Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės darbuotojai jam priklausiusį metalinį garažą šalia namo (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir garažas), nugriovė ir jame buvusį turtą paėmė neteisėtai, priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos, 1 982,00 Eur turtinei ir 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjas 2019 m. liepos 8 d. procesiniame dokumente „Prašymas“ pareiškė prašymą priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo žalos padarymo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 27 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnyje, ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. dingo jam priklausantis metalinis garažas ir jame buvę daiktai. Garažą už (duomenys neskelbtini) namo pareiškėjas buvo pasistatęs 1979 m., gavęs leidimą iš (duomenys neskelbtini) vadovo, nes sklypas už namo (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas bandė įteisinti metalinį garažą, tačiau tiek savivaldybė, tiek Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija paaiškino, kad žemės sklypo negali nei išnuomoti, nei parduoti. Atsakovas garažą nugriovė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. T-409 „Dėl įpareigojimų Kauno miesto savivaldybės administracijai“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-409) pagrindu. Pareiškėjas įsitikinęs, kad Sprendimas Nr. T-409 jo atžvilgiu negalėjo būti taikytas, nes jis nėra priverstinio vykdymo dokumentas, garažas nebuvo pripažintas savavališkai pastatytu, tik teismui suteikti įgaliojimai pripažinti statinį bešeimininkiu ir leisti jį nugriauti, jokiais teisės aktais atsakovui nesuteikta teisė pripažinti statinį savavališka statyba ar jį griauti. Atsakovas privalėjo apie turtą, kuris neturi savininko, pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri privalėjo atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarime Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ numatytus veiksmus. Teismo sprendimu turtas turėjo būti realizuojamas, o ne likviduojamas. Garaže pareiškėjas lankydavosi retai, paskutinį kartą buvo apie pusantro mėnesio iki nugriovimo. Pareiškėjo nuosavybę į turtą patvirtina pagal jo prašymus atliktų ikiteisminių tyrimų dokumentai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, neteisėtai atėmė iš jo galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausantį turtą, pažeidė Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybės neliečiamumą. Savivaldybė faktiškai pagrobė turtą, o tai yra nusikalstama veika, todėl turi būti atlyginama ir neturtinė žala. Turto netekimas sukėlė pareiškėjui dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus, todėl, atsakovo neteisėti veiksmai ir sprendimai padarė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinę žalą ir 1 982 Eur turtinę žalą, kurią prašė priteisti.

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto savivaldybės administracijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.