Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. N. ir V. N. ieškinį atsakovams E. A., S. A. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. N. ir V. N. prašė: pripažinti negaliojančia Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-06-04 įsakymo Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1086 dalį dėl 0,1872 ha ploto žemės sklypo pardavimo atsakovams E. A. ir S. A. ir nustatyti, kad (duomenys neskelbtini), parduodama žemės sklypo dalis yra 0,1670 ha ploto bei pripažinti negaliojančia 2012-06-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl 0,1872 ha ploto žemės sklypo dalies pardavimo nustatant, kad parduodamo sklypo dalis yra 0,1670 ha ploto, taikyti restituciją natūra ir įpareigoti atsakovus grąžinti valstybei 0,0202 ha; taip pat prašė pripažinti negaliojančia Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vedėjo 2012-09-28 įsakymo Nr. 47VĮ-(14.47.2.)-1822 dalį dėl VĮ Ukmergės miškų urėdijai 95 metams neatlygintinai perduodamo naudotis 0,1063 ha ploto žemės sklypo dalies bei nustatyti, kad perduodamo naudotis sklypo plotas yra 0,0810 ha ploto; pripažinti negaliojančia 2012-10-03 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 47SŽN-121 dalį, kuria VĮ Ukmergės miškų urėdijai 95 metams neatlygintinai perduota naudotis 0,1063 ha ploto žemės sklypo dalis ir nustatyti, kad perduodamo žemės sklypo dalis sudaro 0,0830 ha plotą; pripažinti negaliojančiu 2012-07-20 susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo; nustatyti naudojimosi 0,5060 ha ploto žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2015-07-16 matininko G. J. žemės sklypo patikslintą planą.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-03-06 nutartimi nustatė, kad ieškovę V. N. pagal įgaliojimą atstovavęs D. N., o atsakovus E. A. ir S. A. anksčiau pagal įgaliojimą atstovavę N. B. ir V. T. atstovauti negali. V. T. neturi aukštojo universitetinio išsilavinimo, nėra giminaitis ar sutuoktinis. Atsakovus atstovauja advokato padėjėjas A. P..Atsakovė S. A. 2018-03-09 atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-06 nutartį dalyje dėl draudimo V. T. atstovauti atsakovę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės S. A. atskirąjį skundą. Apylinkės teismas sprendė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-06 nutartis neskundžiama, kadangi Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartis dėl netinkamo atstovavimo. Nutartis, kuria pasisakyta dėl atstovavimo, sudaro sąlygas tolesnei bylos eigai, todėl tokios nutarties skųsti CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negalima.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė S. A. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės S. A. atstovo V. T. atstovavimą pripažinti teisėtu. Nurodė, kad atsakovės atskirojo skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-03-06 nutarties grindė CPK 335 straipsnio 1 dalimi. Teismas taikė teisės normą, kuria atskirajame skunde nesiremiama, tačiau nepasisakė dėl atskirojo skundo pagrindo. Tuo peržengtos bylos nagrinėjimo ribos. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-29 nutartimi panaikinęs Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimą, bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nekeičiant šalių teisių ir pareigų. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovę be V. T. atstovauja advokatė, todėl teigti, kad teisėjos veiksmais siekiama vilkinti bylą, negalima. V. T. į 2018-02-06 parengiamąjį posėdį atvyko neišsiaiškinęs atsakovų pozicijos, todėl posėdis buvo atidėtas. Atstovas V. T. nepateikė įrodymų, kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsakovės atstovui neleista atstovauti pagal pavedimą.Atsakovė S. A. nesutinka, jog nutartis, kuria pasisakyta dėl atstovavimo byloje, neskundžiama. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, galimybė apskųsti nutartį atskirai nuo teismo sprendimo egzistuoja dviem atvejais: pirma, CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas); antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atstovavimo civiliniame procese teisinius santykius reguliuoja CPK 51-61 straipsniai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK nuostatos tiesiogiai nenumato galimybės skųsti nutarčių, kuriomis pasisakyta dėl fizinio asmens atstovavimo byloje. Atsakovės aiškinimas, jog atskirojo skundo padavimo galimybę numatė CPK 335 straipsnio 1 dalis, yra ydinga. CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato atskirųjų skundų padavimo tvarką ir terminus, o ne galimybę skųsti nutartį, kuria pasisakyta dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme. Nustačius, kad įstatymo leidėjas nutarties apskundimo galimybės tiesiogiai neįvardijo, vertinama, ar nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. CPK numatyta, kad asmuo gali vesti bylą pats arba per kitą savo pasirinktą atstovą (CPK 51 straipsnis, 56 straipsnis 3 dalis). CPK nuostatos nenumato, jog fizinis asmuo privalo turėti atstovą, todėl asmuo pirmosios instancijos teisme bylą gali vesti savarankiškai. 2018-03-06 teismo posėdyje dalyvavo atsakovė S. A., atsakovę atstovavo advokato padėjėjas A. P. Advokato padėjėjo atstovavimas pripažintas tinkamu. Tai patvirtina, jog civilinis procesas galėjo vykti, atsakovė buvo tinkamai atstovaujama.Pasisakant dėl kitų atsakovės S. A. atskirojo skundo teiginių pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-11-29 nutartyje, išnagrinėjęs atsakovų E. A. ir S. A. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-11-15 sprendimo, pasisakė tik dėl į bylą neįtraukto trečiojo asmens, tačiau neanalizavo atsakovės S. A. atstovo V. T. tinkamumo atstovauti atsakovę klausimų. Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 95 straipsnio 4 dalis nustatė, kad asmenys, kurie netenka teisės atstovauti kitiems asmenims pagal šį įstatymą, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo yra pateikę teismui įgaliojimus, turi teisę atstovauti neviršydami įgaliojime ar kitame dokumente, patvirtinančiame asmens įgaliojimus, nurodytų įgalinimų iki įgaliojimo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens įgaliojimus, termino pabaigos ar kitaip pasibaigus įgaliojimams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo toje byloje įsiteisėjimo. Kadangi šioje byloje sprendžiami ne atstovavimo, o atskirojo skundo priėmimo klausimai, tai dėl tinkamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 95 straipsnio 4 dalies taikymo teismas nepasisako, tačiau pažymi, jog šia norma turi būti vadovaujamasi byloje, kuri buvo pradėta iki Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 priėmimo. Iki 2017-07-01 CPK 56 straipsnio 3 dalis leido kitiems asmenims atstovauti kartu su CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims.Išnagrinėjus atskirąjį skundą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės S. A. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistą.