- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-514-950/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12996-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1180-1195/2025, pagal ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. G. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-180776) prašo: panaikinti ieškovės ir atsakovo V. R. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) santuokos apskaitos akto įrašą dėl atsakovo kaltės; neskirti termino šalims susitaikyti; nustatyti nepilnamečio sūnaus V. R. ir dukters S. R. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti uzufruktą, suteikiantį teisę ieškovei ir nepilnamečiams vaikams naudotis asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu iki jauniausiojo vaiko pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 869,50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo 1 850 Eur sumą už ieškovės barteriu atidirbtą laiką privačioje mokymo įstaigoje, t. y. ugdymo mokesčio dalį už 2022–2023 mokslo metus, kai šią privačią mokyklą lankė šalių nepilnamečiai vaikai; priteisti iš atsakovo 11 179,23 Eur įsiskolinimą už ieškovės patirtas išlaidas, skirtas vaikų išlaikymui nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 869,50 Eur kiekvienam vaikui iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, priteistą išlaikymą pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
3. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų apsaugą ir tokių interesų užtikrinimą, nes patikslinto ieškinio pateikimo metu atsakovas teikė išlaikymą tik po 127,57 Eur kiekvienam vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, t. y. S. R. – po 500 Eur, o V. R. – po 400 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos, ieškovę paskiriant nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
5. Teismas iš pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, ieškovės banko sąskaitos išrašo nustatė ir konstatavo, jog atsakovas išlaikymą vaikams teikia nesavalaikiai, todėl atsižvelgęs į ginčo šalių santykius, į tai, jog tarp jų nėra tikslaus susitarimo dėl išlaidų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, paskirstymo, sprendė, jog yra reikalinga teismo procesiniu sprendimu sureguliuoti nepilnamečiams vaikams atsakovo mokamą išlaikymą.
6. Pažymėjo, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti vaikams reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, tačiau spręsdamas dėl laikino šalių nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo dydžio atsižvelgė į nutarties priėmimo metu buvusį orientacinį išlaikymo dydį (354 Eur), kuris apimta tik būtinųjų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą, į tai, kad ieškovė stengiasi užtikrinti ir papildomų vaikų poreikių tenkinimą, t. y. vaikų būreliams, stovykloms, kelionėms, nakvynėms, į tai, kad šalių nepilnametė dukra lanko privačią ugdymo įstaigą.
7. Teismas, įvertinęs tai, jog tik ginčo šalių nepilnametė dukra lanko privačią ugdymo įstaigą, sprendė, kad abiem vaikams negali būti priteistas vienodas laikino išlaikymo dydis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis kiekvienam vaikui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra per didelis, todėl prašymą tenkino iš dalies, nepilnametei S. R. priteisdamas 500 Eur, o V. R. priteisdamas 400 Eur kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-193176) atsakovas V. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
8.1. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo atveju buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, atsakovui apie prašymo nagrinėjimą nepranešus ir nesudarius galimybės pateikti pozicijos taip, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skubos tvarka, neišklausius kitos šalies, įvertinus bylos situaciją, nebuvo būtina. Skubotai išnagrinėtas prašymas sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Liko neįvertinta, kad tai, faktiškai, jau trečias ieškovės teikiamas ieškinys, kad teikdama pirmuosius du ieškinius ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikyti neprašė.
8.2. Atsakovo manymu, jokia reali grėsmė vaikų turtiniams interesams neegzistuoja. Atsakovas nevengia teikti išlaikymo, periodiškai leidžia laiką su vaikais, tuo metu užtikrina vaikų kasdienius poreikius ir tam patiria papildomas išlaidas, perka vaikams žaislus, kurių ieškovė atsakovui nekompensuoja, nuolatos moka už butą, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, interneto paslaugas ir kt. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Atsakovas laiko, kad atsakovo faktiškai užtikrinama vaikų išlaikymo dalis sudaro 1 162,91 Eur, kuri susideda iš jo periodiškai mokamų 700 Eur, 96,25 Eur universalios valstybės mokamos mėnesinės išmokos vienam vaikui ir 366,66 Eur, kurią sudaro trečdalis gautinos atsakovui priklausančio buto nuomos sumos, jei butas būtų išnuomotas rinkos kainomis.
8.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas vaikams išlaikymą teikia nesavalaikiai, yra prieštaringa. Nežiūrint į pavedimų mokėjimų paskirtis, konkreti pinigų suma išlaikymui yra pervedama kiekvieną mėnesį.
Atsiliepimas
8.4. Atsakovo nuomone, teismas išsirinko tam tikras, išimtinai ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, ir jas vertino, t. y. jomis grindė beveik du kartus didesnių pinigų sumų, nei minimali mėnesinė alga, laikinam išlaikymui nepilnamečiams vaikams priteisimą. Negana to, dėl nesuprantamų priežasčių pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, neatsižvelgė į kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, įtakojančias laikino išlaikymo dydį. Ieškovės parengtos vaikų poreikių lentelės yra vienasmeniškai jos surašytas dokumentas. Minėtose lentelėse nurodytos tariamos išlaidos net nėra grindžiamos dokumentais, kurie galėtų jas patvirtinti. Be to, poreikių lentelėse nurodomos didesnės sumos, o iš ieškovės banko išrašų matyti akivaizdžiai mažesnės išlaidos nei ieškovės patiriamos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti.
8.5. Atsakovas nesupranta, kodėl turi mokėti už dukters lankomą ugdymo įstaigą, kai tokį sprendimą leisti dukrą į privačią mokyklą ieškovė priėmė viena, nepasitarusi su atsakovu. Ieškovė negali atsakovui primesti savo pačios vienasmeniškai priimto sprendimo.
8.6. Anot atsakovo, susidarė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, faktiškai pasisakė dėl bylos esmės dalyje dėl išlaikymo, net neatlikęs įrodymų tyrimo ir vertinimo, o tai, be kita ko, leidžia daryti ir prielaidą apie galimą teismo išankstinį nusistatymą bylos sprendimo klausimu šioje dalyje, t. y. dėl išlaikymo priteisimo, bei pradeda kelti abejones dėl bylos nagrinėjimo objektyvumo.
9. Ieškovė I. G. pateikė atsiliepimą (reg. Nr. DOK-5284) į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
9.1. Kadangi atsakovas neprisiėmė visų būtinų išlaikymo įsipareigojimų savo iniciatyva, išlaikymą vaikams teikė nenuosekliai, nevienodo dydžio, todėl teismas pagrįstai klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė skubos tvarka. Savo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas išdėstė atskirajame skunde, todėl turėjo galimybę pasisakyti.
9.2. Atsakovo elgesys bendraujant su vaikais pastebimai pasikeitė nuo ieškinio teismui pateikimo momento, t. y. anksčiau retai rodęs iniciatyvą, jis pradėjo aktyviai ir net primygtinai organizuoti susitikimus su vaikais, siekdamas sudaryti teigiamą įspūdį ir kaip pats teigia atskirajame skunde, sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį.
9.3. Atsakovo mokėjimai vaikų išlaikymui, ypač 2024 m., buvo atliekami labai vėluojant (daugiau nei du mėnesius), sąmoningai atidėliojant, neperiodiškai, o pervedamos sumos, skaičiuojant vienam mėnesiui, ženkliai sumažėjo. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas sąmoningai atliko daugiau ir dažnesnius mokėjimus gruodžio mėnesį, akivaizdžiai siekdamas sudaryti pavyzdingo, vaikų poreikiais besirūpinančio, tėvo įvaizdį. Tokie atsakovo veiksmai, kai pinigai vaikų išlaikymui yra pervedami nereguliariai, ieškovei sukelia papildomus nepatogumus, kadangi dėl to kiekvieną mėnesį nėra galima planuoti išlaidų, kurios skirtos vaikų išlaikymui.
9.4. Tai, kad atsakovas, būdamas su vaikais išleidžia kažkokias pinigų sumas, nesumažina būtinųjų išlaidų poreikio vaikams, kurias patiria ieškovė. Nors atsakovas teigia, kad dalinai padengia vaikų poreikius, šios lėšos nėra pakankamos, taip pat nereguliarios ir nevienodo dydžio.
9.5. Ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu pateiktose vaikų poreikių lentelėse yra įvertinti vaiko pinigai, t. y. iš galutinių mėnesio išlaidų vaiko pinigai yra išskaičiuoti, todėl atsakovas nepagrįsta teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino iš valstybės gaunamų išmokų.
9.6. Atsakovo, kaip nepilnamečių vaikų tėvo, teisės ir pareigos negali būti mažinamos nepilnamečių vaikų atžvilgiu vien dėl to, jog atsakovas nepilnamečiams vaikams užtikrina teisę į būstą. Ieškovė jokio asmeninio nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas neturėtų siekti finansinės naudos (pvz. nuomos pajamų) iš turto, kuris naudojamas šalių nepilnamečių vaikų poreikiams užtikrinti. Be to, butu būdamas su vaikais savaitgaliais naudojasi ir atsakovas, dėl ko ieškovė tuo laiku turi nuomotis trumpalaikį būstą ir patiria papildomas išlaidas, todėl nėra pagrindo teigti, kad butas naudojamas išimtinai ieškovės poreikiams.
9.7. Šalių dukters poreikis lankyti privačią ugdymo įstaigą yra pagrįstas patikslintame ieškinyje nurodytais objektyviais įrodymais, ten dukra mokosi jau trečius metus, o atsakovas buvo informuotas apie ieškovės priimtą sprendimą, kuris susijęs išimtinai su dukros sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo
11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. gruodžio 17 d. konsultaciją dėl galimos turto nuomos kainos. Nurodo, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo.
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos naujus rašytinius įrodymus: duomenis apie atsakovo atliktus mokėjimus laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 20 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.; šalių susirašinėjimą 2024 m. vasario 2 d., 2024 m. rugsėjo 27 d., 2024 m. lapkričio 3 d. trumposiomis žinutėmis; 2024 m. rugsėjo 2 d. mokėjimą; 2024 m. rugsėjo 11 d., 2024 m. lapkričio 10 d., 2024 m. lapkričio 29 d. šalių viena kitai rašytus elektroninius laiškus; finansinę vaikų poreikių išklotinę už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.; Revolut sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.; duomenis apie nuo 2024 m. spalio 9 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d. atliktus maisto į namus užsakymus; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tele2“ 2024 m. spalio 31 d., 2024 m. lapkričio 30 d., 2024 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitas faktūras; 2024 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SF24-028487; 2025 m. sausio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. DM-2024-4514; 2025 m. sausio 6 d. mokėjimo pranešimą Nr. PRIE-0005327; duomenis apie rezervaciją viešbutyje; duomenis apie vaikams pirktus drabužius ir dovanas.
13. Taip pat tiek apeliantas, tiek ieškovė byloje yra pateikę rašytinius paaiškinimus su papildomais įrodymais. Apeliantas 2025 m. balandžio 15 d. rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pateikė kartu su viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 5 d. pranešimu apie tai, jog 2025 m. rugsėjį nebus formuojama penktokų klasė, kurioje po vasaros atostogų šalių dukra būtų turėjusi galimybę tęsti mokslus, bei atsakovo paskaičiuotą vaikams tenkančių išlaidų lentelę. Ieškovė su 2025 m. balandžio 16 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 2 d., 2025 m. vasario 6 d., 2025 m. kovo 3 d., 2025 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitas faktūras.
14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi, CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo priteisimo klausimas, sprendžia, kad tiek atsakovo su atskiruoju skundu, tiek ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą, tiek su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis.
16. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, o šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
17. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
18. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas atsiliepia į ieškovės atsiliepimą į atskirąjį skundą, o ieškovė – į atsakovo rašytinius paaiškinimus, kartu papildydami atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia nei ieškovės, nei atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų prie bylos neprijungti ir juose dėstomų argumentų nevertinti.
Dėl ginčo esmės
19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams, t. y. dukrai po 500 Eur, sūnui po 400 Eur per mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštų patikslintų reikalavimų pagrindu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, be kita ko, dėl šalių nepilnamečių vaikų – S. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo.
21. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, taikymo ir priteisė iš atsakovo S. R. 500 Eur, o V. R. 400 Eur laikiną išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodyto dydžio (500 Eur ir 400 Eur) laikiną išlaikymą teismas priteisė dėl to, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai ir būtų užtikrinti ne tik minimalūs, bet ir papildomi jų poreikiai civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Šalių nepilnametei priteista laikino išlaikymo suma yra didesnė, nes mergaitė lanko privačią ugdymo įstaigą.
22. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad: ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas skubotai, nesuteikus apeliantui teisės į jį atsiliepti; pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ankstesniais ieškiniais laikinųjų apsaugos priemonių taikyti ieškovė neprašė; laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, jokia reali grėsmė šalių vaikų interesams neegzistuoja, nes atsakovas nevengia teikti išlaikymo ir kiekvieną mėnesį, nepaisant nurodomų mokėjimo paskirčių, perveda konkrečią pinigų sumą, leisdamas laiką su vaikais taip pat patiria papildomas išlaidas, be to, šalių vaikai su ieškove gyvena atsakovui priklausančiame bute ir jiems nereikia papildomai mokėti nuomos mokesčio; pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ieškovės prašyto priteisti laikino išlaikymo dydžio ir neįvertino pateiktų įrodymų, kurie, anot apelianto, patvirtina, jog ieškovė išleidžia mažiau nei prašo priteisti; neturi mokėti už dukters lankomą privačią mokyklą, nes sprendimą dukrą leisti į privačią mokyklą ieškovė priėmė nepasitarusi su atsakovu; atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasisakė dėl bylos esmės ir tokiu būdu parodė savo išankstinį nusistatymą.
23. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Tai reiškia, kad teisinis reguliavimas numato pareigą pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tik esant duomenų, sudarančių teismui pagrindą spręsti, kad toks pranešimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pareiga informuoti atsakovą apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas buvo tinkamai informuotas, kad buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017). Savo teisę pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio apeliantas šiuo atveju realizavo paduodamas atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra pažeista jo teisė būti išklausytam.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog jei apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasisakė dėl bylos esmės ir tokiu būdu parodė savo išankstinį nusistatymą, kas jam kelia nepasitikėjimą pirmosios instancijos teismu, tai jis turi teisę bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjančiam teisėjui reikšti nušalinimus CPK nustatyta tvarka.
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
26. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas iš esmės neatlieka įrodymų vertinimo, iš esmės nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
27. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
29. Ieškovė patikslintame ieškinyje yra nurodžiusi, kad vienam vaikui per mėnesį yra reikalinga 1 082,09 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdama į savo ir atsakovo turtinę padėtį, teiktiną išlaikymą dalina tokia proporcija – ieškovė dengia 19,64 proc. nuo visos sumos, t. y. 212,50 Eur, vaikams tenkančio išlaikymo dalį, o atsakovas – 80,36 proc. (869,50 Eur). Grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovas nenuosekliai prisideda prie vaikų išlaikymo, perveda mažesnes pinigų sumas nei jam nurodo ieškovė.
30. Nors apeliantas teigia, kad laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo taikyti, nes jis teikia vaikams išlaikymą, be to, pats patiria papildomas išlaidas, kurių ieškovė nekompensuoja, ir mažina vaikams teiktino išlaikymo dydį leisdamas jiems su ieškove gyventi atsakovo bute, dėl ko jiems nereikia nuomotis buto ir dėl to patirti papildomų išlaidų, taip pat nurodo, kad ieškovės nurodytas vaikams skirtino išlaikymo dydis yra per didelis, neatitinka ieškovės pateiktų įrodymų apie faktiškai vaikams išleistas sumas, tačiau teismui pateiktoje paties atsakovo perskaičiuotoje išlaikymo lentelėje (2025 m. balandžio 15 d. Nr. DOK-9363 priedas) skaičiuoja, kad jam tenkanti vidutinių mėnesinio išlaidų dalis sudaro 994,05 Eur. Taigi, dar daugiau nei pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bendrai abiem vaikams priteisė.
31. Byloje esantys ieškovės banko išrašai už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (2024 m. rugpjūčio 29 d. Nr. DOK-128658 bei 2025 m. sausio 13 d. Nr. DOK-5284 priedai), kuriuose atsispindi atsakovo pervestos sumos, susijusios su vaikais, ieškovei, taip pat liudija tai, jog per 2021 m. atsakovas ieškovei vaikams yra pervedęs 4 886,33 Eur (per mėnesį vidutiniškai 407,19 Eur), 2022 m. – 6 123,77 Eur (per mėnesį vidutiniškai 510,31 Eur), 2023 m. – 8 110 Eur (per mėnesį vidutiniškai 675,83 Eur), 2024 m. – 7 960,68 Eur (per mėnesį vidutiniškai 663,39 Eur). Atsakovo pavedimai atlikti įvairiomis sumomis, kurių dydį nustato pats atsakovas, ir nesavalaikiai, pvz., vertinant vien 2024 m. atliktus mokėjimus, matyti, jog 2024 m. kovo 4 d. išlaikymas buvo mokėtas už sausį, 2024 m. kovo 29 d. – už vasarį, 2024 m. balandžio 22 d. – už kovą, 2024 m. gegužės 27 d. – už balandį, 2024 m. birželio 28 d. – už gegužę, 2024 m. rugsėjo 12 d. – už birželį ir liepą, 2024 m. spalio 24 d. – už rugpjūtį ir rugsėjį, 2024 m. gruodžio 2 ir 25 d. – už lapkritį, t. y. mokama praėjus vienam ar dviem mėnesiam po einamojo mėnesio, už kurį mokama. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovas išlaikymą vaikams teikia nesavalaikiai ir kad nesant konkretaus šalių susitarimo dėl išlaikymo vaikams teikimo bei esant konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams, egzistavo pagrindas šią situaciją bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu iki išsprendžiant šalių ginčą priimtu teismo procesiniu sprendimu sureguliuoti siekiant apsaugoti būtent šalių nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius.
32. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteistino dydžio, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir aplinkybes, todėl pagrįstai nepilnametei dukrai, kuri lanko privačią mokyklą, priteisė 500 Eur, o nepilnamečiam sūnui – 400 Eur kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą, kuris pagal paties atsakovo pateiktus paskaičiavimus bendroje sumoje yra net mažesnis nei skaičiuoja pats atsakovas. Kadangi atsakovas atskiruoju skundu prašo ne sumažinti priteistą laikiną išlaikymą, o jo nepriteisti išvis ir neįrodinėja aplinkybių dėl sunkios materialinės padėties ar negalėjimo teikti priteistos laikino išlaikymo sumos, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl priteisto laikino išlaidymo dydžio nepasisako.
33. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2024 m. gruodžio 17 d. teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (lot. galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti naują prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.