Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.9; 3.4.1.3

2019 m. gegužės 29 d.

dalyvaujant ieškovei L. R., atsakovui A. M. (A. M.), atsakovo atstovui advokatui Aleksandrui Gončarko (Aleksandr Gončarko), išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei tėvo valdžios apribojimo, institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama nustatyti, kad atsakovas yra D. A. R. tėvas, o D. A. R. – atsakovo sūnus, įrašyti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad atsakovas yra D. A. R. tėvas, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 430 Eur iki einamojo mėnesio 22 dienos, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 5660 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą po 200 Eur per mėnesį, ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo ir tėvo valdžios apribojimo atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą (t. 1, b. l. 38-39, 78, 188-189), kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su mažamečiu vaiku bei pilnamete dukra gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos sąlygos. Vaikas ugdymo įstaigos dar nelanko, auga namuose, prižiūrimas ieškovės. Šalių šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nėra žinoma, Tarnyba nėra gavusi tėvų ar trečiųjų asmenų prašymų, pareiškimų ar pranešimų dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Atsakovas su sutuoktine gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių name su visais patogumais, tačiau šiuo metu namuose nėra sudarytos sąlygos svečiuotis mažamečiam vaikui, kadangi atsakovo nėra vaikiškos lovelės, žaislų ar kitų vaikui reikalingų daiktų. Ieškinys dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais ir turėtų būti tenkinamas, atsižvelgiant į atsakovo iki ieškinio teismui pateikimo teiktą išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Pagrindinis ieškinio reikalavimas yra tėvystės nustatymas, kuris turi būti traktuojamas ne kaip formalaus teisinio vaiko ir tėvo ryšio sukūrimas, o kaip siekis užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Iš bylos duomenų žinoma, kad emocinis, psichologinis, šeimyninis ryšys tarp atsakovo ir vaiko nėra susiformavęs, tačiau neatmestina galimybė, kad tam įtakos turėjo nenustatyta tėvystė (kad yra vaiko tėvas atsakovas įsitikino tik po DNR ekspertizės atlikimo). Nustačius, kad atsakovas yra vaiko tėvas, pirmiausia atsakovui turėtų būti suteikta galimybė įgyvendinti savo teises ir pareigas sūnaus atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus su jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nustačius tėvystę prašo palikti vaikui jos pavardę. Ieškovė norėtų, kad atsakovas nesimatytų su vaiku, kad vaikas apie jį nieko nežinotų, nes atsakovas nuolat vartoja alkoholį (gydėsi toksikologiniame skyriuje), tuomet yra nevaldomas ir agresyvus, vartoja necenzūrinius žodžius. Turint mažametį vaiką ieškovei sudėtinga dirbti ir užsidirbti pakankamai lėšų išlaikyti vaiką. Ieškovė patikslino, kad 17 Eur per mėnesį kainuoja vaikui perkami žuvies taukai, 6-8 Eur per mėnesį - vonios priemonės ir kremas nuo alergijos, 5 Eur per savaitę šaltu periodu - baseino lankymas, kitu metu ieškovė su vaiku po 4 kartus per savaitę važiuoja prie ežero, kelionė taksi kainuoja 3 Eur, 5 dienas per mėnesį po 3 valandas, kai ieškovė turi darbo reikalų, su vaiku būna auklė, jai moka 5 Eur už valandą, vaikas lanko medicinos įstaigą, kurioje atliekami tyrimai yra mokami. Ieškovė ruošiasi leisti vaiką lankyti muzikos mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, groti kokiu nors instrumentu, lankyti sporto būrelį, katalikišką darželį (170 Eur per mėnesį), o tam reikės papildomų išlaidų. Ieškovė neturi automobilio (pardavė), todėl išleidžia daug lėšų taksi paslaugoms. Vaikas auga, jo poreikiai didėja. Atsakovas turi vieną vaiką, kito vaiko tėvystė nenustatyta. Buvusi atsakovo žmona, kuri pateikė ieškinį dėl tėvystės nustatymo dirba atsakovo įmonėje, gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškinys paduotas tam, kad būtų pabloginta atsakovo finansinė padėtis. Pagal 2017 m. atsakovo pajamų deklaraciją jo mėnesio pajamos sudarė 2 766 Eur, Gariūnų turguje atsakovas turi 7 prekyvietes, kuriose ne visur yra kasos aparatai, todėl apskaityti gali tiek pajamų, kiek nori. Atsakovas už telefono paslaugas moka 130-210 Eur per mėnesį, 1500 Eur skiria paskoloms dengti. Neturint pakankamai pajamų bankas nebūtų davęs atsakovui paskolos. Atsakovas turi didelį namą, kurį nuomoja ir gauna iš to papildomų pajamų, perka ir parduoda automobilius. Niekada nėra davęs lėšų vaiko išlaikymui grynais pinigais. Ieškovė skolų neturi, gyvena iš santaupų, uždirbtų iki motinystės atostogų iš renginių organizavimo (gaudavo 1000-1500 Eur per mėnesį) ir gaunamų 50 Eur išmokų vaikui. Iki motinystės atostogų dirbo pagal verslo liudijimą, todėl atostogų metu išmokų negavo. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, kai vaikas pradės lankyti darželį, ieškovė planuoja dirbti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimas dėl neterminuoto tėvystės apribojimo yra nepagrįstas, kadangi nėra įrodymų, jog atsakovas nuolat, sistemingai ir piktybiškai veikė priešingai vaiko interesams. Nors atsakovas pripažino alkoholio vartojimo faktą, tačiau alkoholio vartojimas nesukėlė vaikui žalos. Tai, kad tarp atsakovo ir vaiko nebuvo sukurtas tarpusavio ryšys, lėmė šalių konfliktai. Ryšio sukūrimui reikalinga aktyvi ieškovės pagalba, tačiau ieškovė tuo nesuinteresuota. Ieškovė taip pat nepateikė į bylą duomenų, kad vaiko poreikiai viršija 800 Eur per mėnesį. Ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad galėtų išleisti vaiko išlaikymui tokias sumas. Atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovas turi dar vieną vaiką, paskolas paėmė laikotarpiu, kai finansinė padėtis buvo geresnė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas reguliariai prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl konstatuoti, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Dėl tėvystės nustatymo

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

Į bylą pateikta nepilnamečio D. A. R. gimimo įrašo kopija, iš kurios matyti, kad vaiko motina nurodyta ieškovė, tėvas nenurodytas (t. 1, b. l. 12). Byloje paskirta teismo ekspertizė, kurios pagalba nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus D. A. R. biologinis tėvas su 99,9999997 procento tikimybe (t. 1, b. l. 67-70). Atlikus ekspertizę, atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, iš kurio turinio matyti, kad jis sutinka su ieškiniu dalyje dėl tėvystės nustatymo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikui.

Teismas vertina, kad nurodytų aplinkybių pakanka nustatyti, jog ieškovės sūnaus D. A. R. tėvas yra atsakovas. Tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus. Todėl teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.

CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Reikalavimų dėl vaiko pavardės pakeitimo byloje nepareikšta, ieškovė prašė palikti vaikui turimą pavardę, atsakovas ir išvadą teikianti institucija tam neprieštaravo, todėl vaiko pavardė nustatant tėvystę nekeičiama.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nustačius, jog atsakovas yra ieškovės sūnaus D.A. R. tėvas, siekiant užtikrinti vaiko interesus, sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo, kurį turi teikti vaikui tėvai, dydžio, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi išlaikymo dydis siejamas su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė pateikė į bylą vaiko poreikių lentelę (t. I, b. l. 8), kurioje nurodyta, kad vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikia apie 873 Eur: 50 Eur aprangai, 60 Eur pieno mišiniui Aptamil3, 112 Eur 300 vienetų sauskelnėms (1 pakuotė - 16 Eur, reikia 7 pakuočių), 43,20 Eur 24 pakeliams Huggies servetėlių, 43 Eur popieriniams rankšluosčiams, 150 Eur maistui, 50 Eur čiulptukams, vitaminams ir kosmetikai, 50 Eur žaislams ir knygoms, 25 Eur pramogoms, 60 Eur per metus sveikatos tyrimams (5 Eur per mėnesį), 80 Eur komunalinėms paslaugoms, 150 Eur auklės paslaugoms iki vaikui sueis 3 metai. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad 17 Eur per mėnesį kainuoja žuvies taukai, 6-8 Eur per mėnesį - vonios priemonės ir kremas nuo alergijos, 5 Eur per savaitę šaltu periodu - baseino lankymas, po 3 Eur 4 kartus per savaitę kelionei prie ežero, po 5 Eur už valandą (5 dienas per mėnesį po 3 valandas) – auklei.

Ieškovės teigimu, vaiko poreikiui maistui, pieno mišiniams, skirtiems vaikams nuo 2 metų, reikia skirti atitinkamai 150 Eur ir 60 Eur per mėnesį (t. I, b. l. 17). ). Tačiau beveik dviejų su puse metų amžiaus vaikui pieno mišinys nėra būtinasis poreikis. Be to, pieno mišinio vartojimas, atsižvelgiant į vaiko amžių, yra labai laikinas ir netrukus bus keičiamas įprastu, daug papildomų lėšų nereikalaujančiu pienu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, beveik dviejų su puse metų amžiaus vaikui pilnavertiškos mitybos poreikiui patenkinti pakankama 150 Eur per mėnesį suma.

Ieškovė poreikių lentelėje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaiko sauskelnėms skirtina 112 Eur per mėnesį, kadangi reikalinga 300 vnt. sauskelnių per mėnesį. Tokio amžiaus vaikai yra palaipsniui atpratinami nuo sauskelnių, todėl apie 10 vnt. sauskelnių per dieną sunaudojimas yra neprotingo dydžio. Nesant duomenų apie vaiko sveikatos sutrikimus, teismas vertina, kad pakankama suma šio specialaus poreikio tenkinimui - 60 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė nurodo, kad mėnesiui yra reikalingi 24 pakeliai drėgnų servetėlių (43,20 Eur) ir popieriniai rankšluosčiai (43 Eur). Tokių kiekių drėgnų servetėlių ir popierinių rankšluosčių sunaudojimas vien vaiko poreikiams yra akivaizdžiai neprotingas. Tuo atveju jei pati ieškovė jaučia poreikį tokiu lygiu rūpintis higiena, šiuos poreikius turėtų tenkinti iš savo asmeninių lėšų ir nepriskirti jų vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į rinkos kainas, vertina, kad vaiko higienai (drėgnoms servetėlėms ir popieriniams rankšluosčiams) visiškai pakankama 20 Eur per mėnesį suma.

Ieškovė nurodo, kad vaiko vitaminams, kosmetikai ir čiulptukams išleidžia 50 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu patikslino, kad kiekvieną mėnesį perka vaikui 17 Eur vertės žuvų taukus ir 6-8 Eur vertės kremą nuo alergijos, tai sudaro apie 25 Eur per mėnesį. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie vaiko sveikatos problemas, susijusias su alergija, todėl ieškovė laikoma neįrodžiusia kremų alergijai poreikio. Čiuptukai nėra nuolat perkama prekė dviejų su puse metų vaikui ir į būtinus vaiko poreikius neįtrauktina. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad išlaidos vaiko vitaminams ir kosmetikai (kremams) mažintinos iki 25 Eur per mėnesį.

Vaiko žaislams ir knygoms ieškovė nurodo išleidžianti apie 50 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, kad ieškovė turi teisę rinktis kokia apimtimi tenkinti vaiko poreikius. Tačiau išlaidavimas žaislams nėra vaikams skiepytina vertybė, atsakovas neprivalo finansuoti tokio ieškovės pasirinkimo ir prisidėti prie tokio gyvenimo būdo. Alternatyva brangių knygų pirkimui yra biblioteka. Teismas sprendžia, kad vaiko žaislams ir knygoms pakanka 20 Eur per mėnesį.

Ieškovė nurodo, kad vaiko dalis komunaliniams mokesčiams sudaro 80 Eur per mėnesį, tačiau iš į bylą pateiktų kvitų (t. 1, b. l. 106-112) matyti, kad šaltuoju sezonu bendra komunalinių mokesčių sumą sudaro apie 80 Eur per mėnesį, tačiau ją reikia dalinti iš bute gyvenančių asmenų skaičiaus. Bylos duomenimis ieškovė gyvena su mažamečiu sūnumi ir pilnamete dukra, todėl šalių sūnaus dalis komunaliniams mokesčiams sudaro apie 26 Eur mėnesį.

Iš bylos duomenų matyti, kad kiekvieną mėnesį ieškovė moka 30 Eur dydžio gyvybės draudimą (t. 1, b. l. 105), kurio naudos gavėjas yra šalių mažametis sūnus. Teismas pažymi, kad draudimas nėra būtinasis vaiko poreikis, todėl atsakovo teiktiną išlaikymą neįskaičiuojamas.

Ieškovė taip pat nurodo, kad iki vaikui sueis 3 metai auklės paslaugoms reikalinga 150 Eur per mėnesį suma. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 5 dienas per mėnesį po 3 valandas, kai ieškovė turi darbo reikalų, su vaiku būna auklė, kuriai moka 5 Eur už valandą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, auklės paslaugoms reikalinga 75 Eur per mėnesį suma. Tačiau byloje duomenų, kad ieškovė naudotųsi auklės paslaugomis, nėra. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad ieškovė kreipėsi į centrą dėl vaiko priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą 2019 mokslo metams. Šioje įstaigoje 2018/2019 metų mėnesio įkainis yra 170 Eur (t. 1, b. l. 113). Remiantis pateiktais duomenimis, ieškovė jau turi galimybės leisti vaiką į ugdymo įstaigą ir nepatirti išlaidų auklės paslaugoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra įrodymų apie būtinybę leisti vaiką į privatų darželį. Ieškovei nepasinaudojus galimybe leisti vaiką į valstybinį darželį, už kurį reikėtų mokėti dvigubai mažesnę mėnesio įmoką, sprendžiama, jog atsakovui negali būti nustatoma pareiga mokėti didesnes vaiko ugdymo išlaidas dėl atitinkamo ieškovės pasirinkimo. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas ugdymo valstybinėje įstaigoje kainas, darytina išvada, kad protingo dydžio išlaidos vaiko priežiūrai ir ugdymui sudaro apie 60 Eur per mėnesį.

Ieškovės teigimu šiltuoju metų sezonu ji su vaiku 4 kartus per savaitę taksi automobiliu vyksta prie ežero, patirdama apie 12 Eur išlaidas transportui. Teismo vertinimu kelionės taksi automobiliu prie ežero neatitinka pačios ieškovės galimybių, laikytinos prabanga, todėl į vaiko išlaikymą įskaitoma tik 20 Eur suma šiam transportui, teismo vertinimu, pakankama esant būtinybei juo pasibaudoti.

Likę ieškovės nurodyti vaiko poreikiai aprangai (50 Eur per mėnesį), pramogoms (25 Eur per mėnesį), sveikatos tyrimams (5 Eur per mėnesį), baseinui šaltuoju metų laiku ar transportui nuvykti prie vandens telkinių šiltuoju metų laiku (20 Eur) atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, yra pagrįsti, realūs ir protingo dydžio.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga apie 450 Eur per mėnesį suma.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 2 kambarių butą, kuriame gyvena su šalių sūnumi ir pilnamete dukra iš pirmos santuokos (t. 1, b. l. 13). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 99). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad ieškovė yra motinystės atostogose, kadangi iki vaiko gimimo dirbo pagal verslo liudijimą, motinystės išmokos ji negauna (t. 1, b. l. 84, 90-92). Teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena iš santaupų, atsakovo teikiamo išlaikymo ir gaunamos 50 Eur dydžio vaiko išmokos iš valstybės. Duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius byloje nėra. Teismo posėdžio metu nurodė, kad kreditorinių įsiskolinimų neturi. Ieškovės teigimu, nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio ieškovė planuoja įsidarbinti, anksčiau uždirbdavo 1000-1500 Eur per mėnesį.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – keli žemės sklypai, namas, butas, namas ir butas yra įkeisti bankui (t. 1, b. l. 125-133). Minėto turto vertė VĮ Registrų centras duomenimis yra 239 760 Eur (t. 1176-183). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė (pirmoji registracijos data 2014-07-11) bei valdymo teisė į vieną transporto priemonę (pirmosios registracijos data 2012-01-26) (t. 1, b. l. 205). Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą (t. 1, b. l. 85-88, 123-124, 197-198). 2016 m. pajamų deklaracijos duomenimis, atsakovo pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą buvo 35 300 Eur (t. 1, b. l. 199-204). 2017 m. pajamų deklaracijos duomenimis, atsakovo pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą buvo 33 200 Eur (t. 1, b. l. 114-116). 2018 m. pajamų deklaracijos duomenimis, atsakovo pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą buvo 25000 Eur (t. 2, b. l. 55-57). Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų kurių dengimui kiekvieną mėnesį turi mokėti apie 500 Eur (t. 1, b. l. 118-122, 134-142). Atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų L. M. (t. 1, b. l. 104), kuriam Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 4 d. sprendimu iš atsakovo priteisė 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį dydžio išlaikymą. Ieškovas turi sutuoktinę, kuri šiuo metu nedirba (t. 1, b. l. 196).

Remiantis nurodytais duomenimis, teismas vertina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši – nors atsakovas gauna nuolatines pajamas, turi daugiau nekilnojamojo turto, didesnes galimybes dirbi bei užsidirbti, tačiau turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie sudaro nemažą dalį jo gaunamų pajamų bei dar vieną išlaikytinį. Teismas priteisdamas išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo atsižvelgia į tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Ieškovė tuo tarpu augina mažametį vaiką, jai tenka didesnė išlaikymo našta. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovė turi verslo liudijimą, galimybę dirbti, vaikui yra daugiau nei dveji metai, didesnė vaiko išlaikymo pareiga negali būti perkeliama atsakovui. Abi šalys, būdamos sveikos ir darbingos (duomenų apie tai, kad šalių darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveika, visaverte asmenybe, ir iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą po 230 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-08-13) iki vaiko pilnametystės.

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5660 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėnesio. Atsakovas nesutiko su tokiu ieškovės reikalavimu, nurodė, kad teikė vaikui išlaikymą pagal savo finansines galimybes, kad nuo 2017-09-26 iki 2019-01-21 (imtinai) vaiko išlaikymui sumokėjo 4860 (t. 1, b. l. 193), posėdžio metu nurodė, kad gimus vaikui per pirmą pusmetį grynais pinigais ieškovei davė apie 4500 Eur.

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo gimimo. Pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004).

Šalių sūnus gimė 2016 m. gruodžio mėnesį (t. 1, b. l. 12), ieškinį ieškovė pareiškė 2018 m. rugpjūčio 13 d., todėl išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteisiamas nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. už 20 mėnesių. Į bylą pateikti įrodymai, kad atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu (nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio (imtinai)) vaiko išlaikymui į ieškovės banko sąskaitą pervedė 4 060 Eur (t. 1, b. l. 143-154, 123, t. 2, b. l. 63). Įrodymų apie atsakovo ieškovei grynaisiais pinigais sumokėtas pinigines sumas byloje nėra, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad grynaisiais pinigais atsakovas išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikė. Todėl teismas vertina, kad aplinkybės, jog atsakovas per pirmą pusmetį vaiko išlaikymui grynais pinigais ieškovei suteikė 4500 Eur sumą, nėra įrodytos.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymo įsiskolinimas už 20 mėnesių laikotarpį skaičiuojant jį pagal teismo nustatytą nepilnamečiam vaikui būtino išlaikymo dydį sudaro 4600 Eur (20 mėn. x 230 Eur), ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 5660 Eur mažintina ir atlikus įskaitymą iš atsakovo priteisiamas 540 Eur (4600 Eur – 4060 Eur) dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

CK 3.180 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kai esant tėvų kaltei, teismas gali apriboti tėvų valdžią, t. y. kai tėvas ir motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais.

Ieškovė reikalavimą dėl neterminuotos tėvo valdžios atsakovui nepilnamečio sūnaus atžvilgiu apribojimo grindžia tuo, kad atsakovas neteikė reguliaraus ir tinkamo dydžio išlaikymo nepilnamečiam sūnui, dėl ko, ieškovės teigimu, yra susidaręs 5660 Eur įsiskolinimas, nebendravo su vaikui ir nerodė iniciatyvos užmegzti artimus santykius, vartoja alkoholį, to pasekoje būna agresyvus, nuolat naudoja necenzūrinius žodžius.

Remiantis šalių paaiškinimais, atsakovas su šalių nepilnamečiu vaiku nebendravo, tačiau, kaip nurodo Tarnybos atstovė, tai galėjo lemti aplinkybė, jog atsakovas nebuvo tikras dėl savo tėvystės ieškovės sūnaus atžvilgiu. Be to, nustatyta, kad atsakovas per įsiskolinimo laikotarpį už vaiko išlaikymą yra skolingas tik nežymią sumą, t. y. 540 Eur. Iš šalių paaiškinimų ir atsakovo sąskaitos išrašų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu (atsakovas pradėjo reguliariai teikti nepilnamečiam vaikui laikinosiomis apsaugos priemonėmis priteistą 200 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Atsakovas taip pat išreiškė norą bendrauti su vaiku, bendradarbiaujant su ieškove susitarti dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos. Tuo tarpu pati ieškovė teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad atsakovas nebendrautų su nepilnamečiu vaiku ir vaikas apie jį nieko nežinotų, t.y. nedėjo pastangų vaiko ir tėvo ryšiui sukurti. Iš visumos bylos aplinkybių konstatuotina, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau jie negali būti pagrindu apriboti atsakovui tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad pagrindo apriboti atsakovui tėvystę nėra. Nors išvadoje nurodyta, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje šiuo metu nėra sudarytos sąlygos svečiuotis vaikui, kadangi nėra vaiko poreikių užtikrinimui reikalingų daiktų (lovos, žaislų), tačiau namai yra tvarkingi ir nupirkus atitinkamus vaiko poreikių patenkinimui būtinus daiktus, būtų užtikrinta vaiko svečiavimosi atsakovo namuose galimybė. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad tam tikru metu dėl psichologinių problemų vartojo alkoholį, tačiau dėl sveikatos būklės kurį laiką alkoholio nevartoja. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad atsakovo namuose yra girtaujama. Tarnyba duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais taip pat neturi. Nėra duomenų ir apie tai, kad dėl atsakovo alkoholio vartojimo vaikui būtų buvusi padaryta žala. Tai, kad atsakovas galimai vartojo alkoholį šalia nesant vaiko, nėra pagrindu riboti tėvo teises. Priešingai, vadovaudamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismas sprendžia, kad tėvo valdžios apribojimas prieštarautų vaiko interesams. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime, išskyrus atvejus, kai nustatoma, jog jis yra žalingas vaikui, yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi, todėl būtent abiejų tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime atitinka vaiko interesus. Tai, kad tarp atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko nėra susiformavusio tarpusavio ryšio, yra aplinkybė, kurios pašalinimu turi rūpintis abi šalys (ieškovė taip pat turi dėl pastangas, siekiant užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimą), tačiau nėra aplinkybė, dėl kurios atsakovas galėtų būti pripažintas darančiu ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir aplinkybe, dėl kurios jam turėtų būti neterminuotai apribota tėvo valdžia.

Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė nei vieno iš CK 3.180 straipsnyje numatytų pagrindų tėvų valdžios apribojimui. Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai bei tarnybos išvada nesuteikia teismui pagrindo tenkinti ieškinį šioje dalyje ir apriboti atsakovui tėvo valdžią sūnaus D. A. R. atžvilgiu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2018-12-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo dienos buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas, kurios, sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą mokėjimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 82,80 Eur (230 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir 16,20 Eur (540 Eur x 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 99 Eur.

Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (t. 1, b. l. 9-10). Ieškovės ieškinį už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo patenkinus pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 100 Eur dydžio žyminis mokestis.

Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą dėl atsakovo tėvo valdžios neterminuoto apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, šis reikalavimas apmokestinamas 100 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau ieškovei 2019 m. sausio 29 d. nutartimi buvo atidėtas 100 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos (t. 1, b. l. 165-166). Ieškinio reikalavimą dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu atmetus, iš ieškovės valstybės naudai priteisiamas 100 Eur dydžio žyminis mokestis.

Byloje susidarė 15,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos priteisiamos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. ieškovės ieškinį bendrai tenkinus apie 41 procentą, iš ieškovės valstybės naudai priteisiami 9,12 Eur (15,45 Eur x 59 proc.) pašto išlaidų, iš atsakovo valstybės naudai priteisiami 6,33 Eur (15,45 Eur x 41 proc.) pašto išlaidų.

Atsakovas į bylą duomenų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė, todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio D. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D.A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant kad vaiko D.A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugpjūčio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 22 d.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D.A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę L. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. gegužės 29 d.) panaikinti.

Priteisti iš atsakovo A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 205,33 Eur (du šimtus penkis eurus 33 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 100 Eur žyminio mokesčio ir 9,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 109,12 (vieną šimtą devynis eurus 12 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.