandžio 24 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią G. A. įsipareigojo mokėti nepilnamečių vaikų – (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus J. A. ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros M. A. išlaikymui kiekvienam vaikui po 87,00 Eur kas mėnesį, mokamus periodinėmis išmokomis, nuo 2015 m. kovo 1 d. iki abiejų vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti G. A.. Taigi nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo daugiau kaip šešeri metai, tuomet jų dukrai buvo dveji, o sūnui – šešeri metai. Tuo tarpu šio procesinio sprendimo priėmimo metu šalių dukrai yra aštuoneri, sūnui – dvylika metų. Akivaizdu, kad augant vaikams ne tik didėja elementarieji vaikų poreikiai (maistui, apavui, rūbams, higienai, sveikatinimui, ugdymui ir pan.), bet platėja ir jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaikų vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Taigi vaikų amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, dėl to padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos. Per šį laikotarpį Lietuvoje pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis, nuo 2015 m. sausio 1 d. minimaliosios mėnesinės algos dydis buvo 300 Eur, nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 468 Eur), taigi ji padidėjo daugiau nei dvigubai. Paminėtina ir tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje bus 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 518 Eur). Vadovaujantis protingumo principu teismas vertina, kad iš atsakovo priteistas 87,00 Eur dydžio išlaikymas, kuris atsakovo atstovo teigimu dėl indeksacijos sudaro 96 Eur sumą, kiekvienam vaikui yra akivaizdžiai nepakankamas net ir būtiniausiems augančių vaikų: aštuonmetės mergaitės ir dvylikamečio berniuko poreikiams patenkinti.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog kiekvienam vaikui kas mėnesį reikalinga skirti po 150 Eur išlaidų maistui, po 50 Eur buto nuomai ir komunalinėms paslaugoms, po 30 Eur higienos priemonėms, vitaminams, po 90 Eur aprangai, apatiniam trikotažui, avalynei, po 50 Eur laisvalaikio pramogoms, gimtadieniams, išvykoms, vasaros atostogoms, po 50 Eur būreliams, telefono ryšio ir interneto paslaugoms, po 30 Eur transporto išlaidoms, kas sudaro po 450 Eur kiekvienam vaikui. Teismas sutinka su tokia ieškovės nurodyta sūnaus ir dukros išlaikymo suma, kadangi ji iš esmės įrodinėja ne didesnius nei Lietuvos Respublikoje nustatyta minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius. Kaip minėta, ieškovė savo prašymą grindžia iš esmės padidėjusiais vaikų poreikiais dėl šalių dukters ir sūnaus amžiaus ir pasikeitusios bendros ekonominės situacijos 2021 metais lyginant su 2015 metais, o ne dėl specialiųjų vaikų poreikių. Teismo vertinimu šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalingos lėšos nėra užaukštintos, jos vertintinos kaip protingos, iš esmės atitinkančios netgi mažesnį nei minimalios mėnesinės algos dydį, todėl ieškovė ir neturi pateikti detalių įrodymų apie patiriamas išlaidas vaikų poreikiams patenkinti (pavyzdžiui, pirkinių čekių). Be kita ko, atsakovas ir nepaneigė išaugusių vaikų poreikių fakto, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikams reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašė ieškovė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Šiuo atveju ieškovė nurodė, jog gauna 333,60 Eur išmoką vaikui už tris vaikus, kas vienam vaikui sudaro po 111,2 Eur sumą. Taigi, ieškovės nurodoma vienam vaikui per mėnesį reikalinga 450 Eur suma mažinama išmokos vaikui skiriama suma dėl to iš abiejų tėvų teiktina išlaikymo suma sudarytų 338,8 Eur sumą per mėnesį vienam vaikui (450 Eur – 111,2 Eur = 338,8 Eur).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Bylos duomenimis ieškovė be J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. A., gimusios (duomenys neskelbtini), turi ir dar vieną nepilnametį sūnų R. Š., gimusį (duomenys neskelbtini). J. A. mokosi (duomenys neskelbtini)pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini), M. A. – (duomenys neskelbtini), vaikams skirtas nemokamas maitinimas. Ieškovė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje neturi, taip pat jos vardu nėra registruotų transporto priemonių. Ji gauna vaiko išlaikymo išmoką (po 70,20 Eur dviem vaikam), po 111,2 Eur išmoką kiekvienam vaikui, jos darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio iki spalio mėn. sudaro vidutiniškai po 781 Eur atskaičius mokesčius. Antstolės D. M. 2021 m. lapkričio 11 d. raštas patvirtina, kad atsakovas G. A. teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams nemoka, 2021 m. lapkričio 1 d. duomenimis susidarius bendra 2 218,73 Eur skola, kas sudaro 1 109,36 Eur sumą vienam vaikui. Ieškovė 2020 m. gegužės 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį už 250 Eur nuomos mokestį išsinuomojusi gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nors atsakovo atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad ieškovės nuomos sutartis galimai pasibaigusi 2021 m. balandžio 30 d., tačiau minėtos sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Nagrinėjamu atveju, kaip tik šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei apeliantui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant vaiką, kadangi be būtinųjų vaiko poreikių tenka apmokėti ir gyvenamojo būsto, kuriame nuolat gyvena vaikai, ne tik nuomos, bet ir kitas išlaidas, susijusias su būsto išlaikymu, gyvenant su vaikais atsiranda ir kitų nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

Atsakovas Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, jo vardu registruotas vienas automobilis, kurį šalys pasidalijo nutraukdamos santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis atsakovas turi ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 77 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. - 78 Eur bei butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 5 530 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. – 6 220 Eur. Minėtam turtui apribota disponavimo teisė. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šiems daiktams yra taikoma hipoteka D. A. prievolėms užtikrinti. Atsakovas nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2029 m. birželio 1 d. nuomojasi 1,9530 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2021 m. birželio – rugsėjo mėnesiais gavo po 800 GBP (Didžiosios Britanijos svarų) darbo užmokestį, kas atitinka apie 937,76 Eur. Teismui pateiktais duomenimis už vandenį atsakovas, gyvendamas užsienio valstybėje, moka 287,70 GBP (Didžiosios Britanijos svarų) už vienerius metus (nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. kovo 31 d.), kas per mėnesį sudaro 23,98 GBP (Didžiosios Britanijos svarus) arba apie 28,11 Eur. Būsto išlaidos atsieina 1 269,13 GBP (Didžiosios Britanijos svarų) už vienerius metus (nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.), kas per mėnesį sudaro 105,76 GBP (Didžiosios Britanijos svarus) arba apie 123,95 Eur. Jis taip pat turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį – (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą G. A., kuriai nurodė taip pat teikiantis išlaikymą abiem sutartu ir priimtinu būdu. Šiuo atveju atmestini atsakovo argumentai dėl patiriamų didesnių išlaidų gyvenant Didžiojoje Britanijoje, kadangi, pirma, jo pasirinkimas gyventi aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėje negali būti vertinamas nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nenaudai; antra, atsakovo teiginiai apie didesnes išlaidas yra hipotetinio pobūdžio, nesusieti su konkrečiomis kasdienėmis išlaidomis ir jas pagrindžiančiais įrodymais; trečia, aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėje egzistuoja ir platesnės galimybės gauti atitinkamo lygio pajamas; ketvirta, dar vieno išlaikytinio turėjimas, kuriam atsakovas nurodė teikiantis išlaikymą, tačiau nepateikęs to įrodymų, neapribojo atsakovo galimybių siekti didesnių pajamų (CPK 182 straipsnio 1 punktas, 185 straipsnis). Akivaizdu, kad iš esmės vienai ieškovei rūpinantis trijų vaikų priežiūra, jų kasdienės veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaikų gerbūviu (maisto gaminimas, skalbimas, namų ruoša ir pan.), jos galimybės susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą yra mažesnės nei atsakovo.

Antstolės A. K. kontoroje atliekamas išieškojimas iš G. A.: vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal 2017 m. gruodžio 8 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 56 000 Eur skolos, 28 000 Eur netesybų, 194,10 Eur už įrašo sudarymą, 6 585,94 Eur palūkanų išieškojimo V. P. naudai, skolos likutis – 31 477,90 Eur; vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal 2019 m. gruodžio 30 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 773,86 Eur skolos, 387,86 Eur delspinigių, 78,48 Eur notaro atlygis, 3 311,86 Eur palūkanų išieškojimo D. A. naudai, skolos likutis – 15 165,78 Eur. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų tėvas, prisiimdamas papildomus finansinius įsipareigojimus, privalėjo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, o to nepadarius, atsakomybė už sąmoningai prisiimtų įsipareigojimų pasekmes tenka pačiam tėvui.

Atsakovas, siekdamas įrodyti savo sveikatos būklę, teismui pateikė medicininį išrašą, kuriame nurodyta, jog G. A. iš medicininės dokumentacijos nustatyta (dokumente pateikti tik sisteminio ligų sąrašo kodai, todėl teismas savo iniciatyva viešai prieinamais duomenimis aiškinosi atsakovui nustatytas diagnozes): (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas teismui pateikė medicininius duomenis apie savo sveikatos būklę, tačiau duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar sumažėjęs darbingumo lygis, byloje nėra pateikta, todėl, teismo vertinimu, atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, atitinkantį jo gebėjimussveikatos būklę, gauti nuolatines ir didesnes pajamas, kurios užtikrintų tiek jo, tiek jo nepilnamečių vaikų poreikius. O be to, iš atsakovo pateiktos medicininės dokumentacijos teismas neturi galimybių nustatyti kada jam buvo diagnozuotos medicininiame išraše nurodytos ligos, ar atsakovo nuo jų pasveikęs, jeigu net, tai kokia pasveikimo perspektyva ir pan.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog turi pareigą rūpintis senyva ir ligota savo motina. Pateikė A. E. A. epikrizę, kurioje nurodyta, jog šiai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas rūpinasi savo garbaus amžiaus ir turinčios sveikatos problemų motina, kuri, pasak atsakovo, gauna senatvės pensiją ir be atsakovo turi daugiau vaikų, kurie turi pareigą ja taip pat pasirūpinti, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti reikalingą išlaikymą savo augantiems nepilnamečiams vaikams. Be to, atsakovas, prašydamas ieškovės ieškinį atmesti visiškai, naudojasi profesionalaus teisininko paslaugomis, už kurias sumokėjo 780 Eur, valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba jam nesuteikta, kas rodo, kad G. A. yra pajėgus susimokėti atstovavimo išlaidas, o jo turtinė padėtis nėra itin prasta. Juolab, kaip ne kartą bylos nagrinėjimo eigoje argumentavo atsakovas, kad dėl turimų skolų antstoliams, kurie vykdo ieškojimą pastarojo nenaudai, jis negali parodyti oficialiai gaunamų pajamų, nes faktiškai viskas būtų nuskaityta nuo jo sąskaitos.

Atsižvelgiant į aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šalių turtinė padėtis yra lygiavertė, todėl abu tėvai turi vienodas galimybes išlaikyti nepilnamečius vaikus, nors atsakovas siekia, kad būtų nukrypta nuo lygybės principo taikymo išlaikant vaikus ir tvirtina, kad jo turtinė padėtis ženkliai prastesnė nei ieškovės. Vertinant tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra lygi, dėl ko ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo nepilnamečių šalių vaikų išlaikymui priteistina po 170,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, kuri pagal šalių finansinę turtinę padėtį leis užtikrinti pačių šalių būtinųjų poreikių tenkinimą ir atitiks jų nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingą sumą, atsižvelgiant į byloje surinktų ir ištirtų duomenų visetą.

Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Įvertinus šias aplinkybes, ieškovei ieškinyje nenurodžius nuo kada ji prašo priteisti nepilnamečiams vaikams didesnį išlaikymą, teismas sprendžia, kad didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos.

Nepilnamečių J. A. ir M. A. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei, kreipiantis į teismą, 2021 m. vasario 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jai suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, jog advokato išlaidos už ieškovei G. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 327,79 Eur.

Ieškinį tenkinus iš dalies (ieškovės ieškinį patenkinus 77 procentais), iš atsakovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą tenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis), taip pat žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė, paduodama ieškinį, buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris sudaro 45 Eur (priteista 87 Eur vienam vaikui, šiuo sprendimu teismas priteisia 170 Eur vienam vaikui, todėl byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 45 Eur ((170 – 87) x 2 x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.).

Valstybė šioje byloje patyrė 16,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl proporcingai tenkintų/atmestų reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-627-939/2015, patvirtintą 2015 m. balandžio 24 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktą, kuriuo G. A. įsipareigojo mokėti nepilnamečių vaikų – (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus J. A. ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros M. A. išlaikymui kiekvienam vaikui po 87,00 Eur kas mėnesį, mokamus periodinėmis išmokomis, nuo 2015 m. kovo 1 d. iki abiejų vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti G. A., ir priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų - (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam vaikui po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą 2021 m. balandžio 28 d. iki abiejų vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti G. A..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 45,00 (keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 10,79 (dešimt eurų 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 219,62 Eur (du šimtus devyniolika eurų 62 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.