Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) nutraukti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą, įrašo Nr. 411, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką dėl abiejų kaltės;

2) R. M. pavardė po santuokos nutraukimo – M.;

3) nepilnametės dukros E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su mama R. M.;

4) priteisti iš atsakovo L. M. nepilnametės dukros E. M. išlaikymui po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės;

5) priteisti iš atsakovo L. M. dukros E. M. naudai 4795 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-04-01 iki 2024-09-01;

6) išreikalauti iš atsakovo L. M. neteisėto valdymo ieškovės R. M. bei nepilnametės E. M. asmeninį turtą - komodą, plaunamą dulkių siurblį, daržovių smulkinimo mašiną, stalo įrankius, drabužius, batus, kosmetiką, bižuteriją, kuprinę, rankines bei vaiko asmeninius daiktus - drabužius, batus, žaislus, kanceliarines priemones, lovos čiužinį, patalynę bei medines rogutes;

7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Kartu susilaukė dukros E. M.. Santuoka iširo, kadangi bėgant laikui išryškėjo charakterių skirtumai, charakterių nesuderinamumas, atsirado psichologinė įtampa, nesutarimas iš esmės visuose šeimos reikaluose. Skiriasi pomėgiai, interesai, požiūris į gyvenimą bei šeimą. Dėl to atitolo vienas nuo kito. Santuoka faktiškai yra iširusi, santuokinio gyvenimo nebegyvena nuo 2023 m. balandžio mėnesio, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Dukros E. M. gyvenamąją vietą teismo prašo nustatyti su iekšove, kadangi ji ir šiuo metu gyvena su ja, yra labai prie ieškovės prisirišusi, nori ir toliau gyventi kartu ir tai labiausiai atitinka jos interesus. Santuokoje su atsakovu jokių transporto priemonių neįsigijo. Iki santuokos asmeninės nuosavybės teise įgijo transporto priemonę MINI Cooper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ši transporto priemonė yra ieškovės asmeninės nuosavybė ir santuokos nutraukimo metu nedalinama. Santuokoje su atsakovu jokio nekilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintino turto nėra. Santuokoje su atsakovu jokių bendrų kilnojamųjų daiktų neįgijo, todėl dalintino bendro kilnojamojo turto nėra. Tačiau namuose, kuriuose anksčiau kartu gyveno su atsakovu, liko jos bei vaiko asmeniniai daiktai, kurių atsakovas gražiuoju neatiduoda, t. y. jai asmeniškai mamos dovanota komoda, plaunamas dulkių siurblys, daržovių smulkinimo mašina; asmeniškai iki santuokos įgyti stalo įrankiai bei asmeniniai daiktai - drabužiai, batai, kosmetika, bižuterija, kuprinė bei rankinės. Taipogi vaiko asmeniniai daiktai - drabužiai, batai, žaislai, kanceliarinės priemonės, lovos čiužinys, patalynė bei medinės rogutės. Kadangi atsakovas šių jos bei vaiko asmeninių daiktų negrąžina, teismo prašo juos iš atsakovo priteisti kaip be teisinio pagrindo valdomą svetimą turtą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nurodyta, jog 2024 metais minimali mėnesinė alga - 924 eurų (arba 709 Eur atskaičius mokesčius). Tačiau minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Tuo tarpu individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį, kuris yra šiek tiek didesnis už išlaikymą būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Dukros E. M. poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 873 Eur: Maistas - 300 Eur; Avalynė - 30 Eur; Rūbai - 50 Eur; Komunaliniai mokesčiai - 50 Eur; Higienos, odos priežiūros priemonės (dukros oda linkusi į (duomenys neskelbtini), ypač šaltuoju metų laiku kartojasi (duomenys neskelbtini) liga, pridedame tą patvirtinančius medicininių dokumentų išrašus) - 30 Eur; Ugdymo, lavinimo priemonės (edukaciniai žaislai, knygos, kanceliarinės priemonės) - 40 Eur; Mokestis už darželį - 50 Eur; Dovanos švenčių proga, paskatinamosios dovanėlės už pasiekimus - 10 Eur; Kelionės, ekskursijos - 80 Eur; Pramogos - 20 Eur; Edukaciniai užsiėmimai - 5 Eur; Kuras - 80 Eur; Vaistai, vitaminai, maisto papildai (dažnai sergama ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, pridedamos med. Pažymos) - 28 Eur; Hobiai - 10 Eur; Bižuterija, plaukų aksesuarai - 5 Eur; Logopedo užsiėmimai - 80 Eur; Šokių būrelis - 5 Eur. Šie nurodyti dukros poreikiai bei jų tenkinimui skirtos išlaidos yra bendrieji, būtiniausieji vaiko poreikiai, kurių tenkinimas užtikrina sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, stiprinti bei atstatyti sveikatą. Faktiškai dukros poreikių patenkinimui tenka netgi didesnė suma nei įmanoma apibrėžti tokiu paskaičiavimu, kadangi itin dažnai atsiranda nenumatytų išlaidų, kurias apibrėžti itin sunku. Dukra turi ir specialiųjų poreikių. Pateikia dukros medicinos dokumentų išrašus, patvirtinančius, kad dukra itin dažnai serga, dėl ko nuolat patiria išlaidas vaistams bei įvairiems papildams stiprinantiems sveikatą. Taipogi dukrai yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, dėl ko vaikui reikalingi logopedo užsiėmimai bei papildoma ugdymo pagalba. Teismų praktikoje netgi išaiškinta, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Šiuo metu ji bando pradėti nuosavą veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Šią veiklą užregistravo nuo 2024-05-28. Kadangi ją bando plėtoti dar visai neseniai, kol kas jokių pajamų iš to dar negauna. Tuo tarpu atsakovas yra jaunas, darbingas asmuo, daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas dirba Norvegijoje, gauna solidų darbo užmokestį, todėl jis yra visiškai finansiškai pajėgus prisidėti prie dukrai reikalingo išlaikymo dydžio ir tinkamai pasirūpinti jos poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, jog tėvai turi pareigą lygiomis dalimis teikti išlaikymą savo vaikams, įvertinus iš valstybės gaunamą išmoką vaikui, teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros E. M. išlaikymui po 350 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės. Nors skaičiuojant iš atsakovo prašomo priteisti išlaikymo dydį vaikui, atima iš valstybės gaunamą 96,25 Eur išmoką, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog šių išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Su atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2023 m. balandžio mėnesio, per tą laiką atsakovas prie dukros išlaikymo prisidėjo epizodiškai - 2023-05-04 pervedė 150 Eur; 2023-05-29 pervedė - 115 Eur; 2023-07-12 pervedė 120 Eur; 2024-06-28 pervedė 570 Eur; 2024-08-07 pervedė 200 Eur. Viso per šį laikotarpį vaiko išlaikymui sumokėdamas 1155 Eur. Todėl teismo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d., t.y. už 17 mėnesių, skaičiuojant po 350 Eur sumą per mėnesį bei atimant atsakovo sumokėtą 1155 Eur sumą (350 x17 mėnesių - 1155 Eur), kas sudaro 4795 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo vartoto alkoholio, lošimų, ilgo išvykimo dirbti į užsienį. Atsakovas šiuo metu turi būti Norvegijoje, jis dirba užsienyje 15 ar daugiau metų. Dirba pas ūkininką, viską prižiūri, samdo darbuotojus, ūkvedys, prižiūrėtojas. Dar vaikui kainuoja anglų kalbos mokymas, 20 Eur, šokių būrelis 20 Eur. 2024-06-28 iš atsakovo gauta 570 Eur suma iš tikrųjų buvo kompensacija jai už antstolio iš jos išieškotas sumas dėl atsakovo skolų.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, jam pranešta tinkamai, pranešimas apie teismo posėdį įteiktas asmeniškai, procesiniai dokumentai taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Šalys turi vaiką E. M.. Šalys dalintino bendro nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Šalių vaikas turi specialiojo ugdymo poreikių dėl kalbos sutrikimo, sveikatos problemų. Ieškovė vykdo individualią veiklą.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės pateiktais duomenimis šalys nuo 2023 m. balandžio nustojo gyventi santuokinį gyvenimą, kartu nebegyvena. Ginčo byloje dėl santuokos nutraukimo nėra, neprašoma nustatyti tik vieno iš sutuoktinių kaltę, todėl išsamiau tas klausimas nemotyvuotinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatyti šalims terminą susitaikyti tokioje situacijoje nėra pagrindo, kadangi tai neatitiktų ieškovės ir vaiko interesų, tokio pageidavimo akivaizdžiai neturi ir atsakovas, kuris jau kurį laiką kartu su ieškove negyvena.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, todėl šis reikalavimas tenkintinas. Atsakovo pavardė nesikeičia.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Ieškovė prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, dukra gyvena su ieškove. Esant šiai situacijai galima laikyti, jog vaiko gyvenamoji vieta iš esmės nustatyta tėvų susitarimu, kuris patvirtinamas teismo sprendimu, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas. Pažymėtina, kad pagal nustatytas faktinės aplinkybes vaiko teises ir interesus bet kuriuo atveju atitiktų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė bendravimo tvarkos neprašo nustatyti, problemų ir ginčų dėl to nėra, todėl atsakovas gali bendrauti su nepilnamete dukra ir dalyvauti jos auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgus į atsakovo pageidavimą bei galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime bei nepilnamečio vaiko interesus. Kadangi ginčo ir problemų dėl bendravimo su vaiku nėra, bendravimo tvarka teismo sprendimu nenustatytina.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui, po 350 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė asmenine nuosavybe turi būstą, žemės sklypą, automobilį. Ieškovė šiuo metu konkrečių stabilių pajamų neturi, bando kurti savo smulkų verslą. Ieškovė gauna 96,25 Eur vaiko pinigus.

Atsakovo vardu nėra registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvoje. Tačiau pagal ieškovės pateiktą informaciją atsakovas dirba užsienyje, o VSDFV duomenų apie jo darbą Lietuvoje nėra. Pažymėtina, kad užsienyje dirbantys asmenys paprastai uždirba pakankamai dideles pajamas, dėl ko ir vykstama dirbti į užsienį. Be to, ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas užsienyje dirba vadovaujamo, organizacinio pobūdžio darbą, už kokį paprastai mokamas didesnis darbo užmokestis. Taip pat Norvegija yra žinoma kaip šalis, mokanti pakankamai didelius darbo užmokesčius dėl aukštesnio šios šalies pragyvenimo lygio. Todėl yra visiškai tikėtinos pakankamai nemažos atsakovo pajamos. Byloje VTAS pateikė duomenis, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, tačiau tai nepaneigia pareigos tinkama ir pakankama apimtimi išlaikyti šalių bendrą vaiką. Jokių duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų dirbti ir uždirbti pakankamai, byloje nėra. Atsakovas yra dar jauno amžiaus, gali ir privalo dirbti bei gauti pajamas, kad galėtų išlaikyti savo vaiką. Todėl galima daryti išvadą, kad jis gali gauti ir gauna pakankamas pajamas, jog galėtų teikti protingo ir pakankamo dydžio išlaikymą vaikui. Pažymėtina, kad atsakovas byla nesidomėjo, ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo dydžio neginčijo.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis pajamų prasme šiuo metu nėra gera. Tačiau ji užtikrina vaiko interesus būstu, o taip pat ir viena išlaiko vaiką. Taip pat ieškovė augina šalių vaiką, gali rinktis tik moteriškas profesijas, todėl jos galimybės dirbti ir gauti daugiau pajamų Lietuvoje yra apribotos. Tuo tarpu atsakovas neabejotinai gali dirbti, vyriškos profesijos rinkoje yra patrauklesnės, paprastai geriau apmokamos, nei moterų. Be to, byloje yra duomenų apie atsakovo darbą užsienyje, todėl galima vertinti, kad atsakovas gauna nemažas ir pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Be to, atsakovas gali ir privalo dirbti, kad gautų pakankamai pajamų vaikui išlaikyti.

Byloje reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui minimalių poreikių tenkinimui reikia 873 Eur sumos. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui šiuo metu išlaikyti reikia 600-700 Eur per mėnesį ir daugiau. Atsižvelgiant į itin didelį infliacijos lygį, kainų kilimą, vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iš esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali būti reikalinga 200-300 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, išlaidos sveikatos priežiūrai, lavinimo priemonės, patiriamos transporto išlaidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Taip pat reikia skaičiuoti ir tam tikrą vaikui tenkančią komunalinių mokesčių dalį, reikalinga užtikrinti vaiko teisę į būstą. Be to, vaikas turi kalbos sutrikimų, kitų sveikatos problemų, dėl kurių reikalingos papildomos išlaidos. Vertinant ieškovės nurodytas išlaidas laikytina, kad jos nurodytos pagrįsto dydžio. Taip pat pastebėtina, kad jei turi galimybę, tėvai turi tenkinti ne vien tik minimaliausius vaikų poreikius. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydis yra pagrįstas, ieškinyje nurodytos išlaidos yra racionalios, atitinka ir šalių turtinę padėtį bei galimybes tą padėtį pasigerinti, dirbti ir gauti pakankamų pajamų. Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, todėl vien turtinė atsakovo padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino išlaikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų išlaikymui.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2024 m. MMA sudaro jau 924 Eur, po mokesčių apie 708 Eur. Ieškovė kaip tik maždaug ir prašo pusės nurodytos sumos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vaiko pinigai ne visada atimami iš būtinųjų vaiko poreikių patenkinimo sumos, kadangi turi būti užtikrinami ne vien būtiniausi vaiko poreikiai. Be to, atsakovo galimybės uždirbti pajamų užsienyje yra ženkliai geresnės, nei ieškovės - Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimą.

Pažymėtina, kad dėl milžiniškos infliacijos pagal teismų praktiką šiuo metu faktiškai priteisiamas bent 300-350 Eur išlaikymas iš galinčių jį teikti tėvų. Ieškovė ir prašo priteisti 350 Eur sumą, kas atitinka teismų praktiką tokioje kaip šalių situacijoje. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 350,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos. Duomenų, kad atsakovas išlaikymą šiuo laikotarpiu teikė, į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 4795 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad atsakovas išlaikymo beveik neteikė nuo 2023-04-01 iki 2024-09-01. Tai sudaro 17 mėnesių. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė taip pat skaičiuoja po 350 Eur. Kadangi per nurodytą laikotarpį valstybės ekonominė situacija ženkliai nesikeitė, infliacija sparčiau augo dar nuo 2022 m. pavasario, nėra pagrindo vertinti, kad įsiskolinimas turėtų būti skaičiuojamas kokia nors mažesne kasmėnesinių įmokų suma. Atitinkamai per 17 mėn. susidaro 5950 Eur suma. Ieškovė nurodė, kad per aktualų laikotarpį iš atsakovo gavo tik 1155 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4795 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes priteistina ši išlaikymo įsiskolinimo suma.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.), nagrinėjamu atveju – ieškovei.

Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Šalims išlaikymas tarpusavyje nepriteistinas, tam nenustačius pagrindo ir ieškovei to neprašant.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.62 str. 3 d., 3.59 str.). Ieškovė ieškiniu neprašo padalinti turto, kadangi dalintino turto nėra. Valstybės registrų duomenys patvirtina, kad šalys Lietuvoje neturi dalintinų transporto priemonių, nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nėra sutuoktinių bendro turto, dalintino nutraukiant santuoką.

Ieškovė taip pat reikalauja išreikalauti iš atsakovo L. M. neteisėto valdymo ieškovės R. M. bei nepilnametės E. M. asmeninį turtą - komodą, plaunamą dulkių siurblį, daržovių smulkinimo mašiną, stalo įrankius, drabužius, batus, kosmetiką, bižuteriją, kuprinę, rankines bei vaiko asmeninius daiktus - drabužius, batus, žaislus, kanceliarines priemones, lovos čiužinį, patalynę bei medines rogutes.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai) (CK 3.89 str. 1 d. 1-3 p.). Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai (CK 3.120 str. 1 d.).

Ieškovė paaiškino, kad nurodyti daiktai yra jos ir vaiko asmeniniai daiktai, kuriuos ji įgijo arba jai buvo padovanoti iki santuokos, taip pat yra vaiko asmeninių daiktų. Nurodyti daiktai liko atsakovo namuose, kuriuose šeima anksčiau kartu gyveno. Duomenų ir įrodymų apie išvardintus daiktus ieškovė neteikė, ieškovės atstovė nurodė, kad buvo manoma, jog atsakovas teiks atsiliepimą, dalyvaus byloje ir tą klausimą bus galima išspręsti bendru sutarimu. Atsakovas ieškovės pozicijos niekaip neginčijo, bylos procese dalyvavo pasyviai, nesiėmė jokių veiksmų savo pozicijai išreikšti. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės yra teisingos, dėl ko šis ieškovės reikalavimas gali būti tenkinamas.

Laikinos apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo panaikintinos įsiteisėjus teismo sprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Ieškovė byloje atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo dėl reikalavimo priteisti išlaikymą. Dėl kitų reikalavimų sumokėjo 220 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 1061 Eur išlaidų advokatui. Šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo.

Byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista (dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo), sudaro 203 Eur. Taip pat susidarė 23,79 Eur pašto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą (įrašo Nr. 411) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. M. palikti pavardę M.

Nepilnametės dukros E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su mama R. M..

Priteisti iš atsakovo L. M. nepilnametės dukros E. M. išlaikymui po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos 2024-09-05 iki dukros pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo L. M. dukros E. M. naudai 4795 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023-04-01 iki 2024-09-01.

Išreikalauti iš atsakovo L. M. neteisėto valdymo ieškovės R. M. bei nepilnametės E. M. asmeninį turtą - komodą, plaunamą dulkių siurblį, daržovių smulkinimo mašiną, stalo įrankius, drabužius, batus, kosmetiką, bižuteriją, kuprinę, rankines bei vaiko asmeninius daiktus - drabužius, batus, žaislus, kanceliarines priemones, lovos čiužinį, patalynę bei medines rogutes.

Priteisti R. M. iš L. M. 1281 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš L. M. 203,00 Eur (du šimtus tris Eur) žyminio mokesčio ir 23,79 Eur (dvidešimt tris Eur 79 ct) pašto išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024-11-26 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-13884-1028/2024, iškeltoje pagal ieškovės R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų. Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų skaičiuojant nuo 2024-11-26, Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 41) 524 768.“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.