- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2-1274-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02124-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „JVJ Projektai“, A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Hermistransas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vakarai“, BIGBANK AS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „JVJ Projektai“, A. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. R. ir G. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „Hermistransas“, UAB „Vilniaus vakarai“, BIGBANK AS, prašydami pripažinti niekine ir negaliojančia 2017-01-24 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Hermistransas“ ir UAB „Vilniaus vakarai“; taikyti restituciją natūra ir grąžinti Žemės sklypą UAB „Hermistransas“; panaikinti Žemės sklypo sutartinę hipoteką, kurios identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2017-12-05 nutartimi nutarė patvirtinti ieškovo G. R. ir atsakovų BUAB „Hermistransas“, UAB „Vilniaus vakarai“ , BIGBANK AS 2017-11-02 pasirašytą taikos sutartį, nutraukti civilinę bylą Nr. e2-5504-345/2017 pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovams BUAB „Hermistransas“, UAB „Vilniaus vakarai“, BIGBANK AS dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo UAB „JVJ projektai“, dalyje neviršijančios ieškovo G. R. reikalavimų.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas G. P. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Vilniaus vakarai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 336 028,40 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018-05-25 nutartimi nutarė ieškovo G. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017-10-10 nutartimi areštavo UAB „Vilniaus vakarai“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) bendrai 863 971,60 Eur sumai, apribojant atsakovei žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo teises. Vilniaus apygardos teismas 2017-10-26 nutartimi panaikino 2017-10-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-03-01 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017-10-26 nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-03-01 nutartyje konstatavo, kad ieškovas ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, todėl teismas sprendė, kad dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisakytina.
6. Teismas dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos pažymėjo, kad ieškovas G. P. grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sieja išimtinai su aplinkybėmis, kad atsakovė UAB „Vilniaus vakarai“ projektą vysto skolintomis lėšomis, yra įsteigta tik 2017 metais ir jos įstatinis kapitalas yra 2 500 Eur, nėra galimybių nustatyti įmonės finansinės padėties, projektas yra tikėtinai nepelningas. Kitų aplinkybių, nustatančių galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas nenurodė ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
7. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).
8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo poziciją, vien finansinė atsakovės finansinė padėtis pati savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Teismas pažymėjo, kad duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti ieškovo naudai priimtą teismo sprendimą, ieškovas nenurodė ir nepateikė, nors būtent jam teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas taip pat pažymėjo, kad finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą nebuvimas ir nenorėjimas jį įvykdyti yra skirtingi atvejai, tik atsakovės noro vykdyti teismo sprendimą neišreiškimas būtų prielaida jos atžvilgiu taikyti disponavimo turtu apribojimus. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
Šalies argumentai
9. Teismo vertinimu, ieškovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių argumentai taip pat nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir yra proporcingos siekiamiems tikslams. Teismas nurodė, kad proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės nekilnojamojo turto areštas 336 028,40 Eur sumai - neproporcingai suvaržytų atsakovės UAB „Vilniaus vakarai“ teises, būtų nepagrįstai sutrukdyta atsakovės vykdomai ūkinei – komercinei veiklai. Šiuo atveju daugiau neigiamų padarinių kiltų tuo atveju, jei turto areštas būtų taikomas nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikius.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pakartotinai prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laikinąją apsaugos priemonę (atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto areštą), kas, remiantis Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, susideda iš laikino apribojimo valdyti, naudotis ar disponuoti turtu. Dėl to teismas darė išvadą, kad nepagrįsti ieškovo argumentai dėl atsakovės galimybių toliau vykdyti statybas objekte ir projekto pardavimus, kadangi šie veiksmai kyla iš atsakovės, kaip savininkės, teisių savo turtą valdyti, juo naudotis bei disponuoti. Teismo vertinimu, tai taip pat paneigia ir pati vystomos veiklos specifika – statybose ir projekto pardavimuose, be proceso šalių, dalyvauja ir tretieji asmenys. Dėl to teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju turėtų įtakos ir kitiems procese nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims.
12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė naujų klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, pagrindžiančių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę, sprendė, kad ieškovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovas G. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-05-25 nutartį ir areštuoti UAB „Vilniaus vakarai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą iš viso 336 028,40 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, dalies rašytinių įrodymų nevertino, todėl priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti ieškovo naudai priimtą teismo sprendimą, ieškovas nenurodė ir nepateikė. BUAB „Hermistransas” ir UAB “Vilniaus vakarai” iš anksto susitarė, kad a) Žemės sklypas atsakovei UAB „Vilniaus vakarai” bus parduotas žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodant, kad Žemės sklype jau yra pradėti statyti statiniai; b) Žemės sklypas bus parduotas už ženkliai mažesnę kainą, nei ją būtų galima gauti, jeigu Žemės sklypas būtų parduotas atskleidžiant visa Žemės sklypo pardavimo sandorio apimtį; c) susitarė, kad už tai, kad UAB “Vilniaus vakarai”, atsilygindami J. J. už Žemės sklypo pardavimą ne rinkos kaina, vėliau dalį Žemės sklypo J. J. perleis sudarydami eilę sutarčių, t. y. preliminariąją sutartį, rangos sutartį ir bendradarbiavimo sutartį, kurių pagrindu galutinis naudos gavėjas J. J., veikiantis per UAB “JVJ projektai” gautų dalį pelno, gauto pardavus Žemės sklype statomis kotedžus ir butus su jiems priskirtomis Žemės sklypo dalimis.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pritaikius laikinąsias pasaugos priemones bus pažeistas proporcingumo principas. Ieškovas G. P. prašo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurias pritaikius statybos objekte nesustoja, UAB „Vilniaus vakarai” turi teisę vykdyti vystomo projekto pardavimus (išskyrus arešto apimtyje). Atsakovė UAB „Vilniaus vakarai“, būdama finansiškai pajėgi, turi teisę įmokėti į depozitą arba gauti laidavimą ar pateikti banko garantiją, taip užtikrindama ieškovui G. P. naudingo teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje. Tačiau atsakovė UAB „Vilniaus vakarai“ nesiima veiksmų, kad byloje pareikšto reikalavimo įvykdymas būtų užtikrintas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovo G. P. atskirąjį skundą atsakovė BIGBANK AS prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:
14.1. Ieškovo G. P. pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinimas, nes neatitinka aukščiau nurodytos Actio Pauliana būtinosios sąlygos, t. y. kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Tuo tarpu, ieškovas neturi reikalavimo teisės į UAB „Hermistransas“ ir nėra jos kreditorius. Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2018-06-15 nutartis bankroto byloje Nr. eB2-2670-345/2018. Dėl to nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
14.2. Nagrinėjamu atveju grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui grindžiama tik deklaratyviais teiginiais ir ieškovo prielaida, jog projektas nėra pelningas. Kitų aplinkybių apibūdinančių galimas grėsmes arba tai pagrindžiančių realių įrodymų ieškovas nepateikia.
14.3. Patvirtintų BUAB „Hermistransas“ kreditorinių reikalavimų suma (270 449 Eur) yra mažesnė nei ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (336 028 Eur).
Šalies argumentai
14.4. Ieškovas Lietuvos apeliaciniam teismui yra pateikęs atskirąjį skundą dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Vilniaus vakarai“ atžvilgiu 1 200 000 Eur sumai. Ieškovas, pakartotinai pateikdamas analogiškus prašymus teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-09-20 gautas atsakovės BIGBANK AS prašymas priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus.
16. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-10-08 gautas ieškovo G. P. įrodymas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2018-05-25 nutartis paliktina nepakeista.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo G. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl naujų įrodymų
20. Atsakovė BIGBANK AS kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Vilniaus apygardos teismo 2018-06-15 nutarties kopiją bei Vilniaus apygardos teismo 2018-06-19 nutarties kopiją. Taip pat Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-09-20 gautas atsakovės BIGBANK AS prašymas priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-21 nutarties kopija).
21. Ieškovas, įvykdęs Lietuvos apeliacinio teismo įpareigojimus, 2018-10-08 pateikė įrodymą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą (2018-10-08 mokėjimo nurodymo kopiją).
22. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismų nutartys yra viešai skelbiamos, sprendžia, kad atsakovės pateiktus naujus įrodymus atisakytina priimti.
23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad ieškovo pateiktas įrodymas priimtinas į bylą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo neįvykdomu visiškai.
25. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti ieškovo naudai priimtą teismo sprendimą, ieškovas nenurodė ir nepateikė.
26. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, kad BUAB „Hermistransas” ir UAB “Vilniaus vakarai” iš anksto susitarė, kad a) Žemės sklypas atsakovei UAB „Vilniaus vakarai” bus parduotas žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodant, kad Žemės sklype jau yra pradėti statyti statiniai; b) Žemės sklypas bus parduotas už ženkliai mažesnę kainą, nei ją būtų galima gauti, jeigu Žemės sklypas būtų parduotas atskleidžiant visa Žemės sklypo pardavimo sandorio apimtį; c) susitarė, kad už tai, kad UAB “Vilniaus vakarai”, atsilygindami J. J. už Žemės sklypo pardavimą ne rinkos kaina, vėliau dalį Žemės sklypo J. J. perleis sudarydami eilę sutarčių, t. y. preliminariąją sutartį, rangos sutartį ir bendradarbiavimo sutartį, kurių pagrindu galutinis naudos gavėjas J. J., veikiantis per UAB “JVJ projektai” gautų dalį pelno, gauto pardavus Žemės sklype statomis kotedžus ir butus su jiems priskirtomis Žemės sklypo dalimis, šiuo metu nėra nustatytos. Šios aplinkybės bus nustatytos arba paneigtos tik išnagrinėjus bylą iš esmės CPK nustatyta tvarka.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia suvaržymus (neigiamus padarinius) vienai iš proceso šalių – asmeniui, kurio atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės taikomos, todėl teismai, taikydami laikinąsias apsaugos priemones, ar parinkdami jų rūšį, taip pat taikydami konkrečius apribojimus turi vadovautis ekonomiškumo ir proporcingumo principais (CPK 145 str. 2 d.).
28. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pritaikius laikinąsias pasaugos priemones bus pažeistas proporcingumo principas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
29. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nėra antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmės galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui.
30. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodyti teiginiai dėl grėsmės sprendimo įvykdymui laikytini deklaratyviais. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsisakius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones kiltų reali grėsmė ieškovui galimai palankiam teismo sprendimui.
31. Apeliacinis teismas taip pat laiko nepagrįstais apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, dalies rašytinių įrodymų nevertino, todėl priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
32. Apeliacinis teismas laiko nepagrįstais atsakovės teiginius, kad ieškovas, pakartotinai pateikdamas analogiškus prašymus teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
33. Apeliacinio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis.
34. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
36. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo G. P. atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.