Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2288-912/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-05
Bylos Nr.: 2A-2288-912/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-25054-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irmantas Šulcas, Liuda Uckienė, Tomas Venckus
Ieškovas: L. R.
Atsakovas: A. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-2288-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25054-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui A. M. (A. M.) dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo bei tėvo valdžios apribojimo; institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas yra Donato A. R. tėvas, o D. A. R. – atsakovo sūnus, įrašyti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. sausio 31 d. išduotame gimimo įraše Nr. 766 duomenis apie tai, kad atsakovas yra D. A. R. tėvas; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 430 Eur iki einamojo mėnesio 22 dienos, išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo 5 660 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn.; 4) nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 5) neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2015 m. rugpjūčio mėn. ir pradėjo artimai bendrauti, šalims gimė vaikas. Atsakovas vengė oficialiai pripažinti tėvystę, todėl gimimo įraše nėra duomenų apie vaiko tėvą. Į bylą pateiktas DNR ekspertizės aktas, kuriame nustatyta 99,9999997 proc. tikimybė, jog atsakovas yra vaiko tėvas. Nepilnametis šalių vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove. Ieškovė niekada neribojo vaiko bendravimo su atsakovu, bet atsakovas nerodė iniciatyvos matyti vaiką, nelankė vaiko. Atsakovas nerūpestingas tėvas, nesistengia sukurti tėvo ir vaiko ryšio, išgėręs alkoholio tampa sunkiai prognozuojamas, gali kelti pavojų aplinkai ir vaikui, ieškovė prašo teismo neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Iki motinystės atostogų ieškovė dirbo pagal verslo liudijimą. Šiuo metu ieškovė negali dirbti, nes reikia nuolat prižiūrėti vaiką. Ieškovė pateikė į bylą vaiko poreikių lentelę (1 t., b. l. 8). nurodyta, kad vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikia apie 873 Eur: 50 Eur aprangai, 60 Eur pieno mišiniui Aptamil3, 112 Eur 300 vienetų sauskelnėms (1 pakuotė – 16 Eur, reikia 7 pakuočių), 43,20 Eur 24 pakeliams „Huggies“ servetėlių, 43 Eur popieriniams rankšluosčiams, 150 Eur maistui, 50 Eur čiulptukams, vitaminams ir kosmetikai, 50 Eur žaislams ir knygoms, 25 Eur pramogoms, 60 Eur per metus sveikatos tyrimams (5 Eur per mėnesį), 80 Eur komunalinėms paslaugoms, 150 Eur auklės paslaugoms iki vaikui sueis 3 metai. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, kad 17 Eur per mėnesį kainuoja žuvies taukai, 6–8 Eur per mėnesį - vonios priemonės ir kremas nuo alergijos, 5 Eur per savaitę šaltu periodu – baseino lankymas, po 3 Eur 4 kartus per savaitę kelionei prie ežero, po 5 Eur už valandą (5 dienas per mėnesį po 3 valandas) – auklei. Vaikui medicinos įstaigoje atliekami mokami tyrimai. Ieškovė ketina leisti vaiką lankyti muzikos mokyklą „Ąžuoliukas“, mokytis groti kokiu nors instrumentu, lankyti sporto būrelį, katalikišką darželį (170 Eur per mėnesį). Tam reikės papildomų išlaidų. Ieškovė neturi automobilio (pardavė), todėl išleidžia daug lėšų taksi paslaugoms. Atsakovas turi vieną vaiką, kito vaiko tėvystė nenustatyta. Buvusi atsakovo sutuoktinė, kuri pateikė ieškinį dėl tėvystės nustatymo, dirba atsakovo įmonėje, gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškinys paduotas tam, kad būtų pabloginta atsakovo finansinė būklė. Pagal 2017 metų atsakovo pajamų deklaraciją, jo mėnesio pajamos yra 2 766 Eur. Atsakovas turi 7 prekyvietes (duomenys neskelbtini) turguje – ne visose yra kasos aparatai, todėl gali apskaityti tiek pajamų, kiek nori. Atsakovas verčiasi automobilių prekyba. Jis sveikas, dirba, turi nuolatinių pajamų, bet nepilnamečiam vaikui išlaikymą teikia nereguliariai. Atsakovo vardu registruoti 6 žemės sklypai. Jų bendra vertė – 60 760 Eur. Atsakovas turi naują gyvenamąjį namą. Jo vertė 120 000 Eur. Atsakovas taip pat turi butą, kurio vertė 59 000 Eur. 2017 metų metinės deklaracijos duomenimis, atsakovas gavo 33 200 Eur pajamų. Nuo 2016 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovas turėjo skirti vaikui 10 320 Eur (430 Eur x 24 mėn.), bet skyrė tik 4 660 Eur, todėl išlaikymo skola lygi 5 660 Eur.

3. Atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą po 200 Eur per mėnesį, ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo skolos ir tėvo valdžios apribojimo atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymą, bet prašoma išlaikymo suma (430 Eur per mėnesį) dėl sunkios atsakovo finansinės būklės per didelė, pažeidžia proporcingumo bei tėvų valdžios lygybės principus. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dvejų metų vaikui išlaikyti reikia 873 Eur per mėnesį. Visas atsakovo turtas įkeistas. 2017 metų deklaracijoje įrašyta suma yra ne gautos pajamos, bet apyvarta, nes atsakovas dirba pagal verslo liudijimą. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, išlaiko savo sutuoktinę B. M., kuri negauna pajamų. Atsakovas teikė vaikui išlaikymą pagal savo galimybes – pervedė ieškovei 4 860 Eur. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo apriboti tėvystę. Atsakovas nurodė, kad alkoholio nebevartoja dėl sveikatos būklės. Jam diagnozuotas kasos uždegimas. Jo finansinė būklė pasikeitusi. (Duomenys neskelbtini) turguje jis turi dvi prekyvietes, kuriose dirba pats (nesamdo darbuotojų) Apyvarta sumažėjo. Atsakovas moka už verslo liudijimą, prekyvietes, sandėlį, valstybinio socialinio draudimo įmokas. Dl to kas mėnesį atsakovas patiria 700 Eur išlaidų. pasikeitus įstatymams, atsakovas turi mokėti baudas už prekių gabenimo pažeidimus, skolingas 25 000 Eur tiekėjams Lenkijoje, yra įsipareigojęs kitiems kreditoriams. Dėl to atsakovas įkeitė namą, moka 924 Eur per mėnesį kredito įmokas. Taip pat įkeistas butas. Atsakovas moka 250 Eur per mėnesį įmokas už butą. Automobilių prekyba atsakovas nesiverčia 20 metų. Savo automobilius pardavė dėl skolų. Atsakovas nurodo, kad turi dar du vaikus, kuriuos turi išlaikyti. Kito vaiko motinai duoda prekių, kuriomis ji prekiauja ir tokiu būdu užsidirba pajamų. Atsakovas kartais mokėdavo jos būsto nuomos mokestį. Atsakovo sklypai nebrangūs (9 000–10 000 Eur). Atsakovo pajamos nepastovios. Jis gauna apie 2 000 Eur per mėnesį. Pagal 2017 metų pajamų deklaraciją apyvartinės lėšos buvo 33 000 Eur, pagal 2018 metų – 25 000 Eur. Iš šių sumų reikia išskaičiuoti patirtas išlaidas. Atsakovas, sužinojęs, kad gimė vaikas, davė ieškovei 3 000 Eur, per pirmą pusmetį davė 4 000–4 500 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovas norėjo ir nori bendrauti su vaiku, bet ieškovė neleidžia.

5. Institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su mažamečiu vaiku bei pilnamete dukterimi gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos sąlygos. Vaikas ugdymo įstaigos dar nelanko, auga namuose. Tarnyba nėra gavusi tėvų ar trečiųjų asmenų prašymų, pareiškimų ar pranešimų dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Atsakovas su sutuoktine gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių name su patogumais, bet šiuo metu namuose nėra sąlygų svečiuotis mažamečiam vaikui, nes atsakovo bute nėra vaikiškos lovelės, žaislų ar kitų vaikui reikalingų daiktų. Reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnamečiam vaikui priteisimo pareikštas nepilnamečio vaiko interesais ir turėtų būti tenkinamas, atsižvelgiant į atsakovo iki ieškinio teismui pateikimo teiktą išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Atsakovo ir vaiko emocinis, psichologinis, šeiminis ryšys nesusiformavęs. Neatmestina galimybė, kad tam įtakos turėjo nenustatyta tėvystė (tuo, kad yra vaiko tėvas, atsakovas įsitikino tik atlikus DNR ekspertizę). Nustačius, kad atsakovas yra vaiko tėvas, pirmiausia atsakovui turėtų būti suteikta galimybė įgyvendinti savo teises ir pareigas sūnaus atžvilgiu.

Atsiliepimas

6. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartais vartodavo alkoholį, bet šiuo metu nebevartoja dėl sveikatos. Jo finansinė situacija pasikeitusi. (Duomenys neskelbtini) turguje jis turi tik dvi prekyvietes, kuriose dirba pats (nesamdo darbuotojų), apyvarta sumažėjo, turi mokėti už verslo liudijimą, prekyvietes, sandėlį, valstybinio socialinio draudimo įmokas, todėl vien prekybai (duomenys neskelbtini) turgavietėje kas mėnesį išleidžia po 700 Eur. Po įstatymų pasikeitimo turi mokėti baudas už prekių gabenimo pažeidimus, turi 25 000 Eur skolą tiekėjams Lenkijoje, kitus kreditorinius įsipareigojimus, dėl kurių užstatytas namas (moka 924 Eur per mėnesį kredito įmokas) ir butas (moka 250 Eur per mėnesį įmokas). Automobilių prekyba atsakovas nesiverčia jau 20 metų. Savo automobilius pardavė dėl skolų. Turi dar du vaikus, kuriuos turi išlaikyti. Kito vaiko motinai duoda prekių, kuriomis ji prekiauja ir tokiu būdu užsidirba pajamų, kartais dengdavo jos būsto nuomos mokestį. Atsakovo turimi sklypai nėra brangūs – 9000–10 000 Eur), parduoti juos galima, tačiau niekas nenori jų pirkti. Atsakovas gauna nepastovias pajamas, kurios sudaro apie 2000 Eur per mėnesį ir iš kurių atsakovas dengia visus turimus įsiskolinimus bei tenkina savo poreikius. Pagal 2017 metų pajamų deklaraciją apyvartinės lėšos buvo 33 000 Eur, pagal 2018 metais – 25 000 Eur, tačiau iš šių sumų reikia išskaičiuoti patirtas išlaidas. Atsakovas sutinka teikti šalių vaikui 200 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Sužinojęs apie vaiko gimimą ieškovei davė 3000 Eur, per pirmą pusmetį davė 4000–4500 Eur grynaisiais pinigais. Atsakovas norėjo ir nori bendrauti su vaiku, tačiau ieškovė neleisdavo. Atsakovas sutinka, kad vaikui būtų palikta ieškovės pavardė.

7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad reikalavimas dėl tėvystės apribojimo turėtų būti atmestas, kadangi nėra duomenų dėl netinkamo atsakovo elgesio, kuris galėtų būti pagrindu apriboti atsakovo tėvystę nepilnamečio šalių vaiko atžvilgiu. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį išleidžia po daugiau negu 800 Eur.

8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimas dėl neterminuoto tėvystės apribojimo yra nepagrįstas, nes nėra įrodymų, jog atsakovas nuolat, sistemingai ir piktybiškai veikė priešingai vaiko interesams. Nors atsakovas pripažino alkoholio vartojimo faktą, tačiau alkoholio vartojimas nesukėlė vaikui žalos. Tai, kad tarp atsakovo ir vaiko nebuvo sukurtas tarpusavio ryšys, lėmė šalių konfliktai. Ryšiui sukurti reikia, kad ieškovė aktyviai padėtų, bet ieškovė tuo nesuinteresuota. Ji taip pat nepateikė į bylą duomenų, kad vaiko poreikiai viršija 800 Eur per mėnesį. Ieškovės gaunamos pajamos nepakankamos, kad galėtų išlaikyti vaiką. Atsakovo turtinė būklė nėra tokia gera, kad jis galėtų teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovas turi dar vieną vaiką, paskolas paėmė laikotarpiu, kai finansinė padėtis buvo geresnė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas nuolat prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog išlaikymo skola,.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) nustatė, kad atsakovas yra nepilnamečio D. A. R. tėvas, o D. A. R. yra atsakovo sūnus; 2) pakeitė Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. sausio 31 d. gimimo įrašą (Nr. 766), nurodant kad vaiko D. A. R. tėvas yra atsakovas; 3) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugpjūčio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 22 d.; 4) priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 540 Eur išlaikymo skolą; 5) skyrė ieškovę vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 205,33 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; 7) priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 100 Eur žyminio mokesčio ir 9,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso – 109,12 Eur bylinėjimosi išlaidų; 8) priteisė iš atsakovo ieškovei 100 Eur žyminio mokesčio. Teismas atmetė kitus ieškinio reikalavimus.

10. Teismas vertino, kad pakanka aplinkybių nustatyti, jog ieškovės sūnaus D. A. R. tėvas yra atsakovas (atlikta teismo DNR ekspertizė, pagal kurią 99,9999997 proc. tikimybė, jog atsakovas yra ieškovės sūnaus biologinis tėvas, atsakovo sutikimas su ieškiniu dalyje dėl tėvystės nustatymo, aplinkybė, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikui). Tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus. Todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.

11. Teismas nurodė, kad byloje nepareikštas reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo, ieškovė prašė palikti vaikui turimą pavardę, atsakovas ir išvadą teikianti institucija tam neprieštaravo, todėl vaiko pavardė nustatant tėvystę nekeičiama.

12. Teismas vertino, kad beveik dviejų su puse metų amžiaus vaikui pieno mišinys nėra būtinasis poreikis. Jo vartojimas, atsižvelgiant į vaiko amžių, yra labai laikinas ir netrukus bus keičiamas įprastu, daug papildomų lėšų nereikalaujančiu pienu. Teismas nurodė, kad tokio amžiaus vaikui pilnavertiškos mitybos poreikiui patenkinti pakankama 150 Eur per mėnesį suma.

13. Teismas nurodė, kad tokio amžiaus vaikai palaipsniui atpratinami nuo sauskelnių, todėl apie 10 vnt. sauskelnių per dieną sunaudojimas yra neprotingo dydžio. Nesant duomenų apie vaiko sveikatos sutrikimus, teismas vertino, kad 60 Eur per mėnesį – pakankama suma tenkinti šį poreikį.

14. Teismas sprendė, kad 24 pakelių drėgnų servetėlių (43,20 Eur) ir popierinių rankšluosčių (43 Eur) sunaudojimas per mėnesį vien vaiko poreikiams yra akivaizdžiai neprotingas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, norėdama rūpintis higiena tokiu lygiu, šiuos poreikius turėtų tenkinti iš savo asmeninių lėšų ir nepriskirti jų vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į rinkos kainas, vertino, kad vaiko higienai (drėgnoms servetėlėms ir popieriniams rankšluosčiams) pakankama 20 Eur per mėnesį.

15. Teismas sprendė, kad išlaidos vaiko vitaminams ir kosmetikai (kremams) mažintinos iki 25 Eur per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių vaiko sveikatos problemas, susijusias su alergija, todėl vertino, kad ieškovė neįrodė kremų alergijai poreikio. Teismas vertino, kad čiuptukai nėra nuolat perkama prekė dviejų su puse metų vaikui ir į būtinus vaiko poreikius neįtrauktina.

16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi teisę rinktis kokia apimtimi tenkinti vaiko poreikius. Išlaidavimas žaislams nėra vaikams skiepytina vertybė, atsakovas neprivalo finansuoti tokio ieškovės pasirinkimo ir prisidėti prie tokio gyvenimo būdo. Teismas nurodė, kad alternatyva brangių knygų pirkimui yra biblioteka. Teismas sprendė, kad vaiko žaislams ir knygoms pakanka 20 Eur per mėnesį.

17. Teismas nustatė, kad šaltuoju sezonu bendra komunalinių mokesčių sumą sudaro apie 80 Eur per mėnesį ir ją padalino iš bute gyvenančių asmenų skaičiaus (ieškovė gyvena su mažamečiu sūnumi ir pilnamete dukra). Teismas padarė išvadą, kad šalių sūnaus dalis komunaliniams mokesčiams sudaro apie 26 Eur mėnesį.

18. Teismas vertino, kad gyvybės draudimas nėra būtinasis vaiko poreikis, todėl į atsakovo teiktiną išlaikymą neįskaičiuojamas.

19. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė naudojasi auklės paslaugomis. Atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus teismo posėdyje, kad 5 dienas per mėnesį po 3 valandas, kai ieškovė turi darbo reikalų, su vaiku būna auklė, kuriai moka 5 Eur už valandą, teismas sprendė, kad auklės paslaugoms reikalinga 75 Eur per mėnesį suma. Teismas vertino, kad ieškovė kreipėsi dėl vaiko priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą 2019 mokslo metams į Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centrą, kurioje 2018/2019 metų mėnesio įkainis yra 170 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovė jau turi galimybę leisti vaiką į ugdymo įstaigą ir nepatirti išlaidų auklės paslaugoms. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų apie būtinybę leisti vaiką į privatų darželį, ieškovė nepasinaudojo galimybe leisti vaiką į valstybinį darželį, už kurį reikėtų mokėti dvigubai mažesnę mėnesio įmoką. Dėl to vertino, kad atsakovui negali būti nustatoma pareiga mokėti didesnes vaiko ugdymo išlaidas dėl atitinkamo ieškovės pasirinkimo. Teismas padarė išvadą, kad protingo dydžio išlaidos vaiko priežiūrai ir ugdymui sudaro apie 60 Eur per mėnesį.

20. Teismas vertino, kad ieškovės kelionės taksi automobiliu prie ežero neatitinka ieškovės galimybių, laikytinos prabanga, todėl į vaiko išlaikymą įskaitoma tik 20 Eur suma šiam transportui.

21. Teismas vertino, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai aprangai (50 Eur per mėnesį), pramogoms (25 Eur per mėnesį), sveikatos tyrimams (5 Eur per mėnesį), baseinui šaltuoju metų laiku ar transportui nuvykti prie vandens telkinių šiltuoju metų laiku (20 Eur) yra pagrįsti.

22. Teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga apie 450 Eur per mėnesį suma.

23. Teismas vertino, kad šalių turtinė padėtis yra panaši – nors atsakovas gauna nuolatines pajamas, turi daugiau nekilnojamojo turto, didesnes galimybes dirbi bei užsidirbti, tačiau turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie sudaro nemažą dalį jo gaunamų pajamų bei išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisiama kas mėnesį mokama 230 Eur išmoka nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

24. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas vaiko išlaikymui sumokėjo ieškovei 4500 Eur grynaisiais pinigais, todėl vertino, kad atsakovas sumokėjo 4 860 Eur išlaikymo už 2016 m. gruodžio – 2018 m. gruodžio mėnesius.

25. Teismas sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas už 20 mėnesių laikotarpį skaičiuojamas pagal teismo nustatytą nepilnamečiam vaikui būtino išlaikymo dydį, t. y. 4 600 Eur (20 mėn. x 230 Eur), atlikęs įskaitymą, iš atsakovo priteisė 540 Eur (4600 Eur – 4060 Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

26. Teismas nurodė, kad ieškovė – nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skyrė ją vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

27. Teismas, spręsdamas dėl tėvo valdžios apribojimo, atsižvelgė, kad atsakovas per įsiskolinimo laikotarpį už vaiko išlaikymą yra skolingas tik nežymią sumą, t. y. 540 Eur, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas išlaikymą teikė reguliariai; išreiškė norą bendrauti su vaiku. Teismas taip pat vertino ieškovės išsakytą poziciją, kad atsakovas nebendrautų su nepilnamečiu vaiku ir vaikas apie jį nieko nežinotų, t. y. nedėjo pastangų vaiko ir tėvo ryšiui sukurti.

28. Teismas iš visumos bylos aplinkybių konstatavo, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, tačiau jie negali būti pagrindu apriboti atsakovui tėvystę nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Teismas nurodė, kad nėra byloje duomenų, jog dėl atsakovo alkoholio vartojimo vaikui būtų buvusi padaryta žala. Tai, kad atsakovas galimai vartojo alkoholį šalia nesant vaiko, nėra pagrindu riboti tėvo teises.

29. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė nei vieno iš CK 3.180 straipsnyje numatytų pagrindų tėvų valdžios apribojimui. Teismas sprendė, kad tėvo valdžios apribojimas prieštarautų vaiko interesams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

30. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria: 1) priteista iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymas periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. rugpjūčio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 22 d.; priteista iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 540 Eur išlaikymo skola; 3) atmestas prašymas apriboti neterminuotai tėvo valdžią. Ieškovė prašo patenkinti visus ieškinio reikalavimus ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

30.1. Būtinos išlaidos nepilnamečiui išlaikyti – 873 Eur per mėnesį, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo pusę šių išlaidų sumos. Dalis išlaidų pagrįsta rašytiniais įrodymais, nes ieškovė neturi galimybės išsaugoti didelio dokumentų kiekio, nemažą dalį produktui vaikui perka turguje.

30.2. Teismas vadovavosi atsakovo nepagrįstais teiginiais, nepateikė išsamių skaičiavimų, neatliko to paties produkto ar paslaugos, teikiamos vaikui lyginamosios kainos analizės.

30.3. Teismas, darydamas išvadą, kad pieno mišinys nėra būtinasis dvejų metų vaiko poreikis, nevertino vaiko sveikatos aspekto, nes ne kiekvienas maisto produktas vertingas maistinėmis medžiagomis. Teismas vienašališkai nusprendė, kad apeliantės vaikui būtų užtikrinta tik nevisavertė mityba.

30.4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad vaiko mitybai per mėnesį reikia 150 Eur, nenurodė, kaip nustatė tokią sumą, nepateikė maisto produktų su kainomis.

30.5. Teismas nemotyvuotai nusprendė, kad vaiko higienai pakanka 20 Eur į mėnesį. Apeliantė nurodo, kad vaikiškas šampūnas kainuoja apie 7 Eur., muilas – apie 2 Eur, drėkinamasis vaikų veido ir kūno pienelis – 8,41 Eur, taip pat reikalingos drėgnos servetėlės, rankšluosčiai. Ieškovė, kaip analogą, nurodo kainas, skelbiamas „www.eurovaistine.lt“ tinklapyje. Apeliantė teigia, kad išlaidos vaiko higienai yra didesnės nei nurodytos ieškinyje.

30.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaidas vaiko vitaminams ir kosmetikai (kremams). Ieškovė teigia, kad vienas pigesnių kremas vaikams „Emolium“ kainuoja 10,39 Eur, kremas nuo iššutimų su cinku ir medetkomis – 8,39 Eur, apsauginis kremas nuo saulės – 17,99 Eur, vaikiškas kūno pienelis – 5,39 Eur, vitaminai – 8,39 Eur.

30.7. Teismas nepagrįstai vertino ieškovės nurodytą 50 Eur vaiko poreikį žaislams ir knygoms kaip išlaidavimą. Ieškovė pažymėjo, kad vienas pigesnių lavinimo kilimėlių kainuoja 40 Eur, vaikiškas automobilis – 44 Eur, vonios žaislai – 5 Eur, barškutis – 8 Eur. Be to, dar vaikui lavinti naudojami spalvoti pieštukai, kreidelė, „Lego“ kaladėlės ir kt. Knygutės vaikams kainuoja nuo 3 Eur. Ieškovė pirko vaikui vaikštukus – 40 Eur, stumduką – 35 Eur, automobilio kėdutę, supynes, vibro kėdutę. Vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, bus perkami nauji daiktai, baldai. Vaikui nupirkta maitinimo kėdutė, lovytė.

30.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad gyvybės draudimas nėra būtinasis vaiko poreikis.

30.9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šaltuoju metų sezonu bendra komunalinių mokesčių suma – 80 Eur. Į bylą pateikti duomenys, kad išlaidos už komunalines paslaugas yra apie 220 Eur. Bute ieškovė gyvena tik su vaiku – suaugusi duktė gyvena atskirai, todėl šalių vaiko dalis komunaliniams mokesčiams yra didesnė.

30.10. Teismas nepagrįstai vertino, kad vaikui pakanka lankyti valstybinį darželį, nevertino, kad ieškovei svarbus katalikiškas vaiko ugdymas, saugi aplinka, bet laikė tai prabanga.

30.11. Apeliantė nurodo, kad vaiko vežiojimas naudojantis taksi paslaugomis nelaikytina prabanga, nes ieškovė pardavė automobilį, siekdama užtikrinti vaiko poreikius, t. y. vaikas vežamas į polikliniką, prie ežero, į baseiną. Vaikui daugiau negu du metai, bet jis dar nebuvo nuvežtas prie jūros.

30.12. Apeliantė nurodo, kad vaikui į dieną reikia apie 10 sauskelnių, nes jos turi būti keičiamos kas dvi valandos. Viena pakuotė, kurioje yra apie 50 vnt. sauskelnių, kainuoja nuo 13 Eur. Keičiant sauskelnes, naudojamos drėgnos servetėlės, vaikiška pudra, kitos priemonės. Teismo argumentas, jog šios išlaidos vaiko poreikiams yra neprotingos, nepagrįstas.

30.13. Teismas nevertino, kad atsakovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad pirko vaikui kokių nors reikalingų daiktų. Nepateikė jokių duomenų, kad, vaikui augant, išlaikymui reikalinga suma mažėja.

30.14. Teismas neteisingai vertino atsakovo turtinę padėtį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių turtinė padėtis vienoda. Ieškovė turi tik vieną butą, atsakovas – 6 žemės sklypus, kurių vertė 60 760 Eur, gyvenamąjį namą, kurio vertė – 120 000 Eur, butą, kurio vertė – 59 000 Eur. Atsakovas pagal verslo liudijimą 2016 m. gavo 35 300 Eur, 2017 m. – 33 200 Eur, 2018 m. – 25 000 Eur pajamų. Iš 2016 ir 2017 m. deklaracijų matyti, kad atsakovas pardavė automobilius – patvirtina, kad jis verčiasi automobilių prekyba. Be to, atsakovas stato gyvenamuosius namus ir juos parduoda. Be to, atsakovas prekiauja kiauliena Gariūnų turgavietėje.

30.15. Apeliantė nurodo, kad atsakovas nelankė vaiko nuo gimimo. Ieškovė buvo suinteresuota, kad vaikas ir tėvas bendrautų, bet tėvas atsiribojo nuo bendravimo su vaiku, pakviestas neatvyko į vaiko krikštynas, gimtadienį, nedalyvavo kituose svarbiuose vaiko gyvenimo įvykiuose.

30.16. Byloje esantys įrodymai (buvusios atsakovo sutuoktinės ieškinys dėl tėvystės nustatymo) patvirtina, kad atsakovas yra ūmaus, neprognozuojamo būdo. Atsakovas, bendraudamas su ieškove, elgiasi agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžius, jo elgesys būna neprognozuojamas, vartoja alkoholį, sukuria nesaugią aplinką, kuri daro žalą vaiko vystymuisi. Dėl to neterminuotai apribotina tėvo valdžia.

30.17. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo atidėti teismo posėdį, kad susirastų advokatą, nesuteikė galimybės pasiruošti baigiamajai kalbai. Dėl to nebuvo užtikrinta ieškovės teisė į tinkamą teisminį nagrinėjimą.

Atsiliepimas

31. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

31.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

31.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui, išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaiko poreikius, kitas aplinkybes.

31.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad dvejų metų vaiko išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti 450 Eur.

31.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino šalių turtinę padėtį. Atsakovas nurodo, kad pardavė transporto priemonę „Crysler“, kad sumokėtų skolas. Atsakovas kiekvieną mėnesį išleidžia ne mažiau kaip 1 350 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti.

Atsiliepimas

31.5. Atsakovas nurodo, kad ieškovė turi verslo liudijimą, galimybę dirbti, vaikui yra daugiau nei dveji metai. Dėl to didesnė išlaikymo pareiga negali būti perkeliama atsakovui. Atsakovas turi daugiau nekilnojamojo turto, didesnes galimybes užsidirbti, tačiau taip pat turi daugiau įsipareigojimų kreditoriams bei dar du išlaikytinius nepilnamečius vaikus.

31.6. Atsakovas teikė vaikui išlaikymą pagal finansines galimybes: nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. sausio 21 d. vaiko išlaikymui sumokėjo 4860 Eur, davė ieškovei apie 4500 Eur grynais pinigais. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad nuo 2016 m. gruodžio iki 2018 m. rugpjūčio į ieškovės sąskaitą pervedė 4060 Eur, skirtų vaiko išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį.

31.7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tėvo valdžios apribojimo klausimą, visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, šalių elgesį, ištyrė pateiktus įrodymus, išsamiai pagrindė savo išvadą, kad ieškovė neįrodė nei vieno CK3.180 straipsnyje nustatyto pagrindo apriboti tėvo valdžią.

Šalies argumentai

32. Apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, atsakovas specializuotuose tinklapiuose autoplius.lt ir autogidas.lt 2019 m. liepos 16, 17 d. pardavinėjo automobilius, kurių bendra vertė 12 000 Eur ir kurie nebuvo įregistruoti atsakovo vardu. Atsakovas nurodo, kad turi dar du išlaikytinius vaikus, tačiau registro duomenimis, atsakovas turi du vaikus šalių nepilnametį sūnų ir L. M., gim. 2004 m. liepos 15 d. Atsakovas kaip išlaikytinę nurodo savo sutuoktinę. Atsakovas siekia dirbtinai padidinti turimus įsipareigojimus. Šalių vaikui diagnozuotas užkrečiamasis moliuskas, kurį rekomenduoja gydyti lazeriu. Atsakovas nepagrindė įrodymais, kad ieškovei perdavė 4860 Eur grynaisiais pinigais. Nuo 2020 m. sausio 1 d. kyla minimali mėnesinė alga iki 607 Eur. Teismų praktikoje nurodoma, kad mažesnis nei 290 Eur dydžio išlaikymas, kurį vienas iš tėvų skirtų vienam vaikui neatitiktų išlaikymo paskirties. Atsakovas nėra rūpestingas tėvas, paskutinį kartą vaiką matė 2018 m. birželį, kai atsakovė su vaiku atvyko pas jį. Be to, atsakovas teisme patvirtino, kad dėl psichologinių problemų vartojo alkoholį, o jo vartojimas išprovokuoja pankreatito priepuolius. Dėl to yra pagrindas apriboti tėvo valdžią

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

33. Byloje kilo šalių ginčas dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnamečiam vaikui dydžio bei tėvo valdžios apribojimo.

34. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

35. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje nustatytas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Žemesnės instancijos teismas

36. Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

37. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).

38. Įstatymo leidėjas CK taip pat įtvirtino tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

39. Įstatyme nereglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės būklės kriterijai įstatyme nedetalizuoti, bet išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

40. Tėvų turtinė būklė turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet taip pat ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

41. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tėvų turtinės būklės kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualia įvertinant reikšmingas aplinkybes. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

42. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei būklei ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės būklės proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė būklė, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei pagal tėvų turtinę būklė galima, tai turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

43. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

44. Išlaikymo skola, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai; b) kiekvieno iš tėvų turtinė būklė, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei būklei; d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo skolos yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

45. Nustatyta, kad šalių sūnus D. A. R. gimė 2016 m. gruodžio 22 d. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečiam vaikui diagnozuotas užkrečiamasis moliuskas. Nėra kitų duomenų, kad šalių nepilnametis vaikas dėl sveikatos sutrikimų turėtų kokių nors specialiųjų poreikių. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas yra beveik trejų metų amžiaus.

46. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės nurodytas būtinųjų išlaidų nepilnamečiam vaikui dydis (873 Eur per mėnesį) nepagrįstas dėl toliau nurodytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pieno mišinys beveik dvejų su puse metų (šiuo metu – dvejų metų ir beveik dešimties mėnesių) vaikui yra laikinas poreikis. Sutiktina su ieškovės argumentu, kad vaiko mityboje turi kasdien būti baltymais turtingų maisto produktų – liesos mėsos, kiaušinių, žuvies, ankštinių daržovių, taip pat kitų vaikams skirtų patiekalų (košės, pieno mišiniai, vaisiai, daržovės, mėsos tyrelės, sultys ir kt.). Teisėjų kolegija vertina, kad tokio amžiaus vaiko visavertę mitybą užtikrina ne konservuotas, o šviežiai pagamintas maistas, įvairūs natūralūs maisto produktai, turintys vaiko organizmui naudingų vitaminų ir mikroelementų. Pažymėtina tai, kad trejų metų vaiko suvartojamo maisto sąnaudos nedidelės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tokio amžiaus vaiko visavertei mitybai pakanka 150 Eur.

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad vaiko higienai kiekvieną mėnesį reikalinga skirti tam tikrą lėšų sumą. Tačiau apeliantės nurodoma suma yra nepagrįstai didelė. Apeliantė nurodo, kad vaikiškas šampūnas kainuoja apie 7 Eur., muilas – apie 2 Eur, drėkinamasis vaikų veido ir kūno pienelis – 8,41 Eur, taip pat reikalingos drėgnos servetėlės, rankšluosčiai. Ieškovė nurodo kainas, skelbiamas „www.eurovaistine.lt“ tinklapyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad tame pačiame tinklapyje galima pasirinkti atitinkamos kokybės kitų gamintojų prekes gerokai mažesnėmis kainomis, pvz., „Kakės Makės“ šampūnas vaikams – 1,64 Eur, „JOHNSON’S BABY“ šampūnas kainuoja 1,87 Eur, muilas – nuo 0,43 Eur. Vaikiškas muilas „Tindi“ kainuoja nuo 0,34 Eur (tinklapio „camelia.lt“ duomenys). Apeliantė nepagrindė būtinumo drėgnoms servetėlėms ir rankšluosčiams. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino išlaidas vaiko higienai.

48. Ieškovė nurodo kremų, kūno pienelio, vitaminų kainas, bet neatsižvelgia į kitų gamintojų produktų kainas, pvz., interneto tinklapyje „www.eurovaistine.lt“ nurodoma, kad „Medetkų tepalas“ kainuoja nuo 1,65 Eur ir pan. Be to, ieškovė nepagrindžia būtinybės naudoti nurodytus produktus mažamečiui vaikui kiekvieną dieną. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 25 Eur suma laikytina pakankama vaiko vitaminams ir kosmetikai.

49. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko žaislams ir knygoms pakanka 20 Eur į mėnesį. Šios sumos pakanka vaiko lavinimo priemonėms įsigyti. Tėvai turi kartu nuspręsti, kokių papildomų pramogų gali suteikti vaikui ir kaip jį papildomai lavinti. Ieškovė, su kuria gyvena mažametis šalių vaikas, turi teisę pati nuspręsti, kokia apimtimi ji nori jį lavinti, tačiau jos norų įgyvendinimas negali būti įpareigojimas vaiko tėvui. Vaikas turi būti pratinamas saugoti ir tausoti savo daiktus, jais rūpintis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė biblioteką kaip brangių knygų pirkimo alternatyvą. Be to, Vilniuje nuolat vyksta įvairūs nemokami renginiai, skirti vaikams.

50. Vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, tėvai bendrai turi spręsti dėl papildomų išlaidų, o dėl jų nesutarus, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

51. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvybės draudimas nėra būtinas vaiko poreikis. Tėvai turi teisę kartu ar kiekvienas atskirai nuspręsti dėl vaiko gyvybės draudimo. Tai, kad vaikas šia suma galės pasinaudoti vėliau, skirti ją mokslams, kitiems poreikiams, gydymo išlaidoms, nepagrindžia vaiko poreikių būtinumo. Tai, kad mama apdraudė vaiką, rodo jos rūpestį, bet ne vaiko poreikius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nepilnamečiai iki 18 m. draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis, todėl sveikatos priežiūros paslaugas gauna nemokamai (Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punktas).

52. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2018 m. lapkričio 3 d. už komunalines paslaugas sumokėjo 66,65 Eur, kitas paslaugas – 11,79 Eur, lapkričio 19 d. už UAB „Cgates“ paslaugas – 16 Eur, už komunalines paslaugas – 79,35 Eur; kitas paslaugas – 12,23 Eur; gruodžio 29 d. už komunalines paslaugas – 95,76 Eur, kitas paslaugas – 12,18 Eur. Ieškovė teigia, kad ji kas mėnesį patiria apie 220 Eur išlaidų šaltuoju metų sezonu. Ieškovė pateikė į bylą pranešimų, kvitų kopijas, iš kurių matyti, kad ieškovė 2019 m. vasario 23 d. sumokėjo 26 Eur už komunalines paslaugas už 2019 m., už dujas – 4,77 Eur, kitas paslaugas – 12,46 Eur, 2019 m. kovo 1 d. UAB „Cgates“ sumokėjo 16 Eur, 2019 m. kovo 8 d. už elektros, šilumos energiją, šaltą vandenį ir nuotekas – 123,19 Eur. Ieškovės pateikti į bylą duomenys yra nenuoseklūs, iš jų negalima nustatyti, kokias realias buto išlaikymo išlaidas ieškovė sumoka kiekvieną mėnesį. Ieškovė į patiriamas mėnesio išlaidas už būstą įskaičiuoja metines išlaidas (už komunalines paslaugas), gyvybės draudimą, UAB „TELE2“ paslaugas. Ieškovės pateiktame 2019 m. kovo 8 d. kvite, pagrindžiančiame 98,51 Eur sumokėjimą AB „Vilniaus energija“, nurodyti skaitiklių duomenys nuo 207.150 iki 207.150, todėl neaiškus laikotarpis, už kurį moka ieškovė. Esant nurodytoms aplinkybės, teisėjų kolegiją daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovės pateiktų duomenų pagrįstai nustatė, kad šaltuoju metų sezonu bendra komunalinių mokesčių suma – apie 80 Eur.

53. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad bute gyvena tik ji su mažamečiu vaiku, jos suaugusi duktė gyvena atskirai, tačiau ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Be to, ieškovė nurodyta aplinkybė prieštarauja išvadą teikiančios institucijos atstovės, apsilankiusios ieškovės namuose ir surašiusios buities tyrimo aktą, užfiksuotoms aplinkybėms. Tarnybos 2018 m. spalio 1 d. rašte nurodyta, kad ieškovė gyvena su mažamečiu vaiku ir pilnamete dukra nuosavame dviejų kambariu bute su visais patogumais. Dėl to nėra pagrindo keisti šalių vaiko dalies komunaliniams mokesčiams dydžio.

54. Ieškovė neįrodė, kad valstybiniame darželyje nėra užtikrinama vaikams saugi aplinka ar kokiu nors būdu būtų ribojamas katalikiškas vaiko ugdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, valstybiniuose darželiuose vaikai yra ugdomi ir lavinami pagal patvirtintas švietimo programas, juose sukuriamos saugios sąlygos vaikams augti ir vystytis. Dėl to ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neįrodė būtinybės parduoti transporto priemonę ir už ją gautas lėšas skirti vaiko poreikiams. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė už transporto priemonę gautomis lėšomis tenkino mažamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad Vilniuje gerai išvystyta viešojo transporto sistema, dėl to taksi nėra vienintelė galima transporto priemonė vykti į polikliniką, baseiną ar prie ežero.

56. Apeliantė teigia, kad vaikui į dieną reikia apie 10 sauskelnių, nes jos turi būti keičiamos kas dvi valandas. Viena pakuotė, kurioje yra apie 50 vnt. sauskelnių, kainuoja nuo 13 Eur. Keisdama sauskelnes, ieškovė naudoja drėgnos servetėles, vaikiška pudrą, kitas priemones. Šalių vaikui šiuo metu yra beveik 2 metai 10 mėnesių. Keičiant sauskelnes kas 2 valandas, vaiko miegui naktį liktų tik 4 valandos. Be to, keičiant sauskelnes, vaikas gali būti nuplaunamas po tekančiu vandeniu ir nusausinamas rankšluosčiu. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė neįrodė, jog jos patiriamos išlaidos vaiko sauskelnėms, drėgnoms servetėlėms yra didesnės nei nustatė pirmosios instancijos teismas.

57. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad vaikui paaugus ir pasikeitus jo būtiniesiems poreikiams, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo ar padidinimo).

Žemesnės instancijos teismas

58. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atsakovo turtinę padėtį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių turtinė padėtis vienoda. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi daugiau nekilnojamojo turto, gauna nuolatines pajamas, turi didesnes galimybe dirbti bei užsidirbti, taip pat į tai, kad atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, kurie sudaro nemažą dalį jo gaunamų pajamų, dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Ieškovė kartu su rašytiniais apaiškinimais pateikė į bylą išrašus iš internetinių tinklapių autoplius.lt, autogidas.lt, iš kurių matyti, kad atsakovas parduoda transporto priemones.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovas turi kitą išlaikytinį asmenį, išlaikymo prievolės trukmę, šalių turtines galimybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovės ir apelianto gaunamas pajamas, turimą turtą, sveikatos būklę, išlaikytinių skaičių, iš apelianto nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo mokėjimo sumas), pagrįstai nustatė lygią išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsamiu šalių turtinės padėties įvertinimu, todėl argumentų nekartoja.

60. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas turėtų kas mėnesį mokėti didesnį negu 230 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Ieškovės nurodytas argumentas, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. kyla minimali mėnesinė alga iki 607 Eur, todėl mažesnis negu 290 Eur dydžio išlaikymas, kurį vienas iš tėvų skirtų vienam vaikui, neatitiktų išlaikymo paskirties, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismų praktikoje, kurioje sprendžiami išlaikymo dydžio klausimai, minimalios mėnesinės algos kriterijus yra ne privalomas, bet orientacinis. Kiekvienu atveju teismas, nustatydamas į išlaikymo dydį, atsižvelgia į būtinuosius vaiko poreikius, realiai patiriamas išlaidas, tėvų turtinę padėtį.

61. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo skolos dydžiu, todėl išsamiau dėl to nepasisako.

62. CK 3.180 straipsnyje nustatyti tėvų valdžios apribojimo sąlygos, būdai ir padariniai. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

64. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (lot. – kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

65. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

66. Apeliantė prašo apriboti neterminuotai tėvo valdžią. Apeliantė nurodo, kad atsakovas nelankė vaiko nuo gimimo. Ieškovė suinteresuota, kad vaikas ir tėvas bendrautų, bet tėvas atsiribojo nuo bendravimo su vaiku, pakviestas neatvyko į vaiko krikštynas, gimtadienį, nedalyvavo kituose svarbiuose vaiko gyvenimo įvykiuose.

67. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl tėvo valdžios apribojimo, atsižvelgia į tai, kad atsakovas, nebūdamas įsitikinęs savo tėvyste, teikė ieškovei materialinę paramą, už vaiko išlaikymą yra skolingas nedidelę sumą – 540 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nurodė, kad nori bendrauti su vaiku, ketina tartis su ieškove dėl bendravimo tvarkos. Ieškovė siekia apriboti tėvo bendravimą su vaiku. Apeliantė teigia, kad atsakovas yra ūmaus, neprognozuojamo būdo, bendraudamas su ieškove, jis elgiasi agresyviai, vartoja necenzūrinius žodžius, vartoja alkoholį, sukuria nesaugią aplinką, kuri daro žalą vaiko raidai. Atsakovas nurodė, kad dėl sveikatos nustojo vartoti alkoholį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir dėl to padaryta žalos vaikui. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovas paskutinį kartą matė vaiką 2018 m. birželio mėn., kai ieškovė su vaiku atvyko pas jį. Pažymėtina tai, kad ieškovės ir atsakovo konfliktiniai santykiai neturėtų lemti tėvo ir vaiko bendravimo apribojimų, vaiko motina turėtų skatinti vaiko bendravimą su tėvu ir siekti sukurti artimą vaiko ir tėvo ryšį. Abiejų tėvų maksimalus dalyvavimas vaiko gyvenime užtikrintų vaiko teises ir interesus, visavertį vystymąsi.

68. Iš bylos duomenų matyti, kad Tarnyba, apsilankiusi atsakovo gyvenamoje vietoje, vertino, kad atsakovo namai tvarkingi, o, nupirkus vaiko poreikiams tenkinti būtinus daiktus, būtų sąlygos vaikui svečiuotis tėvo namuose. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė nė vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvo valdžios apribojimo pagrindo.

69. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino jos teisės į tinkamą teisminį nagrinėjimą, nes neatidėjo teismo posėdžio, kad ieškovė susirastų advokatą, nesuteikė galimybės pasiruošti baigiamajai kalbai. Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes ji nesusipažino su atsakovo 2019 m. gegužės 3 d. pateiktas dokumentais. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ieškovės teises, padarė pertrauką, kad ji galėtų su jais susipažinti. Bylą nagrinėjant iš esmės, ieškovė ne kartą akcentavo, kad ji nesikreipė į advokatą, nes neturi ko slėpti, ji nemeluoja. Baigus bylos nagrinėjimą, ieškovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų parengti baigiamąją kalbą. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo, bet padarė pertrauką.

70. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiami itin jautrūs šeimos santykių klausimai: tėvystės nustatymas, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas, tėvo valdžios apribojimas. Dėl to teismas, siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, taip pat turi užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu (CPK 7 straipsnis).

71. 2018 m. rugpjūčio 16 d. ieškinys priimtas nagrinėti, ieškinys buvo tikslinamas, šalių prašymu atidedamas bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui. Ieškovė 2019 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje perskaitė parengtą baigiamąją kalbą, taip pat ją papildė žodžiu. Pažymėtina tai, kad baigiamųjų kalbų metu šalys neturi teisės formuluoti naujų reikalavimų, remtis aplinkybėmis ar įrodymais, kurie nebuvo tiriami bylą nagrinėjant iš esmės (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Baigiamosiose kalbose šalys nurodo savo poziciją, kaip vertinami byloje esantys įrodymai, koks sprendimas turėtų būti priimtas. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą išvadai, kad, nutarus neatidėti bylos nagrinėjimo, buvo pažeista ieškovės teisė į tinkamą teisminį nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Dėl to šis ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

72. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovės L. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimą.

Teisėjai Irmantas Šulcas Liuda Uckienė Tomas Venckus