- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- I1-8172-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01586-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Žanas Kubeckas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja L. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 5000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėja skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) buvo laikoma nuo 2020-01-06 iki 2021-06-14, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikoma kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, iš bendro kameros ploto nebuvo išskaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldais užimamas plotas. Nebuvo užtikrinamas užimtumas nei kameroje, nei už jos ribų. Kameroje buvo atsilupę dažai, sienos nešvarios, aprašinėtos, ant jų buvo pelėsis. Kameroje trūko natūralios ir dirbtinės šviesos, buvo drėgna, gultai aprūdiję. Žiemą nebuvo užtikrinamas šildymas, vasara buvo per karšta, nebuvo tinkamo vėdinimo. Toje pačioje kameroje buvo laikomi rūkantys ir nerūkantys asmenys. Maistas labai prastas. Tualetas nėra visiškai izoliuotas nuo kameros, todėl jautėsi nemalonus kvapas. Buvo pažeistas pareiškėjos privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Nebuvo įrengta ventiliacijos sistema. Nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukų. Po sporto salės negalėjo pasinaudoti dušu. Dušu galėjo pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka teisės aktų reikalavimų: nuo sienų byra plytos, grindinys nelygus, ištrupėjęs. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkomi, juose pilna šiukšlių, dvokia iš lietaus nutekėjimo vamzdžio. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliukų. Kiemeliai nebuvo dezinfekuojami. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo mygtukų. Pareiškėja buvo diskriminuojama, nes ji galėjo pasivaikščioti vieną valandą per parą. Buvo vedama į pasivaikščiojimo kiemelį, kur buvo rūkoma, jautėsi tabako dūmų kvapas.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėja patyrė dvasinius sukrėtimus, diskomfortą, emocinę depresiją, dvasines kančias ir kitus neigiamus išgyvenimus, t. y. pareiškėja patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-03-05 įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punktą vienam suaugusiam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m., o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui. Taip pat nurodė, jog pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Pareiškėjai visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.
Pareiškėjos pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo, be to, Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba.
Asmenys į sporto salę yra vedami pagal iš anksto sudarytą savaitės grafiką, prieš vedant suimtuosius (nuteistuosius) į sporto salę asmenų yra prieš tai paklausiama ar planuoja eiti ir yra nurodomas vedimo laikas, todėl asmenys gali tinkamai apsirengti, pasinaudoti tualetu ir tinkamai pasiruošti ėjimui į sporto salę.
Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių TI direktoriaus 2021-04-16 įsakymu Nr. 1-98 ,,Dėl suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu“ nuo gegužės 1 d. yra užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) išvedimas į sporto užsiėmimus (krepšinis, tenisas, treniruoklių salė), užtikrinamas sanitarinis švarinimas po sporto užsiėmimų, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per valandą, sudaryti sąlygas nusiprausti, išskyrus atvejus, kai pats suimtasis (nuteistasis) raštu atsisako eiti į dušą.
Šiaulių TI dušo patalpose yra įrengtos aukštos pertvaros skiriančios suimtuosius (nuteistuosius) esančius prie dušo ragelių. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo taisyklės nenumato dušo patalpų įrengimo, ar jų atskyrimo užuolaidomis. Kiti teisės aktai taip pat neįpareigoja dušo patalpų atskyrimo užuolaidomis. Todėl tai neturėtų būti traktuojamas kaip įstaigos neteisėtas veikimas ar žmogaus orumo pažeidimas.
Pažymėtina tai, kad į dušo patalpas veda tos pačios lyties pareigūnai kaip ir suimtieji (nuteistieji). Atsižvelgiant į Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str. 2 d. 2 p. numatytą pareigūnų galimybę nuolatinei asmenų priežiūrai, kilus įtarimui ar kitam teisiniam pagrindui gali patikrinti dušo patalpoje esančius asmenis per stebėjimo langelį.
Nors Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose Nr. PA-256, PA-808, PA-1790, PA-1820, PA-1825, PA- 2244 pasivaikščiojimo kiemeliuose nustatyti tam tikri teisės aktų pažeidimai tokie kaip sienų danga nutrupėjusi taip pat pasivaikščiojimo kiemelio ištrupėjusi grindinio danga, kiti nežymūs pažeidimai, tačiau pažymėtina tai, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose veiksnių galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus nenustatyta. Patikrinimo aktuose matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs.
2021-08-16 Turto valdymo skyriaus pažymos Nr. 62-233 duomenimis pasivaikščiojimo kiemelių remonto darbai buvo pradėti 2020-08-03, buvo vykdomi etapais, atskiromis kiemelių grupėmis. Galutinis pilnai atlikti darbai atlikti 2020-12-14. Remonto metu, pakeistos pasivaikščiojimo kiemelių grindys, įrengiama papildoma hidroizoliacija, suremontuotos kiemelių sienos, įrengtas kritulių nuvedimas nuo kiemelių stogelių, užkarda laukiniams paukščiams, taip pat suremontuotas stebėjimo takas.
Pareiškėjos pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjos dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėja savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėja nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjos teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjos laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai neturtinės 5000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2020-01-06 iki 2021-06-14. Neturtinę žalą pareiškėja kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jai tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-03-05 įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą (TAR, 2019-03-05, Nr. 2019-03586, redakcija galiojusi nuo 2019-03-06 iki 2020-02-05) vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020-02-05, Nr. 2020-02567) 2.2. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2020-01-06 iki 2021-06-14 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikoma kamerose Nr. 107 (plotas 15,81 kv. m.), Nr. 69 (plotas 7,14 kv. m.), Nr. 1 (plotas 6,56 kv. m.), Nr. 5 (plotas 12,69 kv. m.), Nr. 95 (plotas 17,52 kv. m.), Nr. 98 (plotas 19,87 kv. m.), Nr. 104 (plotas 18,86 kv. m.), Nr. 105 (plotas 24,22 kv. m.), Nr. 38 (plotas 20,69 kv. m.), Nr. 103 (plotas 17,58 kv. m.). Iš byloje esančios 2021-08-10 pažymos Nr. 60-20820 matyti, kad pareiškėja Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikoma sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjai tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjai tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
Pareiškėja skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros, pasivaikščiojimo kiemeliai ir kt.), kuriose ji buvo laikoma, neatitinka higienos normų reikalavimų.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-256 matyti, kad patikrinimo metu 2020-02-04 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 9, 14, 19 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (sienų ir grindinio danga nutrupėjusi).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-808 matyti, kad patikrinimo metu 2020-02-28 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 19, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (sienų danga nutrupėjusi, nesaugi grindinio danga), kiemeliuose Nr. 1, 4, 5, 7, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 21 higienos normos pažeidimų, nenustatyta.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-1790 matyti, kad patikrinimo metu 2020-06-19 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 6, 11, 12, 13, 15, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (nutrupėjusi sienų danga, nelygi grindinio danga), kiemelyje Nr. 21 higienos normos pažeidimų, nenustatyta.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-1820 matyti, kad patikrinimo metu 2020-06-19 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 19, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (sienų danga nutrupėjusi, nesaugi grindinio danga, kiemelio Nr. 9 durų stiklas įskilęs), kiemeliuose Nr. 1, 4, 5, 7, 16, 17, 18, 21 higienos normos pažeidimų, nenustatyta, visi kiemeliai Nr. 1 – 21) švarūs.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-1825 matyti, kad patikrinimo metu 2020-06-19 pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 19, 20 nustatyti Higienos normos 12 punkto pažeidimai (sienų danga nutrupėjusi, vietomis krenta plytos, nelygi grindinio danga), kiemeliuose Nr. 1, 4, 5, 7, 16, 17, 18, 21 higienos normos pažeidimų, nenustatyta.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-2244 matyti, kad patikrinimo metu 2020-07-23 prausimosi patalpoje higienos normos pažeidimų, nenustatyta.
Iš pažymos apie 2019 metais atliktus remonto darbus matyti, kad 2019 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 1, 98, 103 ir 107 bei pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 5, 16, 17, 21, 20 buvo atlikti remonto darbai.
Bylai aktualiu laikotarpiu kitose patalpose, kuriose buvo laikoma pareiškėja (pareiškėjos laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjos patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikoma pareiškėja, skunde nurodytų sąlygų atitikimą higienos normų reikalavimams.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Žin., 2009, Nr. 84-3564, redakcija galiojusi iki 2020-12-22) (toliau – 2009 m. Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numatė, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Analogiška nuostata numatyta ir 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021) 2 punkte (toliau – 2020 m. Eksploatavimo taisyklės). Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (2009 m. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas, 2020 m. Eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (2009 m. Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, 2020 m. Eksploatavimo taisyklių 12.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.
Pareiškėja dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė (2021-08-05 pažyma Nr. 61-2343.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja su skundais būtų kreipusi į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėja patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja buvo laikoma pasivaikščiojimo kiemeliuose, kurie neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėja buvo laikoma, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Pareiškėja nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose nebuvo pilnai atitvertas nuo kameros erdvės.
Šiaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikoma pareiškėja sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,82 m (kamera Nr. 95) iki 2,32 m (kamera Nr. 105). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą kamerose Nr. 1, 5, 95, 98, 103, 104, 105, 107 uždengiamas užuolaida ar uždaromas durimis. Toks atitvėrimas pripažįstamas pakankamu, kad užtikrintų pareiškėjos privatumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog toks sanitarinio mazgo atitvėrimas nelaikomas privatumo pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-05-12 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4971-556/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A- 1301-756/2020 ir kt.).
Tačiau, iš fotonuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 38 ir 69 įėjimas į sanitarinį mazgą nėra uždaromas durimis ar uždengiamas užuolaida. Pareiškėja Šiaulių TI laikoma suimta, jos judėjimo laisvė apribota. Teismas pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naštos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusią neturtinę žalą taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020). Pareiškėjai aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020).
Pareiškėja skunde detaliai ir aiškiai nurodė, jog pažeidžiamas jos privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais dėl netinkamai atitverto tualeto. Atsakovo pareiga pateikti įrodymus, jog sanitarinis mazgas yra atitvertas tinkamai ir užtikrina pareiškėjos privatumą. Iš byloje esančių dokumentų, kyla abejonės dėl sanitarinio mazgo įėjimo uždengimo kamerose Nr. 38 ir 69, todėl šios abejonės aiškintinos pareiškėjos naudai. Iš 2021-08-10 pažymos Nr. 60-20820 matyti, kad pareiškėja kameroje Nr. 69 buvo laikoma nuo 2020-03-05 iki 2020-03-30 (išviso 26 dienas) viena, o kameroje Nr. 38 buvo laikoma nuo 2021-02-12 iki 2021-02-15 (išviso 4 dienas) nuo 1 iki 5 asmenų. Nors pareiškėja kameroje Nr. 69 buvo laikoma viena, tačiau į kamerą bet kuriuo metu turėjo teisę įeiti pareigūnai, todėl konstatuotina, jog pareiškėjos privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo tinkamai užtikrintas. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjos privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais kamerose Nr. 38 ir 69.
Pareiškėja nurodė, kad nepakankamai buvo organizuojamos socialinės reabilitacijos programos. Šie pareiškėjos teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti, prieštaringi, pareiškėja nenurodė kuo pasireiškė jos teisių pažeidimas. Skundų Šiaulių TI administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, neteikė. Be to, pati pareiškėja skunde nurodo, jog buvo vedama į sporto salę ir po to negalėjo pasinaudoti dušu. Iš Šiaulių TI direktoriaus įsakymų (1 t., 147-155 b. l.) matyti jog nuo 2020-02-28 dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino buvo ribojamos veiklos ir Šiaulių TI. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas pareiškėjos teisių dėl užimtumo organizavimo nepažeidė.
Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimui gryname ore buvo skiriama tik viena valanda. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu reglamentuota suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo tvarka ir trukmė, kuri garantuoja visiems suimtiesiems minimalią įstatymu nustatytą trukmę. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad Šiaulių TI direktoriaus įsakymai dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomi, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjai nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, todėl šie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėja skunde nurodė, kad buvo prastas maistas. Šie pareiškėjos teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėja nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kuo jos manymu maistas „buvo prastas“. Pareiškėja nesikreipė su skundais ar prašymais dėl netinkamo maitinimo, nedetalizavo savo teiginių, todėl pareiškėjos argumentai dėl netinkamo maitinimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu dažniau kaip kartą per savaitę bei po naudojimosi sporto sale.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėja nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Pareiškėja dėl nesudarytų galimybių prausti kūną po šiltu dušu Šiaulių TI administracijai skundų neteikė, pareiškėjos teiginiai abstraktūs, deklaratyvūs, pareiškėja nenurodė kuriuo laikotarpiu jai daugiau, nei savaitę laiko nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu. Pareiškėja nenurodo konkrečių aplinkybių kada ji buvo vedama į salę ir po to nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjai daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie pareiškėjos teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėja nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliukų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (TAR, 2017-06-07, Nr. 2017-09661) reglamentuotos laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Šiose normose nėra numatyta, jog pasivaikščiojimo kiemelyje turi būti įrengti suoliukai. To nereglamentuoja ir kiti teisės aktai, todėl konstatuotina, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl inventoriaus trūkumo pasivaikščiojimo kiemeliuose, nenustatyti.
Pareiškėja nurodė, kad buvo pažeistas pareiškėjos privatumas naudojantis dušu.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėja neteikė skundų dėl jos privatumo pažeidimo, naudojantis dušu. Pareiškėjos teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad dušai atitverti aukštomis pertvaromis. Teisės aktai nereglamentuoja kaip turi būti izoliuojami vienas nuo kito dušais besinaudojantys asmenys. Atitvėrimas pertvaromis laikytinas pakankamu privatumo užtikrinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos argumentai dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėja nurodė, kad buvo priversta kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjos teiginiai abstraktūs, ji nenurodo kuo pasireiškė neturtinė žala. Iš pareiškėjos skundo neaišku ar ji pati yra rūkanti ar ne. Pareiškėja neteikė skundų dėl jos laikymo su rūkančiais asmenimis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjos argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėja nurodė, kad kameroje ir pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų. Šie pareiškėjos teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėja nenurodo, kuo pasireiškė jos teisų pažeidimas. 2009 m. Eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numatė, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.). Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėja nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jos teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėja patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko nebuvimo.
Pareiškėja nurodė, jog jai pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, sveikatos istoriją, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjai pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.
Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja Šiaulių TI buvo kalinama pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, buvo vedama į pasivaikščiojimo kiemelius, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjos patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjos teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdama pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėja patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.
Teismas, įvertinęs visas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjos patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, pažeidimo laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2293-1062/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-10-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3249-629/2020 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiškėjos subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjos patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjos nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjos patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjos reikalavimas priteisti jai 5000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Pareiškėja prašo priteisti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos; procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-780-624/2021 ir kt.). Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėja, prašydama priteisti jai neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2021-07-20, administracinė byla teisme buvo iškelta 2021-08-02 nutartimi. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai L. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 100 Eur (vienas šimtas Eur) neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 100 Eur sumą nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.