Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei R. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams. Negyvendami kartu tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios ir CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimu V. N. ir R. N. santuoka buvo nutraukta, atsakovei palikta iki santuokos turėta pavardė – B., dukters R. N. gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir iš ieškovo atsakovei dukters R. N. išlaikymui buvo priteistos lėšos po 300 Lt per mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su juo, motyvuodamas, jog dukra nuo ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo gyvena pas jį, yra jo išlaikoma ir prižiūrima.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tai yra, sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentui, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, pažeidė CPK 376 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus apie aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant šį šalių ginčą, taip pat nebuvo surinkti kiti įrodymai, turintys įtakos sprendimo pagrįstumui. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą nagrinėjant bylą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir tesėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Nustatyta, kad byloje objektyvių įrodymų, pavyzdžiui, buities tyrimo aktų apie ieškovo ir atsakovės gyvenimo sąlygas, byloje nėra pateikta. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad nors skyriaus specialistės apsilankė tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamosiose vietose, tačiau jų gyvenimo sąlygų netyrė ir neaptarė. Išvadoje paminėta, jog V. N. namuose vaiko gyvenimui, poilsiui ir mokymuisi yra sudarytos tinkamos sąlygos, tačiau nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų teismui įsitikinti, kad tokia išvada padaryta ištyrus buities sąlygas. Teismas visiškai neįvertino ir sprendime neaptarė ieškovo gyvenimo sąlygų, nors atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas neturi sąlygų auginti dukters, kadangi gyvena tėvams priklausančiame dviejų kambarių bute. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas raidos sąlygas, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-58/2002; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta ir daugelio kitų faktinių aplinkybių. Byloje nesurinkti įrodymai apie ieškovo ir atsakovės šeimos sudėtį. Iš byloje esančio Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-10-18 Įsakymo Nr. A1-1329 matyti, kad atsakovės R. B. 6 asmenų šeimai išnuomojamas trijų kambarių butas, iš 2016-07-21 pažymos apie pajamas matyti, kad atsakovės pajamas sudaro išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms, šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų ir šalpos našlaičių pensija. Iš šių įrodymų nėra galimybės nustatyti atsakovės išlaikytinių skaičiaus, taip pat nėra aišku, kuriam atsakovės vaikui yra mokama neįgalumo šalpos pensija. Iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad atsakovė gyvena kartu su sugyventiniu, tačiau byloje nėra duomenų, ar atsakovės sugyventinis dirba, nėra duomenų apie jo pajamas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovė niekur nedirba ir nėra registruota darbo biržoje, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė nėra registruota darbo biržoje. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų iš ugdymo įstaigos, kurią lanko šalių dukra, nesiaiškinta, ar abu tėvai tinkamai atlieka pareigą dėl mergaitės teisės į ugdymą užtikrinimo. Vadovaujantis Kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad tokius įrodymus privalėjo pateikti šalys arba teismas turėjo juos surinkti savo iniciatyva. Taip pat pažymėtina, kad teismas nevertino ir aplinkybės dėl ieškovo darbo grafiko pobūdžio. Atsakovės atstovas teismo posėdyje argumentuodamas, kad mergaitė negali gyventi su ieškovu, nurodė, jog ieškovas dirba slenkančiu darbo grafiku, todėl neturi galimybių užtikrinti tinkamos mergaitės priežiūros, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nevertino.Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo arba motinos galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, atmesdamas kitus, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu, ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą tai labiau atitiks jo interesus. Šiuo atveju teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovo pateiktais subjektyviais įrodymais, liudytojų parodymais ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada. Taip pat pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada nesiekdamas įsitikinti, ar Vaiko teisių pasaugos skyriaus išvadoje nurodytos aplinkybės pagrįstos. Pažymėtina, kad Vaikų teisių institucijos nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio, o jos įrodomoji reikšmė turi būti įvertinama atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą. Reikšmingos ginčui byloje išspręsti aplinkybės nustatomos ir įvertinamos vadovaujantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik tada daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo minėtomis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, neužtikrino, kad būtų surinkti visi šalių ginčui išspręsti reikšmingi įrodymai, todėl tai nulėmė nepagrįsto ir neteisingo, o tuo pačiu ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Dėl vaiko teisės būti išklausytam

CK 3.177 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras. Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant bylas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) išaiškinta, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl bendravimo su tėvu ir už jį atsakyti paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius, todėl teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420-378/2016; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016). Nagrinėjamojoje byloje sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo pateikta tik minėta Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nėra nurodyta, kad vaikas yra susiformavęs tvirtą ir aiškią nuomonę – norą gyventi su tėvu. Išvadoje nurodyta, kad specialistės, aplankiusios mergaitę, mano, jog mergaitės gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su tėvu geriausiai atitinka vaiko interesus. Nustatyta, kad teismo posėdžio metu ieškovas teigė, jog mergaitė nenori gyventi su mama, nenori pas ją grįžti, o atsakovė nurodė, jog neigiamą įtaką mergaitei daro vyro tėvai, taip pat pažymėjo, jog mergaitė iš tėvo dažnai grįžta nešvari, pikta. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas ieškinyje nurodė, jog tikslinga apklausti mergaitę ir sužinoti jos nuomonę, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, tačiau pirmosios instancijos teismas šį ieškovo prašymą ignoravo. Teisėjų kolegijos nuomone, išvardinti įrodymai ir prieštaringi šalių paaiškinimai nėra pakankami spręsti apie vienareikšmę nepilnamečio vaiko nuomonę dėl gyvenimo su tėvu, todėl būtina išsiaiškinti šias aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį reiškė akcentuodamas vaiko norą gyventi su juo, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių ir nesiaiškino, kodėl mergaitė išreiškė norą gyventi su tėvu, o ne su mama. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Civilinio proceso kodekso normos numato įvarius būdus siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę. CPK 380 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. CPK 212 straipsnis įtvirtina teisę teismui paskirti psichologinę ekspertizę, pavesdamas ją atlikti specialių žinių turinčiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pažymėtina, kad bylą nagrinėjant iš naujo svarstytinas klausimas dėl psichologinės ekspertizės skyrimo.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Taip pat atkreiptinas dėmesys į naujausią Kasacinio teismo praktiką nagrinėjant bylas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2016-10-21 sprendime nepasisakė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl bylą gražinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas įpareigotinas išspręsti klausimą ir R. N. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu/mama tvarką.Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesines ir materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir bylos pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 4 p.).Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, turės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 1 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.