Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai N. K., jos atstovui advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskiui, atsakovei R. J., trečiajam asmeniui R. G., jų atstovei advokato padėjėjai S. Š.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) N. K. prašymo atsakovei R. J., trečiajam asmeniui R. G. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-149-1025/2021 dalyje dėl kompensacijos priteisimo, gydymo, laidojimo, kapavietės priežiūros išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjos (ieškovės) prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo pareiškėja prašo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-149-1025/2021 dalyje dėl kompensacijos priteisimo, gydymo, laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo; 2) atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-149-1025/2021 pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; 3) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir iš atsakovės R. J. priteisti: a) 4290,35 Eur remonto išlaidų; b) 1105,18 Eur laidojimo išlaidų; c) 136,43 Eur kapavietės priežiūros išlaidų; d) 817,71 Eur gydymo išlaidų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; 4) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir iš ieškovės N. K. priteisti trečiojo asmens R. G. naudai 36,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintai reikalavimų daliai; 5) grąžinti ieškovei iš valstybės 82,00 Eur žyminio mokesčio; 6) priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

P. J., mirusio 2019-12-04, palaidoto Veiviržėnų miestelio I kapinėse, kapo prižiūrėtoja yra R. G., o ji, kaip sugyventinė, buvote įrašyta per klaidą. Ši aplinkybė paaiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d., kai ieškovė gavo seniūnijos laišką. Atsiradus šiai naujai aplinkybei bei paaiškėjus, kad ieškovei nepriklausė patirti jokių su P. J. kapavietės priežiūra susijusių išlaidų, yra pagrindas atnaujinti procesą ir dalyje dėl kapavietės priežiūros išlaidų priteisimo bei priteisti iš atsakovės (įpėdinės) R. J. arba iš trečiojo asmens R. G. (kapo prižiūrėtojos) 136,43 Eur išlaidų ieškovės naudai.

Taip pat pareiškėja prašo atnaujinti praleistą prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą, kadangi 1) klaidos yra padarytos paties teismo; 2) apeliacinės instancijos teismas klaidų neištaisė (apeliacijos teisė dėl sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui iš ieškovės atimta); 3) ieškovei nesuteikta galimybė skųstis kasacine tvarka. Mano, kad ieškovė nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti kitu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), kuris skaičiuotinas nuo 2021-09-14.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Giedrius Vitkauskis papildomai nurodė, kad apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą trečiajam asmeniui sužinojo jau po pirmosios instancijos sprendimo, šią sprendimo dalį apeliaciniam teismui skundė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisakė šiuo klausimu, kasacinis teismas skundo nenagrinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.).

Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

Pareiškėja prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu bei to paties straipsnio 1 dalies 9 punktu – procesą prašo atnaujinti, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka

Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikia Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Veiviržėnų seniūnijos 2021 m. rugsėjo 14 d. pranešimą apie kapo priežiūros perrašymą, kuriame nurodyta, kad P. J. kapo prižiūrėtoja yra R. G., o pareiškėja kaip sugyventinė buvo įrašyta per klaidą. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendime konstatavo, kad seniūnijos išduoto leidimo tvarkyti P. J. kapą teisėtumas nėra šios bylos dalykas ir teismas leidimo teisėtumo nesprendė. Įvertinus pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje pateikti duomenys apie kapo priežiūros perrašymą neturi esminės reikšmės bylai, t. y. neturi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjui žinomos bylos nagrinėjimo metu. Konstatuotina, kad nepateikta jokių naujų įrodymų, galėjusių turėti įtakos priimant procesinį sprendimą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Pareiškėjos pateikti duomenys nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, neturi esminės reikšmės bylos baigčiai ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, pareiškėja neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu netenkintinas.

Pareiškėja nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – teismo sprendimu priteisė per didelį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiojo asmens naudai. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas (47 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo R. G. buvo įtraukiami į visą bylą, ne jos dalį. Nors tik dalis reikalavimų gali sukelti jai teisines pasekmes, ji privalėjo susipažinti su visa byla, dalyvauti visame bylos procese, įskaitant apeliacinį procesą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nurodytoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pareiškėja prašyme nenurodė aplinkybių, kad trečiojo asmens R. G. procesinis elgesys nebuvo tinkamas, kad ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nutarties 7.11 punkte nurodyta, kad ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas ne tik kad neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių – ieškovės ir trečiojo asmens R. G., bet apskritai trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidų priteisti neturėjo jokio pagrindo. Nutarties 41 punkte nurodyta, kad teisėjų kolegija į esminius klausimus atsakė, o dėl kitų argumentų plačiau nepasisakė, nes jie nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepagrindė proceso atnaujinimo pagrindo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu netenkintinas.

Pareiškėja taip pat kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų aritmetinių skaičiavimo klaidų, neišsiaiškintų aplinkybių dėl patirtų išlaidų gydymui. Teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti priežastis atnaujinti procesą, nes nepatenka į CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų sąrašą, kuris yra baigtinis.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, teismo procesą civilinėje byloje Nr. e2-149-1025/2021 dalyje dėl kompensacijos priteisimo, gydymo, laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo atsisakytina atnaujinti (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl termino pareikšti prašymą.

Pažymėtina, kad procesas negali būti atnaujinamas ir dėl praleisto termino pateikti tokį prašymą. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja nurodo, kad apie teisės taikymo klaidą ieškovė sužinojo susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl ko ir kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą. Šią aplinkybę, kad apie teisės taikymo klaidas sužinojo po pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėja. Net ir tuo atveju, jei pareiškėja apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. birželio 18 d. priėmus nutartį, teismui prašymas atnaujinti procesą pateiktas 2021 m. lapkričio 16, t. y. praleidus nustatytą 3 mėnesių terminą. Laikytina, kad pareiškėja praleido įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo be svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad termino pateikti prašymą skaičiavimui nuo sužinojimo apie kapavietės perrašymą 2021 m. rugsėjo 14 d., nėra pagrindo, nes, kaip nurodyta aukščiau, teismas nelaiko šių aplinkybių esminėmis, turinčiomis reikšmės bylos baigčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovė R. J. ir trečiasis asmuo R. G. už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius dokumentus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos N. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370, 290-292 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjos N. K. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-149-1025/2021 dalyje dėl kompensacijos priteisimo, gydymo, laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo.

Priteisti iš pareiškėjos N. K. 500,00 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. J. ir trečiajam asmeniui R. G., pervedant priteistą sumą atsakovei R. J. (mokėtojai).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.