- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- e2-977-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02124-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „JVJ projektai“, A. K.-P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2621-345/2018 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hermistransas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vakarai“ ir BIGBANK AS, veikiančiam per struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, (tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „JVJ projektai“ ir A. K.-P.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovas G. P. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia 2017 m. sausio 24 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą UAB „Hermistransas“ ir UAB „Vilniaus vakarai“; taikyti restituciją natūra ir grąžinti žemės sklypą atsakovei UAB „Hermistransas“; panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sutartinę hipoteką.Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į 1,18 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prašymą ieškovas grindė tuo, kad jo reikalavimas yra prima facie pagrįstas, ir yra reali grėsmė, jog žemės sklypas vėl bus perleistas ir teismo sprendimo įvykdymas reikšmingai pasunkės ar pasidarys visiškai neįmanomas. Įrašo sukūrimas viešame registre, ieškovo nuomone, yra ekonomiškas ir nesukuriantis jokių neigiamų pasekmių atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Vilniaus vakarai“, siekiančiai pasinaudoti Bigbank AS suteiktu kreditu ir vykdyti statybos darbus.Atsakovas Bigbank AS atsiliepime į ieškovo prašymą prašė jo netenkinti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nėra UAB „Hermistransas“ kreditorius. Nors ieškovas nurodo, kad ieškinį pareiškė tik sužinojęs apie žemės sklypo perleidimą UAB „Vilniaus vakarai“, tačiau, VSDFV duomenimis, ieškovas ginčijamo sandorio metu buvo UAB „Hermistransas“ darbuotojas, o nuo 2017-04-28 iki 2018-01-31 dirbo UAB „JVJ projektai“. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Hermistransas“ netinkamai vykdė kredito sutarties nuostatas, nepradėjo vystyti gyvenamųjų pastatų statybos projekto, todėl tapo akivaizdu, jog nebus grąžinta suteikta paskola, o UAB „Hermistransas“ nepardavus žemės sklypo, jis būtų parduodamas iš varžytynių už kur kas mažesnę nei rinkos vertę. Atsakovas akcentavo, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones bankas gali svarstyti stabdyti lėšų išmokėjimą pagal kredito sutartį, ieškovas neatsižvelgia į projekto vertę ir galimo tenkinti reikalavimo dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovo G. P. prašymo netenkino.Teismas nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. nutartimi jau buvo areštuotas UAB „Vilniaus vakarai“ nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), už bendrą 863 971,60 Eur sumą, apribojant atsakovės žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo teises, tačiau 2017 m. spalio 26 d. nutartimi šias laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos teismas panaikino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad kadangi apeliacinės instancijos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovas ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisakytina. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismo vertinimu, nagrinėjamu momentu taip pat nepasitvirtino, nes, pirma, įrašas viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą neproporcingai suvaržys atsakovės UAB „Vilniaus vakarai“ teises, kadangi ieškinio suma yra kur kas mažesnė nei ant žemės sklypo vystomo projekto vertė; antra, pritaikius nurodytą laikinąją apsaugos priemonę gali būti stabdomas kredito mokėjimas ir nuostolius patirs ne tik atsakovė UAB „Vilniaus vakarai“, bet ir kiti statybos darbų dalyviai – rangovai, subrangovai, pirkėjai pagal preliminarias sutartis ir kt. Be to, teismo nuomone, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė „Vilniaus vakarai“ ėmėsi bent kažkokių preliminarių veiksmų ginčo sklypui perleisti tretiesiems asmenims. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra mažesne apimtimi varžanti laikinoji apsaugos priemonė. Tokio pobūdžio draudimas, teismo nuomone, taip pat nepagrįstai suvaržytų atsakovės UAB „Vilniaus vakarai“ ūkinę komercinę veiklą, neatitiktų proporcingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas G. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Išvadą, kad draudimas perleisti ginčo žemės sklypą neproporcingai ribotų UAB „Vilniaus vakarai“ teises, neturi pagrindo. Šią išvadą teismas grindė prielaida, kad neva ieškinio suma yra mažesnė nei ant žemės sklypo vystomo projekto vertė. Tačiau, pirma, ieškinys byloje yra pareikštas ne asmeniškai ieškovo vardu, o bankrutuojančios UAB „Hermistransas“ vardu. Tai, kad ieškovo skolininkas yra bankrutuojanti įmonė lemia, jog byloje priteistas turtas bus skirtas ne vienintelio ieškovo reikalavimui tenkinti, tačiau visų BUAB „Hermistransas“ kreditorinių reikalavimams patenkinti. Byloje reikalavimas reiškiamas siekiant užtikrinti, kad BUAB „Hermistranso“ kreditoriams būtų sugrąžinta 621 361,29 Eur suma. Antra, nėra patikimų įrodymų byloje, kokia yra ant žemės sklypo vystomo projekto vertė. Aplinkybę, kad neva projekto vertė viršija 5 ar net 6 milijonus Eur procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovas Bigbank AS, tačiau patikimų įrodymų, kurie įrodytų tokią aplinkybę, byloje nėra pateikta.BUAB „Hermistransas“ kreditorių teisės gali būti apgintos vieninteliu būdu – sugrąžinant įmonei turtą, kuris buvo neteisėtai užvaldytas nesąžiningų kontrahentų. Nors Bigbank AS teikia paaiškinimus, kad vietoje turto sugrąžinimo UAB „Vilniaus vakarai“ turėtų būti įpareigota sumokėti sumų skirtumą tarp sumos, kurią jau sumokėjo BUAB „Hermistransas“ ir turto rinkos vertės, tačiau UAB „Vilniaus vakarai“ įrodymų, kad tokią restituciją sugebėtų įvykdyti nėra pateikusi iki šiol. Priešingai, skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad vienintelis UAB „Vilniaus vakarai“ pajamų šaltinis yra Bigbank teikiamas kreditas. Laikinas žemės sklypo pardavimo sulaikymas, neribojant UAB „Vilniaus vakarai“ teisės vykdyti siekiamus atlikti statybos darbus, būtinas šioje byloje pareikštam reikalavimui patenkinti. Tai jokios neigiamos įtakos nei UAB „Vilniaus vakarai“, nei jo kontrahentams neturės – UAB „Vilniaus vakarai“ teisė vykdyti bet kokius darbus sklype nebus ribojama, kaip ir nebus ribojama UAB „Vilniaus vakarai“ teisė vykdyti bet kokius mokėjimus pasirinktiems asmenims. Tuo atveju, jeigu UAB „Vilniaus vakarai“ surastų viso ar dalies sklypo pirkėją, pastarasis dalį lėšų galėtų pervesti į teismo depozitinę sąskaitą byloje pareikšto reikalavimo įvykdymui ir tai būtų pagrindas sumažinti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį. Svarbu, kad tiek Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 10 d. ir 2018 m. kovo 20 d. nutartimis, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi nustatė, kad ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas.Nepagrįsta prielaida, kad tenkinus ieškovo prašymą, Bigbank atsiras pagrindas stabdyti finansavimo teikimą UAB „Vilniaus vakarai“. Byloje nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2018 m. kovo 1 d. galiojo visiškas žemės sklypo areštas. Bigbank, galiojant visiškam žemės sklypo areštui, nematė pagrindo stabdyti darbų finansavimą. Nepagrįsti grasinimai, kad tokių sankcijų jis imsis, jeigu toliau byloje galios UAB „Vilniaus vakarai“ ir Bigbank mažesne apimtimi ribojančios laikinosios apsaugos priemonės. Be to, pagal sutartį pagrindas Bigbank svarstyti dėl finansavimo stabdymo yra ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o pats šio ieškinio pareiškimas teisme. Bigbank prieštaravo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes, jo nuomone, Bigbank yra hipotekos kreditorius ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti jo interesus. Tačiau pastebėtina, kad Bigbank naudai suteikta hipoteka yra ginčijama šioje byloje, nes Bigbank, prisidėdamas prie BUAB „Hermistransas“ turto paslėpimo nuo dalies kreditorių, veikė neteisėtai. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra įrodyta, jog UAB „Vilniaus vakarai“ aktyviai pardavinėja žemės sklypą. Viena vertus, ši teismo išvada tiesiogiai prieštarauja pirmajai nutarties prielaidai, kur pats teismas nustatė, kad draudimas turtą parduoti pernelyg ribotų UAB „Vilniaus vakarai“. Antra vertus, UAB „Vilniaus vakarai“ žemės sklype statomą turtą pardavinėja tokio paties pavadinimo internetinėje svetainėje www.vilniausvakarai.lt. Įmonė skelbia, kad dalis turto jau yra parduota. Tokia grėsmė yra labai reali, UAB „Vilniaus vakarai“ yra būtent ginčo žemės sklypui išvystyti įsteigta įmonė, valdanti vien tik sklypą ir viešai pardavinėjanti žemės sklypą dalimis su dar BUAB „Hermistransas“ pradėtais statyti objektais. Tai sukuria didžiulę grėsmę, kad vykstant civilinei bylai, UAB „Vilniaus vakarai“ sklypą su visu jame vystomu turtu išparduos ir jokio turto, kuris galėtų būti skirtas ieškovo ir kitų BUAB „Hermistransas“ kreditorių reikalavimams patenkinti, tiesiog nebeliks.UAB „Vilniaus vakarai“ įsteigta tik 2017 m. sausio 4 d. Ši bendrovė neturi jokios veiklos istorijos ar kito turto, kaip tik neteisėtai įgytą žemės sklypą ir paskolą Bigbank. Nėra paaiškinama, kaip tik ką įsteigta įmonė po trijų savaičių jau sudaro milijoninės vertės sandorį bei ima vystyti dešimčių kotedžų ir keleto daugiabučių namų nekilnojamojo turto projektą. Akivaizdu, kad UAB „Vilniaus vakarai“, veikdama su BUAB „Hermistransas“ iki bankroto kontroliavusiu asmeniu J. J. (per jo valdomą UAB „JVJ projektai“), užvaldė vienintelį BUAB „Hermistransas“ turėtą vertingą turtą – žemės sklypą, daliai BUAB „Hermistransas“ kreditorių užkirsdama galimybę gauti turėtos reikalavimo teisės patenkinimą. Toks veikimas yra akivaizdžiai neteisėtas. Toks nesąžiningas veikimas suponuoja grėsmę, kad ir toliau bus veikiama nesąžiningai, siekiant apsunkinti ieškovui naudingo teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje.Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, proporcingos, nesukuriančios neigiamų pasekmių. Be to, jeigu UAB „Vilniaus vakarai“ būtų sąžininga, būdama finansiškai pajėgi įmonė, ji turi teisę įmokėti į depozitą arba gauti laidavimą ar pateikti banko garantiją, taip užtikrindama ieškovui naudingo teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įrašo viešame registre sukūrimas, kuriuo būtų uždrausta perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, yra pati mažiausiai varžanti atsakovo teises laikinoji apsaugos priemonė. Atsakovas BIGBANK AS atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovas klaidiną teismą, nurodydamas, kad yra UAB „Hermistransas“ kreditorius. 2018 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino BUAB „Hermistransas“ kreditorių reikalavimus, tarp kurių nėra ieškovo G. P. reikalavimo. Be to, pagal 2017 m. vasario 23 d. sudarytą teisių ir pareigų perėmimo prie Investavimo sutarties susitarimą visas UAB „Hermistransas“ teises ir pareigas perėmė UAB „JVJ projektai“, todėl G. P. negali būti UAB „Hermistransas“ kreditoriumi. Pažymėtina, kad po susitarimo pasirašymo G. P. išėjo iš darbo UAB „Hermistransas“ ir pradėjo dirbti UAB „JVJ projektai“. Ieškovas tikslingai neprideda teismui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties, kuria teismas panaikino 2018 m. sausio 25 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtinti UAB „Vilniaus vakarai“ ir UAB „JVJ projektai“ finansiniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, šią dieną patvirtintų BUAB „Hermistransas“ kreditorių reikalavimų suma yra tik 245 532,35 Eur.Žemės sklype pastatytų trijų daugiabučių baigtumas yra ne mažiau 85 proc. Be šių daugiabučių žemės sklype taip pat statomi 26 kotedžai, kurių faktinis baigtumas viršija 50 proc. Suprantama, kad projekto vertė gali šiek tiek kisti, tačiau iš esmės turėtų atitikti 2017 m. birželio 15 d. vertinime nustatytą tikėtiną pardavimo kainą – 6 890 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl projekto vertės (šiuo metu ne mažiau kaip 5 000 000 Eur) ir kreditorių reikalavimų (245 532,35 Eur) reikšmingo skirtumo.Nors žemės sklype baigiamas vystyti gyvenamųjų namų projektas, tačiau G. P. ir toliau prašo taikyti restituciją natūra ir grąžinti sklypą BUAB „Hermistransas“. Taikyti restituciją natūra šiuo atveju negalima, nes iš esmės būtų sužlugdytas projektas ir nukentėtų ne tik projekto vystytojas UAB „Vilniaus vakarai“, projekto finansuotojas Bigbank AS filialas, bet ir kiti tretieji asmenys (rangovai, subrangovai, pirkėjai, sumokėję avansinius mokėjimus). Žemės sklypo sugrąžinimas natūra sukurtų esminę ginčo sandorio šalių teisių ir pareigų disproporciją, UAB „Vilniaus vakarai“ ne tik prarastų papildomai sukurtą žemės sklypo vertę, bet ir investicijas į gyvenamųjų namų statybas. Pats ginčo sandorio sudarymo faktas niekaip nepažeidė ieškovo interesų, nes žemės sklypas buvo perleistas atlygintinai (sandoriu buvo atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi Bigbank AS filialu ir kitais UAB „Hermistransas“ kreditoriais), todėl net ieškinio tenkinimo atveju, restitucija natūra būtų negalima, galimas tik realios rinkos kainos skirtumo priteisimas. Toks restitucijos būdas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei ekonomiškumo principą.Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad laikinas žemės sklypo sulaikymas jokios neigiamos įtakos nei UAB „Vilniaus vakarai“, nei jo kontrahentams neturės. Pirma, jei būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės įkeistam turtui, atsakovas Bigbank svarstytų stabdyti lėšų išmokėjimą ir vienašališką sutarties nutraukimą. Tokiu atveju sąžiningi tretieji asmenys (rangovai, subrangovai, pirkėjai pagal preliminarias sutartys ir kt.) patirs didelių nuostolių. Antra, teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra tik 245 532,64 Eur, o išvystyto projekto vertė 6 800 000 Eur. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones UAB „Vilniaus vakarai“ negalėtų parduoti net dalies jiems priklausančio turto (taip iš dalies atsiskaitant su hipotekos kreditoriumi, rangovais, darbuotojais).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsisakė taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, konstatavęs, jog šiuo metu nėra įrodyta galima grėsmė ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymui, be to, prašoma pritaikyti priemonė, teismo įsitikinimu, yra neproporcinga, neatitinkanti ekonomiškumo ir teisingumo principų.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius klausimus, yra ne kartą pažymėjęs, kad jos turėtų būti parenkamos taip, jog nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017; 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-553/2018 ir kt.). Tuo atveju, jeigu dėl tokių priemonių taikymo atsakovas (ieškovas) patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-305-516/2016).Nagrinėjamu atveju apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad draudimas perleisti ginčo žemės sklypą neproporcingai ribotų UAB „Vilniaus vakarai“ teises, nes, teismo vertinimu, pareikšto ieškinio suma yra kur kas mažesnė nei ant žemės sklypo vystomo projekto vertė, akcentuoja, jog kadangi UAB „Hermistransas“ yra bankrutavusi bendrovė šioje pagal ieškovo ieškinį iškeltoje byloje priteistas turtas bus skirtas ne tik ieškovo reikalavimui, bet visų šios bendrovės kreditorių reikalavimams patenkinti, be to, byloje nebuvo pateikta patikimų įrodymų, būtinų sklype vystomo projekto realiai vertei nustatyti. Tačiau, kaip visiškai pagrįstai pastebėjo Bigbank AS atsiliepime į skundą, šiuo metu patvirtintų ir neginčijamų UAB „Hermistransas“ kreditorių reikalavimų dydį bankroto byloje sudaro tik 270 449,64 Eur suma (o remiantis dar neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi bankroto byloje – 420 849,64 Eur), kai vien tik ginčo žemės sklypo vertė, paties apelianto teigimu, mažiausiai dvigubai viršija pirmiau nurodytą pirmosios instancijos teismo patvirtintą kreditorių reikalavimų sumą, taigi, priešingai nei dėsto apeliantas, visiškai akivaizdi ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo kartu su jame vystomu projektu vertė kur kas viršija pareikšto ieškinio sumą ir draudimas perleisti nuosavybės teises į visą ginčo žemės sklypą, kai sklype be kita ko vystoma kotedžų, paprastai parduodamų kartu su nedidele žemės sklypo dalimi, statyba, pažeistų ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus, tuo labiau, kai šiuo metu pats G. P., kurio ieškiniui užtikrinti prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę, net nėra patvirtintas, kaip UAB „Hermistransas“ kreditorius, pastarosios bankroto byloje, o jo ieškinyje prašomo taikyti restitucijos būdo (t. y. natūra) galimumas, įvertinus tai, kad pats ieškovas pripažįsta, jog sklypas buvo perleistas atlygintinai, bet ginčija sumokėtos kainos atitikimą realiai sklypo ginčo vertei, bei atsižvelgus į tai, kad sklype jau baigiamas vystyti didelės vertės gyvenamųjų namų projektas ir dalis žemės sklypo kartu su jame esančiais pastatytais objektais, Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jau nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims, kelia rimtų abejonių, kaip galintis nepateisinamai pažeisti šioje byloje nedalyvaujančių sąžiningų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jo prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė gali sukelti rimtų neigiamų padarinių ne tik pačiai atsakovei UAB „Vilniaus vakarai“, bet ir tretiesiems, su šia byla nesusijusiems, asmenims – rangovams, pirkėjams, pasirašiusiems preliminarias sutartis ir pan., nes statomų kotedžų, daugiabučių namų pardavimų sustabdymas (kaip minėta, tokie gyvenamosios paskirties objektai parduodami kartu su tam tikra dalimi žemės sklypo, todėl draudimas perleisti sklypą lems ir pačių pastatų pardavimų užkardymą) reikš atitinkamų įplaukų negavimą (pajamų iš pardavimų), o tai savo ruožtu gali sutrukdyti atsakovės atsiskaitymą tiek su banku (hipotekiniu kreditoriumi), dėl neatsiskaitymo su kuriuo galimas finansavimo stabdymas, tiek su rangovais, galintys nulemti statybų, paties projekto tolimesnio vystymo ir sėkmingo užbaigimo trikdžius. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. bent tikėtinai pagrindžiančių sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; kt.). Šiuo konkrečiu atveju G. P. akcentuojama aplinkybė, kad UAB „Vilniaus vakarai“ viešai internetinėje svetainėje www.vilniausvakarai.lt reklamuoja vystomą projektą ir siekia parduoti pastatytus objektus kartu su tam tikromis dalimis ginčo žemės sklypo, pati savaime niekaip nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo, jos siekio išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, taigi ir poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, kaip ir nurodė pats apeliantas, minėta bendrovė užsiima būtent gyvenamųjų namų projekto ginčo žemės sklype vystymu, taigi, jos normali ūkinė komercinė veikla grindžiama šio projekto objektų pastatymu ir jų pardavimu bei pelno iš to gavimo, o duomenų, kad žemės sklype pastatyti nekilnojamieji objektai būtų perleidžiami neatlygintinai ar už rinkos vertę neatitinkančias kainas ar pan. (t. y. duomenų, jog atsakovė nesąžiningai, siekdama išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, siekia pabloginti savo turtinę padėtį) byloje nėra.Nors atsakovės nesąžiningumą, siekdamas įrodyti grėsmę galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, G. P. grindžia ir ieškinyje dėstytomis aplinkybėmis apie, apelianto įsitikinimu, UAB „Vilniaus vakarai“ nesąžiningą atsakovei BUAB „Hermistransas“ priklausiusio didelės vertės nekilnojamojo turto (sklypo) užvaldymą, pažymėtina, kad šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, jos šiuo metu nėra nustatytos ir negali būti laikomos savaime pakankamomis atsakovės nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme konstatuoti.Savo ruožtu finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir, kaip jau buvo pažymėta teismų praktikoje, tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017), todėl vien tik ieškovo keliamos abejonės dėl atsakovės UAB „Vilniaus vakarai“ finansinės padėties, nesant pakankamų duomenų byloje, pagrindžiančių atsakovės sąmoningą siekį vengti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, nėra pagrindas ieškovo prašymui taikyti draudimą perleisti visą ginčo žemės sklypą tenkinti.Remdamasis pirmiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.