Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais veiksmais S. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. N. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes Benz E270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore yra 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis S. N. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonė. Tai, kad S. N. vairavo automobilį „Mercedes Benz E270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina kaltinamąjį sustabdžiusio liudytojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina 2023 m. spalio 14 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvito rodmenyse užfiksuoti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi tokia S. N. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotą kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. N. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholi, kai jo iškvėptame ore buvo 1,54 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina S. N. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu S. N. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, po to atsisėdus už automobilio „Mercedes Benz E270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo važiavo (duomenys neskelbtini)gatvėmis iki tol, kol ties (duomenys neskelbtini) namo buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikros metu kaltinamajam nustatė 1,54 prom. girtumą. Tai, kad būtent S. N. vairavo minėtą transporto priemonė, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusio liudytojo A. R., kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iš dalies liudytojo I. D. ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje duoti parodymai, kuriuos papildo ir detalizuoja byloje esantis Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. S. N. neblaivumo faktą įrodo 2023 m. spalio 14 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus antru pūtimu alkoholio matuokliu, S. N. šią dieną 00:46 val. nustatytas 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 55-56). Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse, alkoholio matuoklis yra metrologiškai patikrintas, galiojimo patikra iki 2023-12-07 (b. l. 54). Teismas neturi pagrindo abejoti alkoholio matuokliu užfiksuotu neblaivumo laipsniu S. N..

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę. Kadangi S. N. nustatytas neblaivumas viršijo 1,54 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. N. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

S. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. N. neteistas (b. l. 125-126), per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka, daugiausia iš jų už KET pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos, turi galiojančių nuobaudų (baustas 2022 m. lapkričio 18 d. administracinio nusižengimo byloje 10-ANR_N-25684-2022 pagal ANK 422 str. 5 d. už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,91 promilių po paklaidos). Paskirta 850 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemonę 13 mėnesių, t. y. nuo 2022 m. spalio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d.), (b. l. 107-123), dirba. Duomenų apie S. N. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytos veikos apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam S. N. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – 60 parų areštą.

S. N. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, svarstydamas galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas S. N., visų pirma atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. N. nebuvo teistas. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, t. y. dirbantis, trauktas administracinėn atsakomybėn, paskirtas baudas nesumokėjęs. Dėl S. N. nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų ar nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Bylos duomenimis, būdamas išsiskyręs moka alimentus dviem nepilnametėms vaikams. Todėl, teismo vertinimu, S. N. paskyrus realią arešto bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. S. N. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės vykdymo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. N. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) uždrausti vartoti alkoholį (BK 75 straipsnio 6 dalis).

Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti S. N. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Mercedes Benz E270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo įrankį, konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes, įvertina ir tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tačiau teismo vertinimu kaltinamasis ir ankščiau yra padaręs šiurkštų administracinį nusižengimą, nes jis baustas 2022 m. lapkričio 18 d. administracinio nusižengimo byloje 10-ANR_N-25684-2022 pagal ANK 422 str. 5 d. už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,91 promilių po paklaidos). Paskirta 850 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemonę 13 mėnesių, t. y. nuo 2022 m. spalio 29 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d.), kas neigiamai charakterizuoją S. N. kaip asmenį, kuris jau ne be pirmą kartą vairuojant automobilį yra vartojęs alkoholinius gėrimus.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina – 3 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad S. N. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2023 m. spalio 16 d., kai jam buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 16 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 4 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia.

Pagal teismų praktiką darant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos priemone.

Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus minėtą veiką, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

S. N. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Mercedes Benz E270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tačiau nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz E270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui – kaltinamajam, bet I. D. (b. l. 40-41). Todėl, sprendžiant šios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, įvertintinos ir BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. D. parodė, kad su kaltinamuoju iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, po to nusprendė važiuoti iš (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam pasiūlius vairuoti automobilį, liudytojas I. D. klausė S. N., ar pastarasis gali ir yra pajėgus vairuoti, sulaukęs teigiamą atsakymą, I. D. kaltinamojo vairavimui neprieštaravo, nors žinojo apie S. N. girtumą. Todėl įvykio metu I. D. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste (pvz. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. 1A-582-317/2022).

Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš I. D. konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – automobilį „Mercedes Benz E270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

VI. Kiti klausimai

S. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 72-76). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. spalio 16 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. D. priklausančiam automobiliui „Mercedes Benz E270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2024 m. balandžio 16 d. (b. l. 43-44). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui; byloje esantį voką su 2023-09-27 PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-09-27 pinigų priėmimo kvitas, serija (duomenys neskelbtini). Remiantis pateiktais dokumentais, I. D. (pirkėjas) nusipirko automobilį „Mercedes Benz, E270 CDI“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), iš UAB "(duomenys neskelbtini)" (pardavėjas) už 2500 Eur; taip pat DV-D laikmena su BPC garso įrašų bei Body kameros įrašu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

VII. Dėl valstybės garantuojamos teisinės išlaidų išieškojimo

Tarnyba 2023 m. spalio 16 d. teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo S. N. gynėjui advokatei Silvai Mardosaitei buvo sumokėta 120,00 Eur suma.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad baudžiamojoje byloje jam gynėjas buvo paskirtas esant BPK numatytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, ir teismo iniciatyva, todėl Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. N. paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 75 straipsnio 2 dalį, S. N. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) ) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) uždrausti vartoti alkoholį (BK 75 straipsnio 6 dalis).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirti S. N. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo 2023 m. spalio 16 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“;

– nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Mercedes Benz, E270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) – konfiskuoti valstybės naudai.

S. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jiems įsiteisėjus – panaikinti.

S. N. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mercedes Benz, E270 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), taikyti iki nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui; byloje esantį voką su 2023-09-27 PVM sąskaita faktūra, serija BO Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-09-27 pinigų priėmimo kvitas, serija BPR Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis pateiktais dokumentais, I. D. (pirkėjas) nusipirko automobilį „Mercedes Benz, E270 CDI“, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), iš UAB "(duomenys neskelbtini)" (pardavėjas) už 2500 Eur; taip pat DV-D laikmena su BPC garso įrašų bei Body kameros įrašu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.