- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- A-2293-1062/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00823-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatorius
- Pareiškėjas
- O. G.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas O. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo laisvė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. kovo 21 d. buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Be to, dalį kamerų ploto užėmė jose esantys baldai ir kitas inventorius, sanitarinis mazgas. Kamerose buvo šalta, drėgna, bloga ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, veisėsi pelėsis, grybelis, byrėjo tinkas, dažai, kamerose tualetas neatitiko standartų ir jo įrengimui keliamų reikalavimų, nebuvo atitvertas nuo kameros gyvenamojo ploto, nebuvo oro šalinimo sistemos, apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos signalizacijos mygtukai, kamerose buvo graužikų ir kitų parazitų, pasivaikščiojimai gryname ore truko tik 1 valandą vietoje 8 valandų, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo netinkami, purvini, nevalomi, pastato sienose, konstrukcijose buvo asbesto, kamerose nebuvo sąlygų drabužių plovimui ir džiovinimui, duše maudydavosi tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 minučių, duše nebūdavo karšto vandens, Šiaulių TI nebuvo vykdoma socialinė reabilitacija, sporto, kultūros renginių, tiekiamas maistas buvo atšalęs, nekaloringas (apie 1 300–1 500 kcal), nerūkantys asmenys buvo laikomi kartu su rūkančiaisiais tose pačiose kamerose, taip pat buvo kitų pažeidimų. Dėl nurodytų Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, psichologinius sukrėtimus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 25 000 Eur ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) 1.3 punktas nustatė, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjas Šiaulių TI skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. kovo 21 d. kamerose Nr. 15, 97, 98, kuriose buvo kalinama nuo 2 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,77 kv. m iki 9,51 kv. m kameros gyvenamojo ploto. Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,83 cm (kameroje Nr. 97) iki 2,25 cm (kameroje Nr. 47). Taigi nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumą. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, o teisės aktai neįpareigoja, kad atitvarai būtų iki lubų, todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.
5. Atsakovo atstovas dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių TI pastatytas įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
6. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo kamerose, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (lauko temperatūros, asmenų judėjimo į kamerą ir iš jos ir kt.). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, kurių 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys baldai ir kitas inventorius. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).
7. Dėl Šiaulių TI įrengimo nurodė, kad Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. balandžio 10 d. pažymoje Nr. 60/09-13176 nurodyta, jog vadovaujantis „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.
8. Atsakovo atstovas dėl švaros ir tvarkos kamerose nurodė, kad ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Pagal poreikį laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų (rėžiminio korpuso, gyvenamųjų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planu 2016-2017 m.
9. Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo Šiaulių TI nurodė, kad 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems“ suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo trukmė, o nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma pagal šiame kodekse nustatytas normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pareiškėjui bylai aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta galimybė išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę ar užimtumo kambarį. Taip pat nuo 2017 m. gruodžio 1 d. Šiaulių TI pradėta vykdyti dinaminė apsauga, kurios metu suimtiesiems (nuteistiesiems), laikomiems kamerose Nr. 90-98, sudaryta galimybė ne mažiau kaip 3 valandas praleisti ne kamerose. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. kovo 20 d. buvo kameroje Nr. 97, o nuo 2018 m. kovo 20 d. – kameroje Nr. 98, taigi turėjo galimybę papildomai 3 val. dienos metu būti ne savo kameroje.
10. Šiaulių TI dėl asbesto sienose, kanalizacijoje, dėl šiferinio stogo nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą pastato konstrukcijoje bei šiferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas, be to, atsakovo nuomone, pareiškėjas Šiaulių TI kalėjo labai neilgą laiko tarpą, todėl negalėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai taip, kaip jis nurodė.
11. Dėl karšto vandens ir šilumos kamerose nurodė, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušuose buvo labai slidu, o guminiai kilimėliai buvo patiesti tik 2015 m. liepos 16 d. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 27 d., todėl jo argumentai dėl slidžių grindų dušuose atmestini.
12. Pažymėjo, kad Šiaulių TI visos patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų. Pati įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliuoja, todėl negali būti ir atsakinga už, pareiškėjo teigimu, nepakankamą šildymą kamerose. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius jų gyvenamosiose kamerose. Įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų.
13. Dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje nurodė, kad rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras. Šiaulių TI laikomasi HN 134:2015 11.2 punkto reikalavimo, pagal kurį laikinojo sulaikymo patalpose (kas apima aukščiau minėtas patalpas) asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių trūkumų pašalinti neįmanoma (t. y. nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę). Minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tai užtikrina asmenų privatumą. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai.
14. Šiaulių TI atkreipia dėmesį, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui, atsirado neatitikimų tarp vartojamų sąvokų. Siekiant aiškumo, Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose talpintų asmenų skaičių nurodomos LSP (anksčiau buvusios PK) kameros yra trumpalaikio laikymo kameros, esančios rėžiminiame korpuse. Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti. Be to, pareiškėjas laikino sulaikymo kameroje skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas tik du kartus, tai tikrai negalėjo sukelti jam neigiamų padarinių.
15. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo Šiaulių TI nurodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius (pakeistas 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447, įsigaliojusiu nuo 2018 m. sausio 1 d.). Visi Šiaulių TI laikomi asmenys maitinami visaverčiu maistu pagal patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu (išskyrus 2017 m. lapkričio mėn.) nebuvo atlikta patikrinimų dėl maisto kokybės, tačiau iš ankstesnių 2017 m. Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų ir Nacionalinio visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriaus 2017 m. Cheminių tyrimų protokolo matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Pareiškėjas reikalavimą grindžia samprotavimais, tai nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.
Atsiliepimas
16. Atsakovo atstovas dėl rūkymo kamerose nurodė, kad į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių TI atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Pareiškėjas 2017 m. spalio 30 d. užpildė asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių TI, apklausos anketą, kurioje nurodė, kad sutinka būti laikomas gyvenamoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (asmens sveikatos istorijos pirminės gydytojų apžiūros lape taip pat nurodoma, kad pareiškėjas yra rūkantis). Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs, nenurodo, kad yra nerūkantis. Taigi tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
II.
17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 850 Eur neturtinei žalai atlyginti.
18. Teismas nurodė, kad remiantis teisės aktais, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą eismas nurodė kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.
19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. kovo 21 d. kamerose Nr. 15, 97, 98, kuriose buvo kalinama nuo 2 iki 5 asmenų. Pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kamerose, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,77 kv. m iki 9,51 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto). Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis apie kamerų plotus be sanitarinio mazgo (sanitarinių mazgų plotus), pareiškėjui (vienam kalinamam asmeniui) teko nuo 3,43 kv. m iki 8,65 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą). Taigi ginčo laikotarpiu 72 dienas pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 15, 97 pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui kameros ploto normą (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo nuo 3,43 kv. m iki 3,46 kv. m). Teismas konstatavo, kad šiuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
20. Teismas, atsižvelgdamas į Šiaulių TI pateiktą 2018 m. kovo 29 d. pažymą Nr. 60/09-11569 bei atsakovo pateiktus duomenis apie sanitarinių mazgų plotus, nustatė, kad pareiškėjui (vienam asmeniui) atskirais laikotarpiais (21 dieną), kai buvo laikomas kamerose Nr. 15, 97, teko atitinkamai nuo 3,43 kv. m iki 4,33 kv. m kameros ploto (be sanitarinio mazgo). Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktą 2018 m. kovo 29 d. pažymą Nr. 60/09-11569, kurioje yra nurodytas kameroje laikomų asmenų skaičius dienos pradžioje bei dienos pabaigoje, kadangi iš pateiktos pažymos negalima spręsti, kiek laiko per dieną kalinamas asmuo buvo laikomas kamerose pažeidžiant ar nepažeidžiant pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą) iš viso 93 dienas.
21. Teismas taip pat vertino, kad nors teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, toks sanitarinio įrenginio ir baldų buvimas taip pat sukelia, esant minimaliai užtikrintam kameros gyvenamajam plotui, papildomus nepatogumus.
22. Teismas, vertindamas kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus, susijusius su sąlygomis kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nurodė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-378 matyti, jog kameroje Nr. 97 yra vizualiai matomas pelėsis (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas). Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 62/08-8 nurodyta, kad daugelyje kamerų 2016 m. buvo atliktas remontas – išklijuotos plytelės, sienos ištinkuotos bei išdažytos, lubų hidroizoliacija, demontuoti san. mazgai, įrengti nauji klozetai, sumontuota pertvara, nauji vamzdžiai, atlikti kiti darbai. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. pažymoje Nr. 62/08-2 nurodyta, kad daugelyje kamerų 2017 m. buvo atliktas remontas – išklijuotos plytelės, sienos ištinkuotos bei išdažytos, lubų hidroizoliacija, demontuotas san. mazgas, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara, nauji vamzdžiai, sumontuota ventiliacija, atlikti kiti darbai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra, o sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros erdvės sienele yra tinkamas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą. Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,83 cm (kameroje Nr. 97) iki 2,25 cm (kameroje Nr. 47). Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, o teisės aktai neįpareigoja, kad atitvarai būtų iki lubų.
Žemesnės instancijos teismas
23. Teismas su tokia atsakovo išvada nesutiko, nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog kamerose sanitariniai mazgai iš vienos pusės yra atitverti sienele, iš kitos – užuolaida. Iš byloje esančių įrodymų nematyti, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą.
24. Vertindamas skundo teiginius dėl pagalbos iškvietimo mygtuko neįrengimo kamerose, teismas nurodė, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, kad asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai.
25. Teismas, remdamasis byloje pateiktais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamento patikrinimo aktais, Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos parengtais patalpų higienos-dezinfekcijos planais, sprendė, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių TI, nepažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkto reikalavimų, kadangi nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nuolatinį stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, darbai atliekami profilaktiškai.
Atsiliepimas
26. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl naudojimosi dušu, teismas nurodė, kad atsakovas savo atsiliepime nurodė, jog dezinfekcija prausimosi-švarinimosi patalpoje vykdoma tinkamai, kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes 2 prausimosi patalpose įrengti kiekvienoje po 8 dušo ragelius. Į dušą suimtieji vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, ne rečiau kaip kartą per savaitę. Įvertinęs bylos medžiagą bei šiuo klausimu aktualų teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, jog Šiaulių TI Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 28 punkto reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo suteikta teisė praustis duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl Šiaulių TI užtikrino minėtos higienos normos 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę.
27. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pasivaikščiojimo teise, nurodė, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, jog Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, jog kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Tai iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas. Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščiojimo kiemelių dydis yra skirtingas (nuo 17.31 kv. m iki 22,44 kv. m). Vadovaujantis tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Vedami pasivaikščioti suimtieji (nuteistieji) turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Pasivaikščiojimas gryname ore trunka ne mažiau kaip 2 valandas kasdien. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems“ nustatyta kasdien dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems, o nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą – du pasivaikščiojimai per dieną, kurių bendra trukmė ne mažiau kaip trys valandos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 užfiksuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, valomi kasdien Šiaulių TI vadovo nustatyta tvarka, juose yra sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su sąlygomis skalbti ir džiovinti drabužius, nurodė, kad skalbimo organizavimą Šiaulių TI reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 4 punktas numato, kad Šiaulių TI skalbiniai suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nutiestųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai. Nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos apatinių bei viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Šiaulių TI direktorius 2012 m. lapkričio 20 d. priėmė įsakymą Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuris buvo papildytas direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ papildymo“. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą įstaiga skalbia viršutinius drabužius ne trumpiau kaip 3 mėnesius, jei suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145 nurodoma, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos. Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas „Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas“. Teismas sprendė, kad Šiaulių TI pareiškėjo teisių nurodytu klausimu nepažeidė.
Atsiliepimas
29. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl asbesto pastato konstrukcijose, teismas nurodė, kad atsakovas savo atsiliepime teigė, jog asbesto pastato konstrukcijose nėra. Pateiktuose Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose taip pat nėra nustatyta, kad Šiaulių TI pastatų konstrukcijose yra asbesto. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, taip pat įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją Nr. 13-A/2017/4107, tokių duomenų nenustatyta.
30. Teismas dėl maitinimo normų nurodė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius 2017 m. lapkričio 13 d. Šiaulių TI atliko nedirbančių vyrų valgiaraščio tyrimą. Iš 2017 m. lapkričio 20 d. Cheminių tyrimų protokolo Nr. Ch-S-4061/2017 matyti, kad esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas. Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba atliko maisto produktų atitikties higienos, laikymo sąlygų, personalo higienos, kokybės reikalavimams patikrinimą, kurio metų esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, suimtųjų (nuteistųjų) maitinimui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų, kitokių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, jog dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Teismui nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.
Atsiliepimas
31. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl užimtumo, teismas nurodė, kad atsakovas savo atsiliepime nurodo, jog suimtųjų socialinis ir teisinis švietimas Šiaulių TI vykdomas šiais būdais: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta (galimybė asmeniui nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (biblioteka, žiniasklaida, televizija ir kt.), Šiaulių TI veikia biblioteka, joje periodiškai atnaujinamos knygos, yra užsakomi Lietuvos dienraščiai, savaitraščiai); religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, jog suimtųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi būti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Jeigu laikraštis duodamas į kamerą nustatytam laiko tarpui, šis laiko tarpas neturi būti trumpesnis kaip 0,5 val. vienam žmogui. Suimtiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti periodinę spaudą. Prenumeruoti suimtiesiems periodinę spaudą turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. kovo 30 d. pažymoje Nr. 61/04-537 nurodoma, kad suimtasis O. G. nuo 2018 m. sausio 9 d. buvo paskirtas į kamerą Nr. 97, nuo 2018 m. kovo 20 d. buvo paskirtas į kamerą Nr. 98, t. y. buvo laikomas kamerose, kuriose nuo 2017 m. gruodžio 1 d., pradėjus vykdyti suimtųjų dinaminę priežiūrą, Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1/01-384, laikomiems suimtiesiems sudaryta galimybė ne mažiau kaip 3 valandas praleisti ne kameroje. Pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, nenurodė, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.
32. Teismas dėl rūkančių asmenų kamerose pažymėjo, kad atsakovas savo atsiliepime nurodė, jog nuo 2010 metų Šiaulių TI, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normos nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių TI atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Pareiškėjas 2017 m. spalio 30 d. užpildė asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių TI, apklausos anketą, kurioje nurodė, kad sutinka būti laikomas gyvenamoje kameroje kartu rūkančiais asmenimis (Asmens sveikatos istorijos pirminės gydytojų apžiūros lape taip pat nurodoma, kad pareiškėjas yra rūkantis). Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs, o skundą teismui pateikė tik 2018 m. balandžio mėn., nenurodė, kad yra nerūkantis ir šios aplinkybės niekaip nepagrindė. Teismas nurodė, kad kalėti kameroje, kurioje yra rūkoma, yra asmens apsisprendimas, todėl įstaigai jokia atsakomybė negali kilti. Pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė. Rūkantys ir nerūkantys asmenys apgyvendinami atskirose rėžiminio korpuso apgyvendinimo kamerose pagal užpildytus prašymus, kuriuos suimtieji pildo pristačius juos į laisvės atėmimo vietą. Tokią išvadą padarė Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie SAM Šiaulių departamentas 2017 m. rugpjūčio 29 d. atlikęs periodinį patikrinimą. Pirmą kartą į Šiaulių TI atvykusiems asmenims pateikiamas klausimas dėl žalingų įpročių, o informacija apie tai, ar suimtasis (nuteistasis) sutinka būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, atžymima Šiaulių TI direktoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1/01-157 „Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo“ nuostatomis, t. y. Tvarkos aprašo 3 priede pateiktoje „Asmenų, atvykusių pirmą kartą į ŠTI, apklausos anketoje“. Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis, pateikęs administracijai prašymą raštu, perkeliamas į rūkančių (nerūkančių) gyvenamąsias patalpas. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2017 m. gruodžio 4 d. atlikęs periodinį patikrinimą nurodė, kad organizuojant Šiaulių TI laikomų asmenų apgyvendinimą, atsižvelgiama į suimtųjų įpročius, t. y. nerūkantieji laikomi atskirai nuo rūkančiųjų. Pareiškėjas (taip pat ir atsakovas) nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis, ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Byloje yra pateiktas pareiškėjo O. G. prašymas Šiaulių TI direktoriui, kuriame jis nurodo esąs rūkantis, todėl prašo jį paskirti į kamerą, kurioje yra laikomi rūkantys asmenys. Asmens sveikatos istorijos pirminės gydytojų apžiūros lape pildytame 2017 m. spalio 30 d. taip pat yra nurodoma, kad pareiškėjas yra rūkantis. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų.
33. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą nurodė, kad atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Pareiškėjas savo skunde konkrečiai dėl savo sveikatos problemų nepasisakė, nurodė, kad dėl netinkamų laikymo Šiaulių TI sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, psichologinius sukrėtimus. Įvertinęs turimus rašytinius duomenis ginčui aktualiu laikotarpiu (atskirais laikotarpiais nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. kovo 21 d.), pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2017/4107 įrašus bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu sveikatos sužalojimu, teismas sprendė, kad negalima konstatuoti, jog būtent dėl aukščiau nustatytų pažeidimų, Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sužalota pareiškėjo sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas sprendė, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose bei nustatytų Lietuvos higienos normų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
35. Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo dėl asmeniui tenkančio mažo ploto trukmę (93 dienos), į kitus byloje nustatytus pažeidimus, į vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, teismas sprendė, kad už apgyvendinimą perpildytose kalinimo kamerose neturtinei žalai atlyginti priteistina 850 Eur suma.
36. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo prašoma priteisti 25 000 Eur suma. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, buvimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.
III.
37. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti arba sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą.
Atsiliepimas
38. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, nesant techninių galimybių, kamerose įrengti atskirą sanitarinį mazgą. Šiaulių TI visose kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros kameros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Šiaulių TI sutinka, kad net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka nacionalinių teisės aktų reikalavimus, tai nebūtinai užtikrina asmenų privatumą, tačiau mano, kad turi būti įvertinamos konkrečios aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu. Šiuo atveju aktualios teismų praktikos bei aplinkybių kontekste negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šiaulių TI kamerose naudojantis įrengtais sanitariniais mazgais nėra užtikrinamas asmens privatumas, kadangi pertvarų aukštis siekia nuo 1,83 m iki 2,25 m, taigi, yra ženkliai aukštesnės nei 1,5 m. Akivaizdu, kad esant tokio aukščio pertvaroms, nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankama asmenų, besinaudojančių juo, privatumą.
39. Šiaulių TI taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti tokio dydžio neturtinę žalą dar ir dėl to, kad pareiškėjas patyrė nepatogumus dėl oro šalinimo sistemos nebuvimo sanitariniame mazge. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį. . Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, tai ir kompensuoja mechaninio vėdinimo nebuvimą. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris) ir toks vėdinimo būdas laikomas tinkamu.
40. Atsakovo nuomone, konstatavus, kad nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, jog kalinimas įstaigoje buvo trumpalaikis, į tai, kad Šiaulių TI stengėsi užtikrinti kuo palankesnes kalinimo sąlygas pareiškėjui, teiginiai apie aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas neturtinei žalai atsirasti, yra abstraktūs bei neįrodyti, pareiškėjo skundas turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas.
41. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo atstovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, nesuteikiant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
43. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Šiaulių TI ginčijamu laikotarpiu iš viso 93 dienas neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimo, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, taip pat nustatęs, kad sanitariniai mazgai neturi atskiros oro šalinimo sistemos, nekonstatavęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 850 Eur neturtinei žalai atlyginti.
44. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose būtų įrengta atskira sanitarinio mazgo patalpa su sanitariniais įrenginiais. Kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa, kuri yra atitverta pertvaromis ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo užtikrintas. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo pažeidimą dėl to, kad sanitariniai mazgai neturi atskiros oro šalinimo sistemos.
45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.
46. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
47. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjo atžvilgiu nustatyto pažeidimo – privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo bei oro šalinimo sistemos nebuvimo, todėl atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl įrodymų vertinimo šiuo aspektu yra nepagrįsti.
49. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad kamerose esančiuose sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos aukštesnės pertvaros ar OSB plokštės, užuolaidos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu dėl privatumo neužtikrinimo.
50. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai, jog kamerose turi būti įrengta atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.).
51. Prisijungdama prie Konvencijos, Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti jos nuostatų taikymą savo teritorijoje. Nors prisijungimas prie Konvencijos neatima valstybės teisės nacionalinėje teisėje pačiai apibrėžti tam tikrus žmogaus teisių ir laisvių standartus (nagrinėjamu atveju reikalavimus, susijusius su kalinimo sąlygomis, įskaitant sanitarinių mazgų įrengimą), tačiau nacionalinėje teisėje įtvirtintas standartas negali būti žemesnis nei nustatytas Konvencijoje, t. y. Lietuva privalo vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų, pagal kurias niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Savo valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis ir pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, taip pat pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principui, yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Be to, valstybiniai organai, vykdantys teisinę gynybą, turi tiesiogiai taikyti Konvencijos nuostatas, kurios turi tapti valstybės vidaus teisės sudedamąja dalimi, ir neturi būti jokių kliūčių joms taikyti teismuose ir kituose teisinę gynybą vykdančiuose organuose (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvadą). Taigi EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui ir taikymui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimus).
52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovas neneigia, jog sanitariniai mazgai nėra atskirti nuo likusio kameros ploto, o jo atskyrimas sienele ar užuolaidomis nėra tinkamas privatumui užtikrinti, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu Šiaulių TI kamerose ir privatumo užtikrinimu juose, teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Taigi Šiaulių TI, neužtikrindamas pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI-K neteisėtus veiksmus.
53. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas, nustatydamas vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, nepagrįstai jį skaičiavo atėmęs sanitarinio mazgo užimamą plotą. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto neginčija, tačiau prašo pareiškėjo skundą atmesti arba sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, į šias aplinkybes atsižvelgs.
54. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT sprendimu byloje M. prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
55. Nagrinėjamu atveju byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas kamerose: Nr. 15, kurios plotas yra 18,85 kv. m, kameroje kartu su pareiškėju buvo kalinama nuo 3 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 3,77 kv. m iki 6,28 kv. m ploto; Nr. 97, kurios plotas yra 19,01 kv. m, kameroje kartu su pareiškėju buvo kalinama nuo 3 iki 5 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 6,33 kv. m iki 3,80 kv. m ploto; Nr. 98, kurios plotas yra 19,87 kv. m, kurioje kartu su pareiškėju buvo 5 asmenys, vienam asmeniui teko 3,97 kv. m ploto. Taigi visą pareiškėjo kalinimo laikotarpį vienam asmeniui tenkanti ploto norma kameroje nebuvo pažeista.
56. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
59. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo mažareikšmis, todėl sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
60. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje įvertinusi pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (143 paras neužtikrintas privatumas), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat nesant byloje duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent kalinimas pažeidžiant nustatytas kalinimo sąlygas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, nenustačius kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 286 Eur (143x2 Eur) neturtinei žalai atlyginti
61. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinant iki 286 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui O. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 286 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.