Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei V. Š. dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo ir pagal atsakovės V. Š. priešieškinį ieškovui L. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė A. U.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. Š. 62 000 Eur be pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis yra A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis, buvęs kaimynas. A. Š. 2014 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto 19-ąjame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo visą savo nekilnojamąjį, kilnojamąjį ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų, ar atsirastų po jo mirties, paliko ieškovui. Sužinojęs apie A. Š. mirtį, ieškovas kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau užvedus paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad A. Š. mirties dieną neturėjo nei nekilnojamojo turto, nei piniginių lėšų.

3. Paaiškino, kad atsakovė V. Š. buvo A. Š. sutuoktinė. Sutuoktiniai dažnai konfliktuodavo, po šeimyninių barnių A. Š. dažnai ateidavo pas ieškovą į namus, skųsdavosi, kad sutuoktinei reikalingas tik jo turtas, kad varo jį iš namų, smurtauja. Po vieno tokio incidento V. Š. buvo iškelta baudžiamoji byla. Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, A. Š. dėl savo sveikatos būklės tapo neveiksniu ir nebegalėjo dalyvauti procese.

4. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9360-717/2015 A. Š. buvo pripažintas neveiksniu. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17596-717/2015 A. Š. globėja ir turto administratore buvo paskirta atsakovė V. Š. Atsakovė 2016 m. birželio 7 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu išduoti leidimą parduoti jai ir A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prašyme atsakovė nenurodė, kur konkrečiai lėšos, gautos iš globotinio turto pardavimo, bus panaudotos, nepateikė teismui ir duomenų, kad gaunamų pajamų neužtenka globotinio priežiūrai. Visgi Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-16340-435/2016 buvo išduotas leidimas sudaryti šio turto pardavimo sandorį, kurio pagrindu atsakovė 2017 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi sklypą už 24 000 Eur pardavė, o pinigai buvo pervesti į asmeninę atsakovės sąskaitą.

5. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-23689-199/2016 buvo išduotas leidimas parduoti ir kitą A. Š. bei jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini). Prašyme teismui atsakovė nurodė, kad, pardavusi namą, už gautas lėšas ketina nupirkti butą, pritaikytą jos globojamo neįgalaus sutuoktinio gyvenimui. Minėtą turtą atsakovė 2017 m. kovo 20 d. pardavė už 100 000 Eur, o pinigai vėl buvo pervesti į jos banko sąskaitą.

6. Nuo turto pardavimo sandorių sudarymo iki A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) praėjo neilgas laiko tarpas, todėl akivaizdu, kad atsakovė visų lėšų, gautų pardavus globotinio turtą, išleisti negalėjo, juo labiau kad buto pritaikyto globotinio poreikiams taip ir nenupirko. Tačiau atsakovė po gyvenamojo namo pardavimo 2017 m. balandžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi savo dukros I. R. vardu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo deklaruota A. Š. gyvenamoji vieta, o atsakovė šiame bute gyvena iki šiol. Todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovė, pardavusi gyvenamąjį namą, įsigijo būstą sau, o žinodama apie sudarytą testamentą, butą įregistravo kito asmens vardu, kad jo negalėtų paveldėti ieškovas.

7. Kadangi už parduotą A. Š. nekilnojamąjį turtą gautų lėšų atsakovė neįnešė į jo banko sąskaitą, taip pat pinigų neperdavė paveldėjimo bylą vedančiai notarei, tai, pasibaigus turto administratorės įgaliojimams, be teisėto pagrindo pasilikusi gautų lėšų dalį atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi. Todėl ieškovas reiškia ieškinį atsakovei dėl jos be pagrindo įgytų 62 000 Eur priteisimo.

8. Atsakovė V. Š. pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarės A. U. 2014 m. rugsėjo 18 d. patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. Š. visą savo turtą paliko ieškovui.

9. Atsakovė nurodė, kad A. Š. buvo uždrausta gerti alkoholinius gėrimus namuose, todėl jis kasdien eidavo pas ieškovą, ten girtaudavo, o išsiblaivęs pasakodavo, jog ieškovas jį gąsdina, reikalauja perrašyti jam turtą. A. Š. teigė, kad to nedarys, nes dar 2006 m. lapkričio 2 d. jis buvo surašęs testamentą savo dukrai E. Š. Atsakovė ne kartą prašė vyro išsiblaivius pačiam nueiti į policiją ir parašyti skundą dėl tokio ieškovo elgesio, tačiau jis kategoriškai atsisakydavo, teigdamas, kad ieškovo bijo. Pagrindas bijoti ieškovo tikrai buvo, kadangi šis turėjo ne vieną šaunamąjį ginklą, o 2014 m. birželio 28 d. iš savo šaunamojo ginklo buvo kiaurai peršovęs jų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko sieną ir į kaimynės patalpas, esančias gretiname name, paleidęs ne mažiau kaip 6 šūvius.

10. Atsakovės teigimu, nors Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-229-667/2016 ji buvo pripažinta kalta dėl savo sutuoktinio sužalojimo, tačiau ji tikrai to nepadarė. Kita vertus, šiame teismo nuosprendyje buvo konstatuotos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl A. Š. sudaryto testamento galiojimo. Pagal teismo nuosprendį atsakovė A. Š. esą sumušė 2014 m. rugsėjo 18 d. apie 8 val., o testamentas buvo sudarytas tą pačią dieną 9.50 val. Baudžiamojoje byloje liudijęs ieškovas L. M. parodė, kad iš karto po sužalojimo jis bendravo su A. Š., jį vežė pas apylinkės inspektorių, vėliau į šeimos kliniką. Baudžiamojoje byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad A. Š. 2014 m. rugsėjo 18 d. 11.20 val. buvo apžiūrėtas ir patalpintas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Tuo tarpu nė vienas baudžiamojoje byloje liudijęs asmuo nepatvirtino, kad po sumušimo A. Š. dar buvo nuvažiavęs į Kauno miesto 19-ąjį notarų biurą. Net jeigu ir buvo kitaip, nuvykęs pas notarą A. Š. tą dieną dėl savo sveikatos būklės negalėjo tinkamai suprasti savo veiksmų ir (arba) galėjo būti paveiktas ieškovo pastovių grasinimų bei psichologinio smurto. Būdamas sumuštas ir visas kruvinas A. Š. turėjo sukelti įtarimus testamentą tvirtinusiai notarei, o esant nuo alkūnės iki riešo sužalotai jo dešinei rankai, kuo buvo apkaltinta atsakovė, nebūtų galėjęs taip daliai parašyti savo vardo, pavardės ir pasirašyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: priteisė ieškovui L. M. iš atsakovės V. Š. 41 947,19 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovės 773,85 Eur žyminį mokestį ir 236,76 Eur išlaidas, patirtas ieškovui teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą; priteisė atsakovei iš ieškovo 528 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

12. Teismas iš byloje surinktų duomenų nustatė, kad A. Š. 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo atvykęs į notarės A. U. biurą, kuriame buvo sudarytas ir testatoriaus pasirašytas testamentas. Notarė 9.50 val. testamentą patvirtino, nustatyta tvarka pranešė registro įstaigai apie sudarytą ir patvirtintą testamentą. Iš testamento turinio ir notarės įrašų jame matyti, kad testamentas buvo patvirtintas pagal testatoriaus aiškiai išreikštą valią turtą palikti ieškovui, o notarei jokių abejonių dėl testatoriaus valios tikrumo, jo būsenos adekvatumo tuo metu nekilo.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad testamento sudarymo metu A. Š. dėl fizinės ar psichinės ligos būtų buvęs tokios būsenos, kuri lemtų jo neveiksnumą. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad A. Š. testamento sudarymo metu dėl sužalimo nebūtų galėjęs pasirašyti sudaryto testamento ar kad jis apskritai nevyko į notaro biurą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad testamento sudarymo dieną A. Š. turėjo galimybę apie 9.50 val. būti notaro biure, o vėliau tą dieną ir gydymo įstaigoje bei policijoje. Nėra pagrindo teigti, kad A. Š. tą dieną galėjo būti apsvaigęs nuo alkoholio, nes pagal medicininius išrašus jis apžiūros metu (2014 m. rugsėjo 18 d. 11 val.) buvo blaivus.

14. Teismas nesirėmė atsakovės dukrų I. R. ir E. Š. teisme duotais parodymais, konstatavęs jų suinteresuotumą bylos baigtimi, taip pat jų parodymų prieštaringumą byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog A. Š. testamentu savo turtą paliko giminyste nesusijusiam asmeniui, nesudaro pagrindo abejoti tokia testatoriaus valia. Įstatymo leidėjas būtent ir nustatė galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Todėl testamentas šiuo atveju negali būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu.

15. Teismas atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti 2014 m. rugsėjo 18 d. testamentą negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, nurodęs, kad iš esmės vieninteliai bylos duomenys, kuriais grindžiama ieškovo psichinė prievarta A. Š. atžvilgiu, yra pačios atsakovės paaiškinimai ir jos dukrų parodymai. A. Š. į atitinkamas institucijas dėl iš ieškovo pusės patiriamo smurto, psichologinės prievartos, kitokio neigiamo poveikio nesikreipė. Priešingai, pati atsakovė A. Š. atžvilgiu naudojo smurtą ir tą patvirtina įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teismo vertinimu, vienintelis ir atsitiktinis 2014 m. birželio 28 d. ieškovo šūvis iš šaunamojo ginklo į A. Š. gyvenamojo būsto sieną negalėjo lemti jo apsisprendimo sudaryti 2014 m. rugsėjo 18 d. testamentą. Byloje nėra jokių duomenų, kad šūvis buvo nukreiptas paveikti A. Š. ir skirtas priversti jį sudaryti ginčijamą testamentą.

16. Teismas sprendė, kad lėšas, gautas už parduotą A. Š. priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, įvykdžius pardavimą pagal atsakovės pateiktus prašymus teismui ir gautus tam teismo leidimus, atsakovė turėjo panaudoti A. Š. interesais, t. y. turėjo nupirkti jo vardu butą, pritaikytą neįgalaus asmens poreikiams. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir kiti duomenys patvirtina, kad kito turto sutuoktinio A. Š. vardu jo globėja ir turto administratorė iki jo mirties (duomenys neskelbtini) nenupirko. Tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismo išvadai, kad atsakovė lėšas galėjo įgyti be teisinio pagrindo.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė, kaip globėja ir turto administratorė, už parduotą globotinio turtą (bendro su atsakove turto dalį) pagal 2017 m. kovo 3 d. ir 2017 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis gavo 62 000 Eur, tačiau ieškovo reikalavimas priteisti jam visą šią sumą yra nepagrįstas, kadangi dalis gautų lėšų visgi buvo panaudotos globotinio interesais. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už A. Š. slaugą ji sumokėjo 18 126,54 Eur, todėl šių lėšų panaudojimas buvo pagrįstas.

18. Teismas kritiškai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji nuo 2012 m vasario 23 d. iki 2016 m. birželio 8 d. buvo pasiskolinusi iš A. M. 10 252,55 Eur sumą, kurią visą panaudojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) remontui, ir kurią, pardavusi nekilnojamąjį turtą, 2017 m. balandžio 5 d. grąžino kreditorei. Į bylą pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad 2012 m. už atlikto stogo dalies remontą, karšto vandens boilerio keitimą, statybinių medžiagų įsigijimą, 2014 m. pirktas statybines medžiagas, penkių šildymo radiatorių keitimą name buvo išleista tik 1 716,55 Eur suma, todėl atsakovė įrodė, kad namo remontui buvo panaudota tik 858,27 Eur (1 716,55 Eur / 2 = 858,27 Eur) A. Š. lėšų. Teiginius, kad visi pasiskolinti pinigai buvo panaudoti namo remontui, paneigia ir liudytojos R. F., pirkusios namą, parodymai, jog namas nuo pastatymo nebuvo remontuotas, palėpė neįrengta, grindys subraižytos, kieto kuro katilas susidėvėjęs, prakiuręs, jį pirkėja remontavo savo lėšomis.

19. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė ir jos įrodinėtų aplinkybių, jog iš parduoto nekilnojamojo turto gautų pinigų ji grąžino A. Š. asmeniškai gautą 5 792,40 Eur paskolą, kurią jis 2010 m. pasiskolino iš A. T. automobiliui įsigyti. Nei paskolos suteikimo, nei jos gavimo, nei jos grąžinimo faktus patvirtinantys leistini įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Vien liudytojos J. V. D. paaiškinimas apie jai žinomas tokias aplinkybes, nepagrindžia buvusių paskolos teisinių santykių tarp A. T. ir A. Š. ar pastarajam priklausančių lėšų panaudojimo paskolai grąžinti. Atsakovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų, teismas atmetė ir tokius atsakovės argumentus, kad ji nežinomiems šešiems asmenims 2017 m. buvo priversta per kelis kartus grąžinti A. Š. gautas asmenines paskolas, iš viso sumokėdama 26 000 Eur sumą iš lėšų, gautų pardavus turtą.

20. Teismas nustatė, kad A. Š. 2015 – 2018 m. gaudavo pensiją, kurios dydis 340,20 Eur. A. Š. globos ir slaugymo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) atsakovė, būdama jo globėja ir turto administratore, turėjo teisę ir galimybę panaudoti A. Š. gaunamą pensiją jo kasdieninėms reikmėms tenkinti, o tokios sumos turėjo pakakti kitoms atsakovės nurodytoms A. Š. išlaidoms (maistui, vaistams, drabužiams, higienos priemonėms), nes visą šį laikotarpį A. Š. buvo gydomas ir slaugomas globos įstaigose. Dėl to atsakovė dalies pinigų, gautų pardavus turtą, negalėjo panaudoti A. Š. poreikiams.

21. Teismas nurodė, kad atsakovė tik iš dalies pagrindė savo teiginius, kad A. Š. laidotuvėms organizuoti ir jo kapo sutvarkymui buvo panaudota 8 000 Eur. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad atsakovė turėjo 961 Eur išlaidų velionio kremavimui bei 107 Eur išlaidų už kapo duobės iškasimą, todėl tik šios sumos, teismo vertinimu, laikytinos pagrįstomis ir pateisinamomis išlaidomis. Tai reiškia, kad atsakovė pagrįstai panaudojo iš viso 20 052,81 Eur A. Š. vardu gautų lėšų, o kita už turto pardavimą gautų piniginių lėšų dalis yra jos nepagrįstas praturtėjimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

22. Atsakovė V. Š. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, o priešieškinis atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1 Teismo argumentai, kuriais atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti testamentą negaliojančiu, yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovė šioje byloje neteigė ir neįrodinėjo, kad testamento surašymo metu A. Š. galėjo būti neveiksnus ar to, jog jis nebuvo pas notarę. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovė teigė, kad testamento sudarymo metu jis, būdamas veiksnus, buvo tokios būsenos, kad galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės. Tą dieną A. Š. spaudimą panaikinti dukrai surašytą testamentą ir surašyti naują testamentą galėjo padaryti tik L. M. Šis asmuo sumuštą A. Š. pirmiausia vežė ne pas medikus, bet, nuprausęs ir perrengęs kostiumu, nuvežė pas notarą. Savo valia A. Š. tikrai negalėjo turto palikti ieškovui, kurio daugybę metų bijojo.

22.2 Teismas, atmesdamas ir kritiškai vertindamas liudytojų I. R. ir E. Š. parodymus vien todėl, kad jos yra atsakovės dukros, visiškai neatsižvelgė į tai, jog ir kiti apklausti liudytojai patvirtino tuos pačius atsakovės nurodytus argumentus ir dukrų parodymus dėl ieškovo elgesio A. Š. atžvilgiu. Ne tik atsakovės dukros, bet ir J. V. D. (buvusi A. Š. bendradarbė), A. J. S. (A. Š. vaikystės draugas) nurodė, kad A. Š. su ieškovu pradėjo bendrauti 2006–2007 m., jam pamelavus, jog jo motina yra garsi gydytoja, o po to pagrasinus, kad jis priklauso nusikalstamai grupuotei. Nuo tada ir prasidėjo A. Š. ir ieškovo pastovus girtavimas, taip pat ieškovo grasinimai susidoroti, jei A. Š. nevykdys jo nurodymų.

22.3 Aplinkybę, kad A. Š. pagrįstai bijojo ieškovo ir tikėjo, kad su juo gali būti susidorota patvirtina ir rašytiniai duomenys apie tai, kad: už girtavimą 2008 m. vasario 7 d. A. Š. buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų; 2010 m. neteko vairuotojo pažymėjimo; 2012 m. balandžio 4 d. A. Š. netoli namų buvo sumuštas nepažįstamų asmenų; patyrė galvos traumą po to, kai 2014 m. gegužės 7 d. gatvėje vėl buvo rastas sumuštas; 2014 m. A. Š. jau girtavo kasdien; likus mažiau nei dviem mėnesiams iki testamento sudarymo ieškovas apšaudė A. Š. namus, dėl ko ieškovas Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas.

22.4 Teismas nevertino, kad A. Š., praėjus mėnesiui po ginčijamo testamento surašymo, t. y. 2014 m. spalio 27 d., vėl buvo rastas gatvėje sumuštas ir dėl galvos traumos paguldytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų neurochirurgijos intensyviosios pagalbos skyrių. Ten slaugytoja pasakė atsakovei, kad 2014 m. lapkričio 8 d. A. Š. klinikose aplankė nežinomi asmenys, kurie tvarkė A. Š. turto palikimo dokumentus. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad greitai tapęs neveiksniu po testamento sudarymo A. Š. jau neturėjo galimybės nei jo ginčyti, nei sudaryti kito. Kadangi apie šį testamentą niekas iš šeimos narių ar artimų draugų nežinojo, kreiptis į teismą dėl testamento nuginčijimo, esant A. Š. gyvam, taip pat nebuvo galimybės.

22.5 Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, netyrė ir nepasisakė dėl į bylą pateiktų paties A. Š. rašytų pasižadėjimų, kuriuose jis pripažino savo pastovų girtavimą, nesirūpinimą savo žmona ir dukra. Teismas taip pat neatsižvelgė nei į atsakovės, nei į jos liudytojų parodymus, kad po testamento surašymo ieškovas niekada nelankė testatoriaus nei jam būnant ligoninėje, nei slaugos namuose, nedalyvavo laidotuvėse. Tai patvirtina, kad ieškovui buvo svarbu tik bet kokiu būdu įgyti A. Š. priklausantį turtą.

22.6 Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ji visus pinigus (10 252,55 Eur), gautus kaip paskolą iš A. M., panaudojo gyvenamojo namo remontui. Teismo posėdyje apklausta A. M. patvirtino, kad ji nuo 2012 m. skolino pinigus atitinkamomis sumomis V. Š. ir šie pinigai buvo skirti namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Teismui į bylą buvo pateiktos rašytinės paskolos sutartys, kurios taip pat patvirtino šias aplinkybes. Vienoje paskolos sutartyje net buvo nurodyta, kad pinigai skolinami namo remontui, o kitose – kuro pirkimui žiemai. Visose paskolos sutartyse buvo nurodyta, kad pinigai bus grąžinti pardavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovė paskolą A. M. grąžino, įrodo pastarosios 2017 m. balandžio pasirašytas pakvitavimas.

22.7 Teismas, už atliktus gyvenamojo namo remonto darbus tik 858,27 Eur sumažindamas prašomą priteisti iš atsakovės sumą, nepagrįstai vadovavosi tik atsakovės išsaugotais kvitais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, būdama A. Š. sutuoktinė, kuri rūpinosi jai su vyru bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo remontu, kuris vyko 2012–2015 m., negalėjo tikėtis, jog gali kilti ginčas su ieškovu ir kad būtina saugoti šiuos dokumentus. Byloje liudytoju apklaustas A. J. S. patvirtino, kad minėto namo remontą vykdė trys atsakovės pasamdyti meistrai, o tai reiškia, jog šiems asmenims turėjo būti mokama už jų atliktus remonto darbus, buvo perkamos medžiagos.

22.8 Teismas neteisingai įvertino ir liudytojos J. V. D. paaiškinimus. Ši liudytoja patvirtino, kad A. Š., netekęs (duomenys neskelbtini) darbo, norėjo įsigyti taksi automobilį, todėl 2010 m. jis iš jos tetos, savo buvusios viršininkės A. T., pasiskolino 5 792,40 Eur. A. Š., 2010 m. netekęs vairuotojo teisių dėl girtavimo, ne tik neįsigijo automobilio, bet negrąžino ir pasiskolintų pinigų. Šią jo paskolą grąžino atsakovė, o paskolos raštelis buvo sunaikintas. Teismas nepagrįstai atmetė ir atsakovės paaiškinimus, kad ji už A. Š. grąžino 26 000 Eur bendrą skolą kitiems šešiems jo kreditoriams. Atsakovei atsiskaičius su kreditoriais, paskolų sutartys buvo sunaikintos, bet šios aplinkybės yra žinomos dukroms.

22.9 Atsakovė, būdama A. Š. sutuoktine ir globėja, nežinodama apie būsimus piktybiškus ieškovo veiksmus, nerinko ir neišsaugojo ir kvitų, kurie patvirtintų jos turėtas kitas išlaidas segančio vyro priežiūrai. Šiame kontekste turėjo būti įvertinta ir tai, kad atsakovės pensija buvo labai maža, žymiai mažesnė nei A. Š., todėl atsakovė, sutuoktiniui jau gydantis ligoninėje bei slaugos namuose, turėjo teisę A. Š. pensiją naudoti ir savo poreikiams.

23. Ieškovas L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1 Atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą, nurodydama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl aplinkybių, kurių ji neįrodinėjo. Priešingai nei teigia atsakovė, ji tiek priešieškinyje, tiek teismo posėdžio metu, remdamasi baudžiamosios bylos medžiaga, kėlė nepagrįstas abejones bei tvirtino, kad jos sutuoktinis A. Š. 2014 m. rugsėjo 18 d. 9.50 val. negalėjo būti pas notarą ir pasirašyti ginčijamo testamento.

23.2 Nors atsakovė kelia abejones, kaip sumuštas žmogus su prakirsta galva ir sužalota ranka pirmiausiai buvo vežamas pas notarą, o ne į gydymo įstaigą, tačiau ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis namuose A. Š. išvalė žaizdas, papurškė vaistų ir kraujavimą sustabdė, t. y. suteikė pirmąją pagalbą. Pats A. Š. nenorėjo važiuoti į ligoninę, jis prašė jį vežti pas notarą. Taigi nuvykti pas notarą buvo A. Š. valia.

23.3 Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovas su A. Š. pradėjo artimiau bendrauti ne anksčiau kaip 2009–2010 m., t. y. jau po to, kai A. Š. buvo atleistas iš darbo. Kol A. Š. dirbo (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini), jis pas ieškovą neužeidavo. A. Š. pas ieškovą nebuvo vaišinamas alkoholiu, todėl atsakovė šmeižia ieškovą, nurodydama, kad iš ieškovo jis grįždavo neblaivus. Tarp ieškovo ir A. Š. buvo apie (duomenys neskelbtini) metų skirtumas, todėl šis nebuvo ieškovo draugas, kurį jis kviestųsi pas save švęsti šventes. Be to, ieškovas vienas augina mažametį vaiką ir jei būtų nuolat, kaip teigia atsakovė, girtavęs su A. Š., tai teismas nebūtų tenkinęs reikalavimo nustatyti ieškovo vaiko gyvenamąją vietą su juo.

23.4 Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendžio matyti, kad atsakovė, duodama parodymus baudžiamojoje byloje, nurodė, jog A. Š. su ieškovu tapo neišskiriamais draugais. Baudžiamojoje byloje atsakovė net neužsiminė, kad A. Š. dėl kokių nors priežasčių bijo ieškovo, kad ieškovas tariamai A. Š. grasina. Visa tai paneigia atsakovės ir jos liudytojų teiginius, neva A. Š. bijojo ieškovo. Be to, šioje byloje apklausta liudytoja R. F., pirkusi iš atsakovės namą, charakterizavo ieškovą kaip gerą, ramų, draugišką kaimyną, besirūpinantį savo sūnumi.

23.5 Nors teismas formaliai ir nepaminėjo kitų liudytojų pavardžių, pasisakydamas dėl jų parodymų nepagrįstumo, tačiau tokiais parodymais teismas nesirėmė dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių nesirėmė liudytojų I. R. ir E. Š. parodymais. Atsakovės paaiškinimų ir jos liudytojų parodymų pagrįstumo nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Ieškovas nėra susijęs ir su atsakovės išvardintais A. Š. užpuolimais ir jam padarytais sužalojimais. Pats A. Š. įtarė, kad tai atsakovė buvo pasamdžiusi žmones jį sužaloti. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 2015 m. gegužės 6 d. kaltinamasis aktas.

23.6 Ieškovas 2014 m. birželio 28 d. iš šaunamojo ginklo pataikė į atsakovės ir A. Š. namo lauko sieną bei į kitos kaimynės sieną netyčia, dėl neatsargumo. Ieškovas, baudžiamojoje byloje duodamas parodymus dėl nusikaltimo, paaiškino, kad tą dieną grįžęs po futbolo varžybų iššovė, galvodamas, kad šauna iš garsinių kulkų. Jokiu būdu tai nebuvo grasinimas A. Š. kaip dabar teigia atsakovė. Be to, po šio įvykio ieškovas su atsakove baudžiamąją bylą baigė susitaikymu, ieškovas atlygino atsakovei padarytą žalą.

23.7 Jeigu A. Š. būtų parašęs testamentą prieš savo valią, jis būtų galėjęs bet kada, ieškovui nežinant, nuvykti pas notarą ir neribotą skaičių kartų keisti testamentą, tačiau to nepadarė. Be to, apklausiamas kitą dieną po testamento sudarymo baudžiamojoje byloje A. Š. galėjo pranešti policijos pareigūnams, kad juo buvo pasinaudota, kad buvo priverstas pasirašyti jam nenaudingą sandorį, tačiau to taip pat nepadarė. Ieškovas procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad lankė A. Š. slaugos namuose, vėliau A. Š. buvo perkeltas į kitus slaugos namus, o informacijos apie jį niekas ieškovui neteikė. Vykdamas į savo artimųjų kapines, ieškovas užsuka ir aplanko A. Š. kapą.

23.8 Liudytoja A. M. posėdžio metu patvirtino, kad pinigus skolino atsakovei, bet ne abiem sutuoktiniams. Be to, pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, kuria atsakovė buvo paskirta A. Š. globėja ir turto administratore, globotinio vardu sudaromiems sandoriams, viršijantiems 1 500 Eur, buvo reikalingas teismo leidimas. Todėl be teismo leidimo atsakovė negalėjo grąžinti savo kreditorei skolų A. Š. lėšomis.

23.9 Atsakovė nė viename iš savo procesinių dokumentų nenurodė tokios aplinkybės, kad ji grąžino A. Š. tariamiems kreditoriams 26 000 Eur. Tik teismo posėdžio metu ji nurodė naujas aplinkybes, kad neva 2017 m. pas ją atvyko nepažįstami asmenys, kurie pateikė A. Š. ranka surašytus paskolos raštelius, reikalavo grąžinti jiems skolas, kad skolas pagal šiuos raštelius ji grąžino, o paskolos sutartis suplėšė. Šias jos aplinkybes patvirtino ir liudytojos, V. Š. dukros, kurių viena nurodė, kad nepažįstami A. Š. kreditoriai su skolos rašteliais pas atsakovę apsilankė 2017 m., kai A. Š. gulėjo slaugos namuose, o kita tvirtino, kad skolos buvo grąžinamos po A. Š. mirties.

24. Trečiasis asmuo notarė A. U. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo dalį, kuria ginčijamas testatoriaus A. Š. galėjimas sudaryti testamentą jame nurodytu metu notarų biure, ir teismo išvados, kuriose konstatuota testatoriaus tikroji valia, atmesti, o kitą skundžiamo teismo sprendimo dalį vertinti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1 Teismas pagrįstai vertino A. Š. buvimo pas notarę faktą testamente nurodytu metu, nes nebuvo jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad testamentas buvo sudarytas kitu metu ar kitoje vietoje. Pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodo šios aplinkybės neginčijanti, o tai papildomai pagrindžia, kad testamentas buvo patvirtintas jame nurodytu laiku.

24.2 A. Š. testamento sudarymo metu nebuvo taip sužalotas, kad jo sužalojimai būtų matomai ar kad dėl jų nebūtų galėjęs pasirašyti testamento. Jokiame bylos dokumente nėra užfiksuota, kad prieš patvirtinant testamentą A. Š. buvo sumuštas veidas ar padaryti sužalojimai matomoje, drabužiais nedengiamoje vietoje. Bylos dokumentuose nurodyta, kad A. Š. padaryti sužalojimai tik nematomose vietose: muštinė žaizda dešinio momens srityje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dilbyje, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje ir pakraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje.

24.3 Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nuosprendyje nurodyta, kad liudytoja I. R. 2014 m. rugsėjo 18 d. 8.30 val. matė A. Š. 8–10 metrų atstumu, pasisveikino su juo, tačiau nepastebėjo, kad jis būtų kruvinas. Byloje esančiuose dokumentuose taip pat užfiksuota, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. A. Š. į klinikas buvo pristatytas sąmoningas, orientuotas. Užfiksuota ir tai, kad jis, 2014 m. rugsėjo 18 d. 13.30 val. kreipdamasis į teismo ekspertus, buvo blaivus, tvarkingas, kalbėjo logiškai, nuosekliai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų

25. Ieškinio reikalavimų faktiniu pagrindu nurodomas apeliantės nepagrįstas praturtėjimas ieškovo sąskaita, pastarajam įrodinėjant, kad apeliantė, būdama teismo paskirta savo sutuoktinio A. Š. globėja ir jo turto administratore, dar iki jo mirties pardavė turtą, kuris pagal testamentą turėjo atitekti ieškovui, o piniginių lėšų nepervedė į A. Š. arba notaro sąskaitas, jas panaudojusi savo pačios reikmėms.

26. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą būtent kreditoriaus sąskaita. CK 6.242 straipsnio, reglamentuojančio nepagrįsto praturtėjimo institutą, pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

27. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).

28. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius duomenis ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo apeliantės nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad tokią klaidingą teismo išvadą iš esmės lėmė paveldėjimo teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovas kildino savo subjektinę reikalavimo teisę į ieškiniu prašomą priteisti sumą, specifiškumo neįvertinimas ir jų neatskleidimas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų kontekste.

29. Pažymėtina, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017).

30. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

31. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnis), o palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021). Todėl paveldėto turto masė vertinama pagal palikimo atsiradimo laiką. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018).

32. Byloje nustatyta, kad apeliantė, turėdama teismo leidimus bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise valdytam turtui parduoti, tokį turtą pardavė A. Š. dar esant gyvam. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-16340-435/2016 apeliantei buvo išduotas leidimas sudaryti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. Šio teismo leidimo pagrindu atsakovė savo ir sutuoktinio A. Š. vardu 2017 m. kovo 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria nurodytą sklypą už 24 000 Eur pardavė tretiesiems asmenims. Analogiškai buvo pasielgta ir su sutuoktiniams bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas, apeliantei gavus Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-23689-199/2016 išduotą leidimą, 2017 m. kovo 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 100 000 Eur taip pat buvo parduotas tretiesiems asmenims. A. Š., kuriam priklausė pusė minėto turto, mirė daugiau nei po metų po šių sandorių sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini).

33. Vertinant šias faktines aplinkybes aukščiau nurodytų paveldėjimo teisės ir nepagrįsto praturtėjimo instituto, kaip savarankiško pažeistų teisių gynybos būdo, normų kontekste, darytina išvada, kad ieškovas iki turto pardavimo sandorių sudarymo nebuvo įgijęs teisės į jokį A. Š. priklausantį turtą ar pinigines lėšas, kadangi jo, kaip turto paveldėtojo, teisė į palikimą galėjo atsirasti tik po palikėjo mirties momento. Kitaip tariant, turtas, kaip palikimo objektas, objektyviai neegzistavo. Kadangi tokios teisės jis nebuvo įgijęs, negali jos ir ginti teismine tvarka per nepagrįsto praturtėjimo jo sąskaita institutą.

34. Minėta, kad palikimas įpėdiniams (tiek įstatyminiams, tiek testamentiniams) pereina kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Panaši nuostata įrašyta ir 2014 m. rugsėjo 14 d. A. Š. sudarytame testamente, kuriame nurodyta, kad visą savo nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ar atsirastų po jo mirties, A. Š. palieka ieškovui. Šiuo konkrečiu atveju iš nagrinėjamos bylos duomenų akivaizdu, kad A. Š. jo mirties dieną nuosavybės teise nepriklausė joks nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, A. Š. savo banko sąskaitoje neturėjo jokių piniginių lėšų. Byloje nėra ir duomenų, kad palikimo atsiradimo momentu A. Š. būtų priklausę nematerialūs dalykai (pvz., vertybiniai popieriai, akcijos), egzistuotų teismų sprendimais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintos jo turtinės reikalavimo teisės į kitus asmenis ar pan.

35. Taigi, ieškovui net ir išreiškus valią po A. Š. mirties priimti jo turtą – palikimą pagal 2014 m. rugsėjo 14 d. testamentą, tokiam turtui nebeegzistuojant, jokios realios A. Š. turtinės teisės ieškovui neperėjo. Dėl šios priežasties ieškovas dėl apeliantės iki A. Š. mirties atliktų veiksmų, susijusių su pastarojo turto disponavimu, negali būti laikomas patyręs kokius nors praradimus (nuostolius), o apeliantė, atitinkamai, nepagrįstai praturtėjusi ieškovo sąskaita CK 6.237–6.242 straipsniuose numatytų nuostatų taikymo prasme. Palikimą, minėta, sudaro palikėjo mirties momentu esantis turtas, tačiau nei pats palikėjas, nei jo globėjas ar turto administratorius, kuriuo buvo paskirta apeliantė, palikėjui esant gyvam, neturi jokių prievolių nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių atžvilgiu, susijusių su turto, kuris galėtų sudaryti palikimą, išsaugojimo iki palikėjo mirties pareiga. Kadangi testamentas yra vienašalis, rašytinis, testatoriaus laisva valia sudarytas sandoris, kuriuo testatorius nusprendžia jam priklausančio turto likimą ir kurio teisiniai padariniai atsiranda tik jam mirus (įgyja teisinę galią), atitinkamai įpėdinis, esant testatoriui gyvam, neturi jokių teisių į testatoriaus turtą, o po testatoriaus mirties neturi teisių ir į turtą, kurį testatorius valdė būdamas gyvas, tačiau mirties dieną toks turtas jam jau nebepriklausė.

36. Aptarta faktinė situacija tuo pačiu patvirtina, kad kasacinio teismo praktikoje išskirtos nepagrįsto praturtėjimo instituto, kurį ieškovas pasirinko savo pažeistoms teisėms apginti, taikymo sąlygos (žr. šio sprendimo 27 punktą) šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai neegzistuoja. Pirma, jokie bylos duomenys nesuponuoja, kad apeliantė yra praturtėjusi dėl ieškovo veiksmų, t. y. ieškovas neatliko (ir negalėjo atlikti) jokių veiksmų, kurie lemtų ar, priešingai, ribotų apeliantės galimybę disponuoti A. Š. turtu iki jo mirties. Kaip minėta, testamentinis įpėdinis iki palikėjo mirties neturi jokių teisių į palikėjo turtą, juolab kad apeliantas, būdamas tik A. Š. kaimynu, jokiais kitais ryšiais nebuvo susijęs su palikėju (giminystės ryšiais, sutartiniais teisiniais santykiais, kt.). Antra, joks ieškovo turto sumažėjimas, atitinkantis ieškiniu prašomą priteisti sumą, neįrodytas. Dėl apeliantės atliktų veiksmų, susijusių su A. Š. turto valdymu ir jo disponavimu, ieškovas neprarado jokio jam tuo metu priklausiusio asmeninio turto, o turtas, kurį apeliantė realizavusi, pasak apelianto, nepagrįstai praturtėjo, nuosavybės teise priklausė dar gyvam esančiam jos sutuoktiniui A. Š., o ne ieškovui. Trečia, nenustačius ieškovo turto sumažėjimo, priežastinis ryšys tarp pastarojo ir apeliantės praturtėjimo objektyviai egzistuoti negali. Galiausiai, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi apeliantė disponavo A. Š. turtu. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju nebuvo nuginčyta apeliantės, kaip turto administratorės, teisė valdyti ir disponuoti A. Š. turtu, todėl apeliantės veiksmai, kurie ieškinyje įvardinti kaip nepagrįstas praturtėjimas, negalėtų būti laikomi atlikti visiškai be teisinio pagrindo net ir nustačius jai suteiktų teisių viršijimo atvejį.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė aptartų sąlygų, būtinų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui, be to, toks jo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas dėl jo subsidiarumo nagrinėjamoje faktinėje situacijoje apskirtai yra negalimas. Ieškovas, siekdamas apginti savo, kaip A. Š. testamentinio įpėdinio, galbūt pažeistas teises, negalėjo reikšti ieškinio dėl nepagrįsto apeliantės praturtėjimo ieškovo sąskaita, bet galėjo kelti kitokius klausimus (dėl globėjui ir turto administratoriui tenkančių pareigų pažeidimo (CK 4.242 straipsnis) ir globotiniam (naudos gavėjui) nuostolių (žalos) padarymo, bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kt.). Jokie kiti reikalavimai nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiami, o pareikštas ieškinyje reikalavimas pirmosios instancijos teismo patenkintas nepagrįstai ir šalių ginčas išnagrinėtas neteisingai. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir panaikinamas.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

39. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apeliantės CK 1.89 ir 1.91 straipsnių pagrindais pareikštas priešieškinis ieškovui dėl 2014 m. rugsėjo 14 d. testamento nuginčijimo buvo atmestas kaip nepagrįstas.CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

41. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, be kita ko, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

42. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad priešieškinio reikalavimas pripažinti 2014 m. rugsėjo 14 d. testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu atmestas remiantis iš esmės vien tuo, kad tvirtinančiai testamentą notarei nekilo abejonių dėl tikrosios A. Š. valios išraiškos ir psichinės būklės, o tą pačią testamento surašymo dieną, atlikus A. Š. sveikatos būklės patikrinimą, jo neblaivumas nebuvo užfiksuotas. Tačiau, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nevertino kitų byloje esančių reikšmingų duomenų visumos, kurie visgi sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad testamento surašymo metu A. Š. būsena neleido tinkamai suprasti savo veiksmų ir (ar) jų valdyti.

43. Nors pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė momentą, kada A. Š. sudarė testamentą, t. y. iš karto po patirto smurtavimo namuose, esant sužalotam, tačiau šios aplinkybės nepagrįstai nevertino kaip galinčios turėti reikšmingą įtaką testatoriaus psichinei būsenai tuo momentu. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Š. prieš pat testamento sudarymą, be kita ko, buvo patyręs ir galvos sužalojimus – jam buvo padaryta muštinė žaizda dešinio momens srityje, atsiradęs pakraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje. Tokie sužalojimai, kaip ir pati stresinė situacija dėl namuose įvykusios konflikto su apeliante, neabejotinai galėjo lemti A. Š. impulsyvų veikimą, surašant testamentą ieškovo naudai dėl jo turto paveldėjimo, kuris galėjo ir neatitikti tikrosios A. Š. valios.

44. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, A. Š. dar iki šio konflikto su apeliante ir testamento A. Š. surašymo 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo patyręs rimtą galvos traumą. Po A. Š. 2014 m. gegužės 6 d. patirtų galvos sužalojimų, 2014 m. birželio 3 d. jam buvo nustatytas nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl ūmaus smegenų pažeidimo, disfunkcinės ir somatinės ligos. Po testamento sudarymo A. Š. 2015 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9360-717/2015 buvo pripažintas neveiksniu dėl diagnozuotos silpnaprotystės. Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-229-667/2016 liudijęs teismo psichiatras ekspertas S. S. parodė, kad A. Š. silpnaprotystė yra jam konstatuotų ne mažiau kaip trijų galvos traumų pasekmė, po visų turėtų galvos traumų jo būklė tik blogėjo, kol galiausiai išsivystė nurodyta sunki psichikos liga.

45. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ginčijamo sandorio – testamento – naudingumo ar žalingumo testatoriui, jo sudarymo motyvų, taip pat aplinkybės, kad kelis metus iki testamento sudarymo A. Š. turėjo priklausomybę nuo alkoholio, kurią pats buvo pripažinęs savo paties rašytuose atsiprašymo laiškuose šeimos nariams. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 2 d. testamentu A. Š. jam priklausantį turtą buvo nutaręs palikti dukrai E. Š. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų nustatyti pirminės testatoriaus valios, pagal bylos duomenis susiformavusios dar iki patirtų galvos traumų ir psichikos sutrikimų, pasikeitimo motyvus. Kitaip tariant, byloje nebuvo nustatyta, kad testatorius galėjo turėti rimtų motyvų nušalinti savo dukrą, kuri galėjo paveldėti tiek pagal ankstesnį testamentą, tiek pagal įstatymą, nuo paveldėjimo. Pagal bylos medžiagą testatorius A. Š. konfliktavo ne su savo dukra, o su apeliante, todėl viso turto palikimas tik kaimynystės ryšiais susijusiam ieškovui negali būti racionaliai paaiškinamas.

46. Taigi, visos aptartos aplinkybės, kurių nepagrįstai netyrė ir neįvertino pirmosios instancijos teismas, leidžia konstatuoti, kad Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarės A. U. 2014 m. rugsėjo 18 d. patvirtintame testamente objektyviai negalėjo būti išreikšta tikroji testatoriaus A. Š. valia, todėl šis testamentas pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).

47. Nors apeliantė prašė 2014 m. rugsėjo 18 d. testamentą pripažinti negaliojančiu ir pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl ieškovo A. Š. taikyto smurto ir grasinimų, tačiau, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tokioms aplinkybėms pagrįsti, be pačios apeliantė paaiškinimų bei jos naudai liudijusių asmenų parodymų, nebuvo pateikta jokių kitų duomenų, kurie objektyviai galėtų patvirtinti tokias aplinkybes (ieškovo smurtą ir grasinimus, lenkiant A. Š. sudaryti testamentą ieškovo naudai). Kita vertus, nustačius kitą apeliantės įrodinėtą testamento negaliojimo teisinį pagrindą, tai neturi reikšmės galutinei teisėjų kolegijos išvadai, kad pirmosios instancijos teismas ir šią bylos dalį pagal priešieškinį išsprendė neteisingai.

48. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys apeliantei atmetamas visiškai, o apeliantės priešieškinis ieškovui patenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Apeliantė už priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir patyrė 3 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro: atsiliepimo į ieškinį (1 000 Eur), tripliko (800 Eur), priešieškinio (1 000 Eur) parengimas, teisinės konsultacijos (200 Eur) ir dalyvavimas teismo posėdžiuose (300 Eur).

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad apeliantei kompensuotinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, taip pat sumokėtas žyminis mokestis.

53. Apeliantės bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą (1 500 Eur) taip pat neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių, todėl jas kartu su 200 Eur žyminiu mokesčiu, sumokėtu pateikiant apeliacinį skundą, yra teisinis pagrindas kompensuoti visiškai.

54. Atsižvelgus į bylos procesinę baigtį, bylą pralaimėjusiam ieškovui ir (ar) jam nemokamą antrinę teisinę pagalbą suteikusiai (apmokėjusiai) valstybei bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. M. ieškinį atsakovei V. Š. atmesti visiškai, o atsakovės V. Š. priešieškinį ieškovui L. M. patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarės A. U. 2014 m. rugsėjo 18 d. patvirtintą A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 375 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.