Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Žilvino Terebeizos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) E. A. ir S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. N. ir V. N. patikslintą ieškinį atsakovams E. A., S. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Slapšienė, valstybės įmonė Turto bankas, dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. N. ir V. N. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančia Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-06-04 įsakymo Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1086 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo pardavimo išsimokėtinai E. A., S. A. (duomenys neskelbtini)“ dalį dėl 0,1872 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo E. A. ir S. A. ir nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) parduodama žemės sklypo dalis yra 0,1670 ha, pripažinti dalinai negaliojančia 2012-06-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. RS-3977) dalį dėl 0,1872 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies pardavimo, nustatant, kad parduodamo sklypo dalis yra 0,1670 ha, taikyti restituciją natūra ir įpareigoti E. A. ir S. A. grąžinti valstybei 0,0202 ha. Pripažinti negaliojančia Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-09-28 įsakymo Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1822 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suteikimo naudotis VĮ Ukmergės miškų urėdija“, dalį dėl VĮ Ukmergės miškų urėdija 95 metams neatlygintinai perduodamo naudotis 0,1063 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies ir nustatyti, kad perduodamo naudotis sklypo plotas yra 0,0810 ha ir pripažinti negaliojančia 2012-10-03 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 47SŽN-121 dalį, kuria VĮ Ukmergės miškų urėdija 95 metams neatlygintinai perduota naudotis 0,1063 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis ir nustatyti, kad perduodamo žemės sklypo dalis sudaro 0,0830 ha. Pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 20 d. susitarimą (registro Nr. RS-4790) dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Nustatyti naudojimosi 0,5060 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2015-07-16 matininko G. J. žemės sklypo patikslintą planą.

2. Ieškinyje nurodyta, jog VĮ Registrų centro duomenimis, gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovams 323/12500 dalys (pagal 2014-10-07 pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini))),V. N. 48/100 dalys (pagal 1998-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini))), bendras ieškovams priklausantis gyvenamojo namo plotas – 198,73 m². Turto patikėjimo teise valstybinį turtą valdo VĮ Ukmergės miškų urėdija – 513/3125 dalis, t. y. 64,24 m². Gyvenamojo namo dalis (33/100), suformuota kaip atskira 126,36 m² patalpa, priklauso atsakovams E. A. ir S. A.. Gyvenamasis namas su priklausiniais yra 0,5060 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovams E. A. ir S. A. priklauso 468/1265 dalys žemės, kas sudaro 0,1872 ha, Lietuvos Respublikai – 797/1265 dalys, kas sudaro 0,3188 ha. Ieškinyje pažymima, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas prašymas sustabdyti minėto žemės sklypo pardavimą ir perdavimą neatlygintinai laikinai naudotis VĮ Ukmergės miškų urėdija, nes galutinai nebuvo suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre bendraturčiams priklausančios gyvenamojo namo dalys, pagal kurias bendraturčiams nustatomos privatizuojamo žemės sklypo dalys.

3. Ieškinyje pabrėžiama, kad Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis galėjo parduoti ir panaudos sutartis sudaryti tik bendraturčiams išsprendus klausimą dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo gyvenamojo namo dalių nustatymo, įsiteisėjus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-96-879/2013. Atsakovams E. A. ir S. A. parduotas 202 m² didesnis žemės plotas, negu jis priklausytų pagal nuosavybės teise valdomą gyvenamojo namo dalį. Ieškinyje nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius siekė administracine tvarka patikslinti gyvenamojo namo dalių savininkams priklausančio namų valdos žemės sklypo dalis. 2015 m. gegužės 14 d. vykusiame susitikime buvo nutarta atlikti sklypo kadastrinius matavimus, plane nurodant naudojamas sklypo dalis pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Atlikus kadastrinius matavimus, atsakovai E. A. ir S. A. planą derinti atsisakė.

7. 2012 birželio 19 d. žemės sklypo pirkimas yra teisėtas, apskaičiuotas pagal šalių turimą gyvenamąjį plotą gyvenamajame name, tai kad po sandorio sudarymo pasikeitė ieškovų gyvenamojo namo plotas neįtakoja žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

18.1. Apeliantų nuomone, teismo sprendimas yra naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Teismo sprendimas buvo priimtas neįtraukus į bylos nagrinėjimą VĮ Registrų centras, kai tuo tarpu priimtu teismo sprendimu yra pasisakoma dėl VĮ Registrų centras pareigų. Teismo sprendimu yra nustatyta pareiga VĮ Registrų centras išviešinti atliktus sandorius, priešingu atveju teismo sprendimas iš esmės nebūtų įvykdytas.

18.4. Apeliantams nesuprantama, kaip pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo paliktas galioti 2012 m. įsakymas Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1086, tačiau jo pagrindu įvykusius sandorius pripažinti naikintinais. Asmuo siekdamas įsigyti valstybinį žemės sklypą teikia prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri priima įsakymą dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo, kas šioje nagrinėjimo byloje buvo padaryta. Notaras tik patvirtina įsakyme nustatytas aplinkybes.

19.1. Atsiliepime nurodoma, jog apeliaciniame skunde nurodomas teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas yra deklaratyvus ir neturintis teisinio pagrindo. Skunde apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai taikė įstatymo normas, tačiau konkrečiai, koks įstatymas buvo pritaikytas netinkamai nenurodė. Vien tai, jog apeliantai skirtingai interpretuoja įstatymų nuostatas, nereiškia, jog teismas jas taikė neteisingai.

20.1. Atsakovės manymu apeliantai elgėsi nesąžiningai, nes neinformavo Nacionalinės žemės tarnybos apie iškeltą civilinę bylą Nr. 2-96-879/2013, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo dalių nustatymo.

20.3. Atsakovė nurodo, jog teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos susidarė išskirtinai dėl apeliantų nesąžiningo elgesio, todėl visos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš apeliantų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys dėl pripažinimo negaliojančia Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-06-04 įsakymo Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1086 dalies dėl 0,1872 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo E. A. ir S. A. ir nustatymo, kad (duomenys neskelbtini) parduodama žemės sklypo dalis yra 0,1670 ha ir pripažinimo dalinai negaliojančia 2012-06-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies dėl 0,1872 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies pardavimo, nustatant, kad parduodamo sklypo dalis yra 0,1670 ha, restitucijos taikymo, pripažinimo negaliojančia Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-09-28 įsakymo Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1822 dalies dėl VĮ Ukmergės miškų urėdija 95 metams neatlygintinai perduodamo naudotis 0,1063 ha ploto žemės sklypo dalies ir nustatymo, kad perduodamo naudotis sklypo plotas yra 0,0810 ha ir pripažinimo negaliojančia 2012-10-03 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 47SŽN-121 dalies, kuria VĮ Ukmergės miškų urėdija 95 metams neatlygintinai perduota naudotis 0,1063 ha ploto žemės sklypo dalis ir nustatymo, kad perduodamo žemės sklypo dalis sudaro 0,0830 ha, pripažinimo negaliojančiu 2012 m. liepos 20 d. susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo bei naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagal 2015-07-16 matininko G. J. žemės sklypo patikslintą planą nustatymo.

24. Apeliaciniu skundu apeliantai nurodo, jog skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nes buvo priimtas į civilinės bylos nagrinėjimą neįtraukus VĮ Registrų centras, o priimtu teismo sprendimu nustatytos pareigos – išviešinti pakeitimus viešame registre.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, Nr. 3K-3-180/2008; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai, norėdami į bylą įtraukti VĮ Registrų centras, turėjo nurodyti ne tiktai koks yra šio asmens suinteresuotumas byloje, bet ir tai, kaip pasikeistų jo teisinė padėtis, jei jis būtų neįtrauktas į bylą. Nagrinėjamoje byloje registratorius VĮ Registrų centras turės tik spręsti klausimą dėl daiktinių teisių įregistravimo pagal teismo sprendimą, registro tvarkytojo teisės ir interesai nebus pažeidžiami, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad VĮ Registrų centras dalyvavimas procese nebūtinas ir konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis).

26. Apeliaciniu skundu apeliantai nurodo, jog jų sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis buvo teisėta pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, todėl nėra pagrindo jos naikinti, o teisėje galioja principas, jog įstatymai atgal negalioja. Nurodytu teisiniu principu apeliantai grindžia sudarytos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumą. Apeliantų teigimu, ieškovams priklausanti pastato dalis buvo nustatyta vėliau nei sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.

27. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje (redakcija 2010 01 19 įstatymu Nr. XI-660 (nuo 2010 02 02) įtvirtinta nuostata, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka; kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės perleidimą, 5 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

28. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemė miestuose ir kaimuose yra parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ yra patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, kurių 6 punktas nustato, kad tuo atveju, kai gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras naudojamas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos nustatomos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys (-iai) arba įrenginys (-iai) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar statinio arba įrenginio bendraturčio perkama dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar statinio arba įrenginio dalį, į kurias neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

29. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, valstybės žemės sklypų (jų dalių), patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės patikėtinių, pardavimo neatlygintinai naudotis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtino“, kurių 3 punkte taip pat įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai nuosavybės teise, patikėjimo teise valdo, panaudos ar nuomos pagrindais statinį ar įrenginį naudoja keli Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, valstybinės žemės sklypas perduodamas neatlygintinai naudotis dalimis. Kiekvienam statinį ar įrenginį valdančiam (naudojančiam) asmeniui parduodama valstybės žemės sklypo dalis nustatoma valstybinės žemės patikėtinio sprendimu, atsižvelgiant į kiekvieno asmens turimą statinio ar įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos statinio (pagrindinio daikto) priklausinių nuosavybės, patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais asmenų turimos dalys.

30. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius Valstybinės žemės 2012 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi apeliantams parduotas bei 2012 m. spalio 3 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 47SŽN-121 Ukmergės miškų urėdijai perduotas neatlygintinai naudotis žemės valdos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis nepagrįstai nustatė pagal tuo metu Nekilnojamojo turto registre nurodytas pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių valdomas dalis, neatsižvelgęs į ieškovo V. N. 2011 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriui pateiktą prašymą sustabdyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimą ir perdavimą neatlygintinai naudotis, kadangi tuo metu nebuvo galutinai suformuotos ir įregistruotos bendraturčiams priklausančios gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys, pagal kurias nustatomos privatizuojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys bei Nekilnojamojo turto registre nurodytą pastabą, kad nėra pateiktas bendraturčių susitarimas dėl valdomų pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalių.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiams V. N. ir V. N., E. A. ir S. A. ir Lietuvos Respublikai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis turėjo nustatyti ir pirkimo pardavimo bei panaudos sutartis sudaryti tik bendraturčiams išsprendus ginčą dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo gyvenamojo namo dalių, t. y. įsiteisėjus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-96-879/2013), kuriuo buvo pakeistos ieškovams, apeliantams ir Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalys.

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų vertinimu, jog tokiu būdu būtų įstatymo galiojimas pritaikytas retrospetyviai. Ginčas dėl gyvenamojo namo dalių buvo sprendžiamas teisme, apeliantai tame ginče dalyvavo, todėl žinojo, jog elgiasi nesąžiningai neinformuodami Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus dėl vykstančio ginčo dėl gyvenamojo namo dalių nustatymo. Tokiu savo neveikimu apeliantai leido susidaryti neteisėtai situacijai, kai neturėdami tam teisės nuosavybės teise įgijo didesnę nei jiems priklausytų žemės sklypo dalį. Teisėje taip pat galioja principas – iš neteisės teisė neatsiranda, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantų neteisėtas, nesąžiningas elgesys, t. y. neinformavimas apie vykstantį ginčą negali jiems sukurti teisės į didesnę žemės sklypo dalį.

33. Apeliaciniu skundu apeliantai taip pat nurodo, jog ieškovai klastojo dokumentus, nes į bylą yra pateikti du tą pačią dieną G. J. sudaryti planai, tačiau apeliantų nuomone planai negalėjo būti sudaryti tą pačią dieną, nes tikslinti planą būtinybė atsirado gerokai vėliau, tai yra jau pradėjus nagrinėti šią civilinę bylą, kai paaiškėjo pradinio plano netikslumai, todėl sudarytas planas yra suklastotas, o teismas dėl dokumentų klastojimo turėjo kreiptis į prokuratūrą.

34. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje yra įtvirtinta įrodinėjimo pareiga tarp šalių, kuri numato pareigą įrodyti šaliai aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Apeliantai teigdami, jog vienas iš G. J. sudarytų planų yra suklastotas, turėjo tai įrodyti. Ieškovai iš dalies sutiko su apeliantų argumentais, jog planas buvo patikslintas, kai šios bylos nagrinėjimo metu atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius pateikė patikslintus skaičiavimus dėl šalims priklausančių žemės sklypo dalių, o plane nurodyta data buvo tik korektūros klaida.

35. Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atlikti žemės naudojimo tvarkos plano tikslinimo veiksmai turėjo procedūrinių trūkumų, tačiau tai nėra pavojingi veiksmai baudžiamųjų įstatymų požiūriu, todėl nėra pagrindo teigti, jog pateiktas žemės sklypu naudojimosi tvarkos planas yra suklastotas. Jokių kitų argumentų, kodėl pateiktas planas gali būti laikomas suklastotu apeliantai nenurodė. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantai nepagrindė savo atsikirtimų dėl netinkamai nustatytos žemės sklypu naudojimosi tvarkos, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

39. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius pateikė prašymą nepriteisti iš jo ieškovų naudai jų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių. Nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidos susidarė išskirtinai dėl apeliantų nesąžiningo elgesio, todėl visos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš apeliantų.

40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, jog bylinėjimosi išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė išskirtinai dėl apeliantų veiksmų dėl to, jog jie siekdami įsigyti žemės sklypą, neinformavo, jog teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl gyvenamojo namo dalių nustatymo. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, jog ieškovas 2011 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą sustabdyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimą ir perdavimą neatlygintinai naudotis, kadangi tuo metu nebuvo galutinai suformuotos ir įregistruotos bendraturčiams priklausančios gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys, pagal kurias nustatomos privatizuojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius į pateiktą prašymą tinkamai nereagavo, todėl buvo leista apeliantams įsigyti didesnį žemės sklypą nei jiems priklausytų pagal įstatymą. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl bendrų atsakovų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo nepriteisti iš jos ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

41. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Ieškovas V. N. nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog patyrė 347,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėdamas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi apeliantų skundas atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantų.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-678-675/2018 palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po 173,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.