Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. O. pareiškimą dėl susikaupusios baudos sumažinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, antstolė Irena Beliačic.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendime Nr. KT46-S43/2021 konstatavo, kad, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 2 dalyje eksplicitiškai nenustatyta teismo teisė įvertinti bendrą išieškomos baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti, tačiau šioje nuostatoje eksplicitiškai nenustatytas ir draudimas teismui įvertinti bendrą tokios baudos sumą ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, ją sumažinti.

Inspekcijos teigimu, reikšdamas prašymą sumažinti susikaupusios baudos dydį, pareiškėjas realiai prašo teismo pakartotinai spręsti ginčą, kuris teismo jau yra išspręstas galutine teismo nutartimi. Pareiškėjas, nepaisydamas sprendimo res judicata galios, prašo priimti iš esmės kitokį sprendimą nei jau yra nuspręsta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Inspekcija taip pat pabrėžė, kad teismo nutartimi paskirtos susikaupusios baudos dydis priklauso nuo paties skolininko veiksmų ar neveikimo. Pareiškėjas nėra nurodęs ir pateikęs įrodymų, kokių aplinkybių visuma trukdo jam įvykdyti teismo sprendimą išardyti visą tvorą. Tai, kad pareiškėjui palankiau būtų „įteisinti“ tvorą, negali pateisinti teismo sprendimo nevykdymo tokį ilgą laikotarpį. Teismo sprendimas jau ir taip nėra vykdomas 5 metus, o tai reiškia, kad visą šį laikotarpį nėra pašalinti teisės aktų pažeidimai, todėl baudos sumažinimas iki 300 Eur sudarytų prielaidas vengti teismo sprendimo vykdymo neribotą laiką.

Inspekcija nesutinka, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, nes statybą leidžiantis dokumentas tvoros statybai nebereikalingas ir tvoros dalis, esanti valstybiniame žemės sklype, yra pašalinta. Teismo sprendimu T. O. buvo įpareigotas išardyti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę, sprendime nepasisakyta apie galimybę išardyti tik tvoros dalį. Sprendimo vykdymo tvarka nėra pakeista, todėl tokie pareiškėjo argumentai apie įvykdytą sprendimą prieštarauja sprendimo privalomumo principui. Inspekcija taip pat atkreipė dėmesį, kad klausimas dėl galimybės pareiškėjui įteisinti tvoros statybą be bendrasavininkų sutikimo jau išnagrinėtas teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu, be to, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, žemės sklypo naudojimosi tvarkoje turi būti atskirai aptarta ir teisė statyti tvorą. Vykstantis ir dar nesibaigęs teisminis procesas tik patvirtina, jog sutarimo tarp žemės sklypo bendraturčių nėra iki šiol.

Inspekcijos nuomone, šioje byloje nesivadovautina pareiškėjo nurodyto Konstitucinio Teismo sprendimo išaiškinimais, kadangi jame nagrinėtos visai kitos CPK nuostatos, nei taikytinos nagrinėjamu atveju. CPK 585 straipsnio 2 dalis reglamentuoja antstolio reikalavimų nevykdymo pasekmes, tuo tarpu CPK 771 straipsnyje nustatyta skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar sprendimų, įpareigojančių pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, ar privalomųjų nurodymų nevykdymą. Inspekcija nurodo, kad, teismui patenkinus pareiškėjo prašymą, jam būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nebūtų išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra, nes būtų sudarytos prielaidos pareiškėjui teismo sprendimo nevykdyti neribotą laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 pareiškėjas T. O. buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytą 100 m ilgio ir 1,2 m aukščio mūrinių strypelių su metalo strypais tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Sprendime taip pat nuspręsta, kad, atsakovui (šioje byloje pareiškėjui T. O.) per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, Inspekcija įgyja teisę nugriauti minėtą tvorą, sutvarkyti statybvietę savo lėšomis ir išsiieškoti šias išlaidas iš atsakovo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-64-808/2016, pagal kurį vykdymo veiksmus atlieka antstolė Irena Beliačic.

Kadangi pareiškėjas T. O. nevykdė teismo sprendimo nugriauti tvorą, antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018 skyrė T. O. 800 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 neįvykdymą iki šios nutarties priėmimo ir 15 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškotojos Inspekcijos naudai, įpareigojant baudą sumokėti į Inspekcijos sąskaitą. Be to, teismas minėta nutartimi nutarė taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016 nurodytas pasekmes – leido Inspekcijai išardyti ginčo tvorą ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko T. O.. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-353-585/2019 minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista.

2022 m. gegužės 16 d. antstolės Irenos Beliačic pateiktais duomenimis, bendra iš pareiškėjo išieškoma suma sudaro 20 816,39 Eur, iš kurios 19 430 Eur sudaro įsiskolinimas išieškotojui (Inspekcijai) ir 1 386,39 Eur – vykdymo išlaidos antstolei.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti susikaupusios baudos dydį. Pareiškėjo nuomone, bauda jam apskritai negalėjo būti paskirta, be to, šiuo metu teismo sprendimas, už kurio nevykdymą jam paskirta bauda, yra įvykdytas, o susikaupęs baudos dydis yra akivaizdžiai neproporcingas.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas galimybę sumažinti teismo nutartimi paskirtą baudą grindžia Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendime Nr. KT46-S43/2021, kuris, Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra neaktualus, pateiktais išaiškinimais.

Vertinant teismo galimybę atleisti skolininką nuo dalies baudos, paskirtos įsiteisėjusia teismo nutartimi, pažymėtina, kad Konstituciniame Teisme buvo gauta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis, kuria minėtas teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar CPK 585 straipsnio 2 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2751) ta apimtimi, kuria joje nenustatyta, kad teismas turi teisę įvertinti ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, sumažinti bendrą asmeniui susikaupusios baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. KT46-S43/2021 prašymą grąžino teismui, konstatuodamas, jog nors CPK 585 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) eksplicitiškai nenustatyta teismo teisė įvertinti bendrą išieškomos baudos sumą, susidariusią antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti, tačiau šioje nuostatoje eksplicitiškai nenustatytas ir draudimas teismui įvertinti bendrą tokios baudos sumą ir, nustačius akivaizdų neproporcingumą, ją sumažinti. Konstitucinis Teismas, vertindamas Klaipėdos apygardos teismo prašymą, paminėjo šias CPK nuostatas: civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis); teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais; teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis); jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis (2015 m. birželio 11 d. redakcija)); asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas nevertino šių CPK 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 8 dalies (2015 m. birželio 11 d. redakcija), 107 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepateikė teisinių argumentų, kuriais būtų paaiškinta, kodėl, jo nuomone, šiomis bendrosiomis nuostatomis nėra sureguliuoti apeliacinės instancijos teismo nurodyti santykiai, kodėl teismas, aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, inter alia (be kita ko), atsižvelgdamas į civilinio proceso tikslus, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, negali įvertinti bendros išieškomos baudos sumos, susidariusios antstoliui vykdant vykdomąjį dokumentą pagal anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartį paskirti asmeniui baudą už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo ar kliudymo vykdyti vykdomuosius dokumentus dieną, ir, nustatęs akivaizdų neproporcingumą, šią sumą sumažinti ir kodėl pagal Konstituciją būtent CPK 585 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) turėtų būti nustatytas specialus šiems santykiams reguliuoti skirtas teisinis reguliavimas.

Nors Inspekcija pagrįstai nurodo, kad pareiškėjui bauda paskirta pagal CPK 771 straipsnį už teismo sprendimo nevykdymą, o Konstitucinis Teismas minėtame sprendime pasisakė dėl baudos, paskirtos už antstolio reikalavimų nevykdymą pagal CPK 585 straipsnį, mažinimo, tačiau, teismo vertinimu, Konstitucinio Teismo išaiškinimas pagal analogiją taikytinas ir CPK 771 straipsnio pagrindu paskirtos baudos atveju, nes abiem atvejais sprendžiama dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi paskirtos susikaupusios baudos mažinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas sumažinti susikaupusią baudą, kuri jam buvo paskirta teismo. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokio klausimo svarstymas nereiškia, kad bus revizuojama ar keičiama įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria paskirta bauda, tačiau bus vertinama, ar per tam tikrą laikotarpį susikaupęs baudos dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ir ar nėra pagrindų atleisti asmenį nuo dalies susikaupusios periodinės baudos mokėjimo.

Kaip minėta, pareiškėjas, prašymą sumažinti susikaupusią baudą, be kita ko, argumentuoja tuo, kad bauda jam apskritai negalėjo būti paskirta. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais.

Pirma, pareiškėjas savo teiginius grindžia neaktualia teismų praktika, kurioje pateikti išaiškinimai dėl iki 2017 m. galiojusio teisinio reglamentavimo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitęs teisinis reglamentavimas bei CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatos suteikia teisę teismui, nustačius, jog neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo to, ar tai asmeninio pobūdžio įpareigojimas ar ne, be to, pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusį reglamentavimą teismas gali paskirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Antra, kaip minėta šios nutarties 18 punkte, sprendžiant klausimą dėl baudos sumažinimo negali būti peržiūrima ar keičiama įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria paskirta bauda. Įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), todėl pareiškėjo argumentai apie baudos neteisėtumą, net jei būtų pagrįsti, šiuo atveju negalėtų būti vertinami.

Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas išardyti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę, yra įvykdytas. Minėtu teismo sprendimu pareiškėjas įpareigotas nugriauti visą tvorą, o ne tik jos dalį, esančią valstybinės žemės sklype. Kaip teisingai pažymi Inspekcija, 2016 m. birželio 27 d. teismo sprendimo vykdymo tvarka nėra pakeista, todėl tokie pareiškėjo argumentai dėl neva visiškai įvykdyto teismo sprendimo, prieštarauja sprendimo privalomumo principui.

Kaip minėta, pareiškėjas prašymą sumažinti baudą argumentuoja ir susikaupusios baudos dydžio neproporcingumu jo gaunamoms pajamoms ir pažeidimo pobūdžiui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui nevykdant 2016 m. birželio 27 d. teismo sprendimo per mėnesį susikaupia apie 450 Eur bauda. Pareiškėjas yra pensininkas. Antstolės duomenimis, 2022 m. gegužės 16 d. pareiškėjui susikaupusi bauda sudaro 19 430 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad į minėtą susikaupusios baudos dydį patenka ir fiksuota 800 Eur bauda (19 430 Eur = 15 Eur x 1 242 d. + 800 Eur). Šios nutarties priėmimo dieną (2022 m. rugsėjo 5 d.) susikaupusi periodinė bauda sudaro 20 310 Eur (15 Eur x 1 345 d.).

Nors susikaupusi baudos suma yra iš tiesų ženkli, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neteisingai nurodo savo gaunamas pajamas. Visų pirma pareiškėjas klaidingai nurodo iki 2022 m. gautos pensijos dydį. Iki 2022 m. pareiškėjas iš tiesų realiai gaudavo apie 371 Eur pensiją, tačiau tokia pensijos suma susidaro jau atlikus išskaitą pagal vykdomuosius dokumentus, todėl pareiškėjo pensija pagal jo pateiktus duomenis iki 2022 m. sudarė 464,32 Eur, o nuo 2022 m. – 511,22 Eur. Be to, pareiškėjas pareiškime visiškai neužsimena apie gaunamą darbo užmokestį, nors iš „Sodros“ duomenų matyti, kad pareiškėjas, nors ir yra pensininkas, tačiau dirba, taigi be pensijos gauna pajamas ir iš darbo užmokesčio. Be to, nors susikaupusi baudos suma yra didelė, tačiau ji susidarė per ilgą laikotarpį – pareiškėjas teismo sprendimo nevykdo daugiau nei 5 metus. Taigi toks susikaupusios baudos dydis išimtinai priklauso tik nuo paties pareiškėjo valios, jokių aplinkybių, objektyviai kliudančių pareiškėjui įvykdyti teismo sprendimą, t. y. nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę nenustatyta.

Kita vertus, vertinant susikaupusios baudos dydį, atsižvelgtina ir į šioje konkrečioje byloje susidariusią situaciją. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas dar 2018 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Inspekciją, siekdamas sudaryti taikos sutartį, pagal kurią galėtų negriauti ginčo tvoros. Inspekcija 2019 m. sausio 8 d. rašte Nr. 2D-363-(19.24) atsakė, kad, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, tvoros statyba nebelaikoma savavališkai, nes tokiai tvorai statyti statybą leidžiantis dokumentas nebereikalingas, tačiau tvoros statyba negali būti laikoma teisėta, nes nėra gautas žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. birželio mėn. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti naudojimosi 0,2415 ha dydžio žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal matininko (duomenys neskelbtini) parengtą 2019 m. vasario 6 d. žemės sklypo planą ir pripažinti T. O. teisę be kitų žemės sklypo savininkų sutikimo pastatyti (įteisinti) mūrinių stulpelių tvorą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-120-819/2022). Nors Inspekcija teigia, kad klausimas dėl tvoros įteisinimo be bendrasavininkų sutikimo jau yra išnagrinėtas 2014 m. balandžio 22 d. teismo sprendimu, tačiau teismas pažymi, kad reikalavimas pripažinti T. O. teisę be kitų žemės sklypo savininkų sutikimo pastatyti (įteisinti) mūrinių stulpelių tvorą yra priimtas nagrinėti civilinėje byloje Nr. e2-120-819/2022, ši byla dar nėra išnagrinėta, atitinkamai, galutinis tokio reikalavimo išsprendimo rezultatas nėra žinomas, taigi galimybė pareiškėjui įsiteisinti tvorą nėra visiškai paneigta.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendimu nustačius terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, asmens neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, o ne Inspekcijos, kaip viešojo juridinio asmens, interesus. Dėl to bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Tačiau nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjui T. O. skirta mokėti bauda paskirta mokėti į Inspekcijos sąskaitą. Taigi pareiškėjas vis dar bando įsiteisinti neteisėtai pastatytą tvorą, o Inspekcija per penkerius teismo sprendimo nevykdymo metus gauna į savo biudžetą iš pareiškėjo išieškomas sumas ir nesiima jokių veiksmų minėtai tvorai nugriauti, nors teismo nutartimi Inspekcijai leista pačiai išardyti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš skolininko T. O.. Teismo vertinimu, tiek pati ginčo tvora, tiek jos išardymas ir statybvietės sutvarkymas neturėtų kainuoti 20 310 Eur. Taigi susidaro situacija, kad susikaupęs baudos dydis akivaizdžiai viršija tiek pagal teismo sprendimo turimos išardyti tvoros vertę, tiek jos išardymui ir statybvietės sutvarkymui reikalingas lėšas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pareiškėju, kad susikaupęs baudos dydis yra neproporcingas, taigi yra pagrindas jį sumažinti. Tačiau, teismo vertinimu, baudos mažinimas iki pareiškėjo nurodomų 300 Eur būtų neadekvatus pareiškėjo daromam pažeidimui (teismo sprendimas nevykdomas daugiau nei 5 metus) ir paneigtų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos tikslus ir funkcijas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. susikaupusi, 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018 paskirta periodinė (15 Eur/d.) bauda mažintina iki 10 155 Eur.

Teismas pažymi, kad susikaupusios baudos sumažinimas reiškia pareiškėjo atleidimą nuo dalies susikaupusios baudos mokėjimo, tačiau nepakeičia 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018 pareiškėjui paskirtos baudos, taip pat neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 107, 290–291 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, 593 straipsniu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Sumažinti pareiškėjui T. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. susikaupusią, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018 paskirtą periodinę bauda iki 10 155 (dešimties tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt penkių) Eur.

Išaiškinti, kad susikaupusios baudos sumažinimas nepakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-42774-964/2018 paskirto baudos dydžio ir neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2016.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.