- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-315-1092/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00230-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. patikslintą ieškinį atsakovei R. J. dėl bendrosios jungtinės veiklos pripažinimo sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo į mirusiojo turtą arba kompensacijos už atidalijamo turto dalį priteisimo, gydymo, laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. G., Klaipėdos rajono 3-iojo notarų biuro notarė L. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovės N. K. (toliau – ir ieškovė) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei 3 101,57 Eur kompensaciją, 731,22 Eur laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų ir 279,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės R. J. (toliau – ir atsakovė); priteisė iš ieškovės 2 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei; priteisė iš ieškovės 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. G.; priteisė iš ieškovės 249,10 Eur žyminio mokesčio valstybei; grąžino ieškovei ir trečiajam asmeniui R. G. po 300,00 Eur užstato. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš ieškovės 137 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
2. Ieškovė N. K. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, juo prašė: 1) atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. e2-149-1025/2021 dalyje dėl kompensacijos priteisimo, gydymo, laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo; 2) atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu; 3) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir iš atsakovės R. J. priteisti 4 290,35 Eur remonto išlaidų, 1 105,18 Eur laidojimo išlaidų, 136,43 Eur kapavietės priežiūros išlaidų, 817,71 Eur gydymo išlaidų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; 4) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir iš ieškovės priteisti trečiajam asmeniui R. G. 36,00 Eur bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintai reikalavimų daliai; 5) grąžinti ieškovei iš valstybės 82,00 Eur žyminio mokesčio; 6) priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo R. G. į civilinę bylą buvo įtraukta atsakovės prašymu ir tik dėl kapavietės tvarkymo išlaidų, kurios sudarė 136,43 Eur. Teismas ieškovės reikalavimą dėl kapavietės priežiūros išlaidų tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės ieškovei 126,04 Eur. Šis ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 92 proc., vadinasi, teismas galėjo priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui 36,00 Eur, bet ne 405,00 Eur patirtų atstovavimo išlaidų (450 Eur x 8 proc.). Trečiasis asmuo R. G. su kitais ieškinio reikalavimais nebuvo susijusi, todėl, apskaičiuodamas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį trečiajam asmeniui, teismas neturėjo teisėto pagrindo jas skaičiuoti visų ieškinio reikalavimų apimtimi. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas, nes Klaipėdos apygardos teismas dėl šios sprendimo dalies bei ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų visiškai nepasisakė.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas, atlikdamas priteistinų laidojimo išlaidų skaičiavimą, atėmė tris tikslines kompensacijas, nors buvo sumokėtos tik dvi, ir taip nepagrįstai 500,00 Eur sumažino ieškovei priteistiną laidojimo išlaidų sumą. Teismas neteisingai apskaičiavo ir priteistiną remonto išlaidų kompensaciją, kuri turėjo būti 4 290,35 Eur. Teismo sprendimo dalis dėl gydymo išlaidų priteisimo taip pat yra neteisinga, nes šias išlaidas ieškovė sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 17 d. darbovietėje gavo laišką, kuriuo ji buvo informuota apie kapo priežiūros perrašymą Nr. (4.5)V8-84, kad P. J. kapo prižiūrėtoja yra R. G., o ji, kaip sugyventinė, buvo įrašyta per klaidą. Atsiradus šiai naujai aplinkybei bei paaiškėjus, kad ieškovei nepriklausė patirti jokių su P. J. kapavietės priežiūra susijusių išlaidų, yra pagrindas atnaujinti procesą ir dėl kapavietės priežiūros išlaidų priteisimo bei priteisti iš atsakovės (įpėdinės) R. J. arba iš trečiojo asmens R. G. (kapo prižiūrėtojos) 136,43 Eur išlaidų ieškovei. Ieškovės manymu, ji nėra praleidusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti kitu pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris skaičiuotinas nuo 2021 m. rugsėjo 14 d.
Atsiliepimas
5. Atsakovė R. J. ir trečiasis asmuo R. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo atmesti ieškovės prašymą ir priteisti atsakovei R. J. ir trečiajam asmeniui R. G. patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pasinaudojo visomis proceso kontrolės formomis (apeliacija, kasacija) ir šiame prašyme nurodytus argumentus galėjo ir pateikė šiems teismams. Prašyme nurodytos faktinės aplinkybės ir motyvai, teisiniai argumentai nėra nauji, esminiai, buvo žinomi viso proceso metu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės netenkina bylos rezultatas, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pateikti negali būti skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos nutarties priėmimo dienos, nes visos prašyme nurodytos faktinės aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo ir priteisė iš ieškovės 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. J. ir trečiajam asmeniui R. G., pervedant priteistą sumą atsakovei R. J. (mokėtojai).
7. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti duomenys apie kapo priežiūros perrašymą neturi esminės reikšmės bylai, t. y. neturi neabejotinos teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti ieškovei žinomos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė nepateikė jokių naujų įrodymų, galėjusių turėti įtakos priimant procesinį sprendimą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Ieškovės pateikti duomenys nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, neturi esminės reikšmės bylos baigčiai ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas darė išvadą, kad byloje nenustatyta naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovei bylos nagrinėjimo metu, ieškovė neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu netenkintinas.
8. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo R. G. buvo įtraukiama į visą bylą, ne jos dalį. Nors tik dalis reikalavimų gali sukelti jai teisines pasekmes, ji privalėjo susipažinti su visa byla, dalyvauti visame bylos procese, įskaitant apeliacinį procesą. Ieškovė prašyme nenurodė aplinkybių, kad trečiojo asmens R. G. procesinis elgesys nebuvo tinkamas, kad ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas darė išvadą, kad ieškovė nepagrindė proceso atnaujinimo pagrindo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu netenkintinas.
9. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų aritmetinių skaičiavimo klaidų, neišsiaiškintų aplinkybių dėl patirtų išlaidų gydymui negali būti priežastis atnaujinti procesą, nes nepatenka į CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų sąrašą, kuris yra baigtinis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė N. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1. Teismas dėl aritmetinės klaidos ir neteisėtai atimtos 500,00 Eur sumos apskritai nepasisakė, skundžiamoje nutartyje nenurodė, kas, jei ne pirmosios instancijos teismas, kuris nagrinėjo civilinę bylą, šią klaidą turi ištaisyti, nepaisant to, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nors ieškovė teikė apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismas aritmetinės klaidos taip pat neištaisė, galimybė skųstis kasacine tvarka pareiškėjai nebuvo sudaryta. Ieškovės nuomone, joks procesinis terminas teismo padarytoms klaidoms taisyti neturi būti taikomas, priešingu atveju nebus užtikrintas teisėtumas ir liks galioti galbūt neteisingas teismo procesinis sprendimas.
10.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo R. G. buvo įtraukta į visą bylą, ne jos dalį. Trečiąjį asmenį R. G. teismas įtraukė dalyvauti tik ieškinio dalyje dėl kapavietės tvarkymo išlaidų, kurios sudarė 136,43 Eur, todėl poreikio susipažinti su visa byla jai nebuvo. R. G. atstovė atsiliepime nurodė, kad „Kadangi su trečiojo asmens interesais yra susijęs tik reikalavimas dėl kapavietės tvarkymo išlaidų Ji pasisako tik dėl šio reikalavimo teisinio pagrįstumo“. Ieškovės reikalavimas dėl kapavietės priežiūros išlaidų priteisimo buvo patenkintas 92 proc., vadinasi, teismas galėjo priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui 36,00 Eur, bet ne 405,00 Eur patirtų atstovavimo išlaidų. Nors ieškovė bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo klausimą apskundė apeliacinės instancijos teismui, Klaipėdos apygardos teismas dėl šios sprendimo dalies bei ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų visiškai nepasisakė. Teismas sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – teismo sprendimu priteisė per didelį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiojo asmens naudai.
10.3. Teismas nepagrįstai nepripažino naujai paaiškėjusia aplinkybe kapavietės priežiūros perrašymo. Kad ieškovė nebėra kapavietės prižiūrėtoja, paaiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d., kai ieškovė gavo seniūnijos laišką. Paaiškėjus šiai naujai aplinkybei, tapo akivaizdu, kad ieškovei nepriklausė patirti jokių su P. J. kapavietės priežiūra susijusių išlaidų, vadinasi, 1/2 dalis ieškovės patirtų kapavietės priežiūros išlaidų (t. y. 136,43 Eur) turi būti priteista iš atsakovės (įpėdinės) arba iš trečiojo asmens R. G.. Atsakovė ir trečiasis asmuo pasinaudojo ieškove, kuri suorganizavo laidotuves ir padengė visas išlaidas, negana to, teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 500,00 Eur mažesnę už laidotuves patirtų išlaidų sumą ir nepagrįstai nematė pagrindo atnaujinti civilinės bylos dalį dėl kapavietės priežiūros išlaidų priteisimo.
10.4. Pasinaudodama įstatymu, ieškovė teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, tikėdamasi, kad aritmetinės (skaičiavimo) klaidos bus ištaisytos, taip pat bus išaiškintas klausimas dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas klaidų neištaisė, o trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų klausimo apskritai nesprendė. Kasacine instancija pasinaudoti ieškovei galimybė nebuvo sudaryta. Teismai klaidas turi ištaisyti, nes kitaip liktų galioti neteisėti teismų sprendimai, todėl ieškovė pagrįstai naudojasi proceso atnaujinimo institutu.
10.5. Ieškovės nuomone, teismas neteisingai skaičiavo terminą prašymui pateikti, juo labiau, kad praleido jį dėl svarbių priežasčių, kai ieškovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, t. y. naudojosi visomis įmanomomis instancijomis teisingumui pasiekti.
10.6. Vietoj to, kad būtų pasiektas teisingumas ir ištaisytos teismų klaidos, ieškovė dar labiau finansiškai apsunkinama, priteisiant iš jos bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su priteista bylinėjimosi išlaidų suma atsakovės ir trečiojo asmens naudai, nes dėl susidariusios situacijos tai nėra sąžininga ir teisinga.
Atsiliepimas
11. Atsakovė R. J. ir trečiasis asmuo R. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, juo prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį nepakeistą, taip pat priteisti atsakovei ir trečiajam asmeniui patirtas teisinės pagalbos išlaidas, pervedant priteistą sumą atsakovei R. J. (mokėtojui). Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė prašo ne ištaisyti aritmetines klaidas, o iš naujo ir kitaip įvertinti faktines aplinkybes, kuriomis remiantis atlikti šie skaičiavimai. Konkrečiai kokius duomenis įtraukti į skaičiavimus, kaip vertinti konkrečias faktines aplinkybes, pavyzdžiui, kiek tikslinių išmokų atskaityti, neatskaityti iš sąskaitos paimtų lėšų ir pan. Pačiuose aritmetiniuose skaičiavimuose nėra klaidų.
11.2. Šalies nesutikimas su pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo atliktais faktų vertinimais nėra įtrauktas į proceso atnaujinimo pagrindus. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo atnaujinti procesą šiuo motyvu.
11.3. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo, kokia konkrečiai teisės norma nepritaikyta ar taikyta netinkamai, kokie duomenys akivaizdžiai reikalauja taikyti kitą teisės normą. Ji prašo iš naujo vertinti išmokas ir iš sąskaitos paimtas lėšas, atliekant naujus aritmetinius skaičiavimus. Ji iš esmės ginčija ir nesutinka su sprendimo aprašomojoje dalyje teismo pagal vidinį įsitikinimą nustatytais faktais.
11.4. CPK 47 straipsnio nuostatos jas aiškinant kartu su kitomis Civilinio proceso kodekso normomis, iš esmės reiškia, kad trečiųjų asmenų statusas prilyginamas šalių statusui su tam tikromis išimtimis dėl procesinių teisių. Taigi, jeigu šalys dalyvauja visoje byloje, tai ir trečiasis asmuo dalyvauja visoje byloje. Trečiasis asmuo nėra izoliuotas nuo kitų jo teises ar pareigas neliečiančių reikalavimų nagrinėjimo. Taip pat trečiasis asmuo negali pasirinkti, į kokią bylą bus įtraukiamas (kai tai daroma ne jo iniciatyva), ir pagal savo valią negali pasirinkti, kokia bus bylos baigtis.
11.5. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nė vieno reikalavimo nekildino iš jos kaip kapavietės prižiūrėtojos statuso. Kapavietės prižiūrėtojos statuso teisėtas įgijimas / neteisėtas ar klaidingas įgijimas įtakos priimtam sprendimui neturėjo. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimus dėl visų laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidų priteisimo. Neaišku, apie kokias dar neprašytas priteisti išlaidas ji kalba skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
15. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, be kita ko, argumentuodama, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo R. G. buvo įtraukta į visą bylą, ne jos dalį. Ieškovė teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, tikėdamasi, kad aritmetinės (skaičiavimo) klaidos bus ištaisytos, taip pat bus išaiškintas klausimas dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas klaidų neištaisė, o trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų klausimo apskritai nesprendė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
16. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
17. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
18. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
19. Europos Žmogaus Teisių Teismas dėl proceso atnaujinimo civilinio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis, kontekste. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų tapti „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimas byloje Ryabykh v. Russia, Nr. 52854/99, p. 51-52). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tais atvejais, kai jų būtinybę sąlygoja esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr. EŽTT 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kot v. Russia, Nr. 20887/03, p. 24). Aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teisminius sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus (žr. EŽTT 2008 m. liepos 31 d. sprendimas byloje Protsenko v. Russia, Nr. 13151/04, p. 26). Pavyzdžiui, Teismas konstatavo, kad egzistavo „esminiai trūkumai“, pateisinantys proceso atnaujinimą, bylose, kuriose konkretūs sprendimai paveikė teises ir teisėtus interesus asmens, kuris nebuvo įtrauktas į jam svarbų procesą (žr. cituotą Protsenko v. Russia, p. 29–34), ar asmens, kuris negalėjo veiksmingai dalyvauti procese (žr. EŽTT 2010 m. kovo 4 d. sprendimą byloje Tolstobrov v. Russia, Nr. 11612/05, p. 18-20). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl teisinio „švarumo“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Sutyazhnik v. Russia, Nr. 8269/02, p. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas, tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2011 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Shchurov v. Russia, Nr. 40713/04, p. 21).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu, be kita ko, priteisė iš ieškovės 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. G.. Šis teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teismo buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2021 m. birželio 18 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties buvo nepriimtas. Vadinasi, šiuo atveju ieškovės prašomas taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas negali būti taikomas, nes šis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog trečiasis asmuo išnagrinėtoje byloje buvo įtrauktas į visą bylą, o ne tik į jos dalį. Be to, nors trečiasis asmuo, kaip nurodo ieškovė, savo atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį ir buvo nurodžiusi, jog iš esmės pasisakys tik dėl ieškinio reikalavimų dalies, tačiau atsiliepimu trečiasis asmuo prašė atmesti visą ieškovės ieškinį. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi ir pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta akivaizdi teisės normos taikymo klaida. Kaip minėta šios nutarties 19 punkte aptartoje EŽTT praktikoje, bylos peržiūrėjimas neturėtų tapti „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo.
22. Ieškovė taip pat argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįsta nepripažino naujai paaiškėjusia aplinkybe kapavietės priežiūros perrašymo. Kad ieškovė nebėra kapavietės prižiūrėtoja, paaiškėjo 2021 m. rugsėjo 17 d., kai ieškovė gavo seniūnijos laišką. Paaiškėjus šiai naujai aplinkybei, tapo akivaizdu, kad ieškovei nepriklausė patirti jokių su P. J. kapavietės priežiūra susijusių išlaidų, vadinasi, 1/2 dalis ieškovės patirtų kapavietės priežiūros išlaidų (t. y. 136,43 Eur) turi būti priteista iš atsakovės (įpėdinės) arba iš trečiojo asmens R. G.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir tokiems ieškovės argumentams.
23. Visų pirma ieškovė ieškiniu prašė priteisti tik 1/2 dalį kapavietės priežiūros išlaidų ir jos teismo sprendimu iš esmės buvo priteistos – dalis šio ieškovės reikalavimo buvo atmesta dėl priežasčių visiškai nesusijusių su tuo, kas buvo (yra) P. J. kapavietės tvarkytoja. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši ieškovės nurodoma nauja aplinkybė nebūtų galėjusi turėti įtakos teismo sprendimui.
24. Antra, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis teismo pripažįstamos tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismas sprendimą priėmė 2021 m. kovo 4 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Veiviržėnų seniūnija pranešimą apie kapo priežiūros perrašymą surašė 2021 m. rugsėjo 14 d. Taigi ši ieškovės nurodoma nauja aplinkybė neegzistavo bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant sprendimą.
25. Visi kiti ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl remonto, gydymo, laidojimo ir kitų religinių apeigų bei kapo tvarkymo išlaidų buvo keliami jos apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutarties ir apeliacinės instancijos teismas juos įvertino bei, nors ir glaustai, bet iš esmės į visus ieškovės keltus klausimus atsakė 2021 m. birželio 18 d. nutartyje. Vadinasi, šie ieškovės argumentai buvo peržiūrėti apeliacine tvarka ir negali būti pagrindu atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
26. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, juo labiau, kad ji praleido jį dėl svarbių priežasčių. Nors apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju įžvelgia galimybę atnaujinti terminą prašymui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą pateikti, nes ieškovė naudojosi tiek apeliacijos, tiek kasacijos teise, tačiau nenustačius pagrindo proceso atnaujinimui šis ieškovės keliamas klausimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jo nepasisako.
27. Ieškovė nesutinka su skundžiama nutartimi iš jos priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodydama, kad dėl susidariusios situacijos tai nėra sąžininga ir teisinga. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės nuomone.
28. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Todėl ieškovė, pareiškusi prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi prisiimti ir atsakomybę bei riziką, kad jai gali tekti atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo iš ieškovės priteista suma nėra per didelė ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.
29. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti pagal ieškovės atskirajame skunde išdėstytus argumentus nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškovės atskirąjį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
31. Atsakovė R. J. ir trečiasis asmuo R. G. už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 600 Eur. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2022 m. sausio 19 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2022 m. sausio 20 d. bankinio pavedimo išrašą). Atmetus ieškovės atskirąjį skundą šios bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, priteistinos iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui, jas pervedant atsakovei R. J. (mokėtojui).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės N. K. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. J. ir trečiajam asmeniui R. G., šią priteistą sumą pervedant atsakovei R. J..