Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. e2-14249-1064/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
e2-14249-1064/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08861-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Fomičiova
Ieškovas
Omega Invest OU
Atsakovas
T. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14249-1064/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08861-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovui T. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5010,94 Eur skolos (kurią sudaro 2895,93 Eur negrąžinto kredito, 1893,47 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, 221,54 Eur delspinigių), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad 2014 m. birželio 5 d. atsakovas ir „Swedbank“, AB sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 05-021610-RK (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10 000 Eur kredito limitas. Atsakovui negrąžinant kredito bei nereaguojant į banko pretenzijas, 2015 m. rugsėjo 8 d. „Swedbank“, AB nutraukė šią sutartį ir pareikalavo atsakovo grąžinti panaudotą kredito limitą.

Pagal 2015 m. spalio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-15-9466 ieškovas 2015 m. lapkričio 25 d. įsigijo iš pradinės kreditorės „Swedbank“, AB reikalavimo teisę į atsakovą, kylančią iš Lanksčių įmokų kredito kortelės sutarties Nr. 05-021610-RK. Nepavykus skolos susigrąžinti, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo. 2019 m. vasario 14 d. buvo priimta teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eL2-9815-861/2019, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą. 2015 m. lapkričio 25 d. (reikalavimo perleidimo dienai) negrąžintas kredito likutis sudarė 2895,93 Eur, nesumokėtos palūkanos – 340,89 Eur, delspinigiai už nesumokėtas palūkanas – 11,54 Eur. Po reikalavimo perleidimo ieškovas papildomai apskaičiavo 1699,47 Eur palūkanų bei 1723,08 Eur delspinigių. Ieškovas nurodo, kad atsakovas daliniais mokėjimais sumokėjo 1660 Eur, todėl atsakovo skola mažintina ir ji sudaro 5010,94 Eur.

Ieškovės ieškinys su priedais ir teismo pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus pasirašytinai atsakovui buvo įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2019 m. balandžio 5 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl skolos priteisimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. birželio 5 d. atsakovas ir „Swedbank“, AB sudarė Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 05-021610-RK, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10 000 Eur kredito limitas. Sutartyje nustatyta 18 proc. dydžio metinė palūkanų norma ir 0,05 proc. dydžio delspinigiai. Atsakovas įsipareigojo per nustatytą laikotarpį (kredito gražinimo terminas – 2017 m. balandžio 30 d.) grąžinti kreditą mokant mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovas nevykdė sutartyje su banku nustatytų įsipareigojimų, todėl bankas 2015 m. rugsėjo 8 d. nutraukė sutartį.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu 2015 m. lapkričio 25 d. kreditorius „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Reikalavimo perleidimo dieną atsakovo įsiskolinimą sudarė 2895,93 Eur negrąžintas kredito likutis, 340,89 Eur nesumokėtos palūkanos, 11,54 Eur delspinigiai už nesumokėtas palūkanas, iš viso – 3248,36 Eur.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo tinkamai informuotas 2016 m. rugsėjo 2 d. pranešimu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju pagal Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 05-021610-RK, atsakovas įsipareigojo per nustatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą, kuri buvo pateikta atsakovui sudarant sutartį su pradine kreditore, 3 dalyje nustatyta atsakovo pareiga dėl įmokų nemokėjimo sumokėti už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną 0,05 procento dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas, taip pat atsakovo pareiga mokėti palūkanas, kurių metinė norma yra 18 proc. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Reikalavimo perleidimo dieną atsakovo įsiskolinimą sudarė 2895,93 Eur negrąžintas kredito likutis, 340,89 Eur nesumokėtos palūkanos, 11,54 Eur delspinigiai už nesumokėtas palūkanas, iš viso – 3248,36 Eur.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovui būtų visiškai padengęs (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 2895,93 Eur negrąžinto kredito likutį, 340,89 Eur nesumokėtų palūkanų ir 11,54 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas (iš viso – 3248,36 Eur) iki reikalavimo perleidimo yra pagrįsti ir tenkintini (CPK 6.38, 6.59, 6.205 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Dėl palūkanų ir delspinigių po reikalavimo perleidimo priteisimo

Ieškovas, vadovaudamasis sutartimi, taip pat prašo priteisti 1699,47 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. vasario 27 d. taikant Sutartyje nustatytą 18 proc. dydžio metinę palūkanų normą. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas naudojosi kaip paskola suteiktais pinigais ir yra jų iki šios dienos negrąžinęs, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1699,47 Eur palūkanas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 1723,08 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. vasario 27 d. taikant sutartyje nustatytą 0,05 proc. dydžio delspinigių dydį.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.258 str. 3 d.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas būtent tai bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 straipsnius).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad netesybos yra skaičiuojamos už labai ilgą laikotarpį – 1190 dienų, jos taikomos vartojimo kredito šaliai – vartotojui, į tai, kad dalis skolos (1660 Eur) yra sumokėta, kad ieškovės apskaičiuotų netesybų suma (1723,08 Eur) viršija pusę negrąžintos kredito sumos (2895,93 Eur) sprendžia, kad netesybos yra akivaizdžiai per didelės, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principui, todėl mažintinos.

Spręsdamas dėl priteistinų netesybų dydžio, teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, nustatančios netesybų skaičiavimui 180 dienų ribojimą, nes ginčo kredito sutartis sudaryta iki šios nuostatos įsigaliojimo, kita vertus, šiame įstatyme (jo galiojančioje redakcijoje) nustatytas maksimalus delspinigių dydis (įskaitant ir skaičiavimo trukmę) laikytinas tinkamu orientyru sprendžiant dėl delspinigių mažinimo apimties nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-619/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-729-273/2018, 2018 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-509-480/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1537-392/2018, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-163-856/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1715-577/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, ieškovo prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 260,63 Eur ((2895,93 Eur x 0,05 proc. x 180 d.). Likusi ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalis atmestina, todėl laikytina, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įvertinus tai, kad ieškovas nurodo, jog atsakovas iš dalies atsiskaitė, sumokėdamas 1660 Eur., ieškovui apskaičiuota 5208,46 Eur suma (3248,36 Eur + 1699,47 Eur palūkanų + 260,63 Eur delspinigių) mažintina 1660 Eur. Dėl šios priežasties ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 3548,46 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 112,75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei patyrė 350 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Susumavus visas ieškovo išlaidas matyti, kad ieškovas iš viso patyrė 462,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju patenkinta 70,81 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 327,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (462,75 Eur x 70,81 proc.).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios ieškovui, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3548,46 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis Eur 46 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 327,67 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo Omega Invest OU, juridinio asmens kodas 10866568, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Fomičiova