Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, Gitanai Žitinevičienei, Antaninai Antonenko, Salomėjai Muralienei, Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Andrejui Klimaševskij, kaltinamosios V. Š. gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui, nukentėjusiojo atstovei advokatei Loretai Daukšienei, teismo medicinos ekspertams Sigitai Bielevičienei, Sigitui Simanauskui, nedalyvaujant civilinio ieškovo „Kauno teritorinė ligonių kasa“ atstovei B. B., nukentėjusiajam A. Š. nedalyvaujant dėl ligos, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, susituokusi, išsilavinimas - aukštasis, nedirbanti, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji V. Š. 2014-09-18 apie 8 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ne mažiau dviejų kartų suduodama jam akmens masės vaza į dešinę ranką ir į galvos sritį nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – nukentėjusiojo vyro A. Š., sveikatą, tokiais savo veiksmais padarė A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji parodė, kad kuo yra kaltinama supranta, tačiau kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta ir nurodė, kad nukentėjusysis A. Š. yra jos vyras, nors pastaruoju metu jie gyveno atskirai ir nevedė bendro ūkio, jie yra susituokę 30 m. ir paskutinius 18 m. gyveno nuosavame name (duomenys neskelbtini), vyras gyvena pirmame aukšte, nes negali užlipti laiptais, o ji antrame namo aukšte, jie susitikdavo tik pirmojo aukšto bendroje virtuvėje, kur ji tik ateidavo pavalgyti ar pasiruošti maisto. Jie turi bendrą vaiką - dukrą E. Š., kuri gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Ji taip pat turi dukrą iš pirmos santuokos - I. R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jų, kaip sutuoktinių, santykiai paskutinius 10 metų buvo prasti, ji norėjo skirtis, visaip jį kalbino, bet jis nenorėjo su ja skirtis, nes jam buvo patogu taip gyventi, namai jos aptvarkyti, nors jis nieko nesitvarkė. Jie daug metų gyvena atskirai, dėl nukentėjusiojo girtavimo ir vedamo netinkamo gyvenimo būdo, nes jis pastoviai ją šantažuodavo, kad ją pasodins į kalėjimą. Jis yra ligonis, alkoholikas, bet nesigydo, jis šiuo metu dėl savo sveikatos stovio yra slaugos namuose, ji juo dabar rūpinasi. Nukentėjusysis turėjo gydytojo diplomą, visą laiką dirbo gydytoju, nuo 2002 m. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau į pensiją neišėjo, nes 2006 m. buvo atleistas iš darbo už girtuokliavimą. Paskutinius 10 m. jis pastoviai, kiekvieną dieną gėrė, ir į darbą važiuodavo girtas, todėl jam du kartus buvo atimtos teisės. Paskutiniu metu jis visai degradavo, jau vaikščiodavo nesiprausęs, apsišlapinęs, į kelnes prisidaręs, jai tekdavo gatvėje ar kieme gulintį girtą vyrą parsivesti iš gatvės į namus, tai akivaizdžiai matyti iš jos bylai pateiktų fotografijų. Vyras keldavosi 4 val. ryto ir jau gerdavo, visada vaikščiodavo su striuke, jam būdavo šalta, kažkas ten pas jį buvo sutrikę. Jis pensiją gaudavo 300 eurų ir pragerdavo, po to vemdavo bei teršdavo kieme, o paskutiniu metu ir sunkiai orientuodavosi, jis netgi imdavo greitąsias paskolas, paskutiniu metu jis skolindavosi pinigų iš L. Kaimynai dėl jo būdo su juo nebendravo, anūkai jo bijojo. Nuo alkoholizmo jis nesigydė, nors ji jam siūlė, jis nepripažino, kad yra alkoholikas. Paskutiniu metu jis gerdavo vienas arba su kaimynu L., kuris jį vis kviesdavo ir jie gerdavo kartu, jie tapo neišskiriami draugai, po to nukentėjusysis kalbėdavo nesąmones, kad kaimynui būtų labai gerai gyventi jų name, kad reikia jį įsisūnyti. Kaimynas ne kartą buvo atėjęs ir gąsdindavo ją, kad apsigyvens pas juos. L. jau 7 ryto skambindavo jos vyrui ir kviesdavo gerti, o jos vyras, kadangi gerti norėdavo, tai bėgdavo pas kaimyną, po to 8 val. ryto vyras važiuodavo į parduotuvę „dasipirkt“. Todėl ji visada apie 8 val. ryto stengdavosi papusryčiauti, kol jo nėra namuose. Ji vengė vyro, nes jis labai smirdėdavo, todėl ji negalėdavo būti arti jo, be to jis visada jai grasindavo, kad ją sumuš, užmuš, ar kad su kaimynu L. išveš į mišką, pasodins ant skruzdėlyno ir skruzdėlės ją suės, kalbėjo tokias visokias nesąmones. 2014-09-18 apie 8 val. ji norėdavo virtuvėje ramiai pavalgyti, bet kažkodėl nukentėjusysis, kuris buvo girtas, atlėkė į virtuvę, kur ji ruošė pusryčius ir virė vandenį arbatai, rėkdamas „aš tave užmušiu“. Jų virtuvė yra siaura, todėl vyras ją prispaudė prie viryklės, užsimojo ranka, trenkė jai, ji atsilošė ir gavo labai nedaug. Tada ji pačiupo arbatinuką su vandeniu ir liejo vyrui, kuris buvo su stora striuke, ant krūtinės, jis išsigando, atsitraukė, pargriuvo, ji nežino ar jis nugriuvo netyčia, ar kas jam atsitiko, nematė, kad jis būtų buvęs tada susižalojęs. Po šio šeimyninio konflikto A. Š. pasakė, kad dabar tai jau jai bus, jis pasodins ją, eina pas kaimynus ir dabar parodys, kad jinai jį apipylė, jis buvo šlapias, nors ir nedaug. Ji pabėgo pas save į viršų antrame aukšte. Po kokių 15 min. atvažiavo dukra I. R., nes jos buvo susitarę važiuoti į prekybos centrą, ir jos išvažiavo. Ji buvo susinervavusi, todėl dukrai pasakė, kad jos girtas patėvis ją užpuolė. Ji net nesitikėjo, kad dėl to turės aiškintis teisme, nes ji nežinojo, kad jos vyras kreipėsi į policiją, kuri pas ją net nebuvo atvažiavusi, o ji pati į šį buitinį konfliktą policijos nekvietė. Apie tai sužinojo tik tada, kai gavo šaukimą dėl ikiteisminio tyrimo vykdymo. Po 2014-09-18 konflikto ji savo vyro nebematė, todėl grįžus ji paskambino vyrui į telefoną paklaust kur jis yra ir sužinojo, kad jis Klinikose. Tada ji paklausė, kas jam yra, jis atsakė, kad nieko. Ji žino, kad jis tris dienas gulėjo Klinikose, ji pastoviai bendravo su jį gydančiu gydytoju, kuris sakė, kad jos vyras keistas, užsipuolė gydytoją, paėmė jo portfelį, kad kažkas jos vyrui vaidendavosi. Vyras skundėsi gydytojui, kad ji sumušė jį su vaza. Ta akmens masės vaza, tokia su nuogom moterim, raižyta, jos nuotrauka yra byloje, stovėdavo jų namuose salone. Kai ji 2014-09-18 grįžo namo su dukra, pamatė, kad vazos nėra, nes kai įeini į namus iš karto matydavosi vaza. Ji dėlto nenustebo, nes jos vyras kartais susirinkdavo visas vazas ir nunešdavo į garažą, kur gerdavo. Kaltinamoji apie vazos buvimo vietą vyro neklausinėjo, nes jai buvo neįdomu kur vaza. Iš namų daug kas dingdavo, prie to jinai jau buvo įpratusi Vėliau ji tą vazą pamatė pas tyrėją. Ji po šio įvykio kitą dieną - 2014-09-19 buvo namuose ir nematė, kad policijos pareigūnai būtų atvykę prie jos namo ir būtų norėję papulti į jos namus. Kad vyras ją apskundė policijai ji sužinojo tik sausio mėnesį, kai gavo šaukimą į ikiteisminio tyrimą. Vyras anksčiau jai grasindavo, kad ją pasodins, kad ji sėdės Panevėžy, moterų kalėjime. Ji nepripažįsta, kuo yra kaltinama, kad ji jį sužalojusi. Ji mano, gal jis pats susižalojo kaip nors, gal L. trenkė vyrui, gal jis su L. kažką sugalvojo, nes jos vyras visada norėjo ją pasodinti į kalėjimą. Vyras jai siūlė tokias skyrybų sąlygas, kad skiriamės, pasidalinam namą pusiau, jis išeina gyvent pas L., o L. pas juos į pirmą aukštą, tačiau ji nesutiko. Po 2015-09-18 įvykio iš ligoninės jį parsivežė kaimynas L., kuris jos vyrą visą laiką labai „šefavo“. Jie visada kurdavo, kažkokius planus prieš ją. Jos vyras buvo labai iškalbus ir L. pripasakodavo visokiu nesąmonių iš savo gyvenimo, o L. tikėdavo. Kai išėjo įstatymas dėl smurto šeimoje ji ne kartą kviesdavo policiją skambindama į Dainavos policijos komisariatą, policijai buvo atsibodę pas juos važiuoti pagal jos iškvietimus. Jos vyras policijos bijodavo, nes porą kartų jį buvo išsivežę. Kai jis grįžo po reabilitacijos, 2014 metų birželio mėnesį, tai lyg normaliai kalbėjo, pirmą dieną. Bet paskui vėl su kaimynu L. prisigėrė, ir vėl ji tapo jam bloga, kalbėjo kad sumuš, užmuš, pasodins. Nukentėjusysis yra smurtavęs ne tik prieš kaltinamąją, bet ir prieš jų bendrą dukrą, ji buvo išsiėmusi abdukciją. Ji mano, kad jam ekspertų nustatyti sužalojimai yra dėl jo anksčiau patirtų galvos sumušimų. Po tiriamo įvykio jis dar kelis kartus buvo susimušęs galvą, ko pasekoje nukentėjusysis buvo komoje, po to buvo jam padarytos trys galvos operacijos. Dabar jis neįgalus, yra slaugos namuose, ji juo rūpinasi, nes vyras neturi artimųjų. Paskutiniu metu su juo bendrauti neįmanoma, jis neatpažįsta žmonių, taip pat ir jos nepažysta. Nors vyras ir smurtaudavo prieš ją, tačiau jinai juo vis tiek rūpinosi. Ir dabar ji juo rūpinasi, nors nukentėjusysis serga dėl tokio savo gyvenimo būdo. Todėl prašo ją išteisinti, nes ji nukentėjusiojo 2014 m. rugsėjo 18 d. dieną nesumušė ir nepadarė jam kūno sužalojimo, todėl nesutinka su civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasa pareikštu ieškiniu dėl PSDF biudžetui padarytos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji neprisipažįsta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau jos kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiojo A. Š., liudytojų, ekspertų parodymais, ekspertų duotomis išvadomis, kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Liudytoja I. R. sutiko duoti parodymus byloje ir parodė, kad kaltinamoji jos mama, o nukentėjusysis A. Š. yra jos patėvis. Mama susituokė su juo 1987 m. kai jai buvo trylika metų. Tuo metu jų santykiai buvo geri. 1993 m. ji paliko tėvų namus, nes ištekėjo, santykiai tarp tėvų dar buvo geri. Kai ji lankydavosi pas tėvus mama slėpė, kad patėvis vartoja alkoholį. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos tėvų santykiams. Mamos ginčai su patėviu buvo ne dėl turtinių dalykų, o dėl jo girtavimo, ji yra mačiusi konfliktus tarp jų. 2007-2008 metais patėvis tapo ūmus, užsimodavo ir prieš ją. Ji retai matydavau patėvį blaivų. Alkoholis turėjo įtakos patėvio išvaizdai. Patėvis ne kartą yra prieš ją užsimojęs. Ji niekada nematė, kad mama pakeltų ranką prieš tėvą. Ji netiki, kad mama galėjo suduoti tėvui su vaza. 2014 metų rugsėjo 17 d. buvo jos gimtadienis, todėl ji su mama susitarė iš ryto važiuoti į prekybos centrą „Senukai“. Jai atvažiavus kitą rytą apie 8.30 val. tėvų namo varteliai nebuvo užrakinti, ji patraukė vartelius ir įėjo. Eidama 8-10 m atstumu pamatė patėvį prie garažo, pasisveikino su juo, kad jis būtų kruvinas nematė, užlipo pas mamą, po to su mama išvažiavo, išvažiuodamos matė patėvį stovintį prie kaimyno L. M. tvoros. Važiuojant mama pasakojo, kad tėvas eilinį kartą bandė ją sumušti, bet ji būdama prie viryklės, šliūkštelėjo į jį karštą vandenį ir patėvis atšoko. Kai po valandos jos grįžo namo patėvio jau nematė. Po to mama susisiekė su juo telefonu ir sužinojo, kad jis yra ligoninėje, ji jai apie tai pasakė. Ji pas mamą atvažiuodavo porą kartų per mėnesį. Jos vyras mamai buvo įtaisęs spynas antrame aukšte, kad ten nepatektų patėvis. Valgį mama ruošdavo pirmame aukšte. Tą kartą užėjusi pas mamą nepastebėjo ar pirmame aukšte buvo vaza su nuogų moterų atvaizdais. Patėvis susitikęs kitus sudarydavo inteligentiško žmogaus įvaizdį, nors jis dažnai vartojo alkoholį ir jo gyvenimo būdas pamažu darėsi asocialus. Jį prašydavo, kad jis eitų išsimaudyti, nes jis tuštindavosi ir į kelnes ir vidurį kambario. Su patėviu aiškintis apie tai kas įvyko 2014 metų rugsėjo 18 d. ji nebandė. Apie tai, kas atsitiko, sužinojo tik iš mamos, patėvis jai nesakė, kad jį sumušė mama. Po šio įvykio patėvis dar turėjo keletą galvos traumų. Jis dabar neįgalus, yra slaugos namuose, ji lanko patėvį, piktumo ant jo neturi, nes jis ją užaugino. Mama patėviu taip pat rūpinasi. Ji matė, kad mama juo rūpinosi ir anksčiau, norėjo atvesti į normalų kelią. Ji mamą charakterizuotų kaip rūpestingą moterį, kuri bandė gelbėti patėvį nuo alkoholizmo.

Liudytoja E. Š. sutiko duoti parodymus byloje ir parodė, kad kaltinamoji jos mama, liudytoja gyvena (duomenys neskelbtini), iš tėvų namų išsikėlė 2008 metais, Kaune būna retai, atvažiuoja kartą į pusmetį. Su mama ir tėvu jos santykiai buvo normalūs. Geresni santykiai su mama. Kai tėvas gerdavo mamos santykiai su tėvu buvo prasti. Tėvai gyveno atskiruose aukštuose. Kad tėvą sumušė mama, sužinojo vėliau. Jai pasakė mama, sesuo. Sakė, kad jis grįžo girtas ir užsipuolė mamą. Apie tą įvykį sužinojo kai buvo praėję porą dienų. Kad mama būtų mušusi tėvą, nematė, tačiau, kad tėvas būtų mušęs mamą matė. Ji mano, kad mama sumušti tėvo negalėjo, nes nėra objektyvių priežasčių jai tai daryti, kas kitas galėjo sumušti tėvą nežino. Jos mama yra tvarkinga moteris, besirūpinanti šeima. Nors tėvas gėrė, tačiau mama juo vis tiek rūpinosi. Apie įvykį žino tiek, kiek pasakojo mama ir sesuo. Tėvas girtas būdavo agresyvus. Jai tėvas 2008 m. yra trenkęs su lazda per ranką. Kaimynas, su kuriuo tėvas bendraudavo, yra L. M., jis išnaudodavo tėvą, siųsdavo pirkti alkoholio, kurstydavo tėvą. Garažas buvo nuolatinė tėvo vieta, nes ten laikydavo savo gėrimus, jis nakvodavo garaže, nors jis ten negyvendavo.

Nukentėjusysis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Galvos smegenų skyriaus patalpose 2014-09-19 ryte, apklaustas parodė, kad jis apie 10 metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine V. Š.. V. apie 10 metų provokuoja konfliktus ir priekaištauja, kad jis pastatė namą, o ne jai atidavė pinigus. 2014-09-18 apie 8 val. pas jį į kambarį atėjo V. ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis yra išgėręs alkoholinių gėrimų. Jis alkoholio gėręs nebuvo. Jie susipyko ir V. Š. paėmusi akmeninę vazą jam trenkė. Jis užsidengė galvą dešine ranka, todėl pataikė jam į ranką. Kai dėl skausmo ranką patraukė, V. Š. trenkė jam dar kartą ir pataikė į galvą. Tiek iš rankos, tiek iš galvos jam bėgo kraujas, sąmonės praradęs nebuvo. V. Š. pasiėmė vazą ir išėjo iš kambario, galimai vazą nusinešė į antrą aukštą, kur ji gyvena ir jo neįsileidžia. Jis iš karto kreipėsi pas kaimyną L. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris jį nuvežė į šeimos kliniką, o pastarojoje iškvietus greitąją pagalbą, atvykę medikai jį išvežė LSMUL Skubios pagalbos skyrių, kur paguldė į Galvos smegenų traumų skyrių. Nukentėjusysis prašė pareigūnų nubausti jo sutuoktinę įstatymuose numatyta tvarka dėl smurto jo atžvilgiu ir jam išduoti užduotį nuvykti pas teismo medicinos ekspertus dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo. (t. 1, b. l. 7). Tyrėjos L. U. nutarimu A. Š. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jam išaiškinta teisė pateikti byloje ieškinį. (t. 1, b. l. 8, 9).

Ekspertas Sigitas Simanauskas parodė, kad jų įstaigos teismo ekspertai laikotarpyje nuo 2015-04-29 iki 2015-05-21, o ne jis, atliko teismo psichiatrijos ekspertizę civilinėje byloje Nr. 2-9360-71/2015 „Dėl A. Š. pripažinimo neveiksniu“ pagal Kauno apylinkės teismo 2015-03-13 teisėjos Valentukevičiūtės nutartį ir 2015 m. gegužės 21 d. pateikė ekspertizės aktą su išvada (t.1., b.l. 131-133), kad tiriamajam A. Š. diagnozuota silpnaprotystė. Iš ekspertizės akto matyti, kad su A. Š. bendravo jį tyrę ekspertai, kad buvo apsunkintas verbalinis kontaktas su juo, jam buvo atliekamas specialus protinės būklės tyrimas ir gauti atsakymas – „4“ balai, jis yra žemiau dešimties ir tai rodo, kad tiriamajam konstatuotas sunkus psichinės sveikatos pažeidimas, todėl jam reikalinga globa, nes jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Tyrimo metu A. Š. diagnozuota dimensija, konjuktyvinis sutrikimas, dėl galvos traumų jis buvo gydytas tris kartus, tai potrauminis sutrikimas, dėl silpnaprotystės jis negali duoti parodymų teisme. Tyrimo metu nustatyta, kad po A. Š. pirmos traumos 2014-05-06 jis gulėjo ligoninėje 2014-06-03, jam buvo nustatytas nepatikslintas psichikos sutrikimas dėl ūmaus smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, tada jam buvo atliktas protinės būklės tyrimas ir buvo nustatyti 27 balai - tai aukštas balas ir nesiekia lengvo konjuktyvinio sutrikimo, todėl jis tuo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Vėliau nukentėjusysis dar buvo gydytas 2014-09-18 – 2014-09-22. Jam nustatyta psichozinė simptomatika, kuri vystėsi dėl somatinio sutrikimo, tai yra psichinės, o ne alkoholinės, ligos dalykas. Dar vėliau nukentėjusysis buvo gydytas spalio 27 d. Kokia jo buvo būsena 2014 m. spalio 11-22 teismo psichiatrai tyrimo metu nesigilino, nes civilinėje byloje buvo pateikti visai kiti klausimai ir ekspertams nebuvo žinoma apie šią baudžiamąją bylą ir kas joje vyksta. Teismo psichiatrų tyrimas baudžiamajam procese visai kitaip vyksta, nes fiksuojama tiriamojo psichinė būsena tiriamos nusikalstamos veikos dienai. Ekspertas tvirtina nukentėjusiajam A. Š. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-452/2015 nustatytas aplinkybes. Iš ekspertizės akto matyti, kad paskutinis A. Š. sveikatos pablogėjimas konstatuojamas būtent 2014 rugsėjo 18 d., kai jis buvo pristatytas į Kauno klinikų Galvos smegenų skyrių ir buvo pakartotinai gydytas neurochirurgijos skyriuje dėl galvos traumos, kad ligonis pristatytas sąmoningas, orientuotas, žvalus, tai rodo jo teigiamas įvertinimas 2014 metų spalio 22 d. pagal Glazko skalę. Todėl jis 2014 rugsėjo 18 d., pristatytas LSMUL suprato savo veiksmus, juos galėjo valdyti, buvo sąmoningas, galėjo duoti parodymus. Ligoniui Dimensijos požymiai galėjo įvairiai išsivystyti vėliau, nes visos jo turėtos galvos smegenų traumos turėjo įtakos dabartinės jo psichinės ligos išsivystymui, todėl dabartinė A. Š. psichinė sveikata ir jos būklė ir yra jam konstatuotų nemažiau kaip trijų galvos traumos pasekmė, po turėtų galvos traumų jo būklė tik blogėjo, ko pasekoje jam diagnozuota silpnaprotystė.

Vadovaujantis teismo 2015-10-20 nutartimi buvo paskirta teismo ambulatorine ekspertizė, kuri buvo atlikta laikotarpyje nuo 2015-11-16 iki 2015-12-15. Iš jos akto Nr. 83TPK-452/2015 matyti, jog 1) nukentėjusiajam A. Š. joks lėtinis psichikos sutrikimas, turintis įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nekonstatuotas; 2) nuo 2014-09-18 iki 2014-09-22 jis buvo gydomas Neurochirurgijos klinikoje, tačiau duomenų apie jo psichikossutrikimus, trukdančius suprasti savo veiksmus ir juos valdyti minėtu periodu, nėra, taip pat nėra duomenų, kasd jis tuo metu pagal savo psichikos būklę būtų negalėjęs duoti parodymų; 3) Šiuo metu A. Š. konstatuota silpnaprotystė: F02.8 Demencija, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis (potrauminė) , kuri išsivystė po galvos smegenų traumos, dėl kurios gydytas Neurochirurgijos klinikoje nuo 2014-10-27, šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti pilnavertis teismo proceso dalyvis ir dėl savo psichikos būklės negali duoti reikšmingų bylai paaiškinimų. (t.1., b.l. 187-189)

Liudytojas L. M. parodė, jog apie 11 metų pažįsta ir nukentėjusįjį ir kaltinamąją. Jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, kaimyniški, konfliktų nėra buvę. Prieš maždaug prieš 1,5 metų jis buvo jiems peršovęs jų namo sienas, tai įvyko dėl nelaimingo atsitikimo, jam netinkamai naudojantis ginklu, vėliau jie teisme susitaikė. Jo santykiai su nukentėjusiuoju buvo geresni, nei su kaltinamąją, jis su juo draugaudavo, nukentėjusysis, toks malonus senukas, ateidavo pas jį į svečius pastoviai, jie pasišnekėdavo, į kapus jį nuveždavo, su jo vaiku pažaisdavo, šašlyką išsikepdavo, jis su juo yra vartojęs alkoholį, kokius tris kartus į pusę metų Liudytojas žinojo, kad nukentėjusysis su kaltinamąja konfliktavo visą gyvenimą. Jam yra tekę skambinti į policiją ir kviesti pagalbą, nes nukentėjusiojo jo žmona neįleisdavo į namus. Tačiau niekas nevažiuodavo, liepdavo eiti pas įgaliotinį, dėl to ir šį kartą, kai 2014-05-18 buvo sužalotas kaimynas, jis pirmiausia su juo važiavo pas įgaliotinį. Su kitais kaimynais jis nelabai bendrauja. Nukentėjusysis dažniausiai vartodavo alkoholį kai gaudavo pensiją, kai neturėdavo, tai negerdavo. Paskutiniu metu nukentėjusysis labai dažnai pas jį ateidavo, pastoviai skųsdavosi, kad niekas nenori su juo bendrauti. Liudytojas nematė, kad nukentėjusysis būtų naudojęs smurtą prieš kaltinamąją, negirdėjo kad jis būtų ją keikęs. Buvo laikas kai nukentėjusysis garaže gyveno, tada buvo kelis kartus atėjęs pas jį nusiprausti, nes tada visas smirdėjo. Jis klausdavo nukentėjusiojo, kodėl geria, į tai jis atsakydavo, kad žmona, jam sakė, jog dukra ne jo. Paskutiniu metu nukentėjusysis daug gerdavo. Kai gyvendavo garaže būdavo netvarkingas, kai gyvendavo namuose – būdavo tvarkingas. Keikdavo jis kaltinamąją, sakydavo, jog ji jam sako, kad jis senas, o ji jauna, laukia kol jis greičiau numirs, nori jo namo, kalbėdavo, kad kaltinamoji nori jį išvežti, pasodinti ir pan. Pas juos namuose jis yra buvęs tik pirmam aukšte. 2014 m. rugsėjo 18 d., apie 8 val., A. Š. atėjo pas jį sužalotas, visas kruvinas, kraujas apibėgęs, visas apibraižytas, ir ant kaklo, ir ant rankų, ir papasakojo, kad žmona jam trenkė su vaza. Pakaušis buvo kruvinas. Jis nukentėjusiajam papurškė su vaistais ir išvalė žaizdą. Nukentėjusysis nebuvo girtas. Tai pamatęs pagalvojo, kad reikia pranešti policijai, todėl kartu su kaimynu A. Š. nuvažiavo pas rajono inspektorių, bet jo nerado, tada nukentėjusįjį nuvežė išsiimti abdukciją, po to nuvežė jį iki jo poliklinikos ir ten jį paleido. Vėliau nukentėjusysis jam paskambino ir pasakė, kad jau yra Klinikose, skubioje pagalboje. Jis buvo jį aplankyti, kai jį paguldė į Slaugos namus, ten su nukentėjusiuoju jis nesusikalbėjo, nors anksčiau normaliai jie bendraudavo.

Liudytoja J. K. parodė, kad ji nuo 2008 m. dirba Dainavos policijos komisariate vyresniąja tyrėja. Kaltinamąją pirmą kartą pamatė ikiteisminio tyrimo metu, ją apklausinėjo, ji nukentėjusiojo neapklausinėjo. Žino, kad jis pridavė policijai vazą, su kuria jis buvo sužalotas, ji yra priduota kaip daiktinis įrodymas. Kaltinamosios pozicija visą tyrimą buvo vienoda, savo kaltę kaltinamoji neigė, tyrėja jos apklausos metu užrašė tai, ką sakė kaltinamoji. Po nukentėjusiojo pareiškimo apie sužalojimus operatyvinei grupei 2014-09-19 ryte atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) kaltinamoji jų į namus neįsileido, įvykio vietoje kitų asmenų apklausti nekilo jokio poreikio, nes buvo sprendžiamas ginčas artimoje aplinkoje kilęs namuose tarp sutuoktinių, šioje byloje nukentėjusiojo ir kaltinamosios, bylos duomenimis kiti asmenys konflikte nedalyvavo. Su nukentėjusiuoju ji kalbėjo pati, bet neapklausė. Nukentėjusysis atvyko pas ją į policijos komisariatą ir atvežė vazą, su kuria jį žmona sužalojo, viską papasakojo tiksliai kaip buvo prieš tai išdėstęs ir kaip buvo užfiksuota 2014-09-19 apklausoje. Prieštaravimų neiškilo, todėl ji tik paėmė vazą ir tai užfiksavo procesiniu dokumentu. Nukentėjusysis buvo blaivus, atrodė inteligentiškas, buvo apsirengęs kostiumą, atrodė išsilavinęs, nes jam net nereikėjo aiškinti kas tas ieškinys ir kam jis reikalingas, jis kalbėjo kaip protingas, išsilavinęs žmogus, dėl jo psichinės būklės jokių įtarimų jai nekilo.

Ekspertė Sigita Bielevičienė parodė, kad nukentėjusysis A. Š. pas teismo medicinos ekspertus kreipėsi 2014 m. rugsėjo 18 d., 13:30 val. su policijos išduotu siuntimu. Buvo apžiūrėtas ekspertinėje įstaigoje jos kaip ekspertės, buvo užsakyti medicininiai dokumentai iš gydymo įstaigos, nes gydymas tęsėsi ilgai, savo 2015-03-24 specialisto išvadoje Nr. G2419/14(02) duotas išvadas tvirtina. Nukentėjusįjį A. Š. ir tai, ką jis pasaklojo apie įvykį, ji prisimena, ji atsimena dėl aplinkybės, kad jis buvo sužalotas su akmenine vaza, nes tokio atvejo ji dar savo praktikoje nebuvo turėjusi. Nukentėjusysis buvo blaivus, tvarkingas, kalbėjo aiškiai, logiškai, nuosekliai, ką jo klausė, tą jis atsakinėjo. Nukentėjusysis pasakodamas jai apie savo sveikatą suklydo tik dėl to, kad nurodė, kad 2014 m. gegužės mėnesį jis turėjo insultą, nors pagal išrašus vėliau nustatyta, kad gegužės mėnesį jis turėjo galvos traumą. Todėl teko papildomai užsakyti tyrimus. Tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo sužalotas viršugalvis, ji matė vieną žaizdą, bet chirurgai matė tris žaizdas. Jos aprašyta viršugalvio žaizda nėra būdinga griuvimui. Jeigu vaza buvo daugiabriaunė, turinti išsikišusius daugybinius paviršius, buvo galima padaryti ir su ja tokį sužalojimą, koks yra aprašytas ligonį operavusių chirurgų. Ji matė nukentėjusiojo rankos sužalojimą, padarytos žaizdos nėra būdingos griuvimui, nubrozdinimai buvo įvairiuose paviršiuose. Nukentėjusysis pas ekspertus atvyko po ligoninės, buvo tvarkingas, iš karto po įvykio jis gydėsi „Sveikatos projektuose“ ir tik tada jį pasiuntė jį į Kauno klinikas skubos tvarka. Jai nepasirodė, kad nukentėjusysis nuolatos vartotų alkoholį, daugiau sumušimų ant jo kūno ji nematė. Nukentėjusysis bendravo normaliai, dėstė mintis sklandžiai, jai klausimų dėl nukentėjusiojo psichinės būklės nekilo. Jos nuomone sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ne mažiau trimis trauminiais paveikiais, galvos srityje sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, nes ji apžiūrėdama matė vieną žaizdą, tuo tarpu chirurgai siūdami matė tris. Buvo užsakyta kompiuterinė tomografija, kurios duomenis siuntė ekspertams į Vilnių, specialistui užduodant specialius klausimus, kurie padėtų atriboti patirtas traumas. Specialistė parašė, kad dešinėje kaktos srityje ir kairėje momens srityje matomos senos traumos, kiti matomi trauminiai požymiai yra švieži.

Iš 2015-03-24 specialisto išvados Nr. G2419/14(02) matyti, jog pagal 2014-09-19 tyrėjos L. U. užduotį atlikti objektų tyrimą buvo atliktas tyrimas ir surašyta specialisto išvada, iš kurios matyti, kad: 1) nukentėjusiajam A. Š. tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai: muštinės žaizdos dešinio momens srityje, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, pakraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje; 2) sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), turinčiu (-iais) ribotą paviršių, paveikus dešiniojo momens sritį bei dešini dilbį – alkūnę, ne mažiau tijų trauminių poveikių pasekoje; 3) sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t.y. 2014-09-18. Gydymas Kauno klinikose nuo 2014-05-06 iki 2014-10-11 iki 2014-10-22 ir nuo 2014-10-27 iki 2014-11-18, su užduotyje nurodyta trauma nesusiję, tai kitų traumų epizodai; 4) Sužalojimai dėl pakraujavimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje srityje neatitinka sunkaus sveikatos kriterijų ir sužalojimas vertinamas kaip nesunkus; medicininių duomenų apie A. Š. girtumą, nei apsilankymo pas šeimos gydytoją metu, nei patekimo į stacionarą metu, nėra. (t. 1, b. 1. 15, 16-18).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos PK OVS Dainavos grupės specialisto T. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-09-18 apie 12.15 val. Dainavos PK buvo gautas pranešimas iš Šeimos klinikos, kad į juos kreipėsi nukentėjusysis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kurį namuose sumušė jo žmona. Klinikos medicinos personalui diagnozavus galvos žaizdą sužalotas asmuo buvo pervežtas į LSMUL. (t. 1, b. l. 6).

Vada pradėti ikiteisminį tyrimą buvo policijos pareigūnės L. U. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Galvos smegenų skyriaus patalpose 2014-09-19 7 val priimtas nukentėjusiojo A. Š. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2014-09-18 apie 18 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė V. Š. su akmenine vaza sudavė du smūgius, vieną kartą pataikydama į dešinę ranką, kai jis buvo užsidengęs galvą ir kitą kartą smūgis pataikė į galvos sritį. (t. 1, b. l. 2, 3).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos PK KPS tyrėjos L. U. 2014-09-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams 2014-09-19 apie 8 val. apžiūrėti įvykio vietos nepavyko, nes name, adresu (duomenys neskelbtini), buvusi moteris neįsileido į namą (t. 1, b. l. 5).

Iš 2014-09-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Š. tyrėjai J. K. pateikė vazą. (t. 1, b. l. 10). Iš 2014-09-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota nukentėjusiojo pateikta šviesiai ruda vaza, pagaminta iš akmens masės, 23 cm aukščio, 9 cm skersmens viršutinėje dalyje, netolygaus paviršiaus, su trijų nuogų moterų kūnų dalių iškilusiais paviršiais, ant vazos kraujo pėdsakų ar rusvos spalvos dėmių nesimatė. Vaza buvo nufotografuota ir prijungta prie bylos kaip daiktinis įrodymas. (t. 1, b. l. 11-12, 13-14).

Iš 2015-01-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamoji pateikė penkias nuotraukas su galimai parkritusio neblaivaus nukentėjusiojo atvaizdais. (t. 1, b. l. 66-68). Iš 2015-02-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad kaltinamoji pateikė 2015-01-26 paaiškinimą su priedais, kur užfiksuoti duomenys apie tai, jog nukentėjusysis praeityje buvo apsvaigęs nuo alkoholio, viso 17 lapų (t. 1 t, b. l. 69-89).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė Valstybinės ligonių kasos vardu civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos 510,50 Eur žalos dėl nukentėjusiajam A. Š. suteiktos būtinosios medicininės pagalbos, jį gydant nuo trauminės suburinės hemoragijos (t.1., b.l. 45, 46)

Įrodymų vertinimas

Ištyrus byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, duoti kaltinamosios V. Š. duoti parodymai, kad ji nesužalojo nukentėjusiojo A. Š., o tik jam neblaiviam užpuolus ją virtuvėje, gindamasi nuo jo kėsinimosi jai vieną kartą suduoti, išvengusi jo smūgio, pylė ant jo šildomą arbatai vandenį, sušlapindama jį, kad nežino kaip galėjo atsirasti iškarto po įvykio medikų nustatyti sužalojimai nukentėjusiojo viršugalvyje ir ant jo rankos, vertintini kritiškai - teismas laiko, kad kaltinamoji tokiu būdu siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, nes kaltinamosios parodymai yra visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiojo A. Š., liudytojų L. M., J. K., ekspertės Sigitos Bielevičienės ir eksperto Sigito Simanausko parodymais, juose nėra jokių prieštaravimų, vieni įrodymai papildo kitus, todėl byloje surinkti ir teisme patikrinti rašytiniai įrodymai nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojų E. Š. ir I. R. parodymus teismas vertina kritiškai, nes jos yra kaltinamosios dukros, suinteresuotos bylos baigtimi, todėl jų duoti parodymai, negali užtrukti joms baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo teisme.

Pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį. Kaltinamoji kaltinama sužalojusi savo vyrą A. Š.. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad pastaruosius 10 metų jie gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio, tačiau juos siejo santuokos saitai, kurių nenorėjo nutraukti nukentėjusysis, nors to siekė kaltinamoji, juos jungė bendrą nuosavybė, kaltinamoji siekė ištraukti savo vyrą iš netinkamo gyvenimo būdo, alkoholizmo, visa išvardinta ir tai, kad ji dabar A. Š. rūpinasi jam tapus neįgaliu ir neveiksniu, rodo jų, kaip sutuoktinių ryšius, kas būdinga šeimos nariui.

Remiantis bylos medžiaga, teismas daro išvadą, kad surinkti byloje ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent kaltinamoji V. Š., o ne kas kitas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio jis analogiškai nurodė įvykio aplinkybes keliems skirtingiems asmenims, tame tarpe pareigūnams, taip pat, kaltinamosios parodymais - ir jį gydusiam gydytojui, jis šias aplinkybes nurodė būdamas blaivus, kas objektyviai nustatyta, priešingai nei teigė kaltinamoji, kad jis užpuolė būdamas neblaivus, suvokdamas savo veiksmus ir juos galėdamas valdyti. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų L. M., J. K., ekspertų S. Bielevičienės bei eksperto S.Simanausko parodymais bei teismo ekspertų pateiktomis ekspertizių aktų Nr. G2419/14(02) ir Nr. 83TPK-452/2015 išvadomis. Todėl teismas kontatuoja, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamoji V. Š. 2014-09-18 apie 8 val. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ne mažiau dviejų kartų suduodama jam akmens masės vaza į dešinę ranką ir į galvos sritį nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – nukentėjusiojo vyro A. Š., sveikatą ir jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ta aplinkybė, kad valstybinis kaltintojas kaltino V. Š. sudavus A. Š. ne mažiau kaip tris kartus vaza, į dešinę ranką ir į galvos sritį, nukentėjusiajam A. Š., o pats nukentėjusysis nurodo, kad buvo suduoti tik du smūgiai, priešingai nei nurodo teismo ekspertai atlikę tyrimą, laikytina neįrodyta, atsižvelgiant į akmens masės vazos formos ypatumus, bei į visuotinai nustatytą teisės taikymo principą, kad visi neaiškumai vertintini kaltinamojo naudai.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59, 60 str.).

Skiriant kaltinamajai bausmę atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamoji pensininkė, nedirbanti, administracine tvarka nebausta, neteista. Ji nėra psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje. Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajai skirtina BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, ir tai, kad kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinčių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmeniui, kuris neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, skiriama sankcijoje numatyta bausmė, paprastai nemažesnė nei sankcijos vidurkis. Įvertinus tai, kad BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų, todėl kaltinamajai, kuri pastaruosius metus rūpinosi degraduojančiu sutuoktiniu nukentėjusiuoju A. Š., bandydama ištraukti jį iš alkoholizmo, jam po tiriamo įvykio vėl nukentėjus, patyrus kelias galvos traumas, ko pasekoje tapus neįgaliu, toliau rūpinasi juo slaugos įstaigoje, nors tuo pačiu yra kaltinama vyro sužalojimu, skirtina švelnesnė bausmė, nei numato BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijos vidurkis, o artima minimaliai.

Sutinkamai su BK 75 str. teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką – tyčinį apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikalstamos veikos stadija – baigtinis nusikaltimas, ji neteista, administracine tvarka nebausta, rūpinas nukentėjusiuoju asmeniu, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajai skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 91) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina.

Civilinis ieškinys žalos atlyginimui 510,50 eurų sumai, pateiktas civilinio ieškovo Kauno teritorinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 46, 49), yra realus, įrodytas byloje civilinio ieškovo pateiktais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, vaza, kuri laikoma Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos PK (t. 1, b. l. 13, 14), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. ir skirti jai bausmę – 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimą

Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 8, 9 p. ir terminuoto laisvės bausmės atėmimo vykdymą atidėti 1(vieniems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus:

1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) įmokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL (376,6 Eur).

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą privaloma sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT26 7300 0100 0245 5919 (AB „Swedbank“) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. Š. civiliniam ieškovui Kauno teritorinė ligonių kasa, įmonės kodas 188783839, buveinė Kaune, Aukštaičių g. 10, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT08 7300 0100 7637 9652, žalos atlyginimą 510,50 eurų (penkis šimtus dešimt eurų 50 euro ct).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – vazą, laikomą Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos PK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.