Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei N. K., jos atstovams advokatui Vitalijui Katėnui, advokato padėjėjui Giedriui Vitkauskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. J. dėl bendrosios jungtinės veiklos pripažinimo sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo į mirusiojo turtą arba kompensacijos už atidalinamo turto dalį priteisimo, gydymo, laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. G., Klaipėdos rajono 3 -ojo notarų biuro notarė Loreta Mečienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pripažinti bendrąja daline ieškovės ir P. J., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), nuosavybe mirusiojo P. J. vardu registruotą turtą:

- žemės sklypą su statiniais (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2890,00 Eur; pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3480,00 Eur; pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 733,00 Eur; pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 379,00 Eur; pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 207,00 Eur; kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 242,00 Eur), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1730,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 100,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1110,00 Eur, esantį (duomenys neskelbtini);

- 47/282 žemės sklypą (paskirtis – miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 734,50 Eur (viso žemės sklypo vertė - 4407,00 Eur), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Atidalinti ieškovei priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei natūra:

- ½ dalį žemės sklypo su statiniais (½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1445,00 Eur; ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1740,00 Eur; ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 366,50 Eur; ½ dalį pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 189,50 Eur; ½ dalį pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 103,50 Eur; ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 121,00 Eur), registro Nr. (duomenys neskelbtini)egl, esančius (duomenys neskelbtini);

- ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 865,00 Eur, esančio (duomenys neskelbtini);

- ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 50,00 Eur, esančio (duomenys neskelbtini);

- ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 555,00 Eur, esančio (duomenys neskelbtini);

- 23/282 žemės sklypo (paskirtis – miškų ūkio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 359,44 Eur (viso žemės sklypo vertė - 4407,00 Eur), esančio (duomenys neskelbtini);

Sugyventiniui P. J. susirgus, visą ligos laiką visapusiškai juo rūpinosi, prižiūrėjo, asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie vaistų, medicinos pagalbos priemonių įsigijimo. Dėl atsakovės tėvo gydymo ir slaugymo patyrė išlaidų, kurias sumokėjo iš savo asmeninių bei skolintų lėšų. Geros valios žmonės P. J. gydymui suaukojo apie 5000,00 Eur, kurie buvo panaudoti maisto papildo „Fortūna“ (kaina 1 dėžutės - 680,00 Eur/nupirkta 9 vnt.), „NeoLife“ produktų įsigijimui. Už P. J. gydymą laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio iki jo mirties sumokėjo 1085,22 Eur ir šias išlaidas turi atlyginti atsakovė.

Atsakovė, būdama mirusiojo P. J. dukra bei pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, prie P. J. laidotuvių organizavimo ir kapavietės priežiūros išlaidų neprisidėjo, todėl P. J. laidotuves organizavo iš savo asmeninių lėšų. Laidotuvių išlaidų suma sudarė - 3270,26 Eur: šarvojimo, laidojimo paslaugos - 1051,05 Eur; Daukšaičių bendruomenės namų salės nuoma - 120,00 Eur; maistas užkandžių stalui - 112,03 Eur; laidotuvių giedoriai - 210,00 Eur; duobės kasimas - 200,00 Eur; gedulingi pietūs - 1000,00 Eur, auka bažnyčiai už laidotuves - 140,00 Eur; auka bažnyčiai už mirusiojo minėjimą devintą ir trisdešimtąją dieną po mirties - 40,00 Eur; maistas, užkandžiai paminėjimui devintą dieną po mirties - 42,42 Eur; maistas, užkandžiai paminėjimui trisdešimtąją dieną po mirties - 354,76 Eur. Kadangi P. J. santaupų neturėjo, todėl visas laidojimo išlaidas apmokėjo iš savo asmeninių lėšų. Kapavietės sutvarkymo išlaidas sudaro 272,86 Eur, t. y. paminklas – 200,00 Eur, t. y. raidžių graviravimas - 80,00 Eur, chromuotas kryželis - 80,00 Eur, montažas – 40,00 Eur); kapavietės tvarkymas - 43,56 Eur; transporto paslauga, plastikinis bortas - 20,80 Eur; vinis plastikinė - 8,50 Eur. Atsakovė, būdama vienintelė P. J. dukra, turėjo pareigą organizuoti tėvo laidotuves ir palaidoti tėvą, tačiau to nedarė, taip pat atsakovė nesutvarkė ir kapo, todėl turi pareigą atlyginti 1515,18 Eur patirtas išlaidas.

Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovės seneliai su ieškove būtų vykdę bendrą jungtinę veiklą, vedę bendrą ūkį. Nustačius rūpybą nebuvo siekta suteikti ieškovei kaip rūpintojai teisės į rūpintinio turtą ar jo tvarkymą ieškovės interesais, ar teisę paveldėti dalį to turto. P. J. tapęs ginčo turto savininku taip pat nesiėmė veiksmų bendrajai dalinei nuosavybei įregistruoti. Nuo 2013 m. ieškovė buvo bedarbė ir savo lėšomis negalėjo prisidėti prie ginčo turto pagerinimų. Namų valdos sklype atlikti pakeitimai yra susiję su panaudos santykiais ir ieškovė minėtus sodinukus sodino suvokdama, kad nebus galimybės jų atskirti nuo žemės sklypo. Tiek ieškovė, tiek P. J. iš sklypų dirvožemio gautą produkciją sunaudodavo patys. Dėl 36 922 Eur kompensacijos nurodo, kad ieškovė gyveno M. J. turte ir juo naudojosi neatlygintinai kaip rūpintoja, kadangi ieškovė nereikalavo iš M. J. atlygio už priežiūrą bei nereikalavo M. J. ar P. J. atlyginti išlaidas dėl turto pagerinimų. Atsakovė neprivalo atlyginti ieškovei už senelės ar jos turto priežiūrą, kadangi M. J. prievolė atlyginti ieškovei už teikiamas paslaugas baigėsi mirus M. J.. Atsakovė niekada nebuvo įgijusi pareigos teikti materialinį išlaikymą P. J. ar ieškovei. Asmeniškai dalyvavo tėvo laidotuvėse. P. J. buvo gavęs didelės vertės išeitinę išmoką ir jas ieškovė panaudoto laidotuvių išlaidų dengimui. Ieškovė nepagrįstai į laidojimo išlaidų dydį įtraukia laidojimo išlaidas, kurių dalį sumokėjo atsakovės motina. Ieškovės žinioje P. J. laidotuvėms turėjo būti 4350 Eur (3000 Eur ieškovė P. J. pageidavimu turėjo gauti iš draudimo kompanijos „Bonum Publicum“, 750 Eur ieškovė galėjo nusiimti per paskutines 2 savaites nuo jo banko sąskaitos, 600 Eur jai perdavė ieškovė grynaisiais) ir šios sumos visiškai pakako laidojimo išlaidoms padengti. Ieškovė neturėjo teisės tvarkyti J. šeimos kapavietės, todėl ieškovei turi atitekti visa su tuo susijusi rizika. Nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. ieškovė gavo 5100 Eur P. J. priklausančių lėšų ir 1755,08 Eur su laidojimu susijusių išmokų, 600 Eur laidotuvių metu suaukotų pinigų, viso 7455,08 Eur. Jų būtų pakakę sumokėti už P. J. pirktus maisto papildus 3610 Eur sumoje, visoms 3270,26 Eur laidojimo išlaidoms padengti ir dar ieškovei būtų likę apie 574,82 Eur. Gydymo išlaidos apmokėtos ne iš asmeninio ieškovės turto. Atsakovės tėvas 685,50 Eur reikalaujamų priteisti gydymo išlaidų dydį sumokėjo iš savo lėšų.

Kadangi sugyventiniai gyveno nenutrūkstamai, pragyveno 15 metų ir ginčo turtas buvo kuriamas ir gerinamas palaipsniui viso sugyventinių bendro gyvenimo metu (ir po M. J. mirties), reikalavimas taikyti senatį dėl to, kad ieškovė po M. J. mirties nepareiškė pretenzijų įpėdiniams (t.y. testamentiniam įpėdiniui P. J.) yra nepagrįstas. P. J. nuosavybės teise turtas priklausė nuo 2018-01-12, todėl reikalavimus įpėdinei - atsakovei pareikštas nepraleidus trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos, įpėdinei atsakovei kreditorė - ieškovė tapo žinoma dar prieš palikimo priėmimą, taip pat nėra praleistas ir CK 5.63 str. 4 d. nustatyto trejų metų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Laidotuves organizavo ir palaidojo sugyventinį iš savo asmeninių lėšų. Jokių 600 Eur suaukotų pinigų atsakovė neperdavė. Pinigai, kurie buvo pervesti į P. J. atsiskaitomąją sąskaitą (750 Eur) buvo naudojami maisto papildo "Fortūna” pirkimui, o ne laidotuvėms. Visi pinigai, kurie buvo pervesti į P. J. atsiskaitomąją sąskaitą, buvo panaudoti išimtinai P. J. gydymui, vaistams, maisto papildui, medicininėms priemonėms. Laidotuvių ir kapavietės sutvarkymo išlaidoms patyrė 3543,12 Eur (3270,26 Eur laidotuvių išlaidos, 272,86 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidos).

Ieškovė N. K. ir jos atstovai teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai. Ieškovė papildomai paaiškino, kad P. J. mama M. J., pasitarusi su vyriausiuoju sūnumi S. J., surašė testamentą, kuriuo turtą užrašė P. J. . P. J. teigė, kad turto dukrai R. nepaliks, nes atsakovė nesutiko su sąlyga leisti ieškovei gyventi name. Planavo susituokti, tuomet ginčo turtas būtų tapęs bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybė. Esant gyvam P. J., nesprendė turtinių klausimų, kadangi nemanė, kad taip greitai mirs. P. pervesdavo jai pinigus į jos asmeninę banko sąskaitą. P. mama paliko turtą jam, bet sakė, kad turėtų priklausyti ieškovei, nes ji ją prižiūri. Ginčo name tvarkė aplinką, augino grūdus, daržoves, gyvulius, paukščius, užauginta produkcija buvo naudojami savo reikmėms. M. J. buvo davusi 2 500 Lt, kai buvo pirmą kartą dedami langai. Namo ir pagalbinių pastatų remontai buvo atliekami 2016 m. Tvarte buvo pakeistos durys, sutvirtinti tvarto pamatai, padaryta tvarto stogo perdanga lentomis. Daržinėje pakeisti du atraminiai balkiai. Žemės sklype, kuriame stovi pastatai buvo tręšiama žemė, sodinamos gėlės, auginamos daržovės, medžiai, kiek konkrečiai vis tai kainavo, negali atsakyti. Miško ūkio žemės sklype buvo renkamos šakos, valoma nuo išgriuvusių medžių. 1085 Eur lėšų gydymui buvo panaudota iš bendrų su J. lėšų. Medicininės paslaugos buvo apmokamos iš jų bendrų lėšų. Naudojosi P. J. banko sąskaita, turėjo prisijungimus prie jo banko sąskaitos. Kai buvo išduotas įgaliojimas, išgrynintus pinigus panaudojo vaistų pirkimui. Po P. J. mirties iš sąskaitos išgrynino ir panaudojo laidotuvių išlaidoms. Žmonių suaukota iš viso buvo 3 735,54 Eur, visi pinigai buvo panaudoti P. J. gydymui, viena Fortūnos dėžutė kainavo 680 Eur, jų buvo nupirkto devynios, vienos dėžutės P. nesunaudojo, ieškovė ją paaukojo. P. gydymas buvo kompensuojamas, vaistai buvo perkami su kompensuojama nuolaida. Kol pradėjo žmonės aukoti, jis buvo sunaudojęs 3-4 pakuotes. Dvi pakuotes pirko iš bendrų lėšų, vieną pakuotę nupirko atsakovė. Vaistus pirko skolintais pinigais, taip pat aukojo geros valios žmonės, o ieškovė iš asmeninių lėšų yra išleidusi apie 2 000 Eur. Iš žmonių suaukotų pinigų buvo perkami papildai iš „Neo Life“ ir iš BIO centro perkama „Fortūna“. Atsakovė rinko laidojimo reikmenis, tačiau nepirko jų, ieškovė jai davė 500 Eur, kad nupirktų alkoholinių gėrimų, maistą. Mirus sugyventiniui, kreipėsi į savivaldybę dėl leidimo laidoti jį jo sūnaus kape ir nuo tada, ji tapo pusės kapo prižiūrėtoja. Kapą prižiūrėjo iš už draudimą gautų lėšų. Laidojimo išlaidas ieškovė padengė iš skolintų lėšų, pasiskolino 3 000 Eur. Iš suaukotų pinigų P. J. nelaidojo. Buvo du paminklai ant kapo, raidės buvo iškaltos už tokią kainą, kadangi reikėjo suderinti iškaltas raides su jau esamomis iškaltomis mirusiam K. J.. Iš suaukotų ir P. J. draudimo pinigų ieškovė padengė dalį išlaidų už Fortūną, kitą dalį už šiuos vaistus pavyko susitarti, kad mokėjimą (2019-06-16 ir 2020-01-29) atidėtų, todėl mirus P. J. , ieškovė nusprendė skirti 3 288 Eur laidotuvėms. Vėliau minėtas sąskaitas apmokėjo iš gautos draudimo išmokos.

Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad P. J. buvo jo žmonos dėdė. P. ir N. bendrą ūkį pradėjo nuo 2004 m., gyveno ir Klaipėdoje, ir ginčo name, gyveno, kaip sutuoktiniai. Ginčo name keitė langus, dėjo gipsą, virtuvėje sudėjo plyteles, kambariuose darė remontą, bet iš kieno pinigų buvo atlikti remontai, negali atsakyti. P. sėdavo grūdus, kuldavo, šienaudavo, pats dirbdavo žemės ūkio darbus. Žemę nuomojosi 2,5 ha, sodyba buvo prižiūrėta. Iki ieškovei pradedant gyventi su P., sodybą tvarkė P. tėvai, kol turėjo sveikatos. P. tėvai turėjo gyvulių, sėdavo bulves, grūdus savo naudojimui. Apsigyvenus ieškovei ar buvo atlikti kažkokie darbai papildomi, negali atsakyti. P. nelabai norėjo susituokti su ieškove.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jos mama. Mama su P. J. pradėjo gyventi kartu nuo 2004 m., žadėjo sudaryti santuoką. Motina prižiūrėjo P. abu tėvus. Ginčo name buvo atliktas ūkinio pastato remontas, pakeistos durys, langai, išlietos grindys, išbetonuotos ūkinio pastato grindys, padarytas sandėliukas. Darbus atliko meistrai, kuriuos samdė ieškovė ir P., remontas buvo apmokamas iš bendrų lėšų. Ginčo namo išorė perdažyta, pasikeitė aplinka, suskirstytos zonos, t. y. kiemas, laukai, susodinta daugiau nei 10 vaismedžių. Padaryti geodeziniai matavimai, prijungta dalis valstybinės žemės. Gydymo išlaidas ieškovė apmokėjo iš bendrų su P. lėšų, kadangi neužteko, prisidėjo ir kiti. P. laidotuvėmis rūpinosi ieškovė iš savo lėšų. Prie laidojimo namų ieškovė davė R. 500 Eur nupirkti užkandžiams, gėrimams. Kapą prižiūrėjo ieškovė, užpylė tokius pat akmenėlius ant kapo, kokie buvo prieš tai. P. dažnai kalbėjo, kad ieškovė turi gyventi ginčo name, dar prieš jam susergant. P. R. yra sakęs, kad jai viskas atiteks tik po N. mirties.

Liudytojas A. Š. nurodė, jog pažįsta ieškovę nuo 2004 m., nes ji gyvena kaimynystėje (duomenys neskelbtini). P. J. su N. nuo 2004 m. kartu, bet nebuvo susituokę. P. ir N. name buvo atliekami remonto darbai, buvo sutvarkyti kambariai ir virtuvė, išdėtos plytelės, laminatas, išdėtas gipsas, lubos sutvarkytos, ištapetuota, keistos durys. Lauke buvo išardytos senos tvoros, sutvarkyta aplinka. Sėjo bulve, grūdus, augino gyvulius. Iki 2004 m. buvo pievos, nebuvo atliekami žemės ūkio darbai.

Liudytoja S. R. nurodė, kad P. J. buvo jos vyro pusbrolis. Su ieškove pažįstama apie 15 metų, bendravo šeimomis. N. ir P. vedė bendrą ūkį, augino kiaules, vištas, daržoves, prižiūrėjo aplinką, darė namo remontus. Iki ateinant N. buvo laukai, daržai, atėjus N., atsirado gėlynai, veja. Remonto darbai buvo atlikti šie – klijavo plyteles virtuvėje, tiek sienas, tiek grindis, perstatė pečių, name keitė baldus, vidaus apdaila atlikta. Už kieno lėšas buvo namas tvarkomas, nežino. Ar buvo tvarkoma namo išorė, neatsimena.

Liudytojas V. R. nurodė, kad P. J. buvo jo artimiausias pusbrolis, dažnai vieni pas kitus atvažiuodavo į svečius. N. ir P. gyveno kaip šeima, bet nebuvo susituokę, tačiau kartu rūpinosi ūkiu, augino paukščius, gyvulius, daržoves. Name buvo tvarkinga, grindys buvo medinės, virtuvėje plytelės, ar buvo keista namo išorė, nežino. Aplinka aplink namą buvo tvarkinga, buvo gėlynai, nupjauta žolė, žemė buvo dirbama, augo javai, bulvės.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad gyvena tame pat kaime, kaip ir P. J. tėvai. Su ieškove pažįstamos nuo 2005 m.. 2005 m. sodyboje gyveno P. J. tėvai, P. J. ir ieškovė. Matydavo, kaip ieškovė dirbo lauke, ravėjo, laistė, žolę pjovė, daržus sodindavo. Po kelių metų nuvažiavus į svečius pamatė, jog padaryti remontai virtuvėje, kambariukuose, t. y. buvo gipsas sudėtas, sutvarkytos lubos, grindys sudėtos. Kiek žino, ir patys dirbo, ir kaimynas, o daugiau gal samdė darbuotojus. Nežino iš kokių lėšų buvo atlikti remontai.

Liudytoja R. Z. paaiškino, kad ieškovė yra jos vyro sesuo. P. J. pažinojo nuo 2004 m. P. J. ir ieškovė gyveno Klaipėdoje, vasara gyvendavo kaime sodyboje, augino vištas, kiaules, vyko remontai, dėtas gipsas, plytelės, užveisė sodą.

Liudytojas S. Z. paaiškino, kad ieškovė yra jo sesuo. P. J. ir ieškovė kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Ieškovė su P. J. supažindino 2004 m., jie žiemą gyvendavo mieste, o vasarą kaime. Po to pradėjo visada kaime gyventi. Sodyboje pradėjo daryti remontus, ir jis padėjo, statė tvartus, vištidę, vandenį pravedė. Virtuvėje tvarkė grindis, sutvarkė tris kambarius. Sudėti tvarto nauji pamatai, nes buvo apgriuvę, vasarinę tvarkė, storino duris, pasidarė bulvių saugyklą. Iš išorės namo nekeitė. Užsisodino naują sodą. Laikė vištas, sėdavo grūdus, aplink daug žemės, kurią dirbo. Remontus atliko, kiek žino iš bendrų lėšų.

Liudytoja D. P. paaiškino, kad R. J. yra jos brolio dukra. P. J. visada viešai deklaravo, kad žemė, miškas, namas, paliks jo dukrai R.. Ieškovė su P. J. bendrauti pradėjo prieš tėčio mirtį, tačiau kartu jie ten negyveno. Tėveliui mirus, mama viena bijojo būti, ir P. J. parėjo ten gyventi vienas, ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini). Žino, kad buvo atliekami remonto darbai, mama sakydavo, kad tai iš jos pinigų. Buvo suremontuotas mamos kambarys – sienos, grindys, lubos, virtuvė plytelėmis, šildymas tas pats paliktas, dar vienas kambarys suremontuotas. Vasarinėje buvo pašiltintos sienos, tvarto durys pakeistos. Aplinka buvo kokia ir buvo, pasodintos gal kelios obelys, slyvos. Tėvai turėjo karvę, vištas, ieškovei atsikrausčius irgi augino vištas. Tėvai pievas, laukus tvarkėsi. Ieškovei ten gyvenant, jie pjaudavo žolę ir pan., bet jie jau nesikišo, nes ten ieškovė su P. J. kartu gyveno.

Liudytojas S. J. paaiškino, kad atsakovė yra jo dukterėčia. P. J. savininku tapo pagal testamentą. P. J. neturėjo kur gyventi, tai gyveno pas mamą. P. J. sutiko prižiūrėti mamą, tačiau norėjo remontą darytis, ir norėjo kažkokių tai garantijų, dėl to mama ir surašė jam testamentą. P. J. jam sakė, kad piniginius reikalus palieka ieškovei, o nekilnojamąjį turtą palieka dukrai. Ieškove su P. J. pradėjo gyventi Klaipėdoje, dar tėvas gyvas buvo. P. J. vienas su mama gyvendavo. Vasarą gyvendavo kaime, o žiemą pasiimdavo mamą ir gyvendavo Klaipėdoje. Sodyboje pradėjo gyventi kai mama mirė. Žino, kad buvo atlikti kažkokie darbai, grindys (buvo medinės, ant jų uždėjo laminatą), lubos, sienos ištapetuotos, krosnį apklijavo plytelėmis, lauke nieko nedaryta, duris tvarkė, dalis langų pakeista, gal trys. Pagalbiniuose pastatuose nieko nedaryta, tvarto durys pakeistos. Dėl aplinkos paaiškino, kad medelių pasodinta, gal 20. Laukuose, pievose buvo sodinami rugiai, bulvės. Augino vištas, gal žąsis ar antis dėl savęs.

Liudytoja M. C. parodė, kad buvo P. J. sesuo. P. J. su ieškove susipažino prieš 15 metų, taip ir pradėjo gyventi. Pradžioje gyveno Klaipėdoje, mirus tėveliui, P. J. parėjo gyventi pas mamą, o ieškovė atvažiuodavo, po to parėjo irgi gyventi. Remonto darbai buvo atliekami iš mamos pensijos ir pašalpos, mama taip sakydavo, o ar P. J. su N. prisidėjo savo lėšomis, nežino. Buvo virtuvėje grindys plytelėmis išdėtos, ištapetuotas, dar vienas kambarys sutvarkytos – grindys, ištapetuota, durys pakeistos vidaus ir lauko, langai ne visi pakeisti. Išorė nebuvo tvarkyta. Prie tvarto vasarinė truputį patvarkyta, durys pakeistos. Laukus, pievas tėtis tvarkydavo, po to P., o vėliau išnuomojo jos žentui. Pasodinti keli vaiskrūmiai.

Liudytoja N. J. paaiškino, kad yra mirusiojo P. J. brolio K. J. žmona. Su ieškove pažįstama nuo tada, kai P. J. pradėjo su ieškove draugauti. Prieš pat mirtį P. J. buvo atvažiavęs ir sakė, kad gavo iš R. leidimą laidotis pas savo sūnų, o turtą paliks dukrai R.. Ieškovė ir P. J. gyveno (duomenys neskelbtini) iki P. mirties. Namo remonto darbai buvo padaryti, esant P. J. mamai gyvai. Remonto darbai buvo atliekami iš P. J. mamos pinigų. Kai mirė P. J. mama, namas nebuvo daugiau remontuojamas. P. J. laidotuvėmis rūpinosi R. J. ir ieškovė. P. J. gydymas vyko iš jo paties pinigų, nes pati ieškovė sakė, kad P. turi pinigų. Po P. J. mirties kapą tvarko dukra R..

Liudytojas K. J. paaiškino, kad R. J. yra jo dukterėčia, o P. J. buvo jo brolis. Ieškovę pažįsta nuo 2004 m., kai P. J. atsivežė ją į namus. Ieškovė su P. J. pradžioje gyveno Klaipėdoje. Namo virtuvėje buvo išdėtos grindys, kambariukas sutvarkytas, sudėti langai, namo išorė nėra remontuota, kanalizaciją, vandentiekį tvarkė kartu su P. J.. Daržinė nebuvo tvarkoma, tvarto durys buvo pakeistos, vasarnamis buvo perdarytas į sandėliuką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą. Nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) iki 2006 metų turto savininkas buvo S. J., nuo 2006 metų iki (duomenys neskelbtini) M. J., nuo (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausė P. J. pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Registrų centro išraše jokių kitų bendraturčių nenurodyta.

Ieškovė laikotarpiu nuo 2004 m. pradėjo gyventi su P. J. , pradžioje gyveno Klaipėdoje, ieškovei priklausančiame bute, o po to persikėlė gyventi į P. J. tėvų namus adresu (duomenys neskelbtini). P. J. tėvai buvo S. J., kuris mirė 2006 m. ir M. J., kuri mirė (duomenys neskelbtini), P. J. mirė (duomenys neskelbtini).

Po P. J. mirties ieškovė liko toliau gyventi P. J. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro pažyma dėl turto paveldėjimo patvirtina, jog po P. J. mirties 2019-12-12 dėl palikimo priėmimo kreipėsi įstatyminė įpėdinė atsakovė R. J., paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

(duomenys neskelbtini) mirus P. J., nutrūko ieškovės ir P. J. santykiai, kadangi P. J. testamento nebuvo palikęs, tai jo turtas pagal įstatymą atitenka jo dukrai atsakovei R. J., tačiau ieškovė teigia, jog ji su P. J. tėvais ir P. J. vykdė jungtinę veiklą ir sukūrė bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais (Gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, malkinė, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai) adresu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl prašo pripažinti jai nuosavybės teisę 1/2 dalį nekilnojamojo turto, registruoto P. J. vardu.

Atsakovė, P. J. įpėdinė pagal įstatymą, teigia, jog ginčo turtas yra P. J. asmeninė nuosavybė, jokio susitarimo tarp ieškovės ir mirusiojo P. J. bei jo tėvų S. J. bei M. J. dėl jungtinės veiklos sukuriant turtą nebuvo, jie niekada nesiekė turto įgyti bendrąja daline nuosavybe, o ieškovė tik galimai prisidėjo prie šio turto pagerinimo.

Dėl jungtinės veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo, kompensacijos priteisimo

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nesusituokusių asmenų bei kartu gyvenusių asmenų, jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu kartu gyvenant turto, kuris buvo pagerintas, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atidalinimo.

Ieškovė teigia, jog ji su P. J. ir jo tėvais buvo sudariusi žodinę jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią sutarė, jog ji su P. J. atliks remonto darbus P. J. tėvams priklausančiame gyvenamajame name bei jo priklausiniuose, taip pat sutvarkys bei prižiūrės žemės sklypus, sutvarkys aplinką aplink namą, visus darbus atliko kartu su P. J. iš jų bendrų lėšų bei paimtų kreditų, ir tokiu būdu sukūrė turtą, todėl prašo pripažinti jai nuosavybės teisę 1/2 dalį nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), registruoto P. J. vardu.

Atsakovė, P. J. dukra ir jo turto paveldėtoja pagal įstatymą, neigia apie tokio susitarimo buvimą, teigia, jog gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise priklausė jos seneliams, o po močiutės M. J. mirties atiteko asmeninės nuosavybės teise pagal testamentą jos tėvui P. J. ir jis buvo vienintelis teisėtas šio turto savininkas.

Sprendžiant kartu gyvenančių asmenų ginčą dėl turto, kuris buvo pagerintas bendro gyvenimo metu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas šių asmenų susitarimas įgyti, sukurti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Sugyventinių ir bendrai gyvenančių asmenų turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas, sukurtas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir P. J. gyveno kartu, kaip nesusituokę asmenys, taip pat kartu gyveno ir P. J. tėvai, tarp šalių rašytinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia, nebuvo sudarę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai savaime nedaro šios sutarties negaliojančios. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.).

Teismas nurodo, jog vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu. Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu, todėl byloje būtina nustatyti, kad šalys buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį ir kad dalyvavo sukuriant atskirus turtinius vienetus įnašais asmeniniais pinigais, pinigais iš turimo bendro ūkio pajamų, kitu asmeniniu turtu ar dalyvaujant sukūrimo procese darbu. Taigi šioje byloje svarbu nustatyti, ar buvo šalių susitarimas bendrosios dalinės nuosavybės teise sukurti ginčo nekilnojamąjį turtą, taip pat įrodytas atitinkamas indėlis į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą. Šias aplinkybes turi įrodyti ieškovė, kuri reikalauja tokio nuosavybės pripažinimo.

Byloje šalių teikti paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė ir P. J. gyveno kartu, kaip nesusituokę asmenys, laikotarpiu nuo 2004 metų iki P. J. mirties (duomenys neskelbtini), juos siejo artimi šeimyniniai santykiai, t. y. kartu gyveno ieškovei priklausančiame bute Klaipėdoje, kartu pakeitė gyvenamąją vietą ir pradėjo gyventi pas P. J. tėvus (duomenys neskelbtini), kartu rūpinosi bendra buitimi, kartu atliko remonto darbus ginčo name bei priklausiniuose, tvarkė namų aplinką bei dirbo žemę.

Ieškovės teikti paaiškinimai dėl ginčo turto, jos atlikti veiksmai ginčo turte, liudytojų teikti parodymai, patvirtina, jog ieškovė ir P. J. sutarė gerinti P. J. tėvams priklausantį nekilnojamąjį turtą, tokiems jų veiksmas neprieštaravo šio turto savininkai. Dėl ieškovės argumento, kad jungtinė veikla buvo vykdoma ir su P. J. tėvais – S. J. ir M. J., teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra ne tik rašytinio šalių susitarimo tokią veiklą vykdyti, taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2016 m., kai ginčo turtas buvo remontuojamas, apie ieškovės, M. J., S. J., P. J. valią sukurti bendrą turtą bei atskiras jų investicijas į namo gerbūvio kūrimą. Nors ieškovė nurodo, kad ginčo name pradėjo gyventi 2004 m., tačiau iš jos į bylą pateiktos išlaidų detalizacijos su gyvenamojo namo ir ūkinio pastato remonto išlaidomis, matyti, kad remonto darbai buvo atlikti 2007-2019 metų laikotarpiu, tačiau vėliau, teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, kad remonto darbai buvo atlikti iki 2016 m., o 2019 m. atlikti tik vamzdyno keitimo darbai. Taigi nuo 2004 m. iki 2006 m., kai mirė S. J., esminių namo renovacijos ir remonto darbų nebuvo atliekama, todėl ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės nepatvirtina jos teiginio, kad ji su S. J. galėjo vykdyti jungtinę veiklą ir sukurti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to kol nebuvo paskirta rūpintoja 2013-07-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi, ieškovė ginčo name nuolatos negyveno, nes kartu su P. J. gyvendavo ir jos bute Klaipėdoje, kadangi P. J. buvo taip patogiau dėl darbo, o į ginčo namą persikėlė nuolat gyventi tik ją paskyrus M. J. rūpintoja. Tai patvirtina į bylą pateikti Sodros duomenys, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2013-05-14 nuolat dirbo ir iš darbo išėjo tik ją paskyrus M. J. rūpintoja, o iš P. J. banko sąskaitos išrašo matyti, kad P. J. 2012-2013 metais kelis kartus apmokėjo savo tėvų S. J. ir M. J. gyvenamojo namo komunalines paslaugas – už komunalinių atliekų tvarkymą ir elektrą, o nuo 2014 metų tai pradėjo atlikti periodiškai kiekvieną mėnesį. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė vykdė jungtinę veiklą kartu su M. J., kadangi ieškovė 2013-07-03 – 2016-10-31 laikotarpiu buvo paskirta M. J. rūpintoja, todėl ir ja, ir jos turtu turėjo rūpintis pagal įstatymą. Taip pat svarbu pažymėti, jog mirus S. J. ginčo turtas pagal įstatymą perėjo jo sutuoktinei M. J., o M. J. 2008-06-16 sudarė testamentą ir šį turtą po savo mirties (duomenys neskelbtini) paliko tik savo sūnui P. J., o ne ieškovei ir jos sugyventiniui P. J. bendrai, todėl daryti išvadą, kad ieškovė vykdė kartu su M. J. ar S. J. jungtinę veiklą nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

Po P. J. motinos M. J. mirties ginčo turto savininku tapo P. J.. Ieškovė neginčijo testamento, nereiškė jokių pretenzijų P. J. kaip paveldėtojui, o tai rodo, jog ieškovė suprato, jog vienintelis šio turto savininkas yra P. J.. Ieškovei, žinant, jog turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso P. J., ieškovė jokių reikalavimų jam dėl dalies turto perleidimo jai, taip pat nereiškė. Ieškovė toliau gyveno su P. J. kaip sugyventiniai, tačiau tai, jog jie būtų sudarę jungtinės veiklos sutartį ir sukūrę bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą duomenų taip pat nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrą veiklą paneigia ir tai, kad P. J. net trejus metus buvo ginčo turto savininkas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų bendrajai dalinei nuosavybei įregistruoti, o tai vėlgi rodo, jog jis laikė, jog turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Dėl jungtinės veiklos egzistavimo kelia abejonių ir tai, kad P. J. suteikė įgaliojimą, patvirtintą notarine tvarka, valdyti jo pinigines lėšas, tačiau įvertinus, jog P. J. žinojo apie savo sunkią sveikatos būklę, nesiėmė veiksmų pasirūpinti jam priklausančio nekilnojamojo turto padalinimu ar testamento surašymu nors tokią galimybę turėjo. Šiame kontekste pabrėžtina tai, jog bendras gyvenimas kartu kaip šeima savaime nereiškia bendros jungtinės veiklos vykdymo. Ieškovė ir P. J., gyvendami kartu nesudarę santuokos, visą turtą įgyja asmeninės nuosavybės teise, nebent būtų susitarimai dėl kiekvieno konkretaus turto ar jo dalies įgijimo bendrąja daline nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nei bylos medžiaga, nei liudytojų parodymai nepatvirtino esą ieškovė ir P. J. būtų sutarę kokį nors turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise ar vykdant bendrą jungtinę veiklą bei bendro gyvenimo metu būtų įgiję ar sukūrę ginčo turtą.

Taigi įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų santykius kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos ir iš byloje esančios bylos medžiagos nėra pagrindo nustatyti, jog šalys būtų įgijusios ar sukūrusios ginčo turtą.

Kita vertus byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo turtas buvo pagerintas - atlikti namo bei pagalbinių pastatų remonto darbai. Iš prie ieškinio pateiktų foto nuotraukų matyti ginčo gyvenamojo namo vidinės patalpos prieš remontą, atliekami remonto darbai, bei vaizdas po namo remonto darbų, ieškovė nepateikė nuotraukų apie negyvenamose patalpose atliktus remonto darbus. Teismo vertinimu tiek ieškovė, tiek P. J. panaudojo savo įgūdžius ir pinigines lėšas ginčo turto įrengimui bei jo tinkamam pritaikymui gyventi. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo turtas buvo gerinamas iš P. J., ieškovės lėšų, taip pat prie turto pagerinimo prisidėjo ir P. J. motina M. J.. Tačiau teismas pažymi, jog didžioji dalis ieškovės pateiktų įrodymų apie jos ir sugyventinio patirtas išlaidas nėra susijusios su ginčo turto pagerinimu.

Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-486/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir P. J. nemokėjo M. J. nuomos mokesčio kaip atlygį už jos turto (ginčo turto) naudojimąsi, todėl labiau tikėtina, jog M. J. leido jiems gyventi ginčo turte dėl poreikio gauti rūpybą, kadangi 2006 m. mirus M J. vyrui, jai pasidarė sunku vienai gyventi name, todėl tarp M. J. ir ieškovės, P. J. buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai, t.y. jų metu M. J. perdavė kitai sutarties šaliai (ieškovei ir P. J.) nesunaudojamą daiktą (gyvenamo namo dalį, ūkinius pastatus, žemės sklypus) laikinai ir neatlygintinai valdyti ir jais naudotis, todėl yra pagrindas pripažinti susiklosčius panaudos teisinius santykius. Taigi ieškovė tiek iš dalies savo lėšomis, tiek ir darbu, ką patvirtina šalių pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų žodiniai parodymai teismo posėdžio metu, pagerino šiuo metu P. J. vardu registruotą turtą, kurį atsakovė siekia paveldėti, tačiau investicijos į ginčo turtą buvo darytos ne tikslu įgyti jį bendrąja daline nuosavybe, o dėl pareigos panaudos gavėjai M. J. atlikti einamąjį ir kapitalinį turto remontą, taip pat pasigerinti savo gyvenimo bei buities sąlygas. Be to teismui byloje nustačius, kad S. J. mirė 2006 m., o namo remonto darbai pradėti 2007 m. ir baigti 2016 m., nėra pagrindo S. J. laikyti panaudos gavėju.

CK 6.629 straipsnio 2 dalis numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. Aiškindamas CK 6.629 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymų leidėjo pavartota sąvoka „atitinkamai“ (lot. mutatis mutandis – pakeitus tai, kas keistina) reiškia, kad teisės norma, reglamentuojanti tam tikrus santykius, taikoma ir kitiems panašiems santykiams, tačiau ne tiesmukai, o atsižvelgiant į tų santykių specifiką, t. y. tiek, kiek neprieštarauja tų santykių esmei. Išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, be kita ko, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; kt.). Teismas atkreipia dėmesį, kad panaudos atveju daiktą pagerinus, jį pagerinęs asmuo turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Taip pat panaudos santykius reglamentuojantys teisės aktai numato ir tam tikras teisines pasekmes (pareigas) panaudos gavėjams – ieškovei ir P. J.. Pagal CK 6.636 straipsnį jie privalo išlaikyti ir saugoti jiems perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Šioje byloje pateiktų įrodymų visuma, sudaro pagrindą išvadai, jog ginčo daiktai – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai buvo pagerinti, ieškovė ir P. J., kurie atliko pagrindinius remonto, pagerinimo darbus turėjo M. J. leidimą tą padaryti, taip pat ieškovė pateikė kai kurias remonto išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl laikytina, kad tarp M. J. ir ieškovės su P. J. neabejotinai buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Tačiau teismas taip pat konstatuoja, kad pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovė ir P. J., kaip panaudos gavėjai, o vėliau mirus M. J., panaudos gavėja tapus tik ieškovei, turėjo pareigą išlaikyti ir saugoti panaudos turtą, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti daikto išlaikymo išlaidas.

Byloje konstatavus, kad nėra pagrindo ieškovės ir jos sugyventinio P. J. santykių kvalifikuoti, kaip jungtinės veiklos, atmestinas ieškovės reikalavimas pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe ir ½ dalį pripažinti ieškovei. Dėl šios priežasties yra pagrindas spręsti dėl ieškovės investuotų pajamų ir darbo į ginčo turtą ir spręsti kompensacijos dydžio klausimą už atliktus pagerinimus ginčo turte. Ieškovė nurodo, kad 36 922 Eur kompensaciją sudaro: 1) gyvenamojo namo ir ūkinio pastato remonto išlaidos (2007-2019 m.) – 4 375,15 Eur (1 Lentelė); 2) ieškovės N. K. ir P. J. bendros išlaidos (2005/2019 m.) – 17 464,85 Eur (2 Lentelė); 3) investicija į sodo veisimą (vaiskrūmių, vaismedžių įsigijimas) – 250,00 Eur (3 Lentelė); 4) ieškovė prie bendro ūkio prisidėjo savo darbu atliekant remonto darbus, vykdant namų, ūkio priežiūrą, tvarkant aplinką, atliekant žemės ūkio darbus, t. y. 7 500,00 Eur (500,00 Eur/per metus; 500 Eur x 15 metų = 7 500,00 Eur) suma (3 Lentelė); 5) M. J. priežiūra nuo 2013 m. liepos mėn. iki (duomenys neskelbtini) ieškovė įvertina 7 332,00 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, jog tiek ieškovė, tiek P. J. savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ginčo turto pagerinimo, dalį išlaidų padengė ir M. J., bei jo pritaikymo tinkamam gyvenimui, tačiau ieškovė nepateikė kiek tiksliai ji savo asmeninių lėšų įdėjo į ginčo turto pagerinimą. Teismas, 2020-12-18 nutartimi atnaujinęs nagrinėjimą byloje, nurodė, kad ieškovė turėtų aiškiai paskaičiuoti, kiek ji savo asmeninių lėšų investavo į ginčo turto pagerinimą, taip pat įvertinti savo darbą, o ieškovei to atlikti negalint, siūlė kreiptis į ekspertus bei atlikti ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau ieškovė tokių duomenų teismui nepateikė, taip pat neteikė prašymo skirti ekspertizę. Taigi teismas, vertindamas ieškovės patirtas išlaidas dėl ginčo turto pagerinimo, vertina į bylą pateiktą bendrą patirtų išlaidų turto gerinimo darbams detalizaciją bei ieškovės pateiktus įrodymus.

Ieškovė į bylą pateikė išlaidų detalizaciją – lentelę Nr. 1 (pateiktą su 2021-01-14 rašytiniais paaiškinimais) gyvenamojo namo ir ūkinio pastato remonto išlaidos 2007-2019 m. Nors minėtos išlaidų detalizacijos laikotarpis nurodytas iki 2019 m., tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad remonto darbai vyko iki 2016 metų, o po 2016 m. buvo keistas tik vamzdynas. Minėtoje detalizacijoje nurodyta, kad iš viso ieškovė kartu su P. J. patyrė 8 750,31 Eur išlaidų, o jos ½ dalį sudaro 4 375,15 Eur, tačiau prieš šios sumos teismas laiko pagrįstu pridėti ir vandens tiekimo sistemos (131,61 Eur), vamzdynų keitimo (150,78 Eur), vamzdynų trasos kasimo (150 Eur), žemių lyginimo po vamzdynų tiesimo (100 Eur), tapetų (22,01 Eur) išlaidas, kurios pateiktos išlaidų detalizacijoje (lentelė Nr. 2). Taigi sugyventinių išlaidų bendra suma yra 9 304,71 Eur.

Pažymėtina, kad ieškovės, pareiškusios materialinį reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, pareiga yra įrodyti, kad ji vykusių namo remonto metu konkrečiomis sumomis prisidėjo prie konkrečių darbų, prekių, reikalingų statinio remontui, vidaus įrengimui, įsigijimo, o ne deklaratyviai teigti, kad sugyventinių pajamos, turėtos santaupos bei sukauptos asmeninės lėšos per 15 metų trukusį gyvenimą kartu leido dalinai prie turto pagerinimo prisidėti, dėl ko turėtų būti laikoma, jog ji ½ prisidėjo prie išlaidų su namo remontu (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė taip pat į bylą pateikė 2021-01-25 parengtą Lokalinę sąmatą, parengtą UAB „Glaistva“, kurioje apskaičiuotos išlaidos, susijusios su gyvenamojo namo ir ūkinio pastato remontu, matyti, kad gyvenamojo namo remontui, kurį sudarė vidaus sienų išardymas, senų medinių grindų dangos ardymas, šildymo krosnies ardymas ir įrengimas, lango bloko panaikinimas, vidaus sienų įrengimas, darbai susiję su grindų dangos įrengimu, sienų glaistymas, keraminių plytelių dangos klojimas, darbai, susiję su lubų įrengimu, durų įrengimas, montavimas, vidaus pertvarų montavimas, tapetavimas, elektros instaliacijos darbai, pamatų stiprinimas, lauko tualeto tvarkymo darbai, kaina be PVM 11 954,33 Eur. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ši Lokalinė sąmata vertintina kritiškai, kadangi ji parengta taikant vidutinę statistinę 2021-01-25 rinkos darbo ir medžiagų kainomis, tuo tarpu pagrindiniai remonto darbai buvo atlikti 2007 metais. Įvertinus tai, kad statybų rinkos kainos nuo 2007 iki 2021 metų ženkliai pakito, teismas negali vertinti šios Lokalinės sąmatos duomenų, kaip patikimų. Be to, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog už tokius darbus ji sumokėjo sąmatoje nurodytą sumą, kitas svarbu aspektas, jog remonto darbai buvo vykdomi ūkio būdu.

Nors ieškovė nepateikė kiek konkrečiai asmeninių lėšų panaudojo ginčo turto remontui, teismas, vertindamas šalių teiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, pripažįsta, kad ginčo turtas buvo pagerintas, jis buvo gerinamas ūkio būdu (statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius), ir ieškovė tam tikras išlaidas vis dėlto patyrė, todėl įvertinus atliktų darbų vertę ir ieškovės bei P. J. gautas pajamas vykusių remonto darbų atlikimo metu, galima nustatyti ieškovės patirtas išlaidas dėl daikto pagerinimo.

Byloje nustačius, kad turtas buvo pagerintas abiejų sugyventinių lėšomis ir siekiant nustatyti ieškovės lėšų dydį į ginčo turtą, nesant konkrečių rašytinių įrodymų apie jos asmeniškai panaudotas lėšas, svarbu įvertini realias sugyventinių finansines galimybes prisidėti prie ginčo turto atnaujinimo ir tokiu būdu nustatyti finansinį dalies dydį turte. Šiuo atveju remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktais duomenimis apie ieškovės draudžiamąsias pajamas matyti, kad ieškovės kasmetines pajamas apytikriai sudarė: 2004 m. – 1238,91 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 103,24 Eur), 2005 m. – 1809,31 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 150,78 Eur, 2006 m. – 1617,70 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 134,81 Eur), 2007 m. – 2664,74 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 222,06 Eur), 2008 m. – 3116,35 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 259,70 Eur), 2009 m. – 2839,27 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 236,61 Eur), 2010 m. – 2785,78 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 232,15 Eur), 2011 m. 2982,98 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 248,58 Eur), 2012 m. – 2553,71 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 212,81 Eur), 2013 m. 1630,03 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 135,84 Eur), 2014 m. – negavo jokių pajamų, 2015 m. – negavo jokių pajamų, 2016 m. 319,03 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 26,59 Eur). Teismas atkreipia dėmesį, kad tikrosios ieškovės pajamos yra mažesnės, kadangi nėra duomenų, kiek nuo draudžiamųjų pajamų buvo atskaityta gyventojų pajamų mokesčio. Byloje nėra pateikti detalūs P. J. finansiniai duomenys nuo 2004 m. (nei Sodros duomenų, nei banko sąskaitos išrašų), tačiau įvertinus į bylą pateiktus P. J. banko sąskaitos išrašuose esančius finansinius duomenis 2012-2019 m. laikotarpiu, matyti, kad jo pajamos buvo stabilios ir ženkliai didesnės nei ieškovės, t.y. jo atlyginimas 2012 m. buvo 4 762,38 Eur (16 443,54 Lt) (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 396,87 Eur); 2013 m. – 4 892,16 Eur (16 891,66 Lt) (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 407,68 Eur); 2014 m. – 4 976,43 Eur (17 182,62 Lt) (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 414,70 Eur); 2015 m. – 6 062,43 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 505,20 Eur); 2016 m. – 6 455,11 Eur (vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 537,93 Eur). 2012 metais P. J. buvo grąžinta 195 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 2013 m. – 661 Lt, 2014 m. – 837 Lt, 2015 m. – 47,79 Eur, 2016 m. 83 Eur. 2015-02-19 P. J. buvo išmokėta draudimo išmoka iš Bonum Publicum, kurios suma buvo 1 590,38 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie savo turėtas santaupas iki turto pagerinimo, todėl teismas gali objektyviai įvertinti tik tas pajamas, kurios yra pateiktos į bylą. Be to vertintina ir tai, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, todėl atsižvelgus į tai, kad ieškovė gavo minimalias pajamas, o 2014 m. ir 2015 m., 2016 m. negavo beveik jokių pajamų, tai jog iš tų gaunamų pajamų ji turėjo skirti lėšų būtinosioms išlaidoms savo poreikiams tenkinti, labiau tikėtina, kad tik pusę gautų pajamų galėjo būti skirta ginčo turto pagerinimui. Teismas nustatydamas panaudotų lėšų dalį, taip pat įvertina tai, jog M. J. taip pat prisidėjo prie langų keitimo (2 000 Lt (579,24 Eur)), ji gaudavo rūpintinės išmoką, liudytojai bei atsakovė nurodė, jog ji skyrė lėšų turto gerinimui, todėl įvertinus tai, labiau tikėtina, kad M. J. taip pat prisidėti prie namo remonto. Taigi įvertinus tai, kad P. J. dirbo autobuso vairuotoju toje pačioje įmonėje ir gavo pastovias pajamas ir ginčo pradžios laikotarpiu – 2004 m., darytina išvada, kad jo pajamos pradėjus gyventi kartu su ieškove buvo didesnės ir jis kartu su savo motina M. J., investavo 2/3 pajamų į jo tėvams priklausančio namo ir ūkinio pastato remontą, o ieškovė 1/3 pajamų.

Teismas, vertindamas ginčo turto vertę, ne kartą siūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus dėl turto vertės nustatymo, pavyzdžiui, turto vertinimo ekspertizę, tačiau ieškovė to nepadarė. Vietoje to, ieškovė teismui pateikė atsakymą iš turto vertintojų įmonės UAB „Verslavita“, kuriame nurodoma, kad turto vertintojai neturi galimybės įvertinti turto konkrečių būklės pagerinimų vertės ar vertės pokyčio dėl atliktų pagerinimo darbų, kadangi nėra tiksliai žinoma pradinė objektų būklė, datos ir kita informacija. Turto vertė kinta ne tik dėl būklės, bet ir ekonominių rinkos svyravimų ir kitų individualių savybių. Būklės gerinimo kaštus turėtų nustatyti statybų įmonės, kurios atlieka tokius darbus, sudaro darbų atlikimo sąmatas, darbų kainas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks turto vertintojų atsakymas nerodo atsisakymo atlikti turto vertinimą, o nurodo, kad įmonei trūksta duomenų tokį vertinimą atlikti, o šiuos duomenis turėtų pateikti ieškovė. Dėl šios priežasties teismas remiasi ieškovės pateikta Valstybės įmonės registrų centro paruošta pažyma Dėl nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, iš kurios matyti, kad 2005-01-01 ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 2 105 Eur , 2020-12-29 – 3 480 Eur; tvarto 2I1p – 1 070 Eur, 2020-12-29 – 733 Eur; daržinės 3I1ž – 190 Eur, 2020-12-29 – 379 Eur; malkinės – 4I1ž – 120 Eur, 2020-12-29 – 207 Eur; kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 120 Eur, 2020-12-29 – 242 Eur. 2005-04-29 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė buvo 1 130 Eur; žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nenustatyta, kadangi žemės sklypas įregistruotas 2018-05-21; 2005-05-25 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 530 Eur; žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 465 Eur. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus Nacionalinės žemės registro duomenimis, gali tik konstatuoti, kad gyvenamojo namo vertė, atliekant masinį vertinimą, 2005-01-01 ginčo gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė buvo 2 105 Eur, 2020-12-29 – 3 480 Eur. Šiame kontekste akcentuotina tai, jog nors gyvenamojo namo turto vertė nuo 2005 m. metų padidėjo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šis vertinimas atliktas masiškai, t. y. nebuvo įvertintos individualios turto savybės, atliktų remonto darbų įtaka turto vertės padidėjimui, o įvertintas tik bendras ekonominių rinkos svyravimų rezultatas, be to įvertintina ir aplinkybė, jog būsto kainos kyla dėl ekonominių rinkos pokyčių ir tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios įrodinėti nereikia, laikytina, kad turto vertės pokytis nuo 2005 m. iki 2021 m. buvo iš esmės lemtas būtent šių faktorių.

Teismas papildomai nurodo, jog civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymai – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, arba kad jų nėra. Juos pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas savo iniciatyva įrodymus renka tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014). Šaliai nepateikus įrodymų gali būti pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Šioje byloje teismas ne kartą siūlė ieškovei pateikti įrodymus, susijusius su jos gautomis pajamomis, santaupomis, pateikti turto vertinimo ekspertizės duomenis, kuriais vadovaudamasis, teismas galėtų objektyviai įvertinti tikrąją namo pagerinimo dydį ir taip objektyviai, vertindamas visų įrodymų visumą, apskaičiuoti, kiek lėšų galėjo panaudoti ieškovė kartu su P. J. į ginčo turto pagerinimą. Teismas siūlė ieškovei detalizuoti konkrečiai ieškovės panaudotų piniginių lėšų dydį į turto pagerinimą, asmeniškai ieškovės atliktus remonto darbus, tačiau tai atlikta nebuvo. Ieškovė teisminio proceso metu dėjo pastangas teismui pateikti P. J. banko sąskaitų išrašus nuo 2012 m. su siekiu įrodyti, jog P. J. apmokėjo atsakovės mokesčius už mokslą, tačiau ieškovė negalėjo pateikti savo banko sąskaitos išrašų teismui tam, kad būtų objektyviai įvertintos ieškovės gaunamos pajamos ir santaupos, taip pat kiti atlikti jos mokėjimai bankiniais pavedimais, galėję turėti reikšmės konkrečiai apskaičiuoti ieškovės patirtas išlaidas.

Taigi iš į bylą pateiktų įrodymų nustačius ieškovės ir P. J. lėšų dalis, svarbu įvertinti atliktų remonto darbų vertę. Į bylą pateikta išlaidų detalizacija 2007-2016 m. atliktų remonto darbų, iš kurios matyti, kad ieškovė apskaičiavo, kad iš viso kartu su P. J. patyrė 9 304,71 Eur remonto išlaidų, kurias sudaro langai, virtuvės kriauklės įranga, įvairios statybinės prekės, atlyginimas meistrams, ardymo darbai, kiti remonto darbai, pridedamos išlaidos, susijusios su vamzdynų keitimu 131,61 Eur + 150,78 Eur + 150 Eur + 100 Eur ir išlaidos tapetams - 22,01 Eur (iš 2 lentelės). Nors nepateikti visi mokėjimų kvitai, tačiau šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, jog darbai buvo atlikti ir turtas buvo pagerintas, atsakovė nepateikė įrodymų, jog šiuos darbus buvo galima atlikti pigiau, todėl teismas remiasi ieškovės pateiktais skaičiavimais. Vertindamas ieškovės pateiktą remonto išlaidų detalizaciją, kurioje pateiktos tiek atliktų remonto darbų kainos, tiek medžiagų kainos, remdamasis ieškovės rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, liudytojų parodymais, kad remonto darbai buvo atlikti ūkio būdu, nesudarant jokių rangos sutarčių, taip pat padedant giminėms, pažįstamiems, atsakovė nepateikė duomenų, jog už ieškovės nurodomus darbus bei medžiagas nebuvo apmokėta, byloje konstatuoja, jog darbai buvo atlikti, todėl teismas laiko, jog nurodytos išlaidos, susijusios su remonto darbais turi būti atlyginamos, t. y. apmokėjimai meistrams (52,13 Eur+20,27 Eur+30 Eur+1 500 Eur+250 Eur+300 Eur, viso: 2 152,40 Eur). Taip pat atlygintinos išlaidos patirtos už kitus darbus, t. y. pečiaus sumažinimas, perdarymas virtuvėje (43,44 Eur), senų grindų ardymas (66,61 Eur), krosnies ardymas (34,75 Eur), koridoriaus sienų tinkavimas dekoratyviu tinku (72,41 Eur), lauko durų keitimas (28,96 Eur), virtuvės sienų aptaisymas plytelėmis 14 m² (105,42 Eur), skardinimo darbai apink langus 43,44 Eur), tvarto pamatų sutvirtinimas (380 Eur), perdangos balkių keitimas naujais (560 Eur), tvarto durų montavimas (50 Eur), šuns voljero įrengimas (250 Eur), elektros laidų keitimas, automato pastatymas (144,81 Eur), virtuvės sienų lyginimas OSB plokšte 16 m² x 9Lt (41,71 Eur), lauko tualeto lauke mūrijimas, įrengimas (72,40 Eur), iš viso: 1 893,95 Eur. Papildomai prie remonto išlaidų yra priskaičiuotinos darbo priemonės – įrankiai: poveržlės (2,85Eur), dėžutė (0,52 Eur), diskeliai (0,92 Eur), kotai (5,60 Eur), teptukas (1,05 Eur), kauptukas (3,60 Eur), kotas (1,50 Eur), teptukas (1,10 Eur), kempinėlės (1,04 Eur), volelis (0,38 Eur), kryželiai (0,32 Eur), peiliukas (1,16 Eur), šveitimo kempinėlės (1,04 Eur), respiratoriai (1,28 Eur), volelis (1,51 Eur), peiliukas (1,01 Eur), teptukas (1,10 Eur), kempinėlės (1,04 Eur), peiliukai (2,02 Eur), geležtės (0,73 Eur), dėžutė (0,38 Eur), viso: 30,15 Eur. Šios priemonės buvo būtinos statybos darbams atlikti, šių įrankių neįsigijus ieškovė negalėjo atlikti ginčo turto pagerinimo ūkio būdu. Taigi bendrą sugyventinių remonto išlaidų sumą sudaro 9 304,71 Eur, o įvertinus gautų pajamų dydžius, laikytina, kad į turtą P. J. ir M. J. investavo 2/3, t. y. 6203,14 Eur, o ieškovė – 1/3, kurią sudaro 3101,57 Eur.

Ieškovė nurodo, kad per 15 bendro gyvenimo su P. J., jie patyrė 34 929,74 Eur bendrų (34 929,74 Eur-131,61 Eur - 150,78 Eur - 150 Eur - 100 Eur (išlaidos, susijusios su vamzdynų keitimu)-22,01 Eur (tapetai), šios išlaidos įskaičiuotos prie remonto išlaidų), todėl bendra suma laikytina – 34 375,34 Eur ir prašo jas kompensuoti. Nurodo, jog šių išlaidų pagrindu taip pat buvo pagerintas ginčo turtas – pirkti baldai, virtuvės įranga, televizoriai, vėjapjovė, buvo imti kreditai šiems daiktams įsigyti, dovanos atsakovei, prekės P. J. tėvų priežiūrai, laidotuvėms ir apeiginėms šventėms ir kt. Teismas, įvertinęs šių išlaidų detalizaciją, atkreipia dėmesį, kad tokios išlaidos kaip: motorinis pjūklas „Stihl 230“ (344,64 Eur), mikrobangų krosnelė (46,05 Eur), sofa „Beata ir pufas“ (251,97 Eur), vėjapjovė „MB 443“ (344,64 Eur), buitinės prekės (71,27 Eur), skalbimo mašina ir mikrobangų krosnelė (387,51 Eur), dujinė viryklė (289,33 Eur), žvyro pirkimas (be čekio 144,81 Eur+100Eur), televizorius „Samsung P810“ (159,85 Eur), televizorius (187,96 Eur), kompiuteris „Toshiba e660“ (494,88 Eur), televizoriaus priedėlis (28,96 Eur), mobilus modemas internetas (34,47 Eur), vėjapjovė „Viking“ (493,68 Eur), spinta ir komoda (358 Eur), mobilusis internetas (86,60 Eur), šaldymo dėžė (315 Eur), vandens šildytuvas „Delimano“ (44,91 Eur), UAB „Studio moderna“ prekės buičiai (49,86 Eur), už atsakovės mokslus 7182,58 Eur, paminklo tvarkymas (144,81 Eur), mobilusis telefonas Norkia e66 (557,92 Eur, pirktas atsakovei), kuro išlaidos 2012 m. (83,99 Eur), kompiuteris Samsung (492,06 Eur, pirktas atsakovei), akumuliatoriaus kroviklis (179,27 Eur), kuro išlaidos 2013 m. (234,52 Eur), funkcinė lova (82,25 Eur P. J. mamai), vaikštynė (9,27 Eur P. J. mamai), P. J. mamos pervežimas greitąja 2 kartus (34,26 Eur), hidroforas (161,99 Eur), mašinos remontas (61,59 Eur), S. J. 10 metų mirimo metinės (500 Eur), M. J. laidotuvės, religinės apeigos (2 079,57 Eur), šarvojimo salė, valymas (80 Eur), vėjapjovės taisymas (99,50 Eur), teismo išlaidos dėl palikimo (500 Eur), traktoriaus detalės (177,96 Eur), agrochemija, žemės, gėlės (174,84 Eur), malkų pirkimas 2018 m. (320 Eur), žemės sklypų įregistravimas (37,12 Eur), kadastriniai matavimai (400 Eur), žemės sklypo viršplotis (256 Eur), kadastro duomenų keitimas (13,63 Eur), kuro išlaidos žemės apdirbimui 2018 m. (91,73 Eur), malkų pirkimas 2019 m. (320 Eur), kuro išlaidos žemės apdirbimui 2019 m. (170,71 Eur), arimas, sėjimas, kultyvavimas, vagojimas, trąšos, kuras 2004-2019 m. (1500 Eur), trąšos rudenį ir pavasarį 2004-2019 m. (4320 Eur) negali būti įtrauktinos į atlygintinų išlaidų sumą, nes tai nesusiję su ginčo turto pagerinimu. Neatlygintinų išlaidų sumą sudaro 24 499,96 Eur.

Ieškovės nurodytos išlaidos motoriniam pjūklui „Stihl 230“ (344,64 Eur), mikrobangų krosnelei (46,05 Eur), sofa "Beata ir pufas“ (251,97 Eur), vėjapjovei MB 443 (344,64 Eur), skalbimo mašinai ir mikrobangų krosnelei (387,51 Eur), dujinei viryklei (289,33 Eur), televizorius „SamsungP810“ (159,85 Eur), televizorius (187,96 Eur), kompiuteris „Toshiba e660“ (494,88 Eur), televizoriaus priedėlis (28,96 Eur), mobilus modemas internetas (34,47 Eur), vėjapjovė „Viking“ (493,68 Eur), spinta-komoda (358 Eur), mobilusis internetas (86,60 Eur), šaldymo dėžė (315 Eur), vandens šildytuvas „Delimano“ (44,91 Eur), UAB „Studio moderna“ prekės buičiai (49,86 Eur) buitinės prekės (71,27 Eur) laikytinos asmeninio pobūdžio prekėmis, kurios nedaro įtakos būsto vertės pokyčiui, būsto pagerinimui, jos laikytinos kaip gerinančios gyvenimo kokybę, o ne keliančiomis būsto vertę. Be to P. J.;; 2014 m. įsigijo vejapjovę „Viking MB 253.0T“ lizingu per UAB „Ūkio bankas“ (Sutartis Nr. C408518858), kurios įmokas ir padengė iš savo asmeninės banko sąskaitos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiomis prekėmis sugyventiniai naudojosi daug metų, o įvertinus daiktų amortizaciją, ypač elektroninių įrenginių, šių prekių vertė yra itin sumažėjusi. Išlaidos, susijusios su žvyro pirkimu, nėra pagrįstos, kadangi nėra pridėti pirkimo kvitai, tačiau be kita ko, šios išlaidos patirtos 2007 m. ir 2015 m., abu sugyventiniai naudojosi žvyru žemei, todėl išlaidos laikytinos asmeninio pobūdžio. Išlaidos kurui nėra detalizuotos, todėl nėra galimybės spręsti, ar kuras buvo panaudotas namo remonto darbams, taip pat pažymėtina dėl kuro žemės ūkio darbams, tai kad žemės apdirbimas yra susijęs su buvusių sugyventinių gaunamais vaisiais – produkcija, iš žemės ūkio, kuri buvo sunaudojama jų asmeninių poreikių tenkinimui. Malkų įsigijimas yra skirtas būsto išlaikymui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad būtent sugyventiniai naudojosi iš malkų gaunama šiluma. Išlaidos, susijusios su P. J. tėvų priežiūra, laidojimu ir kitomis religinėmis apeigomis, negali būti reikalaujamos atlyginti iš atsakovės, kadangi tai buvo ieškovės, kaip M. J. rūpintojos, įstatyminė pareiga rūpintis M. J. bei P. J., kaip įpėdinio pareiga, iš paveldėto turto padengti palikėjo laidojimo ir kapo įrengimo išlaidas. Ieškovės prašomos priteisti teismo išlaidos, susijusios su palikimo priėmimu laikytinos išimtinai asmeninėmis išlaidomis. Taip pat nėra pagrindo reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas dėl atsakovei, kaip nepilnametei, pirktų daiktų, kadangi P. J., buvo atsakovės tėvas, todėl jis turėjo pareigą prisidėti prie dukters išlaikymo, o 2013 m. pirktas kompiuteris Samsung 300E5+PR, apmokėtas lizingu (Sutartis Nr. C301328814) įmonei UAB „Ūkio banko lizingas“ iš P. J. asmeninės banko sąskaitos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad P. J. nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio atsakovei periodiškai kiekvieną mėnesį pervesdavo pinigus už mokslą po 144,81 Eur (500 Lt), tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šios išlaidos visiškai nesusijusios su turto pagerinimu, o yra asmeninio pobūdžio, P. J., kaip tėvo, pagalba dukrai (atsakovei) padengti įgyjamo išsilavinimo išlaidoms. Vėjapjovės taisymas ir traktoriaus detalės, mašinos taisymas laikytinos amortizacinėmis naudojimosi daiktu išlaidomis, kurios nėra atlyginamos naudotojui. Dėl išlaidų, susijusių su hidroforo ir akumuliatoriaus įkroviklio įsigijimu, teismas atkreipia dėmesį, kad iš teismui pateiktų P. J. priklausiusios banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis 2014 m. įsigijo akumuliatorių „Krovik akum 353700/786 Class“ iš UAB „Mokilizngas“ (Sutartis Nr. LCJ40328MCPA), o 2015 m. įsigijo hidroforą lizingu iš UAB „SB lizingas“ (Sutartis Nr. C507646784), kurių mokėjimus ir padengė iš savo asmeninės sąskaitos, be kita ko, vertintina ir ta aplinkybė, kad šiais daiktais naudojosi abu sugyventiniai. Žemės sklypų įregistravimas (37,12 Eur), kadastriniai matavimai (400 Eur), žemės sklypo viršplotis (256 Eur), kadastro duomenų keitimas (13,63 Eur) – šios sugyventinių išlaidos laikytinos asmeninio pobūdžio, nedarančios įtakos ginčo turto vertės pagerinimui. Ieškovė išlaidų detalizacijoje nurodo, kad jos vardu paimti vartojimo kreditai: banko „Snoras“ paskola 289,662 Eur, vartojimo kreditas „Hansabankas“ (1 760,90 Eur), banko „Snoras“ paskola (482,80 Eur), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė netiksliai nurodo prašomas priteisti sumas, t.y. nurodo bendrą mokėtiną sumą, o ne gauto kredito sumą. Ieškovė, imdama vartojimo kreditus, pati priėmė sprendimą, kokiomis sąlygomis (palūkanų normomis) juos ima, todėl paskolos pabrangimas, t.y. skirtumas tarp bendros mokėtinos kredito sumos ir gauto kredito sumos lieka ieškovės atsakomybei jį padengti. Be kita ko, šie ieškovės vardu paimti kreditai, remiantis ieškovės rašytiniais duomenimis, buvo imti bendriems sugyventinių poreikiams tenkinti, bendram gerbūviui kurti, todėl laikytina, kad šie kreditai imti sugyventinių asmeniniams poreikiams tenkinti, jie patys naudojosi įsigytais daiktais, gerbūvio prekėmis, ypač atsižvelgus į tą aplinkybę, kad kreditai buvo imti 2005-2007 metų laikotarpiu. Dėl ieškovės vardu imtų vartojimo kreditų UAB „IPF Digital Lietuva“ (Credit 24), kurio suma (2 991,36 Eur), bei UAB „Nordecum“ (SMSpinigai.lt), kurio suma (4273,46 Eur), ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad šiuos kreditus ėmė su tikslu grąžinti likusias paskolos dalis, taigi laikytina, kad ir šie kreditai buvo skirti sugyventinių bendrosioms gyvenimo išlaidoms, kurios nebuvo skirtos namo remontui, tai patvirtina ir tai, kad minėti kreditai paimti 2018-12-12 ir 2018-12-22, t. y. jau po ginčo remonto darbų atlikimo. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė vėlgi nurodo ne gauto kredito sumą, o bendrą mokėtiną sumą, kaip konstatuota anksčiau, skirtumas tarp bendros mokėtinos kredito sumos ir gauto kredito sumos lieka ieškovės atsakomybei jį padengti. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės sugyventinių imtus kreditus bendram gerbūviui gerinti, nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo priteisti ieškovės patirtas išlaidas, kurias ji įvardina 2 lentelėje – bendros sugyventinių išlaidos, kadangi šios išlaidos susijusios su sugyventinių gerbūvio gerinimu, asmeninių poreikių tenkinimui, bendrosioms buities išlaidoms padengti, bendriems ūkio darbams atlikto gaunant iš to vaisius, kurias jie suvartojo, kitos išlaidos, susijusios su jų įsipareigojimais pagal įstatymą.

Ieškovė teigia, kad investavo 250 Eur į sodo kūrimą, įsigydama želdynus, gėlynus, uogienojus, apie 20 vaiskrūmių ir vaismedžių, palei kelią pasodinta eglių gyvatvorė. Teismas, vertindamas šias išlaidas, susijusias su želdynais ir gėlynais, atsižvelgia į tai, kad iš esmės tokių augalų sodinimas nedaro reikšmės nekilnojamojo turto vertei – jo iš esmės nepagerina. Be to atkreiptinas dėmesys, kad šie augalai buvo sodinti 2004-2007 m. ieškovės iniciatyva, suvokiant, kad nebus galimybės jų atskirti nuo žemės sklypo dėl jų prigimties, be to nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas. Taip pat ji šiuos augalus prižiūrėjo savo noru net 15-12 metų, skynė vaismedžių ir uogienojų vaisius, juos naudojo savo poreikiams. Pabrėžtina ir tai, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog dėl atliktų šių darbų žemės sklypų vertė padidėjo, todėl nėra pagrindo šių išlaidų priteisti iš atsakovės.

Ieškovė teigia, kad 7 500 Eur kompensacijos sudaro atlyginimas jai už darbą prisidedant prie bendro ūkio atliekant remonto darbus, vykdant namų, ūkio priežiūrą, tvarkant aplinką, atliekant žemės ūkio darbus, prižiūrint S. J. ir P. J.. Šį savo reikalavimą detalizuoja 3 lentelėje, tačiau vis dėlto ieškovė neišskiria, kokią dalį kompensacijos sudaro darbai namuose ir ūkyje, remonto darbai, o kokią dalį išlaidų sudaro S. J. ir P. J. priežiūra.

Pirmiausia teismas nurodo, jog ieškovei už atliktus namo bei ūkinių pastatų remonto darbus jau priteista suma. Dėl ieškovės atliktų darbų žemės ūkyje, atkreiptinas dėmesys, kad pakeitimai žemės sklypuose buvo daryti su tikslu gauti naudos – produkcijos, kurią sugyventiniai daugelį metų naudojo savo reikmėms, t.y. tenkino savo asmeninius poreikius, iš esmės žemės sklypų paskirtis nebuvo pakeista, žemė buvo tik suarta ir užsėta įvairiomis augalinėmis kultūromis ir naudojama savo poreikiams tenkinti. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu buvo pagerintas miško ūkio paskirties sklypas, o tai jog buvo atlikti miško pjovimo ir valymo darbai, rūpinimasis miško atsodinimu, liudija tik tai, jog miško vertė buvo palaikoma, iš ko gaunama ūkinė nauda, o ne daromi pagerinimai iš esmės. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė, kaip panaudos gavėja, iš esmės tik vykdė savo pareigą išlaikyti ir saugoti naudojamą turtą, šiuo atveju miškus ir žemės sklypus. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktas skaičiavimas (vienerių metų darbas vertas 500 Eur, bendra suma: 15 metų x 500 Eur = 7 500 Eur), atsižvelgus ir į tai, kad ieškovė pati gyveno ir naudojosi ginčo turtu, nemokėdama nuomos mokesčio, net 15 m., pati gerindama savo gyvenimo kokybę atliko žemės darbus, todėl nėra pagrindo papildomai priteisti išlaidas už jos atliktus žemės ūkio darbus. Atsižvelgtina ir į tai, kad visgi nėra pateikta ir pagrįstų įrodymų, leidžiančių teigti, kad ieškovės darbas vertas būtent 500 Eur per metus, šiuos skaičiavimus ieškovė atliko savo vidiniu vertinimu ir įsitikinimu. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovei yra atlyginta jos investuota pajamų dalis bei atlikti remonto darbai į namo bei ūkinių pastatų remontą.

Teismas neturi pagrindo vertinti ieškovės nurodomų patirtų išlaidų, susijusių su S. J. ir P. J. priežiūra, kadangi tai nesusiję su ginčo turto pagerinimu, todėl atsakovė neturi pagrindo jų atlyginti.

Ieškovė M. J. priežiūra nuo 2013 m. liepos mėn. iki (duomenys neskelbtini) ieškovė įvertina 7 332,00 Eur. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad Sodros duomenimis, nedarbo draudimo išmokos dydis 2013 m. buvo 650,00 Lt (188,00 Eur). Ieškovė už M. J. rūpybą išmokų iš valstybės negavo, tuo laikotarpiu (39 mėnesius) negalėjo dirbti ir gauti darbinių pajamų, todėl ieškovė teigia, jog ji prisidėjo prie bendro ūkio savo darbu (asmens priežiūra) šia suma.

CK 3.243 straipsnio 2 dalis numato, kad kai rūpintoju yra paskirtas ne tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, rūpintojas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su rūpintojo pareigomis, atlyginimą iš ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto. Šių išlaidų dydį ir jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal rūpintojo prašymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo teisę prašyti atlyginti jos patirtas būtinąsias išlaidas einant rūpintojos pareigas tik iš M. J., tačiau tokių reikalavimų jai nereiškė, o atsakovė neturi pareigos atlyginti galimai ieškovės nurodytų išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo 1/2 ginčo turto priteisti ieškovei, nustatant, kad tai buvo bendroji jos ir P. J. dalinė nuosavybė; ieškovės prašymas priteisti kompensaciją už pagerintą ginčo turtą tenkintinas iš dalies ir ieškovei priteisiant 3101,57 Eur jos patirtų ir būtinų išlaidų dėl ginčo namo ir kitų statinių remonto (CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.636 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl senaties

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos už investicijas į ginčo turtą priteisimo.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamu atveju, P. J. dukra – įpėdinė, pagal įstatymą pateikė notarui pareiškimą dėl turto paveldėjimo, jai dar nėra išduotas palikimo priėmimo notarinis patvirtinimas. Pažymėtina, jog CK 5.63 straipsnyje nėra numatyta, kokiu būdu ir forma turi būti pareikštas reikalavimas paveldėtojui, tačiau yra nustatytas trejų metų naikinamasis terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020).

Atsakovė teigia, kad iki 2006 metų investicijos buvo darytos į ginčo turtą, kuris tuo metu priklausė S. J., todėl siekiant gauti kompensaciją už šias investicijas ar siekiant įrodyti bendrosios jungtinės veiklos vykdymą su šiuo asmeniu, buvo būtina iki 2009 metų pareikšti pretenzijas turto įpėdiniui, t.y. M. J.. Teismas įvertinęs tai, jog S. J. mirė 2006 m. ir nustatęs, kad iki 2006 metų remonto darbai atlikti nebuvo, nėra pagrindo ir taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė nekelia reikalavimo atlyginti kompensaciją už 2004-2006 m. atliktus remonto darbus.

Taip pat atsakovė nurodo, kad nuo 2006 metų iki 2016 m. spalio 31 d. ginčo turtas priklausė atsakovės močiutei M. J., todėl šiuo laikotarpiu investicijos darytos į ginčo turtą, kuris priklausė šiam palikėjui. Siekiant gauti kompensaciją už šias investicijas ar siekiant įrodyti bendrosios jungtinės veiklos vykdymą su šiuo asmeniu, buvo būtina iki 2019 metų spalio 31 d. pareikšti pretenzijas turto įpėdiniui, t. y. P. J..

Teismas, įvertinęs ieškovės, atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, nustatė, jog visiems, įskaitant ir pačią M. J., buvo žinoma apie gyvenamajame name darytus remonto darbus. M. J. testamentu paliko visą turtą P. J., kuris didžiąja dalimi jau buvo pagerintas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė su P. J. gyveno kartu apie 15 metų, iki P. J. mirties. Ieškovė taip pat nurodė, jog tarp jų buvo kalba, jog turtas kurį paveldėjo P. J. iš savo motinos M. J. yra jų naudojamas ir gerinamas bendrai, todėl laikytina, kad P. J. žinojo apie ieškovės investuotą pajamų dalį į turto pagerinimą ir dėl to ieškovė tikėjosi gauti tam tikrą dalį ginčo turto. Teismas sprendžia, kad nors remiantis bylos duomenims, ieškovė ir P. J. gyveno kartu, rūpinosi M. J., vėliau P. J. paveldėtu turtu jį pagerindami, tačiau jų bendras gyvenimas nesudaro pagrindo išvadai, jog jie vykdė jungtinę veiklą, nes vis dėlto jokio turto nesukūrė, tačiau įvertinus P. J. ir ieškovės santykius bei tai, jog nėra nustatytos formos, kuria gali būti pareikštas reikalavimas paveldėtojui, šiuo atveju P. J., nėra pagrindo laikyti, jog P. J. nežinojo apie ieškovės reikalavimą dėl turto pagerinimo ir tai, jog jai turės būti atlyginta, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog buvo praleistas terminas pareikšti reikalavimą P. J., kaip M. J. paveldėtojui. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas dėl turto pagerinimo, kaip P. J. turto paveldėtojai, atsakovei, pateiktas laiku – nepraleidus trijų mėnesių termino ir atsakovei dar nepriėmus palikimo.

Dėl gydymo išlaidų

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 085,22 Eur P. J. gydymo išlaidų. Teigia, kad už P. J. gydymą (vaistus, paslaugas, medicinines priemones) laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėnesio iki jo mirties sumokėjo 1 085,22 Eur, kurias sudaro 817,71 Eur išlaidos vaistinėse ir gydymo įstaigose bei 570 Eur pasiskolintų lėšų minėtoms išlaidoms padengti.

Ieškovės pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad gydymo priemonėms, vaistams (servetėlėms, antelėms, švirkštams, pirštinėms, tepalams, papildams ir kt.), taip pat 2019-10-18 – 182 Eur už vienvietę palatą, 2019-10-11 – 38,99 Eur už P. J. pervežimą; 2019-10-16 – 72,60 Eur už reguliuojamą lovą, čiužinį – 159 Eur, 2019-07-05 – 197 Eur už intraveninį gydymą buvo patirtos išlaidos.

Ieškovė pateikė duomenis iš darbovietės, kad jos pajamas nuo 2019 m. liepos iki 2019 m. gruodžio mėn. sudarė 1 529,68 Eur (vidutinės mėnesio pajamos – 254,95 Eur). Taip pat pateikti jos asmeninės sąskaitos SEB banke išrašai, patvirtinantys, kad jai buvo paskolintos 570 Eur lėšos iš fizinių asmenų – R. G., R. S., V. Š. ir V. K.. Iš viso ieškovės pajamos šiuo laikotarpiu buvo 2 099,68 Eur. Iš ieškovės banko sąskaitos buvo išgryninti 1 400 Eur 2019-11-10 ir 2019-11-14.

Į bylą pateiktas 2019-11-21 notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas, kuriuo P. J. įgaliojo ieškovę gauti iš LR Pašto jam mokamą pensiją ir visus kitus dokumentus; valdyti, naudoti ir disponuoti visomis įgaliotojui priklausančiomis piniginėmis lėšomis; atstovauti jam draudimo bendrovėse ir kitose institucijose tvarkant finansinius ir mokestinius reikalus; atstovauti jį medicinos, sveikatos priežiūros, gydymo įstaigose.

Iš 2020-06-25 ieškovės pateiktų papildomų paaiškinimų teismui bei prie patikslinto ieškinio pateiktų dokumentų, nustatyta, kad P. J. gydymui nupirkta 9 vnt. „Fortūna“ (1 vnt. – 680 Eur), „Neolife“ papildai – 1 928,70 Eur, kiti vaistai ir medicininės priemonės - 111,35 Eur.

AB SEB banko P. J. sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019-11-04 iki 2019-11-23 P. J. gydymui buvo suaukota 3 735,54 Eur. Laikotarpiu 2018-04-01 (P. J. gydymo pradžia 2018-06-29) – (duomenys neskelbtini) (iki P. J. mirties) įplaukų į sąskaitą suma – 26 611,58 Eur, išlaidų – 27 493,02 Eur. Laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki P. J. mirties į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą pervesta 2 600 Eur, per bankomatą išgryninta 2 500 Eur suma; iki P. J. ieškovei išduoto įgaliojimo, tai yra iki 2019-11-21 P. J. ieškovei pervedė 1 800 Eur, o po įgaliojimo suteikimo iki P. J. mirties pervesta ieškovei ir išgryninta bankomate 2 800 Eur. Taigi iki P. J. mirties ieškovė nuėmė – 9 700,00 Eur, o po P. J. mirties, tai yra po (duomenys neskelbtini) išgryninta 500 Eur.

2018-09-26 P. J. buvo išmokėta 2 000 Eur draudimo išmoka iš gyvybės draudimo „Bonum publicum“, draudimo liudijimo Nr. UG0011334, po 2018 m. rugsėjį darytos operacijos. Nuo 2018-04-01 iki 2019-12-04 P. J. buvo išmokėtos išmokos už pasėlius 777,82 Eur bei žalinimo išmoka - 97,30 Eur iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie P. J. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-12-04 matyti, kad jis nuo 2018-04-01 iki 2019-10-25 dirbo UAB „Pajūrio autobusai“ įmonėje, buvo socialiai draustas. Šiuo laikotarpiu jam buvo išmokėta 5 997,16 Eur darbo užmokesčio, 2019-11-11 – 1 228,55 Eur išeitinė išmoka. Nuo 2018-07-16 iki 2019-09-18 jam buvo mokama ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie P. J. išmokėtas išmokas, matyti, kad nuo 2018-07-18 iki 2019-11-30 jam buvo mokamos ligos išmokos ir netekto darbingumo pensija. Ligos išmokos minėtu laikotarpiu sudarė 4 101,91 Eur, netekto darbingumo pensiją – 3 180,98 Eur. 2019-11-11 gauta vienkartinė pašalpa iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos – 244 Eur. 2019-04-19 išmokėta 264 Eur gyventojų pajamų mokesčio dalis.

Laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-12-04 iš P. J. banko sąskaitos SEB banke matyti, kad jis atliko mokėjimus kortele už išlaidas susijusias su gydymu - 855,01 Eur.

2018-04-01 – 2019-12-04 laikotarpiu iš P. J. sąskaitos į ieškovės banko sąskaitą buvo pervestos 5 170 Eur. 2019-11-10 buvo išgryninti 500 Eur, 2019-11-14 – 200 Eur, 2019-12-03 – 2000 Eur.

Iš P. J. SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad iš jo sąskaitos buvo atlikti pavedimai vaistų „Fortūna“ ir „Neolife“ prekyba užsiimančiai pardavėjai E. Ž., laikotarpiu nuo 2019-09-14 iki 2019-11-05 buvo pervesta 1 715 Eur. Pardavėja E. Ž., užsiimanti vaistų prekyba, 2019-11-17 išrašė sąskaitą – faktūrą Nr. F02 1 360 Eur sumai, kuri buvo apmokėta, tai patvirtina Pinigų priėmimo kvitas Nr. 02; 2019-12-03 sąskaitą – faktūrą Nr. F03 2 040 Eur sumai, apmokėta (Pinigų priėmimo kvitas Nr. 03); 2020-01-29 sąskaitą – faktūrą Nr. F04 1 360 Eur sumai, apmokėta (Pinigų priėmimo kvitas Nr. 04); 2019-06-16 sąskaitą – faktūrą 1 928,70 Eur sumai, apmokėta (Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1). Iš AB „SEB“ banko sąskaitos išrašo, matyti, kad vaistų „Fortūna“ pardavėjai E. Ž. ieškovė 2019-08-01, 2019-07-08 pervedė 235 Eur.

Atsakovė į bylą pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė P. J. pervedė 2018-03-15 657,30 Eur (600 GBP) padengti Fortūna papildams; atsakovė ieškovei pervedė 2019-07-22 – 200 Eur, 2019-07-24 – 100 Eur, 2019-10-18 – 300 Eur, 2019-07-05 – 2019-07-07 dienomis pervesta 90 Eur.

Šioje byloje svarbu nustatyti, laikotarpį, už kurį yra skaičiuojamos ieškovės prašomos priteisti išlaidos gydymui, kadangi P. J. ligos pradžia skaičiuotina nuo 2018 m. balandžio, o ieškovė prašo atlyginti išlaidas, susijusias su gydymu nuo 2019 m. birželio. Iš ieškovės ir atsakovės rašytinių ir žodinių paaiškinimų, nustatyta, kad nuo 2019 m. birželio P. J. prasidėjo chemoterapinis gydymas, nuo kurio P. J. sveikatos būklė pablogėjo ir jo gydymui buvo išleista daugiau pinigų. Dėl šios priežasties laikotarpis, nuo kurio yra apskaičiuojamos ieškovės patirtos gydymo išlaidos, skaičiuojamas nuo 2019 m. birželio mėn.

Byloje ginčo nėra, kad P. J. gydymui buvo nupirkti 9 vnt. „Fortūnos“ preparato, kurio 1 vnt. kaina 680 Eur, kurių bendra kaina – 6 120 Eur, bei buvo nupirkti „Neolife“ papildai, kurių kaina – 1 928,70 Eur. Taigi bendra šių vaistų kaina – 8 048,70 Eur. Ieškovė papildomai nurodo, kad iš savo asmeninių lėšų išleido 1 085,22 Eur, kuriuos turi atlyginti atsakovė.

Iš į bylą pateiktos medžiagos, matyti, kad P. J. gydymui buvo suaukota 3 735,54 Eur bei kitų fizinių asmenų aukos išmokėtos 2019-08-27 – 150 Eur dydžio (viso:3 885,54 Eur). Nors šio reikalavimo laikotarpiu nuo 2019 m. birželio iki 2019 m. gruodžio P. J. pajamos, susijusios su darbo santykiais sudarė 1 667,59 Eur (neįskaitant išeitinės išmokos 1 228,55 Eur), kurios galėjo būti naudojamos kasdieniams įprastiems poreikiams tenkinti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vis dėlto ligos laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio iki 2019 m. gruodžio P. J. turėjo savo asmeninių pajamų, laikytinomis santaupomis, neįskaitant pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu – 2 000 Eur draudimo išmoka, gautos išmokos už pasėlius 777,82 Eur, žalinimo išmoka 97,30 Eur, 1 228,55 Eur išeitinė išmoka iš darbo, ligos išmokos – 4 101,91 Eur, netekto darbingumo pensiją – 3 180,98 Eur, grąžinta gyventojų pajamų mokesčio dalis – 264 Eur, taip pat gautas pavedimas iš atsakovės – 657,30 Eur, iš viso: 12 307,86 Eur (neįskaitant suaukotų pinigų ir darbo užmokesčio). Visų P. J. pajamų suma 2019 m. birželio – 2019 m. gruodžio mėn. laikotarpiu – 16 193,40 Eur (suaukoti pinigai, santaupos; darbo užmokestis 1 667,59 neįskaičiuotinas). Įvertinus P. J. gautas pajamas, laikytina, kad jų turėjo pakakti padengti P. J. gydymą ‚Fortūnos“ preparatu ir „Neolife“ papildais ir nuo jo gautų asmeninių pajamų, dar galėjo likti iki 8 144,70 (16 193,40 – 8 048,70) Eur, kadangi laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-12-04 nebuvo atlikti jokie remonto darbai ar patirta kitų svarbių išlaidų. Teismas taip pat vertina, kad ligos išmokos ir netekto darbingumo pensija buvo skirta išimtinai gydymo išlaidoms padengti.

Iš į bylą pateiktų P. J. finansinių duomenų, matyti, kad ieškovei 2019-12-07 išgryninus 100 Eur, 2019-12-13 – 400 Eur (viso: 500 Eur), 2019-12-22 P. J. sąskaitos likutis tapo 0,00 Eur., taigi darytina išvada, kad P. J. gydymui buvo išleistos visos jo gautos pajamos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovei ginčo laikotarpiu iš P. J. sąskaitos 2019-06-07 buvo pervesta 100 Eur, 2019-06-21 - 600 Eur, 2019-07-05 – 100 Eur, 2019-08-23 – 100 Eur, 2019-08-30 – 100 Eur, 2019-10-27 – 100 Eur, 2019-11-08 – 800 Eur, 2019-11-11 – 1 000 Eur, 2019-12-02 – 800 Eur, o atsakovė 2019-07-22 pervedė ieškovei 200 Eur, 2019-07-24 – 100 Eur, 2019-10-18 – 300, 2019-07-05 – 2019-07-07 dienomis pervesta 90 Eur, taigi iš viso: 3 840 Eur. 2019-06-01 – 2019-12-03 iš P. J. sąskaitos išgryninta 4 400 Eur. Taip pat iš P. J. banko sąskaitos išrašo matyti, kad ginčo laikotarpiu – 2019-07-01 – 2019-12-04, P. J. išleido 685 Eur gydymo išlaidoms padengti, o iki pinigų aukojimo akcijos pradžios (2019-11-04) būtent iš asmeninės P. J. sąskaitos buvo apmokėtos išlaidos E. Ž. už jos tiekiamus preparatus „Fortūna“ ir „Neolife“. Už šiuos vaistus iš P. J. sąskaitos 2019-09-14 buvo sumokėta 680 Eur, 2019-10-22 – 30 Eur, 2019-10-29 – 115 Eur, viso: 825 Eur, nuo akcijos pradžios - 2019-11-04 – 90 Eur, 2019-11-05 – 800,10 Eur, viso: 890,10 Eur. Kitą dalį suaukotų pinigų 2 845,47 Eur, ieškovė taip pat teigia panaudojusi minėtų vaistų sąskaitų apmokėjimui, t. y. 2019-11-10 ir 2019-11-04 buvo nuimti grynieji pinigai – 700 Eur, o ieškovei 2019-11-21 suteikus notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą naudotis P. J. banko sąskaitoje esančiais pinigais, 2019-12-02 800 Eur pervesta į ieškovės banko sąskaitą, o 2019-12-03 išgryninti dar 2 000 Eur. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad P. J. į ieškovės sąskaitą pervesdavo pinigines sumas ir anksčiau – laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2019-06-07 ieškovei buvo pervesta dar 1 470 Eur. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog naudojosi P. J. sąskaita ir iki įgaliojimo išdavimo, turėjo prisijungimo duomenis prie banko sąskaitos, taigi laisva galėjo disponuoti P. J. pinigais ir juos naudoti jo poreikiams bei gydymo išlaidoms apmokėti.

Taigi nors ieškovė teigia patyrusi 1 085,22 Eur išlaidų, susijusių su gydymu 2019 m. birželio – gruodžio mėnesiais, kadangi jas apmokėjo iš savo asmeninių lėšų, prašė atidėti preparato „Fortūna“ apmokėjimus, tačiau iš į bylą pateiktų duomenų visuma patvirtina, kad pats P. J. turėjo pakankamai lėšų prisidėti prie savo gydymo, pervesdamas pinigus į ieškovės banko sąskaitą ginčo laikotarpiu, be to ieškovė pati naudojosi P. J. sąskaita ir joje esančiomis pajamomis, tiek visos ligos laikotarpiu, taip pat ir atsakovė asmeniškai ieškovei buvo pervedusi 600 Eur gydymo išlaidoms, tai patvirtina ir šalių elektroniniai susirašinėjimai „Messenger“ programėlėje, kuriuose matyti, jog šalys trumpai aptaria P. J. gydymo eigą, pinigų poreikį ir tai, jog atsakovė pervedinėjo sumas ieškovei. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad 1 085,22 Eur suma buvo apmokėta tiek P. J., tiek ir atsakovei pervedant įvairias pinigines sumas į ieškovės asmeninę banko sąskaitą visos ligos laikotarpiu iki P. J. mirties. Kritiškai vertintinos ir pačios ieškovės galimybės patirti tokias išlaidas, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad jos pačios vidutinės mėnesio pajamos buvo 254,95 Eur, kurių galėjo užtekti nebent pačios ieškovės būtiniausiems poreikiams tenkinti, o tai kad skolintos lėšos (570 Eur) buvo panaudotos P. J. gydymo išlaidoms padengti taip pat nėra pargrįstos jokiais įrodymais.

Teismas, įvertinęs visuotinai žinomą aplinkybę, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad sunkaus ligonio priežiūra reikalauja ir piniginių lėšų, ir priežiūros priemonių, tačiau atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju ieškovės reikalaujama priteisti suma iš atsakovės už P. J. gydymą nėra pagrindo, nes ieškovė neįrodė, jog iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už P. J. gydymą, o remiantis į bylą pateiktais įrodymais, nustatyta, kad gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš P. J. gautų pajamų, todėl ieškovės reikalavimas dėl gydymo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Dėl laidojimo ir kitų religinių apeigų bei kapo tvarkymo išlaidų atlyginimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1451,61 Eur laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų. Nurodo, jog atsakovė, būdama mirusiojo P. J. dukra bei pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, prie P. J. laidotuvių organizavimo bei išlaidų, taip pat kapo sutvarkymo neprisidėjo.

Ieškovė, remdamasi CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktu, reikalauja, jog atsakovė būdama vienintelė P. J. dukra, pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, iš paveldimo turto apmokėtų palikėjo P. J. laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

Pirmiausia teismas nurodo, jog ieškovė nėra įpėdinė pagal įstatymą, teismas laiko, jog ieškovė laikytina palikėjo P. J. kreditore, kuri reikalauja, kad jai būtų atlygintos jos patirtos išlaidos dėl palikėjo laidojimo bei kapo priežiūros.

Teismas nurodo, jog pareiga palaidoti mirusįjį tenka mirusiojo sutuoktiniui, vaikams, tėvams, o jeigu jų nėra - kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. (Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-11-555/2013). Mirusysis P. J. nagrinėjamu atveju sutuoktinės neturėjo, nes su ieškove nebuvo įregistravę santuokos, o su trečiuoju asmeniu R. G. santuoka buvo nutraukta, todėl pareiga jį palaidoti kilo jo vaikui, t. y. atsakovei.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė mirusio sugyventinio turto nepaveldėjo. Palikimą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis), išreiškė valią priimti mirusiojo dukra, atsakovė. Ieškovė P. J. palaidojo ir jo kapą sutvarkė savo lėšomis, atsakovė prie to neprisidėjo, todėl ieškovė byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės, jos patirtas laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju CK nėra normos, reglamentuojančios ginčo tarp šalių teisinį santykį – laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitų išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, t. y. egzistuoja teisės spraga. Todėl šiuo atveju ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, taikant teisės analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-11-555/2013). Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, į faktinius bylos duomenis bei nustatytas bylos aplinkybes, konstatuojama, jog tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, dėl ko atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis). Ieškovė mirusio sugyventinio P. J. laidojimui panaudojo savo asmenines lėšas ir jas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, ji turi teisę atgauti iš paveldėtojo (vadovaujantis aukščiau nurodyta teisės analogija), priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis).

Iš į bylą pateiktų P. J. finansinių duomenų, matyti, kad ieškovei 2019-12-07 išgryninus 100 Eur, 2019-12-13 – 400 Eur (viso: 500 Eur), 2019-12-22 P. J. sąskaitos likutis tapo 0,00 Eur, taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas ieškovė didžiąja dalimi padengė iš savo lėšų. 2019-12-04 ieškovei buvo sumokėta laidojimo pašalpa - 304,00 Eur, 2019-12-09 neįgalumo pašalpa - 858,28 Eur bei 2019-12-06 tikslinė kompensacija - 296,40 Eur, viso 1755,08 Eur.

Draudimo kompanijos UAB „Bonum publicum“ 2020-05-05 raštas dėl informacijos suteikimo patvirtinta, jog 2008-09-24 draudimo bendrovė su P. J. sudarė draudimo sutartį, kuri vadovaujantis P. J. 2015-02-03 ir 2015-02-26 prašymais buvo pakeista ir papildyta, naudos gavėjais, turinčiais teisę gauti draudimo išmokas draudimo sutartyje numatytais atvejais buvo paskirti P. J. ir N. K.. Po apdraustojo P. J. mirties, draudimo bendrovė 2019-12-20 ieškovei išmokėjo draudimo sutartyje nustatytą gyvybės draudimo sumą – 5 233,07 Eur. Tai patvirtina ir AB SEB banko ieškovės sąskaitos išrašas 2019-12-20 dienai.

Ieškovė teigia, jog P. J. laidotuves organizavo iš savo asmeninių lėšų. Laidotuvių išlaidų suma sudarė – 3 270,26 Eur: šarvojimo, laidojimo paslaugos – 1 051,05 Eur; Daukšaičių bendruomenės namų salės nuoma - 120,00 Eur; maistas užkandžių stalui - 112,03 Eur; laidotuvių giedoriai - 210,00 Eur; duobės kasimas - 200,00 Eur; gedulingi pietūs - 1000,00 Eur, auka bažnyčiai už laidotuves - 140,00 Eur; auka bažnyčiai už mirusiojo minėjimą devintą ir trisdešimtąją dieną po mirties - 40,00 Eur; maistas, užkandžiai paminėjimui devintą dieną po mirties - 42,42 Eur; maistas, užkandžiai paminėjimui trisdešimtąją dieną po mirties - 354,76 Eur.

Ieškovė pripažino, jog atsakovė jai perdavė 200,00 Eur laidojimo išlaidoms. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės motina R. G. užsakė ir sumokėjo giedoriams 200,00 Eur.

Ieškovė nurodo, kad mirus P. J., atsakovė nurodė, kad lėšų laidotuvėms neturi, todėl ieškovė apsiėmė tvarkyti P. J. laidotuvių reikalus. Atsakovė tai žinojo, tačiau pati prisidėjo 200 Eur suma, o trečiasis asmuo R. G., veikianti atsakovės naudai, taip pat sumokėjo 210 Eur už giedorius, taigi atsakovė konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą, kad tiek velionio šarvojimą, tiek laidotuves, surengtų ieškovė. Duomenų, jog atsakovė būtų daugiau prisidėjusi finansiškai prie ieškovės patirtų išlaidų, į bylą nepateikė, prieštaravimų dėl surengtų laidotuvių taip pat neturi, kita vertus atsakovė turėjo visas galimybes šiems ieškovės veiksmams nepritarti ir pareikšti, kad laidotuves pageidauja organizuoti pati. Taigi teismas, įvertinęs šias aplinkybes sprendžia, kad P. J. turtą paveldėjusi atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei būtinas ir įrodymais pagrįstas palikėjo laidojimo išlaidas. Šias išlaidas sudaro 605,18 Eur (3270,26 Eur - 200 Eur -210 Eur – 500,00 Eur -1755,08 Eur). Nors atsakovė teigia, kad laidotuvių metu buvo suaukoti 600 Eur, tačiau ieškovė teigia jokių pinigų negavusi, o atsakovė rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad tokios aukos buvo surinktos, todėl teismas neturi pagrindo mažinti ieškovės patirtas laidojimo išlaidas šio argumento pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės dalį, jos patirtų kapo sutvarkymo išlaidų, t. y. 136,43 Eur. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog kapavietės tvarkymas - paminklo sutvarkymas (vardo iškalimas) - 200,00 Eur, kapavietės sutvarkymas 43,56 Eur (šią sumą sudaro: agrotestilė – 3,35 Eur; akmenukai – 26,45 Eur; kapų žemė – 2,89 Eur; kompostinė žemė – 3,31 Eur), transporto paslaugos, plastikinis bortas 20,80 Eur, vinis - 8,50 Eur, viso 272,86 Eur. Ieškovė prašo atlyginti ½ dalį šių išlaidų, t.y. 136,43 Eur. Ieškovės pateiktas 2020-04-20 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitas Nr. 4258198, 2020-04-14 PVM sąskaita faktūra ŠL Nr. 1633, 2020-04-17 PVM sąskaitai faktūra Nr. DES4495, 2020-04-22 PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo kvitas patvirtinta, kad P. J. kapavietės sutvarkymui išleista 272,86 Eur suma.

2019-11-05 ieškovė pateikė prašymą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Veiviržėnų seniūnijai dėl leidimo laidoti P. J. išdavimo. Veiviržėnų seniūnija taip pat 2019-12-05 išdavė ieškovei Leidimą laidoti Nr. 63 jos sugyventinį P. J. šeimos kape šalia sūnaus K. J.. 2020-04-07 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Veiviržėnų seniūnijos pažyma patvirtina, jog kapo, kuriame palaidoti P. J. ir jo sūnus K. J., nuo 2019-12-04 prižiūrėtoja tapo ieškovė N. J.. 2020-09-07 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Veiviržėnų seniūnijos pažyma dėl duomenų apie kapavietės prižiūrėtoją ištaisymo patvirtina, jog P. J. kapo prižiūrėtoja nuo 2019-12-04 tapo N. K., o K. J. kapo dalies prižiūrėtoja ir toliau lieka R. G.. Leidimas nėra panaikintas, todėl galiojantis ir dėl šios priežasties ieškovė turi teisę prižiūrėti ir tvarkyti P. J. kapą savo nuožiūra. Nors atsakovė ir nesutinka dėl paties leidimo išdavimo, tačiau tai nėra šios bylos dalykas, todėl teismas šio klausimo nesprendžia. Atsakovė jokių prieštaravimų dėl kapo tvarkymo nepareiškė, nors atvykusi į laidotuves, jose dalyvaudama kelias dienas, turėjo visas galimybes aiškiai įspėti ieškovę, kad pasirūpins kapavietės sutvarkymu, tačiau bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė turėjo santaupų, nes po P. J. mirties, 2019-12-20 buvo jai išmokėta 5 233,07 Eur gyvybės draudimo suma. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog kapas yra sutvarkytas, nors atsakovė teigia, jog kapas sutvarkytas netinkamai ir ji pati būtų jį sutvarkiusi, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, jog ji nuo tėvo mirties (2019-12-04) iki 2020 m. balandžio mėnesio būtų atlikusi kokius nors kapo sutvarkymo darbus, reiškusi ieškovei pretenzijas dėl netinkamo kapo sutvarkymo. Be to trečiasis asmuo pripažįsta, jog pastebėjo, kad jai atvykus aplankyti savo sūnaus kapo, matė, jog ir P. J. kapas aptvarkytas – nurinktos nuvytusios gėlės, padaryti minimalūs aptvarkymo darbai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo aktyvių veiksmų tvarkant P. J. kapą, nesiėmė.

Atsakovė teigia, kad kapavietės tvarkymo darbai (raidžių iškalimas ir skaldos užpylimas) atliktas nesilaikant šeimos tradicijų, protingumo ir rūpestingumo reikalavimų, kadangi ėmėsi kapavietės tvarkymo veiksmų neprotingais terminais, patyrė nebūtinas išlaidas. Be to šių išlaidų dydis buvo gerokai didesnis nei rinkoje skelbiamos įprastos paslaugų kainos.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė yra paskirta P. J. kapo prižiūrėtoja turi teisę kapavietės pusę tvarkyti savo nuožiūra, remiantis į byla pateiktomis nuotraukomis, kapas sutvarkytas, atsižvelgus į visos kapavietės stilistiką – paminklo forma analogiška šalia esančiam kapui, taip pat ir raidžių iškalimas tokio paties šrifto, išlaikyti ir panašūs augalai. Taip pat negalima sutikti su atsakovės reikalavimu, kad ieškovė turėjo visas kapo tvarkymo procedūras atlikti pagal atsakovės šeimos tradicijas, kadangi ieškovė kartu su sugyventiniu P. J. gyveno kartu 15 m. ir tikėtina, kad turėjo glaudesnį ryšį su ieškove nei su trečiuoju asmeniu, atsakovės motina, kuri paskirta kitos kapavietės pusės prižiūrėtoja.

Tačiau teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovė patyrė nepagrįstų išlaidų nupirkdama naujus akmenukus visos kapavietės paklojimui, kadangi byloje nėra duomenų, kad prieš tai buvę akmenukai buvo blogos kokybės. Be to ieškovė juos paklojo ant visos kapavietės, o ne ant P. J. kapo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 26,45 Eur už akmenukus kapavietės padengimui mažintinas per pusę, t.y. 13,22 Eur ir ieškovei iš atsakovės priteistina 126,04 Eur jos patirtų išlaidų, susijusių su kapavietės priežiūra.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina už jos patirtas laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidas 731,22 Eur (605,18 Eur laidojimo išlaidos +126,04 Eur kapo priežiūros išlaidos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumas išmokėtos ekspertams, liudytojams, su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei kitos pagrįstos ir būtinos išlaidos (CPK 88 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, t.y. žyminis mokestis už ieškinį – 245 Eur, patikslintą ieškinį – 23 Eur, patikslintus reikalavimus – 172 Eur ir 300 Eur, o žyminio mokesčio dalis – 359 Eur ieškovei buvo atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė patyrė 2 050 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su gautomis teisinėmis paslaugomis (ieškinio parengimas, teisinės konsultacijos – 1000 Eur; dubliko parengimas, teisinės konsultacijos, užklausų rengimas – 700 Eur; pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo parengimas – 50 Eur; 2021-01-14 rašytinių paaiškinimų parengimas ir įrodymų surinkimas – 150 Eur; 2021-02-03 rašytinių paaiškinimų parengimas ir įrodymų surinkimas – 50 Eur; pasiruošimas ir atstovavimas 2021-02-08 teismo posėdyje – 100 Eur). Taigi ieškovė patyrė 2790,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (740 Eur žyminio mokesčio ir 2050,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė patyrė 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (atsiliepimo į ieškinį parengimas, teisinės konsultacijos, tripliko paruošimas, patikslinto atsiliepimo paruošimas, atstovavimas teismo posėdyje ir kitos teisinės paslaugos).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo, byloje dalyvaujantis atsakovės pusėje, patyrė 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (atsiliepimo į patikslintą ieškinį paruošimas).

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

Teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. 10 proc. (bendra ieškinio suma – 39 458,83 Eur, ieškovei priteista – 3 832,79 Eur), yra pagrindas spręsti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsižvelgiant į atmestų bei patenkintų reikalavimų dalį.

Ieškovė turėjo sumokėti 1 099 Eur žyminio mokesčio, sumokėjo 740 Eur, teismas 2021-02-02 nutartimi atidėjo 359,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 74,00 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovės priteistina 249,10 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Iš atsakovės priteistina 279,00 Eur (205,00 atstovavimo išlaidų ir 74,00 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, o iš ieškovės priteistina 2 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai ir 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2020-06-30 mokėjimo nurodymu į Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitą LT95 7300 0101 4535 3622 pervedė 300,00 Eur užstatą liudytojų būsimoms išlaidoms padengti, trečiasis asmuo 2020-07-02 mokėjimo nurodymu sumokėjo į Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitą LT95 7300 0101 4535 3622 - 300,00 Eur užstatą liudytojų būsimoms išlaidoms padengti.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nei vienas iš šalių šaukiamų liudytojų nepareiškė prašymo apmokėti išlaidas, byla išnagrinėta, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovei grąžinti 300,00 Eur sumokėtą užstatą, o atsakovei – 300,00 Eur, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 3101,57 Eur kompensaciją, 731,22 Eur laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 279,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės R. K., a. k. 49311101010, naudai.

Priteisti iš ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, R. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 249,10 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovei N. K., a. k. (duomenys neskelbtini)- 300,00 Eur užstatą ir trečiajam asmeniui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), – 300,00 Eur užstatą, lėšas grąžinant į šalių mokėjimo nurodymuose nurodytas sąskaitas, pavedant tai atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.