Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei R. Š., jos atstovei advokatei Dianai Latotinai-Micevičei, išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei-Tiškevičienei, nedalyvaujant atsakovams A. P., D. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. patikslintą ieškinį atsakovams A. P., D. S. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui ir vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ieškinio senaties termino

10. Atsižvelgiant į šio sprendimo 7-9 punktuose aptartą reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senatį.

Dėl tėvystės nuginčijimo

11. Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 str. 2 d.). Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

16. Išvadą duodančios institucijos atstovė neprieštaravo nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovas A. P. nėra vaiko A. P. biologinis tėvas, taip pat atstovė nepatvirtino, jog nagrinėjamu atveju yra susiformavę minimų asmenų socialinės tėvystės santykiai.

Dėl tėvystės nustatymo

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, kas yra ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

20. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Kadangi atsakovas D. S. neatliko DNR ekspertizės tėvystei nustatyti, ieškovė jo tėvystę įrodinėja kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis:

20.1. iš vaiko A. P. ir atsakovo D. S. nuotraukų matyti akivaizdus abiejų jų vizualus veidų panašumas (veido forma, lūpų, akių, nosies formos; b. l. 83-86);

20.2. iš pateikto ieškovės ir atsakovo D. S. susirašinėjimo nuotolinio ryšio priemonėmis matyti, kad atsakovas pripažįsta A. P. savo dukterimi, išreiškia rūpinimąsi, domėjimąsi ja, pvz.: „Imesiu waikui pinigu nupirk vaikui struke silta...“, „Matosi kad panasi i mane“, „Del dukros klausiu“, „As tik galwoju vakarais kad graiciau pamatit ja“, „O isdales gerai nes vaikas mano tik va gaila kad praleista laiko nemaciau kaip augo tos 2 metus“, „sakes kaip noreciau pjimt ja i rankas grazuole“ (b. l. 88-103);

20.3. į bylą pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas D. S. atliko šiuos mokėjimus į ieškovės sąskaitą (paskirtis: vaikui): 2020-10-15 įmokėta 20,49 Eur suma; 2020-10-28 įmokėta 40 Eur suma; 2021-02-05 įmokėta 52,36 Eur suma; 2021-02-12 įmokėta 52,29 Eur suma (b. l. 11, 73, 74, 79);

20.4. ieškovės atstovei elektroniniu paštu siųstame pranešime atsakovas D. S. patvirtino, kad yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir geranoriškai, be ginčų, pripažįsta ją savo dukterimi, bei atsiuntė savo tapatybės dokumento kopiją (b. l. 48, 49);

20.5. liudytoja L. Š. parodė, kad gimus vaikaitei A. P., ji paskambino D. S. ir pranešė apie gimusį vaiką, jog vaikas panašus į jį. D. S. sutiko, kad yra tėvas, tėvystės neginčijo.

21. Bylos nagrinėjimo teisme metu į bylą nebuvo pateiktą įrodymų, paneigiančių šio sprendimo 20 punkte ir jo papunkčiuose nustatytų aplinkybių. Išvadą duodančios institucijos atstovė patvirtino, kad nuotraukose A. P. vizualiai panaši į atsakovą D. S., o šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas domisi vaiku, todėl manytina, jog D. S. pripažįsta A. P. savo dukterimi.

22. Darytina išvada, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog atsakovas D. S. yra nepilnametės A. P. tėvas, todėl patikslintas ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, nustatytina, jog atsakovas D. S. yra vaiko A. P. tėvas, o A. P. yra atsakovo D. S. duktė.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

24. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

25. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

26. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. P. nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, šiuo metu jos abi gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, bute sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, tenkinti būtinuosius poreikius (miegui, laisvalaikiui, žaidimams ir kt.). Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės gyvenamosios vietos aplinka netinkama nepilnamečio vaiko A. P. poreikiams tenkinti, vaikui būtų daromas neigiamas poveikis, nebūtų užtikrintas vaiko fizinis ir socialinis saugumas. Išvadą duodančios institucijos atstovė neprieštaravo, kad teismas nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą nustatytų su ieškove, pažymėdama, jog vaikas nuo gimimo auga tik su ieškove, ji tinkamai rūpinasi vaiku, tenkina vaiko poreikius. Pažymėtina, kad teismas neturi duomenų apie atsakovo D. S. gyvenamąją aplinką ir atsakovo galimybes užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą, užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, išvadą duodančios institucijos nuomonę, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko A. P. interesus, o nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu D. S. nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. Š. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. S. nepilnamečio vaiko A. P. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

30. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

31. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

33. Ieškovė pateikė duomenis į bylą apie gaunamas pajamas. Iš 2021 m. vasario 22 d. pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio (12 mėnesių) išmokėta 840,72 Eur išmoka vaikui (b. l. 75).

34. Iš viešųjų registrų gautų duomenų matyti, kad atsakovas D. S. Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, neturi nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje įregistruotų kilnojamųjų, nekilnojamųjų daiktų (b. l. 80-82). Nors teismas neturi duomenų apie užsienyje gyvenančio atsakovo D. S. turimus nekilnojamuosius, kilnojamuosius registruotinus daiktus, turimas santaupas, užsienyje gaunamas pajamas, atsakovo sveikatos būklę, turimus išlaikomus asmenis, dėl kurių patiria papildomas išlaidas, tačiau įvertinus vaiko A. P. poreikius bei tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sprendžia, jog atsakovas gali dirbti ir užsidirbti, prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti tikslinga priteisti iš atsakovo D. S. išlaikymą dukteriai A. P. po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021-02-01 iki vaiko pilnametystės, įvertinus į ieškovės sąskaitą 2021-02-05 ir 2021-02-12 atsakovo padarytus pavedimus atitinkamai 52,29 Eur ir 52,36 Eur sumomis (b. l. 73, 74). Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, nepateikė į bylą jas pagrindžiančių įrodymų, kad teikti vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį jam yra pernelyg sunku. Manytina, kad priteistina suma atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, garantuos būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimo dėl išlaikymo taikymas yra nukreiptas ir į ateitį, siekiant išvengti papildomų konfliktų tarp šalių, naujų bylų dėl išlaikymo dydžio pakeitimo užvedimo teisme. Teismas neturi duomenų, kad šalys turi sveikatos problemų ir ateityje jų pajamos dėl to neišvengiamai mažės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

35. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. S. 940 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. vasario mėnesio, t. y. už penkis mėnesius, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį ir atskaičiuojant 60 Eur sumą, kurią D. S. pervedė 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesiais.

36. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnis išlaikymo atsiradimo prievolės momentą sieja ne su ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui datą (momentą), o įrodinėtiną faktinę aplinkybę – momentą (konkrečią datą), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

37. Į bylą pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovas D. S. atliko šiuos mokėjimus į ieškovės sąskaitą: 2020-10-15 įmokėta 20,49 Eur suma; 2020-10-28 įmokėta 40 Eur suma (b. l. 11, 79). Iš pateikto ieškovės ir atsakovo D. S. susirašinėjimo nuotolinio ryšio priemonėmis matyti, kad atsakovas pripažįsta A. P. savo dukterimi bei sutinka teikti jai materialinį išlaikymą, pvz.: „Del vaiko kiek galesiu tiek imesiu del skolos nzn so metu sakau negaliu“, „Imesiu waikui pinigu nupirk vaikui struke silta...“, „Kita kart imesiu daugiau“, „Kuria noretiu kazin“ (b. l. 88-103).

38. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis už penkis mėnesius, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį, iš esmės yra pagrįstas, o pagrindų, kuriais vadovaujantis būtų galima išlaikymo įsiskolinimo dydį mažinti, į bylą nepateikta, tokių pagrindų nenustatė ir teismas, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 940 Eur išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. sausio mėnesio imtinai vertintinas kaip pagristas ir tenkintinas.

Dėl ieškovės, valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo

39. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje jai buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei nagrinėjamoje byloje mokėjimo (b. l. 6-7). 2021 m. kovo 5 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad dėl ieškovei teikiamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 478,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios, visiškai tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovų proporcingai suformuluotų patikslintų reikalavimų kiekvienam atsakovui daliai (b. l. 68-70). Įvertinus patikslinto ieškinio reikalavimus ir jų tenkinimą, valstybei iš atsakovo A. P. priteistinos 95,69 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, iš atsakovo D. S. priteistinos 382,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 str. 1 d., 99 str.). Taip pat, įvertinus patikslinto ieškinio reikalavimus kiekvienam atsakovui ir jų tenkinimą, valstybei iš atsakovo A. P. priteistinas 75 Eur žyminis mokestis, iš atsakovo D. S. priteistinas 225 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

40. Byloje susidarė 6,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Įvertinus patikslinto ieškinio reikalavimus kiekvienam atsakovui ir jų tenkinimą, valstybei iš atsakovo D. S. priteistinos 5 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo A. P. valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

41. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. P. nėra A. P. duktė.

Panaikinti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 346 įrašytus duomenis, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. P. yra D. S. duktė.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų), mokamą kas mėnesį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšas pervedant į R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriama vaiko A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 940 Eur (devynių šimtų keturiasdešimties eurų) išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. P. įsiskolinimą.

Priteisti valstybei iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 95,69 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 69 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 5 Eur (penkių eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 382,75 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Šio sprendimo kopiją per 3 darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.