Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno žiburiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno žiburiai“ ieškinį atsakovams antstolei S. K., A. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nemuno žiburiai“ 2018 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti atsakovės antstolės S. K. 2018 m. sausio 25 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-56-2263 niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; 2) pripažinus 2018 m. sausio 25 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-56-2263 niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei devynis turtinius vienetus: pastatą – poilsio korpusą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – siurblinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – poilsio namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – pirtį, unikalaus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – dujų sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – poilsinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius/kitus inžinerinius statinius (kiemo įrenginius), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovę antstolę S. K. grąžinti atsakovui A. K. 91 800 Eur sumą.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į: pastatą – poilsio korpusą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – siurblinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – poilsio namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – pirtį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – dujų sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą – poilsinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius/kitus inžinierinius statinius (kiemo įrenginius), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).Ieškinyje ieškovė nurodė, jog byloje yra pateikti įrodymai, kad, pardavus bent vieną ieškovei priklausiusį nekilnojamojo turto vienetą, gauta suma būtų pakankama 37 857,40 Eur skolai pagal vykdomąjį dokumentą padengti. Antstolei nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo parduoti visą ieškovės turimą turtą iš pirmųjų varžytinių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, galima vertinti, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovei priklausantys devyni atskiri nekilnojamojo turto vienetai yra ant ežero kranto. Ieškovė šiuos turtinius vienetus nuomoja ir gauna iš šios veiklos pajamas. Ieškovės vienintelis ir nuolatinis verslas – patalpų nuoma ant ežero kranto. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė turės atleisti darbuotojus ir skelbti juridinio asmens pabaigą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų vertinti, jog atsakovai ketina parduoti ar kitu būdu perleisti, realizuoti, paslėpti savo turimą turtą ir tokiu būdu apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar apskritai padaryti jį negalimu.Taip pat teismas pažymėjo, kad vien ieškinio pateikimas ar jame nurodytas reikalavimo dydis visada priklauso tik nuo teisminį ginčą inicijuojančios šalies, tačiau atsakovų nesąžiningumo nepreziumuoja. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „Nemuno žiburiai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Duomenys viešojoje erdvėje patvirtina, kad atsakovas A. K. užsiima nekilnojamojo turto prekyba. Ieškovė neturi duomenų, kad atsakovas A. K. ketintų parduoti ieškovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tačiau 2018 m. sausio 13 d. ieškovės patalpose turėjo įvykti renginys, o atvykęs sargas negalėjo patekti į teritoriją ir rado pakeistas spynas, nors turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas tik 2018 m. sausio 25 d.Ieškovė neturi vykdomojo dokumento, kuris leido antstolei S. K. parduoti ieškovei priklausiusius devynis atskirus nekilnojamojo turto vienetus, o tokio vykdomojo dokumento negali pateikti ir antstolė. Taip pat ieškovė nesutinka priimti iš antstolės S. K. 50 979,76 Eur sumos vietoje parduoto turto.Ieškovės vertinimu, antstolė S. K. turėjo laikytis teisės aktuose nurodytų reikalavimų ir negalėjo iš karto parduoti ieškovei priklausiusių devynių atskirų turto vienetų. Ieškovės teigimu, vieno ieškovei priklausiusio turtinio vieneto pardavimas yra pakankamas vykdomojo dokumento reikalavimams įvykdyti.Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus ir nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjamu atveju iš esmės vertino tik antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą, nors argumentus dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo apeliantė taip pat buvo nurodžiusi ieškinyje. Atskirajame skunde apeliantė kvestionuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas abi šias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir aptaria.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-126-464/2018; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-443-798/2018). Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs byloje pateiktus šalių įrodymus ir išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės, 2018 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimų netenkino. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, tačiau aplinkybė, kad ieškovės ieškinys atmestas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus ieškinio pagrįstumas - neegzistuoja.Apie tai, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-368-196/2018 ir šioje nutartyje nurodyta praktika).

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

Vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtiną sąlygą - atsakovų nesąžiningumą, tenka apeliantei. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, vertinama, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Tokio kaip nagrinėjamu atveju pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovės antstolės S. K. teisę disponuoti jos žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovė, net ir neturėdama nesąžiningų ketinimų, pavyzdžiui, atlikdama priverstinį skolos išieškojimą, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto susigrąžinimas apeliantei) gali tapti sunkiai įmanomas.Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių (net minimalių) skundžiamos nutarties nepagrįstumo argumentų. Atskirąjį skundą apeliantė iš esmės grindžia tik aplinkybėmis, susijusiomis su antstolės procesinių veiksmų galimu neteisėtumu apeliantės atžvilgiu, tačiau jokių argumentų, kokiu būdu gali būti pažeidžiami apeliantės interesai dėl jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, nenurodo. Pažymėtina, kad dėl dalies atskirojo skundo argumentų, kurie priskirtini argumentams dėl ginčo esmės, (antstolės veiksmų pagrįstumo, parduodant ieškovei priklausiusį turtą kaip vientisą turto kompleksą) pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. sprendime, netenkindamas apeliantės ieškinio reikalavimų.Spręsdamas procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja šalių ginčo iš esmės, o tik, kaip minėta, įvertina preliminarų ieškinio pagrįstumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su ginčo esme, sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra aktualūs. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime pateiktu šalių ginčo vertinimu, apeliantė turi teisę tokį procesinį spendimą skųsti CPK 307 straipsnyje nustatyta tvarka.Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius klausimus, ne kartą yra pažymėjęs, kad jos turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017).Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, todėl apeliantės prašomų CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apeliacinėje instancijoje, įvertinus tai, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. sprendimo atskirojo skundo nagrinėjimo dieną teismui nėra pateiktas (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nepagrįstai sustabdytų antstolės atliekamus procesinius veiksmus vykdymo procese ir prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis). Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abejoms laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, todėl, pripažinus ieškovės preliminaraus ieškinio nepagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, kaip neturinčios reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, detaliau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.