Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, Eglei Gurskajai, Kristinai Juodelytei, Guodai Klovaitei, Violetai Makevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje ir 148 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. R. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent, jis 2022 m. balandžio 23 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vieną kartą sudavė plaštakos apatine dalimi D. K. į dešinės pusės smilkinio sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais A. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat A. R. terorizavo žmogų ir varžė žmogaus veiksmų laisvę, o būtent, jis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. gegužės 24 d., sistemingai baugino nukentėjusįjį D. K., naudodamas psichinę prievartą bei reikalavo nukentėjusiojo elgtis pagal jo nurodymą, panaudodamas psichinę prievartą, kuri pasireiškė tuo, kad jis,:

2.1. 2021 m. rugsėjo 13 d., apie 23.55 val., iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajam į jo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), keikėsi jo atžvilgiu bei pagrasino nelįsti prie R. B., kitaip bus sumuštas, o nukentėjusiajam padėjus telefono ragelį, skambino dar 16 kartų. Po to, 2021 m. rugsėjo 14 d., 12.01 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), rašydamas SMS žinutes nukentėjusiajam D. K. į jo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jie vis tiek pašnekės, jei nori gyvai, taip pat grasino nukentėjusiajam D. K. žodžiais „labai patariu prie R. net pirštu nesiliest. Mes supratom vienas kita?“, kitaip „mes tikrai pasikalbėsim ir viską išsiaiškinsim“, o nukentėjusiajam atsakius, kad neketina su juo susitikinėti, nurodė „o ar su manim susitiksi tai ne vien nuo tavęs priklauso“ bei „Aš tikiuosi, kad mes vienas kita supratom ir gerbiam tiek, kiek išeina. Jei neišeina, bus daromos išvados ir atitinkami veiksmai. Nemanau, kad tau reikia tuo apsikrauti gyvenime, bet pats renkiesi. Zaidimo pabaiga D. ;)“.

2.2. Po to, 2021 m. lapkričio 13 d., ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laukė nukentėjusiojo D. K. savo automobilyje „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)

2.3. Po to, 2021 m. lapkričio 14 d., apie 12.46 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), rašydamas SMS žinutes nukentėjusiajam D. K. į jo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), ragino susitikti žodžiais „Tai ką myžniau, toliau slepiesi už vaikų?:) Atvaryk pas R., issiaiskinsim. Laukiu tavęs“. Po to įžeidinėjo rašydamas „Nu tu ir myžnius. R. sakė, kad nuteikineji vaikus, bet kad toks suskis esi nesitikejau. Tu ne vyras, tu mulkis esi. Mes pasikalbesim tikrai. Galėjai vakar ne pabėgti ir butume pasišnekėję, tai bet nieko. Susitiksim dar. Nes yra apie ką kalbėt.“ bei ragino nelįsti prie R. žodžiais „... Savo šansą išnaudojai, o dabar atsitrauk. Kitaip tikrai kalbėsimės nori tu to ar ne.“ ir „... nuo R. atšok“.

2.4. Po to, 2021 m. gruodžio 21 d., dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiajam D. K. atvažiavus adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti savo vaikų, jis namo laiptinėje griebė už drabužių nukentėjusįjį ir trenkė į laiptinės langą, taip pat neleido prieiti prie vaikų. Po to bandant išeiti, leidžiantis laiptais žemyn, stumdė nukentėjusįjį, o išėjus iš laiptinės grasino nukentėjusiajam susidorojimu, mojavo kumščiais bei stūmė jį, stumiant trenkė jį į odontologinės klinikos duris.

2.5. Po to, 2022 m. kovo 19 d., apie 11 val., laukė nukentėjusiojo D. K. savo automobilyje „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), o pastarajam atvažiavus pasiimti vaikų, būnant R. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), rašydamas SMS žinutes nukentėjusiajam D. K. į jo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), ragino susitikti žodžiais „Ateik paklbesim“, tačiau netrukus parašė „Važiuok, veliau pakalbėsim. R. paprašė. Gera buvusia drauge turi“.

2.6. Po to, 2022 m. balandžio 2 d., apie 20 val., laukė nukentėjusiojo D. K. prie savo automobilio „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), o pastarajam atvažiavus su vaikais, puolė link jų automobilio grūmodamas ranka bei kažką šaukdamas.

2.7. Po to, 2022 m. balandžio 8 d., tarp 20 val. ir 21 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laukė nukentėjusiojo D. K. savo automobilyje „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini)

2.8. Po to, 2022 m. balandžio 22 d., apie 10.27 val., būdamas prie D. K. automobilio „Subaru“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), rašydamas SMS žinutes nukentėjusiajam D. K. į jo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), ragino susitikti rašydamas „Islisk į lauką. Tavo mašinai kazkas negerai. Gal verta apžiūrėti. Neramu“.

2.9. Po to, 2022 m. balandžio 23 d., apie 20.45 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laukė nukentėjusiojo D. K., o jam atvažiavus, būnant namo kieme, kraustant vaikų automobilines kėdutes, priėjo bei reikalaudamas, kad nukentėjusysis atstotų nuo R. B., vieną kartą sudavė plaštakos apatine dalimi D. K. į smilkinio dešinę pusę, sužalodamas nukentėjusįjį.

2.10. Po to, 2022 m. balandžio 25 d., iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), rašydamas SMS žinutes nukentėjusiajam D. K. į jo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kvietė pasikalbėti, o pastarajam nieko neatsakius, parašė „...Kaip gaila, kad tu pasirinkai kovos, o ne santarvės kelią. Šioje kovoje, deja, man teks pasitelkti savus ginklus...“, po ko nurodė, kad pakenks nukentėjusiajam kreipęsis į valstybines įstaigas su tikslu apriboti tėvystės teises, taip pat į žiniasklaidą, siekiant pakenkti darbiniams reikalams.

2.11. Po to, 2022 m. gegužės 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), automobiliu „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu pravažiavo pro nukentėjusįjį D. K. su vaiku.

2.12. Tokiais savo veiksmais A. R. sistemingai baugino nukentėjusįjį D. K. naudodamas psichinę prievartą, bei reikalavęs nukentėjusiojo elgtis pagal jo nurodymą, panaudodamas psichinę prievartą ir padarė nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis A. R. teisme parodė, kad kaltę iš dalies pripažįsta dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltės dėl kaltinimo dėl terorizavimo ir veiksmų varžymo laisvės, nepripažįsta. Pripažįsta, kad rašė žinutes. Nukentėjusiajam skambino, nes tai yra įprasta bendravimo forma. Nukentėjusysis taip pat jam daug kartų skambino, kai jis neatsiliepė. Nukentėjusiajam rašė tas žinutes, bet niekada jo specialiai nelaukė.

3.1. Konfliktas dėl 2022 m. balandžio 23 d. buvo automobilių aikštelėje. Nurodytas laikas atitinka. Nesutinka, kad sudavė nukentėjusiajam. Tai ne dėl jo veiksmų. Kiek pamena, jis (kaltinamasis) ten buvo ir rūkė. Pamatė nukentėjusįjį ir norėjo išsiaiškinti ir pakalbėti. Nepavyko išsiaiškinti, kodėl yra nuolatinis kenkimas, provokavimas. Priėjo prie nukentėjusiojo ir paklausė, ar jam kuo nors padėti. Norėjo užmegzti pokalbį. Nukentėjusysis neprašė neiti prie jo ar nesiartinti. Nepamena, kad nukentėjusysis kažką sakytų. Iš lėto link automobilio. Ten buvo R. automobilis. Kai ėjo prie R. automobilio, prie jo buvo tik nukentėjusysis. Nepamena, ar kažką sakė, kai ėjo. Priėjus prie automobilio nukentėjusysis dėjo kėdutes. Buvo dvi kėdutės. Galbūt kėdutės buvo jo rankose arba ant žemės. Priėjo iš automobilio priekio. Tikriausiai galinės durelės buvo atidarytos. Nukentėjusysis buvo prie tų durų, vidinėje pusėje. Priėjo ir jį stūmė automobilio durelės. Automobilio durys ne iki galo buvo atidarytos ir buvo vietos atidaryti jas iki galo. Jis (kaltinamasis) iškėlė rankas, sustabdė tas dureles. Gal nukentėjusysis pagalvojo, kad kažkas bus. Buvo susikibimas rankomis ir netyčia užkliudė akinius. Jie stovėjo vienas priešais kitą, veidas į veidą. Jis (kaltinamasis) buvo abi rankas pakėlęs. Vieną ranką su durelėm, o kita ranka atsirėmė į nukentėjusiojo ranką. Į nukentėjusįjį atsirėmė kaire ranka. Jis (kaltinamasis) buvo keleivio pusėje, galinėje dalyje, už keleivio, gaunasi dešinėje pusėje. Su kaire ranka „susitiko“ su nukentėjusiojo kaire ranka ir ta pačia kaire ranka kliudė akinius. Jis (kaltinamasis) sutriko, kai akiniai nukrito. Sustojo abu. Neturėjo motyvo suduoti nukentėjusiajam, nebuvo noro konfliktuoti. Pasilenkė paduoti nukentėjusiajam akinius, nukentėjusysis irgi pasilenkė. Akinius pakėlė nukentėjusysis. Atsiprašė, kad užkliudė akinius, paklausė, ar jie nesudužo. Pakalbėjo apie santykius su R. Atsisveikino ir sutarė, kad nekenks vienas kitam ir jam atrodė, kad draugiškai išsiskyrė. Jis (kaltinamasis) išvažiavo, o bandoma pavaizduoti, kad jis specialiai priėjo ir trenkė.

3.2. Jis nerašė R., kad sudavė nukentėjusiajam į veidą. Mano, kad ji tam tikrus dalykus „nuspalvino“ kitaip, pakeisdama tam tikrus žodžius. Jis (kaltinamasis) jai pasakojo, kad buvo incidentas, o kita pusė pasakojo, kad jam buvo suduota.

3.3. Kitą dieną, jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad skundas dėl jo paduotas. Tyrėja pasakė, kad jis parašytų nukentėjusiajam ir jo atsiprašytų. Su R. susirašė, o ji jam pasakė, kad nukentėjusysis nusiteikęs karingai. Tada parašė nukentėjusiajam tokią žinutę, kuria dabar remiasi kaip jo prisipažinimu. Parašė, kad gali jam (kaltinamajam) atgal „kepštelėti“. Tą laišką atsimena iš dalies. Daug ten parašė, kad išgeriam alaus, parūkome ir, kad galės jam „kepštelėti“. Norėjosi draugiškai išspręsti. Nukentėjusysis nenorėjo, kad R. su kitu vyru susitikinėtų. Nukentėjusysis norėjo, kad R. būtų pasiekiama visada. Nebuvo, kad po incidento nukentėjusiajam buvo kažkokia žymė. Po tos žinutės gavo pranešimą, kad apie jį eina laiškai su neigiamo pobūdžio informacija. Gavo informaciją, kad apie jį rašo laiškus. Tik du žmonės galėjo žinoti apie šį įvykį. R. sakė, kad ji tikrai to nerašė. Gal galėjo ir nukentėjusiojo draugė tą padaryti. Kiek jam pagarsino tuos laiškus, tai buvo susidorojimo informacija.

3.4. Iki to įvykio kvietė nukentėjusįjį susitikti ir pasikalbėti. Neatsimena, kiek kartų tai buvo padaryta. Iš jo (kaltinamojo) pusės buvo noras išsiaiškinti. Žinutėmis kviesdavo, o kai gyvai susitikdavo, tai pasakydavo gyvai. Bandė kalbėtis telefonu, bet nepavykus, suprato, kad tokiu būdu nepavyks. Pagal žinutes atrodo, kad nukentėjusysis nenori susitikti. Tačiau tuo pačiu nuolatinis bandymas kontaktuoti, kažkokie gąsdinimai, gestai, bandymai spausti per R. ir vaikus rodo, tarsi parodo, kad nori kontakto. Neprisimena, kad būtų pasakyta, kad R. nenori, kad jis su ja bendrautų ar eitų į jos gyvenamąją vietą. Nepamena ar kam nors papasakojo apie 2022 m. balandžio 23 d. incidentą. Gal kokiam draugui papasakojo. Po šio incidento turėjo pasikeitusią odos spalvą ant kairės rankos. Mano, kad susižalojo ranką, kai nukentėjusysis bandė jį pasiekti rankomis, o jis blokavo ir toje vietoje galėjo atsirasti mėlynė. Tikriausiai nukentėjusysis galėjo jį pasiekti, nes jie galėjo vienas kitą rankomis pasiekti. Tiesiog buvo atsiremta rankomis. Nukentėjusiojo dešinys dilbis kontaktavo su jo ranka. Skaitė teismo specialisto išvadą ir joje nebuvo parašyta, kad ant nukentėjusiojo dešinės rankos būtų sužalojimai. Buvo sužalota jo dešinė ranka. Tai buvo nežymus spalvos pakitimas, ši dalis atsirėmė į nukentėjusiojo dešinę ranką.

3.5. Jiems išsiaiškinti reikėjo daug dalykų. Jis bendravo su R., o nukentėjusysis su ja tarsi ir nebebendraudavo. Su R. ir vaikais buvo išvykę. Kitą dieną pamatė, kad praleista daug skambučių. Atsiliepė ir iš karto pasipylė grasinimai susidorojimu. Po to R. pasakė, kad nukentėjusysis skambina. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad nebus taip, kaip nukentėjusysis nori. Buvo nuolatinis provokavimas, vaikų nuteikinėjimas. Buvo grasinama R., kad bus atimti vaikai. Kai jis pas R., tai jai nuolat nukentėjusysis siunčia žinutes R. su jo mašinos nuotraukomis. Toks bandymas provokuoti. R. jį (kaltinamąjį) įspėjo, kad nukentėjusysis renka informaciją apie jį ir toliau bandys kenkti. Norėjosi susitarti ir tai užbaigti, žmogiškai bendrauti. Kenkimas, tai nuolatinis trukdymas, kad neužsimegztų santykiai su R. Manipuliavimas per vaikus su R. Kadangi R buvo ekonomiškai priklausoma, tai buvo spaudimas, kad atims butą, atims vaikus, atims automobilį. Nesutiktų, kad jo ir R. santykiai buvo nutrūkę prieš balandžio 23 d. Tie santykiai ir vėliau dar tęsėsi. Tam tikras santykis tęsėsi iki praėjusios vasaros. Mano, kad R. kitaip interpretavo, kas yra santykis. Tarp jo ir R. buvo intensyvus bendravimas tuo metu, vyro ir moters draugystė.

3.6. Teisme pagarsinus dalį liudytojos R. B. 2023 m. lapkričio 10 d. duotus parodymus, parodė, kad tų konfliktų buvo daug, kaip normaliuose santykiuose. Buvo eilinis susipykimas. Jis klausė, kaip čia yra, ar R. nori santykių su nukentėjusiuoju. Jis klausė nukentėjusiojo, ar jis (kaltinamasis) trukdo, jeigu nukentėjusysis nori grįžti pas šeimą. Nukentėjusysis patikino, kad ne. Jis (kaltinamasis) buvo provokuojamas. Kai jis būdavo pas R., tai būdavo nuolatinis bandymas ją paveikti, kodėl jis (kaltinamasis) pas ją. Daugiausia poveikis buvo daromas per vaikus. Vaikai buvo gąsdinami. Vaikai pradėjo bijoti ir prie jo pradėjo sakyti, kad nenori, kad nukentėjusysis ateitų. SMS žinutėmis, raštu nebuvo rašomos provokacijos. R. jam (kaltinamajam) sakė, kad nukentėjusysis tikrai nieko nerašys, tačiau žodžiais visko pasakydavo, todėl galvojo, kad reikia kažkaip susitikti. Paneigia, kad tie santykiai su R. buvo nutrūkę, nes yra daug informacijos ir žinučių, tuos 4 mėnesius jie bendravo. Nebuvo poros santykyje, bet tai buvo intensyvūs santykiai. Nukentėjusysis nori jį parodyti kuo blogesniu. Mano, kad R. taip pat jis (kaltinamasis) buvo pateiktas iš blogesnės pusės ir ji galbūt bijojo. Po kurio laiko R. inicijavo jų santykių atnaujinimą.

3.7. Iki įvykio nepropagavo jokios kovinio sporto šakos. Studijų metais, prieš 10-15 metų kelis mėnesius lankė „Taiči“. „Facebook“ profiliai yra iš kitų užsiėmimų. Su nukentėjusiuoju susipažino, kai jis jam (kaltinamajam) paskambino grasinančiai. Pas R. lankėsi beveik kiekvieną dieną. Galbūt ir buvo R. prašymas kažką aiškintis su nukentėjusiuoju, R. norėjo, kad pasibaigtų kenkimas dėl vaikų. R. pasikalbėdavo su vaikais ir matė, kad buvo manipuliuojama, kad vaikai jo (kaltinamojo) nemėgtų. Vaikai su juo nuostabiai praleidžia laiką, o jiems grįžus, santykis pasikeičia. Su R. kartu negyveno, tiesiog leisdavo laiką arba pas jį, arba pas ją. R. jam sakė, kad jų santykiai negali klostytis sklandžiai dėl nukentėjusiojo. Ji pati bandė kalbėti ir aiškintis. Vykdavo pas R. jai iš anksto nepranešęs. R. taip pat pas jį vykdavo nepranešusi. Nepamena, bet mano, kad nesakė R., kad nebendrautų su nukentėjusiuoju. Išreiškė nepasitenkinimą dėl R. liudijimo policijoje, nes jo manymu, tai buvo netiesa, todėl klausė, kodėl ji taip pasakė. Nepamena, ką į tai R. atsakė.

3.8. Siuntė nukentėjusiajam SMS žinutes dėl jo automobilio. Pamatė jo automobilį parduotuvėje, nes ir pats buvo parduotuvėje. Matė kaip nukentėjusysis išvažiavo. Pagalvojo, kad namo, todėl paėmė ir parašė žinutę „išlysk į lauką“. o žinutės dėl automobilio buvo juokas, nes nukentėjusiojo automobilis skleidžia keistą garsą, todėl ir parašė, kad kažkas jo automobiliui. Galvojo, kad nukentėjusysis grįš ir aikštelėje jie pasikalbės. Buvo noras susitikti ir pasikalbėti. Jam (kaltinamajam) juokinga, kad nukentėjusiojo automobilio veidrodėliai užlenkti. Nežinojo, kur nukentėjusysis gyvena. Sužinojo, kai jam pradėjo taikyti kardomąsias priemones. Tuo metu nukentėjusįjį vieną pamatė. Nukentėjusysis lipo į automobilį. Prie parduotuvės matė, kaip R. nuvažiavo savo automobiliu. R. buvo su savo automobiliu, o nukentėjusysis su savo. Nežino, ar R. su nukentėjusiuoju buvo susitikę. Tikriausiai išėjo iš parduotuvės, kai pamatė nukentėjusįjį, parašė žinutę, pats važiavo ir pamatė R. B. išvažiuojančią. Daugybę kartų nepavyko gražiai pasišnekėti. Nežino, ar balandį apskritai kalbėjosi. Rašė žinutes, kad normaliai pasikalbėtų. Nekenkė nukentėjusiajam, tai pabandė kažkaip paprovokuoti. Iš jo pusės nebuvo nukentėjusiajam žodžių, kad sumals jį į miltus. Gal pavartojo kitus žodžius kitame kontekste, kai jis fiziškai puolė vaikus ir R. Pasakė nukentėjusiajam, kad bus apribotos teisės į vaikus. Negavo duomenų, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją dėl jo žinučių. R. sakė, kad jis pririnko informacijos, kurios jam pakako ir kreipėsi į policiją.

3.9. Laiptinėje buvo ne taip. Tą dieną R. pasikvietė jį pas save ir paprašė, kad jis pabūtų su vaikais, nes ji ruošėsi išeiti pas advokatą. Ji jau ruošėsi išeiti ir prasidėjo daužymas į duris. R. bijojo išeiti. Tas daužymas tęsėsi 40-50 min. Vaikai pradėjo verkti, pasakė, kad bijo. Suprato, kad ten tėvas. Vaikai jį (kaltinamąjį) apsikabino, bijojo kaip viskas vyks toliau. R. reikėjo išeiti ir ji paprašė kartu su ja išeiti. Išėjo pro duris, o nukentėjusysis iš karto fiziškai griebė už vaikų. Jis (kaltinamasis) padarė „sieną“, nukentėjusiojo nelietė tarp R. ir vaikų. Nukentėjusysis pagriebė vieną vaiką jam stovint tarp R. su vaikais ir nukentėjusiojo, po to R. vaiką atsiėmė. R. pabėgo su vaikais ir išvažiavo pas advokatą. Jis su nukentėjusiuoju kalbėjo kieme ir rūkė. Nestumdė nukentėjusiojo lipant laiptais. Jis (kaltinamasis) tik atitvėrė vaikus nuo nukentėjusiojo, nes nukentėjusysis griebė vaikus. Nebuvo tarp jų susistumdymo, buvo tik užtvėrimas. R. negalėjo girdėti susistumdymo, nes ji greitai nubėgo žemyn. Nukentėjusysis stengėsi juos pagauti, kai jie lipo laiptais, o jis (kaltinamasis) stovėjo, kol vaikai galėjo atsitraukti nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis bandė pro jį praeiti ir atimti vaikus iš R., bet jam nepavyko praeiti. Jis nukentėjusiajam pasakė, kad jeigu taip ir toliau, tai jo tėvystės teisės bus apribotos. Išsiskyrė ir išvažiavo. Nežino, ar nukentėjusysis turėjo buto raktą, nes kažkuriuo metu R. jo (kaltinamojo) paprašė pakeisti spynas. Nežino, kodėl nukentėjusysis daužėsi į duris, bet žinojo, kad jis (kaltinamasis) yra viduje, nes jo automobilis buvo kieme.

3.10. Jeigu teisingai pamena, tai nukentėjusysis R. grasino ekonominiu susidorojimu, kad nori iš jos turtą atimti, nes ji su juo (kaltinamuoju). Jis (kaltinamasis) su R. intensyviai bendravo. Jeigu teisingai pamena, tai buvo taip, kad nukentėjusysis vaikščiojo aplink jo mašiną. Jis (kaltinamasis) buvo pas R. tada. Nukentėjusysis apie tai papasakojo R., kad slampinėjo apie jo automobilį. Jeigu toliau bus kenkimas, tai bus daromi kažkokie veiksmai, pasitelks (kaltinamasis) kažkokias institucijas. Nukentėjusysis manipuliuodamas vaikais bando pakenkti R. ir jo su ja santykiams. Pasakė nukentėjusiajam, kad jis slepiasi už vaikų. Buvo atvejis, kad jis buvo pas R. ir jie nutarė nukentėjusįjį pasikviesti. R. norėjo užbaigti situaciją. Norėjo R. padėti, nes su nukentėjusiuoju ji negalėjo nutraukti santykio, nes yra bendri vaikai. R. daug kartu jo prašė ją apsaugoti. Santykių pradžioje ji norėjo, kad jis su ja pasiliktų, nes bijojo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis R. visokiausias žinutes rašinėjo. R. reikalas, ką ji pasakė, nes jis (kaltinamasis) turi kitą nuomonę. Iki šiol R. bendrauja su nukentėjusiuoju. Nežino, kokį spaudimą R. daro nukentėjusysis. Tuo metu R. nedirbo, tai ir buvo spaudimas, kad atims turtą. Jo žinutė, kad nukentėjusysis yra geras tėvas, buvo iki smurtavimo prieš vaikus.

3.11. Neprisimena, kodėl rašė ir skambino nukentėjusiajam vėlų vakarą ir naktį. Nukentėjusiajam tai nebuvo vėlus paros metas, nes kai jis (kaltinamasis) atvažiuodavo pas R. naktį, tai nukentėjusysis slampinėdavo aplink jo automobilį. Buvo apimtas jausmų dėl nukentėjusiojo nuolatinių kenkėjiškų veiksmų, todėl ir pasakė, kad pakaks ir imsis teisinių veiksmų. Nukentėjusysis daug ką sakė ir daug kur melavo. Nukentėjusiojo atsakymas, kad jis neturi laiko susitikti irgi yra pasiruošimas tam, kas dabar vyksta. R. sakė, kad jis tokios taktikos imsis.

3.12. Dėl 2022 m. gegužės 24 d. įvykio kaltės nepripažįsta. Nežino, kur nukentėjusysis gyvena. Galėjo pravažiuoti toje vietoje daugybę kartų, nes ten vieša vieta. Nepravažiavo pro nukentėjusįjį su vaiku dideliu greičiu kaltinime nurodytu laiku. Duodavo taip pat R. naudotis savo automobiliu, tai gali būti, kad R. ten kažkur važiavo. Pats neturėjo tikslo laukti, nes visada norėjo susitikti ir pasikalbėti. Niekada specialiai nukentėjusiojo nelaukė (duomenys neskelbtini). Dažnai atvažiuodavo pas R. Jai patikdavo, kai Šiaip atvažiuodavo nepranešęs. Būdavo, kad atvažiuoja, o R. vaikus migdydavo, tada palaukdavo, kol užmigdydavo ir tada ateidavo į jos butą, arba ji nusileisdavo žemyn ir tiesiog mašinoje kalbėdavosi. R. žinutę parašydavo ar paskambindavo, kad migdo. Dažnai susitikdavo, praktiškai kasdien. Jeigu nukentėjusysis ten būdavo, tai gal ir pagalvodavo, kad pas jį atvažiavo.

3.13. Dėl 2022 m. balandžio 2 d. tikrai neatsimena. Gal ir buvo, kad kai jis išvažiavo netikėtai iš garažo, tai pamojavo vaikams. Bet tai ne grūmojimas.

4. Nukentėjusysis D. K. teisme parodė, kad 2022 m. balandžio 23 d. apie 20-21 val. atvežė vaikus į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), R. B.. Vaikams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų. R. B. taip pat iš kažkur atvažiavo. Nepamena, kur su R. susitiko, bet kieme ar garaže. Palydėjo visus tris iki buto, esančio penktame aukšte (lifto nėra), nes buvo neramu dėl prieš tai dieną buvusių išpuolių. Tada atsisveikino ir ėjo žemyn į garažą. Nepamena, kad laiptinėje būtų kažką sutikę. Kaltinamojo nesutiko. Ėjo į požeminį garažą. Ten yra bendra garažo erdvė ir atskiri garažai su vartais. Ėjo pasiimti dvi vaikiškas automobilines kėdutes. Vaikus parvežė savo automobiliu, bet naudojasi tomis pačiomis kėdutėmis. Dairėsi, ar nėra kaltinamojo automobilio, nusileido į garažą, paėmė automobilines kėdutes ir nuėjo į kiemą įdėti kėdutes į mamos automobilį. Į kiemą ėjo pro garažo vartus. Priėjęs prie automobilio (automobilis kieme stovėjo antroje vietoje nuo laiptinės) pasidėjo vieną kėdutę prie vairuotojo durelių, kitą kėdutę pasidėjo arčiau. Už automobilio yra laiptinė. Išgirdo, pakėlė akis ir pamatė kaltinamąjį. Neįsivaizduoja iš kur kaltinamasis atsirado, bet jis tuo metu ėjo nuo laiptinės, klausdamas su ironija ar reikia padėti. Jis (nukentėjusysis) atsakė, kad nereikia ir paprašė prie jo nelįsti. Kaltinamasis vis tiek artinosi link jo ir pasakė „ką norėjau vakar pasakyti, dabar pakalbėsime“. Jis (nukentėjusysis) dar kartą paprašė, kad kaltinamasis prie jo nelįstų, pasakė, kad vakar kvietė policiją ir bandė atidaryti automobilio dureles ir pasisukdamas link automobilio netikėtai gavo smūgį į galvą. Smūgis buvo stiprus, smarkiai suskaudo. Nežino, kodėl jam sudavė smūgį, gal iš pykčio. Paklausė kaltinamojo, ko prie jo lenda, pasiėmė akinius nuo žemės ir bandė kuo greičiau įdėti kėdutes, kad su kaltinamuoju nesiginčyti, nesivelti į konfliktą. Jis kaltinamojo nelietė, jokio fizinio kontakto neturėjo, nesistumdė. O kaltinamasis jam toliau kažką aiškino, kad turi kažką pasakyti, kad nelįstų prie R., kad jie (nukentėjusysis ir kaltinamasis) turi susitarti, kažką išsiaiškinti. Jis (nukentėjusysis) sudėjo kėdutes, norėjo eiti, o kaltinamasis pareiškė, kad tikisi, kad suprato vienas kitą ir nereikės daugiau aiškintis. Jis (nukentėjusysis) atsakė, kad nereikės ir nuėjo į požeminį garažą. Jam (nukentėjusiajam) dvi savaites galvą skaudėjo. Policijos pareigūnai sakė, kad matosi ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis plaštakos apatine dalimi jam sudavė į smilkinį. Negriuvo. Pats nesusižaloji. Jį sužalojo kaltinamasis.

4.1. Dieną prieš su vaikais ir R. vakarieniavo picerijoje, virš „R.“. Kaltinamasis laukė automobilių aikštelėje netoli jų automobilio. Kaltinamasis sėdėjo savo automobilyje šalia jų. R. su vaikais nuvažiavo namo, o kaltinamasis iš paskos agresyviai nuvažiavo. Jis (nukentėjusysis) iš paskos pavažiavo, ar tikrai ten važiuoja. R. bandė atidaryti stovėjimo vietos užraktą ir įvažiuoti, o kaltinamasis sustojo šone. Jis (nukentėjusysis) parašė R. žinutę ar viskas gerai. R. atrašė, kad viskas gerai. Tada jis (nukentėjusysis) nuvažiavo. Po to iš žinučių sužinojo, kad kaltinamasis užsipuolė R., rėkė prie vaikų, reikalavo su juo (nukentėjusiuoju) nebendrauti, o jis (nukentėjusysis) susilaukė grasinančių žinučių, kad bus sugadintas automobilis, kad laukia kieme, kad išeitų, nes kaltinamasis nori pasikalbėti. Jis (nukentėjusysis) iškvietė pareigūnus, o kaltinamajam sakė, kad tuoj ateis, nes norėjo jį užlaikyti. Tai vyko pusę metų ir norėjo visa tai užbaigti. Bet matyti, kaltinamasis neturėjo kantrybės ir išvažiavo. Pareigūnai siūlė parašyti kaltinamajam, kad jis grįžtų. Mano, kad kaltinamasis nesuprato, kad tą dieną buvo iškviesti pareigūnai.

4.2. R. B. yra jo vaikų mama ir jie bendrauja dėl vaikų auklėjimo. Pradėjo bendrauti 2012 m., o vaikai gimė 2013 m. ir 2018 m. Jų santykiai nutrūko seniai, 2020-2021 m. Kai nutrūko santykiai, bendravo normaliai, draugiškai. Skyrybų metu būna konfliktų, bet jie bendravo draugiškai. Šiuo metu turi kitą vaiką.

4.3. Kaltinamasis turi jo telefono numerį, nes jam skambino (nukentėjusysis) 2021 m. birželio 23 ar 24 d. dėl to, kad žinojo, kad kaltinamasis buvo išvažiavęs su R. ir vaikais ir negalėjo su jais susisiekti. Tai skambino kaltinamajam įsitikinti, ar viskas gerai.

4.4. Nežino nuo kada R. pradėjo bendrauti su kaltinamuoju. Nežino, kokie jų santykiai buvo. Kiek jam žinoma, tai nebuvo draugystė, tiesiog laiką leido kartu, simpatizavo. Nežino, dėl ko viskas taip įsirutuliavo. Su kaltinamuoju susipažino vasarą, kai kaltinamasis lauke stovėjo. Jis priėjo prie kaltinamojo susipažinti, pakalbėjo apie jo tėvą. Pasakojo (nukentėjusysis), kad jam rūpi, nes bendrauja su jo vaikais ir viskas. Po to gavo keistų žinučių iš kaltinamojo. Gal kažkada su kaltinamuoju ir laiptinėję buvo prasilenkę. Prieš tai su kaltinamuoju jokių konfliktų nebuvo. Nežinojo, kur kaltinamasis dirba. Kaltinamasis jį persekiojo pusę metų, grasino susidorojimu. Nežino, dėl ko kaltinamasis norėjo su juo pakalbėti. Kaltinamasis reikalavo, grasino. O jis (nukentėjusysis) nepasiduoda žmonių grasinimams. Iš pradžių buvo grasinimai susidoroti, reikalavimai susitikti.

4.5. 2021 m. rugsėjo 13 d. 23.55 val. prasidėjo terorizavimas. Jam kaltinamasis skambino, kad jis nelįstų prie R., grasino susidorojimu, reikalavo šnekėti, bet jis (nukentėjusysis) padėjo ragelį. Kaltinamasis skambino 16 kartų, o jis atmetinėjo skambučius. Tikrai buvo nakties metas. Jis kaltinamajam parašė „atsipisk“, nes mažas vaikas miegojo, tie skambučiai trukdė. Jam (nukentėjusiajam) nebuvo svarbu, kaip kitas asmuo sureaguos į tokią žinutę, nes 16 kartų atmetė skambučius, bet skambinti nepažįstamajam 16 kartų yra neadekvatu. Tada prasidėjo žinučių rašymas. Jis (nukentėjusysis) tada, kaip ir dabar, gyveno (duomenys neskelbtini). buvo su L. K. ir vaiku. L. gal skambučio negirdėjo, kai jis atsiliepė, bet kai kaltinamasis skambinėjo ir rašė, ji matė. Lapkritį buvo taip pat keli skambučiai. Rugsėjo 14 d. iš karto po 13 d. buvo vienas epizodas. 14 d. buvo žinutės, reikalavimai susitikti, grasinimai. Iš esmės tai buvo kaip vienas epizodas, tiesiog kadangi buvo naktį, tai datos ir pakito. Rugsėjo 13 d. ir 14 d. iš esmės buvo to paties įvykio tąsa. Pas jį telefone nustatytas 12 valandų formatas. Tai ne atskiras įvykis. Jis (nukentėjusysis) labai išsigando. Išsigando neadekvataus žmogaus elgesio, kuris skambina, grasina, bendravo su jo vaikais ir žino, kur rasti. Išsigando problemų, konfliktų. Dėl žinutės „labai patariu prie R. net pirštu nesiliest. Mes supratom vienas kita?“, tai neįsivaizduoja apie ką ta žinutė. Neklausė kaltinamojo ką turėjo omenyje. Dėl žinučių „mes tikrai pasikalbėsim ir viską išsiaiškinsim“, „o ar su manim susitiksi tai ne vien nuo tavęs priklauso“, tai jis suprato, kad bus persekiojamas. Frazę „Aš tikiuosi, kad mes vienas kita supratom ir gerbiam tiek, kiek išeina. Jei neišeina, bus daromos išvados ir atitinkami veiksmai“, tai suprato, kaip grasinimus. Pas nesistengė užbaigti konflikto, nes su kaltinamuoju jokio konflikto neturėjo. Frazę „Nemanau, kad tau reikia tuo apsikrauti gyvenime, bet pats renkiesi. Zaidimo pabaiga D.“, tai nei tada, nei dabar nesupranta ką reiškia „Zaidimų pabaiga“. Kaltinamojo rašytos žinutės privertė išsigąsti. Nuo šių žinučių siuntimo iki lapkričio matė kaltinamąjį automobilyje. Kaltinamasis „maldavosi“ tame rajone, bet tiesioginio kontakto nebūdavo. Nežino, kur kaltinamasis gyvena, iš R. žino, kad kitame miesto gale. Jis (nukentėjusysis) su R. gyveno tame pačiame rajone. Iki lapkričio mėnesio nieko nebuvo. Automobilis stovėjo, kaltinamasis kažko laukė. Taip pat kalbėjo ir su R., perdavė jai visas žinutes. R. tai labai nepatiko ir ji nepritarė tokiam elgesiui. R. nežino, kodėl prasidėjo grasinimai žinutėmis.

4.6. Po to viskas buvo lapkričio mėnesį. Lapkritį visada stovėjo automobilis, kažko laukė. Lapkričio 13 d. Buvo 11 val., nes tai buvo šeštadienis, nes atvažiavo vaikų pasiimti. Matė juodą automobilį „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovėjo priešais garažo vartus, prie išvažiavimo, prie namo (duomenys neskelbtini). kaltinamąjį matė už kelių metrų nuo savęs, buvo pakankamai arti vienas kito. Nenorėjo arti kaltinamojo vaikščioti, tiesiog reikėjo šunį pavedžioti. Mano, kad kaltinamasis laukė jo, nes nelaukė R. R. sakė, kad su kaltinamuoju nebuvo susitarusi. Nusprendė R. paklausti, ar ne jos laukė, nes tuo metu jis gaudavo žinutes, bet R. pasakė, kad tikra ne jos laukia. Manė, kad kaltinamasis laukė jo, nes tuo metu buvo grasinimai, žinutės su siūlymu susitikti. Tiksliai neatsimena, kokius veiksmus jis atliko atvažiavęs ryte. Atvažiavo pasiimti vaikų. Reiškia buvo garaže, nuėjo pasiimti vaikus. Kai išvažinėjo kaltinamojo automobilis dar buvo, iš paskos nevažiavo. R. neklausė, ar automobilis dar stovėjo. Tai sukėlė jam baimę. Jis lapkričio 13 d. išėjo su šuniu prasiėjo ir tada gavo žinutę, kur kaltinamasis rašė, kad jis jo (nukentėjusiojo) nepažino. Automobilyje tiesiog turėjo šunį, nes su šuniu visada važiuoja automobiliu. Netiki, kad kaltinamasis jo nepažino, nes matė, kad kaltinamasis jį mato. Mano, kad kaltinamasis specialiai jo laukė lapkričio 13 d., tiesiog neišdrįso nueit pasiaiškinti. Nors žinutėse kaltinamasis reikalauja susitikti, bet daro prielaidą, kad tuo momentu kaltinamasis pats neišdrįso prieiti. Tada į policiją nesikreipė, nes vienas epizodas atskiras nėra pakankamas. Norėjo su R. dar pakalbėti. Kurį laiką buvo ramu, o po to vėl prasidėjo. Negali pasakyti, ar jei tada būtų pasikreipęs į policija kaltinamasis nieko nebūtų daręs. Nes esant kardomosioms priemonėms, kaltinamasis vis tiek taip pat elgiasi. Jis (nukentėjusysis) sūnui papasakojo tik apie rugsėjo 13 d. įvykį, kad žinotų. Vaikai patys A. žinojo, nieko nesakė vaikams apie kaltinamąjį, tik vieną epizodą dėl rugsėjo 13 d. vaikai A. nesiskundė. Žinutėje nurodytą „mūsų interesai susikirto“, nesuprato apie kokius interesus kaltinamasis kalba. Nežino ar dėl vaikų, ar dėl R. Nežino kaltinamojo interesų. Kiek žino jie su R. nebuvo pora net.

4.7. Kitą dieną buvo žinutės iš kaltinamojo. Žinutės apie vaikus, apie jų nuteikinėjimą prieš jį. Žinutės buvo kažkurio dienos metu, nes buvo darbe. Gali būti, kad tai buvo 12.46 val. Dėl žinutės „Tai ką myžniau, toliau slepiesi už vaikų?:) Atvaryk pas R., issiaiskinsim“, tai kaltinamasis turėjo kažkokių minčių, kad jis kaip nuteikinėja vaikus. Tik tiek žino. Kaltinamasis sakydamas „suskis“ tiesiog norėjo jį įžeisti. Dėl žodžių žinutėje „<...> Tu ne vyras, tu mulkis esi. Mes pasikalbėsime tikrai. Galėjai vakar ne pabėgti ir butume pasišnekėję, tai bet nieko. Susitiksim dar. Nes yra apie ką kalbėt.“ tai šias žinutes siuntė R. R. sakė, kad tai nesąmonė ir kad nepritaria tokiam elgesiui. Greičiausiai su R. kalbėjo apie žinutes, bet nepamena. Šios dienos žinutės sukėlė jam baimę, stresą, tai jam trukdė dirbti. Jo kaltinamajam išsiųsta žinutė „Gali nemeluot, puikiai supratai. Neturiu aš su tavim ką šnekėt, nesusireikšmink. Man nereikia suntavimi jokio santykio, tu savo veidą jau seniai parodei ir tikrai nenoriu, kad mano vaikai bendrautų su tokiu žmogumi. R. to nesakė tau, ką tu man bandai čia pateikti. Kaip ir aš tau nesakiau ką tu jai primelavai. Gal tiesiog keliauk savo keliais“, greičiausiai susijusi su tuo, kad 2021 m. vasarą jis pasikalbėjo su kaltinamuoju, ir jis iš R. gavo keistų žinučių, apie tai, apie ką su kaltinamuoju jis nekalbėjo.

4.8. Dėl 2021 m. gruodžio 21 d. įvykio, tai R. su vaikais planavo išvažiuoti Šv. Kalėdoms į (duomenys neskelbtini). Jis (nukentėjusysis) norėjo pasimatyti su vaikais, sutarė, kad tą dieną bus su vaikais. Pasakė R., kad atvažiuos pasiimti vaikų, tai taip ir padarė. Tai buvo apie 15 val. jau buvo prie R. buto durų. Šis butas yra jo ir R. bendra nuosavybė. Raktus jis tada turėjo, bet atvykęs nebandė rakinti durų dėl pagarbos R. Spynos nebuvo pakeistos. Beldėsi į duris, niekas neatidarė. Durų nedaužė. Palaukė, tada dar porą kartų pasibeldė. Po to pro duris išėjo kaltinamasis, R. su vaikais. Jis pasakė, kad nori būti su vaikais, kaltinamasis tada jam trenkė, o R. pasakė baigti. Vaikai viską matė, jie buvo išsigandę. Vaikai buvo susigūžę, o iš buto išėjo linksmi. Jis (nukentėjusysis) bandė kažką sakyti, o kaltinamasis griebė už drabužių, trenkė į laiptinės langą, neleido prieiti prie vaikų, laikė jį. R. su vaikais nuėjo laiptais žemyn. Kaltinamasis jį laikė ir neleido eiti iš 5 aukšto. Jis kaltinamajam sakė, kad kreipsis į policiją, jeigu dar jį laikys. Tada kaltinamasis jį paleido ir bandė nustumti nuo laiptų. Ėjo iš paskos ir tiesiog stumdė. Stumdė penkis kartus. Stumdė taip, kad jis parklupo, bet nenukrito. Jis (nukentėjusysis) lipo laiptais laikydamasis už turėklų. Išėjus į lauką, kaltinamasis pradėjo jį laikyti už rankų, kūno ir neleisti prie vaikų. Tai buvo prie laiptinės, šalia įėjimo į odontologijos kabineto tarnybines patalpas. Kaltinamasis grūmojo kumščiais, grasino, kad nepamatys vaikų, nustūmė kelis metrus ir trenkė į odontologijos kabineto duris. Kaltinamasis buvo labai įpykęs. Pradėjo žmonės rinktis. Jis kaltinamajam pasakė, kad kreipsis į policija. R. nuvažiavo, o kaltinamasis pamatęs, kad ji išvažiavo, apsiramino, pradėjo kitaip elgtis ir tiesiog pasišalino. Kai R. išvažiavo, kaltinamasis siūlė parūkyti, pakalbėti, bet jis atsisakė. Apie tai nepranešė policijai, nes jam labiau rūpėjo, kaip jaučiasi vaikai. Tuo metu jautė didelę neteisybę, kad kaltinamasis neleido jam prie vaikų prieiti. Jam buvo skaudu ir jautė neteisybę. Buvo minčių kreiptis, bet šventės artėjo. Po švenčių viskas pasibaigė. R. nesakė, kodėl taip įvyko. Nebuvo priežasties ieškojimo, kodėl taip atsitiko. R. vertino tai, kaip jo ir kaltinamojo reikalas ir atsiribojo nuo to. Tuo metu su R. dėl bendravimo tvarkos su vaikai didelių konflikto nebuvo. Nebuvo konflikto dėl pabūvimo su vaikais gruodžio 21 d. Kažkada po šio konflikto buvo pakeistos buto durų spynos. Gal R. pakeitė. R. sakė, kad pakeitė spynas dėl šio konflikto. Gal kaltinamasis turėjo buto raktus. Neklausė, dėl ko pakeitė spynas. Nebūdavo bute, kai nieko namie nebuvo. Kartais, kai atvykdavo su vaikais, tai užeidavo ir palaukdavo R. Po to R. sakė, kad su kaltinamuoju nebendrauja dėl jo agresijos.

4.9. Po to kaltinamojo iki kovo nematydavo. Vaikus beveik visada pats pasiima, 4-5 kartus per savaitę. Tiksliai dienos nepamena, bet pradėjo automobilis stovėti, prasidėjo žinutės. 2022 m. kovo 19 d. jis atvyko pasiimti vaikų. Pasiėmė vaikus. Išėjęs į laiptinę pamatė, kad kaltinamasis laukia prie garažo vartų. Kaltinamasis tiesiog stovėjo ir nervingai trypčioja. Paprašė R., kad su kaltinamuoju susisiektų. Kaltinamasis jam nerašė, jis buvo užstojęs kelią. Nuėjo su vaikais į garažą. Sūnus matė kaltinamąjį per langą. Sūnus bijojo, labai nervinosi laiptinėje ir vis žiūrėjo žemyn ar nieko nėra. tada nusileido į garažą. Garaže paskambino R. ar ji susisiekė su kaltinamuoju, o ji atsakė, kad dar ne. Tada jis (nukentėjusysis) griežčiau pareikalavo, kad ji susisiektų dėl vaikų, kad jiems vėl to paties netektų patirti. Tada R. parašė, kad jis sutiko pasitraukti. Jie išvažinėjo, sūnus buvo užsidengęs akis. Kai išvažinėjo, kaltinamasis stovėjo priešais išvažiavimą ir mojavo išsišiepęs. R. klausė, kodėl jis stovėjo. R. atsakė, kad neįsivaizduoja, galbūt dėl to, kad jis (nukentėjusysis) kaltas, kad nesusiklostė jų santykiai. Vaiko neklausė, kodėl jis buvo akis nuleidęs, bet mano, kad dėl praėjusios situacijos ir kiek klausė R., tai R. sakė, kad kaltinamasis ir prie jos įkyriai lindo, buvo įtampa.

4.10. Dėl 2022 m. balandžio 2 d. įvykio, tai kai įvažiavo į kiemą, o kaltinamojo automobilis buvo šone ir pravažiuojant kaltinamasis iššoko grūmodamas kumščiu. Sūnus matė, išsigando. Nuvažiavo į garažą ir daugiau jo nematė. Nusprendė, kad kaltinamasis laukė būtent jo, nes kaltinamasis iššoko prieš jo automobilį ir rėkė kažką ant jo. Klausė R., ar ne jos šaukė, o ji atsakė, kad ne. Po to neužilgo visi įvykiai buvo tą patį mėnesį.

4.11. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra netoli parduotuvės „R.“. Namas apsuptas gyvenamųjų namų. Tena mažai vietų pasistatyti automobilį. Kelios vietos mokamos su užraktais, kurios priklauso namui ir kelios nemokamos. Kaltinamojo automobilis stovėdavo nemokamose vietose, prie laiptinės, gatvėje. Kaltinamojo automobilis niekada nestovėjo tuščias, kaltinamasis visada būdavo.

4.12. Dėl 2022 m. balandžio 8 d. įvykio, tai kaltinamąjį matė laukiantį greičiausiai atvažiuojant. Tiksliai neprisimena. Buvo labai daug tų vienodų atvejų. Buvo su vaikais. Dukra buvo labai maža, tai nelabai suprato, o sūnus tai suprato, bijojo, nenorėjo matyti, nenorėdavo iš mašinos išlipti.

4.13. Dėl 2022 m. balandžio 22 d. įvykio, tai prieš tai vakarieniavo su R. ir vaikais picerijoje. Išėjo iš restorano į aikštelę. Šalia stovėjo kaltinamojo automobilis. Jis (nukentėjusysis) nuvažiavo namo. Tada sulaukė žinutės, kad kažkas nutiko jo automobiliui ir kaltinamasis kviečia pasižiūrėti. Pažiūrėjęs pro langą (nukentėjusysis) pamatė, kad kaltinamasis vaikšto prie jo automobilio. Tai vyko prie jo (nukentėjusiojo) namų ir toliau buvo pastatytas kaltinamojo automobilis. Nežino, iš kur kaltinamasis žinojo jo gyvenamąją vietą, gal sekė. Girdėjo plastamės plėšimą, šoniniai veidrodėliai buvo atlenkti (visada uždarius automobilį veidrodėliai užsilenkia ir būna užlenkti) ir per jėga atlupti. Buvo piršto žymės ant veidrodėlių. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo, paprašė paspausti mygtuką įjungti, išjungti veidrodėlius. Kažkas pokštelėjo, tai pareigūnai pasakė, kad nesulaižyti veidrodėliai. Nustatyta, kad išorinių pažeidimų nėra, bet akivaizdžiai žala buvo padaryta. Žinutę „Islisk į lauką. Tavo mašinai kazkas negerai. Gal verta apžiūrėti. Neramu“ suprato, kad kaltinamasis apgadino jo automobilį arba jei ir nusileis, tai apgadins. Kai kaltinamasis parašė pirmą žinutę, jis iš karto paskambino policijai ar pagalbos centrui ir nusileido, kai policija atvažiavo. Automobilį pastatė apie pusvalandį iki kaltinamojo atvykimo. Kaltinamajam rašė tuo metu žinutes, nes jam policija pasakė kaltinamąjį užlaikyti. Rašė „Ateinu, ateinu“, „Pakentėk“. Rašė kaltinamajam atvažiuoti, bet kaltinamasis neatvažiavo. Spėja, kad kaltinamasis suprato, kad jis (nukentėjusysis) išsikvietė policiją. tikrino automobilį, automobilis užsikūrė. Automobilio garsas buvo standartinis. Asmeniškai matė kaltinamąjį prie savo automobilio. Buvo tamsus dienos metas, bet kiemas buvo apšviestas, viskas vyko tiesiai po langais. Po balandžio 23 d. su vaikais susitiko po savaitės. Buvo jo mama, kuri jį nuvežė, R. mama buvo. Buvo daugiau žmonių perduodant vaikus. Vaikai šio įvykio nematė, bet vaikai žino apie šį įvykį. Nežino, kaip vaikai reagavo. R. vaikams pasakė apie tai. Vaikai buvo išsigandę.

4.14. Dėl 2022 m. balandžio 25 d. įvykio, tai jeigu gerai atsimena, tai žinutės buvo siunčiamos visą dieną. Prastai jautėsi, turėjo sutrenktą galvą, bet tuo metu savaitę praleido darbe, nes jam atrodė tai saugiausia vieta. Buvo labai įbaugintas. Bijojo dėl savęs. Bijojo dėl savo šeimos narių, kad jiems nieko nenutiktų. Kaltinamasis nurodydamas, kad jis kreipsis į vaikų teisių tarnybą, norėjo jam pakenkti. Mano, kad tokiu būdu kaltinamasis bandė jam pakenkti.

4.15. Dėl 2022 m. gegužės 24 d. įvykio, tai jis ėjo su vaiku, dabartine drauge ir šuniu. Jis nešė vaiką ant rankų, o draugė vedė šunį ir kaltinamasis dideliu greičiu pravažiavo per 40 cm atstumą nuo jo. Dideliu greičiu, tai važiavo dvigubai didesniu greičiu, nei jis pats važiuotų, nes ten duobėtas kelias, vaikšto žmonės, kiemas. Kaltinamasis nesaugiai pravažiavo dideliu greičiu prie žmonių. Spėja, kad kaltinamasis pravažiavo 50 km/val. Buvo sukeltos apsukos. Negali tiksliai greičio nustatyti. Tai buvo jo gyvenamojoje vietoje ir toje pačioje vietoje, kur įvyko incidentas su automobiliu. Jie ėjo toliau nuo kiemo, nes automobilį pastatė toliau. Jie ėjo kiemu, kaip tokiu pravažiavimu. Ten daug duobių, asfaltas išgriuvęs, ten nėra nei šaligatvio, nei važiuojamosios dalies dangos. Teoriškai gali ten žmonės važiuoti, bet praktiškai ten žmonės nevažiuoja. Eidami išgirdo variklio garsą ir labai greitai pralėkė. Ten buvo kaltinamojo automobilis. Matė kaltinamojo automobilio valstybinius numerius. Apie įvykį pranešė. Tuo metu buvo didelis išgąstis ir draugė labai išsigando. Buvo ne kartą pravažiavimas kieme, kai kaltinamasis pravažiuoja prie pat. Buvo, kad ėjo su vežimu ėjo ir kaltinamasis pravažiavo. Buvo kaltinamajam kardomoji priemonė, tai kaltinamasis mėnesį laiko laikėsi ir buvo ramu, o po to vėl prasidėjo. Dabar jam labai nemalonu. Baimę iki šiol jaučia. Atvažiavęs į teismą apsižiūrėjo, ar nėra jo automobilio, išlipęs iš automobilio ėjo dideliu žingsniu. R., vaikai nebendrauja su kaltinamuoju. Telefono numerio nekeitė. J. vieną kartą atrašė, kad nerems, nes tokia situacija. Žinojo, kad kaltinamasis ten savanoriauja. Apie tai sužinojo iš R.

5. Liudytoja R. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, turi du bendrus vaikus. Kaltinamasis pažįstamas, bet šiuo metu jų nesieja jokie santykiai. Praeityje su kaltinamuoju buvo pažįstami, draugai, siejo artimi santykiai, bet tai nebuvo poros ar šeimyniniai santykiai. Žino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra konfliktas. Jai nemalonu, kad jos buvęs vyras ir draugas nesutaria. Labai nesigilino į šią temą, dėl ko pas juos konfliktas. Žino, kad buvo konfliktas ir, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė. Žino, kad D. K. ir A. R. kurį laiką nesutarė, bet ji tame nedalyvavo. Kažkas vyko dėl jos, buvo kažkokios žinutės, bandymas kalbėti vienas su kitu. Kaltinamasis ir nukentėjusysis tiesiog nepatiko vienas kitam. A. R. turėjo minčių, kad ji su juo (kaltinamuoju) gali būti pora ir jam nepatiko nukentėjusiojo elgesys, o nukentėjusiajam nepatiko mintis, kad jos gyvenime galėtų būti koks vyras. Nežino, ar nukentėjusysis sukūrė šeimą. Tuo metu, kai vyko konfliktas, nukentėjusysis nesakė jai, kad jis sukūrė šeimą. Nukentėjusysis norėjo, kad ji nežinotų, kad jis turi kitą šeimą ir, kad ji nieko neturėtų ir nesvarbu ar tai kaltinamasis, ar tai kitas vyras būtų. Apie tai, kad nukentėjusysis turi kitą šeimą, ji sužinojo, kai jis išėjo. Nukentėjusysis tiesiog išėjo, o vėliau ji sužinojo, kad jis išėjo pas kitą moterį. Ji tiesiog gyveno, augino vaikus ir nesikišo į kitų gyvenimus. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju bendravo tarpusavyje. Nežino, kokia tema jie bendravo. Nukentėjusysis stengėsi apie žinutes kalbėti su ja, bet ji sakė, kad jos su kaltinamuoju nesieja jokie santykiai ir negali pasakyti, ką rašyti, o ko ne. Ji stengdavosi nutraukti pokalbius dėl žinučių. D. K. sakydavo, kad tos žinutės buvo nemalonios, kad nori su juo pasikalbėti, bet ji nežino apie ką. Tai, ką kaltinamasis rašė nukentėjusiajam žinutėse, yra netiesa. Ji nieko panašaus neprašytų ir to nedarė. Tai absurdas. Ji prieš smurtą ir jokių prašymų nebuvo.

5.1. Dieną prieš konfliktą kieme, kai kaltinamasis trenkė nukentėjusiajam, kaltinamasis buvo pas ją atvažiavęs neperspėjęs. Ji su kaltinamuoju sukonfliktavo. Ji jautėsi puolama. Kaltinamasis ją kaltino, kad nenori su juo bendrauti ir atsiriboja. Ji nematė to įvykio, kai kaltinamasis galimai sudavė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis atvežė vaikus, o po kurio laiko pasibeldė pareigūnas į duris ir informavo apie įvykusį konfliktą. Pareigūną atsiuntė nukentėjusysis. Ji išsigando, nežinojo, kokio masto įvykis. Paklausė pareigūno ar viskas gerai, o pareigūnas atsakė, kad nieko rimto. Vaikai žinojo, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitam nesimpatizuoja, bet to konflikto nematė. Kaltinamasis norėjo su ja susisiekti po 2022 m. balandžio 23 d. įvykio. Po įvykio iš kaltinamojo ji gavo labai daug laiškų ir žinučių įvairiomis temomis, ir apie įvykį, ir ne apie tai. Apie šią situaciją kaltinamasis jai rašė piktai, buvo daug emocijų. Apie 2022 m. balandžio 23 d. kaltinamasis jai rašė, kad jis sudavė į veidą vieną kartą. Nepamena, kad ji sakytų kaltinamajam, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją. ji jau buvo nutraukusį bendravimą su kaltinamuoju, nes jie skirtingai suprato norą bendrauti. Nežino, ar nukentėjusysis po įvykio turėjo negalavimų ar nedarbingumą. Kurį laiką po šio įvykio ji nukentėjusiojo nematė, savaitę tikrai nematė.

5.2. Dėl kaltinamojo elgesio ji skambino policijai, kai jis atvyko prie jos namo durų ir beldėsi kurį laiką. Ji tada buvo išsigandusi. Vėliau, kai jis nuėjo nuo durų, ji iškvietimą atšaukė. Ji išreiškė prašymą kaltinamajam, kad jis nuo jos ir vaikų laikytųsi per atstumą, kitaip kreipsis į policiją. fizinio smurto iš kaltinamojo nepatyrė, bet patyrė psichologinį smurtą ir iš kaltinamojo, ir iš nukentėjusiojo. Gali būti, kad kaltinamasis reiškė jai pretenzijas dėl jos apklausų policijoje po įvykio. Kaltinamasis jai rašydavo laiškus, ji jų neperskaitė. Buvo, kad nukentėjusysis pranešė mokyklai, kad labiau prižiūrėtų sūnų po konfliktų. Jai tai atrodė per didelė reakcija. Kaltinamasis ir nukentėjusysis yra ambicingi, užsispyrę karštakošiai. Karštakošiškumą ji supranta kaip ūmų elgesį. Pas kiekvieną tas ūmumas skirtingai pasireiškė. Nežino, kodėl jie negalėjo tarpusavyje bendrauti draugiškai. Jie patys susipažino, ji jų nepažindino. Kaltinamasis nereiškė pretenzijų, kad nukentėjusysis bendrauja su savo vaikais. Kaltinamasis jai nepasakojo apie pirmą susitikimą su nukentėjusiuoju. Jos akivaizdoje kaltinamasis nukentėjusiajam gal ir galėjo išsakyti grasinimus iš pykčio, bet ji to rimtai nepriima.

5.3. Vaikai matė vieną konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kai jie susistumdė laiptinėje. Ji buvo namuose ir vaikai pamatė konfliktą. Namuose buvo vaikai, ji ir svečiavosi A. R.. Jai buvo sudėtinga situacija. Ji tuo metu stengėsi bendrauti su draugais, nes buvo krizinis laikotarpis. Tada ji ieškojo, kas padėtų su vaikais tą dieną. Parašė kaltinamasis ir pasisiūlė. Kaltinamasis atvažiavo pas juos. Netrukus po to, kai atvažiavo kaltinamasis, pradėjo belstis nukentėjusysis, nes pamatė kaltinamojo automobilį. Nukentėjusysis beldėsi į duris. Nežino ar buvo beldimas ar daužymas į duris, dėl įtampos. Nukentėjusiajam niekas durų neatidarė. Ji galvojo, kaip padaryti, kad nebūtų sukeltas stresas vaikams. Vaikai blogai reagavo į beldimą, nes tai neįprasta. Nepamena, ar vaikai tuo metu verkė. Buvo nesaugi aplinka. Jis ir sūnus norėjo, kad ta įtampa baigtųsi. Nusprendė, kad reikia pasišalinti. Ji išėjo iš namų ir ėjo į laiptinę su vaikais, norėdama išvažiuoti. Tai duris ji atidarė tik tada, kai išeidinėjo su vaikais. Nukentėjusysis atėjo nekviestas. Tada buvo jos laikas su vaikais ir ji nenorėjo nukentėjusiojo įsileisti. Nukentėjusysis kliudė jai išeiti su vaikais iš buto. Nukentėjusysis siekė vaikų, bandė juos sustabdyti, piktinosi. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju apsistumdė. Ji nesigilino, nežiūrėjo, nes buvo susikoncentravusi į vaikus, o ir vaikai nematė susistumdymo, nes buvo apačioje, kai jie kažką aiškinosi. Girdėjo konfliktą (pakeltus balsus ir susistumdymą) lipdama žemyn, bet konflikto eigos ji nematė. Gal buvo kažkoks trinktelėjimas į sieną, kad ji pagalvojo, kad vyksta susistumdymas. Nesiklausė, ką jie kalbėjo. D. K. ir A. R. liko 5-ame namo aukšte. Toks atvejis buvo vienas. Buvo toks jausmas, kad nukentėjusysis nenueis nuo durų, kai beldėsi. Kitaip būtų palaukusi. Nukentėjusiojo beldimas buvo įkyrus. Tada jautė grėsmę iš nukentėjusiojo. Bijojo, kad nukentėjusysis kovingai nusiteikęs ir sieks, kad viskas būtų pagal jį. Nebijojo, kad nukentėjusysis smurtaus prieš ją. Fizinės grėsmės nejautė ir neturėjo baimės, kad D. K. ją muš. Bijojo konflikto, kad nukentėjusysis nenueis kol neišsiaiškins su kaltinamuoju. Jai tai atrodė, kaip to įvykio sureikšminimas, nes ji su kaltinamuoju nėra šeima. Kaltinamasis pažįsta jos draugus, vaikus, gražiai elgiasi su vaikais. Ji norėjo išvengti konflikto, apsaugoti vaikus. Bijojo konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Nepamena, kada tai buvo, bet atrodo, kad tai galėjo būti po Šv. Kalėdų. Pamena, kad tą dieną buvo sutarta, kad nukentėjusysis susitiks su vaikais ir jis buvo susitikęs. Įvykis, kai nukentėjusysis beldėsi, buvo po susitikimo ir likusi dienos dalis buvo jos laikas su vaikais.

5.4. Tuo metu nukentėjusysis turėjo raktą nuo jos buto. Buto spynas pakeitė po to konflikto. Jos bute spynas pakeitė kaltinamasis, nes jis pasisiūlė, o ji kaip tik ir planavo po pirmo konflikto (nukentėjusiojo beldimo) tai padaryti. Nukentėjusysis galėjo atsidaryti duris ir įeiti vietoje beldimo. Galėjo būti, kad įvykio metu raktas buvo įkištas į spyną. Ji taip darydavo, nes tai buvo jos su nukentėjusiuoju bendri namai, ir kai jie išsiskyrė, nukentėjusysis kartais ateidavo ir atsirakindavo. Jeigu, ji būdavo namie su vaikais, tai nukentėjusysis atėjęs, pasibelsdavo į duris, nes ji to prašė. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktą laiptinėje ir atvejį, kai nukentėjusysis nukentėjo nuo kaltinamojo skiria pusmetis. Šiuos du įvykius skiria tai, kad antro konflikto metu, ji su kaltinamuoju nebebendravo ir buvo su juo nutraukusi draugystę. Ji neprašė kaltinamojo išspręsti konfliktines situacijas su D. K.. Ji kaip tik prašė nesikišti.

5.5. Nukentėjusysis buvo išreiškęs baimę ir nerimą dėl kaltinamojo veiksmų. Nežino, ko bijojo nukentėjusysis. Gal bijojo nežinomybės, ar yra grėsmė, nežinios, ko laukti iš kaltinamojo. Nežino, ar nukentėjusysis jos prašė pakalbėti su kaltinamuoju ir, kad kaltinamasis jam leistų išvažiuoti iš garažo su vaikais. Neprisimena. Sulaukė nukentėjusiojo prašymo pakalbėti su kaltinamuoju, bet ji atsakė, kad su kaltinamuoju nebendrauja. Nukentėjusysis sakė, kad kaltinamasis jam parašė žinutę ir, kad gal ji gali pakalbėti su kaltinamuoju. Ji atsakė, kad gavo iš kaltinamojo žinučių ir, kad nesijaučia turinti įtakos paveikti jo elgesį. Kaltinamasis pas ją atvykdavo jai nepranešęs, bet negali pasakyti kaip dažnai. Būdavo, kad dažnai. Buvo, kad kaltinamasis bandydavo įsiprašyti į namus jai to nenorint, įvardindamas kaip norą pasikalbėti. Galbūt kaltinamasis norėjo, kad ji nebendrautų su nukentėjusiuoju, bet tai neįtakojo jos veiksmų. Nepamena, kad kaltinamajam sakytų, kad nukentėjusysis nuteikinėja vaikus prieš jį. Tai dabar ji nei su vienu nebendrauja.

5.6. Kaltinamasis norėjo su ja susisiekti po 2022 m. balandžio 23 d. įvykio. Po įvykio iš kaltinamojo ji gavo labai daug laiškų ir žinučių įvairiomis temomis, ir apie įvykį, ir ne apie tai. Apie šią situaciją kaltinamasis jai rašė piktai, buvo daug emocijų. Apie 2022 m. balandžio 23 d. kaltinamasis jai rašė, kad jis sudavė į veidą vieną kartą. Nepamena, kad ji sakytų kaltinamajam, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją. ji jau buvo nutraukusį bendravimą su kaltinamuoju, nes jie skirtingai suprato norą bendrauti. Nežino, ar nukentėjusysis po įvykio turėjo negalavimų ar nedarbingumą. Kurį laiką po šio įvykio ji nukentėjusiojo nematė, savaitę tikrai nematė.

5.7. Dėl kaltinamojo elgesio ji skambino policijai, kai jis atvyko prie jos namo durų ir beldėsi kurį laiką. Ji tada buvo išsigandusi. Vėliau, kai jis nuėjo nuo durų, ji iškvietimą atšaukė. Ji išreiškė prašymą kaltinamajam, kad jis nuo jos ir vaikų laikytųsi per atstumą, kitaip kreipsis į policiją. fizinio smurto iš kaltinamojo nepatyrė, bet patyrė psichologinį smurtą ir iš kaltinamojo, ir iš nukentėjusiojo. Gali būti, kad kaltinamasis reiškė jai pretenzijas dėl jos apklausų policijoje po įvykio. Kaltinamasis jai rašydavo laiškus, ji juos neperskaitė. Buvo, kad nukentėjusysis pranešė mokyklai, kad labiau prižiūrėtų sūnų po konfliktų. Jai tai atrodė per didelė reakcija. Kaltinamasis ir nukentėjusysis yra ambicingi, užsispyrę karštakošiai. Karštakošiškumą ji supranta kaip ūmų elgesį. Pas kiekvieną tas ūmumas skirtingai pasireiškė. Nežino, kodėl jie negalėjo tarpusavyje bendrauti draugiškai. Jie patys susipažino, ji jų nepažindino. Kaltinamasis nereiškė pretenzijų, kad nukentėjusysis bendrauja su savo vaikais. Kaltinamasis jai nepasakojo apie pirmą susitikimą su nukentėjusiuoju. Jos akivaizdoje kaltinamasis nukentėjusiajam gal ir galėjo išsakyti grasinimus iš pykčio, bet ji to rimtai nepriima.

5.8. Nežino, ar nukentėjusysis jai kažką pasakojo apie jo automobilio sugadinimą ar bandymus sugadinti. Ji nesigilino. Kaltinamasis buvo draugiškas, jos vaikai jį pažinojo kaip šeimos draugą. Ji vaikams pasakojo, kad kaltinamasis jai simpatizuoja, nori būti kartu, bet kartu nėra. tuo metu kaltinamąjį pažinojo kaip draugišką žmogų. Vaikai džiaugdavosi pamatę kaltinamąjį, bet tai nebuvo daug kartų.

5.9. Su kaltinamuoju susipažino „J.“. Nukentėjusysis po jų konflikto rašė „J.“. Ji tai suprato kaip pasipiktinimą dėl savanorio elgesio. Ją nustebino, kad nukentėjusysis tai parašė. Ji apie tai sužinojo iš paties nukentėjusiojo, o po to ir iš „J.“.

5.10. Ji nežino, kur nukentėjusysis gyvena, tai nežino ar ir pats kaltinamasis žino, kur jis gyvena. Yra sulaukusi grasinimų iš kaltinamojo. Sakė, kad sugadins jai gyvenimą, o ji stengėsi rimtai į tai nežiūrėti. Nežino, kokiu būdu kaltinamasis norėjo jai sugadinti gyvenimą. O iš nukentėjusiojo pusės buvo pasakymų, kad jų bendras turtas yra jo turtas. Buvo pykčio akimirkos tarp jos ir nukentėjusiojo, kai nukentėjusysis sakė, kad viskas, visi daiktai yra jo. Kaltinamajam nesakė, kad bijo nukentėjusiojo. Niekada kaltinamojo neprašė ją apsaugoti. Vaikai tėvo nebijo. Nepamena, ar sakė kaltinamajam, kad nukentėjusysis beldžiasi į duris. Niekada nesakė primušti nukentėjusįjį, nes tai kertasi su jos vertybėmis, tai melas. Buvo laikotarpis, kai labiau bendravo su kaltinamuoju. po skyrybų su nukentėjusiuoju, su kaltinamuoju turėjo artimus santykius, draugiškai bendravo. Bet, kai įvyko jų konfliktas, su kaltinamuoju nebendravo ir nesusitikdavo. Įvykio metu buvo nutraukusi draugystę. Nebuvo dažnų susitikimų, bendravimų. Vairavo kaltinamojo automobilį, kai jis paprašė pavairuoti ir dar porą kartų jai paskolino automobilį. Automobilį buvo paskolinęs gal 2021 m., kai buvo tiesiog draugai, tai buvo iki konflikto.

5.11. Prisimena situaciją, kai nukentėjusysis buvo pagrobęs vaikus. Nukentėjusysis įtarė, kad ji galimai su kaltinamuoju. nukentėjusysis supyko ir išvažiavo kažkur su vaikais, nors buvo sutartas laikas, kad vaikus atvežtų. Nežino, ar nukentėjusysis kišdavosi į jos su kaltinamuoju santykius. Bet galbūt nukentėjusiajam buvo įdomu ir jis buvo suinteresuotas, kad nebūtų santykiuose.

6. Liudytojas G. T. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad neprisimena, kad jis buvo kviestas dėl galimo užpuolimo 2022 m. balandžio 23 d. Teisme pagarsinus liudytojo parodymus (t. 1, b. l. 151-153), kad „2022 m. balandžio 23 d. jis dirbo su kolega D. A.. Vakare, tiksliai laiko neatsimena, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) laukia pranešėjas, kuriam sudavė iš anksčiau grasinęs asmuo. Atvykus į įvykio vietą, lauke, prie garažų pastebėjo pranešėją. Ar asmuo buvo sužalotas jis tiksliai jau neatsimena, tačiau atsimena, kad greitoji medicinos pagalba jam buvo kviečiama. Asmuo papasakojo, kad buvo užpultas pažįstamo asmens. Kiek atsimena, užpuolikas buvo jo buvusios žmonos dabartinis draugas. Kiek atsimena, nukentėjusysis pasakojo, kad tai ne pirmas įvykis buvo su tuo asmeniu, o kažkoks įvykis buvo ir diena prieš tai, tačiau tiksliai ką pasakojo jau neatsimena. Nukentėjusysis pasakė, kad dabar to asmens buvo užpultas, jam buvo suduota. Dar atsimena, kad jo kolega ėjo pakalbėti su moterimi, nukentėjusiojo žmona, gyvenančia tame name, tačiau ką jie kalbėjo jis nežino. Nori pasakyti, kad įvykis buvo labai seniai, todėl neatsimena tiksliau aplinkybių, nepamena, ką dar sakė pranešėjas. Tačiau pabendravus jis buvo išvežtas medikų. Įtariamojo tuo metu vietoje nebuvo. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti. Jie buvo su BODY kamera, galimai ten užfiksuota kiek plačiau, ką asmuo pasakojo“. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

7. Liudytoja J. C. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad situacija nelengva, kiek žino. Su D. K. dirbo toje pačioje bendrovėje. Darbas sezoninis ir rudenį viskas suintensyvėja. Turi būti didelė koncentracija į darbą ir matosi, jeigu žmogus kažkur yra kitur, nes nukenčia darbo kokybė. Pastebėjo, kad nukentėjusiojo elgesys buvo su nerimu. Matėsi, kad kažkas ne taip. Pradėjo matytis žmogaus nesusikoncentravimas ties darbu. Nežino ar nukentėjusysis pats pasipasakojo, ar ji pirma paklausė. Vyko pokalbis, ji klausė kas yra, kodėl jis toks išsiblaškęs, kodėl matosi nerimas ir jautrėjimas. Nukentėjusysis buvo užsiminęs, kad gauna neaiškių žinučių su aiškinimosi potekste. Eiliškumo, kas kaip įvyko, ji nepasakys, bet matėsi, kad žmogus sunerimo, kad jis pergyvena dėl vaikų. Nukentėjusysis sakė, kad gauna grasinančių žinučių, kad pastebėjo asmenį šalia R. namų ar parduotuvės. Pamena, kad visa tai tęsėsi mėnesį. Pavasarį įvyko įvykis, kad nukentėjusysis buvo sužeistas, sužeista dešinė smilkinio pusė. Nukentėjusysis pasipasakojo, kad buvo užpultas prie vaikų motinos namų. jis po įvykio buvo darbovietėje, nes jautėsi silpnai, nevairavo, visą laiką jo mama buvo. Nukentėjusiojo savijauta nebuvo gera, regėjimas silpnesnis, bendras silpnumas. Neatsimena, kokia buvo diena, kai nukentėjusysis buvo darbe po įvykio. Žino, kad įvykis buvo balandį. Pamena šį įvykį, bet žino tiek, kiek jai pasakojo. Tai įvyko sodinant ar išimant vaiką iš automobilio prie R. namų. kiek ji suprato, tai tos grasinančios žinutės buvo noras išsiaiškinti santykius tarpusavyje. Figūravo nukentėjusiojo vaikų mama, bet negali pasakyti, koks buvo siekis. Buvo kvietimai susitikti, kalbėti tarpusavyje. Nukentėjusysis stengėsi kuo ramiau reaguoti į situaciją. Jis stengėsi viso to vengti. Negirdėjo kažkokių veiksmų iš nukentėjusiojo pusės. Nukentėjusysis po užpuolimo kreipėsi į policiją. nežino, ar nukentėjusysis dar kam nors pasakojo apie šią problemą. Nukentėjusiojo charakteris yra ramus. Jis stipraus loginio mąstymo, jis konstruoja konstrukcijas, nėra impulsyvių sprendimų, jo santykis su vaikais gražus. Po darbo, jo vaikai atvyksta. Per tiek metų, kiek dirbą, ginčų nebuvo. R. matė anksčiau, nes ji dirbo toje pačioje įmonėje, kaip ir ji (liudytoja). Seniai R. nematė. Nukentėjusysis pasiima vaikus po mokyklos ir darželio. Tenka matyti jo vaikus po darbo.

8. Liudytoja J. T. apklausiama teisme parodė, kad ji yra D. K. mama. Prieš porą metų prasidėjo keisti dalykai. Kaltinamasis persekiojo D. K., buvo pas R. kieme, kur gyveno vaikai ir prieš pusantrų metų įvyko įvykis, kad kaltinamasis sumušė sūnų. Tai buvo šokas jai, kaip (duomenys neskelbtini), nes ji važiavo D. K. pasiimti iš ligoninės. Savo sūnų matė tik po sumušimo. Jis buvo nedarbingas, ji jį slaugė. Kelias savaites jis tik gulėjo, jam svaigo galva, jis negalėjo nueiti į tualetą. D. K. yra išlaikytas žmogus, savo emocijos jis neparodo. Tai turėjo liekamųjų pasekmių. Kai sužinojo, kad kaltinamasis baigęs rytų kovų mokslus, suprato, koks baisumas galėjo atsitikti. Labai nemalonus įvykis. Jos sūnaus visi veiksmai negalėjo išprovokuoti tokio elgesio. Sūnus puikiai draugavo su šeima. Nors buvo išsiskyręs su vaikų motina, jis visada pagarbiai elgėsi. Jis norėjo turėti gerus santykius dėl vaikų. Konflikto negalėjo būti. Grasinimai žinutėmis sūnui yra baisu. Nesupranta, kaip žmogus, kuris yra ne prie ko, gali turėti įtakos kitų žmonių santykiams ir smurtu bandyti kažką įrodyti. Ji su sūnumi dirba kartu įmonėje, yra kūrybinė grupė. Ji sūnaus (duomenys neskelbtini). Jai kaip (duomenys neskelbtini), tai įdėjo nerimo į gyvenimą. Jie 10 dienų neišvažiavo iš darbo teritorijos, nes bijojo. Jos sūnus ir jos šeima labai nukentėjo. Matė žinutes po konflikto. Buvo grasinantis turinys. Iki konflikto visada kalbėta, kad gaunamos žinutės. D. K. nerimavo dėl R. Tai prie parduotuvės su automobiliu kaltinamasis buvo prisikabinęs. J. R. brangi, kaip jos anūkų motina. Su R. dėl šio įvykio nebendravo. Vaikai per maži suprasti, bet nerimo ir baimių matėsi. Matėsi, kad keičiasi vaikų elgesys. Vaikas buvo linksmas ir laisvas, o po įvykių atsirado įtampa. Mergaitė tapo užsidariusi, verkė dažnai. Nemano, kad jos sūnaus ir R. skyrybos įtakos vaikams turėjo. Vaikai per maži kalbėti apie tai. Visada buvo svarbu, kad tėvai būtų bendruose renginiuose, bendruose šeštadienio pusryčiuose. D. K. ir R. kartu ėjo kartu valgyti ir išsiskyrus, ir vakarieniauti važiuodavo kartu. D. K. suvokė, kad vaikai turi jausti tėvą ir mamą, šeimos aplinką sudaryti. J. C. yra jų darbuotoja. J. C. santykiai su D. K. yra kolegiški. Žinojo, kad kažkokie santykiai buvo tarp kaltinamojo ir R. Žinojo, kad jis gėles nešioja R. Žinojo, kad toks žmogus rodė R. dėmesį. Tai sužinojo iš sūnaus. Sūnus nesiekė atkurti santykių su R., jis norėjo normalių santykių su R., kad nenukentėtų vaikai. Jis neprieštaravo, kad R. bendrautų su kitais vyrais. Nežino, kad D. K. susipažino su kaltinamuoju. D. K. į policiją kreipėsi po įvykio. Neprisimena , kada tiksliai.

9. Liudytoja L. K. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis jai pažįstamas. Jis yra jos partneris, jos sūnaus tėvas, veda bendrą ūkį ir augina bendrą vaiką. 2022 m. gegužės pabaigoje, kaltinamojo automobilį matė vidiniame kieme, prie savo namų. Vieną kartą kaltinamajam pravažiuojant ji jį nufotografavo. Tai matė vidiniame kieme, prie kampinio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ji buvo lauke su nukentėjusiuoju ir vaiku. Pirmą kartą, kai matė automobilį, tai jį pastebėjo, nes neproporcingai dideliu kiemo dangai greičiu pravažiavo pro juos. Kieme su jais buvo ir šuo – auksaspalvis retriveris. Tas kiemas tai toks yra kaip gatvė, pravažiavimas gamyklos suformuotam portale. Jie ėjo, galima sakyti, šaligatviu, turbūt einamąja dalimi, dešinėje kelio pusėje, kur automobiliai statomi. Ėjo namo. Tada buvo šviesus paros metas, bet turėtų būti vakaras. Ji tiesiog atkreipė dėmesį (ten gyvena (duomenys neskelbtini) m., ten niekas nevažinėja dideliais greičiais), kad privažiavo automobilis. Nukentėjusysis tada pasakė, kad pagal automobilio numerį ir modelį, tai kaltinamojo automobilis. Automobilis buvo juodos spalvos, „Passat“. Iš pradžių, kai pravažiavo, tai buvo nuostaba, nes greitai kažkas pralėkė. Tada, kai nukentėjusysis pasakė, kas pravažiavo, buvo didelis išgąstis. Jų šeima šio žmogaus terorizavimą patyrė ilgą laiką. Jie tada ėjo su vaiku, kuriam tuo metu buvo 11 mėnesių. Jai, kaip mamai, auginančiai 11 mėnesių kūdikį, tai, kad kaltinamasis buvo atvažiavęs prie jos namų ir norėjo, kad nukentėjusysis išeitų į kiemą ir kitą dieną, kai nukentėjusįjį sumušė, ir po viso to besitęsiantis persekiojimas, sukėlė didelį stresą. Po to karto (kai pravažiavo kaltinamasis) ji įsidėmėjo automobilio numerius. Tai buvo dar vienas kartas, taip pat vakare, tarp 19.30-21 val., jie taip pat ėjo pasivaikščioti iš namų ir nukentėjusysis sodino šunį į automobilį, vaiką sodino, ji stovėjo netoli gatvės ir irgi pravažiavo juodas „Passat“. Pasakė nukentėjusiajam, kad žiūrėtų, o jis pasižiūrėjęs pasakė, kad čia tas pats kaltinamojo automobilis. Nuo to laiko ji su vaiku eidama į lauką įsijungdavo kamerą. Kiekvieną vakarą, kai eidavo su vaiku į lauką, įsijungdavo kameros rėžimą. Nepamena, ar tai buvo gegužės paskutinė diena, kaltinamasis vėl pravažiavo ir ji jį nufotografavo važiuojantį pro juos. Dabar tų įvykių nematė, girdėjo tik iš D. Gali visko neatsiminti, bet 2021 m. rudenį buvo toks atvejis, kai jai parodė D. savo telefoną, kad yra daug skambučių iš A. R.. Gal 10 žinučių, neadekvačiai daug. Jie migdė vaiką, nelabai suprato, kas įvyko, buvo vėlus vakaras. Ji kaltinamojo iki posėdžio gyvai nematė. Nematė, kas sėdėjo prie vairo automobilio, kuris dideliu greičiu pralėkė pro juos. Nukentėjusysis jai pasakojo, kad jis matė kaltinamąjį vaikštantį ir rūkantį. Neabejoja, kad ten buvo kaltinamasis.

9.1. Teisme peržiūrėjus „Google“ žemėlapyje nukentėjusiojo gyvenamosios vietos vietovę, liudytoja parodė, kad matosi gatvė, duobės. Aikštelė, kurioje visada būna pristatyta daug automobilių. Priešais yra (duomenys neskelbtini), kur yra kameros. Ten niekas greitai nevažiuoja, nes yra pakankamai siaura, viskas užstatyta ir didelės duobės. Negali įvardinti kaip greitai kaltinamasis važiavo, bet buvo greitai. Jeigu tiesiog važiuotų ir pravažiuotų ji nebūtų atkreipusi dėmesį. čia gyvenamosios patalpos ir čia važiuoja tie kas gyvena ar turi ten kažkokių reikalų paprastai. Ten nėra draudžiamų ženklų. Toje atkarpoje, kur statomi automobiliai ir kur pravažiavo kaltinamasis, kavinių nėra. Pats kiemas nedidelis. Visi taškai išsidėstę toliau ir yra alternatyvios, kelios gatvės, kuriomis galima pasiekti kavines.

9.2. buvo atvejis, kai nukentėjusysis atvažiavo į vaikų namus, (duomenys neskelbtini) g. ir laiptinėje buvo kaltinamasis. Kaltinamasis nukentėjusiajam užtvėrė kelią, stumdė jį nuo laiptų prie vaikų, vaikų akivaizdoje, R. akivaizdoje. Po to dar buvo, kad 2022 m. turbūt žiemą-pavasarį, D. jai pastoviai sakydavo, kad jis mato kaltinamojo automobilį prie R. namų, kai parveža vaikus vakare. Nukentėjusysis su R. vaikų priežiūra dalinasi per pusę, todėl jis dažnai būna prie vaikų namų. Kalbant su R., tai R. sakė, kad ji nežino ar kaltinamojo automobilis yra ir, kad ji su kaltinamuoju nebendrauja. O balandžio 22 d. išvakarėse prieš nukentėjusiojo sumušimą, buvo atvejis, jei neklysta, nukentėjusysis R. vežė vaikus, ir su kaltinamuoju susitiko prie „Hyper Rimi“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) g. Tada nukentėjusysis grįžo namo. O R. jai pasakojo, kad tą vakarą kaltinamasis rėkė kieme ant jos prie vaikų. Kaltinamasis R. turėjo kažkokių priekaištų ir juos išsakęs atvažiavo į jų (liudytojos ir nuketėjusiojo) kiemą, o kitą rytą nukentėjusysis pasiimdamas vaikus pastebėjo, kad sūnus yra išsigandęs. Dėl atvejo su automobiliu, tai buvo vėlus vakaras, gal apie 23 val. D. pradėjo gauti žinutes. Ji tų žinučių neskaitė. Tiesiog žinojo, kad kaltinamasis yra po jų langais. Kaltinamasis rašė, kad kažkas automobiliui atsitiko, kad nukentėjusysis nusileistų, išsiaiškintų. Buvo labai daug įtampos.

9.3. Kai pirmą kartą kaltinamasis atvažiavo prie jos namų, nukentėjusysis tuo metu paskambino policijai, kurie rekomendavo nukentėjusiajam sakyti, kad jis tuoj išeis, kad patemtų laiką iki kol atvyks policija. Policija atvyko po 40 min. ir tik tada nukentėjusysis nusileido, bet kaltinamasis jau buvo išvykęs.

9.4. Po to, kitą šeštadienį, nukentėjusysis pasiėmė vaikus iš R. ir vakare turėjo juos parvežti. Visi jautė didelę įtampą. Būdama su karščiuojančiu vaiku, vėlai vakare iš nukentėjusiojo sulaukė ar žinutės, ar skambučio, kuriuo nukentėjusysis informavo, kad jis gavo smūgį į galvą dėdamas automobilio kėdutes ir laukia pareigūnų, kurie turi atvykti ir jį nuvežti jį į gydymo įstaigą. Jis pasakė, kad jį sužalojo kaltinamasis. Tą vakarą nukentėjusiojo ji nematė, nes iš gydymo įstaigos jį paėmė jo mama ir jam reikėjo pailsėti, o pas juos namuose buvo karščiuojantis vaikas. Kurį laiką nukentėjusiojo nematė, nes jis savaitę gyveno darbe, jis negalėjo vairuoti ir labai blogai jautėsi. Taip pat jis paliko automobilį garaže, nes manė, kad automobilis gali išprovokuoti kaltinamąjį. Ji tą savaitę buvo namie su vaiku, taip pat sirgo apie savaitę. Jei neklysta, tai su nukentėjusiuoju pirmą kartą po šio įvykio susitiko vaikų ligoninės priimamajame (vaikui nesveikstant nuvyko tyrimų pasidaryti). Nukentėjusysis atvyko taksi, jis nevairavo gal 10 dienų. Dalį susirašinėjimų nukentėjusysis jai rodė. Dabar atsimena kaltinamojo rašytas žinutes po užpuolimo. Nukentėjusysis jai rodė kaltinamojo žinutes ir kiek pamena tą žodį, kad sakė „draugiškai kekštelėjau“. Po kelių dienų kaltinamojo tonas pasikeitė ir buvo kaltinimai, kad gaus teistumą per nukentėjusįjį, kad kreipsis į vaikų teises, kad paviešins kažkokią informaciją apie nukentėjusiojo darbovietę.

9.5. Kai visi įvykiai vyko, tai VšĮ „J.“ ir „V.“ laiškus ji rašė. Nusprendė parašyti laiškus po penktadienio nakties įvykių. Pasijautė labai nesaugi savo namų kieme. Laiškus pradėjo rašyti šeštadienio rytą. Pasakė D., kad parašys tuos laiškus. Su nukentėjusiuoju tų laiško turinio ir detalių nederino. Tai buvo jos sprendimas, nes tada jautėsi bejėgiškai, nežinojo kaip elgtis. Taip pasielgė, nes girdėjo, kad organizacijos yra pagalbos organizacijos ir tą penktadienio vakarą, kai jų manymu, buvo peržengtos visos ribos, pagalvojo, kad galbūt tie žmonės yra kaltinamajam autoritetais ir galbūt galės jam suteikti pagalbą. Buvo siekis gauto jų pagalbą. Tai, kad kaltinamasis „budėdavo“, kai nukentėjusysis atveždavo vaikus, jai kėlė nesaugumą dėl jos partnerio. Po visų įvykių ji ir pati važiuodavo žiūrėti, ar nėra kaltinamojo automobilio. Taip pat nemanė, kad žmogus, kuris persekioja, turėtų viešai deklaruoti visai kitokias vertybes. Laiškus išsiuntė šeštadienį per pietus pagrindiniam „J.“ vadovams ir „V.“, o smūgis nukentėjusiajam buvo vakare, po to, kai ji išsiuntė tuos laiškus. Organizacijos su ja susisiekė pirmadienį. Pokalbio metu ji informavo, kad situacija pasikeitusi, kad įvyko užpuolimas, tai, kad kaltinamasis užpuolė nukentėjusįjį. Ji asmeniškai į policiją nesikreipė. Reikia klausti nukentėjusiojo, kodėl jis kreipėsi į policiją. Galbūt ir ji ragino tai padaryti. Ji ne kartą nukentėjusiajam sakė, kad šita situacija kelia jai nerimą.

9.6. Nukentėjusysis su kaltinamuoju nekonfliktavo ir neturėjo jam jokių pretenzijų, neturėjo su kaltinamuoju jokių santykių, tuo labiau, kad kaltinamasis po 2022 m. turbūt sausio neturėjo jokių santykių nei su R., nei su vaikais. Ji nebendrauja su R., tai R. ir kaltinamojo santykių nežino. Iš nukentėjusiojo sužinojo, kad R. su kaltinamuoju kartu savanoriavo „J.“, kad jie bendravo. Gali pasakyti tik tai, ką jai pasakojo, tai, kad kaltinamasis R. nešdavo gėles, įkyriai rodė dėmesį. Tas dėmesys nebuvo patenkintas ir jie (liudytoja ir nukentėjusysis) nesuprato, kodėl kaltinamasis ypatingai 2022 m. žiemą, pavasarį pradėjo „budėti“ (duomenys neskelbtini) g., kodėl atsirado prie jų namų.

9.7. Kai kaltinamajam buvo pritaikytos kardomosios priemonės, nei ji, nei nukentėjusysis savo kieme kaltinamojo automobilio nebematė. Kai parsidėjo ikiteisminis tyrimas, viskas aprimo. Kaltinamojo automobilio prie savo namų nematė seniai. Šiuo metu grėsmės nejaučia.

10. Specialistas O. P., teisme pagarsinus specialisto išvadą (t. 1, b. l. 144-145), ją palaikė ir paaiškino, kad išvados 1 punkte konstatuota, kad sužalojimas padarytas buku daiktu. Plaštakos apatinė dalis gali būti kietas bukas daiktas. Konkretus daiktas neįvardintas, nes jo negali įvardinti, nes nėra požymių, nurodančių koks tiksliai buvo kietas bukas daiktas. Todėl bendrai sužalojantis daiktas vadinamas kietu buku daiktu, į kurio sąvoka įeina ir ta pati plaštakos apatinė dalis. Jeigu užduotyje būtų nurodyta, kad iš kumščio trenkė, tai išvada nesikeistų. Rengdamas išvadą susipažino su užduotimi ir medicininiais dokumentais. Išvadoje nurodyta, kad nukentėjusysis galėjo pats susižaloti, nes toje vietoju, kur yra sužalojimas ranka pasiekia, todėl galima toje vietoje pačiam susižaloti. Apžiūros metu pas nukentėjusįjį nurodytoje vietoje buvo poodinė kraujosruva. Poodinė kraujosruva nėra nubrozdinimas. Tam, kad būtų padarytas nubrozdinimas, reikia šiurkštesnio daikto paviršiaus, dinaminio poveikio (slydimo). Sužalojime nėra požymių, kurie rodytu kokiu konkrečiu daiktu padarytas sužalojimas, todėl teigti, ar galėjo būti padarytas būtent plaštakos apatine dalimi, jis (specialistas) negali. Dėl kraujosruvos išryškėjimo (ar iš karto, ar vėliau), tai būna įvairiai. Vieniems išryškėja po kelių valandų. Bet, kad iš karto išryškėtų kraujosruva po smūgio, tai turi būti didelės kinetinės jėgos smūgis ir turi būti masyviai pažeisti audiniai. Nes kraujosruva tai kraujagyslių įvairaus kalibro plyšimai ir kraujo išsiliejimas į minkštuosius audinius ir tada spalviškai pasireiškia. Kraujosruva gali atsirasti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Būna atvejų, kad pirmą parą kraujosruvos nėra, o tiesiog juntamas skausmas toje vietoje, o vėliau atsiranda violetinis odos sluoksnis. Jis (specialistas) nurodė, kad matoma blyškiai violetiniai, gelsvi paviršiai, tai jau spalvinis poodinės kraujosruvos pakitimas, pagal kurį galima pagal literatūros duomenis galima spręsti, kad tos kraujosruvos senumas būtų 3-7 paros. Netiesa, kad gydytojai nieko nemato. Žmogus apsilanko po poros valandų po įvykio, yra nustatomas galvos plaukuotos dalies paviršiniai sužalojimas, galvos sumušimas. Objektyvios apžiūros metu gydytojas mato dešinio smilkinio nubrozdinimą. Tai ar gydytojas poodine kraujosruvą pavadina nubrozdinimu, ar jis iš tikrųjų mato kažkokį pabrozdinimą, odos kažkokį paviršinį pažeidimą, tai jis negali pasakyti, bet gydytojas vis tiek kažką matė ir fiksavo. Tai sakyti, kad gydytojas nieko nematė, būtų neteisinga. Nubrozdinimo ir sumušimo mechanizmas tas pats – suduodamas smūgis, dėl ko gali atsirasti nubrozdinimas, poodinė kraujosruva, tiek žaizdos, tiek kaulų lūžiai. Nukentėjusiojo apžiūra atlikta po 3,5 paros, tai nubrozdinimas teoriškai gali išnykti, nes jei buvo švelnus odos pašerpetojimas, tai gali po kelių dienų pranykti. Šiuo atveju pagal poodinę kraujosruvą negalima nurodyti smūgio trajektorijos. Negalima pasakyti kokiu kampu šiuo atveju suduota, ar tiesiai ar statmenai suduota. Poodinė kraujosruva tokių sveikatos pakitimų, kaip regos sutrikimas, galvos svaigimas, negalėjimas dvi savaites vairuoti, nesukelia. Tai būtų požymiai galvos smegenų struktūros pažeidimų, bet nėra jokių medicininių dokumentų pagrindžiančių galvos smegenų pažeidimus. Apžiūros metu, prieš atliekant apžiūrą, paklausė ar nukentėjusysis turi nusiskundimų ir tuo metu buvo nurodyta, kad skundžiasi galvos skausmu, silpnumu, dvejinimas akyse buvo. Tai šie požymiai gali būti nesusiję su šiuo pažeidimu. Jis (specialistas) yra lietuvis ir lietuvių kalboje žodžio „kepštelėti“. Šį žodį vertintų kaip kontaktą žalojančio ir žalojamo objekto. Vertintų kontaktą su ranka. Negali atsakyti ar nukentėjusiajam sužalojimas galėjo būti padarytas „kepštelint“, nes nevertina jėgos.

11. Bendrojo pagalbos centro duomenimis, D. K. 2022 m. balandžio 22 d. 22.36 val. pranešė, kad pažįstamas asmuo A. R. ką tik jam grasino, rašė SMS žinutes ir skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir teigė, kad apgadins pranešėjo automobilį, kuris stovi kieme. Reikalavo, kad pranešėjas išeitų į kiemą. Taip pat nurodyta, kad pareigūnai kartu su D. K. apžiūrėjo pranešėjui priklausantį automobilį, jokių sugadinimų nepastebėjo. D. K. teigė, kad jam seniai grasina jo buvusios sutuoktinės draugas A. R. (t. 1, b. l. 86). 2022 m. balandžio 23 d. 20.54 val. D. K. pranešė, kad ką tik prie garažo nurodytu adresu buvo asmuo, kuris vakar grasino jam. Vardą, pavardę ir automobilį to žmogaus žino. Nežino link kurios pusės pasišalino. Taip pat nurodyta, kad nukentėjęs asmuo D. K. paaiškino, kad atvežė savo vaikus pas buvusią sutuoktinę ir iš savo automobilio į kitą automobilį nešė vaikų kėdutes ir tuo metu pamatė buvusios sutuoktinės pažįstamą A. R.. A. R. paklausė, ar jam padėti kėdutes nusinešti, o jis atsakė, kad nereikia ir tuo momentu A. R. delnu trenkė jam į smilkinį ir pasišalino. Atvykus greitosios medicinos pagalbai nuspręstą D. K. vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę tolimesnei apžiūrai (t. 1, b. l. 85).

12. Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įraše „BPC skambu io ra as (ID 92007749498, skambu io prad ia 2022-04-23 20 51 38).mp3“. ir jo 2022 m. balandžio 11 d. apžiūros protokole užfiksuota, kaip 2022 m. balandžio 23 d., 20.51 val. nukentėjusysis paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad jį ką tik kieme užpuolė asmuo, kuris vakar grasino. Nurodo, kad asmuo dabar pasišalino, kad dabar jo nemato. Paaiškino, kad jis (nukentėjusysis) nuėjo tik į garažą, į automobilį, o tas asmuo išėjo, jis (nukentėjusysis) bandė kuo greičiau su juo pabaigti kontaktą ir neturėti konflikto, užteko vieno (paskutinio žodžio nesigirdi). Nurodė, kad žino to asmens vardą, pavardę, automobilio valstybinius numerius, kad asmuo greičiausiai su automobiliu (t. 1, b. l. 179-180).

13. D. K. ePolicija užpildė 2022 m. balandžio 24 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolą, kuriame nurodė, kad jis buvo užpultas žinomo, jau ne kartą grasinusio asmens A. R., (duomenys neskelbtini) kieme, kol dėjo vaikų auto kėdutes iš vieno automobilio į kitą. Asmuo kartojo frazę „P. R. ramybėje“, aiškino, kad jie dar pakalbės. Buvo perspėtas, kad jau vakar dieną kvietė policiją ir kad rašo pareiškimą. Iškart po to gavo smūgį ranka į smilkinį. Smūgis buvo tikslingas, delno apatine dalimi prie riešo į dešinį smilkinį. Akiniai nuskrido kelis metrus. Asmuo vis ragino kažką susitarti ir kartojo frazę „nelįsk prie R.“. Tada pasakė, kad tikisi, kad jie susitarė ir daugiau nebereiks taip aiškintis ir pasišalino. Kreipėsi į 112, buvo iškviesti policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba (t. 1, b. l. 90-92). Iš esmės tas pats nurodyta 2022 m. balandžio 26 d. D. K. protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 22).

14. D. K. 2022 m. balandžio 24 d. rašytiniame pareiškime nurodyta, kad jį terorizuoja, persekioja ir grasina agresyvus žmogus. 2022 m. balandžio 22 d. skambino 112, kai iš šio asmens gavo SMS žinutę „Islisk į lauką. Tavo mašinai kažkas nutiko“. Iki pareigūnų pasirodymo asmuo pasišalino, prieš tai atlupęs (jėga atlenkęs) užlenktus automobilio veidrodėlius. Prieš tai šį asmenį pastebėjo sėdintį automobilyje prie „Rimi“, (duomenys neskelbtini), kai išėjo su vaikais ir jų mama iš parduotuvės. Susisiekus su R. B., ji tikino, kad jis su jų vaikais taip pat buvo užsipulta prie namų (duomenys neskelbtini) kieme. Teigė, kad minėtas asmuo rėkė ir grasino prie vaikų. Vėliau atseit grasino ryšio priemonėmis. Taip pat buvo užpultas 2022 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) kieme, kol dėjo vaikų automobilines kėdutes. Nurodo, kad užpuolęs asmuo yra A. R. (maždaug (duomenys neskelbtini) m.), nurodė jo telefono numerį, automobilio modelį ir valstybinius numerius, organizacijas, kuriose veikia bei pateikė kaltinamojo nuotrauką (t. 1, b. l. 94-96).

15. D. K. pateiktame VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau - RVUL) 2022 m. balandžio 23 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad nukentėjusysis atvyko 2022 m. balandžio 23 d., 21.34 val. Nukentėjusiajam diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Kad D. K. apžiūros metu nurodė, jog skaudą galvą, dešinę akį. Būklės įvertinimo duomenimis, pacientas vangokas, mieguistas, kontaktiškas, orientuotas. Akių judesiai laisvi, vyzdžiai simetriški. Nubrozdintas dešinys smilkinys. Rekomenduotas tausojantis režimas, šaltis ant sumuštos vietos, nuskausminamieji pagal reikalą, šeimos gydytojo kontrole (t. 1, b. l. 94-113).

16. Iš 2022 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidinis kiemas. Apžiūrėjus įvykio vietą, vaizdo stebėjimo kameros nepastebėtos. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas kiemas (t. 1, b. l. 133-139).

17. 2022 m. spalio 3 d. D. K. rašytiniame pareiškime prašė pradėti ikiteisminį tyrimą A. R., kuris jį persekioja ir grasina jam susidorojimu. 2022 m. balandžio 23 d. A. R. jį užpuolė ir sužalojo, kai jis parvežė savo mažamečius vaikus namo, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14367-22. A. R. tiek iki jo sužalojimo, tiek ir po to jį persekiojo, atvažiuodavo prie jo namų (pridėjo fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas A. R. savo automobilyje prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) kieme), jam grasindavo tiek žodžiu, tiek ir SMS žinutėmis (pridėjo susirašinėjimo SMS žinutėmis kopiją, iš kurio matyt A. R. grasinimai (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) D. K.). Sakė, kad: „sumalsiu tave į miltus, tu daugiau nepamatysi savo vaikų...“. Kaip matyti iš jo sužalojimo fakto, A. R. savo ketinimus susidoroti su juo, jį sužaloti, grasino sugadinti turtą, įmonei priklausantį automobilį, įvykdė, sumušęs jį ir sulaužęs automobilio veidrodėlį. Iš A. R. jautėsi neapykanta, jo balsas buvo piktas, jis yra piktas dėl nesusiklosčiusių santykių su R. B., jo grasinimai išgąsdino jį ir jo mažamečius vaikus. A. R. yra neprognozuojamas. A. R. veiksmai sukėlė pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas. A. R. jį terorizuoja, persekioja (seka, laukia prie namų), ir tai ne pavieniai atvejai, jis tai daro sistemingai ir grasina fiziniu susidorojimu. 2022 m. balandžio 22 d. kreipėsi telefonu 112, kai iš šio asmens gavo SMS žinutę „Išlisk į lauką. Tavo mašinai kažkas nutiko“. Deja, likus kelioms minutėms iki pareigūnų pasirodymo asmuo pasišalino, prieš tai atlupęs (jėga atlenkęs) užlenktus automobilio veidrodėlius. Prieš tai pastebėjo šį asmenį sėdintį automobilyje „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) prie „Rimi“, (duomenys neskelbtini), kai išėjo su vaikais ir jų mama R. B. iš parduotuvės. Pridėjo prie pareiškimo A. R. siųstas SMS žinutės iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir skambučių istorijos dalį (t. 1, b. l. 26-41).

18. Iš 2023 m. kovo 27 d. D. K. pareiškimo matyti, kad kreipiasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. R. pagal BK 148 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad A. R. jį persekioja, daro psichologinį spaudimą ir grasina jam susidorojimu, jeigu nenustos bendravęs su savo vaikų motina R. B. ir lankęs savo mažamečių vaikų. A. R. jį terorizuoja, persekioja (seka, laukia prie namų). Tai daro sistemingai ir grasina fiziniu susidorojimu (t. 1, b. l. 75).

19. Iš pareigūnų kūnų kameromis darytų vaizdo įrašų ir jų 2022 m. liepos 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 5 vaizdo įrašai:

19.1. vaizdo įraše „2022_0423_205914_032.m4a“ užfiksuota, kaip nukentėjusysis pareigūnams, kad jis ką tik buvo užpultas, pareigūnas klausia kaip jis atrodė, ar pažįsta tą vyrą. Nukentėjusysis atsako, kad jis pažįsta užpuoliką ir asmeniškai jį žino. Jis toliau pareigūnui pasakoja, kad užpuolęs vyras jam grasino, taip pat pasakoja, kad jam policiją teko kviesti ir praeitą dieną ir rodo telefono ekraną pareigūnui. D. K. priduria, kad nežino, kur gyvena jį užpuolęs vyras, bet galėtų paklausti, nes jis yra jo buvusios moters pažįstamas. Pareigūnas klausia D. K., ką jam šiandien padarė. D. K. ranka rodo sau į dešinį smilkinį ir sako: „čia trenkė, dabar galva svaigsta“, pareigūnas siūlo iškviesti GMP, tačiau D. K. atsisako. Nukentėjusysis sako, kad akis jam skauda. Pareigūnas aiškina, kad GMP iškviesti reikia, nes geriau būtų jeigu apžiūrėtų medikai. Nukentėjusysis parodo kur trenkė (įrašo laikas 00:51), klausia pareigūno ar sumušimo vietoje kas nors matosi, pareigūnas, atsako, kad matosi. Kitas pareigūnas per raciją paprašo iškviesti medikus. D. K. pasakoja: „ištisai grasina, ta prasme pusę metų jau, toks labai jėgą rodo visą laiką, kovos menų ten ale lankęs ir panašiai, nu toks“. Pareigūnas klausia ar D. K. jau parašęs pareiškimą, vyras aiškina, kad jis turi pasirašęs pareiškimą, tačiau jo policijai dar nepateikęs, bet vakar kvietė pareigūnus, nes kitame kieme, tas pats vyras, kuris jį užpuolė, laužė automobilio veidrodėlius, reikalavo išeiti pasikalbėti, po to atvyko pareigūnai užregistravo įvykį. Tą dieną D. K. pareiškimo nepateikė. Pareigūnas klausia dėl ko tarp vyrų vyksta konfliktas, D. K. aiškina, kad kaltinamasis yra įsimylėjęs jo buvusią draugę, kuri yra jo vaikų mama, su kuria jau nebegyvena, o kaltinamasis galvoja, kad jis negali būti su ja dėl D. K.. Kai D. K. parveža vaikus atgal pas motiną į namus, kaltinamasis jo laukia. D. K. pasakoja, kad kaltinamasis su jo buvusia drauge negyvena, tiesiog jis ieško kaltų, kad su juo moteris nebendrauja, priduria, kad jo buvusi draugė taip pat kvietė policiją, dėl kaltinamojo elgesio, kas tiksliai nutiko nežino. D. K. sako, kad kaltinamajam pasakė, kad jis jau vakar buvo iškvietęs policiją, dėl ko kaltinamasis dar labiau supyko. Pareigūnas paaiškina, kad D. K. gali rašyti pareiškimą per ePoliciją, pridėti fotonuotraukas, o kadangi yra sumušimas, kreiptis dėl „apdukcijos“;

19.2. vaizdo įraše „2022_0423_210414_033.m4a“ užfiksuota, kaip D. K. pasakoja, kad paliko savo automobilį garaže ir su dviem kėdutėmis ėjo į kitą automobilį, kai prie jo prišoko kaltinamasis, klausdamas: „padėt?“, po ko D. K. paprašė nelįsti, o jis vis tiek sakė, ateik išsiaiškinsim, D. K. pasakė, kad kreipėsi į policiją ir po to gavo smūgį į veidą. Nurodo, kad jis atvažiavo į garažą, R. B. kieme pasistatė automobilį, palydėjo R. B. iki viršaus, nes jai vakar kaltinamasis taip pat jau grąsino. Nuėjo šį garažą, paėmė kėdutes, A. R. atėjo nuo laiptinės. A. R. ir jį ir R. B. persekiojo. Kol atvyks medikai, pareigūnas eina pas D. K. buvusią draugę į namus, užeina į daugiabučio laiptinę ir lipa laiptais, prieina buto duris. Atidaro R. B.. Pareigūnas trumpai apibūdina įvykusią situaciją, moteris iškart pasako, kad jie ne pora. Matyti, kad moteris šiek tiek susijaudina, kai pareigūnas pasako, kad jos buvęs draugas buvo sumuštas jos pažįstamo. Pareigūnas teiraujasi R. B., ar ji žino kuo vardu jos pažįstamas, moteris atsako, kad žino ir pasako, kad tai A. R., telefono numerio nežino;

19.3. vaizdo įraše „2022_0423_211814_035.m4A“ užfiksuota, kaip atvyksta medikai, D. K. jiems nurodo, kad jam šiek tiek svaigsta galva, parodo sužalojimą (00.33 įrašo laikas) ,kuris tačiau sąmonės praradęs nebuvo, medikai pasiūlo vykti į ligoninę apžiūrai, D. K. sutinka (t. 1, b. l. 182-184).

20. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. specialisto išvados Nr. G1320/2022(01) matyti, kad tyrimą atliko Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas O. P.. Išvadoje nurodyta, kad D. K. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, padaryta minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Nustatytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu į nurodytą galvos sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant, bei galvos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. Nustatytas sužalojimas yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje. Sužalojimo vietoje požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, neužsifiksavo (t. 1, b. l. 144-145). Tikslinant specialisto išvadą, 2023 m. birželio 8 d. specialistas O. P. pateikė žodžiu papildomus paaiškinimus, užfiksuotus paaiškinimų protokole. Specialistas O. P. atsakydamas į penktąjį užduoties klausimą - nustatytas sužalojimas yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje, reiškia, jog sužalojimus galėjo padaryti pats sau nukentėjęs, tame tarpe ir pats suduodant smūgius, atsakė, kad specialisto išvados G1320/2022(01) išvadinės dalies 5-ame atsakyme nurodyta, kad nustatytas sužalojimas yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje, o tai ir reiškia, kad nustatytas sužalojimas galėtų būti padaromas pačiam nukentėjusiajam sau suduodant smūgį į nurodytą veido sritį. Teismo medicinos gydytojai nenustatinėja sužalojimų padarymo aplinkybių, todėl ir negali nurodyti, ar nustatytą sužalojimą nukentėjusysis galėjo padaryti pats sau, ar buvo padarytas suduodant smūgį kitam asmeniui. O. P. atsakydamas į 2023 m. gegužės 30 d. gynėjo advokato E. J. prašyme nurodytą klausimą Nr. 2, nurodė, kad specialisto išvadoje nurodytas sužalojimas, o būtent: poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, buvo pateiktas remiantis nukentėjusiojo tiesioginės kūno apžiūros, vykusios 2022 m. balandžio 27 d., duomenimis, kurios metu buvo nustatytas minėtas sužalojimas. Jokių kitų kūno sužalojimų požymių apžiūros metu nebuvo nustatyta. Kadangi pagal apžiūros metu pateiktus medicinos dokumentus nustatyto sužalojimo, t. y. dešinio smilkinio nubrozdinimo požymių nebuvo nustatyta, todėl specialisto išvada buvo pateikta remiantis tiesioginės nukentėjusiojo teismo medicininės apžiūros duomenimis. Specialistas atsakydamas į 2023 m. gegužės 30 d. gynėjo advokato E. J. prašyme nurodytą klausimą Nr. 3, nurodė, kadangi nustatytas ir specialisto išvados 1-ame punkte nurodytas sužalojimas tiek lokalizacine, tiek morfologine savo išraiška, neprieštarauja užduotyje nurodytoms galimoms sužalojimo padarymo aplinkybėms, todėl specialisto išvados trečiame punkte buvo atsakyta, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat, teiginys, kad užduoties aplinkybėse ir specialisto išvadoje yra nurodomos visai skirtingos lokalizacijos, nėra teisingas, nes kaktos dešinė pusė ir dešinio smilkinio sritys yra besiribojančios galvos sritys, tarp kurių aiškios anatominės ribos nėra, todėl negalima tiksliai pasakyti, kur baigiasi kaktos dešinė pusė, o kur prasideda dešinio smilkinio sritis. Specialistas atsakydamas į 2023 m. gegužės 30 d. gynėjo advokato E. J. prašyme nurodytą klausimą Nr. 4, parodė, kad nukentėjusiojo apžiūros, vykusios 2022 m. balandžio 27 d., išsakyti skundai kaip galvos skausmas, svaigimas ir dvejinimasis akyse nėra specifiniai ir būdingi galvos sužalojimams, o galėjo būti įtakoti tiek ir nustatyto galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, tiek ir ūmių bei lėtinių nukentėjusiojo sveikatos sutrikimų (t. 2, b. l. 120-121).

21. Iš nukentėjusiojo D. K. susirašinėjimo su kaltinamuoju A. R. ir R. ir jo 2022 m. lapkričio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo D. K. susirašinėjimas su kaltinamuoju (nustatytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su adresu, pavadintu R.:

21.1. susirašinėjimas prasideda rugsėjo 14 d. (bylos duomenimis galimai 2021 m.) 12.01 val.: D. K. – „Atsipisk“; A. R. – „Nu mes vistiek pasnekesim. Jei nori gyvai ;)“; „Labai patariu prie R. net pirštu nesiliest“; „Mes supratom vienas kita?“. D. K. – „Ir ką tu man padarysi?“; „Žiūrėk savo reikalų“; „Ir savo santykių“. A. R. – „Aš labai savo reikalų žiūriu. Ir savo santykiu su R. Tu jos gyvenime esi tik vaikų tėvas. Tai ir būk juo. Jei bus kitaip, mes tikrai pasikalbesim ir viską issiaiskinsim“. D. K. – „Ne tavo reikalas koks mūsų santykis. O tu esi niekas, tai juo ir būk“. A. R. – „Mano reikalas. Ir jūsų santykio nėra. Leisk jai gyvenimą gyvent. Kodel ji turi dėl tavęs žmogau kentėti? Tu ant kiek turi būti pats nelaimingas, kad taip elgtumeisi. As esu gal tau ir niekas, bet tapsiu kazkuo. Ir tu tai gali priimt arba lengva forma arba sunkia“. D. K. – „Neketinu aš su tavim susitikinėt, turiu ir taip gyvenime ką veikt“. A. R. – „Žiūrėk, gali būti kad tie tavo reikalai tau taps mažiau svarbūs“; „Ir aš labai rimtai kalbu“; „ar su manim susitiksi tai ne vien nuo tavęs priklauso“; „Aš tikiuosi, kad mes vienas kita supratom ir gerbiam tiek kiek išeina. Jei neišeina, bus daromos išvados ir atitinkami veiksmai. Nemanau, kad tau reikia tuo apsikrauti gyvenime. Bet pats renkiesi. Zaidimo pabaiga D. ;)“. D. K. – „Aš tavęs negerbiu, nes neturiu už ką ir neprivalau“. A. R. – „Gerbsi“; „Surasim už ką“;

21.2. Lapkričio 14 d. (bylos duomenimis galimai 2021 metų) 12.46 val.: A. R. – „Tai ką myžniau, toliau slepiesi už vaikų?:) Atvaryk pas R., issiaiskinsim“; „Laukiu tavęs“. D. K. – „Sorry, vyrai nedomina“. A. R. – „Nu tu ir myžnius. R. sakė, kad nuteikineji vaikus, bet kad toks suskis esi nesitikejau. Tu ne vyras, tu mulkis esi. Mes pasikalbesim tikrai. Galėjai vakar ne pabėgti ir butume pasišnekėję, tai bet nieko. Susitiksim dar. Nes yra apie ką kalbėt.“. D. K. – „Galėjai vakar išlipti ir pasakyt ką norėjai, o ne sms čia maivytis“. A. R. – „Nu žinai, nepažinau. Turtingas būsi :) paskui tik pamačiau kai su masina išvažiavai. Tai nieko, galim va susitikt vakare. Negalvok kad aš tave ušiu iškart. Esu normalus žmogus ir pirmiausiai normaliai kalbu. Apskritai man norejosi padoraus santykio su tavim, bet kai pradėjai manipuliuot vaikais ir R. meluot tai jos neliko. Bet pakalbėkim gyvai“. D. K. – „Gali nemeluot, puikiai supratai. Neturiu aš su tavim ką šnekėt, nesusireikšmink. Man nereikia suntavimi jokio santykio, tu savo veidą jau seniai parodei ir tikrai nenoriu, kad mano vaikai bendrautų su tokiu žmogum.R. to nesakė tau, ką tu man bandai čia pateikti. Kaip ir aš tau nesakiau ką tu jai primelavai. Gal tiesiog keliauk savo keliais.“. D. K. – „Neturiu laiko nei susitikinėt su tavim, nei rašnėtis, turiu daug darbo, nes turiu išlaikyti šeimą. Ačiū, sėkmės gyvenime.“. A. R. – „Ką R. sakė tai aš geriau žinau. O dėl vaikų. Aš jiems jokios blogos įtakos nedarau. Jie laimingi su manim. Kaip ir su tavim. O šeimos tu neturi. Praradai ją, kai pradėjai per bobas lakstyt. Savo šansą išnaudojai, o dabar atsitrauk. Kitaip tikrai kalbėsimės nori tu to ar ne.“. D. K. – „Turiu ar neturiu, bet išlaikau, o tu man dabar trukdai“. A. R. – „Gerai, išlaikyk vaikus, o R. aš pasirupinsiu pats. Nesikesinu pakeisti tavęs kaip tėvo. Bet nuo R. atšok“; „Pasveikinau vaikus su gimtadieniais, jie labai laimingi. Kodel žmogau tu negali suprasti, kad tavo elgesys kenkia vaikams. Leisk jiems būti laimingiems. Tą aš gebu padaryti ir tu gali tai darytisavo valia. Bet ne vaikai juk esmė. Ane? Nori R. ant virvutes laikyt“. D. K. – „Gal pirma išsiaiškink ar ji to nori“. A. R. – „Ko“. D. K. – „Kad tu ja pasirūpintum“. A. R. – „Ji mano rūpestį priima ir man nereik net klaust ;)“; „Mūsų su tavim santykis komplikuotas ir kažkur negerai nuves jei taip toliau tęsis. Aš siūlau tartis, jei to nori. Bet jei būsi toliau egoistas tai tavo pasirinkimas“; „Tai?“. D. K. – „Atsibodo man tavo grasinimai“. A. R. – „Kur tu čia grasinimą matei?“; „Kad kviečiau vyriškai pasikalbėt jei vyras esi? O ne slėptis už 8mečio vaiko“; „Tame nėra grasinimo. Čia tavo vaizduote. Kad pykstu ant tavęs tai taip, bet esu suaugęs normalus žmogus, todėl kaip ir sakiau kviečiu susitarimui. Negali naudotis vaikais. Nėra jie tavo nuosavybė. Nesikesinu į tavo rolę. Bet pagalių nekaišiosi.“. D. K. – „Čia yra grasinimai, tu nesi normalus žmogus ir neturiu ką su tavimo tartis“. A. R. – „Nebuvai primustas, o nusipelnei tikrai galvon. R. to prašė, tai paklausiau jos. Bet tu per daug sau leidi.“; „Jei būtum nuo pradžios normaliai bendravęs būtų kitaip. Pats pasirinkai tokį mudviejų santyki. Bet aš atviras ir galim nustatyta tarp mūsų ribas abiems priimtinas“; „Esi geras tėvas. Ta žinau ir už tai gerbiu. Bet nebūk blogas žmogus. Aš irgi nesu. Tik mūsų interesai susikirto.“;

21.3. Kovo 19 d. (bylos duomenimis galimai 2022 metų) 11.15 val.: A. R. – „Ateik paklbesim“; „Važiuok. Veliau pakalbėsim. R. paprašė.“; „Gera buvusia drauge turi :)“;

21.4. Penktadienis (bylos duomenimis galimai 2022 metų balandžio 22 d.) 10.27 val.: A. R. – „Islisk į lauką. Tavo mašinai kažkas nutiko“; „Gal verta apžiūrėti. Neramu“. D. K. – „Tuoj“. A. R. – „O tu ten suknele rengiesi?“; „Nu nereikia puoštis taip“; „Na ne tai ne. Gal norėsi susitikt kitą dieną. Suprantu, kad pūsle tavo silpna :))“. D. K. – „Ateinu ateinu“; „Pakentėk“. A. R. – „Bb jau nebelaukiu“; „Mergaites ilgai ruošiasi suprantu“. D. K. – „Kaip žinai“. A. R. – „Tai kad ty teintukas“; „Galiu tau pasakyt kur atvažiuot jei nori pasikalbėt“; „Tu kažkaip susijaudinai labai kad nebe atejai?“; „Pazistu tokiu skystablaudziu.“. D. K. – „Tai atvaziuok, laukiu kieme“; „Tai atvaziuok“. A. R. – „Tu atvažiuok. Aš jau toli“; „Pazek ar kuriasi, nes man atrodo kažkaip keistai ten pas tave“; „Garsas kaip kiauros duslerkes“; „Nzn tau reik kažką su tuo daryt. Siaip sako kuo didesnis variklis tuo mazesni kiaušai. Kažkaip tikiu šita išmintim“;

21.5. 6.11 val. (datos nėra): A. R. – „Labas. Rašau tau galvodamas apie tą situaciją. Apie visas situacijas tarp mūsų. Mes pradėjome labai blogai ir nuolat buvo įtampa. Kova dėl R. dėmesio. Normalu, kad špagavomės. Bet praėjo kone visi metai ir nenustojame. Tai kas vyksta privedė prie absurdo. Man atrodė, kad tu bandai susigrąžinti R., o kaip ištikro yra nežinau. Tau kažkaip irgi matyt atrodė. Ne kartą esu pagalvojęs, kad po velnių visa tai kas vyksta nesąmonė. Ne kartą esu R. sakęs, kad norėčiau su tavim nesipykti ir susitaikyti. Aš žmogus su jausmais, kartais neišlaikau, bet tuo pačiu dėl to, kas įvyko jaučiu kaltę. Negrąžiai pasielgiau su tavim, nes gal tu čia niekuo dėtas, o susidariau klaidingą vaizdą. O gal yra kitaip, aš nežinau. Vienintelį kartą kai normaliai bendravom, prieš mano tėčio mirtį, kuomet priėjau ir paspaudei man ranką. Tikriausiai daugiau tai reikėjo daryti. Norėčiau, kad pasakytum dėl ko ant manęs pyksti, o aš pasakyčiau, jei norėtum, taip pat. Nebenoriu su tavim kariauti. Nežinau ar kreipeisi į policiją, bet jei kreipeisi, tai bus sugadintas mano gyvenimas. Būsi atkeršijęs, aš sesiu už grotų. Įsivaizduok kaip jausiuos už tai, kad kepštelėjau tau ir negražiai kalbėjau ir sėdau į kalėjimą. Nenoriu jokių karų su tavim. Pakaks. Abu esam suaugę, abu turim planų, pakaks mums kovoti. Maniau, kad mes susitaikėme paspaudę vienas kitam rankas.Bet nesu tikras. Nežinau kaip tu jautiesi Aš tau rašau ne dėl policijos, o dėl to, kad noriu ramybės ir taikos. Jei nesikreipei į policiją, galim surukyt taikos cigaretę arba tiesiog niekada nebendrauti. Jei kreipeisi, šioje durnoje kovoje dėl R. dėmesio, kur abu pridarėm nesąmonių, liksiu nubaustas visam gyvenimui. Nors kartais pratrūkstu kaip ir visi, bet nesu blogas žmogus. Tiesiog susidarė blogos aplinkybės.Kviečiu tave pasikalbėti ir užkasti pagaliau tą karo kirvį tarp mūsų vardan apiejų ramybės ir taikos. Užtenka karo ir taip pasaulyje..“; „Jei ką, leisiu tau užvožt man atgal:) Tikiuosi nuslūgs dėl to įtampa“; „Beje, jei tu patyrei kažkokių išlaidų dėl mūsų to konflikto, o esi nukentėjęs, iš mano pusės būtų gražu atlyginti žalą. Pamenu tavo akiniai nukrito. Jei ten kažkas sulūžo, pasakyk ir kažkaip sutarsim, o aš sukalbėsiu maldą už tavo sveikatą ir gerovę (čia rimtai).“; „Nieko taip ir neatrašei D. Būtent dėl to mums ir nepavyko susikalbėti, kad nesikalbėjom.. Mudu drąsūs konfliktuoti, bet kalbėtis nepatogiom temom irgi reikia drąsos. Nenorėjau mūsų peštynių, nenoriu ir toliau peštis. Gal nelabai yra dėl ko. Bet nepakalbėję nesuzinosim. Turim abu prisiimti savo dalį atsakomybės, o nebe ieškoti kaltų.Neatrašai, nes, atrodo, nori tuos pykčius tęst. Tai nėra gerai. Abu susireikšminom. Kolkas linkiu tau sėkmės net jei nuspręsi nesikalbėt. O apie ką tikrai yra“; „Mielas D. Vakar sukalbėjau už tave porą maldelių. Kaip gaila, kad tu pasirinkai kovos, o ne santarvės kelią. Šioje kovoje, deja, man teks pasitelkti savus ginklus. Žinau kaip tu elgeisi su vaikais. Labai daug apie tave žinau. Kreipsiuosi į vaikų teises, mokyklą, darželį. Sieksiu, kad tavo tėvystės teisės būtų apribotos.Taip pat, manau žiniasklaidoje atsiras straipsnis apie švenčių studijos dizainerio šeimyninį gyvenimą ir tikrąjį veidą. Nieko nemeluosiu, sakysiu tik tiesą, kuri, deja, tau nėra palanki. Abejoju ar tau pavyks daugiau laimėti projektus.. Man atrodo beprasmiškas šitas kenkimas vienas kitam. Todėl aš visdar kviečiu gražiam pokalbiui ir nustoti vienas kitam kenkti. Bet jei tu renkiesi kitą kelią, deja, turėsiu save apginti nuo tavo agresyvių veiksmų.“; „Atsakymo į šią zinute nebuvimas bus traktuojamas, kad tu pasikalbėti nenori. Nors metus laiko tave kviečiau. Laukiu iki vakaro 20 val.“;

21.6. susirašinėjimas tarp nukentėjusiojo D. K. ir kontakto, įvardinto kaip R.: D. K.: „Tai ka jis ten daro?", "Dėl to norėjai, kad nevežčiau?“. R.: „As nezinau“; „Ne“. D. K.: „Buvo priėjęs?“; „Labai be ryšio toks persekiojimas“. R.: „Patikek“. D. K.: „Tai norėjo kažk“; „o?“; „Jis pastoviai taip persekioja?“. R.: „Jo, užsipuolė“. D. K.: „Blemba“; „Viskas gerai šiaip?“; „Nieko nepadarė?“; „Nu puiku, man grasina vėl“. R.: „Liūdnas veidukas“; „Tai man irgi“. D. K.: „Ką tau grasina?“. R.: „Tai beleką kas papuola ant liežuvio“. D. K.: „Kad sau kažką pasiarys?“; „Kad tau?“; „Kad man?“. R.: „Ne sau tikrai“. D. K.: „Jau kreipiausi į policiją“; „Bendravau su pareigūnais“; „Rekomenduoju ir tau“. R.: „Kas buvo“. D. K.: „Na tai grasina, atsibodo“; „Tai grasino, kad man padarys?“. R: „Man“; „O tu kur dabar“. D. K.: „Mieste“; „Tau“; „Kad ką tau padarys?“. R.: „Nesvarbu“ (t. 1, b. l. 2-10; t. 2, b. l. 16-18).

III. MOTYVAI IR IŠVADOS

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

22. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius).

23. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad jų pakanka neabejotinai išvadai, kad kaltinamasis A. R. 2024 m. balandžio 23 d., apie 20.45 val., sudavė rankos plaštaka D. K. į dešinės pusės smilkinio sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje.

24. Nukentėjusiajam sužalojimas dešiniame smilkinkaulyje nustatytas iš karto po įvykio (21.34 val.). VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. balandžio 23 d. ambulatorinio apsilankymo metu diagnozuotas plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas – dešinio smilkinkaulio nubrozdininimas (t. 1, b. l. 97). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G1320/2022(01) D. K. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, padaryta minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Išvadoje nurodyta, kad nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu į nurodytą galvos sritį, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant, bei galvos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. Nustatytas sužalojimas yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamoje vietoje. Sužalojimo vietoje požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, neužsifiksavo (t. 1, b. l. 144-145).

25. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas O. P. teikė papildomus paaiškinimus, susijusius su išvadoje nustatytomis aplinkybėmis. Teisme jis apklaustas dar kartą, siekiant patikslinti kai kurias specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, palyginat ir su RVUL nustatyta diagnoze. O. P. palaikė išvadą ir paaiškino, kad kieto buko sąvoka apima ir plaštakos dalį. Išvada teikta susipažinus su užduotimi ir medicininiais dokumentais ir tiesiogine nukentėjusiojo kūno apžiūra po 3,5 paros – 2024 m. balandžio 27 d. Dešinio smilkinio sritis ir kaktos dešinė yra besiribojančios sritys, tarp kurių nėra aiškios anatominės ribos, todėl negalima tiksliai pasakyti, kur baigiasi kaktos dešinė pusė ir kur prasideda dešinio smilkinio sritis, ir todėl specialisto išvadoje ir užduotyje nurodytos sužalojimo sritys negali būti laikomos skirtingos lokalizacijos. Taip pat iš specialisto paaiškinimų matyti, kad specialisto išvadoje nurodyta tai, kas buvo matoma tiesioginės nukentėjusiojo kūno apžiūros metu, kitų sužalojimų, tarp jų — nubrozdinimo, nebuvo nustatyta, todėl jie ir nenurodyti. Kraujosruva – ne nubrozdinimas. Nubrozdinimui padaryti reikia šiurkštesnio daikto, dinaminio poveikio (slydimo). Galėjo būti padaryta plaštakos apatine dalimi. Kraujosruvos atsiradimo laikas gali būti įvarus: iš karto po smūgio, po kelių valandų (iš pradžių skausmas, o kitą dieną atsiranda mėlynuojantis plotas). Iš karto po smūgio kraujosruva gali atsirasti, kai paveikiama didele kinetine jėga ir pažeidžiama oda. Jam apžiūrint, kraujosruvos spalva jau buvo pakitusi, buvo blyškiai violetiniai, gelsvi paviršiai, kas rodo, kad kraujosruvos senumas buvo 3-4 parų, o tai atitinka užduotyje nurodytą laiką. Negalėjo atsakyti, ką matė gydytojas, iš karto po įvykio apžiūrėjęs nukentėjusįjį. Gydytojas fiksavo dešinio smilkinio nubrozdinimą, jis negali atsakyti, ką gydytojas matė iš tikrųjų, ar nubrozdinimą, ar kraujosruvą vadino nubrozdinimu. Nuo suduoto smūgio gali atsirasti nubrozdinimas, kraujosruva, kaulų lūžiai. Nėra metodikos nustatyti smūgio jėgos, ar sužalojimas galėjo būti padarytas kepštelint, nes skirtingų asmenų, skirtingi ir kepštelėjimai (pavyzdžiui sunkiasvorio sportininko kepštelėjimas).

26. Taigi iš išdėstyto matyti, kad specialisto išvadoje ir kaltinime nurodytas sužalojimas yra nustatytas tiesioginės nukentėjusiojo kūno apžiūros metu, kraujosruvą randasi dešinio smilkinio ir kaktos dešinės pusės srityse, tarp kurių nėra aiškios anatominės ribos; RVUL nustatytas sumušimas, nubrozdinimas dešiniame smilkinyje, yra toje pačioje lokalizacijoje, kaip ir specialisto matyta kraujosruva; įvertinus jos spalvinius pakitimus, padarymo laikas sutampa su kaltinime nurodytu laiku. Įvertinus visa tai, teismui nekyla abejonių, kad specialisto nustatytas sužalojimas, pasireiškęs kraujosruva, padarytas kaltinime nurodytu laiku. Tad šiuo atveju reikia nustatyti, ar sužalojimas buvo padarytas kaltinamojo ar jį sau pasidarė nukentėjusysis, ar jis atsirado griūnant ir pan., nes sužalojimas yra nustatytas nukentėjusiajam ranka pasiekiamoje vietoje, be to jis galėjo atsirasti atsitrenkiant į plokštumą ar daiktą.

27. Nors kaltinamasis A. R. iš pradžių nurodė, kad kaltinimą dėl nukentėjusiojo sužalojimo pripažįsta iš dalies, tačiau iš jo parodymų teisme matyti, kad kaltinimo jis nepripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie R. B. namo rūkė, po to planavo užeiti pas R. (į svečius nebuvo kviestas), pamatė kaip savo automobiliu atvažiavo D. K., kuris nuėjo prie R. automobilio ir dėjo į jį vaikiškas kėdutes, vaikų nebuvo. Jis priėjo prie D. K., norėdamas pasikalbėti, kad jis nekenktų jo ir R. santykiams, tarp jo ir nukentėjusiojo D. K. įvyko konfliktas (neatsimena kas buvo konflikto iniciatorius), o po to susistumdymas, kurio metu abu mosikavo rankomis, jis pirštais kliudė nukentėjusiojo akinius, kurie nukrito ant žemės, nenorėjo D. K. sužaloti, jokių sužalojimų ant D. K. veido nematė. Pasakė D., kad tai padarė netyčia, atsiprašė, padėjo sudėti kėdutes, susitarė nebekonfliktuoti ir išsiskirstė. R. jam sakė, kad D. nusiteikęs rimtai ir eis į policiją dėl įvykio, todėl apie „kepštelėjimą“ rašė norėdamas situaciją „nuleisti juokais“ ir gražiai ją užbaigti, pasikalbėti ir susitaikyti. Šias žinutes rašė iš karto po konflikto. Akistatos su D. K. metu parodė, kad ilgą laiką su nukentėjusiuoju bandė pasikalbėti, kad pastarasis nekenktų jo ir R. santykiams, D. vengė, bet nuolat jį (kaltinamąjį) provokavo, rodydamas visokius gestus, gąsdindamas. Įvykio dieną priėjo prie D. K. ir pasiū lė pastarajam pagalbą, o nukentėjusysis atidarydamas automobilio dureles jas stūmė į jį (kaltinamjąjį), jis atrėmė rankas į dureles, jas iškėlė, rankas iškėlė ir nukentėjusysis ir jiedu rankomis susikibo, o atsitraukiant, jis kliudė nukentėjusiojo akinius, akiniai nukrito ant žemės, jis norėjo juos pakelti, tačiau nukentėjusysis jį stūmė, vėliau jie kalbėjosi, bet nepamena apie ką kalbėjosi. Vienintelis kas galėjo nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą - tai akiniai. Po incidento jis padėjo nukentėjusiajam sukrauti kėdutes, pasikalbėjo ir išsiaiškino, paspaudė rankas du kartus ir atrodė, kad klausimą uždarė. Mano, kad mėlynė atsirado dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, siekiant jam pakenkti. Parašė žinutę, kad leistų „kepštelti“ atgal, tik tam, kad susitaikytų (t. 1, b. l. 2-4). Papildomos apklausos metu nurodė, kad nukentėjusysis D. K. jam norėjo suduoti smūgį, jis smūgį atrėmė ranka, gindamasis nuo D. K. mosavo rankomis ir ranka užkliudė akinius. Teisme parodė, kad kai ėjo prie R. automobilio, prie jo buvo tik nukentėjusysis. Nepamena, ar kažką sakė, kai ėjo. Priėjus prie automobilio nukentėjusysis dėjo kėdutes. Buvo dvi kėdutės. Galbūt kėdutės buvo jo rankose arba ant žemės. Priėjo iš automobilio priekio. Tikriausiai galinės durelės buvo atidarytos. Nukentėjusysis buvo durelių vidinėje pusėje. Jis (kaltinamasis) iškėlė rankas, sustabdė atsidarinėjančias link jo dureles. Gal nukentėjusysis dėl to pagalvojo, kad kažkas bus. Susikibo rankomis, stovėjo vienas priešais kitą, veidas į veidą. Jis (kaltinamasis) buvo abi rankas pakėlęs. Viena ranka laikė dureles, o kita ranka atsirėmė į nukentėjusiojo ranką. Į nukentėjusįjį atsirėmė kaire ranka. Jis (kaltinamasis) buvo dešinėje automobilio pusėje, ties užpakalinėmis keleivio durelėmis. Kaire ranka „susitiko“ su nukentėjusiojo kaire ranka ir ta pačia kaire ranka kliudė akinius ir sutriko, kai akiniai nukrito. Sustojo abu. Neturėjo motyvo suduoti nukentėjusiajam, nebuvo noro konfliktuoti. Pasilenkė paduoti nukentėjusiajam akinius, nukentėjusysis irgi pasilenkė. Akinius pakėlė nukentėjusysis. Atsiprašė, kad užkliudė akinius, paklausė, ar jie nesudužo. Pakalbėjo apie santykius su R. Jokių žymių ant nukentėjusiojo veido nebuvo. Atsisveikino ir sutarė, kad nekenks vienas kitam ir jam atrodė, kad draugiškai išsiskyrė. Jis (kaltinamasis) išvažiavo, o bandoma pavaizduoti, kad jis specialiai priėjo ir trenkė. Jis nerašė R. B., kad sudavė nukentėjusiajam į veidą. Mano, kad ji tam tikrus dalykus „nuspalvino“ kitaip, pakeisdama tam tikrus žodžius. Po šio incidento turėjo pasikeitusią odos spalvą ant kairės rankos. Mano, kad susižalojo ranką, kai nukentėjusysis bandė jį pasiekti rankomis, o jis blokavo ir toje vietoje galėjo atsirasti mėlynė. Nukentėjusiojo dešinys dilbis kontaktavo su jo ranka.

28. Byloje nėra ginčijama, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo įtampa, kiekvienas jos priežastis aiškina šiek tiek skirtingai, tačiau ne kaltinamojo, o nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti surinkti įrodymai, liudytojos R. B. parodymai, kitų liudytojų parodymai ir bylos rašytinė medžiaga, tarp jos, pirmiau aprašyta specialisto išvada, specialisto O. P. paaiškinimais nustatytos aplinkybės, pareigūnų uniformoje buvusios kameros daryti vaizdo įrašai, skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašai. Taip pat teismo vidinį įsitikinimą formuoja ir konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesys, be kita ko, motyvai bei tikslai ir kt. aplinkybės.

29. Taigi, kaltinamojo parodymus apie įvykio, buvusio 2022 m. balandžio 23 d., apie 20.45 val. aplinkybes ir sužalojimo, atsiradusio pas nukentėjusįjį, atsiradimo aplinkybes, paneigia nukentėjusiojo D. K. parodymai, iš kurių matyti, kad jis vienu metu su R. B. atvažiavo prie pastarosios gyvenamosios vietos, kad jis atvežė vaikus ir jis vaikus bei R. B. palydėjo iki namų. Lydėjo iki namų, dėl prieš dieną buvusio incidento su kaltinamuoju. Dairėsi ar nėra kaltinamojo automobilio. Jis iš garažo ėjo nešinas dviem vaikiškomis kėdutėmis, nuėjo į kiemą įdėti kėdutes į R. B. automobilį. Priėjęs prie automobilio (automobilis kieme stovėjo antroje vietoje nuo laiptinės) pasidėjo vieną kėdutę prie vairuotojo durelių, kitą kėdutę pasidėjo arčiau. Už automobilio yra laiptinė. Išgirdo, pakėlė akis ir pamatė kaltinamąjį. Neįsivaizduoja iš kur kaltinamasis atsirado, bet kaltinamasis tuo metu ėjo nuo laiptinės, klausdamas su ironija, ar reikia padėti. Jis (nukentėjusysis) atsakė, kad nereikia ir paprašė prie jo nelįsti. Kaltinamasis vis tiek artinosi link jo ir pasakė „ką norėjau vakar pasakyti, dabar pakalbėsime“. Jis (nukentėjusysis) dar kartą paprašė, kad kaltinamasis prie jo nelįstų, pasakė, kad vakar kvietė policiją ir bandė atidaryti automobilio dureles ir pasisukdamas link automobilio netikėtai gavo smūgį į galvą. Smūgis buvo stiprus, smarkiai suskaudo. Nežino, kodėl jam sudavė smūgį, gal iš pykčio. Paklausė kaltinamojo, ko prie jo lenda, pasiėmė akinius nuo žemės ir bandė kuo greičiau įdėti kėdutes, kad su kaltinamuoju nesiginčyti, nesivelti į konfliktą. Jis kaltinamojo nelietė, jokio fizinio kontakto neturėjo, nesistumdė. O kaltinamasis jam toliau kažką aiškino, kad turi kažką pasakyti, kad nelįstų prie R., kad jie (nukentėjusysis ir kaltinamasis) turi susitarti, kažką išsiaiškinti. Jis (nukentėjusysis) sudėjo kėdutes, norėjo eiti, o kaltinamasis pareiškė, kad tikisi, kad suprato vienas kitą ir nereikės daugiau aiškintis. Jis (nukentėjusysis) atsakė, kad nereikės ir nuėjo į požeminį garažą. Jam (nukentėjusiajam) dvi savaites galvą skaudėjo. Policijos pareigūnai sakė, kad matosi sumušimas ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamasis plaštakos apatine dalimi jam sudavė į smilkinį. Negriuvo. Pats nesusižalojo. Jį sužalojo kaltinamasis. Nukentėjusiojo parodymai sutampa su jo duotais paaiškinimais pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą (vaizdo įrašai „2022_0423_205914_032.m4a“, „2022_0423_210414_033.m4a“), akistatos su kaltinamuoju metu (atliekant ikiteisminį tyrimą), parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

30. Kaip nustatyta pirmiau, nukentėjusiojo nurodytas sužalojimas (parodytas vaizdo įraše), atitinka specialisto išvadoje konstatuotą sužalojimą, nustatytą kaktos dešinėje pusėje 6 cm į dešinę nuo vidurio linijos ir tuoj aukščiau dešinės akiduobės viršutinio išorinio kampo 6x4 cm blyškiai violetinė, gelsvėjančiais pakraščiais poodinė kraujosruva. O sužalojimo atsiradimo laikas, atitinka kaltinime nurodytą laiką. Tai, kad sužalojimas atsirado būtent nuo nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, suduodant smūgį tyčia plaštakos apatine dalimi, o ne pačiam nukentėjusiajam griūnant ar save žalojant, leidžia daryti nukentėjusiojo parodymai, nes įvertinus nukentėjusiojo parodymų patikimumą, matyti, kad būtent pastarojo parodymai atitinka kitą byloje surinktą medžiagą.

31. Kaltinamojo teiginius, kad jis buvo atvykęs pas R. B. į svečius, atvyko nepranešęs, nes tai buvo jiems įprasta, paneigė liudytoja R. B., nurodydama, kad jau daugiau nei keturis mėnesius su kaltinamuoju ryšius buvo nutraukusi, o ir iki tol jų ryšio nebuvo pagrindo laikyti, kaip poros ar šeiminių, jie nevedė bendro ūkio, susitikdavo tik retkarčiais. Žino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko tarpusavio nesutarimai dėl jos, bet ji tame nedalyvavo. Ji nuo sausio mėnesio buvo nutraukusi bendravimą su kaltinamuoju, jie skirtingai suprato norą bendrauti. Kai nutraukė santykius su A. R., sulaukė atsako iš jo, kviesdavo susitikti, pasikalbėti, aiškintis, kartais atrašydavo, kad nenori aiškinti arba „ačiū, nenoriu susitikti“. Turi daug žinučių gautų iš kaltinamojo, kad sugadins jai gyvenimą, žeminančių ir niekinančių žinučių.

32. Liudytojos R. B. parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie nemalonų incidentą R. B. gyvenamojoje vietoja dieną prieš 2022 m. balandžio 23 d. įvykius. Liudytoja nurodė, kad 2022 m. balandžio 22 d. kaltinamasis buvo pas ją atvažiavęs neperspėjęs, ji su kaltinamuoju sukonfliktavo, ji jautėsi puolama, kaltinamasis ją kaltino, kad nenori su juo bendrauti ir atsiriboja. Todėl teismas neabejoja, kad 2022 m. balandžio 23 d vakare parvežęs vaikus ir sutikęs grįžusią R. B., bijodamas dėl jų saugumo, nukentėjusysis pastaruosius palydėjo namo. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, kuris nurodė matęs kaip atvažiuoja nukentėjusysis (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad rūkydamas pamatė, kaip nukentėjusysis atvažiavo automobiliu „Subaru“, atvažiavo vienas, be vaikų) ir, kad jis (kaltinamasis) atvažiavo pas R. B. į „svečius“, prie tuo pačiu metu automobiliu grįžusios R. B., kuri automobilį pastatė kieme, nepriėjo, o nusprendė prieiti prie nukentėjusiojo, aiškintis, kodėl pastarasis kenkia jo ir R. B. santykiams, kurie pasak R. B. jau buvo nutraukti prieš 4 mėnesius. R. B. tai, kad ji su A. R. ne pora, nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Pareigūnų kūno kamera užfiksuota (įrašas Nr. „2022_0423_210414_033.m4a“), kaip į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams buto duris atidaro R. B., kuri, pareigūnui trumpai apibūdinus įvykusią situaciją, iškart pasako, kad ji su A. R. ne pora, nurodo, kad tai A. R., bet telefono numerio nežino.

33. Nors liudytoja R. B. nematė paties įvykio 2023 m. balandžio 23 d. vakare, bet ji paneigė kaltinamojo parodymus, kad jis jai nesakė, kad sudavė nukentėjusiajam. Pasak liudytojos, kaltinamasis norėjo su ja susisiekti po 2022 m. balandžio 23 d. įvykio. Po įvykio iš kaltinamojo ji gavo labai daug laiškų ir žinučių įvairiomis temomis, ir apie įvykį, ir ne tik. Apie šią situaciją kaltinamasis jai rašė piktai, buvo daug emocijų. Apie 2022 m. balandžio 23 d. įvykį kaltinamasis jai rašė, kad jis sudavė į veidą nukentėjusiajam vieną kartą. Nepamena, kad ji sakytų kaltinamajam, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją. Nežino, ar nukentėjusysis po įvykio turėjo negalavimų ar nedarbingumą. Kurį laiką po šio įvykio ji nukentėjusiojo nematė, savaitę tikrai nematė. Apie trenkimą girdėjo ir iš kaltinamojo ir iš nukentėjusiojo.

34. Vertindamas liudytojos R. B. parodymų patikimumą, teismas neturi pagrindo jais abejoti. Liudytoja proceso metu davė nuoseklius parodymus, paneigė kaltinamojo nurodytas aplinkybes pirmos apklausos teisme metu ir kviečiama antrą kartą. Jos parodymai neprieštaringi. Be to, tai, kad ji sako tiesą, rodo ir tai, kad posėdžio metu liudytoja nedavė nei vienam iš jų (kaltinamajam ar nukentėjusiajam) palankesnių parodymų, stengėsi nevertinti nei vieno nei kito poelgių. Teismas šios liudyojos parodymus pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi.

35. Be to, be liudytojos R. B. parodymų ir specialisto išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių, kurias patikslino ir papildė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas specialistas, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir pareigūnų kameromis daryti vaizdo įrašai, skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas, pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, G. T. parodymai, vaizdo įrašai, daryti pareigūnų kūno kamera. Kaltinamojo nukentėjusiajam siųstos žinutės po įvykio.

36. Liudytojas G. T. apklausiamas teisme patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad atvykus į įvykio vietą, lauke, prie garažų pastebėjo pranešėją, ar asmuo buvo sužalotas jis tiksliai jau neatsimena, tačiau atsimena, kad greitoji medicinos pagalba jam buvo kviečiama. Asmuo papasakojo, kad buvo užpultas pažįstamo asmens. Kiek atsimena, užpuolikas buvo jo buvusios žmonos dabartinis draugas. Kiek atsimena, nukentėjusysis pasakojo, kad tai ne pirmas įvykis buvo su tuo asmeniu, o kažkoks įvykis buvo ir dieną prieš tai, tačiau tiksliai ką pasakojo jau neatsimena. Nukentėjusysis pasakė, kad dabar to asmens buvo užpultas, jam buvo suduota. Dar atsimena, kad jo kolega ėjo pakalbėti su moterimi, nukentėjusiojo žmona, gyvenančia tame name. Pabendravus, nukentėjusysis buvo išvežtas medikų.

37. Tai, kad kaltinamasis jį užpuolė, nukentėjusysis nurodė ir paskambinęs bendruoju pagalbos centro telefonu iš karto po įvykio - 20.51 val. bei atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams. Sužalojimo vieta užfiksuota ir pareigūnų kūno vaizdo kameros įrašuose („2022_0423_205914_032.m4a“ – 00.51 min., „2022_0423_211814_035.m4A“ – 00.33 min.). Taip pat pareigūnų kūmo kameromis darytuose įrašuose nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės sutampa su jo parodymais. Vaido įraše „2022_0423_205914_032.m4a“ užfiksuota, kaip atvykusiam pareigūnui D. K. ranka rodo sau į dešinį smilkinį ir sako: „čia trenkė, dabar galva svaigsta“, pareigūnas siūlo iškviesti GMP, tačiau D. K. atsisako. Nukentėjusysis sako, kad akis jam skauda. Pareigūnas aiškina, kad GMP iškviesti reikia, nes geriau būtų jeigu apžiūrėtų medikai. Nukentėjusysis klausia pareigūno ar sumušimo vietoje kas nors matosi, pareigūnas, atsako, kad matosi. Taip pat pareigūnams nurodo, kad kaltinamasis supyko, nes vakar jam kvietė policiją, nurodo, kad policiją kaltinamajam vakar kvietė ir R. B.. Vaizdo įraše „2022_0423_210414_033.m4a“ užfiksuota, kad nukentėjusysis sako, jog paliko savo automobilį garaže ir su dviem kėdutėmis ėjo į kitą automobilį, kai prie jo prišoko kaltinamasis, klausdamas: „padėt?“, po ko D. K. paprašė nelįsti, o jis vis tiek sakė, ateik išsiaiškinsim, D. K. pasakė, kad kreipėsi į policiją ir po to gavo smūgį į veidą. Taip pat užfikuota kaip pareigūnams duris atidaro R. B., kuri, pareigūnui trumpai apibūdinus įvykusią situaciją, iškart pasako, kad ji su A. R. ne pora. Vaizdo įraše „2022_0423_211814_035.m4A“ užfiksuota, kaip D. K. atvykusiems medikams taip pat pasako, kad jam šiek tiek svaigsta galva, tačiau sąmonės praradęs nebuvo. Iš RVUL medicininių duomenų matyti, kad nukentėjusysis į RVUL nuvežtas iš įvykio vietos ir jam nustatytas toje pačioje vietoje, kaip ir kraujosruva specialisto išvadoje, — sumušimas (dešinio smilkinkaulio srityje nubrozdinimas) 21.34 val.

38. Nors kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, siekė sumenkinti nukentėjusiajam po įvykio siųstų žinučių (apie kepštelėjimą, vožimą atgal ir kt.) reikšmę, nurodo, kad jas reikia vertinti kaip juokelį, kad įtampa nuslūgtų. Tačiau, teismo nuomone, siųstų žinučių vertinti, kaip juoko, visiškai nėra jokio pagrindo. Iš kaltinamojo nukentėjusiajam siųstų žinučių po įvykio (t. 1, b. l. 4-6) matyti, kad kaltinamasis rašo apie tai, kad kepštelėjo nukentėjusiajam ir negražiai kalbėjo. Incidento priežastį nurodo, kaip „kovą“ dėl R. B., nors kaip nustatyta byloje, „kovojo“ dėl R. B. kaltinamasis ne tik su kaltinamuoju, bet ir su pačia R. B., kuri nesutiko su juo susitikti ir, pasak jos, santykius buvo nutraukusi apie keturis mėnesius. Siųstoje žinutėje kaltinamasis įkalbinėja nukentėjusįjį susitikti ir pasikalbėti, nes nežino ar pastarasis kreipėsi į policiją. Nurodo, kad jei nukentėjusysis jau kreipėsi į policija, bus sugadintas jo gyvenimas, nurodo, kad kartais pratrūksta kaip ir visi, bet nėra blogas žmogus, leis užvožti nukentėjusiajam jam (kaltinamajam) atgal ir tikisi, kad tada įtampa nuslūgs. Nurodo, kad atlygintų žalą, nes pamena, kad akiniai nukrito, kad sukalbės maldą už nukentėjusiojo sveikatą. Negavęs atsakymo parašė kitą žinutę, kad abu turi prisiimti dalį atsakomybės. Vėliau sekė grasinančio pobūdžio žinutės apie kreipimąsi į vaikų teisių apsaugos tarnybas, vaikų darželį, mokyklą, kad sieks nukentėjusiojo tėvystės teisių apribojimo ir kt. Nukentėjusiojo nenorą susitikti įvardija, kaip nukentėjusiojo agresyvius veiksmus. Įvertinus žinučių turinį, teismo nuomone, siųstos žinutės akivaizdžia patvirtina, tiek kaltinamojo nusiteikimą prieš nukentėjusįjį, taip pat jomis darytą poveikį nukentėjusiajam, kad pastarasis nesikreiptų į policiją bei suduoto smūgio faktą. Taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jis vengdavo ir vengė susitikti su kaltinamuoju ir/ar kalbėti.

39. Netiesiogiai nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir įvykio nemačiusių, liudytojų J. C., J. T., L. K. parodymai. Liudytoja J. C. apie incidentą sužinojo iš nukentėjusiojo, kuris jai papasakojo, kad buvo užpultas prie buvusios draugės namų. Prisiminė, kad tai buvo balandžio mėnesį, kad po įvykio nukentėjusysis silpnai jautėsi, nevairavo, skundėsi susilpnėjusia rega. Liudytoja J. T. (nukentėjusiojo motinos) parodė, kad po sumušimo ji vyko D. K. pasiimti iš ligoninės. Savo sūnų matė tik po sumušimo. Jis buvo nedarbingas, ji jį slaugė. Kelias savaites jis tik gulėjo, jam svaigo galva, jis negalėjo nueiti į tualetą. Jie 10 dienų neišvažiavo iš darbo teritorijos, nes bijojo. Jos sūnus ir jos šeima labai nukentėjo. Matė žinutes po konflikto. Buvo grasinantis turinys. Iki konflikto visada kalbėta, kad gaunamos žinutės. Liudytoja L. K. (nukentėjusiojo sugyventinė) parodė, kad jų šeima kaltinamojo terorizavimą patyrė ilgą laiką. 2022 m. turbūt žiemą-pavasarį, D. jai pastoviai sakydavo, kad jis mato kaltinamojo automobilį prie R. namų, kai parveža vaikus vakare. O balandžio 22 d., išvakarėse prieš nukentėjusiojo sumušimą, buvo atvejis, jei neklysta, kai nukentėjusysis R. vežė vaikus ir su kaltinamuoju susitiko prie „Hyper Rimi“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) g. Tada nukentėjusysis grįžo namo. O R. jai pasakojo, kad tą vakarą kaltinamasis rėkė kieme ant jos prie vaikų. Kaltinamasis R. turėjo kažkokių priekaištų ir juos išsakęs atvažiavo į jų (liudytojos ir nuketėjusiojo) kiemą. Buvo incidentų nemalonių iki 2022 m. balandžio 23 d. Šeštadienį, nukentėjusysis pasiėmė vaikus iš R. ir vakare turėjo juos parvežti. Visi jautė didelę įtampą. Būdama su karščiuojančiu vaiku, vėlai vakare iš nukentėjusiojo sulaukė ar žinutės, ar skambučio, kuriuo nukentėjusysis informavo, kad jis gavo smūgį į galvą dėdamas automobilio kėdutes ir laukia pareigūnų, kurie turi atvykti ir jį nuvežti jį į gydymo įstaigą. Tą vakarą nukentėjusiojo ji nematė, nes iš gydymo įstaigos jį paėmė jo mama ir jam reikėjo pailsėti, o pas juos namuose buvo karščiuojantis vaikas. Kurį laiką nukentėjusiojo nematė, nes jis savaitę gyveno darbe, jis negalėjo vairuoti ir labai blogai jautėsi. Taip pat jis paliko automobilį garaže, nes manė, kad automobilis gali išprovokuoti kaltinamąjį. Nukentėjusysis jai rodė kaltinamojo žinutes ir kiek pamena tą žodį, kad sakė „draugiškai kepštelėjau“. Po kelių dienų kaltinamojo tonas pasikeitė ir buvo kaltinimai, kad gaus teistumą per nukentėjusįjį, kad kreipsis į vaikų teises, kad paviešins kažkokią informaciją apie nukentėjusiojo darbovietę.

40. Apibendrinant aptartus įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis, pyko ant nukentėjusiojo, manydamas, kad pastarasis trukdė jam bendrauti su R. B., taip pat vis tikėdamasis su R. B. atnaujinti prieš 4 mėnesius su juo nutrauktus santykius, kurie, jo manymu, tęsėsi. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamojo negalėjimas susitaikyti su esama situacija, kad su juo R. B. atsisakydavo bendrauti ir išsiaiškinti, sąlygojo įvykius 2022 m. balandžio 23 d., kad kaltinamasis laukė grįžtančios R. B. (dieną prieš tai R. B. buvo iškvietusi pareigūnus dėl kaltinamojo sukelto konflikto) ir pamatęs tuo pačiu metu atvažiavusį nukentėjusįjį, nusprendė aiškintis su pastaruoju. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad būtent kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo, norėdamas užsitikrinti, kad nukentėjusysis jam netrukdys bendrauti su R. B., o pastarajam nesutinkant su juo kalbėtis ir nekreipiant į jį dėmesio, kokio jis tikėjosi, pykčio vedinas sudavė vieną smūgį rankos plaštakos apatine dalimi nukentėjusiajam, dėl ko pastarajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl sumušimo atsirado kraujosruva dešinio smilkinio, dešinės kaktos pusės srityje. Pažymėtina, kad kaltinamasis neneigė, jog su juo nukentėjusysis nenorėjo kalbėtis ir vengė pakalbių bei jo. Taip pat nėra byloje jokių duomenų, paneigiančių nukentėjusiojo parodymus, kad jis tik siekė kuo greičiau nutraukti įtemtą situaciją, smurto prieš kaltinamąjį nenaudojo ir jokio fizinio kontakto nei iki smūgio, nei po jo neturėjo. Šios aplinkybės atsispindi ir iš pokalbio su Bendrajam pagalbos centru, į įvykio vietą atvykusiais pareigūnais. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis po įvykio pasišalino, nors teigė atvažiavęs pas R. B. į svečius. Taigi, pati įvykio eiga, įtemptų santykių priežastis, kaltinamojo ir nukentėjusiojo elgesys įvykio metu ir po jo, aptarti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir paaiškinimai, garso ir vaizdo įrašai, išanalizavus juos kiekvieną atskirai ir sujungus į visumą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais sužalojo kaltinamasis, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą kaltinime nurodytu būdu ir laiku.

41. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, suduodamas jam į kaktos sritį, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai nukentėjusiojo sveikatai (fizinis skausmas, kraujosruva ir pan.), ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimų, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje.

42. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 2 dalį numatytą tam, kuris terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto, nagrinėjamu atveju A. K. iš esmės buvo kaltinamas BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytų dviejų alternatyvių veikų padarymu: 1) sutuoktinės I. K. terorizavimu grasinant padaryti pavojingą jos gyvybei ir (ar) sveikatai veiką; 2) sistemingu jos bauginimu, naudojant psichinę prievartą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

43. Kaltinimai A. R. pareikšti, kad jis terorizavo D. K. sistemingai bauginant, naudojant psichinę prievartą. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K- 90-689/2018). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013,2K-347/2014). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas ir bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą, ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327- 326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-341/2010, 2K-90-689/2018).

44. Pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnyje, yra BK XIX skyriuje (nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei) ir šiuo nusikaltimu keliama grėsmė asmens gyvybei ir sveikatai.

45. Taip pat A. R. kaltinamas varžęs žmogaus laivę, reikalaudamas elgtis pagal jo nurodymus panaudodamas psichinę prievartą. Pagal BK 148 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas reikalavo iš žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens veiksmų laisvę.

46. Abu kaltinimai grindžiami tokiomis pat aplinkybėmis. Kaltinime nurodoma, kad neteisėti A. R. veiksmai prasidėjo nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. ir tęsėsi iki 2022 m. gegužės 24 d., sistemingai bauginant D. K. naudojant psichinę prievartą: rašant įžeidžiančio ir grasinančio turinio žinutes, panaudojant fizinį smurtą, laukiant automobilyje prie R. B. namų, esančių (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu pravažiuodamas pro D. K. su vaiku, einant D. K. iš automobilio į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y.: 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 23 val. (laikas tikslinamas, atsižvelgiant į siųstų žinučių laiką, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, kaltinime nurodyta apie 11.55 val., o turi būti 23 val., t. 1, b. l. 31) paskambinęs D. K. į mobiliojo ryšio telefoną (kaltinime nurodytas numeris, keikėsi nukentėjusiojo atžvilgiu ir grasino nelįsti prie R. B., kitaip bus sumuštas, o nukentėjusiajam nutraukus pokalbį, skambino dar 16 kartų. Po to, po vidurnakčio, jau 14 d. (laikas tikslinamas, atsižvelgiant į siųstų žinučių laiką, nurodant „2021 m. lapkričio 14 d. 12.01 val., t. 1, b. l. 32) iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašė SMS nukentėjusiajam „labai patariu prie R. net pirštu nesiliest. Mes supratom vienas kita?“, kitaip „mes tikrai pasikalbėsim ir viską išsiaiškinsim“, o nukentėjusiajam atsakius, kad neketina su juo susitikinėti, nurodė „o ar su manim susitiksi tai ne vien nuo tavęs priklauso“ bei „Aš tikiuosi, kad mes vienas kita supratom ir gerbiam tiek, kiek išeina. Jei neišeina, bus daromos išvados ir atitinkami veiksmai. Nemanau, kad tau reikia tuo apsikrauti gyvenime, bet pats renkiesi. Zaidimo pabaiga D. ;)“. 2021 m. lapkričio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, ryte (laikas patikslintas, nurodant „ryte“, atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus ir vėliau siųstų žinučių laiką, t. 1, b. l. 34), prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laukė nukentėjusiojo D. K. savo automobilyje „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Po to, 2021 m. lapkričio 14 d., 12.46 val. (laikas (valanda) patikslintas, atsižvelgiant į siųstų žinučių laiką, t. 1, b. l. 34) iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), rašė SMS žinutes nukentėjusiajam D. K. ragindamas susitikti žodžiais „Tai ką myžniau, toliau slepiesi už vaikų?:) Atvaryk pas R., issiaiskinsim. Laukiu tavęs“, „Nu tu ir myžnius. R. sakė, kad nuteikineji vaikus, bet kad toks suskis esi nesitikejau. Tu ne vyras, tu mulkis esi. Mes pasikalbesim tikrai. Galėjai vakar ne pabėgti ir butume pasišnekėję, tai bet nieko. Susitiksim dar. Nes yra apie ką kalbėt.“, „... Savo šansą išnaudojai, o dabar atsitrauk. Kitaip tikrai kalbėsimės nori tu to ar ne.“ ir „... nuo R. atšok“. Po to, 2021 m. gruodžio 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dienos metu (laikas patikslintas, nurodant „dienos metu“, atsižvelgiant į kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojos R. B. parodymus) nukentėjusiajam D. K. atvažiavus adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti savo vaikų, jis namo laiptinėje griebė už drabužių nukentėjusįjį ir trenkė į laiptinės langą, taip pat neleido prieiti prie vaikų. Po to bandant išeiti, leidžiantis laiptais žemyn, stumdė nukentėjusįjį, o išėjus iš laiptinės grasino nukentėjusiajam susidorojimu, mojavo kumščiais bei stūmė jį, stumiant trenkė jį į odontologinės klinikos duris. Po to, 2022 m. kovo 19 d., apie 11 val., laukė nukentėjusiojo D. K. savo automobilyje „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), o pastarajam atvažiavus pasiimti vaikų, būnant R. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), rašė SMS žinutes nukentėjusiajam D. K. į jo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), ragino susitikti žodžiais „Ateik paklbesim“, tačiau netrukus parašė „Važiuok, veliau pakalbėsim. R. paprašė. Gera buvusia drauge turi“. Po to, 2022 m. balandžio 2 d., apie 20 val., laukė nukentėjusiojo D. K. prie savo automobilio „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), o pastarajam atvažiavus su vaikais, puolė link jų automobilio grūmodamas ranka bei kažką šaukdamas. Po to, 2022 m. balandžio 8 d., tarp 20 val. ir 21 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laukė nukentėjusiojo D. K. savo automobilyje „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Po to, 2022 m. balandžio 22 d., apie 10.27 val., būdamas prie D. K. automobilio „Subaru“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), rašė SMS žinutes nukentėjusiajam D. K. į jo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), ragino susitikti rašydamas „Islisk į lauką. Tavo mašinai kazkas negerai. Gal verta apžiūrėti. Neramu“. Po to, 2022 m. balandžio 23 d., apie 20.45 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laukė nukentėjusiojo D. K., o jam atvažiavus, būnant namo kieme, kraustant vaikų automobilines kėdutes, priėjo bei reikalaudamas, kad nukentėjusysis atstotų nuo R. B., vieną kartą sudavė plaštakos apatine dalimi D. K. į smilkinio dešinę pusę, sužalodamas nukentėjusįjį. Po to, 2022 m. balandžio 25 d., iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), rašė SMS žinutes nukentėjusiajam D. K. į jo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), kvietė pasikalbėti, o pastarajam nieko neatsakius, parašė „...Kaip gaila, kad tu pasirinkai kovos, o ne santarvės kelią. Šioje kovoje, deja, man teks pasitelkti savus ginklus...“, po ko nurodė, kad pakenks nukentėjusiajam kreipęsis į valstybines įstaigas su tikslu apriboti tėvystės teises, taip pat į žiniasklaidą, siekiant pakenkti darbiniams reikalams. Po to, 2022 m. gegužės 24 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), automobiliu „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu pravažiavo pro nukentėjusįjį D. K. su vaiku. Dėl 2022 m. gegužės 24 d. įvykio kaltės nepripažįsta. Nežino, kur nukentėjusysis gyvena. Galėjo pravažiuoti toje vietoje daugybę kartų, nes ten vieša vieta. Nepravažiavo pro nukentėjusįjį su vaiku dideliu greičiu kaltinime nurodytu laiku. Duodavo taip pat R. naudotis savo automobiliu, tai gali būti, kad R. ten kažkur važiavo. Pats neturėjo tikslo laukti, nes visada norėjo susitikti ir pasikalbėti. Niekada specialiai nukentėjusiojo nelaukė (duomenys neskelbtini). Dažnai atvažiuodavo pas R. Jai patikdavo, kai Šiaip atvažiuodavo nepranešęs.

47. Kaltinamasis A. R. kaltės, dėl terorizavimo ir veiksmų varžymo laisvės, nepripažino. Pripažino, kad rašė žinutes, skambino nukentėjusiajam. Skambino nukentėjusiajam, nes, pasak kaltinamojo, tai yra įprasta bendravimo forma. Nukentėjusysis taip pat jam daug kartų skambino, kai jis neatsiliepė. Nukentėjusiajam rašė kaltinime nurodytas žinutes, bet niekada nukentėjusiojo specialiai nelaukė, norėjo susitikti ir išsiaiškinti. Pagal žinutes atrodo, kad nukentėjusysis nenori susitikti. Tačiau tuo pačiu nuolat bandė kontaktuoti, gąsdinti, gestus rodyti, spausti per R. ir vaikus, kas, pasak kaltinamojo, tarsi parodo, kad nukentėjusysis nori kontakto. Neprisimena, kodėl rašė ir skambino nukentėjusiajam vėlų vakarą ir naktį 2021 m. lapkričio 13 d. Jo manymu, nukentėjusiajam tai nebuvo vėlus paros metas, nes kai jis (kaltinamasis) atvažiuodavo pas R. naktį, tai nukentėjusysis slampinėdavo aplink jo automobilį. Buvo apimtas jausmų dėl nukentėjusiojo nuolatinių kenkėjiškų veiksmų, todėl ir pasakė, kad pakaks ir imsis teisinių veiksmų. Nukentėjusysis daug ką sakė ir daug kur melavo. Nukentėjusiojo atsakymas, kad jis neturi laiko susitikti irgi yra pasiruošimas tam, kas dabar vyksta. R. sakė, kad jis tokios taktikos imsis. Nurodė, kad būtent nukentėjusysis pradėjo R. B. grasinti, kad bus atimti vaikai, siuntė R. B. jos automobilio nuotraukas, provokavo, nes nenorėjo, kad ji su juo (kaltinamuoju) bendrautų, todėl jis pasakė, kad nebus taip, kaip nukentėjusysis nori. R. B. įspėjo jį (kaltinamąjį), kad nukentėjusysis renka apie jį informaciją ir bandys kenkti, kad neužsimegztų santykiai su R. B.. Jis kiekvieną dieną būdavo pas R. B.. Net vaikai jo bijojo ir nenorėjo, kad nukentėjusysis ateitų. Todėl jis norėjo žmogiškai susitarti ir viską užbaigti. Dėl 2022 m. balandžio 2 d. tikrai neatsimena. Gal ir buvo, kad kai jis išvažiavo netikėtai iš garažo, tai pamojavo vaikams. Bet tai ne grūmojimas. Iki 2022 m. balandžio 23 d. įvykio jis tik kvietė nukentėjusįjį pasikalbėti, nes norėjo išsiaiškinti. Siuntė nukentėjusiajam SMS žinutes dėl jo automobilio. Pamatė jo automobilį parduotuvėje, nes ir pats buvo parduotuvėje. Matė kaip nukentėjusysis išvažiavo. Pagalvojo, kad išvažiavo namo, todėl paėmė ir parašė žinutę „išlysk į lauką“. o žinutės dėl automobilio buvo juokas, nes nukentėjusiojo automobilis skleidžia keistą garsą, todėl ir parašė, kad kažkas jo automobiliui. Galvojo, kad nukentėjusysis grįš ir aikštelėje jie pasikalbės. Buvo noras susitikti ir pasikalbėti. Jam (kaltinamajam) juokinga, kad nukentėjusiojo automobilio veidrodėliai užlenkti. Nežinojo, kur nukentėjusysis gyvena. Nekenkė nukentėjusiajam, tai pabandė kažkaip paprovokuoti. Iš jo pusės nebuvo nukentėjusiajam žodžių, kad sumals jį į miltus. Gal pavartojo kitus žodžius kitame kontekste, kai jis fiziškai puolė vaikus ir R. Pasakė nukentėjusiajam, kad bus apribotos teisės į vaikus. Sutiko, kad laiptinėje buvo incidentas, tik viskas buvo ne taip kaip kaltinime. Tą dieną R. pasikvietė jį pas save ir paprašė, kad jis pabūtų su vaikais, nes ji ruošėsi išeiti pas advokatą. Ji jau ruošėsi išeiti ir prasidėjo daužymas į duris. R. bijojo išeiti. Tas daužymas tęsėsi 40-50 min. Vaikai pradėjo verkti, pasakė, kad bijo. Suprato, kad ten tėvas. Vaikai jį (kaltinamąjį) apsikabino, bijojo kaip viskas vyks toliau. R. reikėjo išeiti ir ji paprašė kartu su ja išeiti. Išėjo pro duris, o nukentėjusysis iš karto fiziškai griebė už vaikų. Jis (kaltinamasis) padarė „sieną“, nukentėjusiojo nelietė tarp R. ir vaikų. Nukentėjusysis pagriebė vieną vaiką jam stovint tarp R. su vaikais ir nukentėjusiojo, po to R. vaiką atsiėmė. R. pabėgo su vaikais ir išvažiavo pas advokatą. Jis su nukentėjusiuoju kalbėjo kieme ir rūkė. Nestumdė nukentėjusiojo lipant laiptais. Nebuvo tarp jų susistumdymo, buvo tik užtvėrimas. R. negalėjo girdėti susistumdymo, nes ji greitai nubėgo žemyn. Taigi, kaltinamasis neginčija, kad skambino kaltinime nurodytu metu nukentėjusiajam, kad rašė kaltinime nurodytas žinutes, tačiau tik tam, kad su nukentėjusiuoju pasikalbėtų.

48. Teismas pažymi, kad šie kaltinamojo parodymai, kaip ir dėl smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį, neatitinka ne tik nukentėjusiojo parodymų, bet ir R. B. parodymams, rašytinei bylos medžiagai. Pažymėtina, kad liudytoja R. B., kurios parodymus teismas pripažino patikimais, paneigė kaltinamojo parodymus, kad ji jo prašė pagalbos ar imtis veiksmų prieš nukentėjusįjį. Taip pat paneigė, jog jie susitikinėjo kiekvieną dieną, kad nukentėjusysis jai grasino susidorojimu, atimti vaikus, pakenkti ekonomiškai. Jos parodymai dėl incidento 2021 m. gruodžio 21 d. laiptinėje taip pat neatitinka kaltinamojo parodymų (nepatvirtino, kad nukentėjusysis bandė atimti iš jos vaikus, kad ji bėgo laiptais žemyn, nurodė, kad girdėjo susistumdymo garsus). Taip pat iš šios liudytojos parodymų matyti, kad būtent po šio įvykio ji nusprendė nutraukti santykius su kaltinamuoju, kad dėl to ji taip pat sulaukė nemalonaus turinio žinučių, o 2022 m. balandžio 22 d. ir grasinimų jai grįžus su vaikais automobiliu ir kieme sutikus kaltinamąjį, kad jie su kaltinamuoju skirtingai suprato tarpusavio bendravimą ir, kad jie niekad nebuvo pora, vaikai jį matė tik kelis kartus.

49. Kaltinamojo argumentus, kad jo žinutės tebuvo ironija norint su nukentėjusiuoju pasikalbėti, paneigia pats žinučių turinys, jose atsispindi niekinamas požiūris į nukentėjusįjį, siekis jį sumenkinti, įžeisti „myžniau, slepiesi už vaikų“, „Suskis“, „Tu ne vyras, o mulkis esi“; siekis parodyti, kad kaltinamasis stipresnis ir, kad pokalbio nukentėjusysis neišvengs. Be to, teismo nuomone, iš kaltinamo žinučių konteksto bei klausimų teisme L. K. (ar D. K. kiekvieną naktį nakvoja namuose, ar būna, kad nenakvoja? Ar žinote apie D. K. ir R. B. santykius jiems auginant vaiką, kad jis nakvodavo ir turėjo romantiškus santykius?) matyti, kad kaltinamojo įsivaizdavimu, nukentėjusysis trukdė vystytis jo santykiams su R. B. ne dėl to, kad vienas kitam nepatiko ir pan., o dėl to, kad nukentėjusysis, kaltinamojo įsivaizdavimu, toliau palaikė romantinius ir intymius ryšius su R. B., o tai, jo nuomone, jam ir R. B. trukdė. Kaltinamojo manymu, nukentėjusysis leisdavo naktis pas R. B. ir pan.

50. Šios, 49 punkte nustatytos aplinkybės, taip pat sustiprina teismo vidinį įsitikinimą ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad kaltinamasis iš ties dažnai „budėdavo“ prie R. B. gyvenamosios vietos.

51. Kaltinime nurodytas aplinkybes, kad 2021 m. lapkričio 13 d. ryte, prie R. B. gyvenamosios vietos kaltinamasis laukė nukentėjusiojo, pagrindžia ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir kaltinamojo kitą dieną – 2021 m. lapkričio 14 d. 12.46 val. atsiųsta žinutė „Tai ką myžniau, toliau slepiesi už vaikų?:)“ Atvaryk pas R. išsiaiškinsim. Laukiu tavęs“, <...> Galėjai vakar nepabėgti ir butume pasišnekėję, tai bet nieko. Susitiksim dar. Nes yra apie ką kalbėti.“. Kad laukė nukentėjusiojo prie R. B. gyvenamosios vietos 2022 m. kovo 19 d., apie 11 val., kai nukentėjusysis buvo pas R. B., patvirtina nukentėjusiojo parodymai (kad tai buvo šeštadienis, nes atvažiavo vaikų pasiimti; matė juodą automobilį „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo priešais garažo vartus, prie išvažiavimo, prie namo (duomenys neskelbtini); kaltinamąjį matė už kelių metrų nuo savęs; R. sakė, kad su kaltinamuoju nebuvo susitarusi, R. pasakė, kad tikra ne jos laukia; manė, kad kaltinamasis laukė jo, nes tuo metu buvo grasinimai, žinutės su siūlymu susitikti; kad jis kelis kartus R. paprašė susisiekti su kaltinamuoju, kad pasitraukytų ir leistų išvažiuoti. Po ko R. B. atrašė, kad kaltinamasis sutiko pasitraukti), bet ir kaltinamojo nukentėjusiajam tą dieną 11.15 atsiųsta žinutė „Ateik pakalbesim“, o po to „Važiuok, vėliau pakalbėsim. R. parašė. Gera buvusia drauge turi“ (t. 1, b. l. 37).

52. Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, taip pat teismas neabejoja nukentėjusiojo parodymais, kad 2022 m. balandžio 2 d., apie 20 val., kaltinamasis laukė nukentėjusiojo D. K. prie savo automobilio „VW Passat“ (v. n. (duomenys neskelbtini) šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), o pastarajam atvažiavus su vaikais, puolė link jų automobilio grūmodamas ranka bei kažką šaukdamas, o ne kaip teigia kaltinamasis – pamojavo ranka.

53. Tas pat pasakytina ir apie 2022 m. balandžio 22 d. SMS žinute atsiųstą gąsdinimą, kad apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Kaltinamasis teigė, kad jis pamatė nukentėjusiojo automobilį parduotuvėje, nes ir pats buvo parduotuvėje. Matė kaip nukentėjusysis išvažiavo ir pagalvojo, kad išvažiavo namo, todėl paėmė ir parašė žinutę „išlysk į lauką“, galvojo, kad nukentėjusysis grįš ir aikštelėje jie pasikalbės. Teismo nuomone, kaltinamasis teigdamas, kad galvojo, jog nukentėjusysis grįš namo, todėl jam parašė žinutę išlįsti į lauką, o tuo pačiu tikėjosi, kad nukentėjusysis atvažiuos į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę — visiškai nelogiškas.. Šiuos jo parodymus paneigia nukentėjusiojo D. K. parodymai, kad prieš tai vakarieniavo su R. B. ir vaikais picerijoje, išėjo iš restorano į aikštelę, šalia stovėjo kaltinamojo automobilis, jis (nukentėjusysis) nuvažiavo namo, tada sulaukė žinutės, kad kažkas nutiko jo automobiliui ir kaltinamasis kviečia pasižiūrėti, pažiūrėjęs pro langą (nukentėjusysis) pamatė, kad kaltinamasis vaikšto prie jo automobilio, matė toliau pastatytą kaltinamojo automobilį. Liudytoja L. K. parodė, kad nukentėjusysis tuo metu paskambino policijai, kurie rekomendavo nukentėjusiajam sakyti, kad jis tuoj išeis, kad patemtų laiką iki kol atvyks policija. Policija atvyko po 40 min. ir tik tada nukentėjusysis nusileido, bet kaltinamasis jau buvo išvykęs. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta ir tai, kas nustatyta pirmiau, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojos L. K. parodymais, kad kaltinamasis rašė šią žinutę, būdamas prie nukentėjusiojo gyvenamosios vietos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

54. Smurto panaudojimo faktas ir nukentėjusiojo laukimo prie R. B. gyvenamosios vietos 2022 m. balandžio 23 d., apie 20.45 val. faktas nustatytas pirmiau, todėl teismas dėl jo nebepasisako.

55. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais ir dėl to, kad 2022 m. gegužės 24 d. kaltinamojo automobilis dideliu greičiu pravažiavo pro einančius namo kaltinamąjį ir jo gyvenimo partnerę L. K. su vaiku ir šuniu. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad atpažino kaltinamojo automobilį tiek iš išvaizdos, tiek iš valstybinių numerių. Liudytoja L. K. apibūdino pravažiavusį automobilį, kuris atitinka kaltinamojo automobilio požymius. Taip pat liudytoja nurodė, kad D. K. jai pasakė, kad tai kaltinamojo automobilis, sprendė iš valstybinių numerių. Pasak liudytojos, šį automobilį ji matė dar ne kartą jų kieme, tačiau nespėdavo nufilmuoti/nufotografuoti. O pradėjus ikiteisminį tyrimą, kaltinamojo automobilio nebematė. Liudytoja R. B. paneigė kaltinamojo versiją, kad ji galėjo tuo metu vairuoti pastarojo automobilį. Dėl šio konkretaus atvejo, teismo vidinį įsitikinimą, kad kaltinome nurodytu laiku ir vietoje pravažiavo būtent kaltinamasis, sustiprina ir kaltinamojo parodymai, iš kurių matyti, kad jis pyko ant nukentėjusiojo, būdamas klaidingai įsitikinęs, kad būtent jis apie kaltinamąjį parašė į VŠĮ „J.“.

56. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusysis jam taip pat skambino nakties metu, persekiojo ir pan., jokių tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė.

57. 2022 m. balandžio 2 d. įvykį, kai kaltinamasis buvo savo automobilyje prie R. B. gyvenamosios vietos, teismas šalina iš kaltinimo, nes, atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, R. B. parodymus, pateiktą nukentėjusiojo susirašinėjimą su R. B., nėra aišku, kurio iš jų, siekiant kalbėtis ir aiškintis, kaltinamasis laukė.

58. Įvertinęs visa tai, kas nustatyta, teismo nuomone, nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiojo emocinei būsenai, varžė jo laisvę įgyvendinant savo kaip tėvo teises, nes važiuodamas pasiimti ar parvežti vaikus, jautė įtampą ir nerimą tiek dėl savęs, tiek dėl vaikų emocinės gerovės, patyrė įtampą bendraudamas su bendrų vaikų motina. Nukentėjusysis D. K. parodė, kad dėl A. R. persekiojimo, skambučių, grasinimų, reikalavimų susitikti, o vėliau, nuo lapkričio mėnesio, vis matant R. B. kieme stovintį A. R. automobilį ir A. R. jame vis kažko laukiantį, jo manymu laukiantį jo, nes pasak R. B., su kuria susirašydavo žinutėmis, ji kaltinamojo nelaukė, o po to vėl kaltinamasis jam rašydavo žinutes, — patyrė stresą, nerimą, nepatogumus, nes visad parvežęs vaikus ar atvažiavęs jų pasiimti, akimis ieškodavo kaltinamojo automobilio, vaikai maži, tačiau sūnus jau suprato, kas vyksta, bijodavo iš automobilio išlipti. O po suduoto smūgio, toliau nesiliaujančių grasinančių žinučių, kad kreipsis į vaikų teises, mokyklą, darželį ir kt., reikalavimų susitikti, atvažiavimo prie jo gyvenamosios vietos, nerimas atsirado ne tik dėl savo, bet ir dėl savo šeimos narų (sugyventinės, vaiko) saugumo. Baimę iki šiol jaučia, atvažiavęs į teismo kiemą apsižiūrėjo, ar nėra kaltinamojo automobilio. Kaltinamojo veiksmų neigiamą poveikį nukentėjusiojo emocinei būklei paliudijo ir nukentėjusiojo sugyventinė L. K., mama J. T., liudytoja (bendradarbė) J. C.. Pasak liudytojos J. C., ji pastebėjo pasikeitusį nukentėjusiojo elgesį, jo jaučiamą nerimą, matė, kad kažkas ne taip, nes nukentėjusysis nesusikoncentruodavo ties darbu. Nukentėjusysis buvo užsiminęs, kad gauna neaiškių žinučių su aiškinimosi potekste, matėsi, kad žmogus nerimavo, kad jis pergyvena dėl vaikų. Pamena, kad visa tai tęsėsi mėnesį. Nukentėjusysis stengėsi kuo ramiau reaguoti į situaciją. Jis stengėsi viso to vengti. Pavasarį įvyko įvykis, kad nukentėjusysis buvo sužeistas, dėl ko nukentėjusiojo savijauta nebuvo gera, skundėsi silpnesniu regėjimu, bendru silpnumu. Nukentėjusiojo mama J. T. parodė, kad iki smurto panaudojimo prieš sūnų visada kalbėta, kad gaunamos žinutės. D. K. nerimavo dėl R., vaikų. Liudytoja L. K. parodė, kad dėl kaltinamojo rašomų žinučių buvo labai daug įtampos. Ji pati pasijautė nesaugi savo namų kieme. Po penktadienio (2022 m. balandžio 22 d.) įvykių ji parašė VšĮ „J.“ ir „V.“ laiškus, nes tada jautėsi bejėgiškai, nežinojo kaip elgtis, tikėjosi, kad galbūt tie žmonės yra kaltinamajam autoritetais ir galbūt galės jam suteikti pagalbą. Taip pat nemanė, kad žmogus, kuris persekioja, turėtų viešai deklaruoti visai kitokias vertybes. Laiškus ji rašė šeštadienį, o suduota nukentėjusiajam buvo šeštadienio vakare, po to, kai ji išsiuntė tuos laiškus. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, viskas aprimo ir kaltinamojo automobilio savo kieme nebematė. Tai, kad nukentėjusysis jautė nerimą, parodė ir liudytoja R. B.. Iš liudytojos parodymų matyti, kad nukentėjusysis stengėsi apie žinutes kalbėti su ja, bet ji stengėsi atsiriboti nuo susiklosčiusios situacijos, tačiau parodė, kad D. K. sakydavo, kad gauna žinutes iš A. R., kad tos žinutės buvo nemalonios, kad kaltinamasis nori su nukentėjusiuoju pasikalbėti, tačiau ji atsakydavo, kad jos su kaltinamuoju nesieja jokie santykiai ir ji negali pasakyti, ką pastarajam rašyti, o ko ne. Nurodė, kad tai, ką kaltinamasis rašė nukentėjusiajam žinutėse, yra netiesa. Taip pat parodė, kad nukentėjusysis buvo išreiškęs baimę ir nerimą dėl kaltinamojo veiksmų, tačiau ji nežino, ko bijojo nukentėjusysis, gal bijojo nežinomybės, ar yra grėsmė, nežinios, ko laukti iš kaltinamojo. Nukentėjusiajam į prašymą pakalbėti su kaltinamuoju, ji atsakė, kad nesijaučia turinti įtakos paveikti jo elgesį, nes ir pati iš kaltinamojo gaudavo žinučių. Jos akivaizdoje kaltinamasis nukentėjusiajam gal ir galėjo išsakyti grasinimus iš pykčio, bet ji to rimtai nepriima.

59. Nustatytos aplinkybės, kaltinamojo skambučius nakties metu, siųstų SMS žinučių turinys (grasinančio ir įžeidžiančio, menkinančio kitą asmenį turinio), laukimas nukentėjusiojo prie R. B. namų, neva siekiant pasikalbėti ir kt. nustatytos kaltinime nurodytos aplinkybės, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamojo veiksmais padarytas neigiamas poveikis nukentėjusiojo emocinei būklei, tad akivaizdu, kad toks kaltinamojo elgesys atitinka psichologinės prievartos sampratą.

60. Kita vertus, teismo nuomone, nėra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamojo tęstinė veika kėlė grėsmę kaltinamojo asmens gyvybei ir sveikatai. Šios išvados nepaneigia net ir 2022 m. balandžio 23 d. įvykis, atsižvelgiant į pirmiau nustatytas įvykio aplinkybes, į tai, kad nėra aišku (atsižvelgiant į kaltinamojo 2022 m. balandžio 22 d. veiksmus „aiškinantis“ su R. B., į nukentėjusiojo susirašinėjimą po incidento su R. B.), kurio iš asmenų kaltinamasis tuo metu laukė (ar nukentėjusiojo, ar R. B.). Teismo nuomone, kaltinamojo veika visad buvo kėsinamasi į nukentėjusiojo valią, siekiant, kad jis nebebendrautų su savo vaikų motina R. B., tuo pačiu apribojant bendravimą su savo mažamečiais vaikais. Kaltinamojo veiksmai buvo sistemingi, o smurto panaudojimas, buvo atsitiktinio pobūdžio, nesisekant atnaujinti santykius su R. B., pamačius kaip nukentėjusysis ir R. B. vienu metu atvažiuoja prie R. B. gyvenamosios vietos. Išvadą, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamojo tęstinė veika kėlė grėsmę kaltinamojo asmens gyvybei ir sveikatai, teismas daro atsižvelgdamas ir į nukentėjusiojo parodymus, kad nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. kovo vidurio kaltinamasis nebandė su juo susisiekti. Smurtas panaudotas po 2022 m. balandžio 22 d. įvykių, kai kaltinamasis pamatė nukentėjusįjį su R. B. ir vaikais picerijoje ir po to nepavyko pokalbis su R. B.. Vertinant kaltinamojo veiksmus laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d., veiksmus 2022 m. kovo 19 d., 2022 m. balandžio 2 d. – pagrindo išvadai, kad D. K. bijojo, kad kaltinamasis gali jam sutrikdyti sunkai sveikatą ar sugadinti turtą, nėra. Tačiau įvykiai 2022 m. balandžio 22 ir 23 d., 2022 m. gegužės 24 d. iš ties galėjo sukelti nukentėjusiajam baimę dėl kaltinamojo veiksmų. Kita vertus, be vienintelio smūgio sudavimo fakto, kiti kaltinamojo veiksmai sekę iki smūgio sudavimo ir po jo, net juos vertinant visumoje, nebuvo ant tiek realūs ir pavojingi, jog galima būtų manyti, kad dėl jų buvimo kilo pavojus nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei. Įvertinus visa tai, kas aptarta, matyti, kad kaltinamasis neturėdamas jokios teisės, panaudodamas psichinę prievartą, o galiausiai ir fizinę (dėl pirmiau aptartų priežasčių), norėjo iš savanaudiškų tikslų priversti nukentėjusįjį elgtis pagal jo valią, aiškiai suvokdamas savo reikalavimų ir grasinimų neteisėtumą, kad taip suvaržo nukentėjusiojo veiksmų laisvę, ne tik bendraujant su buvusia drauge, bet ir siekiant tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo teises, tinkamai pasirūpinti vaikais, užtikrinant vaikų teises, ir norėjo taip veikti. Todėl esant nustatytiems objektyviesiems ir subjektyviesiems nusikalstamos veikos, numatytos BK 148 straipsnio 1 dalyje požymiams, ir nesant nustatytų visų būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje požymių, kaltinamasis A. R. pripažįstamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 148 straipsnio 1 dalyje, o dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje – išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl skirtinų bausmių

61. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

62. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

63. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 148 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės - bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

64. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, priskiriami nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimams. Kaltinamasis yra jauno amžiaus dirbantis. Duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Kaltinamasis praeityje neteistas. 2023 m. gegužės 30 d. duomenimis kaltinamasis per penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 14 kartų, iš kurių visus kartus už KET pažeidimus (greičio viršijimas, automobilio pastatymas draudžiamoje vietoje, vairuodamas automobilį ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir kt.), baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 86-90). Teismui pateikti ir kaltinamąjį A. R. charakterizuojantys duomenys. VšĮ „J.“ 2023 m. birželio 20 d. pažymoje apie (duomenys neskelbtini) veiklą emocinės paramos tarnyboje „J.“ Nr. V230620/01 nurodyta, kad A. R. šioje įstaigoje buvo savanoris nuo 2017 m. kovo 25 d. iki 2023 m. birželio 13 d. Per savanorystės laiką jis 521 val. teikė emocinę paramą į „J“ besikreipiantiems žmonėms, buvo (duomenys neskelbtini) ir 93 val. skyrė kvalifikacijos kėlimo užsiėmimų rengimui ir vedimui esamiems (duomenys neskelbtini), buvo Kokybės analizės grupės savanoriu ir 135 val. stebėjo kitų savanorių darbą, jiems teikė grįžtamąjį ryšį (t. 3, b. l. 48). Taip pat byloje pateiktos padėkos kaltinamajam už jo (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 49-50). 2023 m. rugsėjo 26 d. rašte „A. R. asmenybės reprezentavimas“ nurodyta, kad A. R. 2022 m. liepą prisijungęs iki šiol atstovauja savo asmeninį verslą, konsultuoja įvairias organizacijas psichologiškai sveiku ir pasitikėjimu grįstų santykių kūrimo ir stiprinimo temomis. Skyriaus narių atgalinis ryšys patvirtina A. R. geranoriškumą, jautrumą, nuoširdų ir profesionalų bendravimą. Skyriaus nariai vertina A. R. kaip itin palaikantį, padedantį ir prisidedantį prie bendruomenės gerbūvio bei jaukios atmosferos kūrimo (t. 3, b. l. 51). Byloje taip pat pateiktas išrašas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis yra neatlygintinas kraujo donoras (t. 3, b. l. 115-116). Taigi, matyti, kad kaltinamasis yra teigiamai vertinamas, o A. R. nusikalstamas elgesys nėra būdingas ir manytina, kad visų nusikalstamų veikų metu sąlygotas santykių su mylima moterimi. Nors tai nepateisina padarytų veikų, bet gali paaiškinti neadekvataus elgesio, negebėjimo valdyti emocijas priežastis.

65. Atsižvelgiant į visas išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. R. paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 148 straipsnio 1 dalyje – baudą, šiek tiek viršijančią baudos, skirtinos už nesunkius nusikaltimus, vidurkį – 60 MGL (3 000 Eur), o už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – 9 mėnesių laisvės apribojimą, su intensyvia priežiūra 4 mėnesiams (dėl galimybės teismui nustatyti intensyvios priežiūros terminą pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartyje Nr. 1S-266-843/2023), įpareigojant per bausmės laiką sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 1-3 dalimis, 4 dalies 1 punktu).

66. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72¹ straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą visą bausmės laikotarpį artintis prie nukentėjusiojo arčiau kaip 100 m atstumu, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su juo.

67. Veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl bendrintinos griežtesne apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68. A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raštinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 75-78) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti - panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

69. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

70. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą, taip pat atsižvelgiama į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018). Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai <...> (eA-2796-492/2021).

71. Byloje pateiktas civilinis ieškinys, kuriame prašoma nukentėjusiajam D. K. iš kaltinamojo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 129-130).

72. Grįsdamas neturtinę žalą nukentėjusiojo atstovas advokatas V. N. nurodė, kad nusikaltimu buvo pažeisti nukentėjusiojo interesai. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas kilo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam tyčia vieną kartą suduodant, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis ilgą laiką patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, gėdos jausmą. Kartu suprastėjo nukentėjusiojo socialinis gyvenimas, jo galimybės kurį laiką laisvai judėti, lankytis viešose vietose, buvo apribotos. Jis dėl patirto sužalojimo kentė didžiulius skausmus. Pagrįstai mano, kad esant šioms aplinkybėms, prašoma priteisti suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Teisme nukentėjusysis nurodė, kad dėl visos situacijos jis ir jo aplinka patyrė daug streso, nerimo, psichologinio išgyvenimo, baimės. Negali pasakyti, kad dabar yra atsigavęs. Į teismą važiuoja ir žiūri, ar nėra kaltinamojo automobilio. Kiekvieną kartą pamatęs kaltinamąjį vis dar krūpteli.

73. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. D. K. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje (patvirtinta 2022 m. balandžio 27 d. specialisto išvada Nr. G1320/2022(01), į tai, kad liekamųjų reiškinių dėl sveikatos sutrikdymo nenustatyta, į kaltininko psichinės prievartos naudojimo laikotarpį ir pobūdį, sprendžia, kad yra įrodytas patirtos neturtinės žalos padarymo faktas. Teismas neabejoja nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl neigiamų išgyvenimų, taip pat, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų ir šiai dienai nukentėjusysis gali justi nerimą, kad buvo padarytas neigiamas poveikis jo emocinei būklei. Tačiau teismas taip pat įvertina, kad byloje nėra duomenų, kad padariniai būtų negrįžtami. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis (tokia žala praktikoje paprastai priteisiama, kai nukentėjusiajam padaromi sunkesni sužalojimai ir pan.), todėl neturtinės žalos dydį mažina iki 1 000 Eur. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus tiek veikos pavojingumui, tiek patirtiems neigiamiems išgyvenimams. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

74. Pirmiau minėtame civiliniame ieškinyje taip pat prašoma iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti D. K. patirtas išlaidas už advokato paslaugas. Byloje taip pat pateiktas nukentėjusiojo D. K. atstovo advokato V. N. 2024 m. sausio 22 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų su išlaidas patvirtinančiais dokumentais (t. 3, b. l. 124). Iš pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1139454 matyti, kad nukentėjusysis 2024 m. sausio 24 d. už atstovavimą advokatui sumokėjo 2 400 Eur grynaisiais (t. 3, b. l. 125). Iš 2023 m. spalio 3 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. VN20231003-01 (t. 3, b. l. 126) ir AB „Swedbank“ 2023 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymo Nr. 21 (t. 3, b. l. 127) matyti, kad nukentėjusysis už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu advokatui 2023 m. gruodžio 1 d. pervedė 2 400 Eur sumą. Taigi prašoma už bylinėjimosi išlaidas iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisti 4 800 Eur.

75. Teisme nukentėjusiojo atstovo advokatas V. N. paaiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu paslaugas teikė kompleksiškai. Atstovavo teikdamas paaiškinimus, atliekant kitus procesinius veiksmus (atlikta akistata, ieškinio, pareiškimo parengimas, skundų teikimas, prašymų prokurorui parengimas) ir tai sudarė 2 400 Eur išlaidas. Atstovavimas teisme taip pat sudarė 2 400 Eur. byla nagrinėjosi trumpai, bet intensyviai, pakankamai laiko užėmė pasiruošimas. Išlaidų suma nėra per didelė ir atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat atitinka teisingumo ministro įsakymu nustatytus dydžius.

76. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

77. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų dydžio proporcingumo, atsižvelgia į teisiamojo posėdžio, vykusio su pertraukomis skaičių (6 posėdžiai), į kiekvieno posėdžio pakankamai ilgą trukmę, į ikiteisminio tyrimo trukmę (ikiteisminis tyrimas vyko virš metų), ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų kiekį ir pobūdį (pareiškimų, prašymų, skundų parengimas), į teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį (tas pats atstovas dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme), taip pat bylos sudėtingumą ir apimtį (byla nesudėtinga, 3 tomų apimties). Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis D. K. advokatui už atstovavimą sumokėjo 4 800 Eur, ši suma nėra aiškiai per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl turi būti atlyginta.

78. Byloje esančią vieną kompaktinę laikmeną, prisegtą prie 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 301, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nusikaltimą, numatytą BK 148 straipsnio 1 dalyje.

A. R. dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. R. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, su intensyvia priežiūra - įtariamojo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis 4 mėnesiams, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi.

A. R. pagal BK 148 straipsnio 1 dalį paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę baudos bausmę, ir A. R. paskirti galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra - įtariamojo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis 4 mėnesiams, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti A. R. per bausmės laiką sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72¹ straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą visą bausmės laikotarpį artintis prie nukentėjusiojo D. K. arčiau kaip 100 m atstumu, bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su juo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Iš A. R. priteisti D. K. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti, 4 800 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato atstovavimą jam procese. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vieną kompaktinę laikmeną, prisegtą prie 1 bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.