- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- e2S-2608-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15300-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- T. O.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.9.3Teismo nuobaudos sumažinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. pagal pareiškėjo T. O. pareiškimą dėl susikaupusios baudos sumažinimo. Suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, antstolė I. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. O. kreipėsi į teismą, prašydamas iki 300 Eur sumažinti susikaupusią baudą, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018, už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki nutarties pagal pareiškimą įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu jis buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytą 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą ir sutvarkyti statybvietę, o per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) įgyja teisę nugriauti minėtą objektą savo lėšomis ir išieškoti šias išlaidas iš skolininko. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu antstolė I. B. įpareigojo pareiškėją nedelsiant savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2VP-42774-964/2018 pagal antstolės pareiškimą ir nutarė skirti pareiškėjui T. O. 800 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 neįvykdymą ir 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Bendra antstolės iš pareiškėjo išieškoma suma 2022 m. gegužės 16 d. sudaro 20 816,39 Eur. Iš šios sumos 19 430 Eur sudaro įsiskolinimas išieškotojui ir 1 386,39 Eur vykdymo išlaidos antstolei.
3. Pareiškėjas nurodė, kad susikaupusi baudos suma yra neproporcinga jo gaunamoms pajamoms. Paaiškino, kad jis išardė tvoros dalį, kuri buvo valstybiniame žemės sklype, ir 2018 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, Inspekcija atsakydama į pareiškėjo prašymą nurodė, kad šiuo metu pareiškėjo pastatytai tvorai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir ginčo tvoros statyba nebelaikoma savavališka, tačiau statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Kadangi taikos sutartis su Inspekcija nebuvo sudaryta, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pastatytos tvoros registracijos be bendraturčių sutikimo (civilinė byla Nr. e2-22700-854/2019), tačiau byla iki šiol nėra išnagrinėta. Kadangi pasikeitus teisiniam reglamentavimui ginčo tvorai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, jos statyba nebelaikoma savavališka, tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas. Pareiškėjo įsitikinimu, bauda jam apskritai negalėjo būti paskirta, nes teismo sprendime, kuriuo jis įpareigotas nugriauti tvorą, buvo nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai – teisė Inspekcijai nugriauti objektą savo lėšomis ir išieškoti šias išlaidas iš skolininko.
4. Pažymėjo, kad nuo 2017 m. yra senatvės pensininkas, jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, gaunama senatvės pensija 2021 m. buvo 371 Eur į mėnesį, o 2022 m. – 511 Eur į mėnesį, todėl teismo paskirta 15 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną bendrai į mėnesį sudaro 450 Eur, kas yra akivaizdžiai neproporcinga pareiškėjo gaunamoms pajamoms, jis nepajėgus sumokėti 20 816,39 Eur sumos.
Atsiliepimas
5. Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog bauda jam apskritai negalėjo būti paskirta, taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reglamentavimas bei CPK 771 straipsnio 6 dalis suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas, įpareigojęs skolininką šalinti pažeidimus, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo to, ar tai asmeninio pobūdžio įpareigojimas ar ne.
6. Inspekcijos teigimu, reikšdamas prašymą sumažinti susikaupusios baudos dydį, pareiškėjas realiai prašo teismo pakartotinai spręsti ginčą, kuris teismo jau yra išspręstas galutine teismo nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Inspekcija taip pat pabrėžė, kad teismo nutartimi paskirtos susikaupusios baudos dydis priklauso nuo paties skolininko veiksmų ar neveikimo, o pareiškėjas nėra nurodęs ir pateikęs įrodymų, kokių aplinkybių visuma trukdo jam įvykdyti teismo sprendimą išardyti visą tvorą. Pažymėjo, kad teismo sprendimas jau ir taip nėra vykdomas 5 metus, kas reiškia, jog visą šį laikotarpį nėra pašalinti teisės aktų pažeidimai, todėl baudos sumažinimas iki 300 Eur sudarytų prielaidas vengti teismo sprendimo vykdymo neribotą laiką. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai apie įvykdytą sprendimą prieštarauja sprendimo privalomumo principui.
8. Inspekcijos nuomone, teismui patenkinus pareiškėjo prašymą, jam būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nebūtų išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra, nes būtų sudarytos prielaidos pareiškėjui teismo sprendimo nevykdyti neribotą laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies ir sumažino pareiškėjui T. O. nuo 2018 m. gruodžio 22 d. susikaupusią, pagal Vilniaus miesto aplinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018, paskirtą periodinę baudą iki 10 155 Eur. Išaiškino, kad susikaupusios baudos sumažinimas nepakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018 paskirto baudos dydžio ir neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016.
10. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjo nurodomas Konstitucinio teismo išaiškinimas pagal analogiją taikytinas ir CPK 771 straipsnio pagrindu paskirtos baudos atveju, nes abiem atvejais sprendžiama dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi paskirtos susikaupusios baudos sumažinimo. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas sumažinti susikaupusią baudą, kuri jam buvo paskirta teismo, atkreipė dėmesį, kad tokio klausimo svarstymas nereiškia, kad bus revizuojama ar keičiama įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria paskirta bauda, tačiau bus vertinama, ar per tam tikrą laikotarpį susikaupęs baudos dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ir ar nėra pagrindų atleisti asmenį nuo dalies susikaupusios periodinės baudos mokėjimo.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas savo teiginius grindžia neaktualia teismų praktika, kurioje pateikti išaiškinimai dėl iki 2017 m. galiojusio teisinio reglamentavimo, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitęs teisinis reglamentavimas bei CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatos suteikia teisę teismui, nustačius, jog neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo to, ar tai asmeninio pobūdžio įpareigojimas ar ne, be to, pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusį reglamentavimą teismas gali paskirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka.
12. Teismas, spręsdamas dėl baudos sumažinimo, nurodė, jog negali būti peržiūrima ar keičiama įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria paskirta bauda, nes įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), kas reiškia, jog pareiškėjo argumentai apie baudos neteisėtumą, net jei būtų pagrįsti, šiuo atveju negalėtų būti vertinami.
13. Teismas sutiko su Inspekcija, jog pareiškėjo argumentai dėl neva visiškai įvykdyto teismo sprendimo, prieštarauja sprendimo privalomumo principui, nes pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti visą tvorą, o ne tik jos dalį, esančią valstybinės žemės sklype.
14. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neteisingai nurodo savo gaunamas pajamas, visiškai neužsimena apie gaunamą darbo užmokestį, nors iš Sodros duomenų matyti, kad nors yra pensininkas, bet dirba. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo susikaupusios baudos dydis išimtinai priklauso tik nuo jo paties valios ir jokių aplinkybių, objektyviai kliudančių pareiškėjui įvykdyti teismo sprendimą, t. y. nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę, nenustatyta.
15. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas pripažinti pareiškėjo T. O. teisę be kitų žemės sklypo savininkų sutikimo pastatyti (įteisinti) mūrinių stulpelių tvorą yra priimtas nagrinėti civilinėje byloje Nr. e2-120-819/2022, ši byla dar nėra išnagrinėta, kas reiškia, jog galutinis tokio reikalavimo išsprendimo rezultatas nėra žinomas, taigi galimybė pareiškėjui įsiteisinti tvorą nėra visiškai paneigta, priešingai nei teigia Inspekcija.
16. Teismas sprendė, jog pareiškėjas vis dar bando įsiteisinti neteisėtai pastatytą tvorą, o Inspekcija per penkerius teismo sprendimo nevykdymo metus gauna į savo biudžetą iš pareiškėjo išieškomas sumas ir nesiima jokių veiksmų minėtai tvorai nugriauti, nors teismo nutartimi Inspekcijai leista pačiai išardyti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko T. O.. Teismas vertino, kad tiek pati ginčo tvora, tiek jos išardymas ir statybvietės sutvarkymas neturėtų kainuoti 20 310 Eur, kas reiškia, jog susikaupęs baudos dydis akivaizdžiai viršija tiek pagal teismo sprendimo turimos išardyti tvoros vertę, tiek jos išardymui ir statybvietės sutvarkymui reikalingas lėšas, todėl teismas sutiko su pareiškėju, kad susikaupęs baudos dydis yra neproporcingas ir sprendė jį sumažinti.
17. Teismas pažymėjo, jog baudos sumažinimas iki pareiškėjo nurodomų 300 Eur būtų neadekvatus jo daromam pažeidimui (teismo sprendimas nevykdomas daugiau nei 5 metus) ir paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos tikslus ir funkcijas.
III. Atskirojo skundo argumentai
18. Pareiškėjas T. O. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Nurodo, kad nėra statinio statybos savavališkumo, ir dėl tokio statinio surašytas savavališkos statybos aktas praranda savo teisinę reikšmę, nes juo negali kilti savavališkos statybos šalinimo padarinių, kurie yra įforminti 2016 m. birželio 27 d. teismo sprendimu dėl tvoros griovimo. Pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 27 d. teismo sprendimą proceso atnaujinti negalima, nes suėjo naikinamasis terminas prašymui paduoti, o teismo sprendimas turi būti įvykdytas, todėl išieškotojo teisės (statybos inspekcijos) šiuo atveju nėra pažeistos, nes dalis tvoros, kuri buvo valstybiniame sklype yra išardytas, o dalis tvoros yra privačiame žemės sklype, kas reiškia, jog statybos inspekcija gina privačių asmenų teises.
6.2 Pažymi, kad 2016 m. birželio 27 d. sprendime buvo leista Inspekcijai nugriauti tvorą, kas reiškia, jog prievolė nėra asmeninė, todėl remiantis teisiniu reglamentavimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018 netinkamai taikė įstatymą reglamentuojantį baudos skyrimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.
6.3 Pabrėžia, kad susikaupęs baudos dydis akivaizdžiai viršija tiek pagal teismo sprendimo turimos išardyti tvoros vertę, tiek jos išardymui ir statybvietės sutvarkymui reikalingas lėšas.
6.4 Paaiškina, kad pareiškėjas yra senatvės pensininkas nuo 2017 m., jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis nuo 2017 m., gaunama senatvės pensija 2021 m. buvo 371 Eur į mėnesį, o 2022 m. sudarė 511 Eur į mėnesį, teismo paskirta 15 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną bendrai į mėnesį sudaro 450 Eur.
6.5 Taip pat nurodo, kad pareiškėjas aktyviai siekia įteisinti tvorą, dalis tvoros valstybiniame sklype yra pilnai išardyta, todėl bauda turi būti sumažinta iki 300 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo T. O. prašymas dėl susikaupusios baudos sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 pareiškėjas T. O. buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytą 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Sprendime taip pat nuspręsta, kad, atsakovui (šioje byloje pareiškėjui T. O.) per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, Inspekcija įgyja teisę nugriauti minėtą tvorą, sutvarkyti statybvietę savo lėšomis ir išsiieškoti šias išlaidas iš atsakovo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį vykdymo veiksmus atlieka antstolė I. B. Pareiškėjas T. O. nevykdė teismo sprendimo nugriauti tvorą, todėl antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018 skyrė T. O. 800 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 neįvykdymą iki šios nutarties priėmimo ir 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškotojos Inspekcijos naudai, įpareigojant baudą sumokėti į Inspekcijos sąskaitą. Teismas minėta nutartimi nutarė taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 nurodytas pasekmes – leido Inspekcijai išardyti ginčo tvorą ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko T. O.. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-353-585/2019 minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. 2022 m. gegužės 16 d. antstolės I. B. pateiktais duomenimis, bendra iš pareiškėjo išieškoma suma sudaro 20 816,39 Eur, iš kurios 19 430 Eur sudaro įsiskolinimas išieškotojui (Inspekcijai) ir 1 386,39 Eur – vykdymo išlaidos antstolei.
22. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjo bauda buvo sumažinta iki 10 155 Eur, jam išaiškinta, kad susikaupusios baudos sumažinimas nepakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018 paskirto baudos dydžio ir neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje sumažintu baudos dydžiu pateikė atskirąjį skundą, prašydamas jo prašymą dėl baudos sumažinimo tenkinti visa apimtimi ir sumažinti ją iki 300 Eur.
23. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
24. Iš pareiškėjo atskirojo skundo argumentų matyti, jog jis nesutinka su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir dėl to išduotu vykdomuoju raštu. Pabrėžtina jog tai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo nevykdyti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų bei antstolės patvarkymo. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016, nors ir buvo apskųstas, tačiau nebuvo pakeistas ir yra įsiteisėjęs, kas reiškia, jog turi būti vykdomas. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1018-934/2019.).
25. Pareiškėjo nuomone, bauda jam išvis negalėjo būti paskirta, todėl atskiruoju skundu prašo sumažinti susikaupusią baudą. Paaiškina, kad 2016 m. birželio 27 d. sprendime buvo leista Inspekcijai nugriauti tvorą, kas reiškia, jog prievolė nėra asmeninė, todėl remiantis teisiniu reglamentavimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018 netinkamai taikė įstatymą reglamentuojantį baudos skyrimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Taigi, pareiškėjas atskiruoju skundu kvestionuoja ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. įsiteisėjusią nutartį, kurios teisėtumas yra patvirtintas instancine tvarka – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-353-585/2019.
26. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Tokia normos konstrukcija reiškia, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyto tęstinio pobūdžio baudą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).
27. Apeliacinės instancijos teismas minėtą pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo argumentai apie baudos neteisėtumą, net jei būtų pagrįsti, negali būti vertinami, nes, kaip jau buvo minėta, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis), o skolininkas, nesutikdamas su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, gali ginti savo interesus įstatymo nustatytais būdais. Pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl baudos sumažinimo negali būti peržiūrima ar keičiama įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria buvo paskirta bauda.
28. Apeliantas taip pat nurodo, kad susikaupęs baudos dydis akivaizdžiai viršija tiek pagal teismo sprendimo turimos išardyti tvoros vertę, tiek jos išardymui ir statybvietės sutvarkymui reikalingas lėšas, be kita ko nurodo, jog susikaupusios baudos dydis neproporcingas ir jo gaunamoms pajamoms. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo argumentu sutinka ir pažymi, jog ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad susikaupęs baudos dydis akivaizdžiai viršija tiek pagal teismo sprendimo turimos išardyti tvoros vertę, tiek jos išardymui ir statybvietės sutvarkymui reikalingas lėšas. Remiantis tuo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog susikaupęs baudos dydis yra neproporcingas, dėl ko yra pagrindas jį sumažinti, tačiau baudos sumažinimas iki pareiškėjo prašomo akivaizdžiai neatitiktų baudos paskirties ir pareiškėjas nebūtų skatinamas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
29. Pažymėtina, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Vykdymo procese skiriamų baudų pagrindinis tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, tuo užtikrinant greitą ir efektyvų vykdymo proceso tikslų pasiekimą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vykdymo proceso metu skiriamos baudos negali neproporcingai apsunkinti asmens turtinės padėties, todėl sprendžiant dėl skiriamos baudos dydžio visais atvejais turi būti atsižvelgiama į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
30. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017).
31. Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio, turėtų būti vertinamos toliau nurodomos aplinkybės: per kiek laiko skolininkė turėjo įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus, taip pat ar skolininkė įvykdė antstolės patvarkymo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog yra įvykdytas privalomasis nurodymas reikalavimus, ar nesielgė piktybiškai nebendradarbiaudama su antstolė, ar su privalomąjį nurodymą surašiusia institucija bei ar dėjo pastangas privalomajam nurodymui įvykdyti (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1742-794/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1595-933/2019).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad susikaupusi baudos suma yra didelė, nes ji susidarė per ilgą laikotarpį – pareiškėjas teismo sprendimo nevykdo daugiau nei 5 metus, todėl susikaupusios baudos dydis priklauso išimtinai tik nuo paties pareiškėjo valios, be to, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog baudos sumažinimas iki pareiškėjo prašomų 300 Eur būtų neadekvatus pareiškėjo daromam pažeidimui (daugiau nei 5 metus teismo sprendimas nėra vykdomas) ir paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą bei CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos tikslus ir funkcijas. Laikytina, jog skolininkas iš esmės byloje buvo pasyvus ir nesiėmė tokių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą apie siekiamą teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo įvykdymą, todėl jam tenka visa su tokiu elgesiu susijusi neigiamų pasekmių atsiradimo rizika.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 pareiškėjas T. O. buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018 nutarė taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 nurodytas pasekmes – leido Inspekcijai išardyti ginčo tvorą ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko T. O. Pažymėtina, jog civilinio proceso santykiai įpareigoja visus vykdymo proceso dalyvius bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tiek pareiškėjas, tiek Inspekcija turėtų dėti maksimalias pastangas nurodytų įpareigojimų įvykdymui.
Dėl bylos baigties.
34. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo T. O. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.