Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.5.; 2.3.2.6.; 3.1.7.3.; 3.1.7.7.; 3.1.7.9.; 3.2.6.1.

2018 m. spalio 17 d.

dalyvaujant ieškovams V. N., V. N., ieškovės atstovui pagal įgaliojimą D. N. bei ieškovų atstovei advokatei V. Ž.,

atsakovui E. A., atsakovei S. A., jos atstovui pagal įgaliojimą V. T. bei atsakovų atstovei advokato padėjėjui A. P.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus atstovei M. V. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. N. ir V. N. patikslintą ieškinį atsakovams E. A., S. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S., Valstybės įmonė Turto bankas, dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai V. N. ir V. N. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (t.2, b.l.34) atsakovams ir prašo:

1) pripažinti negaliojančia Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-06-04 įsakymo Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1086 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo pardavimo išsimokėtinai E. A., S. A. Š. g. 2, Ukmergėje“ dalį dėl 0,1872 ha žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), pardavimo E. A. ir S. A. ir nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) parduodama žemės sklypo dalis yra 0,1670 ha ir pripažinti dalinai negaliojančia 2012-06-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. RS-3977) dalį dėl 0,1872 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies pardavimo, nustatant, kad parduodamo sklypo dalis yra 0,1670 ha, taikyti restituciją natūra ir įpareigoti E. A. ir S. A. grąžinti valstybei 0,0202 ha;

2) pripažinti negaliojančia Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-09-28 įsakymo Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1822 „Dėl valstybinės žemės sklypo(duomenys neskelbtini) suteikimo naudotis valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai“, dalį dėl valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai 95 metams neatlygintinai perduodamo naudotis 0,1063 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies ir nustatyti, kad perduodamo naudotis sklypo plotas yra 0,0810 ha ir pripažinti negaliojančia 2012-10-03 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 47SŽN-121 dalį, kuria valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai 95 metams neatlygintinai perduota naudotis 0,1063 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir nustatyti, kad perduodamo žemės sklypo dalis sudaro 0,0830 ha;

3) pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 20 d. susitarimą (registro Nr. RS-4790) dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo;

4) nustatyti naudojimosi 0,5060 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2015-07-16 matininko G. J. žemės sklypo patikslintą planą:

a) V. N. ir V. N. naudosis 2280 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais Al (koord.1, 6, 38, 37, 36, 35, 16,1 5, 14, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 1) ir 16 m² A2 (koord. 43, 44, 45, 46, 43);

b) E. A. ir S. A. naudosis 1499 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (koord.38, 37, 36, 35, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 34, 33, 3, 38);

c) patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius naudosis 747 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C (koord. 2, 32, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 34, 33, 2);

d) 518 m² žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu D, lieka bendram naudojimui ir ja naudosis: V. N., V. N., E. A. , S. A. ir patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius;

5) priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad VĮ Registrų centro duomenimis, gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovams 323/12500 dalys (pagal 2014-10-07 pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. VM-2857)),V. N. 48/100 dalys (pagal 1998-07-02 pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. 5967-7)), bendras ieškovams priklausantis gyvenamojo namo plotas – 198,73 m². Turto patikėjimo teise valstybinį turtą valdo Valstybės įmonė Ukmergės miškų urėdija – 513/3125 dalis, t.y. 64,24 m². Gyvenamojo namo dalis (33/100), suformuota kaip atskira 126,36 m² patalpa, priklauso atsakovams E. A. ir S. A.. Gyvenamasis namas su priklausiniais yra 0,5060 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Atsakovams E. A. ir S. A. priklauso 468/1265 dalys žemės, kas sudaro 0,1872 ha, Lietuvos Respublikai – 797/1265 dalys, kas sudaro 0,3188 ha. Ieškinyje pažymima, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės žemėtvarkos skyriui buvo pateiktas prašymas sustabdyti minėto žemės sklypo pardavimą ir perdavimą neatlygintinai laikinai naudotis VĮ Ukmergės miškų urėdijai, nes galutinai nebuvo suformuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre bendraturčiams priklausančios gyvenamojo namo dalys, pagal kurias bendraturčiams nustatomos privatizuojamo žemės sklypo dalys. VĮ Registrų centre duomenys apie tai, kad ieškovai yra gyvenamojo namo savininkai, yra įrašyti nuo 1998 metų. Tačiau 2012 m. liepos 20 d. notaro patvirtintu susitarimu pagal 2012 m. liepos 17 d. parengtą UAB „MTL Servisas“ planą buvo patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka tik tarp dviejų žemės sklypo savininkų – atsakovų E. ir S. A. ir Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus. Su ieškovais ir VĮ Ukmergės miškų urėdija naudojimosi tvarkos planas nebuvo derintas, nors susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo privalėjo būti suderintas tarp visų trijų sklypo naudotojų, nepriklausomai nuo to, kad sklypas nuosavybės teise priklausė valstybei ir fiziniam asmeniui. Ieškinyje pažymima, jog būdami gyvenamojo namo dalies savininkais, ieškovai yra teisėti namų valdos žemės sklypo naudotojai, turintys tą pačią teisę išpirkti dalį namų valdos, kaip ir atsakovai E. ir S. A.. Tokiais veiksmais buvo pažeista ieškovų kaip gyvenamojo namo dalies savininkų teisė pareikšti nuomonę dėl naudojimosi sklypo dalies, dalyvauti norminiais aktais nustatytame žemės sklypo privatizacijos procese ir įsigyti nustatyto dydžio namų valdos žemės sklypo dalį. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 4 d. įsakymu Nr.47VĮ-(14.47.2.)-1086, 2012 m. birželio 19 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovams E. ir S. A. buvo parduota 0,1872 ha ploto žemės sklypo dalis, o 2012-09-28 įsakymo Nr.47VĮ-(14.47.2.)-1822 pagrindu 2012 m. spalio 3 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 47SŽN-121 valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai 95 metams neatlygintinai perduota naudotis 0,1063 ha ploto žemės sklypo dalis. Ieškinyje pažymima, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-96-879/2013 buvo nustatytos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalys: ieškovų valdoma gyvenamojo namo dalis sudaro 48/100, atsakovų E. ir S. A. – 33/100, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Ukmergės miškų urėdijos – 19/100. Ieškovai 2014-10-07 papildomai įsigijo 323/12500 pastato – gyvenamojo namo dalis, ir jiems priklausanti gyvenamojo namo dalis padidėjo. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjas 2014-11-13 įsakymu Nr.47VĮ-(14.47.2.)-990 nustatė, kad ieškovui V. N. parduodama žemės sklypo dalis yra 0,1562 ha ploto, V. N. parduodamo žemės sklypo dalis sudaro 0,0563 ha ploto, iš viso ieškovams parduodamo žemės sklypo dalis yra 0,2125 ha ir yra 455 m² mažesnė negu priklauso. Ieškinyje pabrėžiama, kad Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis galėjo parduoti ir panaudos sutartis sudaryti tik bendraturčiams išsprendus klausimą dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo gyvenamojo namo dalių nustatymo, įsiteisėjus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-96-879/2013. Atsakovams E. ir S. A. parduotas 202 m² didesnis žemės plotas, negu jis priklausytų pagal nuosavybės teise valdomą gyvenamojo namo dalį. Ieškinyje nurodoma, jog Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius siekė administracine tvarka patikslinti gyvenamojo namo dalių savininkams priklausančio namų valdos žemės sklypo dalis. 2015 m. gegužės 14 d. vykusiame susitikime buvo nutarta atlikti sklypo kadastrinius matavimus, plane nurodant naudojamas sklypo dalis pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Atlikus kadastrinius matavimus, atsakovai E. ir S. A. planą derinti atsisakė, nurodydami, kad naudojimosi sklypu tvarka nustatyta ir įregistruota viešajame registre.

Teismo posėdžio metu ieškovai V. N., V. N., ieškovės atstovas pagal įgaliojimą D. N. bei ieškovų atstovė advokatė V. Ž. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė jį patenkinti. Ieškovas V. N. teismo posėdžių metu paaiškino, kad kilus ginčams dėl papildomų ieškovo įrengtų gyvenamųjų patalpų ieškovas kreipėsi į teismą ir 2011-09-23 į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu sustabdyti žemės pardavimą ir perdavimą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gavo atsakymą 2011-10-10, kad formavimo pertvarkos projektas nėra pateiktas derinimui ir be ieškovo kaip organizatoriaus sutikimo negali būti derinamas. Be ieškovo sutikimo žemės projektas negalėjo būtu svarstomas. Ginčijama atsakovų sutartis buvo sudaryta pažeidžiant ieškovų teises. Dalis nustatė pagal tuo metu buvusias gyvenamojo namo valdomas dalis, neatsižvelgdamas į ieškovo prašymą ir nurodytas aplinkybes dėl patalpų, kurios nebuvo registruotas į nekilnojamojo turto registrą. Naudojimosi žemės sklypu tvarka ieškovui nebuvo žinoma. UAB „MTL servisas“ 2012 m. liepos 17 d. parengė planą, kurio pagrindu buvo nustatyta naudojimosi tvarka, apie kurią VĮ „Registrų centras“ nėra jokių duomenų. Ieškovas žemės sklypo klausimu ne vieną kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovas gavo atsakymus kokie pažeidimai buvo padaryti ir jam buvo pranešta apie tai, kad galima keisti tik visoms šalims sutinkant, o jeigu susitarti nepavyks, tai tik per teismą. 2015 m. gegužės 14 d. vykusiame susitikime buvo nutarta atlikti sklypo kadastrinius matavimus, plane nurodant naudojamas sklypo dalis pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Tačiau dėl kadastrinių matavimų susitarti nepavyko, todėl kreipėsi į teismą. Apie atsakovų žemės pirkimo-pardavimo sutartį sužinojo kai pradėjo kalti kuoliukus ir matuoti atsakovų žemę, ieškovui pradėjus domėtis ir sužinojo. Ieškovas gyvenamajame name gyvena nuo 1992 m. tarnybinėse patalpose, 1998 m. ieškovas išsipirko butą iš VĮ Miškų urėdija ir tapo dalies pastato savininku, tačiau ieškovas buvo įsirengęs daugiau patalpų palėpėje, dėl kurių įregistravimo kilo ginčas su atsakovais E. ir S. A. ir teko kreiptis į teismą. Kai buvo suformuotas bendras sklypas buvo nusistovėjusi naudojimosi tvarka. VĮ „Turto bankui“ priklausančios patalpos nėra naudojamos, jos neįrengtos. Virš ieškovo patalpų yra palėpė.

Ieškovė V. N. teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad iš pradžių su atsakovais E. ir S. A. sutarė gražiai, jie gyvena name nuo 2007 m., ginčai prasidėjo maždaug po 3 metų. Kai jie atvažiavo čia gyventi, patalpos, kurios buvo papildomai įregistruotos pagal teismo sprendimą jau buvo įrengtos, tačiau neįregistruotos. Jiems panorėjus turėti atskirą žemės plotą atsakovams davė žemės sklypo dalį naudojimuisi, kur jie sodino daržoves, pasistatė šiltnamį.

Ieškovų V. N. ir V. N. įgaliotas atstovas D. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kertinis ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2012-06-04 Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo įsakymą dėl žemės sklypo atsakovams pardavimo. Norint atlikti kadastrinius matavimus turėjo būti laikomasi tam tikrų procesinių veiksmų, pvz. žemės naudotojų informavimas dėl atliekamų matavimų, 2012 m. matavimai buvo atlikti vienašališkai, pažeidžiant ieškovų ir VĮ Miškų urėdijos teises. 2015 m. atliekant kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad nėra geodezinių sklypo taškų. Žemės sklypo bendraturčiai turi teisę tarpusavyje susitarti dėl sklypo naudojimo tvarkos. 2012 m. liepos 17 d. UAB „MTL servisas“ matavimas buvo atliekamas esant teisiniam ginčui dėl gyvenamojo namo dalių teisme. Pažeidžiant teisės procesus buvo nustatyta naudojimosi žemė sklypu tvarka.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovė advokatė V. Ž. papildomai nurodė, kad šioje civilinėje byloje ginčas kilo ne dėl išorinių ginčo sklypo ((duomenys neskelbtini) ribų ir koordinačių, kurios yra įregistruotos nekilnojamojo turto kadastre ir registre, bet dėl žemės sklypo savininkams priklausančių žemės sklypo dalių ir naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nacionalinė Žemės tarnyba namų valdos žemės sklypą atsakovams E. ir S. A. pardavė tuo metu, kai teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalių, kas iš esmės prieštarauja teisės normos, todėl individualaus pobūdžio administraciniai aktai, prieštaraujantys teisės normoms, negali galioti, nepriklausomai nuo to, ar kreipimosi į teismą senaties terminas yra suėjęs ar toks terminas turi būti atnaujintas. Advokatė V. Ž. pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra informavusi ieškovų apie administracinio akto, kurio pagrindu buvo perleista žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini). Tik tuomet, kai buvo nuspręsta kreiptis į teismą, ieškovų vardu advokatų kontora 2015 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama pateikti su žemės (duomenys neskelbtini), pardavimu ir suteikimu neatlygintinai naudotis susijusius dokumentus. Advokatė V. Ž. taip pat pažymėjo ir tai, kad viešo administravimo subjekto sprendimas yra vienašalis aktas, ieškovai ginčija jų pagrindu pasirašytas sutartis, dėl kurių nuginčijo terminas kreiptis į teismą nėra praleistas. Advokatė V. Ž. taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra tas pats, ką šio proceso metu bando įrodyti atsakovai. Atsakovų susitarimai pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovai prašo tenkinti patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Suformuojant sklypą ir nustatant naudojimosi tvarką nebuvo nurodyti visi naudotojai, ieškovams nebuvo žinomas žemės pardavimo atsakovams procesas. Ieškovai turi teisėtus lūkesčius, kuriuos suponuoja teisėti institucijų veiksmai. Kai 2011 m. ieškovas V. N. kreipėsi į žemėtvarką, jis aiškiai nurodė, kodėl prašo sustabdyti žemės pardavimo klausimų sprendimą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė teismui atsiliepimą (t. 1, b.l. 98-103), ir patiksliną atsiliepimą (t. 2, b.l. 48-50), nurodė su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies: sutinka su ieškovių keliamu reikalavimu pripažinti, kad atsakovų E ir S. A. valdoma žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis sudaro 0,1670 ha, atitinkamai pripažįstant negaliojančiu 2012 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 47VĮ-(14.47.2)-1086 ir dalį 2012 m. birželio 19 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RS-3977; nesutinka su ieškovų reikalavimu, kad perduodamo naudotis VĮ Ukmergės miškų urėdijai (dabar VĮ Turto bankui) yra 0,0810 ha, kadangi ieškovas V. ir V. N. turėtų priklausyti 0,2560, o ne 0,2580 ha, kaip nurodoma ieškinyje; klausimą dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo palieka spręsti teismui. Paaiškino, jog E. ir S. A. parduotą žemės sklypo dalį ir panaudos sutartimi perduotą neatlygintinai naudotis valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai žemės sklypo dalį nustatė pagal tuo metu Nekilnojamojo turto registre nurodytas pastato gyvenamojo namo bendraturčių valdomas dalis, neatsižvelgdamas į V. N. 2011 m. rugsėjo 23 d. pateiktame prašyme nurodytas aplinkybes dėl esamų pastato – gyvenamojo namo patalpų, kurios yra neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ir į Nekilnojamojo turto registre esančią pastabą apie bendraturčių nepateiktą susitarimą dėl valdomų pastato-gyvenamojo namo dalių. Atsakovas sutinka, kad bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis turėjo nustatyti ir pirkimo- pardavimo bei panaudos sutartis sudaryti tik bendraturčiams išsprendus klausimą dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo pastato-gyvenamojo namo dalių nustatymo, t.y. įsiteisėjus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-96-879/2013. Atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registre 2012 m. liepos 23 d. pagal 2012 m. liepos 20 d/bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu buvo įregistruota 2012 m. liepos 20 d. žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planas, parengtas 2012 m. liepos 7 d. UAB „MTL Servisas“, nebuvo suderintas su ieškovais ir su valstybės įmone Ukmergės miškų urėdija. Nurodė, kad ieškovas V. N. 2014 m. spalio 7 d. papildomai įsigijo 323/12500 pastato-gyvenamojo namo dalį, kad jam parduodama žemės sklypo dalis buvo nustatyta neatsižvelgiant į jam nuosavybės teise priklausančią ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastato-gyvenamojo namo dalį. Atsakovas nurodė, kad pagal ieškovų keliamus reikalavimus, atsižvelgiant į VĮ Registrų centre įregistruotas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis nustatyta, kad atsakovų E. ir S. A. valdoma žemės sklypo dalis turėtų sudaryti 0,1670 ha. Valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijos perduoto naudotis žemės sklypo dalis turėtų sudaryti 0,0830 ha ploto, o ieškovams turėtų priklausyti 0,2560 ha žemės sklypo dalis.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus atstovė M. V. T. palaikė atsiliepime skyriaus išdėstytą poziciją. Paprašė atkreipti teismo dėmesį į tai, kad spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas įvertintų, jog Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius bandė šalių ginčą spręsti taikiai. Sutiko su ieškovų ieškiniu. Pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pirkimo-pardavimo sutarties dieną VĮ Registrų centre įregistruotoms savininkų turimoms gyvenamųjų butų nuosavybės dalims. Sudarant atsakovų žemės pirkimo-pardavimo sutartį apie tai, kad teisme iškelta byla dėl papildomų bendrojo daikto dalių nustatymo nebuvo jokio įrašo. Dėl 2011 m. spalio 10 d. pažymos, 1 dalyje labai aiškiai parašyta, kad 1-oje dalyje nurodyta, kad planas nepateiktas derinimui, o 2 dalyje yra nurodyta bendrojo pobūdžio informacija. Viena iš pardavimo sąlygų yra faktinis žemės sklypo naudojimasis. Naudojimasis buvo suderintas tarp ieškovo, atsakovų ir urėdo K. G.. Teismo sprendimui ieškovui pripažinus patalpų nuosavybės teisę, ieškovas papildomai sudarė žemės pirkimo sutartį. Mano, kad naudojimosi tvarka sudaryta teisingai, kadangi ją pasirašė žemės tarnybos vedėjas, ir atsakovai, o visa žemė ligi tol buvo valstybinė.

Atsakovai E. A. ir S. A. pateikė teismui atsiliepimą (t.1, b.l. 90-93), kurį patikslinę (t. 2, b.l. 53-55), prašė pakeisti jų procesinę padėtį: pripažinti juos netinkamais atsakovais; pripažinti juos trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus; bylą perduoti nagrinėti pagal atsakovo gyvenamąją vietą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškinio pagrindą bei ieškovo pažeistų teisių turinį sudaro viešo administravimo subjekto priimti sprendimai, t.y. 2011 m. rugsėjo 23 d., 2011 m. lapkričio 23 d. ir 2012 m. vasario 23 d. prašymai Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriui. Atsakovai tvirtina, jog savo veiksmais nepažeidė ieškovų teisių, o galimai pažeistų teisių atsiradimo momentas gali būti laikoma tik viešojo administravimo subjekto priimti vienašaliai sprendimai, todėl jie negali būti laikomi atsakovais kartu su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (CPK 43, 45 straipsniai). Atsiliepime pažymima, jog patenkinus ieškovo reikalavimus, atsakovai patirtų ženklius finansinius nuostolius, prarastų nemenkas investicijas, kurių pastangomis žemės sklypas buvo puoselėjamas, padidinant sklypo vertę, kas suponuotų neteisėtą praturtėjimą įvykdžius restituciją.

Teismo posėdžio metu atsakovas E. A. prašė ieškinį atmesti, priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad atsikėlė gyventi į tarnybinį butą 2004 metais, 2007 m. butą privatizavo. Kreipėsi į žemėtvarką, kad suformuotų žemės sklypą. Aplinkui buvo laisva valstybinė žemė, iš pradžių nusipjaudavo žolę, kaimynas leido naudotis dalimi žemės sklypo. Atsakovai žinojo, kad žemė valstybinė. Pagal jiems priklausančią buto dalį susiformavo sklypą. Mano, kad ieškovai žinojo apie atsakovų sudaromą žemės pirkimo -pardavimo sutartį. Su kaimynas būdavo ginčų 2004 m. dėl gėlynų, mano kad kaimynas turi charakterį. Kaip ten buvo su naudojimosi tvarka, jos patvirtinimu, neatsimena.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. A. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, papildomai paaiškino, kad iš karto nesinaudojo žemės sklypu. Ieškovas V. N. leido dalimi žemės naudotis, jis leido nes jis ten gyveno ir tvarkė. Žemės sklypas nebuvo suformuotas. Kai pradėjo formuoti žemės sklypą, su ieškovais sutarė, kartu pasirašė sutartį. Kreipėsi į žemėtvarką, problemos su ieškovais prasidėjo, kai ieškovai kreipėsi į teismą. Atsakovai pasitiki institucijų darbu, žemėtvarkos specialistai darė planus, notaras tvirtino sutartis ir tai atsakovams nekėlė jokių abejonių.

Atsakovės S. A. atstovas pagal įgaliojimą V. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai pažymėjo, kad ieškovo V. N. prašymo 2011 m. rugsėjo mėn. pateikimas kaip tik rodo, kad ieškovas jau žinojo apie žemės sandorių planus, t.y. kad „einama“ į sandorį. Ieškovas gali įsigyti žemę iš valstybės, tačiau negali pretenduoti į atsakovų E. ir S. A. įsigytą žemės sklypą. Ieškovų sprendimu įgytas didesnis gyvenamųjų patalpų plotas. t.y, 2014 spalio 7 d., daug vėliau nei atsakovų įsigytas žemės sklypas, todėl negali įtakoti anksčiau sudaryto sandorio. Ieškovas, nesutikdamas su viešojo administravimo subjektu galėjo jį skųsti, o ne tik turėti teisėtus lūkesčius. Mano, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo planas (t. 2, b.l.35) yra suklastotas, nes nurodoma, kad jis sudarytas 2015 m. liepos 16 d., t.y tą pačią dieną kaip ir prie ieškinio pateiktas žemės sklypo planas (t.1, b.l.78). Ieškovams įsigijus papildomai patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų dalies, žemės sklypo plotas neperskaičiuotinas. Ieškovai nepateikė nė vieno argumento, kad atsakovai būtų padarę nors vieną veiksmą neteisėtai, ieškovų argumentai grindžiami dokumentais, kurių negalima įvertinti pagal laiką ir jų turinį.

Atsakovų E. A. ir S. A. atstovas advokato padėjėjas A. P. teismo posėdžių metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, papildomai nurodė 2012 birželio 19 d. žemės sklypo pirkimas yra teisėtas, apskaičiuotas pagal šalių turimą gyvenamąjį plotą gyvenamajame name, tai kad po sandorio sudarymo pasikeitė ieškovų gyvenamojo namo plotas nė kaipo neįtakoja žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties.

Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą (t. 2, b.l.5-7), kuriame nurodė, kad reikalavimai VĮ Turto bankui šioje byloje nėra pareikšti, todėl pozicijos dėl ieškinio pagrįstumo neišdėsto. Nurodė, kad VĮ Turto bankas 2015 m. gruodžio 12 d. įregistravo patikėjimo teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą – 513/3125 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir teisės aktų nustatyta tvarka. Gyvenamojo namo dalis, kartu su jam paskirtu žemės sklypu, kurio reikia nekilnojamam turtui eksploatuoti, bus parduodamas viešojo aukciono būdu. Žemės sklypo dydžio nustatymo funkcijos yra priskirtos Nacionalinei žemės tarnybai. Trečiojo asmens Valstybės įmonė Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, iš jo gautas prašymas nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašo teismo ieškovų ieškinį spęsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Ukmergės rajono 1-asis notaro biuras pateikė atsiliepimą (t. 3, b.l. 132), kuriame nurodė, kad su ieškovų ieškiniu dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nesutinka. Prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai V. N. ir V. N. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5967-7 privatizavo 42/100 dalis, atsakovai E. A. ir S. A. pagal 2007-11-30 pastatų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5166, 2010-08-13 susitarimą Nr. 1897 privatizavo 37/100 dalis to paties gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Valstybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga. Atsakovai E. A. ir S. A., būdami pastato dalies savininkais ir turėdami įstatymo garantuotą ir ginamą teisę ne aukciono tvarka pirkti 2012-06-19 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.RS-3977 išsipirko iš valstybės 468/1265 dalis iš žemės sklypo, kurio plotas 0,5060 ha adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovų privatizuota žemės sklypo dalis paskaičiuota pagal atsakovams priklausiusią gyvenamo namo dalį vadovaujantis LR žemės įstatymu bei 1999-03-09 LRV nutarimu Nr.260 patvirtintomis taisyklėmis. Tvirtinant šį sandorį atsakovams priklausanti pastato dalis nekilnojamojo turto registre jau buvo suformuota kaip butas - patalpa pastate, suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, apskaičiuojant bendrosios nuosavybės dalis po bendro daikto, esančio daugiabučio namo butų savininkų bendrąja nuosavybe (pavyzdžiui - palėpės), pertvarkymo į bendraturčiui, padidinusiam savo nuosavybę bendrosios nuosavybės sąskaita, priklausančių patalpų naudingąjį plotą neįskaitomas patalpų, išskirtų iš bendro daikto ir perduotų konkrečiam bendraturčiui, plotas, nes būtent dėl tokio išskyrimo ir pasikeičia dalys bendrojoje nuosavybėje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-12 nutartis c.b. Nr. 3K3-391/2005). Ieškovų V. N. ir V. N. neteisėtas siekis valstybinio turto dalį užvaldyti pažeidžiant teisės normas ir kitų bendraturčių teises į bendro naudojimo patalpas (pastogę) įteisinimas turint tikslą išsipirkti iš valstybės didesnę dalį žemės sklypo nėra teisinis pagrindas naikinti atsakovų sudarytą 2012-06-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.RS-3977. Žemės sklypo naudojimo tvarkos sutartis 2012-07-20, registro Nr. RS-4790 sudaryta tarp žemės sklypo savininkų LR Valstybės ir E. ir S. A. vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalimi - atsižvelgiant į dalį žemės sklypo, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisinio pagrindo naikinti žemės sklypo savininkų pasirašytą naudojimosi tvarkos sutartį nėra.

Trečiasis asmuo R. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai parodė, kad žemė atsakovams parduota laikantis įstatymų. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį naudojosi VĮ „Registrų“ centras nurodytais pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), duomenimis 2012 m. birželio 19 d. dienai, t.y. žemės sklypo sutarties sudarymo dienai. Žemės sklypo naudojimosi sutartis taip pat sudaryta teisėtai vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. Viskas turi būti registruota Nekilnojamojo turto registre.

Liudytojas G. J. ieškovo V. N. užsakymu atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal tvarką. Esmė buvo ta, kad nustatyti naudojimosi tvarką. Atsakovą E. A. kvietė į matavimus registruotu laišku be to darbovietėje pranešė E. A. žodžiu. Atsakovų E ir S. A. atstovas atėjo kai jau buvo sužymėtos sklypų ribos. Vadinamasis atstovas atstovavimo dokumentų nepateikė. Ginčas vyko dėl ribų ir paties veiksmo, kodėl ir kas atliekama, sakė, kad kadastrinius matavimus turi. Atliekant kadastrinius matavimus vadovaujamasi VĮ „Registrų centras“ esančiais duomenimis, t.y. išrašais, skaičiuojamas turimas bendras gyvenamojo namo naudojamas plotas procentaliai. Turto dalys buvo nustatytos. Vadovaujasi ir pirminiu žemės sklypo planu arba abrisu ir nekilnojamojo turto išrašu. UAB „MTL Serviso“ planu nesivadovavo, nes jis nėra suderintas su naudotojais. Matininkas buvo susipažinęs su visais dokumentais, taip pat ir su UAB MTL serviso kadastriniais matavimais. Buvo padarytas kadastrinių matavimų pasiūlymas, jis netvirtintas. Žemės sklypo ribų nekeitė. Ribų paženklinimo aktas yra naudojamas vienodai. Išorinės sklypo ribos nebuvo keičiamos. Po žemės sklypo paženklinimo planą dar siuntė atsakovams E. ir S. A..

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo pardavimo ant šios žemės esančio pastato – gyvenamojo namo – savininkams ir naudojimosi tvarkos šiuo žemės sklypu nustatymo teisėtumo.

Atsakovai E. ir S. A. atsiliepime ir patikslintame atsiliepime nurodo negalintys procesiškai bendrininkauti su atsakovu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir būti atsakovais šioje byloje (CPK 43 straipsnis), nes ieškovų teisės galimai yra pažeisto vienašališkai priimtais viešojo administravimo subjekto sprendimais, kurių apskundimą ir apskundimo terminus reglamentuoja administracinės teisės normos. Nagrinėjamu atveju ginčijamais įsakymais, žemės pirkimo – pardavimo ir panaudos sutarčių pagrindu susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, tad reikalavimai dėl šių įsakymų panaikinimo, sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo yra civilinio teisinio pobūdžio, o atsakovai E. ir S. A. kaip viena iš žemės pirkimo – pardavimo sutarties šalių teismo pripažįstami tinkamais atsakovais šioje byloje.

Ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu (CPK 33 straipsnio 1 dalis). Atsakovų E. ir S. A. gyvenamoji vieta yra Ukmergėje, be to, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis), todėl byla yra teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams.

Atsakovai E. ir S. A. nepagrįstai teigia, kad patikslintas ieškinys neatitinka procesinių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų (CPK 141 straipsnio 1 dalis): patikslintame ieškinyje nėra išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reikalavimus. Byloje ieškovai, atsižvelgdami į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, patikslino ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalių koordinačių, 20 m² padidindami VĮ Ukmergės miškų urėdijai (šiuo metu Lietuvos Respublikai) perduoto naudotis ir atitinkamai nuo 0,2580 ha iki 0,2560 ha sumažindami ieškovams prašomo pripažinti žemės sklypo dalį. Teismas, remdamasis CPK 42 straipsnio 1 dalies, 141 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, tokius ieškovų veiksmus vertina kaip ieškinio dalyko (reikalavimų apimties) tikslinimą, o ne pakeitimą. Todėl pripažintina, kad byloje patikslintu ieškiniu galutinai buvo suformuluotos bylos nagrinėjimo ribos.

Atsakovai E. ir S. A. atsiliepime ir patikslintame atsiliepime nurodo, kad ieškovų teisės ir teisėti interesai yra galimai pažeisti vienašaliais viešojo administravimo subjekto priimtais sprendimais, kurių apskundimą ir apskundimo terminus reglamentuoja administracinės teisės normos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014, ir jose nurodyta praktika; kt.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ, iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalį skundas (prašymas) dėl tokio akto paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013, ir joje nurodyta praktika; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo pripažinti iš dalies negaliojančiais: Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1086 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo pardavimo išsimokėtinai E. A., (duomenys neskelbtini),“ ir šio įsakymo pagrindu priimtą valstybinės žemės sklypo 2012 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. RS-3977); Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1822 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suteikimo naudotis valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai“ ir jo pagrindu priimtą Valstybinės žemės panaudos 2012 m. spalio 3 d. sutartį Nr. 47SŽN-121.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba nėra jų informavusi apie administracinio akto, kurio pagrindu buvo perleista žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini), ir tik tuomet, kai buvo nuspręsta kreiptis į teismą, ieškovų vardu advokatų kontora 2015 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama pateikti su žemės ((duomenys neskelbtini)) pirkimu – pardavimu ir suteikimu neatlygintinai naudotis susijusius dokumentus, ieškovams tapo žinoma apie ginčijamus administracinius aktus, todėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepraleido, o jeigu teismas nustatytų, kad jis yra praleistas, ginčijami administraciniai aktai turi būti iš dalies panaikinti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms.

Iš bylos medžiagoje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas V. N. 2011 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrių, prašydamas sustabdyti namų valdos (duomenys neskelbtini) pardavimo ir perdavimo neatlygintinai naudotis procedūrą, 2011 m. spalio 10 d. pranešimu ieškovą V. N. informavo, kad žemės sklypo projektas nėra pateiktas derinimui į Ukmergės žemėtvarkos skyrių , bei pranešė, kad projektas svarstomas gali būti tik tuomet, kai su parengto projekto sprendiniais sutinka planavimo organizatorius (t.4, b.l.14-15). Be to Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo pagrindu jis 2013 m. gegužės 29 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo 48/100 dalis pastato Nr. 8199-2002-3017 (duomenys neskelbtini), todėl neabejotinai matė, kad nuo 2012 m. birželio 29 d. Nekilnojamojo turto registre Valstybinės žemės sklypo 2012 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. RS-3977 pagrindu buvo įregistruota atsakovų E. ir S. A. nuosavybės teisė į 468/1265 sklypo Nr. 4400-2315-7860 (įrašas galioja nuo 2012-06-29) ir 2012 m. spalio 3 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 47SŽN-121/123 pagrindu – 95 metams VĮ Ukmergės miškų urėdijos naudojimosi teisė namų valdos dalimi (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo 2012-12-17), o tai reiškia, kad turėjo visas galimybes sužinoti apie Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1086 ir 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1822, kurių pagrindu ir buvo sudarytos minėtos sutartys.

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje ieškovai, reikalavimą iš dalies panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1086 ir 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1822 pareikšdami tik 2015 m. gruodžio 1 d., praleido vieno mėnesio terminą skųsti teismui minėtus Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo įsakymus, tačiau tai nereiškia, kad ieškovai taip pat prarado ir teisę ginčyti Valstybinės žemės sklypo 2012 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. RS-3977 bei Valstybinės žemės 2012 m. spalio 3 d. panaudos sutartį Nr. 47SŽN-121. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-385-313/2016, pažymėjo, kad skundžiamas administracinis aktas pats savaime materialinių teisinių santykių nesukuria (tai tik prielaida jiems atsirasti sudarant sutartį), o bendrasis ieškinio senaties terminas ginčyti jo pagrindu sudarytas sutartis yra 10 metų, todėl, priešingai nei teigia atsakovai E. ir S. A., ieškovai nėra praradę teisės teikti ieškinį dėl minėtų individualių administracinių aktų pagrindu priimtų valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties (taip pat ir panaudos sutarties) iš dalies pripažinimo negaliojančiomis.

Iš byloje esančių rašytiniai įrodymų matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: V. N. ir V. N. 323/12500 dalys pagal 2014 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį (reg. Nr.VM 2857); V. N. 48/100 dalys pagal 1998 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį (reg. Nr. 5967-7) ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą, iš viso V. ir V. N. priklauso 198,73 kv.m.; S. A. ir E. A. – 126,36 kv.m. arba 33/100 dalys pagal 2007 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį (reg. Nr. 5166); Lietuvos Respublikai – 64,26 kv.m. arba 513/3125 dalys, patikėjimo teise nuo 2015 m. spalio 7 d. valdomos VĮ Turto banko ( t.1, b.l.11-16,17-18, 95).

Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo 2013 m. balandžio 17 d. (civilinė byla Nr. 2-96-879/2013) matyti, kad nustatytos tokios gyvenamojo namo dalys: V. N. valdoma gyvenamojo namo , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pastato dalis 48/100; E. A. ir S. A.- 33/100, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Miškų urėdijos-19/100. (t.1, b.l.28-35).

Ieškovai V. ir V. N. ginčija Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 47VĮ-( 14.47.2.)-1086 pagrindu (t.1, b.l.36) sudaryta Valstybinės žemės 2012 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (Notarinio registro Nr. RS-3977) (t. 1, b.l.40-45) atsakovams E. A. ir S. A. perleisto bei Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1822 pagrindu (t.1,b.l.46). Valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai 2012 m. spalio 3 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 47SŽN-121 (t.1, b.l. 46-50) perduoto naudotis valstybinės kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 8170/0031:150), ant kurio yra ieškovams, atsakovams ir valstybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), proporcijų (dalių) teisėtumą ir prašo pripažinti šiuos sandorius iš dalies negaliojančiais tose dalyse, kurios viršija E. ir S. A. ir VĮ Ukmergės miškų urėdijos faktiškai nuosavybės (panaudos) teise valdomas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad atsakovams E. ir A. A. parduoto sklypo dalis yra 0,1670 ha, perleisto panaudai – 0,0830 ha, t.y. sumažinti atsakovų E. ir A. A. nuosavybės ir VĮ Turto banko patikėjimo teise valdomas namų valdos žemės sklypo dalis.

Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susiję santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis. Sprendžiant ieškovų reikalavimų pagrįstumą, svarbu paminėti, kad ginčui taikytinos ginčijamų sprendimo priėmimo metu galiojusios įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje (redakcija 2010 01 19 įstatymu Nr. XI-660 (nuo 2010 02 02) nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka; kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės perleidimą, 5 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, žemė miestuose ir kaimuose yra parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ yra patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau ir Taisyklės; aktuali redakcija nuo 2011-04-27), kurių 6 punktas nustato, kad tuo atveju, kai gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras naudojamas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos nustatomos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys (-iai) arba įrenginys (-iai) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras objektas (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar statinio arba įrenginio bendraturčio perkama dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar statinio arba įrenginio dalį, į kurias neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, valstybės žemės sklypų (jų dalių), patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės patikėtinių, pardavimo neatlygintinai naudotis tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtino“, kurių 3 punkte taip pat įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai nuosavybės teise, patikėjimo teise valdo, panaudos ar nuomos pagrindais statinį ar įrenginį naudoja keli Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, valstybinės žemės sklypas perduodamas neatlygintinai naudotis dalimis. Kiekvienam statinį ar įrenginį valdančiam (naudojančiam) asmeniui parduodama valstybės žemės sklypo dalis nustatoma valstybinės žemės patikėtinio sprendimu, atsižvelgiant į kiekvieno asmens turimą statinio ar įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos statinio (pagrindinio daikto) priklausinių nuosavybės, patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais asmenų turimos dalys.

Bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnybos Ukmergės skyrius, Valstybinės žemės 2012 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (Notarinio registro Nr. RS-3977) atsakovams E. ir S. A. parduotą bei 2012 m. spalio 3 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 47SŽN-121 Ukmergės miškų urėdijai perduotą neatlygintinai naudotis žemės valdos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis nepagrįstai nustatė pagal tuo metu Nekilnojamojo turto registre nurodytas pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bendraturčių valdomas dalis, neatsižvelgęs į: 1) ieškovo V. N. 2011 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriui pateiktą prašymą sustabdyti žemės sklypo (kadastro Nr. .(duomenys neskelbtini) pardavimą ir perdavimą neatlygintinai naudotis, kadangi tuo metu nebuvo galutinai suformuotos ir įregistruotos bendraturčiams priklausančios gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, pagal kurias nustatomos privatizuojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalys (t. 1, b.l. 58); 2) Nekilnojamojo turto registre nurodytą pastabą, kad nėra pateiktas bendraturčių susitarimas dėl valdomų pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių (t.1, b.l.42), todėl notarės R. S. nurodyti motyvai, kad atsakovų privatizuota žemės sklypo dalis paskaičiuota pagal atsakovams priklausiusią gyvenamo namo dalį vadovaujantis LR žemės įstatymu bei 1999-03-09 LRV nutarimu Nr.260 patvirtintomis taisyklėmis. Tvirtinant šį sandorį atsakovams priklausanti pastato dalis nekilnojamojo turto registre jau buvo suformuota kaip butas - patalpa pastate, suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas sprendžia, jog Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius, namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiams V. ir N. N., E. ir S. A. ir Lietuvos Respublikai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis turėjo nustatyti ir pirkimo pardavimo bei panaudos sutartis sudaryti tik bendraturčiams išsprendus ginčą dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalių, t.y. įsiteisėjus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimui (c. b. Nr. 2-96-879/2013), kuriuo buvo pakeistos ieškovams V. ir V. N. (48/100), atsakovams E. ir S. A. (33/100) ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos (19/100), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalys. Atsakovams neabejotinai buvo žinoma apie namo bendrasavininkių ginčą dėl namo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovų E. ir S. A. argumentu, kad ieškinys yra paremtas vėliau įvykusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad 2014 m. spalio 7 d. ieškovai papildomai įsigijo 323/12500 pastato dalis, nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl ginčijamos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi ši aplinkybė niekaip neįtakoja atsakovams E. ir S. A. nuosavybės teise priklausančio namo dalies (33/100) ir jiems priklausančio namų valdos ploto santykio. Kaip matyti iš 2014 m. spalio 7 d. sutarties pirkėjas V. N. pirko rūsio patalpą (t.1 b.l. 21,26,) .

Teismas sprendžia, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir panaudos sutarčių sudarymas neišsprendus ginčo ir nesant aiškioms bendraturčiams priklausančioms gyvenamojo namo dalims, prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtino“ nuostatoms bei neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis). Dėl to Valstybinės žemės 2012 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartis CK 1.80 straipsnio 1 dalies (CK 6.224 straipsnis) pagrindu pripažintina negaliojančia tose dalyse, kuriose atsakovams E. ir S. A. perleista namų valdos (duomenys neskelbtini) dalis viršija jiems nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis, nustatytas įsiteisėjus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimui.

Atsakovams S. A. ir E. A. nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalys (126,36 kv.m.), dėl to Valstybinės žemės 2012 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. RS-3977) teismas pripažįsta negaliojančia dalyje, kurioje nustatyta, kad S. A. ir E. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 468/1265 dalis, t.y. 0,1872 ha žemės sklypo, ir nustato, kad S. A. ir E. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1670 ha namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonė Turto bankas patikėjimo teise valdo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalių (64,26 kv.m.), dėl to Valstybinės žemės panaudos 2012 m. spalio 3 d. sutartį Nr. 47SŽN-121 yra pagrindas pripažinti negaliojančia dalyje, kurioje buvo nustatyta, kad Valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai 95 metams neatlygintinai perduota naudotis 0,1063 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 47VĮ-36-(14.47.2) „Dėl valstybinės žemės panaudos 2012 m. spalio 3 d. sutarties Nr. 47SŽN-121 nutraukimo“ nutraukus valstybinės žemės panaudos sutartį (t. 1, b.l.120), teismas nustato, kad Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, perėmusiai iš Valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos 0,1063 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) valdymą, pagal nuosavybės teise valdomas namo (duomenys neskelbtini) 19/100 dalių (64,26 kv.m.) priklauso 0,096 ha namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr (duomenys neskelbtini)). 2012 m. spalio 3 d. valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 47SŽN-121 nutraukus Ukmergės skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 47VĮ-36-(14.47.2) „Dėl valstybinės žemės panaudos 2012 m. spalio 3 d. sutarties Nr. 47SŽN-121 nutraukimo“, ieškinys dėl dalies panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia atmestinas, o byla nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d. 9 p. pagrindu).

Iš dalies pripažinus negaliojančiomis Valstybinės žemės sklypo 2012 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. RS-3977 , kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) Nacionalinei žemės tarnybai privalu peržiūrėti ir Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. 47VĮ-( 14.47.2.)-1086, juolab kad Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius pripažino, kad minėta pirkimo – pardavimo sutartis, kaip ir panaikinta panaudos sutartis, buvo sudarytos skubotai, neišnagrinėjus jos sudarymo metu buvusios situacijos ir nesivadovaujant galiojančiais teisės aktais, bei neinformavus ieškovų.

Pripažinus negaliojančia Valstybinės žemės sklypo 2012 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. RS-3977 dalyje dėl atsakovams E. ir S. A. priklausančio namų valdos (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 0,0202 ha (202 m²) perleidimo nuosavybės teise, CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, taikytina restitucija (CK 6.222 straipsnio 1 dalis), ir atsakovai E. ir S. A. įpareigotini grąžinti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinei žemės tarnybos, 0,0202 ha (202 m²) žemės sklypo dalį, o Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, įpareigotina E. ir S. A. perskaičiuoti ir grąžinti už išsimokėtinai įsigytą žemės valdos sklypo dalį sumokėto mokėjimo dalį: daikto kaina – 3 971,27 EUR (13 712 Lt), pirminis įnašas – 918,54 EUR (3176,32 Lt), likusi mokėti suma – 3 177,13 EUR (10 970 Lt) ir 1 191,78 EUR (4 115 Lt) palūkanų iki 2026 metų (t.1, b.l. 42-43).

Dėl naudojimosi tvarkos panaikinimo ir naujos naudojimosi tvarkos nustatymo

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tuo atveju, kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teisme pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Esant pareikštam ieškiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 4.81 straipsnis), įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009 ir kt.). Ginčo šalys, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Įstatymas ir iš nuosavybės teisės subjektų, ir iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros ir galimų ginčų ir konfliktų ateityje pašalinimo.

Pripažinus iš dalies negaliojančia Valstybinės žemės sklypo 2012 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. RS-3977, ir nustačius, kad atsakovams E. ir S. A. priklausanti namų valdos (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo dalis yra 0,0202 ha (202 m²) mažesnė ir sudaro 0,1670 ha, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 47VĮ-36-(14.47.2) nutraukus valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 47SŽN-121 ir nustačius, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, nuosavybės teise valdo 0,096 ha namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pripažinus, jog sudarant minėtas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo ir panaudos sutartis nebuvo įvertinta tuo metu susiklosčiusi situacija, kad dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalių tarp gyvenamojo namo bendraturčių yra ginčas dėl namo dalių, pripažintina, jog tik tarp atsakovų E. ir S. A. ir Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus pagal 2012 m. liepos 17 d. parengtą UAB „MTL Servisas“ planą patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka (t. 1, b.l. 51-56) prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.224 straipsnis) bei pažeidžia ieškovų, kaip teisėtų šios namų valdos žemės sklypo naudotojų teises ir teisėtus interesus. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus, ir E. ir S. A. 2012 m. liepos 20 d. pasirašytas Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (Notarinio registro Nr. RS-4790), naikintinas.

Ieškovai V. ir V. N. prašo nustatyti naudojimosi 0,5060 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2015 m. liepos 16 d. matininko G. J. žemės sklypo patikslintą planą (t.2, b.l.35):

a) V. N. ir V. N. naudosis 2280 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais Al (koord.1,6,38,37,36,35,16,15,14,13,12,11,10,9,8,7,1) ir 16 m² A2 (koord. 43,44,45,46,43);

b) E. A. ir S. A. naudosis 1499 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (koord.38,37,36,35,16,17,18,19,20,21,22,23,24,34,33,3,38);

c) patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius naudosis 747 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C (koord. 2, 32, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 34, 33,2);

d) 518 m² žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu D, lieka bendram naudojimui ir ja naudosis: V. N., V. N., E. A. ir S. A. patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius.

Teismas pažymi, jog atsakovai E. ir S. A. ir jų atstovai bylos nagrinėjimo metu laikėsi kategoriškos pozicijos, kad valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis ir 2012 m. liepos 20 d. notaro patvirtinta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka nustatyta laikantis jų sudarymo metu galiojusių įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimų, todėl negali būti kvestionuojama, akcentavo ieškovų pateikto žemės sklypo plano rengimo procedūrinius pažeidimus, tačiau visiškai nepasisakė dėl ieškovų prašomos nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos pagal 2015 m. liepos 16 d. matininko G. J. žemės sklypo planą esmės, t.y. dėl ieškovų pateiktame naudojimosi bendru namų valdos žemės sklypu plane išskirtos kiekvienam bendraturčiui eksploatuoti nustatytos žemės sklypo dalies (ploto) ir jos adekvatumo dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo.

Byloje yra nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, priklausantis atsakovams E. ir S. A. bei Lietuvos Respublikai. Žemės sklype yra gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso: V. N. ir V. N. 323/12500 dalys pagal 2014 m. spalio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį (reg. Nr.VM 2857); V. N. 48/100 dalys pagal 1998 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį (reg. Nr. 5967-7) ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą, iš viso V. ir V. N. priklauso 198,73 kv.m.; S. A. ir E. A. – 126,36 kv.m. arba 33/100 dalys pagal 2007 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį (reg. Nr. 5166); Lietuvos Respublikai – 64,26 kv.m. arba 19/100 dalių, patikėjimo teise nuo 2015 m. spalio 7 d. valdomos VĮ Turto banko. Ieškovai V. ir V. N. nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą nėra įgiję, tačiau jie turi įstatymo nustatytą šio žemės sklypo dalies valdymo teisę: Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjas 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-990 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo pardavimo V. N. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ieškovui V. N. parduodama žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis – 0,1562 ha; Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjas 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-991 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo pardavimo V. N. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad ieškovei V. N. parduodama žemės sklypo (kadastro Nr. 8170/0031:150) dalis – 0,0563 ha (t.1, b.l.3,4). M. N. žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo įsakymais ieškovams V. ir. V. N. parduodamo žemės sklypo dalis sudaro 0,2125 ha.

Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn, išnuomojant ar sudarant kitus žemės sandorius. Pažymėtina tai, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, teisė ją pirkti yra įstatymuose įtvirtinta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas 5, 30 straipsniai). Taigi, teisės įsigyti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas (CK 6.394 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ nuostatos individualaus gyvenamojo namo, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems asmenims savininkų teisės apimtį įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą tiesiogiai grindžia proporcingumo principu, t.y. bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta ieškovų V. ir V. N. kaip bendraturčių faktinio naudojimo teisę, minėtais Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymais Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-990 ir 991, tuo nurodydama, kad jie turi specifinį statusą žemės sklypo bendraturčių atžvilgiu, nes yra visateisiai žemės sklypo naudotojai. Priešingu atveju ieškovams nebūtų užtikrinama teisė eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei ateityje išsipirkti likusią jų naudojamą valstybinės žemės dalį, apsauga. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai V. ir V. N. kaip žemės sklypo naudotojai turi teisę naudojamas žemės sklypo dalis įsigyti iš valstybės sudarydami valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, vadovaujantis minėto vyriausybės nutarimo nuostatomis, t.y. išsiperkant proporcingas žemės sklypo dalis turimai gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų daliai, todėl turi reikalavimo teisę dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo.

Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad ieškovas V. N. 2015 m. kovo 5 d. kreipėsi į atsakovus E. ir S. A. su pasiūlymu bendru sutarimu užsakyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) papildomų vidinių kadastrinių matavimų atlikimą (t.1 ,b.l. 65). Atsakovas E. A. 2015 m kovo 10 d. atsakyme į pasiūlymą nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškovai atliktų jiems priklausančiam žemės sklypui išsipirkti reikalingus kadastrinius matavimus, taip pat pažymėjo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti (t. 1, b.l. 66). Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. Protokole Nr. 47PRT-22-(14.47.6) Dėl V. ir V. N. ir S. ir E. A. parduodamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo, VĮ Ukmergės miškų urėdijai perduodamo neatlygintinai naudotis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinės žemės 2012 m. birželio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr. RS-3977) ir valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 47 SŽN-121 patikslinimo administracine tvarka užfiksuota, jog E. A. susitikimo metu nurodė, kad sutiktų patikslinti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tuo atveju, jeigu matytų plane ir natūroje tą vietą, kurioje sumažėtų jo išpirktos žemės plotas. V. N. patvirtino galėsiantis organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatyti vidines sklypo dalis, pagal kurias galėtų būti tikslinamos minėtos sutartys (t. 1, b.l. 68-69,70). Iš Žemės sklypo paženklinimo-parodymo 2015 m. liepos 16 d. akto matyti, kad jame pasirašė tik ieškovai V. ir V. N. (t. 2, b.l. 145), nors byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad atsakovas E. A. ir atsakovės S. A. atstovas V. T. 2015 m. liepos 16 d. dalyvavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) matavimo procedūroje (t. 2, b.l. 147) ir nesutiko su ženklinimo ribomis, tačiau pastabų matavimus atlikusiam matininkui G. J. nepateikė. Matininkas G. J. 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjui pateikė Prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą (t. 2, b.l. 132). Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 47KAM-96673 (t. 2, b.l.130) užfiksuoti Nekilnojamųjų turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 ir 53.6.5. punktų pažeidimai. Nekilnojamųjų turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 punktas nustato, kad Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams; 53.6.5 punktas nustato, kad 5 lentelėje nurodoma žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto data ir numeris. Apačioje žemės sklypo savininkas (naudotojas) pasirašo, kad sutinka su žemės sklypo ribomis ir nustatytu žemės sklypo plotu. Kitų pastabų Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius dėl (duomenys neskelbtini) sklypo (kadastro Nr(duomenys neskelbtini) vidinių sklypo dalių nustatymo atliktų kadastrinių matavimų nepateikė. Esami Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 ir 53.6.5. punktų pažeidimai, įvertinus tai, kad atsakovai E. ir S. A. aiškiai ignoravo atliekamus kadastrinius matavimus, o Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypo naudojimosi tvarkos klausimą paliko spręsti teismui, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją.

Teismas pažymi, jog teismo proceso metu atsakovų E. ir S. A. atstovai kvestionavo išimtinai namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą, ieškovų pateiktos matininko G. J. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimo bylos kopijos (t. 2, b.l. 133-145) autentiškumą, prašė teismo išreikalauti iš matininko G. J. įrodymus, kad atsakovams E. ir S. A. buvo įteikti 2015 m. liepos 30 d. pranešimai su priedais (t.2, b.l.135), matininko ir ieškovų V. ir V. N. sutartį, reikalavo, kad ieškovai savo atsakymuose operuotų tiksliais skaičiais bei nurodytų tikslias įvykių datas, abejojo matininko G. J. kompetencija, tačiau iš esmės neargumentavo, kaip konkrečiai akcentuojami pažeidimai lėmė atsakovų E. ir S. A. teisių ir interesų pažeidimus, ir nepateikė jokių konkrečių nesutikimo su ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypo tvarka, prašomomis nustatyti naudojimosi dalimis argumentų. Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius atsiliepime į ieškinį pateikė pastabas dėl paskaičiuotų priklausančių žemės sklypo dalių. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba sutiko su ieškinio patikslinimu, o klausimą dėl naudojimo žemės sklypu nustatymo paliko spręsti teismui (t. 2, b.l.50). Atsakovai E. ir S. A. pagal Nacionalinės žemės tarnybos pastabas koreguotame 2015 m. liepos 16 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane (jo pateikime) (t. 2, b.l.35) įžvelgia BK 300 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos – dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu – požymių. Teismas su tokiais atsakovės S. A. atstovo V. T. samprotavimais neturi pagrindo sutikti. Nurodomi žemės naudojimo tvarkos plano tikslinimo veiksmai turėjo procedūrinių trūkumų, teismo vertinimu, tai nėra pavojingi veiksmai baudžiamųjų įstatymų požiūriu, todėl atsakovės atstovo teismo posėdyje išdėstytus lūkesčius, kad teismas apie paaiškėjusios nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, požymius praneš prokuratūrai, teismas pripažįsta nepagrįstais.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad atsakovai E. ir S. A. nepateikė jokių svarių argumentų, ar priešieškinio dėl žemės naudojimosi tvarkos, kuriuos įvertinus galima būtų teigti, jog ieškovų V. ir V. N. prašoma nustatyti naudojimosi 0,5060 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tvarka pagal 2015 m. liepos 16 d. matininko G. J. parengtą ir Nacionalinės žemės tarnybos pastabų pagrindu (20 m² padidinti Lietuvos Respublikai ir atitinkamai sumažinti ieškovams prašomą pripažinti žemės sklypo dalį) patikslintą žemės sklypo planą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK. 1.5 straipsnis) bei neužtikrina visų šalių interesų pusiausvyros principo, pažeidžia visų namų valdos žemės sklypo naudotojų faktinį naudojimą bei poreikius. Pažymėtina, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. išvažiuojamojo posėdžio metu buvo vertinamas ieškovų pateiktas žemės naudojimosi tvarkos planas, aiškinamasi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, nustatytina naudojimosi 0,5060 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tvarka pagal 2015 m. liepos 16 d. matininko G. J. žemės sklypo patikslintą planą: a) V. N. ir V. N. naudosis 2280 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais Al (koord.1,6,38,37,36,35,16,15,14,13,12,11,10,9,8,7,1) ir 16 m² A2 (koord. 43,44,45,46,43); b) E. A. ir S. A. naudosis 1499 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (koord.38,37,36,35,16,17,18,19,20,21,22,23,24,34,33,3,38); c) patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius naudosis 747 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C (koord. 2, 32, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 34, 33,2); d) 518 m² žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu D, lieka bendram naudojimui ir ja naudosis: V. N., V. N., E. A. ir S. A. ir patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Ieškovai V. ir V. N. sumokėjo 328 EUR žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 7, 84) ir pateikė teismui įrodymus, jog už suteiktą teisinę pagalbą sumokėta 2122,28 EUR (t. 2, b.l. 76-77,78-81,82-83, t.3, b.l. 21-22, 111-113, t. 4. b.l. 31-33, 44-45) Atsakovai E. ir V. A. pateikė teismui įrodymus, jog už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 820 EUR (t. 2, b.l., 2 t.). Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus atstovė pateikė teismui prašymą, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, įvertintų, jog Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius bandė šalių ginčą spręsti taikiai.

Teismui patenkinus tris iš šešių ieškovų V. ir V. N. pareikštų reikalavimų, (ieškinys patenkintas 50,00 proc.)

Ieškinio reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, valstybinės žemės panaudos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiomis, taip pat ir susitarimo dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos panaikinimo yra reikalavimai dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo), kurių kiekvienas turi būti apmokėtas 144 EUR žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kiti trys reikalavimai yra neturtiniai ir turi būti apmokėti 41 EUR (41 EUR x 3) žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 555 EUR žyminis mokestis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės mokėjimo tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 47VĮ-36-(14.47.2) „Dėl valstybinės žemės panaudos 2012 m. spalio 3 d. sutarties Nr. 47SŽN-121 nutraukimo“ valstybinės žemės panaudos sutartis buvo nutraukta (120 b.l., 1 t.), šis ieškovų reikalavimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (555 EUR – 144 EUR). Ieškovai sumokėjo 328 EUR žyminio mokesčio, todėl likusi žyminio mokesčio dalis – 83 EUR – priteistina iš atsakovų.

Teismas patyrė 83,04 EUR procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš ieškovų ir atsakovų proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: 41,52 EUR iš ieškovų ir 41,52 EUR iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

CPK 96 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius pateikė prašymą, kad spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas atsižvelgtų į tai, jog Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius bandė šalių ginčą spręsti taikiai. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyrius inicijavo ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą, dėjo pastangas, kad šalių ginčas būtų išspręstas taikiai (t. 1, b.l. 68-69), pripažino ieškinį ir siekė, kad ginčas teisme būtų išspręstas greitai, todėl iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir nustatytina, kad atsakovai E. ir S. A. turi sumokėti po 50,00 EUR, Nacionalinė žemės tarnyba – 24,52 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovų E. ir S. A. ir Nacionalinės mokėjimo tarnybos ieškovų V. ir. V. N. naudai priteistinas 164 EUR [328 EUR x 50,00 proc.] žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Ieškovai prašė priteisti 2122,28 EUR, atsakovai E. ir V. A. – 820 EUR už advokato teisinę pagalbą, šalys prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų neginčija, todėl ieškovo naudai priteistini 1061,14 EUR [2122,28 EUR x 50,00 proc.], atsakovui 410,00 EUR [820 EUR x 50,00 proc.] bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovų V. N. ir V. N. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia Valstybinės žemės 2012 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr. RS-3977), sudarytos tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, ir E. A., a.k. (duomenys neskelbtini), bei S. A., a.k(duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,0202 ha žemės sklypo dalies perleidimo, likusioje dalyje (dėl 0,1670 ha perleidimo) šią pirkimo – pardavimo sutartį palikti galioti.

Pripažintos iš dalies negaliojančia Valstybinės žemės 2012 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties (Notarinio registro Nr. RS-3977) dalyje taikyti restituciją: įpareigoti E. A. ir S. A. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,0202 ha žemės sklypo dalį, o Lietuvos Respubliką įpareigoti E. A. ir S. A. perskaičiuoti ir grąžinti už išsimokėtinai nuosavybės teise įsigyto žemės valdos sklypo 0,0202 ha dalį sumokėto mokėjimo dalį.

Nustatyti, kad Lietuvos Respublikai pagal nuosavybės teise valdomas namo (duomenys neskelbtini) priklauso 0,096 ha namų valdos žemės sklypo dalis (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, ir E. A., a.k. (duomenys neskelbtini), bei S. A., a.k(duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 20 d. susitarimą (Notarinio registro Nr. RS-4790) dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Nustatyti naudojimosi 0,5060 ha žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2015 m. liepos 16 d. matininko G. J. žemės sklypo patikslintą planą (t. 2, b.l. 35, kuris yra neatskiriama šio sprendimo dalis) :

1) V. N. ir V. N. paskirti naudotis 2280 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais Al (koord.1,6,38,37,36,35,16,15,14,13,12,11,10,9,8,7,1) ir 16 m² plane pažymėta A2 (koord. 43,44,45,46,43);

2) E. A. ir S. A. paskirti naudotis 1499 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (koord.38,37,36,35,16,17,18,19,20,21,22,23,24,34,33,3,38);

3) Lietuvos Respublikai paskirti naudotis 747 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C (koord. 2, 32, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 24, 34, 33,2);

4) 518 m² žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu D, paskirti bendram Lietuvos Respublikos, V. N., V. N., E. A. ir S. A. naudojimui.

Ieškinį dalyje pripažinti negaliojančia Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-06-04 įsakymo Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1086 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo pardavimo išsimokėtinai E. A., S. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 0,1872 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo E. A. ir S. A. ir nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) parduodama žemės sklypo dalis yra 0,1670 ha atmesti, pripažinti praleidus terminą įsakymo apskundimui.

Ieškinį dalyje pripažinti negaliojančia Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-09-28 įsakymo Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1822 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suteikimo naudotis valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai“, dalį dėl valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai 95 metams neatlygintinai perduodamo naudotis 0,1063 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies ir nustatyti, kad perduodamo naudotis sklypo plotas yra 0,0810 ha ir pripažinti negaliojančia 2012-10-03 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 47SŽN-121 dalį, kuria valstybės įmonei Ukmergės miškų urėdijai 95 metams neatlygintinai perduota naudotis 0,1063 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis ir nustatyti, kad perduodamo žemės sklypo dalis sudaro 0,0830 ha, atmesti, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 47VĮ-36-(14.47.2) nutraukus valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 47SŽN-121. Šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš atsakovų E. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. A., a.k(duomenys neskelbtini) , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927 po 353,71 EUR (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 71 centą) bylinėjimosi išlaidų ieškovų V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a.k(duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovų E. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. A., a.k(duomenys neskelbtini), po 50,00 EUR (penkiasdešimt eurų) ,o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927 priteisti 24,52 EUR (dvidešimt keturis eurus 52 centus) bylinėjimosi ir pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovų V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a.k(duomenys neskelbtini) po 205 EUR (du šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovų E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. A., a.k(duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovų V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. N., a.k(duomenys neskelbtini), po 20,76 EUR (dvidešimt eurų 76 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti proceso šalis, jog žyminis mokestis ir pašto išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660,

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.