Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-01-11 · Administracinė byla Nr. TA-1036-662/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-11-04Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-01-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-11
Bylos Nr.
TA-1036-662/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01586-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Ernestas Spruogis
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Pareiškėjas
L. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-1036-662/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01586-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Šiaulių tardymo izoliatoriaus (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėja tvirtino, kad ji laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2021 m. birželio 14 d. buvo laikoma Šiaulių TI, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose nepakako ploto judėti (ypač atsižvelgiant į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą), joje sienos nešvarios, aprašinėtos, dažai atsilupę, buvo pelėsis, trūko natūralios ir dirbtinės šviesos, vėdinimo, buvo drėgna (dėl to aprūdijo gultai), neužtikrinta tinkama oro temperatūra, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko. Pareiškėjai nebuvo užtikrintas pakankamas užimtumas. Rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiaisiais. Maistas buvo labai prastas. Sanitarinis mazgas nevisiškai izoliuotas nuo bendros kameros erdvės, todėl iš jo sklido nemalonus kvapas, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Pareiškėja negalėdavo pasinaudoti dušu po buvimo sporto salėje, dušu galėjo pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę iki 15 minučių, jame neužtikrintas privatumas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nuo sienų biro plytos, grindys buvo nelygios, ištrupėjusios, jie buvo netvarkomi, nedezinfekuojami, prišiukšlinti, juose dvokė iš lietaus nutekėjimo vamzdžio, nebuvo suoliukų ir pareigūnų iškvietimo mygtuko, buvo rūkoma. Pareiškėja buvo diskriminuojama, nes ji galėjo pasivaikščioti tik 1 valandą per dieną. Pareiškėja teigė dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrusi dvasinius sukrėtimus, diskomfortą ir pan.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

4. Atsakovo nuomone, pareiškėja vertinamuoju laikotarpiu buvo laikoma Šiaulių TI iš esmės tinkamomis sąlygomis. Šiaulių TI kamerose pareiškėjai teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto (ji nepagrįstai prašė atsižvelgti į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą). Sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (išskyrus kamerą Nr. 69, kurioje pareiškėja buvo laikoma viena), todėl juose pakankamai užtikrinamas privatumas. Teisės aktuose neįtvirtintas reikalavimas kamerose įrengti pagalbos mygtukus, be to, Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę laikomų asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad, esant poreikiui, nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba. Asmenys į sporto salę vedami pagal iš anksto sudarytą savaitės grafiką, prieš tai pasiteiravus, ar pageidauja eiti į šią salę, todėl jie gali tinkamai apsirengti, pasinaudoti tualetu ir tinkamai pasiruošti ėjimui į sporto salę. Nuo 2021 m. gegužės 1 d. yra užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) išvedimas į sporto užsiėmimus (krepšinis, tenisas, treniruoklių salė), sanitarinis švarinimas po sporto užsiėmimų, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per valandą, sudaromos sąlygos nusiprausti. Dušo patalpose įrengtos aukštos pertvaros, skiriančios suimtuosius (nuteistuosius), esančius prie dušo ragelių; kita vertus, teisės aktai neįpareigoja dušo patalpas atskirti užuolaidomis. Atsakovas pripažino, kad per patikrinimus Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo užfiksuoti tam tikri pažeidimai (pvz., aptrupėjusi sienų ir grindų danga), tačiau kiemeliai buvo švarūs ir nenustatyta veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo suremontuoti 2020 m. pabaigoje: pakeistos grindys, įrengta papildoma hidroizoliacija, suremontuotos sienos, įrengtas kritulių nuvedimas nuo stogelių, užkarda laukiniams paukščiams, taip pat suremontuotas stebėjimo takas. Atsakovas pabrėžė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, jos laikymas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, o neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos L. K. skundą, t. y. priteisė jai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Nustatė, kad vertinamuoju laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2021 m. birželio 14 d. pareiškėja Šiaulių TI buvo laikoma sąlygomis, nepažeidusiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas, tirdamas, ar nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės, įtvirtintos, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje, pažymėjo, kad net atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjai tekusį kameros plotą, išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas buvo išlaikytas.

7. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos pretenzijų dėl sąlygų kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kitur neatitikties higienos normų reikalavimams pagrįstumo, atsižvelgė į per Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimus nustatytas aplinkybes, kad daugelis Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelių neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 12 punkto reikalavimų (sienų ir grindinio danga nutrupėjusi, grindinio danga nelygi, nesaugi, kiemelio Nr. 9 durų stiklas įskilęs, nuo sienų vietomis krenta plytos), prausimosi patalpoje Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Iš atsakovo atstovo pateiktos pažymos matyti, kad 2019 metais gyvenamosiose kamerose Nr. 1, Nr. 98, Nr. 103 ir Nr. 107 bei pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 5, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 21 ir Nr. 20 buvo atlikti remonto darbai. Bylai aktualiu laikotarpiu (tuo laiku, kai pareiškėja buvo tose patalpose, arba praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po jos patalpinimo į šias patalpas) kitose patalpose nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai. Atsižvelgiant į Šiaulių TI pastatymo laiką, vertinamuoju laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės)), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje nenustatytini. Teismas konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai, kuriais naudojosi pareiškėja, neatitiko higienos normų reikalavimų, tačiau neįrodyta, jog kitos patalpos, kuriose ji buvo laikoma, neatitiko šių reikalavimų.

8. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, atkreipė dėmesį į atsakovo atstovo paaiškinimus ir pateiktus duomenis (įskaitant nuotraukas), jog kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele arba OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida (išskyrus kamerose Nr. 38 ir Nr. 69); atitvarinės konstrukcijos aukštis yra nuo 1,82 m iki 2,32 m. Toks atitvėrimas pripažintinas pakankamu, kad užtikrintų pareiškėjos privatumą, išskyrus kamerose Nr. 38 ir Nr. 69, kuriose įėjimas į sanitarinį mazgą nebuvo uždengtas durimis ar užuolaida (šiose kamerose ji laikyta, atitinkamai, 26 dienas ir 4 dienas, kamerose buvo nuo 1 iki 5 asmenų). Nors pareiškėja kameroje Nr. 69 buvo laikoma viena, tačiau į kamerą bet kuriuo metu turėjo teisę įeiti pareigūnai. Konstatuota, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjos privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais kamerose Nr. 38 ir Nr. 69.

9. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius dėl nepakankamai organizuojamos socialinės reabilitacijos programos, nes šie teiginiai buvo abstraktūs, nedetalizuoti, prieštaringi (pvz., skunde nurodyta, kad ji būdavo vedama į sporto salę), ir pareiškėja nenurodė, kuo pasireiškė jos teisių pažeidimas, neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, taip pat, nuo 2020 m. vasario 28 d. dėl valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino buvo ribojamos veiklos ir Šiaulių TI.

10. Teismas pareiškėjos nusiskundimus dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės laikė nepagrįstais, nes pareiškėja nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog Šiaulių TI nebuvo užtikrinama jos teisė kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, įtvirtinta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Pažymėta, kad teisės aktuose nėra numatyta, jog pasivaikščiojimo kiemelyje turi būti įrengti suoliukai.

11. Teismas pabrėžė, jog pareiškėja taip pat tik abstrakčiai tvirtino, jog maistas „buvo prastas“, ji nesikreipė su skundais ar prašymais dėl netinkamo maitinimo.

12. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau nei vieną kartą per savaitę, kaip tai numatyta Higienos normos 44 punkte, pareiškėja dėl to neteikė prašymų ar skundų Šiaulių TI direktoriui, o jos pretenzijos šiuo aspektu nebuvo detalios. Pareiškėja nenurodė konkrečių aplinkybių ir apie tai, kada jai nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po pasinaudojimo sporto sale, todėl tokie teiginiai atmestini. Teismas atmetė pareiškėjos nusiskundimus dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, kadangi ji anksčiau neteikė skundų dėl privatumo pažeidimo, jos teiginiai šiuo aspektu buvo abstraktūs, nedetalizuoti, be to, atsakovo atstovas nurodė, kad dušai buvo atitverti aukštomis pertvaromis, o teisės aktai nereglamentuoja kaip turi būti izoliuojami vienas nuo kito dušais besinaudojantys asmenys.

13. Teismas pareiškėjos argumentus dėl to, kad ji buvo priversta kvėpuoti tabako dūmais, pripažino nepagrįstais, nes šie teiginiai buvo abstraktūs, ji nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, taip pat neaišku, ar ji pati yra rūkanti, ar ne. Pareiškėja neteikė skundų dėl jos laikymo su rūkančiais asmenimis.

14. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos pretenzijas, jog kameroje ir pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, pažymėjo, kad Eksploatavimo taisyklių (redakcija, įsigaliojusi 2009 m.) 14.4. papunktis numatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, o atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie priskirtini pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Tačiau, kadangi pareiškėja nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, jos teiginiai buvo deklaratyvūs, konstatuota, kad neįrodyta, jog pareiškėja patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko nebuvimo.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjos patirtą neturtinę žalą, atkreipė dėmesį į tai, jog, išanalizavus pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir jos sveikatos istoriją, nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog jos sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI bylai aktualiu laikotarpiu. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, pareiškėjos patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, priėjo prie išvados, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą). Pažymėta, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismo vertinimu, pareiškėjos patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur. Pareiškėjai taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).

III.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir pareiškėjos prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikyti nepagrįstu arba sumažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Atsiliepimas

17. Atsakovas apžvelgia ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Mano, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus duomenis. Teismui pateiktoje nuotraukoje galbūt nesimatė, jog kameroje Nr. 38 sanitarinis mazgas nuo bendros erdvės yra atskirtas užuolaida. Kameroje Nr. 69 pareiškėja buvo laikoma viena, o sanitarinis mazgas įrengtas taip, kad juo besinaudojančio asmens nesimatytų net atidarius kameros duris. Pareigūnų užėjimas į kamerą nėra netikėtas, nes girdimas rakinamų durų garsas, durys sudarytos iš dviejų sekcijų. Pareiškėja neteikė atsakovo atstovui skundų dėl sanitarinių mazgų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ji patyrė tokio lygio išgyvenimus, dėl kurių turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Be to, atsakovas pabrėžia, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos pareiškėjai dėl tinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI nesudarymo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2021 m. birželio 14 d., atlyginimo priteisimo.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, nuo 2023 m. sausio 1 d. Šiaulių TI buvo reorganizuotas, prijungiant jį prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba; Lietuvos kalėjimų tarnyba perėmė visas Šiaulių TI teises ir pareigas, o Šiaulių TI pavadinimas nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjos pretenzijos dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo yra pagrįstos ir ji dėl šių pažeidimų patyrė neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės pakartoja savo argumentus dėl sanitarinių mazgų įrengimo, tvirtindamas, kad teismas galbūt nuotraukoje nepastebėjo užuolaidos kameroje Nr. 38, o kameroje Nr. 69 pareiškėja buvo laikoma viena ir galėjo girdėti pareigūnus prieš jiems užeinant į kamerą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ji patyrė neturtinę žalą, juo labiau priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

22. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

23. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad laikymo sąlygas reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas laikymo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl šių sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjai buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja tokiose bylose yra atleidžiama nuo pareigos pateikti detalizuotą laikymo sąlygų apibūdinimą.

24. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde teigė, kad sanitarinio mazgo patalpos nebuvo visiškai atskirtos nuo bendros kameros erdvės, jos privatumas naudojantis tualetu būdavo pažeidžiamas, nes pareigūnai ir administracijos darbuotojai, įėję į kamerą (atidarius duris, užuolaida atsiveria) arba stebėdami per kameros duryse įrengtą akutę, galėdavo ją matyti, be to, kai kuriose kamerose įėjimas į sanitarinį mazgą nebuvo uždengtas užuolaida, todėl pareiškėjai tekdavo pasikabinti paklodę. Atsakovas atsiliepime į skundą tvirtino, kad sanitariniai mazgai kamerose yra atitiverti sienele arba USB plokšte, o įėjimai atskirti durimis arba užuolaidomis, kurios yra iki pat grindų. Atsakovas pripažino, kad kameros Nr. 69 sanitariniame mazge nebuvo įrengta užuolaida, bet pabrėžė, kad pareiškėja kameroje buvo laikoma viena, todėl niekas negalėjo jos stebėti, besinaudojant tualetu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, būnant kamerose Nr. 38 ir Nr. 69, buvo pažeista pareiškėjos teisė į privatumą, nes iš pateiktų nuotraukų nematyti, jog šiose kamerose įėjimas į sanitarinį mazgą buvo atitivertas durimis arba užuolaida (kilusios abejonės aiškintinos pareiškėjos naudai). Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja anksčiau nurodytas aplinkybes, kad užuolaidos nebuvo įrengtos tik kameroje Nr. 69, kurioje pareiškėja buvo laikoma viena, o pirmosios instancijos teismas galbūt nuotraukoje nepastebėjo įrengtos užuolaidos kameroje Nr. 38.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktas nuotraukas, sprendžia, kad kameroje Nr. 69 (I t., b. l. 186) sanitarinis mazgas atitvertas OSB plokšte, kuri buvo beveik durų aukščio, tačiau praėjimas į sanitarinį mazgą nebuvo niekaip pridengtas; sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie durų, bet dėl OSB plokštės negalėjo būti matomas per kameros duryse įrengtą langelį; kameroje įrengta dviaukštė lova, bet tuo momentu minkštasis inventorius buvo tik ant vieno gulto. Kameroje Nr. 38 (I t., b. l. 193) sanitarinis mazgas atitivertas gan aukšta mūrine sienele, tačiau dėl vienos nuotraukos kampo nematyti nei užuolaida, nei konstrukcijos jai pakabinti ar pan. (jei jos iš tiesų buvo), o dėl prastos kitos nuotraukos kopijos kokybės (ir el. dokumente) negalima neabejotinai nustatyti sanitarinio mazgo įrengimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad šias nuotraukas padarė ir teismui pateikė atsakovo atstovas, todėl, pareiškėjai pakankamai detalizavus tikėtiną jos teisių pažeidimą, pirmosios instancijos teismas aptariamas aplinkybes pagrįstai vertino pareiškėjos naudai ir konstatavo, kad, būnant kameroje Nr. 38, buvo pažeista jos teisė į privatumą naudojantis tualetu.

27. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Teisėjų kolegija pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemeliai, kuriais ginčo laikotarpiu (1,5 metų) naudojosi pareiškėja, buvo prastos būklės (byloje nebuvo ginčo dėl šios aplinkybės), o, pareiškėjai būnant kamerose Nr. 38 (4 d., 4–5 asmenys (1 pusdienį – 1 asmuo)) ir Nr. 69 (16 d., 1 asmuo), nebuvo visiškai užtikrintas jos privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo sukelti pareiškėjai diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – teisės aktų reikalavimus atitinkančių laikymo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėja dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jos prašoma suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija, įvertinusi padaryto pareiškėjos teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjai teko naudotis pasivaikščiojimo kiemeliais, kuriuose sienų ir grindinio danga nutrupėjusi, grindinio danga nelygi, nesaugi ir t. t., jai nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu), pareiškėjos patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, jog kameroje Nr. 69 pareiškėja buvo laikoma viena), prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant pareiškėjai priteisto neturtinės žalos atlyginimo sumą – 100 Eur.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo pakeisti neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai būdą arba sumažinti priteisto atlyginimo dydį; atsakovas neginčijo teismo sprendimo dalies dėl metinių palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė