Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

6Pareiškėjas D. M. (D. M.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2017 m. birželio 20 d. buvo laikomas Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis. Jo gyvenamoji patalpa buvo perpildyta, trūko laisvo ploto. Karantino patalpose nebuvo jokios ventiliacijos, buvo drėgna, trūko gryno oro, buvo tarakonų. Būnant karantine į lauką jį išvesdavo 1 valandą per parą. Dušai buvo atviri, todėl nebuvo jokio privatumo, dėl to jis patyrė gėdą ir pažeminimą kitų suimtųjų akivaizdoje, nes kiti nuteistieji žiūrėjo į jį nuogą, kai jis maudėsi. Pataisos įstaigoje trūko sanitarinių mazgų. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 15 000 Eur suma.

10Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12Marijampolės PN prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo nurodytas netinkamas laikymo sąlygas pataisos įstaigoje vertinti nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. Pareiškėjas buvo laikomas 18 būryje, nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. (nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 7 d. pareiškėjas buvo išvykęs etapu) ir 22 būryje, nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. birželio 20 d. Marijampolės PN nurodė didžiausią ginčo laikotarpiu buvusį nuteistųjų skaičių gyvenamosiose patalpose, teigė, kad gyvenamosios patalpos atitinka visas higienines normas. Marijampolės PN yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“ dėl kenkėjų naikinimo. 18 ir 22 būryje yra pakankamas kiekis sanitarinių mazgų, jų kiekis atitinka laikomų nuteistųjų skaičių. Teisės aktai nereikalauja dušo patalpoje įrengti sieneles ar bet kokį kitą atskyrimą tarp įrenginių. Pataisos įstaiga veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, o pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

15Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės PN nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2017 m. birželio 20 d., o atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo byloje taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, t. y. pareiškėjo reikalavimą atlyginti žalą vertinti laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. (kreipimosi į teismą diena) iki 2017 m. balandžio 20 d.

19Teismas sprendė, kad pareiškėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl neturtinės žalos laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Byloje nėra pagrindo netaikyti ieškinio senaties ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą senaties terminą pareiškėjo reikalavimams atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį. Teismas Marijampolės PN prašymą taikyti ieškinio senatį tenkino ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalį priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. atmetė.

21Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teigė, jog jis buvo laikomas „karantine“ ir skundėsi dėl laikymo sąlygų „karantine“. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 18 ir 22 būryje, t. y. nenurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas karantine. Kadangi pareiškėjas skunde aiškiai įvardino, kad jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis bei neturtinę žalą patyrė visą skunde nurodytą laikotarpį, nors ir nurodė kitokį gyvenamosios patalpos pavadinimą nei atsakovo atstovas, teismas nagrinėjo pareiškėjo reikalavimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų visu ginčo laikotarpiu.

23Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų bendrabučio tipo patalpose plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

25Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. (nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 7 d. buvo išvykęs etapu) buvo laikomas 18 būryje, kuriame yra dvi gyvenamosios patalpos, kurios schemoje pažymėtos: Nr. (1-38) plotas 39,85 kv. m ir Nr. (1-39) plotas 39,45 kv. m. Nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas nepateikė duomenų kokioje konkrečioje gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas pareiškėjas. Pateiktais duomenimis 18 būryje 2016 m. II ketvirtį buvo laikomi 37 nuteistieji, 2016 m. III ketvirtį – 37 nuteistieji, 2016 m. IV ketvirtį – 33 nuteistieji. Teismas, nustatydamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, vertino duomenis apie bendrą 18 būrio gyvenamųjų patalpų plotą (79,30 kv. m) ir joje buvusį nuteistųjų skaičių (nuo 33 iki 37) ir padarė išvadą, kad pareiškėjas Marijampolės PN nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 7 d. kai buvo išvykęs etapu) buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktyje nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą bendrabučio tipo patalpoms, nes pareiškėjui teko nuo 2,14 kv. m iki 2,40 kv. m gyvenamojo ploto (trūko nuo 0,70 kv. m iki 0,96 kv. m ploto). Teismas sprendė, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

27Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. birželio 20 d. buvo laikomas 22 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas 144,92 kv. m, joje yra įrengtos 46 miegamosios vietos. Teismas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą apskaičiavo gyvenamosios patalpos plotą dalindamas iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius. Šiuo atveju vienam asmeniui teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto (144,92 / 46 = 3,15) ir Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktyje įtvirtinta minimalaus gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui nebuvo pažeista.

29Teismas aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nuostatas dėl reikalavimų pataisos įstaigų gyvenamosioms patalpoms. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas (toliau – ir NVSC) 2016 m. spalio 25 d. (ginčo laikotarpiu) patikrinęs Marijampolės PN, jokių HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų (taip pat ir dėl gyvenamųjų patalpų vėdinimo) nenustatė (2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu pataisos įstaigos administracija jam nesudarė sąlygų vėdinti gyvenamąsias patalpas. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti faktą, jog pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje nebuvo vėdinimo, buvo drėgna, nebuvo gryno oro.

31Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su teisės į pasivaikščiojimą įgyvendinimu, šių aplinkybių nedetalizavo. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų reiškęs skundus Marijampolės PN administracijai dėl netinkamai įgyvendintos teisės į pasivaikščiojimą, todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl nepakankamo laiko pasivaikščiojimui atmetė.

33Teismas iš byloje pateiktos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 27/10-157 (KN-P-2014/422), sudarytos 2014 m. gruodžio 20 d. tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfa“ ir 2016 m. sausio 14 d. sutarties Nr. KP-P-2014/422/27/10-157 priedo Nr. 01/16/27/10-2 nustatė, kad Marijampolės PN yra teikiamos kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugos. NVSC 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-432(23.22.4.14.4.12) duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas (UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės paslaugos) ir atitinka HN 134:2015 20 punktą). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus ir pareiškėjo argumentus dėl tarakonų buvimo atmetė.

35Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl atvirų dušų bei privatumo juose neužtikrinimo, pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojusiose Aprūpinimo normose nurodyti dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir kitas inventorius. Detalesnio dušo patalpos įrengimo minėtas teisės aktas nereglamentuoja ir nenustato, kad dušai turi būti atskirti pertvaromis ar užuolaidomis. HN 134:2015, ir kitos taisyklės taip pat nenustato tokių reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad teisės aktai nereikalauja dušo patalpoje įrengti sieneles ar bet kokį kitą atskyrimą tarp įrenginių. Tai, kad Marijampolės PN dušo patalpoje nėra įrengtos pertvaros tarp dušų patvirtina ir į bylą pateiktos dušo patalpos fotografijos. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidžiamas (žr., pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), darė išvadą, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiamas.

37Teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos 2004 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos) (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), numatė, jog 1 unitazas ar klozetas bei pisuaras skiriamas 12 nuteistųjų, 1 praustuvė skiriama 10 nuteistųjų.

39Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. (laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 7 d. buvo išvykęs etapu) buvo laikomas 18 būryje, kuriame skirtingu laikotarpiu buvo laikoma nuo 33 iki 37 nuteistųjų, o šiame būryje yra 2 pisuarai ir 3 tupimi tualetai, prausykloje – 4 vandens čiaupai. Todėl atsakovas nepažeidė Normų reikalavimų sanitarinį mazgą aprūpinti unitazu ar klozetu bei pisuaru (1 vnt. – 12 nuteistųjų), nes 37 asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudotis 3 klozetai ir 2 pisuarai, todėl 7 asmenims teko 1 klozetas arba pisuaras (37 / 5 = 7,4 ? 7). Atsakovo atstovas nepažeidė Normų reikalavimų sanitarinį mazgą aprūpinti praustuve (1 vnt. – 10 nuteistųjų), nes 37 asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudotis 4 praustuvės, todėl 9 asmenims teko 1 praustuvė (37 / 4 = 9,25 ? 9).

41Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. birželio 20 d. buvo laikomas 22 būryje, kuriame buvo 61–64 nuteistieji. Iš NVSC 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-331 (23.14.1.4.12) matyti, kad 22 būryje yra įrengtos 5 praustuvės, 3 unitazai, 2 pisuarai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius.

43Teismas pažymėjo, kad nors nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 8 d. Normos nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, tačiau 22 būryje esantis sanitarinių įrenginių skaičius (5 praustuvės, 3 unitazai, 2 pisuarai) yra pakankamas. Todėl nagrinėjamu atveju teigti, kad atsakovo atstovas neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1448-415/2018).

45Teismas nurodė, kad sanitarinių įrenginių skaičių nuo 2017 m. birželio 8 d. reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos), kurių 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), o 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

47Teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovas nepažeidė 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 papunkčio reikalavimų aprūpinti sanitarinį mazgą praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), kadangi nagrinėjamu atveju 64 asmenims (įskaitant pareiškėją) teko 5 praustuvės, tad 13 asmenų teko 1 praustuvė (64 / 5 = 12,8 ? 13). Todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus dėl to, kad nebuvo pakankamai praustuvių ir šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Taip pat atsakovo atstovas nepažeidė 2017 m. Aprūpinimo normų 7.6 papunkčio reikalavimų aprūpinti sanitarinį mazgą klozetu arba pisuaru (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), kadangi nagrinėjamu atveju 64 asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudotis 3 unitazai ir 2 pisuarai, todėl 13 asmenų teko 1 unitazas arba pisuaras (64 / 5 = 12,6 ? 13). Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės nepakankamai įrengiant unitazų ir pisuarų.

49Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, taip pat buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ir tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis). Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgė į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę. Pareiškėjui minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta 229 dienas, be to dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybę užsiimti leistina veikla. Taip pat nustatyta, kad visą ginčo laikotarpį (2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d.) pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudotis dušu, tačiau pareiškėjas dušu naudojosi 1 kartą per savaitę. Teismas nenustatė, kad Marijampolės PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į psichologus kreipęsis nebuvo. Teismas sprendė, jog 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

52Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir neturtinės žalos atlyginimo nepriteisti, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

54Atsakovo atstovas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atlikinėjo ne kamerų tipo patalpose, o pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis šiam kalinimo tipui Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika (žr., pvz., 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą) kadangi nuteistasis perpildytoje patalpoje privalėjo būti tik miego metu, to negalima pripažinti kankinančiomis, žeminančiomis ar kitokiomis žmogaus teises pažeidžiančiomis sąlygomis.

56Atsakovo įsitikinimu, neturtinė žala negali būti atlyginta vien už ploto trūkumo faktą. Tam, kad neturtinė žala būtų priteista pinigine išraiška būtina įrodyti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti patirti išgyvenimai. Nei vienos sąlygos, patvirtinančios patirtos neturtinės žalos dydį, pareiškėjas neįrodė. Pareiškėjas visiškai neįrodė patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma, (psichologo pažyma, Sveikatos priežiūros tarnybos išrašai, liudijantys apie puikią psichologinę bei fizinę pareiškėjo būklę) įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška. Neturtinės teisės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo.

58Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurios nenumato reikalavimų pataisos namų dušo patalpų įrengimui. 2017 m. Aprūpinimo normų 13 punktas numato, kas turi būti įrengta dušo patalpoje. Marijampolės PN tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidžia. Teisės aktai nenumato nei atskiros kabinos, nei sienelių tarp dušų, o dušų patalpos įrengtos tinkamai. Pareiškėjas dušu naudojosi tik kartą per savaitę, pagal dienotvarkėje nustatytą laiką ir tai negalėjo sukelti tokių išgyvenimų ar neigiamų psichologinių pasekmių, tariamo orumo žeminimo, kuris galėtų būti įvertintas neturtinės žalos priteisimu.

60Atsakovas teigia, kad pareiškėjas dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybą. Marijampolės PN nuomone, įstaiga veikė tinkamai, nepažeisdama jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

62Pareiškėjas D. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

66Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. M. kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Marijampolės PN nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2017 m. birželio 20 d.

68Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad 229 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas ir visą ginčo laikotarpį nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu.

70Apeliacinį skundą padavė atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, kuris nesutinka su nustatytais pažeidimais, teigia, kad nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos ir prašo nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo.

72Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

74Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

76Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

78Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. liepos 7 d. kai buvo išvykęs etapu) Marijampolės PN buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktyje nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą bendrabučio tipo patalpoms, nes pareiškėjui teko nuo 2,14 kv. m iki 2,40 kv. m gyvenamojo ploto (trūko nuo 0,70 kv. m iki 0,96 kv. m ploto), o gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

80Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai bei aplinkybę, kad aptartu laikotarpiu pareiškėjui teko mažiau, nei 3 kv. m bendrabučio gyvenamosios patalpos ploto, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

82Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįstai nustatyto privatumo naudojantis dušu pažeidimo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaros dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Marijampolės PN nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeidžiamas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

84Pasisakydama dėl teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai.

86Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

88Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

90Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu nesuteikimas, ploto pažeidimas), mastą ir trukmę (pareiškėjo privatumas naudojantis dušu pažeistas kartą per savaitę 15 min. viso ginčo laikotarpio metu, ploto pažeidimas truko 229 dienas), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pareiškėjui priteista 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga ir pakankama.

92Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

93Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

94Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

95Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

96Nutartis neskundžiama.